LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1981

7 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1110

2022-10-26 Nr. 102-P-44

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Asta Godienė, patarėja Rosita Pletienė, Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-25	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir  teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.    Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Prekių ženklų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir nustatyti, kad ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ar paslaugų ,,ypatybių, ypač jų pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, gamybos ar ruošimo būdo“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas registruojant tuos prekės ženklus, paraiškos dėl kurių įregistravimo būtų pateiktos iki įstatymo įsigaliojimo dienos. Be to, neaišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo įregistruoto prekės ženklo registracija, įsigaliojus įstatymui, galėtų būti pripažįstama negaliojančia remiantis projektu keičiamame įstatyme siūlomomis įtvirtinti naujomis nuostatomis. Todėl, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šiuos neaiškumus.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-25			*	2.    Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo nuostatos suderintos su  2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti. Teikiamu įstatymo projektu siūloma keisti galiojančio keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuris atitinka 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 4 straipsnio, kuriame nustatyti absoliutūs prekės ženklo atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindai, 1 dalies g papunktyje įtvirtintą nuostatą. Vyriausybės įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai bei į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją prekių ženklų teisinės apsaugos srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados.	Pritarti	Vyriausybės išvada gauta (2022 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 262).
3.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-12-16			*	Įvertinę Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (Įstatymo) Nr. VIII–1981 (toliau – Įstatymo) 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP–1110 (toliau – Projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Projektu siekiama papildyti absoliutų atsisakymo registruoti ženklą ir ženklo registracijos pripažinimo negaliojančiu pagrindą dėl galimo visuomenės suklaidinimo naujomis aplinkybėmis, kai ženklas „gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ar paslaugų <...> ypatybių, ypač jų pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, gamybos ar ruošimo būdo“ (Projekto 1 straipsnis). Taip pat Projektu siekiama papildyti ženklo registracijos panaikinimo ženklui tapus bendriniu pavadinimu arba klaidinančia nuoroda pagrindą naujomis aplinkybėmis, kai „ženklo savininkas arba jo sutikimu kitas asmuo žymėjo ženklu prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, taip, kad galėjo suklaidinti visuomenę, ypač dėl tų prekių ar paslaugų <...> ypatybių, ypač jų pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, gamybos ar ruošimo būdo <...>“ (Projekto 2 straipsnis). Pažymėtina, kad Įstatymas perkelia į nacionalinę teisę 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (toliau – Direktyva (ES) 2015/2436) nuostatas. Direktyvoje (ES) 2015/2436 inter alia nustatyta, kokie žymenys gali sudaryti prekių ženklą, ir yra suderinti prekių ženklų atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindai, taip pat prekių ženklo panaikinimo pagrindai (įskaitant, kai ženklas tapo bendriniu pavadinimu arba klaidinančia nuoroda). Taigi, Projektu siekiama pakeisti suderintas (vieningas) Europos Sąjungos prekių ženklų sistemos procedūrines taisykles. Projekto nuostatos išplėstų Įstatyme, įgyvendinančiame Direktyvos (ES) 2015/2436 nuostatas, nustatyto atsisakymo registruoti prekių ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindo dėl galimo visuomenės suklaidinimo taikymo sritį, taip pat ženklo registracijos panaikinimo, ženklui tapus bendriniu pavadinimu arba klaidinančia nuoroda, pagrindo taikymo sritį. Be to, vertinant Projekto atitiktį Direktyvos (ES) 2015/2436 nuostatoms, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jos 3 straipsnyje yra nustatyta, kokie žymenys gali sudaryti prekių ženklą – prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, visų pirma iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, išorinės prekių ar prekių pakuotės formos arba