LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
K O M I T E T O I Š V A D A
DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO
AR REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-4280(3)
NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2020- 06-10 Nr. 102-P-21
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. NNr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
SStr.
|
SStr. d. |
P. |
|||||
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-09
|
26
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas. 1. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatomi apribojimai administracijos direktoriui dirbti kitą darbą ar būti valdymo organų nariu. Straipsnio 8 dalyje įtvirtinti besąlyginiai ribojimai, o 9 dalyje numatoma, kad visais kitais atvejais dirbti kitą darbą ar būti organo nariu leidžiama tik gavus Kolegijos sutikimą. Administracijos direktorius pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą yra pagal darbo sutartį dirbantis juridinio asmens vadovas. Jis nėra valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, jam nesuteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Tačiau jam nustatomi apribojimai dirbti kitą darbą, griežtesni negu analogiški apribojimai, nustatyti valstybės tarnautojams ar kai kuriems valstybės pareigūnams. Pažymėtina, kad tokie apribojimai neturi analogų pagal darbo sutartį dirbančių juridinių asmenų vadovų statuso teisiniame reguliavime. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą. Konstitucinis Teismas ne kartą yrą pažymėjęs, kad ši laisvė yra viena iš būtinų žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užtikrinimo sąlygų. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę. Sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas. Tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 22 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai). Kaip galimas sąlygas Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais – kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis; tokie reikalavimai gali apimti tam tikro išsilavinimo turėjimą, moralines ir kitas savybes (gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir t. t.), specialios teisės įgijimą (vairuotojams ir t. t.) ir kt. Kvalifikacijos, profesinių žinių, įgūdžių reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudėtingą ar atsakingą darbą, laikomi natūraliais ir paprastai yra visuotinai pripažįstami (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, vertindamas valstybės tarnautojų galimus kito darbo ribojimus, yra pažymėjęs, jog konstitucinė valstybės tarnybos samprata, valstybės tarnybos konstitucinė paskirtis, jos, kaip profesinės veiklos, pobūdis suponuoja tai, kad, paisant inter alia konstitucinio proporcingumo principo, įstatymu turi būti nustatyti tokie valstybės tarnautojų kito darbo ribojimai, kurie užkirstų kelią valstybės tarnautojams dirbti tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus ar kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus, susijusius su ta įmone, įstaiga ar organizacija (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Projektu siūloma besąlygiškai riboti administracijos direktoriaus galimybę dirbti bet kokiose pareigose iš esmės bet kuriame regiono savivaldybės valdomame ar kontroliuojamame juridiniame asmenyje, nepriklausomai nuo vykdomų funkcijų pobūdžio. Visais kitais atvejais kitą darbą jis galėtų dirbti tik gavęs specialų Kolegijos leidimą. Administracijos direktoriaus statusas siejamas iš esmės su techninėmis regiono plėtros tarybos darbo aptarnavimo funkcijomis, kaip minėta, jam nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, jis neturi valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo statuso. Todėl projektu siūlomi apribojimai regiono plėtros tarybos administracijos direktoriui dirbti kitą darbą vertintini kaip neproporcingi, nepagrįstai ribojantys asmens teisę laisvai pasirinkti darbą ir prieštaraujantys Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. |
Pritarti
|
|