LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 228
STENOGRAMA
2018 m. lapkričio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. LIESYS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Maloniai prašau užimti darbo vietas. Pradedame lapkričio 8 dienos (ketvirtadienio) plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prieš dvi dienas mes balsavome ir paskyrėme A. Puksą, kurį siūlė Teisininkų draugija, ir E. Viskontą, kurį siūlė partija „Tvarka ir teisingumas“, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais. Įstatymas numato, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai prisiekia Lietuvos Respublikos Seime. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo, priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Priesaika galioja visą paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją laikotarpį. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir jos narių priesaikų tekstai yra saugomi Seime. (Šurmulys salėje)
Mieli kolegos, tie, kurie šiandien esate labai audringi, gerbiamieji kolegos Podery (vardinu pavardėmis), Kaminskai! Prašome visus atsisėsti, rimties ir ramybės! Vyks labai maloni procedūra. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir A. Puksą prisaikdinimo procedūrai.
10.00 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika
A. PUKSAS. Aš, Andrius Puksas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti E. Viskontą.
E. VISKONTAS. Aš, Egidijus Viskontas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, sveikiname visi kartu Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, linkėdami visada laikytis duotosios priesaikos. Sėkmės jūsų darbuose!
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. lapkričio 8 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės tvirtinimas. J. Olekas dėl darbotvarkės.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Atsiprašau, kad Seniūnų sueigoje nespėjau sureaguoti, bet pasitarėme frakcijoje ir norime pasiūlyti išbraukti tris klausimus iš šios rytinės darbotvarkės dėl to, kad jau yra prasidėjusi savivaldybių tarybų rinkimų kampanija, ir šitų įstatymų priėmimas turėtų įtakos pačiai rinkimų kampanijai. Mums atrodo, neatitinka logikos, kad taisyklės keičiamos žaidimo metu, todėl siūlome frakcijos vardu išbraukti 1-3, 1-4 ir 1-8 klausimus iš šios dienos darbotvarkės.
PIRMININKAS. Projektai Nr. XIIIP-2600, Nr. XIIIP-2408 ir Nr. XIIIP-2585.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš frakcijos vardu remiu kolegos siūlymą ir taip pat siūlau išbraukti 1-3, 1-4 klausimus, susijusius su rinkimais. Kaip matote, opozicinės ir mažumos frakcijos nesiregistruoja, sprendžiant dėl tų klausimų priėmimo, ir čia mes be reikalo gaištame laiką. Taip pat dar vieną papildomai siūlau frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės – 1-11 klausimą, tai Seimo statuto pataisos dėl Laisvės kovų komisijos naikinimo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuodami turėsime apsispręsti dėl pasiūlymų. Dėl J. Oleko pasiūlymo išbraukti iš darbotvarkės 1-3 klausimą – projektą Nr. XIIIP-2600. Seimo nariai, palaikantys J. Oleko nuomonę, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 55, prieš – 53, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2408. Taip pat J. Oleko frakcijos vardu išreikšta nuomonė išbraukti jį iš darbotvarkės. Palaikantys nuomonę balsuoja už, kurie mano, kad turi likti, balsuoja prieš.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 55, prieš – 54, susilaikė 6. Pasiūlymui taip pat nepritarta.
Dėl darbotvarkės 1-8 klausimo – projekto Nr. XIIIP-2585 taip pat reikia nuspręsti balsuojant. Tie, kurie palaiko J. Oleko nuomonę, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 56, prieš – 54, susilaikė 7 Seimo nariai. Klausimas taip pat lieka darbotvarkėje.
J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti darbotvarkės 1-11 klausimą – projektą Nr. XIIIP-2569. Taip pat kviečiu balsuoti ir nuspręsti. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 52, prieš – 58, susilaikė 9. Darbotvarkėje 1-11 klausimas lieka.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Negalime, balsuojame.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 69, prieš – 11, susilaikė 35 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
10.11 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 37, 41, 42, 43, 55 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2600(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2600(2). Yra likęs tik balsavimas priėmimo stadijoje. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Klausimas atidedamas. (Balsai salėje) M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Prašau perbalsuoti, nes kortelė sugedo. Dabar jau turi būti paleista ir veikti.
PIRMININKAS. Kadangi M. Puidoko kortelė neveikė ir jis ją balsavimo metu keitė, kviečiu balsuoti dar kartą.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai, balsavimas atidedamas.
10.13 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2408(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2408(2). Priėmimas. Taip pat likęs tik balsavimas. Kviečiu balsuoti priėmimo stadijoje.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai, balsavimas atidedamas.
10.14 val.
Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2375GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2375GR. Kviečiu R. Sinkevičių į tribūną, Ekonomikos komiteto…
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas pirmininke, kolegos Seimo nariai, Ekonomikos komitete buvo apsvarstytas Prezidento dekretas ir priimtas sprendimas pritarti įstatymo projektui su visais Lietuvos Respublikos Prezidento 2018 m. spalio 24 d. dekretu Nr. 1K-1440 teiktais pakeitimais bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti neužsirašė Seimo nariai. Pradedame priėmimo procedūrą. Cituoju 167 straipsnį „Gražinto įstatymo priėmimas“. Pirma dalis. „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Motyvai. Motyvai už – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Siūlau priimti su Prezidentės pataisomis. Aš siūlau priimti įstatymą su Prezidentės pataisomis. Aš gal ne taip tada užsirašiau.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti prieš, nes balsavimas už reikštų, kad įsigaliotų tas įstatymas, kuris buvo priimtas Seimo. Argumentai, kodėl prieš. Čia mes girdėjome Prezidento patarėjo išdėstytus labai aiškius argumentus ir labai aiškūs yra Prezidentės siūlymai, kaip reikėtų tobulinti šį įstatymą. Balsuodami prieš ir kitu balsavimu mes tai galėtume patvirtinti. O argumentai keli. Ši tvarka, kuri yra numatyta įstatyme, yra nepakankamai skaidri, nėra aiškūs finansavimo šaltiniai, nėra aiškus finansavimo metodas, nėra aiški atsakomybė. Kas prisiima iki galo, ar savivaldybė, ar Vyriausybė, ir kaip tokie projektai būtų įgyvendinti. Man atrodo, daugelis mūsų turbūt pritartų, kad metro reikėtų ir geriau jį turėti negu neturėti, bet, kaip ne kartą kalbėjome, nemokamų pietų nebūna ir turime skaičiuoti, kiek toks metro kainuotų, kokie mūsų pajėgumai ir mūsų galimybės įgyvendinti tokius projektus. Tam reikia labai aiškių nuostatų, ką ir pasiūlė Prezidentė. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Neplanavau šnekėti, bet po pastarojo pasisakymo noriu, kad nebūtume suklaidinti. Balsavimas už, tai yra už Metropoliteno įstatymą ne tą, kuris buvo priimtas Seime, o balsavimas už yra su Prezidentės pataisomis. Ekonomikos komitetas pritarė Prezidentės siūlymams ir dabar mes balsuosime už pataisymus, ką siūlė Lietuvos Respublikos Prezidentė. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Dar kartą komentuoju, kad pirmasis balsavimas yra už tai, kad būtų balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Tai reiškia tokį, už kokį buvome nubalsavę čia, Seime.
Motyvai prieš – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš apskritai noriu pasakyti, kad žiūrint ekonomiškai Vilniuje metro yra nesusipratimas. Vilniaus tankis yra vienas mažiausių Europoje, miestas yra išsidriekęs tris kartus daugiau, negu turėtų būti. Vienas kilometras metro kainuoja 250 mln. eurų, tai, žiūrint iš ekonominio atsipirkimo taško, tokie dalykai niekados neatsipirks ir tokio projekto finansavimas yra praktiškai neįmanomas. Todėl aš manau, kad apskritai šitas įstatymas ir jo svarstymas Seime yra nesusipratimas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jau nebe pirmas kartas, kai Seimas dėl Prezidentės veto priims sprendimus, ir turbūt ne pirma kadencija. Todėl įstatyme sudėti visi saugikliai, viešųjų finansų, apie ką kalbama, jokio poreikio nėra. Aš neminėsiu dabar visų dešiniųjų įgyvendintų projektų, kaip „Barclay“, „Fortum“ ir visa kita, kurie ėjo kiaurai su žalia šviesa priimant sprendimus tik Vyriausybėje. Todėl šiuo projektu, be abejo, matant dūstantį Vilnių, kai žmonės praleidžia kamščiuose ne vieną valandą išvykdami iš darbo ir atvykdami į darbą, reikia ieškoti naujos erdvės viešajam transportui. Kalbama apie privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę, tiesiog reikia tokios transporto rūšies reglamentavimo, kadangi valstybei priklauso žemės gelmės. Jeigu jomis reikės pasinaudoti sukuriant transportui erdvę, tai ir bus pasinaudota, tam reikia Vyriausybės sprendimų, tam reikia Seimo sprendimų. Šiuo atveju visi saugikliai su Prezidentės patarėjais seniausiai buvo suderinti, aš kalbu kaip buvusios parlamentinės grupės už metro pirmininkas. Todėl man keista girdėti kandidato į Vilniaus merus kalbą, tai pono D. Kreivio kalbą, kai jis tiesiog nemato problemos, kad Vilniuje yra kamščiai. Aš nežinau, kaip apskritai su tokia pozicija galima eiti į rinkimus, gerbiamas kandidate į merus?
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų galima daug įstatymų priimti ir dėl nacionalinio stadiono, ir dėl kito poreikio, bet nuo to vienas ar kitas projektas automatiškai nebus įgyvendintas. Priimtas Metropoliteno įstatymas nereiškia, kad realiai per artimiausius dešimtmečius kas nors bus daroma. Tiesiog tai yra vidinis nusiraminimas, galbūt ir Seimo narių, galbūt ir Vilniaus miesto savivaldybės, kad kažką darysime perspektyvoje, bet laikas eina ir matome, kad tikrai niekas nėra daroma.
Mes matome, kaip valstybėje yra įgyvendinamas „Rail Baltica“ projektas, kaip jį sekasi įgyvendinti, kol kas tiktai iki Kauno. Iki Latvijos sienos, duok Dieve, jeigu bus 2025 metais įgyvendinta. Tikėtis, kad viena Vilniaus savivaldybė pajėgs įgyvendinti metro, tai yra tikrai labai labai utopiška, nes lėšų reikės milijardinių, o viena savivaldybė tikrai tokių dalykų nebus pajėgi įgyvendinti. Todėl aš manau, kad toks įstatymas tiesiog pasmerktas žlugti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Dėl pačios finansavimo schemos ir metro modelio įgyvendinimo mes galime diskutuoti ir galime prie to grįžti, bet aš manau, kad tie sprendimai bus daromi tada, kai atsiras realus investuotojas ir kai miestas, tai yra Vilniaus miestas, turės politinę valią. Seimo šiandienos uždavinys yra užduoti toną, parodyti politinę valią ir parodyti šio klausimo reikšmingumą. O klausimo reikšmingumą, man atrodo, supranta kiekvienas sėdintis salėje, nes vienu ar kitu būdu… Gal tie, kurie gyvena Seimo bendrabutyje, ir nepatiria tų kamščių, bet visi kiti matome, kokios yra Vilniaus mieste spūstys.
Miestas jau keliolika metų apie tai kalba ir nieko nedaro, ir nieko nepadaro. Nupirkti nauji autobusai neišsprendžia problemos. Tikrai jokia kita nauja eismo rūšis, ar tai būtų kokie nors ypatingi autobusai, ar tai būtų koks nors tramvajus, neišspręs spūsčių problemos, nes atims erdvę, atims eismo juostas iš kitų eismo dalyvių. Tiktai tokia nauja eismo rūšis, kuri neatima eismo juostų iš kitų eismo dalyvių, Vilniaus mieste išspręstų transporto spūsčių problemą, tai yra arba virš žemės, arba po žeme. Čia vienas iš variantų – metro po žeme.
Ne tik Europos sostinės, bet ir bent kiek didesni Europos miestai metro turi. Žmonės važiuoja į darbą, iš darbo, įvairūs specialistai ir vidurinė, ir aukštesnioji klasė, ir taip toliau – visi naudojasi, nes tai yra puiki, moderni infrastruktūra. Ant galvos nelyja ir tu gali pasiekti savo darbą ar kokią kitą vietą labai patogiai.
Projekto tikrai reikia. Dėl įgyvendinimo detalių, žinoma, mes galime diskutuoti. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tenka sutikti su metro kritikų argumentais, nes šiuolaikinis mažas, nedidelis Europos miestas eina visai kitu keliu, tikrai ne metro plėtros keliu. Mažas šiuolaikinis europietiškas miestas eina viešosios erdvės plėtros keliu, eina A juostų – viešojo transporto juostų – plėtros keliu. Tai yra dešimt kartų pigesnis būdas atsikovoti viešosios erdvės dalį viešajam transportui.
Aš tik primenu, kolegos, daugelis iš jūsų nesinaudoja, o aš labai dažnai naudojuosi viešuoju transportu. Vilniuje viešasis transportas yra, jis funkcionuoja normaliai. Jis tiesiog yra žiauriai pasenęs, juo nesirūpinama. Net Seime nėra specialios komisijos, kuri prižiūrėtų Susisiekimo ministerijos politiką. Viešosios transporto politikos tiesiog nėra, neegzistuoja. Parlamentinė priežiūra neegzistuoja.
Tai padarykime namų darbus, padarykime dalykus, kurie kainuos šimtus kartų pigiau, ir mūsų sistemos pradės funkcionuoti normaliai, ir transportas bus patrauklus žmonėms. Negalima važinėti 30 metų senumo priemonėmis, kai smirda, kai nėra ventiliacijos. Tai yra esminės problemos.
Viešos transporto sistemos egzistuoja mūsų miestuose, jas reikia plėsti, o ką mes padarėme? Vilniuje turime situaciją, kai elektros transporto priemonių skaičius nuolat mažėja, mes demontuojame elektros tinklus, apie ką mes kalbame? Mes perkame dyzelinius autobusus, didiname mūsų miestų užterštumą sprendimais, kurie tiek nekainuoja ir tiesiog daromi tyliai už uždarų durų. Baikite svajoti, reikia pradėti rūpintis esama sistema.
PIRMININKAS. Balsuojame, motyvai išsakyti. Kartoju, kad balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja, kad būtų priimtas toks įstatymas, koks Seime buvo priimtas be pakeitimų, tie, kurie mano, kad reikia pritarti Prezidentės pasiūlymams, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 118, balsavo 114 Seimo narių: už – 18, prieš – 68, susilaikė 28. Tokiu atveju skaitau 2 dalį… (Balsai salėje) 3 dalį. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kadangi A. Skardžius paminėjo mano pavardę, noriu pasakyti, kad Artūras ilgus metus dirbo Ekonomikos komitete…
PIRMININKAS. Gal galėtume po balsavimo, replikos bus po balsavimo. Atsiprašau. Dar bus kitas balsavimas. Skaitau 3 dalį: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“
Taigi, antrasis balsavimas. Tie, kurie mano, kad reikia priimti Prezidentės pasiūlymus, pritarti tiems pasiūlymas, balsuoja už, kiti – kitaip.
Šio įstatymo priėmimas (su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais)
Užsiregistravo 118 Seimo narių, balsavo 115: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 4. (Balsai salėje) Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2375GR) su Prezidentės pasiūlymais priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). A. Skardžiui. Artūrai, daug metų dirbai Ekonomikos komitete, pinigus, suprantu, skaičiuoti moki, skaičius pažįsti, kaip galima už tokius pinigus – 250 mln. tiesti kilometrą: suskaičiavus Vilniaus visas trasas, išeina dešimtys milijardų eurų. (Balsai salėje) Dešimtys milijardų eurų. Noriu pasakyti, kad Vilnius gali sau leisti ir kitų transporto priemonių, kurios gali pervežti didelį skaičių žmonių, pavyzdžiui, tramvajus. Nutiesti tramvajaus kilometrą kainuoja 16 mln. eurų. Visa trasa nuo Santariškių iki stoties yra 160 mln., tai yra per pusę pigiau, nei kainuoja 1 kilometras metro.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto diskusija. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Žinote, klausau kandidatų į merus, į Vilniaus merus, ir sakau, vargas tau, Vilniau! (Juokas salėje) Kadangi kandidatai į merus galvoja išspręsti kamščių problemas dviračių takeliais ir pėsčiųjų takais. Nemačiau nė vieno didmiesčio, kad šitaip spręstų kamščių problemas. Sėdi dar gerbiamas A. Kupčinskas, buvęs Kauno meras, ačiū Dievui, kad neišrinko dar vienai kadencijai, būtų Kaunas sugriuvęs. (Juokas salėje) Ateis dar D. Kreivys, tikrai sukreivos ir tikrai sugrius tas Vilnius, jeigu šitaip kalba kandidatas į merus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kolegos, aš tikrai siūlau perkelti šitas diskusijas dėl Vilniaus ateities į tinkamą ratą, galbūt sukurti specialią Transporto komisiją, ten mes galėtume išsikalbėti ir negaišti Seimo laiko. Bet iš tikrųjų, Dainiau, jūsų variantas taip pat kainuoja milijardus, realiai reikėtų investuoti į tai, ką dabar turime.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš, kaip ekonomistas, ekonomistui ponui D. Kreiviui vis dėlto norėčiau – nereikia skaičiuoti tų pinigų, kuriuos investuos privatus kapitalas. Yra viešoji funkcija. Štai, viešoji funkcija suteikiama privačiam kapitalui finansuoti, o privatus kapitalas papildomai neinvestuos nė vieno euro! Tai štai mes kalbame apie galimybę, o ne apie tai – lobuoti kažkokį tramvajų, kaip jūs norėjote kažkada mieste, taip, jūs norėjote, ir ne kartą stovėjo modelis prie pat savivaldybės. Aš kalbu apie galimybę, apie reglamentavimą transporto rūšies kaip atsakingos, pavojingos, kuriai reikalingi kalnakasybos leidimai, ir visa kita, apie tai ir apie galimybę viešiesiems finansams prisidėti… privatiems finansams prisidėti prie viešųjų funkcijų sprendimo. Apie tai, kolega.
PIRMININKAS. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Matyt, prasideda rinkiminė kampanija, ir aš tikrai prašyčiau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kodėl P. Gražulis reklamuoja D. Kreivį, nes viską, ką sako P. Gražulis, reikia daryti atvirkščiai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nedaugelis dirbo Vilniaus savivaldybėje. Man teko gal 10 metų joje darbuotis ir tikrai gilintis į transporto problemas. Gerai prisimenu A. Zuoko laikus, kai jis siūlė tiesti tramvajų ir atimti iš vilniečių Kalvarijų ir Pylimo gatves. Įsivaizduokite miestą be šitų gatvių? Transportas persikelia į „Geležinį vilką“ ir kitur. Ir taip jau yra didžiausios spūstys, tai kalbėti apie tramvajų, sakyčiau, tikrai yra absurdas, o kalbėti apie transporto priemonę kitoje erdvėje – virš žemės ar po žeme – yra racionalu. O kalbėti apie metro, kurį galimai, sako, mums pastatys investuotojas savo lėšomis, – tegu taip būna. Dabar žmonės sako, kad tai yra galbūt utopija, bet kol nepabandei, tai utopija, o kai pabandai, pasirodo, kad realybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas, gana vilniečių diskusijos, tęsiame toliau posėdį.
10.32 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Politinių partijų įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau padaryti pusės valandos šio klausimo svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pusės valandos pertraukos. Kas už pasiūlymą, balsuoja už.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 73, prieš – 34, susilaikė 12. Pusės valandos pertrauka.
Dar J. Bernatonis nori ką sakyti?
10.34 val.
2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2470GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2470. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ir šiuo klausimu frakcijos vardu prašau padaryti pusės valandos svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai? Galime. Ačiū, pritarta. Prašote balsuoti? Balsuokime.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 69, prieš – 34, susilaikė 13. Pusės valandos pertrauka.
10.35 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 6, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 62, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 72, 73, 74, 75, 77 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2585(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2585(3). Gerbiami kolegos, Statuto 158 straipsnio 2 dalis skelbia: „Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.“
Kviečiu G. Burokienę. Yra pasiūlymų dėl trijų straipsnių. Prašom pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas spalio 30 dieną apsvarstė ir reglamentavo visą įstatymą taip, kaip ir buvo nubalsuota. Seimas pritarė, kad į savivaldybių rinkimų komisijas atstovus galėtų deleguoti parlamentinės partijos, iš biudžeto asignavimus gaunančios partijos ir ankstesniuose rinkimuose sėkmingai dalyvavę rinkimų komitetai. Siūlome šiems subjektams leisti dalyvauti formuojant rinkimų komisijas, nes rinkimų komitetai baigiasi su (…) rinkimais tam, kad būtų identifikuotas ryšys taip, kad buvusio komiteto ir naujuose rinkimuose… siūloma nustatyti, kad naujas komitetas turi turėti tokį patį pavadinimą kaip buvęs, taip pat daugiau kaip pusė jo narių būtų tie patys, kaip buvusio rinkimų komiteto. Taip pat siūlome nustatyti, kad savivaldybių rinkimų komisijų narius galės deleguoti tik tie komitetai, kurie įsiregistruos ne vėliau nei pagal įstatymą turi būti pateikti kandidatai į rinkimų komisijas. Tokia nuostata leis užtikrinti sklandų komisijų sudarymą ir rinkimų organizavimo darbą.
