LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIZIŲ VALDYMO IR CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 40 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-01-10 Nr. XIVP-2375

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 40 straipsnį, reglamentuojantį asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų nustatymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, papildyti nuostatomis, pagal kurias, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybės nustatytas apribojimų terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Šis terminas Seimo nutarimu galėtų būti pratęsiamas iki 6 mėnesių, o dėl jo pratęsimo Vyriausybė motyvuotu siūlymu turėtų kreiptis į Seimą pateikdama Seimo nutarimo projektą. Projektas diskutuotinas keliais aspektais.

Pirma, pagal konstitucinį valdžių padalijimo principą valstybės valdžios institucijos, tarp jų Vyriausybė, savarankiškai įgyvendina Konstitucijoje ir įstatymuose joms nustatytą kompetenciją, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytus atvejus, o Vyriausybės atsakomybės Seimui principas įgyvendinamas Konstitucijoje numatytais būdais ir formomis, kaip, pavyzdžiui, Seimo reikalavimu Vyriausybė turi atsiskaityti Seime už savo veiklą (Konstitucijos 101 straipsnio 1 dalis), Seimas gali pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku (Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Konstitucijoje nėra numatyta tokia Seimo ir Vyriausybės sąveikos forma, kaip Vyriausybės nutarimų, priimtų jai įgyvendinant Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, tvirtinimas, jų galiojimo pratęsimas ar kitoks įteisinimas Seimo priimamu teisės aktu. Nei iš paties projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl būtent po 6 mėnesių Vyriausybės vykdytų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo funkcijų, kas apima ir atitinkamų apribojimų nustatymą, konstatuojama, kad toliau įstatyme nustatytus įgalinimus Vyriausybė gali vykdyti tik Seimui priėmus atitinkamą nutarimą. Valstybės valdžios institucijų bendradarbiavimas turi vykti neperžengiant Konstitucijos nustatytų ribų – neįsiterpiant į kitos valstybės valdžios institucijos įgaliojimų vykdymą, o Vyriausybės veiklos priežiūrą, parlamentinę kontrolę Seimas gali vykdyti tik Konstitucijoje numatytomis formomis.

Antra, projekte nėra atskleisti nei Vyriausybės Seimui teikiamo nutarimo projekto turinys (t. y. reikėtų aiškiai nurodyti, ar Seimas nutarimu pats tvirtintų atitinkamus asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus ir nustatytų jų taikymo terminą, ar, vis dėlto, nutarime turėtų būti nurodytas tik „leidimas“ Vyriausybės nutarimu nustatytus apribojimus taikyti  ir laiką, viršijantį 6 mėnesių laikotarpį), nei galimos Seimo nutarimo projekto nepateikimo ar jo nepriėmimo Seime teisinės pasekmės. Kitaip sakant, projekte reikėtų aiškiai nustatyti atitinkamo Seimo nutarimo nepriėmimo pasekmes Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos bei Vyriausybės nustatytų asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų atžvilgiu. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekte taip pat nereikėtų nustatyti ir Vyriausybės motyvuoto siūlymo teikimo Seimui terminų.

Trečia, nėra aišku, koks galėtų ir turėtų būti Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo turinys tuo atveju, jeigu Seimas nepritartų (nepriimtų Vyriausybės teikiamo Seimo nutarimo) Vyriausybės nustatytų asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų pratęsimui. Tai yra, svarstytina, ar pats paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos tęsimas turėtų prasmę, jeigu Seimas „nesankcionuotų“ Vyriausybės nustatytų šios situacijos valdymo priemonių reikalingumo.

Ketvirta, siūlomas reguliavimas implikuoja, kad bet kokiu atveju asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimai galėtų būti taikomi ne ilgiau kaip 12 mėnesių (jeigu, vis dėlto, siekiama, kad Seimas dar šešiems mėnesiams apribojimų taikymo terminą galėtų pratęsti ne vieną kartą – tą reikėtų aiškiai ir nurodyti). Svarstytina, ar tokia imperatyvi nuostata, neatžvelgiant nei į galimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį, nei į šios situacijos suvaldymui bei jos priežasčių ar padarinių šalinimui būtinų valdymo priemonių turinį bei galimą jų taikymo mastą, būtų pagrįsta ir proporcinga. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams nustatytus apribojimus Vyriausybė turi nedelsdama atšaukti, kai išnyksta priežastys, dėl kurių šie apribojimai buvo nustatyti.

2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekte numatytą teisinį reguliavimą Vyriausybė, turėdama įgaliojimus nustatyti asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus 6 mėnesiams, pasibaigus šiam terminui atšaukusi nustatytus apribojimus, galėtų, praėjus neapibrėžtam laikui, vėl nustatyti naujus apribojimus. Taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų aktualus tik tuo atveju, jeigu, nepasibaigus šeštąjį mėnesį trunkantiems apribojimams, Seimas priimtų sprendimą juos pratęsti dar iki šešių mėnesių. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant siūlomo reguliavimo neapibrėžtumą, būtų pasiekti projekto tikslai, nes Seimui nepriėmus sprendimo pratęsti Vyriausybės nustatytų apribojimų taikymą, įstatyminis reguliavimas netrukdytų Vyriausybei vėl nustatyti apribojimus naujam 6 mėnesių laikotarpiui.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                              Dainius Zebleckis

J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita.meskiene@lrs.lt

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]