LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2016-06-27 Nr. XIP-2502(6)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 2 straipsnio 13 dalyje, apibrėžiančioje žmogaus lytinių ląstelių banko sąvoką, nustatoma, kad tokiu banku yra laikoma asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinti licenciją vykdyti žmogaus lytinių ląstelių paėmimo, jų paruošimo, konservavimo ir paskirstymo veiklą. Ši nuostata turi būti suderinta su projekto 4 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad lytinių ląstelių banko paslaugas teikti turi teisę asmenys, turintys licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, kurioje nurodyta, kad jie įgijo teisę teikti licencijuojamas lytinių ląstelių banko paslaugas.
2. Atkreipiame dėmesį, kad nors projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas be kitų klausimų nustato ir po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises, tačiau pačiame įstatyme po pagalbinio apvaisinimo gimusių vaikų teisės nėra reglamentuojamos. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalį.
3. Projekto 3 straipsnio 7 dalies formuluotė tikslintina, nes ji suponuoja, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas naudojant tris donorystės subjektus: 1) lytinių ląstelių donorus, 2) su moterimi gyvenančio įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinio ar 3) su moterimi gyvenančio įstatymų nustatyta tvarka sugyventinio. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, reikėtų aiškiai nurodyti, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters sutuoktinio arba sugyventinio lytines ląsteles (atsisakant nuostatos dėl gyvenimo kartu įstatymų nustatyta tvarka). Taip pat reikėtų papildyti šią dalį nuostata, nurodančia, kas gali būti lytinių ląstelių donoru (jei įstatymu siekiama numatyti tokią galimybę) tuo atveju, kai vieno iš sutuoktinių ar sugyventinių lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka, o taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią.
4. Projekto 3 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „didelė negalia“. Pastebėtina, jog šiuo metu nėra galiojančių įstatymų, kuriuose tokia sąvoka būtų apibrėžta. Manytina, jog atsižvelgiant į tai, jog šios sąvokos turinys lemtų tam tikras asmenų teisės į pagalbinį apvaisinimą įgyvendinimo sąlygas, šios sąvokos apibrėžtis turėtų būti išdėstyta įstatyme, arba turėtų būti pateikta nuoroda į teisės aktą, apibrėžiantį šią sąvoką.
5. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 7 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnyje, 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodžius „sveikatos priežiūros“ įrašytinas žodis „asmens“.
6. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsnyje nustatyta, kad teisinės pasekmės kyla pasirašius informuoto paciento sutikimą, projekto 7 straipsnio 2 dalyje po žodžio „užpildant“ įrašytini žodžiai „ir pasirašant“.
7. Projekto 8 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „nebent“ įrašytini žodžiai „išskyrus tuos atvejus, kai“. Taip pat reikėtų nurodyti šioje dalyje minimo susitarimo su lytinių ląstelių banku pažeidimo bei lytinių ląstelių donoro mirties teisines pasekmes, t.y. reikėtų aiškiai nurodyti, kad šiais atvejais lytinės ląstelės sunaikinamos nepasibaigus lytinių ląstelių saugojimo laikotarpiui.
8. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 7 dalis savo turiniu turėtų būti laikoma labiau kaip pereinamojo laikotarpio nuostata, nustatanti iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusių teisinių santykių reguliavimą, siūlome ją dėstyti įstatymo baigiamosiose nuostatose.
9. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija“. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis sveikatos apsaugos ministras, o ne Sveikatos apsaugos ministerija.
10. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija kontroliuoja lytinių ląstelių paėmimą, tyrimą, paruošimą, laikymą ir paskirstymą bei kontroliuoja lytinių ląstelių ir embriono atsekamumo sistemos sukūrimą, įdiegimą. Vertinant šias nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą, viena iš viešojo administravimo sričių yra įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, kas apima pavaldžių subjektų kontrolę bei nepavaldžių subjektų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad veiklos priežiūra bus vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijai nepavaldžių asmens sveikatos priežiūros sveikatos įstaigų atžvilgiu, vietoj žodžio „kontroliuoja“ įrašytinas žodis „prižiūri“.
11. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnyje reikėtų patikslinti kokiu būdu ar kokioje informacinėje duomenų bazėje asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir lytinių ląstelių bankai privalo registruoti visus pavojingus nepageidaujamus reiškinius ir (ar) reakcijas.
12. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, projekto 17 straipsnyje turėtų būti numatytas toks įstatymo įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti visus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Privatinės teisės skyriaus vedėja,
pavaduojanti departamento direktorių, Daina Petrauskaitė
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected].
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected];