PASIŪLYMAS

DĖL Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1010(2)

 

2022-01-17

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

(5)

 

(1)

 

(2)

Argumentai:

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą viešojo administravimo įgaliojimai valstybės ar savivaldybių institucijoms, biudžetinėms įstaigoms, Lietuvos bankui, asociacijoms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonėms ir kitoms įstaigoms ar institucijoms yra suteikiami įstatymais, tiesiogiai taikomu ES teisės aktu, ratifikuota LR tarptautine sutartimi.

2022 m. sausio 11 d. plenariniame posėdyje svarstant Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1010(2), pritarta siūlymui, pagal kurį konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai būtų įtvirtinami įstatymu, tačiau sprendimą dėl konkrečios viešosios įstaigos, kurios savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kuriai būtų suteikiami minėti įgaliojimai, priimtų Vyriausybė arba atitinkamai savivaldybės taryba.

Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus minėtam siūlymui:

pirma – būtų paveiktas egzistuojančios viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo sistemos nuoseklumas, nes būtų atsisakyta bendros taisyklės – viešojo administravimo įgaliojimus konkrečiam subjektui suteikti įstatymu;

antra – būtų eliminuojamas Seimo vaidmuo, mažinama platesnės diskusijos galimybė priimant sprendimus dėl konkrečių subjektų, kuriems būtų suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas turi parlamentinės kontrolės įrankių, kurie leistų ex-post būdu įvertinti tam tikros viešojo administravimo funkcijos atlikimo efektyvumą, viešųjų įstaigų veiklos rezultatus, lėšų panaudojimo tinkamumą ir pan. Tačiau įtvirtinus galimybę viešojo administravimo įgaliojimus suteikti viešosioms įstaigoms Vyriausybės sprendimu, viešųjų įstaigų, vykdančių viešąjį administravimą ratas gali stipriai išsiplėsti. Priėmus sprendimus ex-post vertinimui parlamentinės kontrolės įrankių gali ir nepakakti.

Čia akcentuotina, kad Valstybės kontrolė yra ne kartą atkreipusi dėmesį į viešųjų įstaigų valdysenos ydas konstatuodama[1], kad turimas didelis valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų portfelis rodo, kad išskirtinių ar prioritetinių visuomenei naudingų veiklos tikslų, kuriems įgyvendinti būtinos viešosios įstaigos, nėra nustačiusios nei valstybės, nei savivaldybių institucijos; viešosiose įstaigose sudarant kolegialius organus gerosios valdysenos principai neįdiegti. Valstybės institucijos, skirdamos viešosioms įstaigoms asignavimus ir pirkdamos iš jų paslaugas, neužtikrina racionalaus ir skaidraus valstybės biudžeto lėšų naudojimo. Be kita ko, paminėtina ir tai, kad valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų kolegialių organų sudarymas ir reikalavimai jų nariams, teisės aktais nėra reglamentuoti, nesudaromos sąlygos suformuoti stiprius kolegialius organus, padedančius siekti geresnių rezultatų.

Visgi įvertinus pagrįstą poreikį greitai priimti teisės aktus, sudarančius galimybę panaudoti naujus Europos Sąjungos finansavimo šaltinius ir užtikrinant galimybę prireikus operatyviai paskirti viešąsias įstaigas, ir nustatyti joms konkretaus finansavimo šaltinio administravimo funkcijas, taip pat žinant, kad esant tokiam poreikiui per trumpą laiką suderinti ir priimti įstatymo projektą būtų sudėtinga, siūlytina Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti išimtį, leisiančią viešojo administravimo įgaliojimus suteikti Vyriausybės nutarimu tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, ir kurioms bus suteikiamos ES lėšų administravimo funkcijos. Kartu paminėtina, kad tokia išimtis buvo padaryta rengiantis administruoti 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšas ir ji buvo numatyta terminuotam laikotarpiui, ir taikoma tik toms viešosioms įstaigoms, kurios tą paramą administruoti turėjo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti:

a) įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai suteikiami, pavedama priimti Vyriausybei ir konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos pavadinimas ir teisinė forma);

b) Vyriausybės nutarimu, priimamu vadovaujantis įgyvendinant įstatymų, tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų Europos Sąjungos valstybių narių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ar ratifikuotų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas, kai tame Vyriausybės nutarime nurodoma konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos pavadinimas ir teisinė forma) ir jai nustatomi konkretūs suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai;“.“

2.

1

(5)

 

(1)

 

(3)

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus (žr. argumentus prie 1 pasiūlymo), siūlytina nekeisti galiojančio teisinio reguliavimo, nustatančio, kad viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarpusavyje nėra suderintos Viešojo administravimo ir Vietos savivaldos įstatymų nuostatos[2]. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Kaip matyti, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, nėra nurodytos, todėl remiantis minėta nuostata, viešojo administravimo įgaliojimai joms negalėtų būti suteikti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai juose nurodomi šioms įstaigoms nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai ir konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos pavadinimas ir teisinė forma). Sprendimą dėl konkrečios viešosios įstaigos, kuriai suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, priima savivaldybės taryba;“.“

 

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                            Zigmantas Balčytis


[1] Valstybės kontrolės valstybinių auditų ataskaitos: 2017-04-25 Nr. VA-2017- P-10-9-11 „Viešųjų įstaigų steigimas ir valdymas“; 2021-04-06 Nr. VAE-3 „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“.

[2] Vietos savivaldos įstatymas, 1994-07-07 Nr. I-533 (aktuali redakcija); Viešojo administravimo įstatymas,1999-06-17 Nr. VIII-1234 (aktuali redakcija).