Skiriant komisijų pirmininkus, siūlome nustatyti, kad jų kvotos būtų paskirstomos tolygiai tarp partijų rinkimų komitetų, o pirmininkų kvotos tarp partijų dalinamos proporcingai Seime turimiems mandatams. Atsižvelgdami į priimtą pasiūlymą, siūlome nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius galėtų deleguoti tik vieną komisijos narį.
Čia visi trys pasiūlymai yra tokie patys, todėl siūlau kitų nesvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, priimame pastraipsniui tik tuos straipsnius, dėl kurių buvo pasiūlymų, kuriems komitetas pritarė. Turime apsispręsti dėl šių pasiūlymų, kuriems komitetas pritarė. Jie visi yra susiję. Ar reikia balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta.
4 straipsnį turime priimti iš naujo. Galime bendru sutarimu su pasiūlymu? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu?
10 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū. Visi kiti straipsniai jau buvo priimti.
Dėl viso dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106 Seimo nariai, balsavo 100: už – 84, prieš – 2, susilaikė 14 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2585) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2159(2) (pirmasis priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2159(2).
Pirmasis priėmimas. Statuto 171 straipsnis „Konstitucijos keitimo įstatymų projektų priėmimo tvarka“, pirmoji dalis: „Konstitucijos keitimo įstatymų projektų priėmimo procedūra pradedame ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo jų svarstymo Seimo posėdyje.“ Antra dalis: „Priėmimo metu dėl Konstitucijos keitimo įstatymų projektų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.“ Ir trečioji dalis: „Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.“
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, prieš metus ir penkis mėnesius bandėme jau kartą priimti panašią pataisą, kuri suteiktų kiekvienam mūsų šalies gyventojui teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo pažeistų teisių ir laisvių. Deja, tada pritrūko keturių balsų, labai mažai. Visa Europa turi, visos aplinkinės šalys, netgi nesančios Europos Sąjungoje, turi tokį institutą, tai yra individualų kiekvieno asmens kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Tai balsuokime už šią pataisą, kad kiekvienas žmogus galėtų iki galo ginti savo teises ir laisves mūsų Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis. Kęstuti Masiuli! Atsisako. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Labai trumpai. Norėčiau pridurti, kad ši iniciatyva yra ir Konstitucinio Teismo, nes būtent jis inicijavo šią įstatymo pataisą ir būtent jis mato galimybes, kaip atstovauti kiekvieno Lietuvos Respublikos asmens interesams Konstitucinio Teismo lygmeniu.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš irgi norėčiau pasisakyti už. Manau, kad žmogaus orumas ir žmogaus teisės Lietuvoje nėra pakankamai gerbiamos, todėl siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Na, tikrai, kolegos, labai raginu pritarti šiai iniciatyvai, nes praktiškai esame Europoje vos ne paskutinė valstybė, kuri neturi individualaus konstitucinio skundo. Manau, kad mums šį trūkumą reikėtų ištaisyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, klausimas tikrai nėra vienareikšmis, čia nėra vien tik žmogaus iniciatyvos teisė. Demokratinėje visuomenėje ji yra užtikrinama įvairiai: ir per atstovus, ir per Seimą, ir kitais būdais. Galima diskutuoti, bet šiuo atveju, man atrodo, aš matau daugiau tam tikrų pavojų.
Jeigu mes pažiūrėsime į Konstitucinio Teismo praktiką, kuri yra labai įvairi, tokiu būdu, jeigu ji būtų apribota tik aiškiai pasakant taip arba ne dėl kokio nors įstatymo konstitucingumo, būtų gal visiškai nieko šitas dalykas, bet jeigu pažiūrėsime į išaiškinimus, deja, Konstitucinis Teismas per kurį laiką, patys puikiai žinote, mėgina paaiškinti ir politinius klausimus, kaip jie turėtų būti sprendžiami, o tokiu atveju tai reiškia padidintą bylų ir sprendimų skaičių Konstituciniame Teisme. Tada klausimas: ar reikia kitos institucijos, atstovaujamosios institucijos, tai yra Seimo? Todėl aš tikrai nesu įsitikinęs tokios konstitucinės prievolės tam tikro kelio įteisinimu, nes, kai žiūriu į realybę, kurią mes turime, ir tą tokį neapibrėžtumą, aš matau čia gana daug pavojų.
PIRMININKAS. Balsuojame, motyvai išsakyti. Pritariantieji individualiam skundui balsuoja už.
Užsiregistravo 115 Seimo narių. Balsavo 113: už – 104, prieš – 2, susilaikė 7 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, pirmas balsavimas įvyko. Po trijų mėnesių balsuosime dar kartą.
N. Puteikis, prašau. Replika po balsavimo.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Atsiprašau, aš suklydau. Aš balsavau už individualų skundą.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – N. Puteikis balsavo už.
10.46 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2410(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Notariato įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2410. Priėmimas. Pranešėjos A. Širinskienės į tribūną nekviečiu, nes nėra pasiūlymų. Priimame pastraipsniui. Vienas straipsnis. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Viena iš priežasčių – mes visi bendraujame su piliečiais ir matome, kokie nepatenkinti yra piliečiai notarų veikla. Viena iš pagrindinių priežasčių yra minimalūs įkainiai, kuriuos gyventojai turi mokėti už įvairias, kartais ir elementarias paslaugas, suteikiamas notarų. Paradoksas, kad nustatydama tuos įkainius valstybė turi juos suderinti su pačiais notarais. Negavusi notarų pritarimo, tų įkainių sumažinti valstybė negali. Vis dėlto priėmus šį įstatymą, būtų sudarytos realios prielaidos sumažinti tuos įkainius ir remtis objektyvia informacija, kiek viena ar kita paslauga turėtų kainuoti žinant, jog įvairios paslaugos notarų yra monopolinės. Taigi gyventojai privalo jomis naudotis ir neturi kito pasirinkimo. Taigi reikėtų priimti šį įstatymą ir užtikrinti, kad notarų įkainiai būtų pagrįsti, o ne išpūsti ir pačių notarų nustatyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Čia ką tik girdėjome populistišką pasisakymą, kaip yra populistiškas ir pats šis įstatymo projektas.
Keletas argumentų, kodėl nėra tikslinga išbraukti nuostatą minimalių įkainių derinimo su Notarų rūmais.
Pirma. Per visą nepriklausomybės gyvavimo laikotarpį nebuvo nė vieno karto, kad Notarų rūmai ir teisingumo ministras nesusitartų dėl įkainių. Visada buvo pritariama tam, ką siūlo Teisingumo ministerija. Jeigu yra ieškoma realių svertų, tai čia yra labiau linijos ir kietos Teisingumo ministerijos pozicijos turėjimas nei notarų noras pinigautis.
Antras argumentas, kodėl šis projektas yra tiesiog ydingas. Gali atsitikti taip, kad užlenkiant į vieną pusę su minimalių įkainių mažinimu, tiesiog notaro paslaugos kaimiškose vietovėse nutols nuo žmonių. Užuot galėjus ja naudotis Varėnoje, jiems gali tekti važiuoti… teks po šito projekto ir jo pasekmių važiuoti į Alytų.
Trečias argumentas. Šiuo projektu elementariai paminamos tokio pobūdžio organizacijų kaip notarai savivaldumo galimybės.
Dar kartą akcentuoju – nėra buvę nė vieno karto, kad notarai nesusitartų su Teisingumo ministerija dėl įkainių. Taigi aš manau, kad šitas projektas yra tiesiog noras atrodyti geriems prieš rinkėjus, bet iš tiesų rezultato mes nepasieksime. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai nesiruošiau kalbėti, bet kolega išprovokavo. Tikrai nematau baimių, kad žmonėms notaro paslaugos bus nepasiekiamos. Mes turėjome lygiai tokį pat pavyzdį, panašų, priimdami įstatymą dėl neteisėto praturtėjimo. Aš manau, kad ne politikai šiuo atveju, ne kas nors turi nurodinėti, kiek kainuoja paslaugos.
Aš manau, kaip ir neteisėto praturtėjimo atveju, turi įrodyti pats paslaugos teikėjas, kiek jo paslaugos vertos, ir tada pagrįsti tų paslaugų vertę. Manau, kad šiuo atveju tikrai einama ne populizmo keliu, o vadovaujantis teisingos konkurencijos ir teisingos kainos nustatymo principais. Tikrai kviečiu palaikyti ir neklausyti tų populistinių kalbų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų notariato sistema po nepriklausomybės atgavimo 1990 metais – pradėjo vystytis lotyniškasis notariatas, tai yra mes atsisakėte valstybinių notarų. Kas dabar daroma, mano manymu, tai yra žingsnis link valstybinių notarų, kai visiškai bus nepaisoma notarų savivaldos nuomonės. Didesnė problema yra ta, kad ir šiandien teisingumo ministras gali nustatyti įkainius, tik turi pasitarti su notariatu, bet jo valioje priimti sprendimą tokį, kokį jis mano esant reikalingą.
Kitas dalykas, kad šiandien tų kasdieninių paslaugų, kurias teikia notarai, įkainiai ir taip yra nedideli, netgi, sakyčiau, maži, o kai kurios paslaugos yra brangesnės, nes jos turi kompensuoti kaštus tų kitų, kasdieninių paslaugų, kurių kasdien žmonėms reikia. Šiandien gali būti taip, kad gali išsikraipyti visa sistema, todėl nepaisyti savivaldos notariato nuomonės, manau, tai yra ne tas kelias, kurio reikėtų. Kelias yra kitas. Pačiam teisingumo ministrui reikėtų ryžtis, kad būtų konkretesni įkainiai, nebūtų pernelyg didelių žirklių ir panašiai. Taigi šis projektas neužtikrins notariato paslaugų mažesnių kainų, tiktai iškraipys visą sistemą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mielieji kolegos, valstiečiai prieš rinkimus savo programoje daug rašė ir po to daug kalbėjo apie dialogo būtinybę – apie dialogą su interesų grupėmis, apie bandymą rasti sprendimus Trišalėje taryboje, kitose institucijose, kitaip sakant, buvo tarsi įsipareigojimas bendrauti su visais, kurių klausimus sprendžia. Čiagi bandoma padaryti tokį eksperimentą, kad valdantieji gali priimti sprendimus tiek be notarų savivaldos, tiek be Lietuvos antstolių rūmų, antstolių savivaldos. Dialogą jūs nutraukiate ir norite, kad mes padėtume jums įstatymiškai įteisinti jūsų vienvaldiškus sprendimus, valdžios galią, nederinant su interesų grupėmis.
Žiūrėkite, jeigu mes pritarsime šitiems dalykams šiandien, kiti žingsniai gali būti tokie, kad nebus derinama su Advokatų taryba, nebus derinama su Lietuvos savivaldybių asociacija savivaldybėms aktualūs klausimai, su Žemės ūkio rūmais kam ten konsultuotis, su Prekybos, pramonės ir amatų rūmais, kitomis verslo organizacijomis. Mano supratimu, jums trukdo tas nevyriausybinis sektorius, kuris šiandien yra asocijuotas, įtakingas, turintis savo nuomonę ir ginantis tą nuomonę. Tai jūs nubraukiate visa tai. Šiandien jūs pradedate išpuolį prieš interesų grupes, nušalindami nuo dalyvavimo priimant sprendimus ir nušalindami nuo konsultacijų Notarų rūmus ir Antstolių rūmus. Akivaizdu, kad jums to nepakaks, jūs norite žengti dar toliau. Štai kodėl aš balsuosiu prieš tokį necivilizuotą būdą, kai valdžia pati viena nusprendžia.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai nevienareikšmiškai žiūrėjau į šitą projektą, bet dabar, kai išgirdau gerbiamojo kolegos pasakymą apie dialogą ir Trišalę tarybą, – tai yra visiškai kitas principas. Čia yra Notarų rūmai ir jie atstovauja aiškiam interesui. Notarai, kaip ir visi žmonės, nori uždirbti daugiau. O kas atstovauja kitai pusei? Ar yra notarų naudotojų kitoje pusėje? Trišalėje taryboje šitoje pusėje jokio dialogo nėra. Čia šiuo atveju yra kalbėjimasis tarp interesų grupių (jos asocijuotos, tai yra gerai) ir Vyriausybės. Tarpininko faktiškai nėra, kitai pusei atstovaujamo naudotojo nėra. Gal tuo nereikėtų spekuliuoti. Mes turime spręsti pagal tai, ką siūlo šitas projektas, jis duos naudos ar ne. Deja, kita pusė yra neatstovaujama – ta, kuri naudojasi notaro paslaugomis.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, susilaikysiu balsuodamas, nes manau, kad šiuo atveju vykdomoji valdžia, teisingumo ministras, perkelia atsakomybę parlamentui. Pats bijodamas imtis atsakomybės priimti sprendimus, perkelia atsakomybę parlamentui. Šiandieninis teisinis reguliavimas leidžia jam spręsti įkainių klausimą, tačiau yra įdėtas saugiklis – „suderinti“. Tai suderinimo procedūra nėra labai sudėtinga.
Norėčiau visiems priminti, kad šiuo įstatymo projektu mes nesprendžiame įkainių klausimo, mes sprendžiame ministro atsakomybės klausimą. Leiskime ministrams imtis atsakomybės ir spręsti savo kompetencijos klausimus.
PIRMININKAS. Daugiau dėl nuomonių Seimo narių neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl Notariato įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115 Seimo narių. Balsavo 112 Seimo narių: už – 91, prieš – 5, susilaikė 16 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2410) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2411(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas – Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2411. Priėmimas. Pasiūlymų taip pat nėra. Pranešėjo nekviečiu į tribūną. Priimame pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 115 Seimo narių: už – 93, prieš – 4, susilaikė 18 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2411) priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas. Liko dar penkios minutės, kol praeis pusvalandis: dėl vieno projekto – keturios minutės, kito – penkios minutės.
10.59 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2569(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2569. Priėmimas. Pranešėjas – A. Nekrošius. Kviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra pasiūlymas Seimo narių S. Jakeliūno ir A. Gumuliausko. Ar galime manyti, kad yra 29 pritariantys, kad būtų svarstomi bendru sutarimu pasiūlymai dėl visų?
Kviečiu pristatyti. S. Jakeliūnas ar A. Gumuliauskas? A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi dar svarstymo metu kilo oponentų abejonių, kad naujai sujungta komisija tikrai paliks likimo valiai laisvės kovų problemą, todėl mes nutarėme pateikti pataisą – pačios komisijos pavadinimo pakeitimą. Atsiranda „Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties“ pavadinimas. Jeigu logiškai žiūrėtume, iš tikrųjų laisvės kovų problematika yra šiek tiek siauresnė negu valstybės istorinės atminties, bet vis dėlto mes žengiame tą žingsnį tam, kad išsklaidytume abejones.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Nuomonių dėl pasiūlymo nėra. Kviečiu balsuoti ir apsispręsti dėl šio pasiūlymo.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai, balsavo 104: už – 96, prieš – 3, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta. Reikia balsuoti dėl viso 1 straipsnio. Kviečiu balsuoti dėl viso straipsnio su priimtu pasiūlymu.
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 82, prieš – 10, susilaikė 10. 1 straipsniui pritarta. Primenu, kolegos, kad Statutui pakeisti reikia 71 balso.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra pasiūlymas, kuris yra susijęs su pirmuoju pasiūlymu, tai yra pavadinime „laisvės kovų“ iškėlimu į priekį. Siūlau neteikti balsuoti, nes jam pritarėme pritardami 1 straipsniui. Tai už visą 2 straipsnį. Ar galime pritarti 2 straipsniui?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. (Balsai salėje) Turime balsuoti. Kviečiu balsuoti dėl 2 straipsnio.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai, balsavo 108: už – 87, prieš – 12, susilaikė 9 Seimo nariai. 2 straipsniui pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas. Dėkoju pranešėjui.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš manau, kad tie ginčai, kurie kilo dėl nežinojimo, turėtų baigtis, nes iš tikrųjų priimamas racionalus sprendimas, kai į vienas pajėgas sujungiamos dvi komisijos, juolab kad Valstybės istorinės atminties komisija, kuri sprendė istorinius klausimus, taip pat dažnai sprendė ir laisvės kovų problemas. Šiuo atveju tai bus vienoje vietoje, bus racionalesnis darbas, aš remiu šitą sujungimą ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Seimas čia padaro svarbų gestą dėl laisvės kovotojų, dėl istorinės atminties, nes tas komisijos pavadinimas pirmą kartą įforminamas Statuto lygiu. Bet mes turime matyti, kas iš tikrųjų yra padaroma.
Nors ir nebuvo Statute įforminta, bet Laisvės kovų komisija (anksčiau kitu pavadinimu) jau daugelį kadencijų egzistavo kaip atskira komisija ir mūsų Lietuvos išskirtinė bendruomenė, kurią sudaro politiniai kaliniai, tremtiniai, turėjo kaip ir tokį savo atstovavimą toje komisijoje, kurioje nebuvo painiojami jokie kiti klausimai. Dabar šitie laisvės kovų klausimai yra sudedami į bendrą katilą su visa mūsų istorine atmintimi. Galima sakyti, kad, ko gero, dėmesio laisvės kovoms liks tiek, kokį laiko intervalą sudaro šis laikotarpis, palyginti su mūsų visa ilga valstybės istorija.
Manau, neatsitiktinai iniciatoriai nedrįso šio projekto teikti priimti Seime tol, kol nebuvo įvykęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos įkūrimo 30-mečio minėjimas. Ten turbūt nuvyko kas nors iš Seimo vadovų ir iškilmingas kalbas pasakė. Po to ciniškai padarys šiandieninį sprendimą panaikindami Laisvės kovų komisiją kaip atskirą. Aš suprantu, taip tenkinami pono A. Gumuliausko, galbūt jis yra svarbus asmuo valdančiojoje koalicijoje, interesai, ambicijos valdyti platesnį lauką, bet aš siūlau nepritarti žinant, kad politinių kalinių ir tremtinių…
PIRMININKAS. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …bendruomenė tokiam sprendimui nepritaria.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu kalbėti ne tik kaip Seimo narys, bet ir kaip buvęs paskutinis Sovietų Sąjungos politinis kalinys.
Aš manau, kadangi nebuvo Istorinės atminties komisijos, visiškai logiška, kad buvo Laisvės kovų komisija. Atsiradus Istorinės atminties komisijai, manau, labai logiška sujungti šias dvi komisijas į vieną. Tikrai, kad nukentėtų Laisvės kovų komisija, kad būtų mažiau rūpinimosi politiniais kaliniais, paveldu, politinių kalinių istorija, Lietuvos istorija – nemanau, kad taip bus. Tai bus platesnis požiūris į šitą komisiją.
Konservatoriai dažnai sako, kad mes kuriame daug biurokratijos, kuriame komitetus, komisijas be pagrindo. Tokią logiką galima suprasti ir nepritarti, kam naujų komisijų prašai. Bet kai sujungiamos dvi paraleliai darbu susijusios komisijos, yra labai logiška. Reikia sveikinti šią idėją, aš nematau jokio loginio pagrindo, kad tam nebūtų pritarta. Aš manau, kad tokių komisijų sujungimui ir efektyviam darbui turi pritarti visi Seimo nariai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, čia būsimasis didesnės komisijos pirmininkas pasakė, kad mes nežinome, kas čia vyksta, nesuprantame reiškinių. Pakankamai gerai suprantame. Tie reiškiniai vyksta jau seniai, nuo pat pradžios, kai už tam tikrus prasižengimus arba negerus pasisakymus kai kurie Seimo nariai yra baudžiami.
Tas prasidėjo nuo M. Majausko, kai jūs sujungėte komisijas, nes jis per daug aštriai pasisakė, neseniai J. Džiugelį nuskriaudėte, atėmėte komisiją, nes jis jau ne jūsų frakcijos narys, dabar tas pats vyksta ir čia. Paprasčiausiai reikia patraukti gerbiamą J. Oleką, nes jis jūsų daugumai jau nepriklauso. Vėlgi, siekiant tai kultūringai padaryti, reikia sujungti komisijas ir panaikinti labai svarbią komisiją, kuri daugelį metų dirba su politiniais kaliniais ir tremtiniais, kuri atstovavo jų tam tikriems interesams, kuri vykdė tam tikrus renginius, kuri iš tikrųjų buvo tam tikras, galima sakyti, atstovavimo elementas visoje valstybėje. Jūs dabar ją norite panaikinti vien todėl, kad kažkam reikia atkeršyti. Negerai, gerbiami kolegos valstiečiai, kerštauti, keršto savybės yra tokios, kad paskui, po kiek laiko, atsisuka ta pati lazda tik kitu galu. Iš tikrųjų čia jau buvo paminėta, kad kažkaip bandote parodyti dėmesį susirinkimuose, susitikimuose, tačiau elgtis taip, kai naikinama komisija, atstovaujanti politiniams kaliniams, tikrai negarbinga. Manau, kad apsigalvokite ir dar nepritarkite šitam sprendimui, o palikime vis dėlto dvi komisijas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, čia iš tikrųjų daug yra pasakyta tokiu politiniu aspektu. Koks jis yra, kiekvieno kalbančiojo reikalas, bet vis dėlto kažkaip keista girdėti, kai kalbama apie valstybės istorinę atmintį kaip kažkokį tyrimo institutą, kuriame mes nagrinėsime visas valstybės atminties datas nuo pradžios iki pabaigos. Taigi darbas yra labai aiškus – visi sprendžiame problemas, kai jos kyla arba kai numatome, kad jos gali atsirasti. Todėl laiko laisvės kovų kovotojams bus tiek, kiek jiems reikės, nes niekas nesirengia pastumti į šalį laisvės kovų dalyvių ir jų problemų sprendimo. Taigi siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes svarstome tokį gana jautrų klausimą, nes komisija yra sudaryta tam tikros grupės žmonių problemoms nagrinėti. Žmonių, kurie iš tikrųjų atidavė savo gyvenimą, aukojosi dėl Lietuvos arba nukentėjo nuo okupanto dėl Lietuvos laisvės išsaugojimo. Šiuo atveju neatsižvelgti į jų nuomonę – galbūt ir gerais norais čia grįstas kelias į tą pragarą? – į tų žmonių, kurie yra nukentėję, nė vienos organizacijos negavome palaikymo, ar tai būtų politiniai kaliniai, ar černobyliečiai, ar Sausio 13-osios brolijos atstovai, kurie prašytų ką nors keisti ir sujungti komisijas. Ar to, gerbiami valdantieji, negirdite? Žmonės norėtų, kad būtų dvi atskiros komisijos arba nesvarbu, kiek tų komisijų ir kokių būtų, bet kad būtų ta komisija, kuri iki šiol egzistavo. Čia yra požiūris į tuos žmones.
Dabar kalbama, kad šios dvi komisijos turi labai daug bendro ir persidengiančių problemų svarstymo. Aš jums pasakysiu – per dvejus metus mes tik vieną kartą kartu posėdžiavome. Jeigu pažiūrėtumėte į kitas komisijas, daug daugiau bendrų posėdžių yra surengusios. Net kai kurie komitetai yra surengę daugiau bendrų posėdžių, kai reikėjo apsvarstyti ir išreikšti poziciją keleto komitetų. Galbūt ten reikėtų sujungti, o ne sujungti ir panaikinti šitą komisiją? Todėl aš nepritariu, kad komisiją naikintume, ir kviečiu nepritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Niekada nenaudojau tremtinio statuso ką nors deklaruodamas, važiuodamas į renginius, politiniais tikslais, reklamos tikslais, demagoginiais tikslais, tačiau žinau, kas tai yra, iš savo gyvenimo patirties, iš savo tėvų patirties, iš savo motinos, kuri gyva ir žino, kas tai yra, iš skaudžios savo patirties ir savo gyvenimo, iš savo kančių. Žinau, kad reikia sustiprinti ir vieną, ir kitą komisiją ir kad sujungimas yra efektyviausias būdas. Tada bus galima kalbėti ir apie istorinės atminties, taip pat laisvės kovų atminties reikalų finansavimą. Jeigu nebūtų laisvės kovų, nebūtų ir ką prisiminti iš mūsų istorijos, todėl pasisakau už ir siūlau kitiems balsuoti atitinkamai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, tikrai negalėčiau kvestionuoti pono A. Gumuliausko intencijų, nors kartais balsuoju ne taip, kaip jis, bet tikrai niekada neabejoju, kad jis yra kompetentingas ir siekia gero. Bet šiuo atveju kodėl negaliu tam pritarti, nes aš nelabai suprantu pačią logiką. Jeigu egzistuoja Laisvės kovų komisija, išrenkame, sakysim, ir Seime mes pasakome, ne, jos neužtenka, reikia kurti naują komisiją, nes ji neapima visko, tada mes įkuriame Istorinės atminties komisiją ir paskui staiga sakome – ne, jos yra labai panašios. Jeigu jos labai panašios, tada būtų daug logiškiau Istorinės atminties komisiją grąžinti į Laisvės komisiją, kad egzistuotų ši, nes būtent antrą mes sukūrėme tam, kad atsirastų lyg ir kas nors plačiau. Nors šiaip, man atrodo, tikrai ne tas klausimas, na, ne tas, kad turėtų mus suskaldyti, tikrai kartu turėtume ieškoti istorinės atminties.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, susikaupkite, balsavimas. Kviečiu balsuoti dėl Seimo statuto pakeitimo ir papildymo. (Šurmulys salėje)
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 117 Seimo narių, balsavo 116: už – 82, prieš – 26, susilaikė 8 Seimo nariai. Statutas (projektas Nr. XIIIP-2569(2) yra priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-6 klausimo – Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2266GR. A. Širinskienę kviečiu į tribūną. Svarstymas ir priėmimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas lapkričio 7 dieną svarstė grąžintą įstatymo projektą. Įvertinome ir pritarėme Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir pasiūlymams ir nepritarėme Lietuvos Respublikos Prezidentės pasiūlymui. Už komiteto išvadą balsavome taip: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 7 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau daug kadencijų mes čia, Seime, ir plačiau imant kaip politinė bendruomenė gyvename sutardami dėl, mano manymu, teisingai ir objektyviai nustatytų politinių partijų finansavimo principų. Žinome, esminis momentas, kiek kuri partija gauna, yra rinkėjų balsai, kiek kuri partija gauna atitinkamai Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimuose, pagal tai ir priklauso, kiek gauna ir pinigų, tai yra rinkėjai, balsuodami už vieną ar kitą partiją rinkimuose, tarsi ir pasako, kad kartu ir paremiame tą partiją. Bet dabar štai šioje kadencijoje staiga pasiūlyta keisti tuos principus. Man atrodo, priežastis visi puikiai prisimename. Kai Socialdemokratų partijoje ėmė ryškėti nusiteikimas pereiti į opoziciją, štai tada grupelė tos partijos atstovų Seime pagrindinių valdančiųjų Seimo narių buvo sugundyta kurti atskirą partiją. Kurdami atskirą partiją jie, be abejo, puikiai žinojo, kokia yra teisinė aplinka. Puikiai žinojo, kad naujai atsiradusi partija jokių valstybės dotacijų negali tikėtis, ir vis tiek tą partiją kūrė. Aš nežinau, ar tuo metu, jau skatinant daryti tą veiksmą, buvo pažadėta, kad jūs nebijokite, kurkite, palaikykite mus, valstiečius, ir už tai bus dosniai atlyginta, atitinkamai pakoregavus partijų biudžetinį finansavimą.
Bet kad ir kaip ten būtų su tais pažadais, gal jie ir vėliau atsirado, tokius veiksmus mes netrukus pamatėme, kai atsirado tas projektas, kurį vetavo Prezidentė, kai yra siūloma iš esmės keisti politinių partijų finansavimo principus, siūloma Seimo rinkimų vertę padidinti iki trijų penktadalių ir numatyti biudžetinių lėšų skyrimą ne pagal balsų skaičių rinkimuose, o pagal mandatų skaičių. Na, dar gerai, kad šis radikalus siūlymas nukeliamas nuo naujos kadencijos. Bet vis tiek tai yra blogai ir, aš manau, nepriimtina. Vis dėlto rinkėjas turi pasakyti, kiek kuriai partijai skiriama pinigų, o ne mandatai, kurie yra nevienodos vertės, ypač savivaldos rinkimuose. Tai štai vienas momentas.
Bet kitas momentas, kai vis dėlto nenorint keisi dabartinių finansų paskirstymo buvo konjunktūriškai apsispręsta nedelsiant, jau tuoj pat iš Vyriausybės papildomų pinigų skirti dotaciją naujai įsikūrusiam politiniam dariniui, valdančiųjų svarbiam rėmėjui. Aš manau, kad tą reiškinį galima vadinti specifine politinės korupcijos atmaina, kai už tą politinę paramą yra bandoma atsilyginti dosniais mokesčių mokėtojų pinigais.
Tai yra tikrai nepriimtina, ir aš tikiuosi, kad Seimo nariai, kurie vis dėlto gina svarbius dabar nustatytus ir pasiteisinusius politinių partijų finansavimo principus, tam nepritars. Žinome, kad tą pasiekti galime pirmiausia, aišku, nebalsuodami už projektą be Prezidentės pataisų. Bet aš manau, kad nereikėtų balsuoti ir su Prezidentės pataisomis, nes Prezidentė vis dėlto… Nors, aišku, ji apgina tuos pagrindinius partijų finansavimo principus pagal rinkėjų balsą, bet vis dėlto pasiūlo jau kitais metais pono J. Bernatonio ir G. Kirkilo partijai skirti dotaciją proporcingai jų Seimo narių skaičiui, lyginant su mažiausia Seime frakcija ir atitinkamai jos turimu finansavimu.
Aišku, tai būtų geresnis sprendimas, negu priimti tą įstatymą iš viso be Prezidentės pataisų. Bet vis dėlto aš manau, kad nereikia ir to daryti, nes neturėtume skatinti tokio partijų skaidymosi, kai partija, jos atstovai Seime gauna rinkėjų mandatą kaip konkrečios partijos atstovai, kai rinkėjams gal yra ganėtinai reikšmingas šiuo atveju faktorius, kad tai yra būtent europinės Socialdemokratų partijos atstovai. Nežinia, ar kaip asmenybės tie, kurie atsiskyrė, nors kiek dar būtų pridėję balsų, to mes, aišku, niekaip negalime nustatyti. Gerbdami tokią rinkėjų valią ir neskatindami tokio skaidymosi mes, manau, turėtume nebūtinai palaikyti ir Prezidentės pataisas.
Tikiuosi, kad mes bendromis jėgomis tiems, kuriems svarbūs skaidrūs demokratiški partijų finansavimo principai, sugebėsime šiandien juos apginti.
PIRMININKAS. Daugiau diskutuoti Seimo narių neužsirašė.
Po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinai Seimo svarstyto įstatymo priėmimas. Dabar vyks priėmimas.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys K. Masiulis. Balsuosime dėl grąžinto įstatymo priėmimo. Pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Jūs pasisakote už, kad būtų priimtas visas įstatymas be pakeitimų. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai, negudrausiu. Šiaip, kolegos, norėjau pasakyti, kad einame link Seimo nario krepšelio sukūrimo. Dabar sukuriamas krepšelis, jeigu įsteigiama frakcija, tai krepšelis sukuriamas. (Balsai salėje) Tai aš sakau, labai gerai – P. Gražulis galės lakstyti tarp visų frakcijų, kur tik norės. Ir atsineša krepšelį. Oi, kaip čia yra šaunu. Kaip skanu! Dieve mano, sveikinu. Dabar krepšelizuota bus frakcija. Šiaip labiau prieš.
PIRMININKAS. Jūs pasisakėte prieš.
Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš atvirkščiai manau, kad kodėl mokyklose krepšelis įvestas ir kodėl balsavote už moksleivio, studento krepšelį? Juk Liberalų partija, ir G. Steponavičius buvo ministras, kai aukštojo mokslo sistemoje įvesti krepšeliai. Tai gal tikrai ir čia įveskime krepšelį?
O jeigu norės frakcija išsaugoti Seimo narius, tai katras gerbs Seimo narį, nelaužys rankų, leis laisvai balsuoti, ir tada išsaugos vienybę. Aš manau, kad tikrai šiam įstatymui reikia pritarti ir ne tik dėl šitų argumentų, bet svarbiausia dėl to, kad konservatoriai pasisako prieš, tai reikia balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas. Ir dar du bus motyvuojantys prieš, nes vienas jau buvo prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia yra paprastas ir elementarus klausimas – teisės viršenybė ar valdančiosios daugumos viršenybė. Rule of law ar rule by law – tai ar vadovaujamės teise, ar naudojamės teise, ją pritaikydami savo poreikiams. Ir čia, man atrodo, valdančioji dauguma pritaiko įstatymus savo poreikiams. Ir ne paslaptis, kam pritaiko. Pritaiko finansuoti socialdarbiečių rinkimų kampaniją.
Dabar socialdarbiečiai lygiai taip pat kaip ir konservatoriai, ir valstiečiai nėra blogi savaime, bet tiesiog sakoma, ir ką Prezidentė siūlo, sako: pirma dalyvaukite rinkimuose, gaukite rinkėjų pasitikėjimą ir gausite finansavimą. Aš pritariu tokiam siūlymui ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano nuomone, reikėtų atmesti įstatymą, kuris buvo priimtas prieš tai, ir labai rimtai įsiklausyti į Prezidentės išsakomus argumentus, kurie galų gale padaro ir tam tikrų nuolaidų buvusiai sistemai.
Mano nuomone, šis įstatymas silpnina mūsų demokratinę sistemą, skatina partijų silpnėjimą, mažėjimą, smulkėjimą. Tiems, kurie buvo savivaldybėse, turbūt tai labai akivaizdu, jie prisimena, kaip sunku susitarti, kai vienoje organizacijoje yra daugybė partijų ir reikia sudaryti koalicijas tarp šešių, septynių, o kartais aštuonių skirtingų politinių jėgų, reikia susitarti su labai mažiukais partneriais. Iš tikrųjų 3 % kartelės panaikinimas padaro tai, kad partijos dar labiau smulkės, bus dar labiau fragmentuotos ir bus dar sunkiau tarpusavyje susitarti. Postai vienų kitiems bus pardavinėjami dar labiau, negu tai yra šiandien.
Galų gale finansavimo pririšimas ne prie rinkėjų pasitikėjimo ir to, kiek partija surenka balsų, o prie to, kiek mandatų ji iškovoja, visiškai neskatina to rinkėjų įsitraukimo. Nes šiandien finansavimas yra skiriamas pagal tai, kiek žmonės pasitiki būtent ta politine jėga, o ne tuo konkrečiu žmogumi, kuris toje partijoje yra. Nes, kaip ir pasakėte, tas pats Seimo narys gali keliauti ir keliauja kartais per vieną, per kitą frakciją, o žmogus, balsuodamas už partijos sąrašą, atiduoda balsą už partiją. Jis neatiduoda balso už tam tikrą konkretų keliaujantį politiką. Mano nuomone, reikėtų labai rimtai įsiklausyti į tai, ką sako Prezidentė, ir tikrai pakoreguoti tą įstatymą, kuris buvo priimtas.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turime pažvelgti tiesai į akis. Iš tiesų mes kalbame beveik ne apie įstatymą, o apie sandorį, pirkimo ir parsidavimo sandorį, kai viena partija, kuri jaučia, kad neturi daugumos, už valstybės pinigus perka kitą partiją, kuri susikūrė laikinai tam, kad palaikytų daugumą. Čia yra ir politinės korupcijos elementų, ir manau, kad tik šiuo atveju reikia daryti komisijas ir tirti, tirti tokį sandorį, kuris faktiškai yra pirkimo ir pardavimo, o ne kažkoks politinis aktas. Taip pat manau, čia jau buvo pasakyta, kad vaikščiojimas per partijas dar labiau bus skatinamas negu iki šiol, nes kiekvienas Seimo narys turės savo įkainį, turės savo sumą, kurią galės atsinešti į partiją po kitų metų. Ką jūs darote, apsigalvokite. Manau, kad šiandien turėtume pritarti Prezidentės veto, nes įteisinsime tokį korupcinį elementą politikoje.
Taip pat manyčiau, kad vėlgi neturėtume daryti nuolaidų, kuomet mes nuleidžiame kartelę iki 2 %. Prisiminkite patys, kuomet susitikinėjote su rinkėjais, jūs sakėte, kad iš tikrųjų politinių partijų, politinių grupių yra per daug, patys rinkėjai jau nesusigaudo, kas, kur yra, kas kam atstovauja, nes tie patys žmonės vaikšto per partijas, kuria naujas partijas ir žmonės nesusigaudo. Teko dalyvauti susitikimuose, kai jūs sakėte – taip, turi būti stipresnės partijos, turi būti pastovios partijos, turi būti sąžiningos partijos, nepaperkamos partijos. Ką jūs šiandien darote? Siūlau pritarti Prezidentės veto ir baigti tuos šposus šiame parlamente.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Klausau aš tų kalbų ir stebiu viešąją erdvę, stebiu LRT, kitas žiniasklaidos priemones po susitikimų su R. Kurlianskio „MG Baltic“ ir matau labai aiškią tendenciją, kaip mokesčių mokėtojų pinigais finansuojama vienos partijos idėja, propaganda ir pozicija. Aš manau, šitas įstatymas, kuris yra pasiūlytas, gal neidealus, situacija, taip, neeilinė, bet, lyginant su tuo, kas vyksta – šešėlinis finansavimas, propagandos finansavimas visuomeniniame nacionaliniame transliuotojuje, yra šimtą kartų blogiau ir būtent tai reikia tirti. Aš tikiuosi, kad ateisime iki to. Čia nėra kišimasis į turinį, čia yra propagandos stabdymas. Todėl, lyginant su ta situacija, kuri yra susiklosčiusi, šitas įstatymas yra tikrai geras, ir siūlau priimti jį tokį, koks yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti. Balsuojame, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Tie, kurie pritaria, kad būtų priimtas toks, koks buvo ir anksčiau priimtas, balsuoja už, kiti – kitaip.
Užsiregistravo 117, balsvo 117: už – 68, prieš – 47, susilaikė 2. Be pakeitimų įstatymas nepriimtas.
Tada skaitau 167 straipsnio 3 dalį – „Grąžinto įstatymo priėmimas“: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pastabomis ir papildymais“. Kviečiu balsuoti.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsavimas atidedamas. (Balsai salėje)
11.34 val.
2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2470GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-7 klausimo – 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2470. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S. Jakeliūną.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dar kartą sveiki. Diskusijos vyksta. Mano vertinimai yra visiškai aiškūs, ypač po rugsėjo mėnesio įvykių, susijusių su G. Landsbergiu, ir situacija yra visiškai kita, negu buvo dar prieš kelis mėnesius.
Biudžeto ir finansų komitetas vakar svarstė, buvo prezidentūros atstovai, du patarėjai, ir sprendimas yra toks: siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui priimti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: už – 6, niekas nesusilaikė, prieš balsavo 4. Taigi sprendimas – įstatymas be pakeitimų.
PIRMININKAS. Diskusijoje kalbėti užsirašė Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, keletas žodžių dėl šio tiek aistrų keliančio įstatymo. Iš tiesų mums Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete teko tirti pasekmes, kurias sukelia neskaidrus partijų finansavimas, pasekmes, kurias sukelia politikų ir partijų priklausomybė nuo finansavimo arba nuo tam tikrų paslaugų.
Savo išvadoje mes pateikėme ir pasiūlymų. Ne tik atskleidėme bėdas ir pasekmes, kurias vėliau pamatėme, bet ir pasiūlymus, kaip mes galėtume stiprinti mūsų politinę sistemą. Aišku, kad šiandien ir dešinėje yra, perfrazuojant profesorių R. Lazutką, griovys, ir kairėje yra, jeigu ne griovys, tai du grioviai. Niekas negali džiaugtis, kad mūsų partinė sistema, mūsų politinė sistema šiandien yra silpna. Bet mes ją dar labiau silpninsime, jeigu darysime proginius sprendimus, jeigu mes, teigdami, kad stiprinsime partijas, iš tikrųjų pirksime balsus, nes jokio skirtumo tarp to, ką tyrė komitetas, kai buvo perkami politikai mainais į paketus ir mainais į įtaką po stalu, ir tarp šio sprendimo, kai pirkimas yra legalizuojamas, nėra.
Mano pasiūlymas. Komitetas pateikė 36 pasiūlymus, ką turėtų padaryti Seimas ir Vyriausybė. Šiandien nė vienas pasiūlymas, praėjus pusei metų, nerealizuotas. Aš kviečiu visus kartu tikrai susitarti, kad mums reikia stiprinti politines partijas, Seimo valdybai ir Seimo vadovybei inicijuoti darbo grupę iš visų frakcijų, įtraukti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir per porą mėnesių, išanalizavus tą pačią EBPO, į kurią mes įstojome, praktiką, parengti sprendimus, kurie tikrai sustiprintų mūsų politinę sistemą. Mes tai galėtume padaryti dar iki savivaldos rinkimų. Todėl aš kviečiu ne diskredituoti idėją, kad mes turime stiprinti partijas, o sėsti, pasiūlyti kokybiškus sprendimus, pristatyti juos visuomenei ir iš esmės spręsti politinės sistemos trūkumus.
Dabar leidžiuosi į apačią. 200 tūkst. eurų, kuriuos reikia… kairiajai, mūsų partneriams. Tai neišgelbės politinės sistemos. Kolegos, jūs turėsite gerokai daugiau investuoti į savo reputaciją, taip pat ir mūsų frakcija, kad ją atkurtumėte, nei tie 200 tūkst. eurų.
Ką galima padaryti už 200 tūkst. eurų? Štai trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė biudžeto projektą. Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, policija, ugniagesiai, kurie kelnių neturi, keičiasi kelnėmis tam, kad važiuotų į gaisrus, – visi jų pasiūlymai, kuriuos jie pateikė, nesiekia 20 mln. Gerbiami mano kolegos, aš kreipiuosi į premjerą, gerai, paskirkime tuos 200 tūkst., padalinkime visiems komitetams, kurie pateiktų siūlymus, kokią pridėtinę vertę galėtų komitetai pasiūlyti sukurti už tuos 200 tūkst. eurų. Mes, NSGK, mūsų atveju, galėtume už tuos pinigus visiškai aprūpinti žvalgybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą geriausia šiuo metu esančia specialiąja technika, galėtume įsteigti analitinius padalinius, kurių taip reikia Lietuvai, pritraukti naujų specialistų, kurie galėtų analizuoti tas sritis, tas skyles, pro kurias išteka didžiausia mūsų biudžeto dalis, arba kurios sritys yra skaudžiausios šešėlinės ekonomikos prasme. Mes galėtume tikrai sukurti didesnę… Manau, ir daugiau yra sričių, kur galima būtų panaudoti tuos 200 tūkst. eurų ir pasakyti, kad mes sukūrėme vertę. Jeigu mes skirsime šiai partijai, mes nesukursime vertės…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (LVŽSF). …mes padarysime dar didesnę žalą, todėl aš balsuosiu prieš tokią idėją.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėjau atkreipti dėmesį dėl prieš tai svarstyto įstatymo, nes šitie abu yra susiję. Nepriėmus tokio įstatymo, koks jisai buvo priimtas, realiai nebetenka prasmės svarstyti ir šio pakeitimo, nes nebėra pagrindo keisti 2018 metų biudžeto projektą dėl partijų finansavimo. Tiesiog nelaužykime iečių ir priimkime tokį siūlymą, kokį pasiūlė Lietuvos Respublikos Prezidentė.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik pratęsiu mintį. Gerbiami kolegos, kadangi prieš tai svarstėme įstatymo projektą ir jau nebegalime grįžti prie tos stadijos, kai yra skiriamas finansavimas partijoms dar 2018 metais, galime priimti tik tokį projektą, kokį pasiūlė Prezidentė, kai nesudaroma galimybė 2018 metais finansuoti, todėl nebetenka prasmės keisti ir 2018 metų biudžeto rodiklių projekto dėl nenumatyto partijų finansavimo. Tiesiog siūlau nebelaužyti iečių, nebediskredituoti gynybos finansavimo, nediskredituoti paties biudžeto finansavimo, nes žinome, kad partijoms finansuoti reikėtų numatyti skaidrų, aiškų finansavimą, asignavimus Vyriausiajai rinkimų komisijai, VRK numatytų pagal aiškią sistemą finansavimą partijoms, visi aiškiai žinome, kiek, kaip ir kada. Taigi siūlau dar kartą nebelaužyti iečių, tiesiog palaikyti Prezidentės poziciją ir šiuo atveju tiesiog balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Siūlau balsuoti už, nežinau visų statytinių niuansų, bet yra ir vienos srities finansavimas, ir kitos srities finansavimas, galbūt bus galima perbalsuoti, nes neužteko balsų. Ir dėl jau mano išsakytų motyvų, kad geriau skaidriai išsiaiškinti tą išskirtinę aplinkybę ir priimti nestandartinį sprendimą, negu finansuoti šešėliškai kitas partijas arba konkrečiai vieną partiją mokesčių mokėtojų pinigais naudojant propagandinius kanalus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Labai keistai atrodo, kai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, pristatydamas klausimą, kažkaip susieja nacionalinio transliuotojo finansavimą su partijų finansavimu. Man atrodo, bendro supratimo apie tai, kam skiriami vieni ir kiti pinigai, nelabai randasi arba norima susieti klausimus, kurie neturi nieko bendra. Ypač kai kalbama, kad buvo daroma LRT finansinių reikalų kontrolė ir tyrimas, tuo tarpu akivaizdu, kad yra kišamasi į turinį ir norima nustatyti, ką gali rodyti nacionalinis transliuotojas, kokius politikus turi palaikyti, o ko neturi palaikyti. Man atrodo, vien tos kalbos yra, na, labai keistai atrodantis dalykas.
Kalbant apie šitą įstatymą, tikrai buvo priimtas beveik visų partijų sutarimas, kad turi augti išlaidos gynybai ir krašto apsaugai, kad turime skirti ne mažiau kaip 2 % nuo bendrojo vidaus produkto šiemet. Toks noras sudarkyti tą bendrą sutarimą, kuris, atrodo, buvo tikrai rastas, ir atrodo ganėtinai keistai, ir labiau naudingas ne Lietuvai, o tam tikroms mūsų kaimynėms iš Rytų. Man atrodo, jeigu norima numatyti partijų finansavimą, tai tikrai nėra nenumatytos išlaidos ir jos turėtų atsirasti tarp numatytų išlaidų valstybės biudžete ir visai ne tarp skolinimosi limitų. Kalbant apie tai, ką jau ir Mykolas minėjo, mes jau prieš tai nepriėmėme įstatymo, kurio pagrindu būtų galima šiemet skirti pinigus socialdarbiečių partijai. Todėl pagrindo šiemet skolintis jokio nebėra ir jo nebus, nes jeigu priimsime įstatymą su Prezidentės pataisomis, tai bet kokiu atveju, net jeigu tai būtų priimta, tos lėšos būtų skirtos jau ne šiemet, o kitais, ateinančiais metais, o tai puikiai galima numatyti 2019 metų biudžete, nekišant nagų prie skolinimosi limitų šiemet.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ir vėl noriu šiek tiek reaguoti į gerbiamojo V. Bako pasakytą kalbą iš Seimo tribūnos. Vytautai, tu smulkmenas matai, ir gal 11 smulkmenų matai, bet tu nematai esmės, nors esi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Pasakyk, ar šiandien visuomeninis transliuotojas, kuriam skiriama 50 mln. eurų, 40 mln. eurų, ar vis dėlto jis yra visuomeninis transliuotojas, ar Konservatorių partijos ruporas? Aš suprantu, kodėl konservatoriai prieš. Jie užvaldė Lietuvos radiją ir televiziją, tai mato didelė dalis žmonių. Pažiūrėjau paskutinį reportažą su N. Pumprickaite „Dienos temoje“. Tikrai gerbiamas V. Poderys nuoširdžiai, kukliai aiškina, kad norime išlaisvinti televiziją, padaryti laisvą nuo politinių jėgų. N. Pumprickaitė pati, pasikvietusi E. Gentvilą, dar porą pašnekovų prieš vieną žmogų, kaip sako, kaltina vieną žmogų. Jie negirdi jokių argumentų. Ir tu, Vytautai, nematai šitos situacijos ir tu negirdi argumentų. Juk šiandien teisėtvarka, televizija, žiniasklaida užvaldyta. Ir apie tai… Žiūrėkite, man labai keista, puolė puolė Amerikos Prezidentą užvaldyta Lietuvos žiniasklaida ir tas nepralošė tų rinkimų. Viešpatie, mano Dieve, kaip jie galvoja, kad Lietuvos žiniasklaida padarys įtaką Prezidento rinkimams. Man keista. Kad Lietuvoje daro didelę įtaką, kad žmonėms smegenis plauna – tai akivaizdu, bet jie galvoja, kad net Amerikos Kongreso rinkimams ir Senatui padarys įtaką. Taip nebuvo. Gerbiamieji, aš konservatorius suprantu, jie turi šitiek pinigų, visą žiniasklaidą yra užvaldę ir jie nenori, kad kitas net lašo jūroje negautų. Jie pavydūs!
PIRMININKAS. Laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš sakau, kad mes turime tikrai grįžti prie esminių dalykų. Išlaisvinti užvaldytą žiniasklaidą ir tikrai…
PIRMININKAS. Laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). …kad Lietuvoje būtų demokratija, o ne vienos partijos valstybinis transliuotojas, vienos partijos atstovas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kad P. Gražulis taip kalba apie viską ir apie nieką, tai nieko nuostabaus. Bet kai valdantieji, tie, kurie žadėjo taupyti lėšas ir pradėjo Seime nuo taupymo, šiuo metu nori finansuoti sau parankią partiją valstybės lėšomis ir dar skolintomis lėšomis – tiesiog kažkoks nesusipratimas, reikia atsitokėti. Aš iš viso nesuprantu S. Jakeliūno, kuris komitete brauko visas eilutes. Neseniai buvo pateikęs įstatymo projektą, norėdamas sumažinti finansavimą visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms, viešosioms įstaigoms. O šiuo metu teikia siūlymą skolintomis lėšomis finansuoti partijas. Kas čia atsitiko dabar? Ar kažkas neaiškaus? Manyčiau, kad nereikėtų pritarti tokiems išsigalvojimams, o pritarti Prezidentės veto, nes toliau jau mes neturime kur eiti. Kai mokytojų atlyginimams nerandame lėšų, kai mokslui mažinamas finansavimas arba didinamas nepakankamai, tai tiesiog tokiam įstatymo projektui negalime pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, gerbiamas Pirmininke, vis dėlto kai kalbame apie įstatymų projektus, visada norisi girdėti argumentus. Dabar mes pasisakiusiųjų už argumentų neišgirdome. Išgirdome apie radiją ir televiziją, visuomeninį transliuotoją, konservatorių sąmokslą, bet kur argumentai už šitą įstatymą? Iš tikrųjų, taip, reikalingas finansavimas krašto apsaugai, kuris užtikrintų mūsų 2 % ribos pasiekimą. Tačiau kur argumentai, kurie būtų skirti ir kalbant apie šį klausimą, ir kalbant apie tą partijų nelemtą finansavimą? Mes jų neišgirdome. Šiuo atveju aš galiu tik konstatuoti, kad pasisakiusiųjų už šį projektą apskritai nėra.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu kalbėtume apie partijų finansavimą, tai, matyt, visos partijos norėtų gauti finansavimą – ir smulkios, marginalinės, ką tik įsteigtos. Tačiau mes turime tokią įstatyminę tvarką, kad ne visos gauna tą finansavimą. Smulkios, marginalinės ar ką tik įsisteigusios turi įrodyti savo gyvybingumą, kad jomis pasitiki rinkėjai, ir tik tada gauna valstybės dotacijas.
Dabartinė naujai įsteigta socialdarbiečių partija yra tokia pat – naujai įsteigta, smulki, galbūt marginalinė. Visiškai nesvarbu, kad joje yra buvę premjerai. Net jeigu būtų ir buvęs prezidentas toje partijoje, ji vis tiek būtų nauja, kitokia nėra, nauja. Ir ji tikrai rinkėjų pasitikėjimo nėra gavusi ir nėra pasitikrinusi rinkimuose. Visiškai galimas daiktas, kad rinkimuose ateityje ji bus visiškai nesėkminga.
Kažkaip avansu tai partijai duoti pinigus dėl to, kad joje yra Seimo narių, neišeina. Priešingu atveju mes turime sudaryti krepšelius, kad buvęs prezidentas nešasi vienokį krepšelį, buvęs premjeras – kitokį krepšelį, Seimo narys – dar kažkokį krepšelį turi ir nešiojasi paskui save tuos krepšelius, bėga iš partijos į partiją ir jis yra svarbesnis.
Ne! Partijos yra vertybė. Partijos yra politinės erdvės žaidėjai, ir jas mes turime remti, palaikyti, bet ne bet kokias partijas, o tas, kurios yra rimtos ir solidžios, o ne tas, kurios tik žada, kad bus tokios.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Buvo paminėta mano pavardė, bet pasisakau ne dėl to, kad ta pavardė paminėta, bet kad buvo paskleistas melas, kad neva mes mažiname finansavimą visuomeninėms organizacijoms. Finansavimas visuomeninėms organizacijoms iš gyventojų pajamų mokesčio šaltinio yra didinamas nuo kitų metų 12 %. Prašom nemeluoti ir neskleisti melo viešai visai valstybei.
PIRMININKAS. Jūsų pavardė nebuvo paminėta.
Skelbiu balsavimą. Balsuojame pagal Statuto nustatytą tvarką. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.
Užsiregistravo 110 Seimo narių, balsavo 109: už – 67, prieš – 41, susilaikė 1 Seimo narys.
Kadangi be pakeitimų nepriimtas, reikia 71 balso, tai skaitau Statuto 167 straipsnio 3 dalį: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“ Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas (su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais)
Užsiregistravo 111, balsavo 110 Seimo narių: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas priimtas su visomis Respublikos Prezidentės teikiamomis pataisomis ir papildymais. (Gongas)
Replika po balsavimo – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, sveikinu, tikrai teisingas sprendimas. Iš tikrųjų lėšos valstybės saugumui turi būti numatytos, bet norėčiau atkreipti S. Jakeliūno dėmesį. Tikrai nemelavau, tikrai S. Jakeliūnas buvo pateikęs mažinančią galimybę paremti viešąsias įstaigas ir visuomenines organizacijas, tačiau po to… Ačiū, kad buvo pritarta pasiūlymams. Buvo mano didesnis, bet kolegos V. Ąžuolo buvo šiek tiek mažesnis, tai sutarimas pasiektas. Vėlgi noriu pakartoti, aš nemelavau, o iškraipyti žodžių nereikia.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš sveikinu valstiečius, kurie balsavo, kad atimtų tą galimybę iš socialdarbiečių gauti finansavimą, aš sveikinu. Jūs tikrai atsikvošėjote ir sugrįžote į teisingą poziciją.
PIRMININKAS. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, aš noriu pasidžiaugti, kad pagaliau ir konservatorių partijos nariai balsavo už 2 %. Tai pirmas gražus jų žingsnis, jie vykdo pasirašytą politinių partijų deklaraciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
11.57 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1388(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Gerbiami kolegos, tęsiame įstatymų priėmimą. (Balsai salėje) Skelbiu įstatymo projektą Nr. XIIIP-1388(2). Priėmimas. Pranešėjas – S. Jakeliūnas.
Pataisų nėra. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Nėra užsirašiusių. Bendru sutarimu galime? Ačiū. 2 straipsnis. Nėra. Bendru sutarimu galime? Ačiū. Dėl viso. Nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 96 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1255(3) (priėmimas)
Kitas klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1255(3). Pranešėjas – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė ir pritarė įstatymui bendru sutarimu. Siūlau priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Galime, ačiū. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisa.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties yra esminė Teisės departamento pataisa, jai komitetas pritarė bendru sutarimu ir siūlo iš 2 straipsnio – bazinio 21 straipsnio išbraukti paskutinį sakinį, kuris skamba taip: „Piliečiams, kuriems iki 2018 m. lapkričio 1 d. nuosavybės teisė nebuvo atkurta kaimo vietovėse ir jų buvusi žemė yra užimta kitiems asmenims priklausančiais pastatais, nuosavybės teisės į žemę, reikalingą šių pastatų eksploatacijai, yra atkuriamos kitais įstatyme nustatytais būdais.“ Teisės departamentas pasisako taip, kad šitas įstatymo projekto sakinys iškreiptų nustatytą teisių atkūrimo visą esmę ir prasmę, ir siūlo tikrai nepritarti tam, nes tai galimai gali prieštarauti ir Konstitucijos suformuotai doktrinai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Komitetas šitai pataisai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes galime komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Antra.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Antra čia yra dėl Vyriausybės išvados. Jai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 3 straipsnis. Gerbiamas pranešėjau, yra Teisės departamento…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip. Čia yra susiję su datomis, nes įstatymo priėmimas vis dėlto nebeįtelpa į tas datas, kurios buvo pradiniame variante. Komiteto pirmininkas ponas A. Stančikas siūlo tris pataisas, tai yra pataiso datas: įsigaliojimo ir iki kada Vyriausybė turi parengti poįstatyminius aktus. Komitetas šioms pataisoms pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti irgi bendru sutarimu? Ačiū. Gerbiamo A. Stančiko… Čia 29 parašai, bet irgi pritarta. Taip? Ačiū.
Už visą 3 straipsnį… nėra. Bendru sutarimu galime priimti? Ačiū.
Dėl viso yra K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš atsisakau žodžio. Tiesiog atsižvelgiant į Teisės departamento, jeigu pritarta, tai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84. Balsavo 83: už – 81, prieš – 1, 1 susilaikė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1255(3) priimtas. (Gongas)
12.03 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1279(3) (priėmimas)
Kitas klausimas – Veterinarijos įstatymo 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1279(3). Pranešėjas – A. Gaidžiūnas. Pataisų nėra. Ar mes galime pastraipsniui? Galime. Ačiū.
1 straipsnis. Bendru sutarimu? Vėl K. Mažeika. Čia dėl 1 straipsnio užsirašęs? Dėl viso. Atsiprašau. Galime bendru sutarimu 1 straipsniui?.. Ačiū. 2 straipsnis. Irgi galime bendru sutarimu? Ačiū. 3 straipsnis. Bendru sutarimu galime? Galime. Ačiū. Dėl 4 straipsnio yra redakcinė pataisa, kuriai komitetas pritarė. Ir mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl viso – K. Mažeika. Atsisako žodžio.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83. Balsavo 83: už – 83, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1279(3) priimtas. (Gongas)
Kitas klausimas – įstatymo „Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2483(2). Pranešėjas – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas…
PIRMININKAS. Per mikrofoną, gerbiamas, nori girdėti žmonės.
J. BERNATONIS (LSDDF). Čia labai aukštiems žmonėms buvo sureguliuota. Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Atsiprašome, gerbiamasis Juozai Bernatoni, jūsų, pranešėjas turėtų būti V. Kernagis. Jūsų klausimas bus kitas ir mes jau būsime išklausę jūsų informaciją.
12.05 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20, 201, 65, 78 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2415(3)ES (priėmimas)
Ar yra gerbiamasis V. Kernagis? Prašau. (Balsai salėje) Pastraipsniui. (Balsai salėje)
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Bendrą išvadą?
PIRMININKAS. Taip.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė jam.
PIRMININKAS. Pastraipsniui dabar būtų tada. Pabūkite, gerbiamasis, tribūnoje. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba ir komitetas nusprendė pritarti iš dalies. Taip?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Taip, ten šiek tiek keitėsi formuluotė. Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Antra pataisa irgi yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komiteto nuomonė buvo pritarti, taip?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Taip, pritarti.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Dėl viso 1 straipsnio galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnis. Teisės departamento pastabai komitetas pritarė, taip?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Taip, pritarė.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu mes pritarti? Ačiū. Dėl 3 straipsnio nėra pataisų. Dėl 4 straipsnio yra pataisa ir komitetas pritarė, taip?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Taip, pritarė.
PIRMININKAS. Mes galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Dėl 5 straipsnio yra V. Kernagio pataisa.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė vienbalsiai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Atsiprašau. Mes galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nėra pataisų. Dėl 6 straipsnio yra V. Kernagio pataisa. Komitetas pritarė, taip?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Pritarė vienbalsiai, taip.
PIRMININKAS. Ar galime mes bendru sutarimu pritarti 6 straipsniui? Ačiū.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė iš dalies. Ar taip?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Taip, pritarė iš dalies, buvo perkelta iš vieno straipsnio į kitą.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl kitos pataisos mes jau balsavome balsuodami dėl 1 straipsnio. Pritarėme, todėl nesiūlau balsuoti antrą kartą.
Ačiū pranešėjui. Dėl viso užsirašiusių nėra. Prieš – S. Gentvilas. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsavo 83 Seimo nariai: už – 66, prieš – 4, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2415) priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Įstatymo „Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2483(2) (svarstymas ir priėmimas)
Projektas Nr. XIIIP-2483. Kadangi mes girdėjome gerbiamojo J. Bernatonio pranešimą… Papildomas komitetas – gerbiamasis B. Markauskas. Kas gali iš Ekonomikos komiteto? Nėra. Ekonomikos komitetas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Svarstymas. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai, pastraipsniui. 1 straipsnį galime bendru sutarimu? Užsirašiusių nėra. Ačiū. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra, užsirašiusių nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Priėmimas. Užsirašiusių kalbėti nėra, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2483) priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės papildomo susitarimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo taikymo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2484(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės papildomo susitarimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos Karalystės oro susisiekimo susitarimo taikymo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2484(2). Pranešėjas – gerbiamas J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį sutarties ratifikavimo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Papildomo komiteto nuomonę –B. Markauskas. Prašom.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, rugsėjo 26 dieną apsvarstė teikiamą projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Abu komitetai pritaria po svarstymo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavo 82 Seimo nariai: už – 82, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2484) priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos pakeitimų protokolų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2472(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas – įstatymo „Dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos pakeitimų protokolų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2472(2). Teikėjas – ministras, pranešėjas – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstymas. Nėra. Bendru sutarimu galime priimti? Dėkui.
Ypatingą skubą siūlo Pirmininkas. Pastraipsniui. Ar pritariame Pirmininko ypatingai skubai? Pritariame, ačiū.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Siūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 86, balsavo 85: už – 84, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.16 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl sienos dokumentacijos, kurioje apibrėžiama Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos linijos padėtis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2397(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl sienos dokumentacijos, kurioje apibrėžiama Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos linijos padėtis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2397(2). Pranešėjas – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Po svarstymo pritariame bendru sutarimu? Ačiū.
Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Siūlymų nėra, kalbančių nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83, balsavo 81: už – 81, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.18 val.
Įstatymo „Dėl Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl bendro karinio vieneto įsteigimo pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2514(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas – įstatymo „Dėl Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl bendro karinio vieneto įsteigimo pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2514(2). Pranešėjas – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Pakeitimo ratifikavimo projektas svarstytas Užsienio reikalų komitete ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rugsėjo 26 dieną svarstė projektą. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Abu komitetai pritarė, galime mes pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Gerbiamas Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Ačiū.
Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Priėmimas. Balsuojame. Motyvai. K. Masiulis, atsiprašau, nepastebėjau. (Balsas salėje) Atsisako žodžio. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82 Seimo nariai, balsavo 82: už – 82, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.21 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 17, 20, 201, 21, 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 631 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2653, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16, 22, 67, 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2654 (pateikimas)
Kitas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 17, 20, 201, 21, 42 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 631 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2653. Pranešėjas – gerbiamas ministras Ž. Vaičiūnas. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Laba diena. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus, kuriuos priėmus bus pradedamas iš esmės naujas atsinaujinančių energijos išteklių plėtros etapas. Sąlygas tam sudarė šių metų birželio mėnesį jūsų patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija. Ten atsirado teisinis pagrindas naujiems aukcionams. Šiais įstatymų projektais ir bus nustatoma konkreti tvarka.
Kalbant apie naująjį etapą, svarbu pabrėžti, kokia yra dabartinė situacija. Ekranuose matote dabartinę gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, tai yra šiuo metu iš atsinaujinančios energetikos pagaminama 2,4 teravatvalandės, Lietuvos suvartojimas yra apie 11 teravatvalandžių. Iš esmės pagal instaliuotą galią turime 854 megavatus, kalbant apie suminę visų atsinaujinančių išteklių rūšių dalį.
Kalbant apie šio įstatymo tikslus, 2020–2025 metais šie įstatymo pakeitimai leistų padidinti elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių dvigubai, tai yra iki 5 teravatvalandžių, ir iš esmės faktiškai tiek pat galėtų padidėti ir instaliuota galia.
Kokie keliami šių įstatymų projektų tikslai? Jų yra keletas. Tai yra, kaip minėjau, pirmiausia padvigubinti gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat užtikrinti mažiausią finansinę naštą elektros energijos vartotojams, nes parama būtų skiriama kaip priedas prie rinkos kainos, nustatant lubas, kurias pasiekus priedas nebemokamas. Trečia, būtų skatinami gamintojai dalyvauti rinkoje, gamintojai paramą gautų tik dalyvaudami technologiškai neutraliuose aukcionuose, gamintojai prisiimtų balansavimo atsakomybę ir dengtų 100 % prisijungimo sąnaudų. Ketvirta, paramos paskirstymą numatyti Vyriausybės patvirtintame trejų metų tvarkaraštyje. Tai yra svarbu investuotojams ir leidžia tiksliau planuoti lėšas iš VIAP’o, leidžia užtikrinti tikslų pasiekimą. Penkta, užtikrinti, kad gamintojai įgyvendintų savo įsipareigojimus. Šešta, sudaryti sąlygas kitoms valstybėms narėms dalyvauti aukcionuose abipusiškumo principu.
Kokia nauda? Yra trys pagrindinės naudos: padvigubėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba reikštų ir sumažėjusį elektros energijos importą maždaug 30 % ir, be abejo, sumažintų CO2 emisijas, 34 tūkst. tonų mažiau išmetimo. Tai atitiktų maždaug 20 tūkst. automobilių išmetimo dalį, tai tikrai gana reikšmingi skaičiai.
Klausimas, kokia yra to kaina ir kokios reikės paramos? Ekrane kaip tik matote, kokie pagrindiniai etapai. Kaip minėjau, šiandien turime faktiškai 2,5 teravatvalandės, šių įstatymų priėmimas leistų padidinti gamybą dar 2,5 teravatvalandės ir galiausiai 2030 metais galėtume pasiekti 7 teravatvalandžių gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Iš esmės parama, kuri skiriama iš VIAPʼo, yra mūsų preliminarūs skaičiavimai, bet šiuo metu dėl didėjančios rinkos kainos ir dėl mažėjančio poreikio remti atsinaujinančią energetiką vidutinė parama metams galėtų sudaryti maždaug 30 mln. eurų. Šiuo metu už atsinaujinančią energetiką yra mokama beveik 115 mln. eurų. Palyginti šie skaičiai yra pakankamai svarbūs, nes tai reiškia, kad ateityje atsilaisvinus paramai, jau 2021 metais, tai yra tuomet, kai bus pastatytos naujos elektrinės, naujos papildomos paramos nereikės, vadinasi, tarifas gyventojams dėl atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros nedidės. Tokie pagrindiniai siūlymai. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamas ministras pristatė ir lydimąjį įstatymą Nr. XIIIP-2654. Seimo nariai užsirašė jūsų paklausti, tad suteikiama klausti gerbiamam V. Poderiui.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Ačiū, ministre, už tikrai seniai lauktą ir labai reikalingą įstatymo projektą, kuris suteiks pradžią naujai didžiajai atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrai, kurią jau seniai bematėme. Tai dėkui už tai.
Bet mano klausimas susijęs su tuo, kad kitas iš didžiųjų projektų yra sinchronizavimo projektas, kurį planuojame baigti iki 2025 metų. Ar imsitės kokių priemonių ir kokios tai priemonės galėtų būti, kad šituos atsinaujinančius (nebūtinai patikimai kontroliuojamus) įrenginius diegtume taip, kad jie netrukdytų sinchronizacijai ir kad padėtų, o ne trukdytų tinklo ir sistemos stabilumui? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kalbant apie seniai lauktus įstatymų projektus, tikrai reikia pripažinti, kad atsinaujinančių išteklių plėtra yra sustojusi prieš trejetą–penketą metų, ir būtent po strategijos priėmimo buvo sudarytos sąlygos teikti šiuos projektus.
Dėl jūsų klausimo, būtent dėl atsinaujinančiųjų suderinamumo su sinchronizacijos projektu. Pirmas dalykas yra tai, kad būtent apie tai ir galvojame. Ir aukcionai, kurie bus siūlomi… Pirmas aukcionas būtų planuojamas 2019 metų liepos mėnesį, jo apimtis, dydis būtų maždaug iki 100 megavatų, skaičiuojant sąlyginai pagal instaliuotą galią. Tai reikštų, kad mes turime dar pakankamai daug erdvės, nes skaičiuojame, kad mūsų sistema pagal dabartinę galią esant sinchronizacijos sąlygoms išsitektų esant apie 300–400 megavatų papildomai atsinaujinančiai energetikai. Kitaip tariant, šitas plėtros etapas faktiškai yra suderinamas.
Kalbant apie papildomas priemones, be abejo, su perdavimo sistemos operatoriumi taip pat kalbame, kokių dar būdų reikia, kad atsinaujinančių plėtra ne tik skatintų vietinę gamybą, bet taip pat netrukdytų sinchronizacijos projektui, o galbūt ir padėtų.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties sveikinu ministrą su ilgai lauktu įstatymu. Po tam tikro laiko – bemaž aštuonerių metų – atveriama atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybė. Tačiau man, gerbiamas ministre, nerimą kelia 14 straipsnio nuostatos, kad mes turime ribotus išteklius, negalime remti net saulės elektrinių gamintojų, o jūs siūlote, kad į tuos ribotus išteklius, į paramą gali pretenduoti… aukcione gali dalyvauti kitos valstybės narės, valstybių narių fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos ir jų padaliniai. Mes norime tuo ribotu išteklių rėmimu pasidalinti su kitomis valstybėmis? Kaip jūs galėtumėte, ministre, paaiškinti tokį dosnumą, kai savi yra skriaudžiami? Net pasaugojimo mokesčio mes negalime gauti mūsų vartotojams.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmas dalykas, tikrai noriu nuraminti, kad reikės daug papildomų sąlygų, kurias reikėtų įgyvendinti, kad kitos valstybės galėtų pasinaudoti. Pirma, jos turės turėti susitarimą su Lietuva. Antra, turės turėti fizines jungtis su Lietuva. Trečia, taip pat būtų įpareigotos atverti savo sektorių, būtent savo paramos schemą Lietuvos gamintojams. Kitaip tariant, tai bus daroma abipusiškumo principu. Tiek, kiek Lietuva atvertų savo paramą kitoms šalims, tiek pat turėtų atverti paramą tos šalys. Ir tai būtų įtvirtinta dvišaliu susitarimu.
Kodėl to reikia? To reikia iš esmės dėl to, kad, skirtingai, nei buvo daroma iki šiol, ši paramos schema yra derinama ir baigiama suderinti su Europos Komisija, tai yra esminis dalykas. Todėl, siekdami atitikti Europos Sąjungos 2014–2020 metų paramos gaires, šios nuostatos mes taip pat privalėjome laikytis ir ją turėjome įtraukti, bet yra pakankami saugikliai tam, kad užtikrintume abipusiškumą, kaip minėjau, susitarimo būdu.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar gamintojai, kurie šiuo metu turi išsiėmę leidimus ir statosi elektrines, galės dalyvauti aukcionuose? Ir sakykite, kiek gali lėšų pareikalauti siūloma skatinimo schema ir kaip į tai atsilieps elektros energijos kaina vartotojams?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Dėl pirmo klausimo. Tie, kurie turi išsiėmę leidimus ir šiandien statosi elektrines, norėdami dalyvauti, privalės laikytis šio leidimo, taip pat ir rezervuotų tinklų, nes siekiama sudaryti vienodas sąlygas visiems potencialiems gamintojams, kad tie, kurie turi leidimus, neturėtų santykinio privalumo ar pranašumo.
Dėl suminės paramos. Per 12 metų, be abejo, daug kas priklauso nuo rinkos kainos ir nuo aukciono rezultatų, bet prognozuojame, kad per 12 metų būtent tokio galingumo papildoma atsinaujinanti energetika kainuotų nuo 150 iki 590 mln. eurų, tai yra esant skirtingoms prielaidoms, maksimaliai ir minimaliai rinkos kainai. Bet, kaip minėjau, svarbiausias klausimas yra kaina vartotojams, tai kaina vartotojams nedidės. Apskritai orientuojamės taip, kad jinai turėtų mažėti, tai yra VIAP’o suma, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų parama, turėtų mažėti ir, kaip minėjau, mes skaičiuojame ir prognozuojame, kad paramos intensyvumas turėtų būti mažesnis maždaug 3,5 karto, lyginant su dabartine parama. Kitaip tariant, šita atsinaujinančių išteklių plėtra taip pat turėtų mažinti VIAP’o poreikį atsinaujinančiai energetikai.
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, nors jūsų pristatyme biomasės energetika užima tikrai nedidelę dalį, tačiau toks praktinis klausimas ir galbūt pasiūlymus kartu. Susitinkant su ūkininkais, ypač pieno gamintojais… Jie turi, žinome, rezervuarus ir ten lyg ir energetikos požiūriu yra galimybė gaminti biodujas ir iš to gauti energiją. Bet yra vienas niuansas, kad daugelis ūkininkų tokia galimybe beveik pasinaudoti negali, nes, kiek bent iš jų išgirdau, buvo kvotos, kurias nusipirko visiškai su tuo ištekliu nesusiję asmenys, tai yra žmonės, kurie neturi nieko bendro su resursais, kuriuos galėtų panaudoti. Jiems primetamos tam tikros sąlygos, kurių šiandien faktiškai mažai kur arba niekur tokių nėra. Galbūt numatėte poįstatyminiais teisės aktais išspręsti kartu ir su Aplinkos ministerija, ir su Centrine projektų valdymo agentūra šiuos niuansus, kad galėtų žmonės, kurie turi išteklius, ir gaminti tą atsinaujinančią energiją?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą ir tikrai svarbų pastebėjimą. Vienas dalykas, dėl esamų sprendimų dėl tų, kurie jau turi tokias elektrines, kad plėtoja ne tie, kurie pačius išteklius turi, tai viena problemos dalis. Tą, be abejo, su Aplinkos ministerija įvertinsime.
Antra problemos dalis yra tai, kad šita paramos schema realiai galėtų būti taikoma… Tai būtų technologiškai neutralūs aukcionai, tai yra visos technologijos: tiek vėjas, tiek saulė, tiek biomasė, galėtų lygiavertiškai dalyvauti. Be abejo, kita vertus, suprantame, kad pagal rinkos kainą tai būtų nepakankama paskata, matyt, santykinio pranašumo nebūtų jiems, todėl tikrai svarstome sukurti priemonę, atskirą priemonę biomasės sektoriui, kad taip pat būtų galima šią sritį išnaudoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir jūsų paskutinis nori paklausti gerbiamas V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, panaši situacija, gal netiesiogiai susijusi, dėl elektros tinklų operatorių. Kaip žinote, žemės savininkų laukuose yra daug elektros stulpų linijų ir buvo priimtas sprendimas kompensuoti tuos praradimus ar netekimus, tačiau tokiomis vergiškomis sąlygomis ir tokios yra mažos tos kompensacijos, neadekvačios situacijai, kad dauguma nesinaudoja ir nesinaudos, tiesiog primestos tokios vergiškos sąlygos jiems. Ar ruošiatės ką nors daryti, ar taip ir bus ateityje su šiuo dalyku?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Pirmas dalykas, be abejo, šios kompensacijos – apskritai tokia sistema ir metodologija pirmą kartą, iki šiol niekada nebuvo kompensuojama. Tai irgi svarbus dalykas. Antras dalykas – dėl kompensacijos sumų ir apimčių turėjome suderinti interesą tarp visų Lietuvos elektros vartotojų, tai yra maždaug 1,7 mln. vartotojų. Tarp tų, kurie turėtų ir galėtų gauti kompensaciją, maždaug 1 mln. žemės savininkų. Trečias dalykas – išmokėjimo laikotarpis, tai yra būtent tų kompensacijų išmokėjimo laikotarpis. Be abejo, lūkestis buvo kaip įmanoma trumpesnis variantas. Tarp šitų trijų dedamųjų ieškojome sveikiausio subalansuoto sprendimo ir šiandien turime tokią tvarką, kokią turime. Be abejo, toliau diskutuojame, ieškome variantų, kurie galbūt labiau atlieptų savininkų lūkesčius.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui už pranešimą ir atsakymus į klausimus.
Gerbiamieji, nėra užsirašiusių nei už, nei prieš. Galime įstatymų projektams pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar skelbiu komitetus. (Balsai salėje) Paskelbsiu komitetus, tada. Gerai? Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš pastebėjau, kad dėl pagrindinio įstatymo projekto kaip pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas numatytas Ekonomikos komitetas, o dėl lydimojo Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis. Mano supratimu, reikia vienam komitetui pavesti tiek pagrindinį, tiek ir jį lydintį teisės aktą svarstyti kaip pagrindiniame komitete. Manyčiau, kad abiem atvejais pagrindinis komitetas turėtų būti Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, pas jus spausdinimo klaida. Abu komitetai, dėl abiejų klausimų kaip pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomi yra Ekonomikos komitetas ir Energetikos komisija. Tinka taip? Tinka. Ačiū. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną. (Balsai salėje) Taip, vienodai.
12.37 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2655 (pateikimas)
Kitas klausimas – Gamtinių dujų įstatymo 2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2655. Pranešėjas – gerbiamas ministras Ž. Vaičiūnas.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Šio įstatymo projekto tikslas – nustatyti regioninės rinkos suformavimo principus ir sudaryti teisinį pagrindą toliau formuoti regioninės rinkos zoną, taip pat perkelti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, kuriomis stiprinama pažeidžiamų gamtinių dujų vartotojų grupių apsauga, o nebuitiniams dujų vartotojams suteikiama daugiau lankstumo dėl atsargų kaupimo.
Atskirų nacionalinių dujų rinkų sujungimas, turiu omenyje Lietuvos, Latvijos ir Estijos dujų rinkų sujungimas, ateityje ir Suomijos, į regioninę rinkos zoną leistų sukurti palankesnes dujų prekybos ir konkurencijos regione sąlygas, didintų tarpvalstybinius dujų srautus ir dujų rinkos likvidumą, regiono šalių dujų rinkos taptų patrauklesnės tarptautiniams dujų tiekėjams.
Baltijos šalių sutartame regioninės dujų rinkos kūrimo veiksmų plane, kuris buvo pasirašytas 2016 metų pabaigoje, numatyta iki 2019 metų priimti įstatyminio lygmens teisės aktų pakeitimus, sudarančius teisinį pagrindą tolesniems regioninės rinkos formavimo darbams. Teisės aktų pakeitimai reglamentuos regioninės rinkos zonos suformavimo, veikimo ir kainodaros nustatymo principus, kontrolės ir priežiūros mechanizmus.
Kita įstatymo projekto siūlomų pakeitimų grupė yra susijusi su 2017 metais priimto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimu. Siūlomais pakeitimais sukurtume nacionalinius teisinius pagrindus regioninei dujų rinkai sukurti. Ją sukūrus, tai būtų pirmasis toks atvejis, nacionalinių dujų rinkų integravimo atvejis, Europoje. Regioninės dujų rinkos zonos sukūrimas leistų mažinti dujų transportavimo kaštus, suvienodintos Tarpvalstybinio dujų tiekimo taisyklės sukurtų patrauklesnę aplinką naujiems dujų tiekėjams, o tai sudarytų sąlygas vartotojams įsigyti dujas už konkurencingą kainą. Prašome svarstyti šį įstatymą šių metų Seimo rudens sesijoje ir pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Gerbiamas V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Ačiū, ministre, už reikiamą įstatymo projektą. Jeigu turime regioninę elektros rinką, tai galų gale turėsime ir dujų rinką, kuri veiktų turbūt panašiais principais, kaip ir elektros. Bet mano klausimas yra dėl mūsų LNG terminalo. Ar, sujungus rinkas ir sutvarkius šios rinkos struktūrą ir dizainą, galime tikėtis, kad LNG terminalo išlaikymo kaštai Lietuvos vartotojams galėtų sumažėti arba LNG terminalas taptų konkurencingesnis? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, būtent visos infrastruktūros tiek kaštų, tiek pajamų, gaunamų pajamų, pasidalinimo principai yra, dėl jų deramasi. Jie yra aptariami tiek perdavimo sistemos operatorių, tiek reguliuotojų, tiek ministerijų. Šiandien turiu pripažinti, kad nėra pasiektas susitarimas dėl regioninių operatorių kompensavimo mechanizmo, būtent kaštų kompensavimo mechanizmo, bet tai yra vienas iš logiškų šios rinkos kūrimo elementų. Kaip žinome, buvo pasirašytas ir memorandumas tarp kitų šalių. Lietuva kol kas nedalyvavo tame procese, nes negalime sutikti su tokiais principais, kurie yra pasiūlyti, bet tai leidžia toliau mums taip pat dalyvauti kuriant visus kitus šios rinkos elementus. Tai siekiame šiuos kaštus įtraukti ir kad jie būtų pasidalinami visame regione po lygiai.
PIRMININKAS. Jūsų klausia K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamas ministre, sakykite, kokia konkreti nauda būtų iš regioninės dujų rinkos sukūrimo „Lietuvos dujų“ vartotojams? Ar tai mažins, ar tai didins dujų kainas?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Iš esmės yra tiesioginė šių pakeitimų nauda, šiais pakeitimais sudaromas teisinis pagrindas dujų rinkai sukurti. Tokia dujų rinka paskatintų aktyvesnę dujų prekybą tarp Baltijos šalių, mūsų preliminariu vertinimu, ta prekyba galėtų išaugti maždaug dvigubai. Tai reikštų, kad perdavimo sistemos operatoriai gautų papildomas pajamas, maždaug apie 3–5 mln. eurų kasmet, ir ta pajamų dalimi galėtų mažinti perdavimo tarifą gyventojams. Konkretūs skaičiai bus matomi pagal pačios regioninės dujų rinkos apimtį, bet tai tikrai nedidins kainos, o kaip tik mažins kainą mūsų dujų vartotojams.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip jūs galvojate apie atsinaujinančius gamtinius išteklius, būtent biodujų plėtrą, nes estai, latviai šioje srityje šiek tiek toliau nuėję? Gal čia ne visai su šiuo klausimu, bet ar bus kokių projektų?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Kaip ir minėjau, kai pristačiau ankstesnį įstatymo projektą tiek dėl biomasės, tiek dėl biodujų, ypač matome galimybes, kad jos būtų efektyviau naudojamos transporto sektoriuje, bet, kaip ir minėjau, tam reikalinga papildoma parama. Ieškome būdų ir priemonių, kaip ateityje galėtų būti papildoma priemonė tam, kad jos būtų efektyviau panaudojamos.
PIRMININKAS. Jūsų klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs paminėjote, kad ne visi susitarimai pasirašyti su kaimyninėmis valstybėmis ir ten yra nesutarimų. Ar mes neužlipsime ant grėblio pakartotinai, kai nesusitarę padarome savo sprendimus ir paskui turime labai sunkių derybų? Ar nebūtų įmanoma, kad mes vis dėlto su kaimynais susitarę padarytume šituos sprendimus? Ačiū už atsakymą.
Ž. VAIČIŪNAS. Jeigu teisingai suprantu, jūsų klausimas dėl terminalo išpirkimo. Tai konkrečiai baigiame rengti įstatymų projektus ir jie greitai bus teikiami Vyriausybei, po to bus teikiami Seimui.
Trumpai atsakau į jūsų klausimą. Bandėme dar paskutines galimybes praeitais metais, 2017 metais, buvo aukščiausio lygio susitikimai, penki ar šeši premjerų lygio susitikimai, patikrinant visus variantus, ar dėl terminalo negalime turėti regioninio sprendimo, kad išnaudotume ir Europos Sąjungos paramos galimybes. Tą klausimą taip pat įvertinome.
Jeigu kalbėtume apie šį konkretų paketą ir regioninės dujų rinkos turimą paketą, kalbame apie tam tikrus etapus, kurie leidžia tam tikrą dalį terminalo kaštų, turiu omeny jų išlaikymo kaštų, taip pat įtraukti į regioninės dujų rinkos kūrimo planą, jo įgyvendinimo planą. Kaip minėjau, dėl visko dar nėra sutarta, bet mūsų įsipareigojimai pirmiausia yra sukurti teisines sąlygas dujų rinkai egzistuoti. Tą ir darome šiais įstatymų projektais.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, išties regioninė rinka turėjo būti sukurta prieš tokius projektus kaip LNG terminalo, paties laivo nuomą, sudarant dešimties metų sutartį su „Statoilu“ ir visa kita. Šiandien jau yra post factum. Mums tai kainuoja, kadangi terminalas niekaip neišsilaiko, mes mokame apie 100 mln. bendrą sumą, kiekvienas Lietuvos gyventojas per šilumą, per elektrą turime kompensuoti ir tą darysime iki 2024 metų. Gal galėtumėte pasakyti, kaip prisidės regiono partneriai, kiek jie sumažins naštą konkrečiai tais milijonais nuo to 100 mln. apytiksliai, našta šiandien yra saugumo dedamoji, kiek ji sumažės kitais metais, dar kitais metais ir kaip yra deramasi su regiono partneriais? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų regioninės dujų rinkos kūrimo klausimas nėra paprastas. Tai reikia pripažinti. Ją sukūrę, kaip ir minėjau, būtume pirmieji Europoje tai padarę. Galbūt kaip viziją turėti dujų rinką visada gerai, bet yra daug neišspręstų klausimų. Galbūt, jeigu turėtume vieną dujų perdavimo sistemos operatorių, tai vyktų efektyviau, apie tai galima pafilosofuoti, bet, kalbant apie konkrečią naudą, tai pirmiausia šiais įstatymų projektais, kaip ir minėjau, yra sukuriamas teisinis pagrindas.
Dėl konkrečių kaštų pasidalinimo, tai tiek dėl kaštų, tiek dėl pajamų pasidalinimo yra lygiagrečiai kalbamasi ir tie klausimai… Be abejo, nebus didelis efektas sumažinant, kaip ir minėjote, 86 mln. šiais metais. Dalis yra tiek terminalo išlaikymo, tiek būtino dujų kiekio tiekimo, tai ta apimtimi dirbame atskirai mažindami kaštus visais būdais. Pirmiausia tai dėl būtino kiekio tiekimo teiksime siūlymus dėl liberalesnės prekybos šiomis dujomis. Antras dalykas yra dėl terminalo išlaikymo, pasiūlymai irgi orientuoti į terminalo kaštų sumažinimą mūsų vartotojams. Deja, šis terminalas nebuvo kaip regioninės rinkos kūrimo dalis. Kita vertus, aiškiai matome praeitais metais pasitikrinę, kad šiandien neturėtume tokio sutarimo, kad tai turėtų būti regioninis terminalas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui už pranešimą ir atsakymus į klausimus. Pateikimas. Už norėtų kalbėti V. Poderys. Ar Virgilijus nenori kalbėti? (Balsai salėje) Atsisako. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Kitas klausimas bus paskelbtas po to, kai pasakysiu, kad pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas. Pritariame? Taip, ačiū. Svarstymo data – gruodžio 4 diena.
12.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2693 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2693. Pranešėjas – ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien norėčiau jums pristatyti Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos projektą. Norėčiau akcentuoti, jog tikriausiai pirmą kartą mes numatome, jog tiek alkoholio, tabako, tiek narkotikų kontrolės politika turėtų būti vykdoma kompleksiškai. Anksčiau mes turėdavome skirtingas strategijas. Šita programa taip pat yra skirta tam, kad tai turėtų būti subalansuota, nuoseklu ir turėtume aiškią viziją, ką norėtume pasiekti per artimiausią dešimtmetį.
Taip pat šitoje programoje yra akcentuojama, kad Lietuva, kaip novatoriška valstybė, besivadovaujanti mokslu, akcentuoja ekonomiškai efektyvius ir įrodymais grįstus būdus, kaip būtų galima kontroliuoti įvairias priklausomybes. Šita programa yra parengta vadovaujantis tiek Jungtinų Tautų, tiek Europos Sąjungos, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros bei kitų organizacijų rekomendacijomis. Kaip ir minėjau, šita programa atliepia opiausias problemas, tai yra tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją, taip pat azartinių lošimų prevenciją skirtingose amžiaus grupėse ir skirtingose socialinėse grupėse. Programa apima paklausos, pasiūlos, žalos mažinimą bei stebėseną.
Keletas dalykų apie pagrindinius siekius ir prioritetus, kurie yra įvardijami programoje. Pirmiausia yra atkreipiamas dėmesys į kokybišką prevenciją, kuri yra svarbi ne tiktai kalbant apie vaikus, bet ir apie jų tėvus, mokytojus, bendruomenę, visą visuomenę, akcentuojant ir pozityvios tėvystės mokymą, taip pat nuo trumpalaikių, gąsdinančių prevencinių veiklų pereinant prie elgseną keičiančių, nuostatas keičiančių ilgalaikių programų, kurios būtų įgyvendinamos ne tiktai ugdymo įstaigose.
Kontrolės politikoje turėtų būti išlaikomas nuoseklumas ir tęstinumas ir priemonės turėtų būti grindžiamos mokslu. Tai reiškia, mes, kaip valstybė, neturėtume blaškytis ir atsisakyti tų priemonių, kurias jau turime priėmę, kad neatsitiktų taip, kad netgi nesulaukusi rezultatų tam tikrų priimtų priemonių valstybė vėl gręžiojasi atgal, kaip yra ne kartą atsitikę. Svarbu, kad tiems žmonėms, kurie susiduria su problemomis, jos būtų laiku nustatomos, tai yra tuo metu, kada žmonės dar neturi priklausomybės arba ją galima išspręsti paprastomis priemonėmis. Kalbama apie ankstyvą identifikavimą, apie minimalias intervencijas. Jeigu jau tai tampa liga, tai kalbame apie gydymą, reabilitaciją, apie tokias priemones, kurios yra grįstos įrodymais, grįstos mokslu.
Svarbu akcentuoti, kad turėtume žiūrėti į tuos žmones, kurie turi priklausomybės ligas, vis dėlto per sveikatos prizmę, ne per baudžiamąją prizmę, nes mes šiandien turime daug diskusijų, kad norime neretai tuos žmones traukti atsakomybėn, bet suprasdami, kad tai yra priklausomybė, turėtume pirmiausia akcentuoti pagalbą žmogui. Svarbu yra kalbėti ir apie žalos mažinimo priemones, nes priklausomybės yra susijusios ir su žmogaus imunodeficito viruso plitimu. Greičiausiai esate girdėję apie ketinimus teikti pagalbą žmonėms, kurie yra kalinimo įstaigose, tam, kad mes galėtume šitas infekcijas ten suvaldyti, nes jos dažniausiai yra susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu. Kaip ir minėjau, akcentas vis dėlto turėtų būti sveikata kaip pagrindinis elementas. Asmenys, kurie turi priklausomybės ligų, neturėtų būti diskriminuojami visuomenėje.
Ką dar svarbu būtų paminėti? Tai, kad šita programa yra suformuluota ne kurios nors vienos ministerijos ar keleto institucijų. Tai yra bendras kūrinys daugelio institucijų, taip pat ir visuomenės, ir nevyriausybinių organizacijų. Viešosios nuomonės apklausos metu, kai buvo konsultuojamasi su visuomene, buvo gauta apie 2 tūkst. pasiūlymų dėl narkotikų, tabako, alkoholio ir kitų žalingų įpročių prevencijos krypčių ateityje. Darbo grupėse dirbo daugiau kaip 30 valstybės, savivaldybių įstaigų ar kitų institucijų bei universiteto atstovų. Pasitelkti įvairūs ekspertai, taip pat atliktas išorinis esamos narkotikų kontrolės politikos vertinimas.
Ko norėtume pasiekti? Kad iki 2028 metų bent du kartus sumažėtų vartojamo alkoholio kiekis, rūkančių gyventojų dalis, kad būtų išlaikytas neaugantis narkotinių ir psichotropinių, nelegalių medžiagų vartojimas, nes daugelyje šalių, deja, šita tendencija yra labai neigiama. Lietuvoje situacija dar nėra labai bloga, bet norėtume, net ir matydami tas neigiamas tendencijas pasaulyje, kurios yra labai susijusios netgi su naujų narkotinių medžiagų legalizavimu, kad nelegalių medžiagų vartojimo nebūtų, tiksliau, jis neišaugtų.
Taip pat norėtume, kad nebūtų nė vienos mirties nuo narkotikų perdozavimo Lietuvoje iki tol, kol programa baigs veikti, ir tikimės, kad iš tikrųjų visuomenė, įgyvendinus šią programą, tikrai taps sveikesnė ir saugesnė. Kviečiu palaikyti ir pritarti šiai programai.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori klausti Seimo nariai. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, suprantu, kad programos yra tam tikras kelrodis kelias, kuriuo reikia eiti, kad mirtį sukeliantys dalykai kuo mažiau paliestų mūsų Lietuvos piliečius. Jūs paminėjote apie mirtį nuo narkotikų. Šiuo atveju mes turime pakankamai didelį židinį – vien šiais metais šalia Kirtimų miškelio turbūt buvo ne viena mirtis, bent jau pagal tą informaciją, kurią aš matydavau penktame puslapyje kokio nors laikraščio apie mirtis. Ką šiame kontekste mes galime ir ką gali padaryti Sveikatos apsaugos ministerija, būtent čia pat, prie Vilniaus, kaip nors reguliuojant šio taško veiklą? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Tikrai ačiū už klausimą. Aišku, labai tiesiogiai Sveikatos apsaugos ministerija, matyt, paties taboro tikrai nesutvarkys. Tai pirmiausia savivaldos klausimas, nes kaip organizuoti pagalbą gyventojams, pirmiausia priklauso nuo savivaldybės, bet tai nereiškia, kad mes nusišaliname. Kaip aš ir minėjau, mes norėtume išvengti mirties nuo perdozavimo, nes ten būtent tokia mirtis dažniausiai ir būna: opiatai, kurie atkeliauja, dabar jau kitokie, nei buvo, o, matyt, narkotikus vartojantys asmenys įpratę juos vartoti ir dėl to perdozuoja. Mes ir šiuo metu labai aktyviai diskutuojame, kaip padėti tiek priklausomiems žmonėms, tiek tarnyboms turėti medžiagų, kurios gali išgelbėti nuo perdozavimo, tai yra vadinamųjų antidotų. Jie leidžia net ir pavartojus išvengti mirties. Mes tikrai tikimės, kad galėsime tokias priemones priimti, nes tie preparatai yra receptiniai. Čia yra ta sudėtingoji klausimo dalis, ir mes negalime pažeisti įstatymų, bet tikrai ieškome sprendimų, kaip padėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti gerbiamasis J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, sveikinu parengus programą. Aš manau, kad tai yra geras dokumentas, kad turėtume labai aiškų siekius apibendrinantį tikslą, bet mano klausimas yra apie duomenis ir etapų vykdymą. Jūs minite, kad reikia du kartus sumažinti alkoholio vartojimą ir kitus dalykus, ar nebūtų gerai prie programos turėti priedą su dabartiniais rodikliais ir tam tikrais etapų žingsniais, kad mes dešimt metų nelauktume, kaip sakoma, nesidairytume, gal jau keisti, gal per mažai, bet kokių nors prognozuojamų dalykų, kad, sakykime, per pirmus trejus ketverius metus mažiau pavyks, bet jau po penkerių šešerių metų mes jau matytume, kur esame, ir kad laiku pasiektume galutinius tikslus. Ačiū už atsakymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Duomenys yra pateikti aprašant situacijas, kokie šiandien yra ir kaip jie keičiasi, kai kur net pakomentuota, kur yra didėjimo, mažėjimo tendencijos.
Kur yra problema? Yra labai sudėtinga išdėlioti taip į kalendorių, kaip jūs sakote, tiksliai procentus. Aišku, galime ambicingai susidėlioti, kuriais – trečiais ar ketvirtais metais kažką padarysime, bet supraskime, kad dalis tų rezultatų bus jau kaip pasekmė to, ką šiandien esame priėmę, tai yra įsigalioję dalykai. Jie jau yra suprognozuoti, tas yra numatyta ir Vyriausybės programoje yra tam tikri labai konkretūs tarpiniai etapai. Gal ir galima svarstyti, kaip jūs sakote, prie programos priedo kažkokius tarpinius žingsniukus išdėlioti dešimčiai metų, tik klausimas būtų, kaip mes prognozuosime, ar mes kažkokį procentą dalinsime iš dešimties ir išdėliosime kiekvienais metais konkretų skaičių, ar tai bus labai tikslu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, kadangi dabar yra 13 valanda, o mes nesugebėjome įveikti rytinės darbotvarkės, būtų toks pasiūlymas: ar mes galėtume kalbėti apie Vyriausybės pusvalandį ir klaustų tik opozicija? Įveiktume tuos likusius tris klausimus, kurie yra labai svarbūs. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Labai ačiū.
Gerbiami Vyriausybės nariai, jums leidus, pusvalandis susikaupti atsakymams, o mes toliau tęsiame klausimus.
Dabar klausimas gerbiamajam ministrui A. Verygai. J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs kaip priemonę turintiems priklausomybę nuo alkoholizmo uždraudėte kodavimą, bet aš pats esu ne vieną vežęs dėl šitos pagalbos ir visą tą laikotarpį jie sėkmingai nevartodavo alkoholio. Baigiantis laikotarpiui vėl prašė, kad aš nuvežčiau, tačiau aš to negalėjau suteikti, jie nelegaliai toliau kodavosi ir jau tas kodavimas toliau nebuvo toks veiksmingas, matyt, gavo ne tokią paslaugą, kokią anksčiau, kvalifikuotą, tinkamą. Nors jūs ne kartą pareiškėte, kad tai yra neveiksminga, bet žmonės tuo tikėjo, tuo tiki ir toliau nori naudotis. Ką galėtumėte pasakyti tuo atveju? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jeigu atkreipėte dėmesį, aš pristatydamas programą akcentavau, kad mes vis dėlto esame moderni valstybė ir gyvename XXI amžiuje, kur visa medicina yra mokslu grįsta, arba mes jau bent siekiame, kad taip būtų. Niekas neneigia žmonių įsitikinimų, neneigia placebo efektų, bet sutikime, kad jeigu mes jau tų metodų nenaudojame gydydami kraujospūdį, nes irgi būtų galima koduoti, žmonės, žinote, gal nusiramintų, gal kraujospūdis nukristų. Tai aš manau, kad mūsų pacientai, kurie turi priklausomybę, tikrai yra ne blogesni už kardiologinėmis ligomis sergančius pacientus ir jų negalima apgaudinėti, nes tai buvo didelė erdvė tiesiog apgaudinėti ir manipuliuoti. Ir ten, kur specialistas, kaip jūs sakote, kvalifikuotas, kas sugebėdavo geriau padaryti tam tikrą psichoįtaigą, tai kažkur gal kažkas suveikdavo.
Bet kaip aš ir sakiau, jeigu mes galvojame, kad negalima pacientų apgaudinėti, turime taikyti tokius metodus, kurie yra grįsti mokslu, tai yra laikas atsisakyti jų. Specialistai žino kitus būdus, kaip padėti. Žmonėms reikėtų paaiškinti. Man pačiam, kaip specialistui, yra tekę dirbti tokį darbą ir visiems pacientams, kurie ateidavo ir pašydavo užkoduoti, aš gebėdavau paaiškinti, kad yra kita pagalba, paaiškinti, kuo žmogus serga, ir tikrai nekildavo nei problemų, nei konfliktų. Galima padėti ir neturint tokių mistinių metodų.
PIRMININKAS. Labai prašyčiau glaustai klausti ir glaustai atsakinėti, nes esmė yra ta, kad mes dar turime pabaigti rytinę darbotvarkę. Klausia J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkoju jums už tokios gražios ir seniai lauktos programos, kompleksinės programos, pristatymą. Čia, plenarinių posėdžių salėje, matyt, prasidės svarstymai. Noriu padėkoti taip pat jums už priklausomybės ligų centrų pertvarkas, kurios vyksta, ir, beje, už priklausomybių konsultantų rengimą pagal lenkiškąjį modelį, apie kurį buvome seniai kalbėję. Norėčiau tiesiog paklausti. Buvo pateikimas dėl stipraus alaus didelio tūrio, liaudiškai vadinamų bambalių, išėmimo iš prekybos tinklų.
Antras klausimas apie Minesotos programos finansavimą iš Ligonių kasų. Kaip numatote tuos sprendimus artimiausiu metu? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Dėl stipraus alaus reikia Seimui apsispręsti, nes tai nėra ministerijos klausimas. Jeigu Seimas apsispręs, kad tokiu būdu spręs, – gerai. Yra ir kitų būdų: mokesčiai, akcizai, galima taip suvaldyti. Kaip apsispręsite, kolegos, taip bus.
Dabar dėl to, ką mes, kaip ministerija, galime padaryti dėl Minesotos. Tikrai kalbamės su Ligonių kasomis. Aš tikiuosi, kad mes rasime būdą. Aš važiuoju dabar, susitinku su priklausomybių ligų centrais. Tikslas yra pasiekti, kad kaip galima daugiau paslaugų būtų finansuojama iš PSDF biudžeto, nes dabar jiems sudėtinga ir atlyginimus konkurencingus turėti, ir paslaugas išlaikyti. Žodžiu, tikrai dirbame. Aš tikiuosi, kad mes tą padarysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, pratęsiu klausimą. Ar galite įvardinti konkrečius terminus, kada bus prieinama Minesotos programa visiems, norintiems gydytis nuo alkoholizmo? Kaip žinome, buvo alternatyvos įvairaus kodavimo, jos buvo uždraustos, ir aš manau, kad pagrįstai, mes turime taikyti įrodymais grįstus gydymo metodus. Bet, deja, daugelyje regionų nėra prieinama. Ar galite pasakyti, kada bus prieinamos visiems, norintiems gydytis nuo alkoholizmo, įrodymais grįstos programos, konkrečiai Minesotos programa?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ji yra prieinama, tik problema yra ta, kad reikia laukti, žmonės turi palaukti. Ji yra pasiekiama. Aišku, norime padaryti, kad žmonėms reikėtų laukti trumpiau ir kad visuose regionuose būtų. Aš tikiuosi, kad kitais metais jau visi priklausomybės ligų centrų filialai tą programą turės, ir tikiuosi, kad iki kitų metų mes tikrai parengsime tvarkas, kaip apmokėti. Tai nėra įprastinis gydymo būdas, kas medicinoje naudojama, ir kyla problema tiesiog pačią procedūrą aprašant, kaip ją apmokėti. Bet aš tikiuosi, kad kitais metais mes jau turėsime tą mechanizmą.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Laikas klausti ir atsakyti baigėsi. Dabar, gerbiamieji, ar mes galime?.. Motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, sveikintina, kad parengta ilgalaikio laikotarpio programa – iki 2028 metų. Formuojama ilgalaikė šių žalingų veiksnių ir procesų valdymo strateginė politika. Jeigu siūloma programa bus patvirtinta Seimo lygmeniu, nėra abejonių, kad ji bus daug veiksmingesnė nei anksčiau taikytos priemonės, kurios buvo įteisintos Vyriausybės teisės aktų lygmeniu.
Žavi dokumento kompleksiškumas, programos nuostatos orientuojamos į subalansuotos politikos modelį visose srityse: prevenciją, gydymą, reabilitaciją, socialinę integraciją, produkcijos pasiūlos ir žalos mažinimą.
Tiesa, reikia pasakyti, kad šiandien turime 2018 metų lapkritį ir vargu ar bespėsime iki metų pabaigos ne tik pradėti įgyvendinti, bet net ir patvirtinti šią programą, todėl gal būtų tikslingiau nustatyti ne 2018–2028 metų, o 2019–2028 metų datą.
Žinoma, didele apimtimi šios programos įgyvendinimo sėkmę lems labai atsakingas ir kompetentingas konkrečių programos priemonių sąrašo sudarymas ir jų realizavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Gailius
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nesu aš labai prieš, ministre. Gerbiamas ministre, gerbiamas ministre! Gerbiamas ministre, nesu labai prieš, tačiau programos 88 punkte kalbama apie baudžiamąją atsakomybę kaip kraštutinę priemonę, ir jūs labai teisingai sakote, kad žmonės, nuteisti už narkotikų vartojimą, įkalinimo įstaigose ne tik praranda socialinius ryšius, galimybę integruotis, gydytis neturi tinkamos galimybės, bet aš jums galiu patvirtinti, kad daugelis jų ten yra pripratinami prie sunkių narkotikų.
PIRMININKAS. Ačiū, kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame. (Balsai salėje) Atsiprašau, dar jūsų laikas.
V. GAILIUS (LSF). Jūs programoje kalbate apie teisingus dalykus, iš tikrųjų nereikia tų ligonių siųsti į pataisos namus…
PIRMININKAS. Prašyčiau tylos, gerbiami kolegos!
V. GAILIUS (LSF). …kad jie taptų dar didesniais ligoniais, bet mes 2017 metais kriminalizavome daug administracinės teisės pažeidimų prieštaraudami šiam punktui. Balsuosiu už, bet atkreipiu dėmesį, kad bendromis pastangomis galėtume dekriminalizuoti prieš keletą mėnesių kriminalizuotas veikas, apie ką jūs čia ir kalbate. Ačiū, ministre.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame. Kolegos, prašyčiau tylos ir susikaupimo!
Užsiregistravo 68 Seimo nariai, balsavo 68: už – 66, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, svarstysime lapkričio 22 dieną.
13.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu pradžios“ projektas Nr. XIIIP-2545 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu pradžios“ projektas Nr. XIIIP-2545. Pranešėja – gerbiama ministrė J. Petrauskienė. Pateikimas.
J. PETRAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Norėčiau pristatyti klausimą dėl universitetų jungimo. Vyriausybė pateikė Seimui siūlymą pradėti Mykolo Romerio universiteto reorganizavimą prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu. Seimo nutarimo projekte siūloma universitetams iki 2018 m. lapkričio 15 d. pateikti Vyriausybei Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu sąlygų, reorganizavimo plano ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto projektus.
Vyriausybės teikimas parengtas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgus į Seimo patvirtintą Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, Vyriausybės patvirtintas Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones, senatų ir tarybų nutarimus dėl reorganizavimo ir universitetų pertvarkos 2018–2021 metais projekto santrauką, tai pat įvertinus Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimą „Dėl LSU reorganizavimo prijungimo prie LSMU būdu“.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra vienas stipriausių technologinio profilio Lietuvos universitetų, kylantis tarptautiniuose universitetų reitinguose ir išsiskiriantis glaudžiu bendradarbiavimu su verslu. Mykolo Romerio universitetas – didžiausias Lietuvoje profilinių socialinių mokslų universitetas, kurio ryškiausi studijų ir mokslo komponentai yra teisė, visuomenės saugumas ir viešasis valdymas. Prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto prijungus Mykolo Romerio universitetą, Vilniuje veiktų technologinis universitetas su stipriu socialinių mokslų branduoliu, jis būtų orientuotas į naujas darbo rinkos tendencijas, tam tikrų technologinių studijų programų vystymą, lyderystę technologinių mokslų bei inovacijų srityje, glaudų ryšį su verslu, valdžios institucijomis ir visuomene.
Po pertvarkos šalia jau egzistuojančių stiprių ir perspektyvių krypčių Vilniaus Gedimino technikos universitetas numato vystyti dvi naujas kryptis, tai yra ateities visuomenės technologijų bei valstybės ir visuomenės saugumo kryptis, šiuo požiūriu jis taptų išskirtinis tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų. Siūlyčiau pritarti po pateikimo nutarimo dėl Mykolo Romerio universiteto prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto projektui.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai ministrei už pristatymą. Jūsų nori klausti S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, mes nuo pavasario turime universitetų reorganizavimo įvairių patirčių – nuo rektorių atsistatydinimo iki Konstitucinio Teismo sprendimo. Žinome, kaip išgyvena akademinės bendruomenės, studentai.
Norėčiau pasitikslinti, ar šitų abiejų reorganizuojamų universitetų tarybų, senatų visi pritarimai, sutikimai jau yra ar ne?
Antra. Ar Mykolo Romerio universitetas geranoriškai sutiko su žodžiu „prijungimo“, o ne „sujungimo“, nes tas priešdėlis ar su-, ar pri- sukelia daug įvairiausių konotacijų. Norėčiau tai išgirsti.
Trečia. Čia yra numatyta 2 straipsnyje, kad iki šio mėnesio 15 dienos jau turi pateikti visus savo siūlymus. Ar tai ne per greitai? Ar įmanoma iki 15 dienos?
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Abiejų universitetų tiek senatų, tiek tarybų sprendimai yra būtent dėl tokios formuluotės, kokia yra pateikta ir Vyriausybės teikime. Taip pat universitetų bendruomenės nuo Vyriausybės plano dėl universitetų pertvarkos pateikimo jau yra atlikusios didelį darbą ir prie pridedamų dokumentų yra parengta abiejų universitetų pateikta pertvarkos studija, todėl iki 15 dienos universitetai yra pasirengę pateikti visus reikiamus dokumentus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti G. Steponavičius. Nematau. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, kaip suprantu iš jūsų pranešimo ir atsakymų į klausimus, prijungimo procedūra yra prasidėjusi. Tokiu atveju šio nutarimo 1 straipsnis nėra reikalingas, nes jame yra numatyta ar įpareigota pradėti procedūras. Gal galėtume apsieiti tiktai su vienu straipsniu, įpareigojančiu iki kitos savaitės ketvirtadienio pateikti tuos dokumentus, nes kitaip atrodys, kad jūs nusižengėte šitam nutarimui, nes leidimas pradėti prijungimą būtų pagal šito nutarimo dvasią tik po to, kai jis bus priimtas. Ačiū už atsakymą.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, universitetų jungimas vyksta dviem pakopomis. Kadangi steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas, pirma, yra reikalingas pritarimas jungimuisi, po to priimamas galutinis sprendimas dėl jungimosi. Tokia yra teisinė procedūra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Kolegų J. Oleko ir S. Tumėno klausimai buvo labai tikslūs, beveik to paties norėjau paklausti. Jūs turbūt žinote, aš pasinaudosiu proga ir neklausiu per Vyriausybės valandą dėl vakar dienos Jaunimo ir sporto komisijos bendru sutarimu priimto nutarimo, kad Sporto universitetas nebūtų prijungiamas prie Sveikatos mokslų universiteto, ar ne. Kokius jūs kelius dabar matysite toliau būtent šituo mano minėtu pastaruoju klausimu?
O dėl pradžios ir pabaigos, tai jūs patvirtinkite, ar turės būti dar atskiras pabaigos nutarimas. Taip? Bet mane labiau domintų dėl Sporto universiteto likimo. Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Sporto universiteto klausimas čia nėra susijęs su šiuo numatytu pateikimu. Yra organizuojami susitikimai su mokslo bendruomenėmis, taip pat yra parengti dokumentai, reorganizavimo projektai, todėl tik pirma apsvarsčius Vyriausybėje galėčiau atsakyti į šį klausimą.
O dėl pačių procedūrų, ko klausėte, tai, pirma, Seimui šiandien pritarus universitetų statutai, reorganizavimo dokumentai turės būti apsvarstyti ir parengti, visiškai suderinti Seime ir tada Seimas kaip steigėjas atskiru sprendimu turės patvirtinti ir priimti galutinius sprendimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti gerbiamas V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš vis apie tas pačias procedūras. Išties krenta į akis tos datos ir labai trumpas laikas, nes jūs sakote, kad procedūros negali prasidėti be formalaus nutarimo priėmimo, bet turbūt jau tie statutai yra parengti. Tai kokiu pagrindu universitetai pradėjo ruoštis, jeigu nebuvo iš Seimo, kuris yra steigėjas, bent jau parodyta iniciatyva? Formaliai dar ji nebuvo parodyta. Ir po savaitės atnešti dokumentai, na, aš nežinau, jeigu jie tik šiandien bus pradėti dalyti, bet čia nėra esmė.
Aš tik noriu paklausti, ar neatsitiks ta pati istorija, kaip mes vakar komitete aiškinomės apie Vytauto Didžiojo universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto prijungimą, kuomet drastiškai trūksta lėšų ir nevykdomi Vyriausybės įsipareigojimai? Ar tikrai bus pasiruošta? Kaip jūs realiai galvojate, kada tie universitetai susijungs? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Kaip ir numato Mokslo ir studijų įstatymas, pirma buvo Vyriausybės patvirtintas universitetų reorganizavimo planas. Tada universitetai, universitetų bendruomenė, senatai, tarybos priėmė atitinkamus sprendimus, rengė dokumentų projektus, kuriuos pirmiausia tvirtino Vyriausybė. Tai yra Vyriausybės teikimas Seimui pritarti jungimuisi. Dokumentų projektai jau yra šiandien, todėl svarstyti tikrai galima.
Dėl universitetų jungimosi, investavimo į universitetų jungimąsi yra patvirtintas atskiras Vyriausybės nutarimas – 160 mln. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Taip pat yra priimti sprendimai dėl reinvestavimo turtu į besijungiančius universitetus, tam dar papildomai yra skirtos ir valstybės biudžeto lėšos. Dėl tų kaštų, poreikių jungiantis tikrai turės svarstyti ir priimti sprendimus pirmiausia Seimas kaip universitetų steigėjas. Bus ir universitetų jungimosi, ir reorganizavimo dokumentų dalis, o kaip numatoma šiame nutarime, universitetų, VGTU ir MRU, jungimasis yra planuojamas iki 2021 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia gerbiamasis E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, vis dėlto aš norėčiau grįžti prie paskutinio gerbiamojo V. Juozapaičio klausimo dėl įsipareigojimų vykdymo. Mes klausėmės Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus. Po susijungimo su Aleksandro Stulginskio universitetu ir Edukologijos universitetu buvo pasirašytas tam tikras kaip ir susitarimas, kad bus finansuojamas susijungimas. Pagal rektorių, tai jūs nevykdome savo įsipareigojimų. Manau, kad ateityje susijungimai daug priklausys nuo to, ar jūs vykdysite savo įsipareigojimus, ar jūs pasiruošę vykdyti tuos įsipareigojimus ir lygiai taip pat numatyti finansus susitarimu kitam universitetui, ar šito nevykdysite ir ateityje nenumatysite savo įsipareigojimų Vyriausybės nutarimais?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Noriu patikslinti, visi įsipareigojimai yra vykdomi, tiktai universitetai… Kadangi įsipareigojimai yra realizuojami projektais ir atskirais nutarimais, aš manau, kad skiriant universitetų jungimuisi valstybės mokesčių mokėtojų pinigus yra labai svarbu pateikti ir pagrįstumą, ir visus įrodančius dokumentus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai, taip pat klausiusiems. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Bendru sutarimu pritarta. Ačiū.
Kaip pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatoma svarstyti šių metų lapkričio 20 dieną.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū.
13.23 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2579 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kitas klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2579. Pranešėja – gerbiama ministrė J. Petrauskienė. Prašau.
J. PETRAUSKIENĖ. Gerbiami kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo ir mokslo ministerija teikia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityje ratifikavimo“ projektą. Projekto paskirtis – ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityje, kuris buvo pasirašytas 2018 m. birželio 25 d. Vilniuje. Susitarimą pasirašė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė ir JAV ambasadorė Lietuvos Respublikoje A. Hol.
Teisės aktų projektai buvo suderinti su Lietuvos Respublikos institucijomis. Susitarimas priskirtinas prie ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Susitarimas pakeis 2009 m. birželio 22 d. Vilniuje pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje, jis nustojo galioti 2015 metais. Dėl užsitęsusių susitarimo pratęsimo procedūrų JAV ir Lietuvoje buvo nutarta nutraukti pratęsimo derinimo procedūras ir rengti naujos redakcijos susitarimą, jį papildžius ir inovacijų sritimi.
Ratifikavus susitarimą, bus sudarytas teisinis pagrindas Lietuvos ir JAV tyrėjams efektyviau dalyvauti bendruose Lietuvos ir JAV mokslinių tyrimų projektuose, kitose mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklose, skatinti Lietuvos ir JAV mokslininkų bendradarbiavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse bei jų mobilumą. Susitarimu bus sudarytos palankios sąlygos tyrėjams atvykti ir išvykti, išvežti ir įvežti mokslinę įrangą, gauti informaciją, duomenų. Bus siekiama sumažinti muito mokesčius įvežamoms ir išvežamoms moksliniams tyrimams skirtoms medžiagoms ir įrangai.
Susitarimo pirmajame priede išdėstytos intelektinės nuosavybės apsaugos nuostatos. Ratifikavimo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Įsigaliojus susitarimui, Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslo technologijų ir inovacijų agentūra turės galimybę atnaujinti bendrų mokslinių tyrimo projektų ir kitų bendrų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklų finansavimą. Prašyčiau pritarti ratifikavimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, akivaizdu, kad šitą įstatymo projektą reikėjo priimti maždaug prieš 20 metų. Juolab kad vyko derybos, bet sakėte… Kokios priežastys, kad buvo nutrauktos tos derybos 2015 metais?
Antra, kas pasikeis, priėmus šį įstatymą, nes ir dabar faktiškai tai, kas čia surašyta, viskas veikia: universitetai bendrauja, vyksta studentų mainai. Koks Šiaulių universitetas su Kento valstybiniu universitetu bendrauja, su Omahos universitetu ir taip toliau, ir taip toliau. Ar čia svarbiausia, kad atsiras mažesni muito mokesčiai įrangai įvežti, ar dar kas nors daugiau? Faktiškai tai, kas čia yra numatyta, viskas ir dabar vyksta. Tai kur čia yra esmė?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą.
PIRMININKAS. Labai trumpai.
J. PETRAUSKIENĖ. Bendradarbiavimas mokslo srityje tikrai yra globalus. Šis susitarimas sudaro teisines prielaidas skatinti ir daug lengviau vykdyti bendradarbiavimo procedūras dėl jūsų minėtų teisinių klausimų, tokių kaip muitai, intelektinės nuosavybės teisės. JAV akademinių institucijų struktūra yra visai kitokia nei Europos institucijų. Siekiant pasikviesti mokslininkus atvykti į ilgalaikes stažuotes arba dalyvauti bendruose mokslinių tyrimų projektuose, sudaroma galimybė jiems remtis šiuo susitarimu kaip teisiniu pagrindu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū už pristatymą. Aš noriu pasitikslinti du dalykus. Ar mokesčių lengvatos (jūs teigėte, kad čia vienas iš svarbių dalykų yra) skiriasi nuo tų, kurios buvo 2009 metais pasirašytame susitarime. Ir antras klausimas, ar Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat pradėta ratifikavimo procedūra? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū. Taip, ratifikavimas vyksta abiejose šalyse, ir tik tada galės visiškai įsigalioti. Dėl teisinių lengvatų, muitų ir taip toliau: atskiruose prieduose yra numatyti susitarimai, peržiūrimi 2009 metų susitarimai, įtraukiamos papildomos veiklos, kaip minėjau, viena iš jų yra bendradarbiavimas inovacijų srityje, intelektinės nuosavybės klausimai, o tai yra be galo svarbu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Nesudėtingas klausimas. Gal aš neišgirdau ar labai neįsigilinau. Ar inovacijos, technologijos ir mokslas yra daugiau tokio taikomojo pobūdžio, kuris turi kokią nors materialinę pridėtinę vertę, ar taip pat čia įeina ir humanitariniai mokslai, įskaitant muzikologiją, dailėtyrą ir taip toliau?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Atsakysiu trumpai – taip.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai, ačiū klausiantiems. Dėl motyvų nėra. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 59, balsavo 59: už – 59, prieš, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų? Galime bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Svarstymas – šių metų gruodžio 6 dieną.
Gerbiamieji, liko vienas klausimas, bet kadangi mes nespėjome, o dabar yra Vyriausybės pusvalandis, tai skelbiu Vyriausybės pusvalandį ir klausinėja tik opozicija.
13.30 val.
Vyriausybės valanda
Pirmas klausia gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, kaip skelbia žiniasklaida, šiandien vidaus reikalų ministras, kuris atstovauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, dalyvaudamas Konstituciniame Teisme, išsakė, kad Lietuva galėtų pripažinti gėjų santuokas. Ministrai paprastai išsako Vyriausybės poziciją. Šiuo atveju aš norėčiau teirautis, ar buvo kur nors fiksuota tokia Vyriausybės pozicija? Jeigu ji yra kitokia, gal jūs galite pasakyti, kokia ji yra, ir gal plačiau galėtumėte pasakyti, ar Vyriausybė planuoja imtis kokių nors teisinių iniciatyvų spręsdama homoseksualių asmenų santykių klausimus?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai Vyriausybė nesvarstė tokių klausimų. Vyriausybės pozicija nėra suformuota. Jeigu bus teikiami įstatymų projektai, tai bus suformuota. Ministras, be to, kad yra Vyriausybės narys, yra ir politikas, turintis ir savo nuomonę, kurią gerbiame, ir ministras galėtų savo nuomonę dar kartą išsakyti atsakydamas į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Jūsų nori paklausti gerbiamas S. Gentvilas.
E. MISIŪNAS. Galėčiau papildyti truputėlį.
PIRMININKAS. Prašom papildyti.
E. MISIŪNAS. Šiandien, kaip jūs puikiai žinote, Konstitucinis Teismas nagrinėjo gėjų santuokos pripažinimą ir buvo klausimas užduotas taip: ką jūs darysite ir kaip vertinsite situaciją? Aš pasakiau, kad jeigu Konstitucinis Teismas pasakys, kad santuokas reikia pripažinti, Migracijos departamentas turės atitinkamai priimti sprendimus ir reikės keisti teisės aktus. Tai toks ir buvo atsakymas. Čia niekas nekalba apie šeimos politiką ar kokias nors principines nuostatas. Tiktai labai gaila, kad aš šiandien pristačiau naują įstatymą Lietuvoje, jo visi laukėme, labai aktualų, o ši žinia buvo pati įdomiausia, nors iš esmės nieko nelemianti.
PIRMININKAS. Ačiū atsakantiems. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Olekas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Aš klausimą turėčiau gerbiamajam premjerui. Pristatėte kainų mažinimo politikos paketą, bet aš pasigedau vienos priemonės, kurią aptarėme vakar neeiliniame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Kalbu apie „Metrail“ skandalą. Vakar tiek STT, tiek FNTT vadovai patvirtino, kad krizė plečiasi, ir jau dabar yra 2 tūkst. įmonių, tai yra bet koks gamintojas Lietuvoje ir bet koks importuotojas nubausti kolektyviai. Krizė plečiasi toliau. 13 tūkst. įmonių rizikuoja šiais metais sumokėti papildomus 90 mln. eurų, jeigu iš esmės per tris savaites niekas nepasikeis. Ši kaina bus įskaičiuota į kiekvieną puodelį, skardinę, jogurto pakelį, importuotą dėžutę. Ir tam liko trys savaitės, kad būtų išspręstas iš esmės kiekvieno importuotojo, kiekvieno Lietuvos gamintojo galvos skausmas, kas dalį įmonių gali privesti net prie bankroto.
Kalbėdami apie konkurencinius dalykus, matome, kad iš esmės neišspręsta ši krizė.
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Aš nereikalauju nieko iš aplinkos ministro, nes jis ir taip nieko man neatsako. Aš, gerbiamas premjere, jūsų laukiu atsakymo. Dėkui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai yra Aplinkos ministerijos atsakomybės sritis ir Aplinkos ministerija bei pavaldžios agentūros turi priimti sprendimą, kuris atitinka mūsų įstatymus pirmiausiai, ar tai taikos sutarčių paieška, kuri tikrai vyko ir buvo ieškoma sprendimų. Bet kol kas, bent jau kiek mane ministras informavo, yra laikomasi pozicijos, kad viskas turi atitikti įstatymo raidę ir nėra jokių kitokių sprendimo būdų. Gal ministras galėtų dar patikslinti?
PIRMININKAS. Ar nori ministras patikslinti?
K. NAVICKAS. Taip, norėčiau. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų svarbu pabrėžti atsakant į jūsų klausimą ir ypač komentuojant jūsų vakar dienos veiksmus tai, kad iš tikrųjų mes turime vieną kartą pasiekti, kad mokesčiai, kuriuos surenka gamintojas importuotojas per dedamąją dalį pakuotės, turi nugulti ten ir atliekos turi būti ne slepiamos, o sutvarkomos tinkamai. Esminis principas yra šis. Instrumentai yra kuriami ir tas sabotavimas, kuris dabar vyksta, kad tai nevyktų, kalbu apie (…), iš tikrųjų garbės nedaro niekam. Tam, kas palaiko kitą pusę, kad nevyktų skaidriai atliekų apskaita, iš tikrųjų negalima pritarti.
Dabar dėl taikos sutarties ir kitų dalykų. Vakar Finansinių nusikaltimų tarnyba sakė, tai atsiveja, ilgus metus buvusios netvarkos rezultatai pereina į tyrimus. Jie atsiranda vien dėl to, kad stiprėja mūsų kontrolė, stiprėja Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, ir reikia tą problemą spręsti.
Dėl taikos sutarties vakar gavome pasiūlymą iš gamintojų importuotojų. Teisininkų įvertinimu, mano subjektyviu požiūriu, gana racionalų ir konkretų, nes iki šiol buvo žaidžiami nevisiškai sąžiningi žaidimai iš kitos pusės, tai yra kai mes paprašydavome konkrečių pasiūlymų arba ateidavome su kokiais nors pasiūlymais, tai net protokolai būdavo kitokie, negu buvo susitarta. Jeigu kita pusė, turiu omeny – gamintojų importuotojų atstovai, norės taikos sutarties, aš manau, ji bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia J. Olekas. Ruošiasi M. Majauskas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš taip pat noriu paklausti aplinkos ministrą. Mes dėl šitos situacijos buvome perspėję dar prieš penkis mėnesius, atsimenate, dar interpeliacijos metu. Tada jūs irgi piešėte gana ružavai visą situaciją, bet praėjo penki mėnesiai ir situacija ne gerėja, o blogėja.
Bet mano klausimas konkretesnis, jį aš uždaviau praeitą antradienį. Valstybinė miškų urėdija, jos pavaduotojas siunčia raštą į „Baltpoolą“, yra nutrauktos ilgalaikės medienos pardavimo sutartys, tiksliau, jos nesudaromos 2019 metams. Jūs man pažadėjote parašyti atsakymą, kol kas to raštiško atsakymo negavau, todėl gal galite bent žodžiu pasakyti, kokia dabar situacija ir kaip jūs į tai reaguojate, nes Vyriausybės nutarimas įpareigoja tokias sutartis pasirašyti? Ačiū.
K. NAVICKAS. Galiu tik pakartoti, kad atsakysime raštu. Aš žinau, kad turite ir (…) atsakymą, aš neturiu šito.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamas M. Majauskas. Ruošiasi J. Baublys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas finansų ministre, gal galite patikslinti, ar tiesa, kad, įgyvendinus jau priimtus teisės aktus, priimtą mokesčių reformą, valdybos narių gaunamų pajamų, tai yra tantjemų, apmokestinimas ne tik mažėtų, bet ir būtų reikšmingai mažesnis negu darbo santykių apmokestinimas? Iki šiol buvo apie 50 %, priėmus – apie 35 %. Mes čia turime „Sodros“ pateiktus duomenis, kad gaunantys 50 tūkst. sumokėtų beveik 9 tūkst. mažiau mokesčių. Pavyzdžiui, gaunantys 150 tūkst. sumokėtų 28 tūkst. mažiau mokesčių. Čia yra tokie „Sodros“ pateikti duomenys. Norėjau paklausti, ar čia klaida, kurią planuojate taisyti, ar čia buvo toks sumanymas mažinti mokesčius didžiausias pajamas gaunantiems asmenims?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Išties šis klausimas vakar buvo svarstytas komitete, yra įžvelgta tam tikra kolizija. Tikrai intencijų šioje srityje keisti nebuvo, kaip tik šiuo metu vyksta susitikimas, kuriame yra svarstoma, kaip tą koliziją išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Baublys. Ruošiasi A. Sysas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Noriu kreiptis į žemės ūkio ministrą. Gerbiamas ministre, vakar Kaimo reikalų komitete buvo pristatytas vadinamasis Baltosios knygos projektas. Juo numatoma didinti ūkininkavimo patrauklumą, skatinti ūkininkus naujakurius kurti mažus ir vidutinius ūkius, tačiau laikotarpiu nuo 2012 iki 2018 metų 20 % ūkininkų paliko savo verslą.
Prašom pasakyti, kodėl šiuo metu nedidinate ūkininkavimo patrauklumo? Kai lankotės regionuose, daug ūkininkų asocijuotų struktūrų jums sako, kad taisyklės dėl valdų atnaujinimo, ekologinio ūkininkavimo yra per griežtos, jūs regione pažadate, kad tą darysite, bet grįžtate į ministeriją ir vėl lieka tas pats. Sakykite, ar nereikėtų pradėti dabar, o ne žiūrėti į ateitį? Ačiū.
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą, pone Juozai. Iš tiesų girdime tokių nuogąstavimų ir tai, ką rašome Baltojoje knygoje, jau darome. Tikrai trumpinamos, supaprastinamos yra Europos Sąjungos paramos taisyklės. Dėl valdų atnaujinimo kitą savaitę turbūt turėsime sprendimą, palengvinsiantį ūkininkams šį procesą.
Taip pat galvojame apie modernizavimą tikrąja to žodžio prasme, kad ar ūkis didelis, ar ūkis mažas, tai nebūtų kriterijus jam išlikti. Išlikimo kriterijus būtų vienas, kad jis būtų pelningas, kad jis galėtų šiuolaikinėje atviroje rinkoje išlikti gamindamas tai, kas yra patrauklu vartotojui. Kartu taip pat dirbame aktyviai plėsdami tą vartotojų ratą tiek viduje trumposiomis maisto grandinėmis, ekologiškomis, tą išbandome dabar Ukmergėje, kitais instrumentais, tiek išorėje, kur tikrai aktyviai ieškome naujų rinkų. Taigi tikrai tie darbai, kuriuos mes konstruojame kaip viziją, jau dabar po truputėlį daromi.
Kodėl tai yra daug ar mažai? Nežinau, aš esu ministras penkis mėnesius, tai vėlgi greitai, per dieną tie dalykai nepadaromi, bet tikrai tas postūmis, noriu tikėti, egzistuoja. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Galbūt klausimas būtų užsienio reikalų ministrui ar Ministrui Pirmininkui. Šiandien pasirodžiusi informacija apie trąšų importą į Lietuvą iš… toms įstaigoms, kurioms Europos Sąjunga taiko sankcijas. Mano klausimas būtų: ar yra kokia institucija Lietuvoje, kuri prižiūri tuos dalykus ir skiria tas sankcijas, kokia apskritai praktika, ką daro Europos Sąjungoje kitos šalys tokiu atveju, jeigu tie faktai pasitvirtina?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų Užsienio reikalų ministerija yra viena iš tų institucijų, kuri koordinuoja ir prižiūri sankcijų vykdymą, keičiasi informacija arba domisi tais klausimais. Pavyzdžiui, dėl šio konkretaus atvejo galiu pasakyti, kad įmonės, iš kurių perkamos, sakysim, kažkokios prekės, jeigu jos yra sankcionuotų įmonių sąraše, tai automatiškai, žinoma, yra ir sankcijos prieš tuos, kurie jas pažeidžia. Savininkams, kurie sankcionuoti, tiesiog draudžiama atvykti į Europos Sąjungos teritoriją ir įšaldomos jų lėšos. Galiu taip atsakyti.
Šiuo atveju, jeigu kalbate apie tą konkretų atvejį, kuris čia dabar viešumoje, tai įmonė, iš kurios perkamos trąšos, nėra sankcionuotų įmonių sąraše. Tai tiek galiu pasakyti. Bet mes paprastai rekomenduojame įmonėms įvertinti su minėtomis sankcijomis prieš savininką susijusią riziką. Čia yra tokia rekomendacija. Tačiau atsakant konkrečiai, tos įmonės nėra sąraše.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Budbergytė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Ministre Pirmininke, praėjusiais metais buvo pakeistas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas ir iš esmės sumažintos įplaukos į biudžetą, nes buvo priimami jūsų įstatymai dėl kažkokių mokestinių pakeitimų, vienas iš tų, pavyzdžiui, neapmokestinamo pajamų dydžio, ir savivaldybės negauna lėšų, kurias gaudavo iki 2018 metų, kadangi solidariai turi dalyvauti jūsų politiniuose sprendimuose su savo 50 % lėšų. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų grįžti ir keisti Biudžeto sandaros įstatymą, pakeitimus daryti, kad vis dėlto savivaldybės ne taip skausmingai nuo politinių centrinių institucijų sprendimo nukentėtų? Tuo labiau kad artėja turbūt ir nauji finansavimo Europos Sąjungos lėšomis periodai, kai keisis sąlygos, ir šiuo metu turime daug problemų, pavyzdžiui, dėl švietimo sistemos pagalbos specialistų apmokėjimo. Iš tikrųjų pačios savivaldybės negali išspręsti tų…
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …problemų. Galbūt reikėtų vis dėlto grįžti ir pakeisti? Ar nesiruošiate to daryti? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų nesiruošiame to daryti. Noriu priminti, kad pernai gerokai per 200, turbūt 260 mln., jeigu neklystu, gavo daugiau įplaukų. Savivaldybės šiais metais… Kalbant apie kitus metus, irgi bus gerokai per 160 mln. Kalbant apie naują… Kažkam juokinga pasirodė. Aš galvoju, gal dėl skaičių jūs išsigandote, nes juokas būna dviejų dalių: jis būna, kad juokinga, arba būna šoko juokas. Tai gal čia šoko juokas?
PIRMININKAS. Gal prašyčiau juokų nekomentuoti. Nereikėtų komentuoti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ką padarysi, žmonės, matyt, girdi, kas transliaciją žiūri. Iš tiesų mes norime pereiti ir pereiname prie kito modelio – skatinti savivaldybes palikti tas lėšas prisidėti prie ekonomikos ir verslo vystymo tame regione ir labai aiškiai susieti. Turime suvokti, kad pajamų pritraukimas ir gausinimas taip pat ir nacionaliniame biudžete, iš kurio po to gaunamos įvairios dotacijos, yra tiesiogiai susietos ir su savivalda. Mes matome įvairiausių pavyzdžių, kai nenorima, sakykim, įsileisti į verslą vien dėl to, kad vietos politikai turi analogišką arba konkuruojantį verslą. Tai susiejimas finansavimo modelio su verslo aplinkos gerinimu ir investicijų pritraukimu, manau, yra teisingas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti R. Budbergytė. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti finansų ministro. Gerbiamasis ministre, vakar Biudžeto ir finansų komiteto, vykdančio parlamentinį tyrimą, posėdžio metu ekonomistas N. Mačiulis į klausimą apie tai, ar jūsų Vyriausybės įvykdyta mokesčių reforma tikrai atliepia tą prociklinę politiką, kuri šiuo metu turėtų būti vienokiu ar kitokiu būdu vykdoma, pastebėjo, kad iš tiesų mokesčių reforma, kurią jūs įvykdėte, tikrai turi teigiamų pusių, kurių tikrai negalima nematyti, tačiau jis taip pat pasidalijo įžvalga, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti ir apie papildomus lėšų šaltinius, kaip pagausinti tas lėšas formuojant ekonomikos lėtėjimo atveju taip reikalingą valstybės rezervo fondą. Sakykite, ministre, ar turite artimiausiu metu kokių ketinimų ar planų ką nors daryti su nekilnojamojo turto mokesčiu ir su lengvatų ir išimčių peržiūra, dėl kurių biudžetas ir dabar pateiktame projekte negauna apie 1,5 mlrd. eurų? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Jeigu kalbėtume apie prociklinį poveikį, žinoma, kad sudarydami biudžetą ir atsižvelgdami į trimetį planą vertiname visus scenarijus ir visą poveikį. Kadangi mokestinė pertvarka nebuvo vienintelė, įvertinome ir visų kitų reformų poveikį.
O kalbant apie ekonomikos šilimą, žinoma, kad yra įvairių nuomonių, bet matome iš tų pagrindinių makroekonominių rodiklių, kad esminių disbalansų Lietuvoje nėra, reikėtų tuo ir pasidžiaugti. Tiek Tarptautinio valiutos fondo ekspertai vertino biudžeto projektą, tiek šiuo metu vertino Europos Komisija, tiek Valstybės kontrolė, tikrai galima sakyti, jog mūsų ekonomikos augimas tvarus, nors ateityje bus tikrai lėtesnis, kaip ir euro zonoje, tiek apskritai Europos Sąjungoje, tiek apskritai ir pasaulyje.
Dabar kalbant apie nekilnojamojo turto mokestį, tai Vyriausybė buvo pateikusi savo variantą. Jis šiuo metu yra Seimo rankose ir Seimas bus laisvas apsispręsti, ar duoti žalią šviesą toliau. Manau, čia tą klausimą galima Biudžeto ir finansų komitete tikrai iškelti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų klausti G. Vaičekauskas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Gerbiamasis aplinkos ministre, gal galėtumėte pakomentuoti apie iki šiol negirdėtus dalykus, apie arseną Lietuvos vandenvietėse? Iš kur jis, kaip jis galėjo atsirasti? Gal tai kokių nors nekokybiškų rusiškų trąšų pėdsakas? Ačiū.
K. NAVICKAS. Iš tikrųjų geras klausimas, jis labiau skaudus klausimas, nes čia ir yra esmė – iš kur jis atsiranda? Pirmasis atvejis, kuris rezonavo ir nuskambėjo, buvo Raseinių rajone. Ten buvo išsamus tyrimas ir istorinio trąšų sandėlio ieškant antropogeninės kilmės taršos, turima mintyje, kad buvo ieškoma ir žiūrima, ar negalėjo būti sąveika išgauto vandens su kokiomis nors buvusiomis prieš tai naudojamomis trąšomis, kurių sudėtyje galėjo būti arseno. Tačiau tas tyrimas nepatvirtino arseno kilmės. Iš tikrųjų lieka prielaida, kad galėtų būti geologinės kilmės, bet tada jau yra labai rimtas klausimas. Kas man kelia didžiausią nerimą, kad geografija plečiasi, yra ir Marijampolės apskrityje, ir Jurbarko paskutiniai dalykai. Mes iš savo pusės, kas priklauso Aplinkos ministerijai, darysime išsamią geologinę studiją su gręžiniais, ieškodami gamtinės kilmės, nes čia yra labai rimtas signalas. Jeigu vis dėlto yra geologinės kilmės šitas arsenas, tada gali ribos plėstis ir mes turėsime labai rimtą problemą dėl geriamojo vandens.
Kitas dalykas, kuris yra truputėlį užleistas, čia yra jau labiau Maisto ir veterinarijos tarnybos atsakomybė. Įstatymai šiandien numato, kad bet kuris vandens tiekėjas, tiek viešasis, kurį kontroliuoja daug institucijų, taip pat ir privatus… Kalbu labiau apie buvusias kolūkines gyvenvietes arba gali būti naujas kvartalas, ir vienas tiekėjas tiekia vandenį iš vieno gręžinio keliems namų ūkiams. Jiems yra privalu taip pat daryti periodiškai tyrimus ir apie tai informuoti vandens tiekėjus, bet tai nevyksta.
Turi prisiimti visą atsakomybę visos institucijos, pirmiausia kreipdamos dėmesį į tuos požeminius telkinius tuose regionuose, kur arseno koncentracijų viršijimas geriamajame vandenyje yra rastas. Turime visoje Lietuvoje padaryti tikrai nuodugnią inventorizaciją, nes šitie signalai yra labai svarbūs ir reikia veikti. Kas priklauso nuo mūsų, mes darome, tikiu, daro ir kitos institucijos, kurių atsakomybė tai yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau glausčiau kalbėti ir klausti, nes dar yra daugiau klausiančiųjų.
Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Šiandien mums, diplomatams, didelė diena, Diplomato diena, su tuo norėčiau pasveikinti ir užsienio reikalų ministrą, ir ambasadorių A. Vinkų. Mes tai dienai visi labai rimtai ruošėmės, priėmėme diplomatinio įstatymo pataisas, kurios leistų diplomatams efektyviau dirbti, bet norėčiau, premjere, jūsų paklausti.
Žinant, kad artėja Kalėdos, ir žinant, kad įgyvendinant to diplomatinio įstatymo nuostatas diplomatų atlyginimams trūksta 2,6 mln. eurų, žinant, kad visiems kitiems statutiniams darbuotojams iš esmės yra atlyginimai padidinti, ar mes galėtume nudžiuginti diplomatus ne tik žodžiais, bet ir darbais, konkrečia parama? Jie iš tikrųjų yra priešakinė mūsų gynybos linija.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Prisijungiu prie sveikinimų visiems garbiems diplomatams, ambasadoriams, ministrui. Žinome problemą, ieškosime sprendimo būdų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą turi J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas susisiekimo ministre, Lietuvoje ekonomika auga, tačiau keliai nuolat blogėja, pradedant automagistrale ir baigiant vietiniais keliais. Ta problema yra žinoma ir jums, labai puikiai ją esate išsinagrinėję. Žinoma, dedate pastangas, kad nuolat gerėtų tie dalykai.
Buvo numatyta nuo 48 iki 50 % padidinti atskaitymus nuo akcizų ir skirti lėšų būtent KPP programai papildyti. Tačiau tai neįvyko, atvirkščiai, kiek žinoma, ruošiamasi įšaldyti apie 26 mln. KPP lėšų, skirtų būtent kelių priežiūrai, kelių renovacijai ir rekonstrukcijai. Regionuose ypač bloga padėtis gyvenvietėse – žmonės gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, dulkėse, ir soduose tas pats. Kaip numatote spręsti šias problemas? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Visi puikiai žinome, kad biudžeto galimybės nėra beribės. Kas liečia Kelių fondą, su tuo pačiu 48 % finansavimu ir net įvertinus 26 mln. užšaldymą kitiems metams Kelių fondas turėtų išaugti apie 30 mln. Tai dar yra ta sritis, kurios mažinimas nėra palietęs ir lėšų bus skiriama daugiau.
Atskira tema iš viso diskutuoti apie Lietuvos kelius, kiek jiems reikėtų pinigų, kad kelių būklė gerėtų, būtų daugiau kelių ir taip toliau, tai čia kur kas platesnė tema. Ir, be abejo, bendrasis biudžetas keliams, norint, kad jie gerėtų, turėtų didėti, bet gyvename realybėje. Net įvertinus dabartinę situaciją kelių finansavimas didėja.
Kalbant apie sodininkus, artimiausiu metu Vyriausybėje bus diskutuojama rezervo skyrimo lėšų panaudojimas, bus numatytas tam tikras procentas sodininkų reikmėms. Pirmą kartą istorijoje bus tas dalykas padarytas, kad valstybė duos sodininkų reikmėms, o tai yra daugiau savivaldybių atsakomybė. Mūsų tikslas – išjudinti iš mirties taško, nes soduose situacija tikrai yra bloga. Bus pirmas toks bandymas, sakyčiau, išmėginsime, kaip veiks ši sistema. Prie jos 50 % prisidės savivaldybės. Bet tikrai garantuoju, kad savivaldybių, kurios domėsis šia programa, bus, ir po kitų metų galėsime įvertinti. Jeigu programa bus sėkminga, ją galėsime modifikuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti gerbiamas V. Juozapaitis, ar ne? Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Maža replika dėl gėjų santuokų. Vis dėlto Konstitucija numato tik vyro ir moters. Kaip benuspręstų Konstitucinis Teismas, ko gero, būtų problemiška tai įgyvendinti, juolab kad ponia A. Širinskienė taip pat nesutinka.
Bet aš noriu grįžti prie kultūros srities. Ponia ministre, gerbiama Liana Ruokyte-Jonsson, du klausimai, jeigu galima. Koks yra likimas ir kada mes džiaugsimės Lukiškių aikštės memorialo atidarymu? Kokia yra viso to konkurso teisinė padėtis, ar jis įvykęs, ar neįvykęs? Ir kokia padėtis yra su Tauro kalnu, tai yra su nacionaline koncertų sale? Kas yra padaryta ir kada mes eisime į pirmąjį koncertą? Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimus. Pirmas klausimas skirtas Vilniaus miesto savivaldybei, o antras klausimas dėl Tauro kalno… Kaip žinoma, savivaldybė jau perima pastatą, kitas žingsnis yra būtent pačios koncertų salės aptarimas, architektūrinio konkurso skelbimas ir panašiai. Tikimės, kad 2025 metais salė atvers duris ir galėsite apsilankyti pirmajame koncerte.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai išseko. Atsakymai jau visiems pateikti. Dėkojame Vyriausybei, dėkojame klausiantiems.
Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.