garsų, su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia atskirti vienos įmonės prekes arba paslaugas nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų ir juos vaizduoti registre tokiu būdu, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti jo savininkui suteiktos apsaugos objektą. Pagal Direktyvą (ES) 2015/2436 registruojant prekių ženklus, turi būti nurodomos prekės ir paslaugos (kurioms taikoma Nicos klasifikacija[1]), t. y. prekių ženklų teisinė apsaugos funkcija visų pirma yra ženklu garantuoti prekės ar paslaugos kilmę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje teigia, kad esminė prekių ženklo funkcija yra garantuoti vartotojui ar galutiniam naudotojui prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilmės tapatybę, kad jis galėtų neklysdamas atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitos kilmės prekių ar paslaugų[2]. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad nėra pagrindo naikinti prekių ženklo registraciją vien dėl to, „kad prekių ženklo savininkas, [...] neužtikrina su kokybe, su kuria atitinkama visuomenė sieja [... byloje vertinamą] žymenį, susijusių lūkesčių“[3]. Taigi, darytina išvada, kad registruojant prekių ženklą prekių ar paslaugų kokybė neturi būti vertinama ir nėra aktuali registracijos kontekste. Atitinkamai prekių ar paslaugų ypatybės, ypač jų pobūdis, tapatumas, savybės, sudėtis, gamybos ar ruošimo būdas nėra prekių ženklų teisės reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad ir Pasaulio prekybos organizacijos Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) 15 straipsnyje nustatyta, kad bet koks žymuo ar žymenų kombinacija, pagal kuriuos vienos įmonės prekes ar paslaugas galima atskirti nuo kitos įmonės prekių ar paslaugų, laikomi galinčiais sudaryti prekės ženklą. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad prekių ar paslaugų, kurioms bus taikomas prekės ženklas, pobūdis jokiu būdu neturi trukdyti įregistruoti prekės ženklą. Kaip minėta, pagal Direktyvą (ES) 2015/2436 prekių ženklo pagrindinė paskirtis yra atskirti vienos įmonės prekes arba paslaugas nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų. Prekių ženklu nėra siekiama suteikti išsamią informaciją vartotojams apie prekių ar paslaugų savybes, tam yra nustatyti vartotojų informavimo reikalavimai (verslininko pareiga suteikti vartotojui būtiną, teisingą ir išsamią informaciją). Todėl Projekte numatytos nuostatos nebūtų suderinamos su galiojančios prekių ženklų apsaugos sistemos tikslais, paskirtimi ir funkcijomis. Taip pat iš Projekto aiškinamojo rašto matyti, kad Projektu siekiama spręsti problemas, kylančias dėl prekių ženklų naudojimo, o ne registravimo. Kaip teisingai pastebima Projekto aiškinamajame rašte, šie teisiniai santykiai jau yra pakankamai detaliai reguliuojami kitų teisės aktų, įtvirtinančių vartotojų teisių apsaugą, normomis, todėl tų pačių tikslų siekimas kitoje teisės srityje sukurtų perteklinį reguliavimą, kuris, be kita ko, galėtų reikšti skirtingų teisės sričių reguliavimo nesuderinamumą. Taigi, sprendimą dėl prekių ženklo registravimo priimanti institucija vadovaujasi kitais tikslais ir kitokiu teisiniu reguliavimu, nei priežiūros institucija, kuri siekia vartotojų teisių apsaugos. Šių skirtingų teisinių santykių reguliavimas nėra tapatus ir negali būti sutapatinamas, todėl būtina atskirti sąlygas, keliamas prekių ženklo registravimui, ir užregistruoto prekių ženklo vėlesnį naudojimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projektu siūlomi pakeitimai yra nesuderinami su Europos Sąjungos teisėje harmonizuotu požiūriu į prekių ženklų apsaugą. Direktyvos (ES) 2015/2436 4 straipsnio 1 dalies g punktas ir 20 straipsnio b punktas yra pažodžiui perkelti Įstatymo nuostatomis, kurias Projektu siūloma išplėsti. Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Projekto tikslas – detalizuoti Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme numatytų aplinkybių, kurios tikrinamos dėl visuomenės neklaidinimo, sąrašą, vis dėlto manytume, kad Projektu siūlomas detalizavimas reikštų atsisakymo registruoti ženklą ar ženklo negaliojimo pagrindų išplėtimą, nenumatytą Direktyvoje (ES) 2015/2436. Kadangi šia direktyva suderinami prekių ženklų atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindai, nukrypimas nuo Direktyvoje (ES) 2015/2436 įtvirtinto reguliavimo yra negalimas[4].	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-03-23				*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-341 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1110 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.         Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas įgyvendina 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti nuostatas. Direktyva (ES) 2015/2436 siekiama, kad įregistruoto prekių ženklo įgijimo bei jo išlaikymo sąlygos visose valstybėse narėse būtų iš esmės vienodos. Direktyvoje (ES) 2015/2436, inter alia, nustatyta, kokie žymenys gali sudaryti prekių ženklą, ir reglamentuoti atsisakymo registruoti prekių ženklą ar prekių ženklo negaliojimo, taip pat jo panaikinimo pagrindai, įskaitant atvejus, kai ženklas tapo bendriniu pavadinimu arba klaidinančia nuoroda. Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siūloma išplėsti aplinkybių, susijusių su atsisakymo registruoti prekių ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia dėl galimo visuomenės suklaidinimo pagrindu, sąrašą, taip pat aplinkybių, susijusių su ženklo registracijos panaikinimo, jam tapus bendriniu pavadinimu arba klaidinančia nuoroda, pagrindu, sąrašą, keltų riziką, kad nebus užtikrintas vienodas Direktyvos (ES) 2015/2436 nuostatų aiškinimas ir taikymas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nes Įstatymo projekte siūlomos naujos aplinkybės gali būti nepripažįstamos visuomenės suklaidinimo pagrindu pagal kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinę teisę. Be to, vertinant Įstatymo projektą Europos Sąjungos teisės kontekste, pažymėtini ir šie susiję aspektai: 1.1.      Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 24 straipsnio 2 punkto nuostatos, kurias siūloma keisti Įstatymo projektu, ir Direktyvos (ES) 2015/2436 4 straipsnio 1 dalies g punktas bei 20 straipsnio a punktas savo turiniu sutampa su 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies g punktu ir 58 straipsnio 1 dalies c punktu. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją prekių ženklų teisės srityje, pritarus Įstatymo projektui, kiltų rizika Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinės prekių ženklų sistemų darniai sąveikai ir nuosekliam taikymui. 1.2.      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad atsisakymo registruoti prekių ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas dėl galimo visuomenės suklaidinimo gali būti taikomas esant tikram suklaidinimui arba pakankamai didelei tikimybei suklaidinti vartotoją. Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos praktikoje taikant šį atsisakymo registruoti prekių ženklą ir jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindą dėl galimo visuomenės suklaidinimo, taikoma prezumpcija, kad vidutinis vartotojas yra pakankamai dėmesingas ir neturėtų būti laikomas ypač pažeidžiamu dėl klaidinimo. Šis pagrindas paprastai taikomas tik tada, kai prekių ženklas kelia aiškių lūkesčių, kurie akivaizdžiai prieštarauja, pavyzdžiui, prekių pobūdžiui, kokybei arba geografinei kilmei, todėl yra pakankamai didelė rizika, kad vartotojas bus suklaidintas. 1.3.      Remiantis Direktyva (ES) 2015/2436 ir suformuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagrindinė prekių ženklų paskirtis yra atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (prekių ar paslaugų kilmės funkcija). Prekių ženklu siekiama garantuoti juo pažymėtų prekių ar paslaugų kilmę, kad vartotojai galėtų atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų. Prekių ženklu siekiama užtikrinti, kad visos juo žymimos prekės ar paslaugos yra pagamintos ar suteiktos kontroliuojant vienintelei įmonei, kuri atsako už šių prekių ar paslaugų kokybę. Vis dėlto pažymėtina, kad prekių ženklų paskirtis ir funkcijos nėra išsamios informacijos vartotojams apie prekių ženklais žymimų prekių ar paslaugų savybes, ypatybes, pobūdį, sudėtį, gamybos ar paruošimo būdą pateikimas. Siekiant tinkamai informuoti vartotojus apie jiems siūlomas prekes ir paslaugas, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta verslininko (pardavėjo) pareiga suteikti vartotojui būtiną, teisingą ir išsamią informaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228^6 straipsnio 1 dalis, 6.228^7 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnis, 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004).	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-03-23				*	2.         Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/2436 ir Prekių ženklų įstatymo nuostatomis, registruojant prekių ženklus, visais atvejais tikrinama, ar nėra absoliučių atsisakymo registruoti prekių ženklą ir jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindų, o dėl santykinių atsisakymo registruoti ženklą ir jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindų sprendžiama tik esant suinteresuoto asmens kreipimuisi. Tai, kad prekių ženklas gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės, yra absoliutus atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindas. Pritarus Įstatymo projektui, sprendžiant dėl prekių ženklo registravimo, kiekvienu atveju turėtų būti papildomai vertinami prekių ženklu numatomų žymėti prekių ar paslaugų ypatybės, pobūdis, savybės, sudėtis, gamybos ar ruošimo būdas, o tai ne tik pažeistų absoliučių ir santykinių atsisakymo registruoti ženklą ir jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindų pusiausvyrą, bet ir padidintų administracinę naštą patiems pareiškėjams, apsunkintų prekių ženklų registravimą bei sumažintų prekių ženklų registravimo galimybes. Be to, aplinkybių, dėl kurių galimas visuomenės suklaidinimas, detalus aprašymas ir įvertinimas gali būti pateikiamas Prekių ženklų įstatymo aiškinimo ir taikymo komentaruose, gairėse ir (ar) kitoje metodinėje medžiagoje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų praktiką, Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos dokumentus ir siekį užtikrinti vienodą normų taikymą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Galimo visuomenės suklaidinimo aplinkybių išsamaus sąrašo parengimas nebūtų galimas nei faktiškai, nei teisės požiūriu.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-03-23				*	3.         Įstatymo projektas tiek, kiek juo numatomas galimas visuomenės suklaidinimas dėl prekių ar paslaugų tapatumo, nėra suderinamas su Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei Direktyvos (ES) 2015/2436 5 straipsnio 1 dalyje nustatytais santykiniais atsisakymo registruoti prekių ženklą ir jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindais.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-03-23				*	4.         Įstatymo projektu siekiama spręsti problemas, kylančias dėl prekių ženklų naudojimo reikalavimų, o ne dėl jų registravimo. Vadovaudamasis Prekių ženklų įstatymu, Valstybinis patentų biuras, išnagrinėjęs prekių ženklų paraiškas, sprendžia dėl prekių ženklų registravimo ir tvarko Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą. Valstybinio patentų biuro įgaliojimai neapima prekių ženklų naudojimo komercinėje veikloje priežiūros. Įstatymo projekte nurodytas prekių ir paslaugų savybių, tapatumo, sudėties, gamybos ar ruošimo būdo vertinimas neatsiejamas nuo prekių ženklų faktinio naudojimo, kurį ženklinant atskiras produktų kategorijas reglamentuoja ne Prekių ženklų įstatymas, o kiti teisės aktai (pavyzdžiui, prekių ženklų naudojimą maisto produktams ženklinti reglamentuoja 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011), taip pat reikalavimų, susijusių su prekių ženklų naudojimu, vykdymą prižiūri ne Valstybinis patentų biuras, o kitos institucijos (pavyzdžiui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – maisto produktų, Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – azartinių lošimų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – tabako gaminių ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad Įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo.	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-03-23				*	5.         Galimo vartotojų klaidinimo naudojant prekių ženklus problemą galima išspręsti ir netaikant teisėkūros priemonių (įstatymų pakeitimų). Pažymėtina, kad įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, sukurta bendra informavimo ir konsultavimo intelektinės nuosavybės klausimais platforma (www.intelektine.lt), kurioje galima rasti informaciją ir dėl prekių ženklų naudojimo. Be to, siekiant užtikrinti vienodą prekių ženklų naudojimo reikalavimų aiškinimą, pradėta bendradarbiauti kompetentingoms valstybės institucijoms – Valstybiniam patentų biurui ir priežiūros institucijoms. Nustačius, kad prekių ženklai naudojami taip, kad iš esmės iškreipia arba gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį, susijusį su šiais ženklais pažymėtais produktais, arba pažeidžiant reklamos reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu arba Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, atsakingiems komercinės veiklos subjektams gali būti taikomos šiuose įstatymuose nustatytos sankcijos. Už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriuose nustatomi papildomi ar kiti prekių ženklų naudojimo reikalavimai, pažeidimus gali būti taikomos šiuose įstatymuose nustatytos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad Įstatymo projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Kaimo reikalų komitetas 2022-06-08				*	Projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento,  Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė