Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 357
STENOGRAMA
2024 m. kovo 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiami kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės posėdžio pradžioje. Kol dar registracija vyksta, primenu, kad yra sutarta balsuoti po kiekvieno klausimo, toks yra Seniūnų sueigos susitarimas.
Užsiregistravo 65 žmonės, tai yra Seimo nariai. Galime pradėti posėdį.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė
14.01 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3486 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3486. Pateikimas. Gerbiama Ligita Girskiene, prašau į tribūną pateikti mums įstatymo projektą.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Per Lietuvą nuvilnijus istorijai apie Š. Stepukonio kazino praloštus „BaltCapo“ milijonus, kurių didžiąją dalį sudarė privačių pensijų fondų pinigai, įregistravau Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, kuriuos priėmus asmenims būtų sudaryta galimybė atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, parašyti prašymą nebūti įtrauktam į pensijų kaupimą. Taip pat būtų nustatytos taisyklės, kaip asmuo galėtų susigrąžinti į pensijų fondą sumokėtas įmokas. Priėmus siūlomus pakeitimus, asmeniui būtų grąžintos sumokėtos pensijų įmokos be teigiamos ar neigiamos grąžos ir, aišku, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėtos įmokos būtų grąžintos įstaigai. Taigi pakeitimais sudaroma galimybė asmeniui pateikti prašymą ir atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime bet kuriuo metu ir per 30 kalendorinių dienų atgauti sumokėtas įmokas.
Įvardinsiu tokio pasiūlymo motyvus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ir asociacijas. Įtvirtinta nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Jeigu gerai atsimenu, pačiai teko dalyvauti įvairias bylas svarstant, 2000 metų gruodžio mėnesį Konstitucinis Teismas buvo plačiau išaiškinęs minėto straipsnio taikymą ir priėmęs nutarimą, kuriame buvo rašoma, kad bet kokios organizacijos nariu asmuo gali tapti tik išreiškęs savo laisvą valią, tai yra pateikęs prašymą tapti organizacijos nariu. Šiuo metu Lietuvos piliečiai yra tapę privačių organizacijų pensijų fondų įkaitais. Šios privačios organizacijos valstybei taikant prievartą paima kas mėnesį mūsų sunkiai uždirbtus pinigus ir investuodamos juos uždirba didžiulius pelnus. Tos investicijos, kaip rodo investavimo rezultatai, dažnu atveju yra nuostolingos. Matydami, kaip neatsakingai elgiamasi su jų pinigais, piliečiai faktiškai neturi galimybės daryti įtaką investuotojams, nebent yra pasiryžę nuo ryto iki vakaro sėdėti ir stebėti investavimo platformas patys.
Privatūs pensijų fondai neprisiima atsakomybės dėl nuostolingų investicijų, kaip ir greičiausiai neprisiims atsakomybės dėl Š. Stepukonio praloštų pensijų fondų pinigų. Dėl pastarojo įvykio, kaip buvo skelbiama viešai spaudoje, „Swedbanko“ ir SEB’o pensijų fondų vertė sumažėjo net 3,16 mln. eurų. Tai reiškia, kad žmogus, sunkiai dirbęs, pavyzdžiui, baldų plokščių klijavimo fabrike, esant 40 laipsnių temperatūrai, ir kas mėnesį priverstinai atidavęs po kelis šimtus eurų privatiems pensijų fondams, tikėdamasis skalsesnės senatvės, paprasčiausiai prarado tuos pinigus dėl neatsakingai valdomų bendrovių veiksmų. Kas kompensuos nuostolius minėtų bankų pensijų fondams ir, žinoma, piliečiams? Pabandykite mane įtikinti, kad man šiandien dalį savo atlyginimo priverstinai privaloma atiduoti privačioms, pelnus besikraunančioms kompanijoms. Įtikinkite, kad aš tikrai senatvėje galėsiu pasinaudoti sukauptais pinigais ir per mėnesį gauti bent 100 eurų prie savo pensijos. Ar mano gyvenimas nuo to pagerės? Ne.
Pasinaudosiu savo pavyzdžiu. Per 20 metų dirbdama be jokių pertraukų sukaupiau vos 12 tūkst. eurų ir net keletą kartų mačiau, kaip neteisingai ir nuostolingai buvo investuoti mano pinigai, o dabar galimai ir pavogti. Atidėdama šią sumą kas mėnesį į taupyklę, suskaičiavau, būčiau sukaupusi net tris kartus daugiau ir galėčiau šias sukauptas lėšas investuoti savo nuožiūra, o senatvėje pasinaudoti.
Mes privalome leisti žmonėms patiems pasirūpinti savo skalsesne senatve, investuoti savo uždirbtus pinigus jiems priimtinu būdu. Kodėl valstybė turi nurodyti, ką man daryti su mano uždirbtais pinigais?
Priminsiu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės.
Ir pabaigoje priminsiu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar šių metų kovo 7 dieną priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio su pakeitimais atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstatavo, kad Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos, kuriomis kaip vienas iš pensijų kaupimo pabaigos būdų nenumatytas pensijų kaupimo sutarties nutraukimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Taip pat viešai skelbiama, kad buvo atlikta gyventojų apklausa ir vienareikšmiškai gyventojai pasisakė, kad turi būti sudaryta galimybė rinktis laisvai, ar dalyvauti, ar nedalyvauti pensijų kaupime, ir taip pat bet kuriuo metu nutraukti pensijų kaupimo sutartį.
Aš suskaičiavau, kad, pavyzdžiui, 20 tūkst. sukaupęs žmogus, sulaukęs senatvės pensijos, per mėnesį papildomai gautų apie 83 eurus. Ką po dešimties metų bus galima nupirkti už tokius pinigus?
Tikiuosi jūsų palaikymo. Diskusija yra prasidėjusi. Mačiau, kad kolegos yra įregistravę ir kitų variantų, bet aš šiandieną kviečiu palaikyti po pateikimo mano įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos užsirašė paklausti. Gerbiama R. Baškienė pirmoji klausia. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieloji pranešėja, jūs išsakėte išties labai daug argumentų. Su vienais galima sutikti, dėl kitų galbūt ginčytis. Išties problema yra. Jūs ją pastebėjote, gal truputėlį pažvelgėte iš kito kampo, nors pats pensijų kaupimas turėjo kitą tikslą ir norą – kad žmonės gautų didesnes pensijas, kad labiau kauptų. Prašau pasakyti, jūs paminėjote ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jis mums visiems labai svarbus, kaip jūsų teikiamas įstatymo projektas, kurį teikiate, dera prie Konstitucinio Teismo nuostatų ir ar nemanote, kad tiek jūsų, tiek visų kitų, kurie galbūt dar teiks įstatymų projektus, reikėtų sujungti galbūt į vieną kartu su teikiamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijos parengtu įstatymo projektu, tada visiems kartu diskutuojant surasti geriausią sprendimą? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš jums pritariu. Iš tiesų mačiau, kad kolegos taip pat yra įregistravę svarstytinų pakeitimų. Mano pasiūlymas labai netgi dera su Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kuriame buvo konstatuota, Konstitucinis Teismas konstatavo dėl, kaip minėjau, tuoj įvardinsiu punktą, 23 straipsnio nuostatų, kur turi būti numatyta galimybė žmonėms patiems apsispręsti dalyvauti pensijų kaupime ir galimybė nutraukti dalyvavimą kaupime. Čia būtent buvo Konstitucinio Teismo paskutinis kovo 7 dienos nutarimas toks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas Pauliau. Gerbiama Ligita, aš nesiruošiu ginčytis kaip kolega, nes jūsų pasiūlymas labai geras, ir aš nesuprantu, ko kišasi Konstitucinis Teismas į privatų verslą. Jeigu parašyta „pensijų kaupimo fondas“, ką jau čia, tas stebuklingas žodis jau reiškia, kad valstybė turi kištis? Čia privatus reikalas kiekvieno ir aš nesuprantu, valstybės parama tiems fondams, kad jiems sudaro sąlygas išskirtines? Dėl konkurencijos čia pažeidimų aš matau ir kitų, kad suteikiamos privilegijos ir dar už administravimą visi mes, mokesčių mokėtojai, kurie net nedalyvavę tame fonde, sumokame pinigus. Gerbiama pranešėja, kodėl tokia neteisybė? Aš pritariu jums, kad reikia tą neteisybę sustabdyti ir grąžinti lėšas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pritariu jums, gerbiamas kolega, kad reikia ištaisyti neteisybę.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiami kolegos, klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, skaitau, pati kreipiausi į Konstitucinį Teismą, tik jūs parašus padėjote. Labai ačiū visiems, kurie pritarėte. Dabar ministerija ir visi mes sukame galvas, kaip padaryti. Kuri jūsų įstatymo pataisa dera su Konstitucinio Teismo išsakyta pozicija? Aiškiai pasakyta: „Kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių.“ Įvardinkite man, kur jūsų pataisoje yra įvardintos svarbios priežastys?
Antras momentas. Ar nemanote… (Šurmulys salėje) Toliau. Suteikti dėl dalyvavimo kaupime… Žinome, kad yra valstybės prisidėjimas. Tik 2018 metais priėmus įstatymą valstybė prisideda 1,5… dabar auga, dabar pakilo iki 1,5 %. Anksčiau iš socialinio draudimo biudžeto. Tai jūs norite iš socialinio draudimo biudžeto lėšas paimti ir valstybės biudžeto? Aš noriu ir paklausti. Jūs sakote: dalyvauti ir atgauti sumokėtas pensijų įmokas. Ką reiškia žodžiai „atgauti sumokėtas“?
PIRMININKAS. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). Kokios tai lėšos?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš jums jau paaiškinau pristatydama. Būtų sugrąžinamos lėšos atskaičiavus teigiamą ir neigiamą grąžą ir taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėtas įmokas, kurios turėtų būti grąžintos šiai įstaigai.
Taip pat kur klausėte dėl Konstitucinio Teismo. Aš ir nenurodžiau, kas yra svarbios priežastys, nes mano įstatymo projekte nėra tų žodžių. Čia Vyriausybės diskusijoje buvo pateikti tie terminai. Aš nenurodau, kad turi būti svarbios priežastys. Asmuo galėtų ir nesant svarbių priežasčių nutraukti tą pensijų kaupimo sutartį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis nori paklausti gerbiamas A. Skardžius. Prašau. (Balsai salėje) Išsibraukė. Gerai. Tada mes ir finišuojame. Labai ačiū jums už pristatymą. (Balsai salėje) Tada motyvai. Gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš palaikau šią iniciatyvą ir visai nesvarbu, kad Konstitucinis Teismas ėmėsi įstatymų kūrybos proceso. Nedera Konstituciniam Teismui perimti Seimo iniciatyvos. Čia, aš manau, priklausys nuo to, ką Seimas sudėlios į šias tvarkas. Todėl siūlau palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš niekas nenori kalbėti, vadinasi, pereisime prie balsavimo, kadangi susitarėme balsuoti po kiekvieno klausimo. Balsuosime dėl Pensijų kaupimo įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3486, kurį ką tik pateikė. (Triukšmas salėje) Labai didelis šurmulys salėje, bet mes balsuojame dėl ką tik pateikto projekto. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 96, balsavo 96: už – 54, prieš – 29, susilaikė 13. Taigi, pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, galime. Kaip papildomą siūlome Biudžeto ir finansų komitetą. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, galime.
Gerbiama ministrė M. Navickienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Gerbiama M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Atsiprašau, dėl protokolo – balsas prieš.
PIRMININKAS. Jūsų balsą dėl protokolo fiksuojame prieš. Gerai, tačiau tai nekeičia.
Toliau. Siūlome svarstyti gegužės 20 dieną. Birželio 20 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Išsprendėme šį klausimą.
14.17 val.
Rinkimų kodekso 92 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3476 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Rinkimų kodekso 92 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3476. Šį projektą mums pateiks gerbiamas G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Rinkimus stebinčiam rinkimų stebėtojui yra sudėtinga užfiksuoti galimus rinkimų pažeidimus, nes Rinkimų kodekse yra nurodyta, kad rinkimų stebėtojai turi teisę fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą. Taigi rinkimų stebėtojui faktiškai nėra galimybės nufotografuoti ar nufilmuoti galimo rinkimų pažeidėjo, nes prieš tai stebėtojas turi gauti galimai įstatymą ar taisykles pažeidusio asmens sutikimą. Akivaizdu, kad, paprašius norimo nufotografuoti ar nufilmuoti asmens sutikimo, jo nebus gauta ir taip yra užkertamas kelias užfiksuoti pažeidimą ir tokiu būdu įrodyti pažeidėjo įvykdytą nusižengimą.
Dėl šios priežasties tikslinga pakeisti minėtą kodekso nuostatą ir suteikti teisę rinkimų stebėtojui fotografuoti, filmuoti, neprašant galimo pažeidėjo ar greta esančių sutikimo, ir tikslinga nustatyti, kad stebėtojai galėtų filmuoti tik galimus pažeidimus, tai yra nefilmuotų ar nefotografuotų bet ko vykstant rinkimams, o užfiksuotą medžiagą perduotų tik atitinkamai rinkimų komisijai ar policijai.
Prieš metus teikiant panašų projektą ir buvo išsakytos abejonės dėl vaizdo įrašų naudojimo ribojimo ir dėl priežasčių, kada būtų fiksuojami vaizdai. Taigi pakartosiu, kad vaizdo fiksavimas būtų galimas tik siekiant užfiksuoti galimus šio kodekso pažeidimus, o užfiksuotos medžiagos neviešinti, tai yra būtų galima perduoti tik atitinkamai rinkimų komisijai ar policijai. Tokiu būdu bus užtikrinti skaidresni rinkimų procesai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas kolega, kadangi vyksta dvejų rinkimų kampanijos, jau tikrai iki balandžio 13 dienos, kada prasidės trečių rinkimų kampanija, tai yra bus paskelbta data, nespėsime priimti, o įstatymo projekte nėra įrašyta įsigaliojimo data. Žinote kodekso reikalavimą, kad per rinkimų kampaniją negalima keisti. Kada numatote įsigaliojimo datą?
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip, kolega, jūs visiškai teisus. Rinkimų agitacijos laikotarpiu negalima keisti. Jeigu pateikimas pereitų, aišku, komitetai kaip ir visada patikslintų, tai mano skaičiavimais, jis galėtų įsigalioti kitų metų kovo mėnesį, nes 3 mėnesiai po rinkimų balsų paskelbimo dar yra laikotarpis. Jeigu Seimo rinkimai baigsis spalio viduryje, dar rezultatų skelbimas, tai gal vasarį galėtų, bet nuo kovo 1 dienos tikrai neprieštarautų.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus. Kitas klausėjas išsibraukė. Dėkoju pateikimo autoriui. Galite užimti savo darbo vietą. Dabar prieš kalbės gerbiamas V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Jau gerbiamas J. Sabatauskas labai teisingai pastebėjo, kad įstatymas yra teikiamas, kada yra prasidėjusios kelios rinkimų kampanijos, ir tai nėra gera praktika, nes rinkimų kampanijos metu neturėtų būti keičiamas konstitucinis įstatymas. Tai atsižvelgdamas į šį motyvą manyčiau, kad šiuo metu mes neturėtume tam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl šio Rinkimų kodekso 92 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3476. Balsuojame, gerbiami kolegos, po pateikimo. Vėl kažkodėl labai šurmulys įvyksta salėje tik paskelbus balsavimą, tai atkreipiu dėmesį tiesiog.
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 52, prieš – 12, susilaikė 32. Taigi, įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gerbiami kolegos, jau toks triukšmas, kad aš turiu net per mikrofoną labai garsiai šaukti. Ar galime bendru sutarimu dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip pagrindinio? Galime? Dėkoju.
Dabar gerbiamas A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiūlyti svarstymo datą kitų metų rudens sesijoje. (Balsai salėje) Dėl paprastos priežasties – todėl, kad Seimo rinkimų kampanijos metu keisti negalima. Rinkimų kampanija faktiškai pasibaigia keletas mėnesių po Seimo rinkimų. Tai net ir kitų metų pavasario sesijoje net teoriškai mes negalėsime iš komiteto atnešti. Tai siūlau 2025 metų rudens sesijoje.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, išgirdę argumentus, ar galime bendru sutarimu tokiam siūlymui?.. Ne. Gerai, išklausome kitus argumentus. Gerbiama G. Burokienė per šoninį mikrofoną.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu tik priminti gerbiamam Andriui, kad įstatymas įsigalioti gali kitiems rinkimams, ne šitiems. Įstatymą svarstyti mes galime, tik įsigaliojimo datą mes galime pakeisti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, yra du siūlymai: arba svarstyti 2025 metų pavasario sesijoje, ar rudens sesijoje. Pirmas siūlymas buvo rudens sesijoje, tai už balsuosime, kad rudens sesijoje. Kitas siūlymas – prieš, tai pavasario sesijoje. Alternatyvus balsavimas. Ar visi gerai supratome? Nesupratote. (Balsai salėje) Aš tada labai atidžiai pakartoju, prašau rimties salėje! Kas balsuoja už, tai balsuoja už tai, kad rudens sesijoje, kaip siūlė pirmas kolega. O kas balsuoja prieš, tai balsuoja, kad svarstytume pavasario sesijoje, kito pavasario, 2025 metų. (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Šio pavasario? Gerai, šio pavasario. Dabar. (Balsai salėje) Gerai, kas prieš, tai šio pavasario, kas už, tai rudens. Tinka? Suprato visi dabar? Gerai, balsuojame.
Užsiregistravo 101, balsavo 97: už – 50, prieš – 47. Taigi rudens sesijoje bus svarstomas šis projektas. Seimas apsisprendė.
Gerai, gerbiami kolegos. (Šurmulys salėje) Vėlgi labai garsiai mes bendraujame tarpusavyje. Kviesčiau šiek tiek tyliau bendrauti tarpusavyje.
14.25 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3475 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dabar darbotvarkės 2-3 klausimas – Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3475. Vėlgi gerbiamas G. Kindurys mums jį maloniai pateiks. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Miškų įstatyme yra numatyta, kad miško žemės privati valda negali būti skaidoma į mažesnius kaip 5 hektarų dydžio sklypus, tačiau yra numatytos keturios išimtys. Vienas iš keturių atvejų, kada galima, yra tada, kai atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju iš vieno sklypo formuojami du, tai yra miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties sklypai. O suformuotas miškų ūkio paskirties sklypo plotas, aišku, negali skirtis nuo prieš tai buvusio. Taigi, įstatymo nuostata yra taikoma tik tais atvejais, kai sklype yra tik vienas miško masyvas, o kita dalis yra žemės ūkio paskirties, tačiau yra atvejų, kai žemės ūkio paskirties sklype yra du ar net daugiau atskirų nedidelių miško masyvėlių, o formuoti dviejų ar daugiau atskirų miškų ūkio paskirties sklypų ir vieno žemės ūkio sklypo negalima, nes pažodžiui tai nenumatyta įstatyme. Tokiais atvejais, kai norima atskirti atskirus miško masyvus į atskirus sklypus, parinkto žemės sklypo padalijimo projektas nėra derinamas, nes neatitinka mano minėtos įstatymo nuostatos, nors žemės savininkas nori iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo atskirti atskirais sklypais miško žemės masyvus, jiems nustatant miškų ūkio paskirtį. Dėl to nuosavas žemės plotas nesikeičia, o tik sudaromos aiškesnės ūkininkavimo, naudojimo ar disponavimo juo sąlygos.
Taigi siūlau tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė yra ne viename masyve, šie masyvai galėtų būti padalijami kiekvienas atskirai. Tokiu atveju visiems žemės savininkams, nepriklausomai nuo to, ar jie savo žemės ūkio paskirties žemėje turi vieną, ar kelis įsiterpusius miško masyvus, būtų sudarytos vienodos sąlygos atskirti šiuos skirtingos paskirties žemės sklypus.
PIRMININKAS. Dėkoju pateikėjui. Labai gaila, jūsų niekas nenori klausti, nors labai įdomus įstatymo projektas. Neatsirado norinčių ir dėl motyvų pasisakyti. Tada gal balsuojame? Bendru sutarimu gal? (Balsai salėje) Puiku, labai vieningas Seimas. Bendru sutarimu po pateikimo pritarta.
Dėl komitetų. Kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime turbūt bendru sutarimu? Ir kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Galime bendru sutarimu? Gerai, sutarta. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Klausimas išspręstas. Dėkoju.
14.28 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3480(2) (pateikimas)
Dabar 2-4 klausimas – Švietimo įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3480(2). Vėlgi gerbiamas G. Kindurys. Prašau. Jums šiandien puikiai sekasi. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šį projektą pristačiau prieš 9 dienas, jį leidote tobulinti, šiandien pristatau pakoreguotą variantą. Jis teikiamas siekiant išspręsti situaciją, kai gimnazijose artimiausius bent vienerius ar dvejus metus dėl kelių mokinių trūkumo gali nesusidaryti Vyriausybės nustatytas minimalus mokinių skaičius klasėse, todėl tose klasėse nebus vykdoma ugdymo programa.
Tam, kad dėl kelių mokinių trūkumo mokiniams nereikėtų rinktis kitų gimnazijų arba savivaldybės sprendimu atidaryti kitų gimnazijų skyrių, šiuo pakeitimu siūloma nustatyti tam tikrą dvejų metų laikotarpį, kurį mokinių minimalus skaičius klasėse iki 20 % gali neatitikti Vyriausybės nustatyto dydžio. Tai yra neatitikti, jeigu sukonkretintume, normatyvo iki keturių mokinių gimnazijos 3 ir 4 klasėse.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje bus atvejų, kai mokyklose dėl kelių mokinių trūkumo minimalus mokinių skaičius klasėse nesusidarys vienerius ar dvejus metus, o trečiaisiais gali tą normą atitikti. O tokį skaičiaus kitimą gali lemti ir natūralios aplinkybės, tai yra kai kiekvienais metais buvo skirtingas mokinių skaičius klasėse, gali būti atvykstančių gyventi į tą gyvenamąją vietovę naujų šeimų, žinoma, gali atvykti mokinių iš mokyklų, kurios dėl to mokinių skaičiaus neatitikimo turėtų papildyti kitas mokyklas, didesnes.
Šis dvejų metų laikotarpis ir parodytų, ar ateityje klasės atitiks reikalaujamą minimalų mokinių skaičių. Per tą laikotarpį savivaldybių tarybos priims sprendimus, kaip toliau šios mokyklos veiks, jungsis ar atidarys skyrius, nes skyriuose užtenka 12 mokinių, ar mažesnės gimnazijos gimnazistus veš į kitą, didesnę.
Toks pakeitimas anksčiau laiko nestabdys tų mokyklų, kurios, atsižvelgiant į mokinių skaičių mokykloje, dar turi potencialo toliau vykdyti veiklą, o kartu suteiks papildomo laiko savivaldybių taryboms ir, žinoma, mokyklų bendruomenėms priimti tinkamiausius sprendimus. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkui už pateikimą. Šį kartą jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų yra ir kitų galimybių, tarkime, steigti tam tikrus filialus, jungtinių klasių skyrius ir panašiai. Šiuo atveju negalima sakyti, kad būtinai pasmerkta toje vietoje gimnazija užsidaryti, galima ieškoti kitų formų. Kodėl nesiūlote to daryti? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Tai siūlo daryti Vyriausybė nutarimu, kuriame patvirtintos Mokyklų tinklo taisyklės, bet akivaizdu, kad daryti reikia tik dėl formalumo. Tarkime, jeigu šiuo metu galima uždaryti 3–4 klases ir atidaryti kitos gimnazijos 3–4 skyrių, kai jau ten gali būti tik 12 mokinių, tai kam toks žaidimas? Tai vietoj tų 12 ir leiskime toliau mokytis 20-čiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat klausimą užduos gerbiamas V. Fiodorovas. Nėra. Tada gerbiamas A. Ažubalis, kurio taip pat nėra. Tada dėkoju pateikėjui.
Dabar prieš motyvus aš norėčiau suteikti žodį per šoninį mikrofoną gerbiamam E. Zingeriui. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai džiugu pranešti, kad balkone kartu šiandien su mumis yra Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso įvairių komitetų vyresniųjų patarėjų grupė.
PIRMININKAS. Dėkoju.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai džiugu matyti juos visus, kurie tvarko ir padeda kongresmenams. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasveikinkime JAV Kongreso delegaciją. (Plojimai) Welcome to Vilnius!
Dabar, kolegos, motyvai už – gerbiamas A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Į mane kreipėsi Kretingos rajono savivaldybės meras, jo ir mano nuomonės sutampa. Jis rašo: „Atsiranda didžiulė grėsmė kaimiškųjų Salantų, Darbėnų, Vydmantų gimnazijų išlikimui. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. gimnazijos 3 klasėje privalės mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys, o nesurinkus reikiamo mokinių skaičiaus klasė negalės būti formuojama. Atsižvelgiant į profesinio mokymosi kelią, surinkti į gimnazijos 3 klasę nustatytą taisyklėse mokinių skaičių yra nerealu. Šios gimnazijos vargu ar pajėgs suformuoti gimnazijos 3 klases ir po metų dėl mažėjančio darbo krūvio ir atlyginimų dydžio nebus norinčių dirbti tose mokyklose mokytojų.
Privalome įvertinti faktą, kad mokinių vežiojimas iš atokių gyvenviečių žymiai paankstina mokinių išvykimo laiką. Tai daro neigiamą poveikį vaikų fizinei, psichinei sveikatai, blogina jų ugdymosi sąlygas. Sudėtinga sudaryti tinkamas galimybes mokiniams lankyti neformalius ugdymo užsiėmimus. Ši reforma turės neigiamų pasekmių, todėl kreipiamės į Seimą prašydami dar kartą grįžti prie šio klausimo nagrinėjimo.“ Tą šiandien ir darome, siūlau nedelsiant spręsti vieningai balsuojant už ir suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą, ugdymo kokybę, išsaugoti kaimiškas gimnazijas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt prieš kvies balsuoti gerbiamas A. Žukauskas. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų čia mes turime situaciją, kai žmonės neperskaitė Vyriausybės nutarimo visų punktų ir, pamatę tiktai tame nutarime skaičių 21, teikia siūlymus. Iš tikrųjų praeitų metų gruodžio 20 dienos Vyriausybės nutarimas suteikia savivaldybėms daugybę opcijų, kaip spręsti mokinių trūkumo klasėse problemas. Visų pirma, rekomenduojama būtent kurti jungtines mokyklas, kur galimas klasių, esančių, veikiančių skirtingose vietose, sujungimas. Rekomenduojama kaip opciją kurti filialus ir padalinius, taip pat yra viena galimybė kurti, sudaryti kelių mokyklų jungtinės veiklos sutartį, kad jos laikinai, kaip čia buvo minima, galėtų tą problemą spręsti, kai trūksta kelių mokinių. Ta sutartis galiotų būtent neilgai, kol neatsirastų ten, tarkime, daugiau mokinių arba savivaldybė nepriimtų kito sprendimo. Taigi, mano galva, šitas siūlymas yra visiškai nesuprantamas. Jis suponuoja, kad nėra susipažinta su visomis Vyriausybės nutarimo galimybėmis, todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime dėl Švietimo įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3480. Balsuojame dėl šio projekto.
Užsiregistravo 103, balsavo 103: už – 60, prieš – 18, susilaikė 25. Pritarta po pateikimo.
Vėlgi, gerbiami kolegos, reikia apsispręsti dėl komitetų. Kaip pagrindinis, žinoma, siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju, pritarta. Ir per šoninį mikrofoną R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. (Balsai salėje) Ar tikrai norite balsuoti dėl to? (Balsai salėje: „Norime balsuoti.“) Norite. Gerai, balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Truputėlį pajudinsime mygtukus daugiau. Balsuokime dėl… Dabar vyksta balsavimas dėl Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 44, prieš – 53, susilaikė 2. Taigi, Vyriausybės išvados neprašome. (Šurmulys salėje) Gerai, siūloma svarstyti gegužės 7 dieną. Galime bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galime.“) Dėkoju, pritarta. Klausimas išspręstas.
14.38 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3440(2) (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Švietimo įstatymo 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3440. Gerbiama V. Targamadzė mums pateiks. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, čia yra taip pat dėl 21 vaiko, kad sudarytume galimybę savivaldybėms tarybų sprendimu formuoti 11 klasę, arba gimnazijos 3 klasę, jeigu po to eina daugiau vaikų negu 21. Aišku, yra 10 punktas, pagal kurį, kaip ir sakė, galima ten filialą steigti ir jungtines mokyklas daryti, bet yra ir 8 punktas, kuris sako, kad galima tiktai padaryti tęstinumą tarp skirtingų tipų ar paskirčių mokyklų. Taigi, 8 punktas, aš manau, taisyklėse galbūt ir nekorektiškai suformuluotas. Mano tiesiog prašymas, mūsų visos frakcijos ir pasirašiusių prašymas yra, kad po pateikimo stadijos tiesiog leistumėte šį projektą, o svarstymo stadijoje mes ieškosime tada optimalių variantų kartu ir dėl prieš tai pateikto projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą pristatymą. Jūsų nori paklausti gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama profesore, iš tiesų šiuo savo pateiktu įstatymu jūs paprasčiausiai mažinsite finansavimą savivaldybėms, nes proporcingai mažinama… Ir taip savivaldybėms trūksta lėšų, ir taip jos nelabai gali finansuoti tam tikrą švietimo pagalbą, nes Vyriausybė duoda pinigų, tačiau jos dažnai sumažina savo dalį finansavimo. Ar šiuo atveju nemanote, kad mažiname šiek tiek finansavimą? Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū už klausimą. Nepamirškime, kad mes pasirašėme politinių partijų susitarimą dėl švietimo ir ten yra 18 punktas, kad didintume savivaldybių savarankiškumą. Kažkodėl šitas susitarimas nei aptarinėjamas, nei jis dabar vykdomas. Savivaldybė turi nuspręsti: jeigu turės pinigų, taip darys, jeigu neturės – nedarys. Betgi svarstymo… Galima svarstymo stadijoje ieškoti optimalių variantų. Kodėl reikia pateikimo stadijoje eiti prieš regionus, aš niekaip nesuprantu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Yra tik prieš. Gerbiamas A. Žukauskas. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš dar galiu patvirtinti profesorei, kad ką tik šnekėjau su Švietimo ministerija. Iš tikrųjų Vyriausybės nutarimo teksto 8 punkte nebuvo manoma, nebuvo turima omenyje, kad tokios sutartys gali būti tik tarp skirtingo tipo ir paskirties mokyklų. Iš tikrųjų reikėtų čia ne įstatymo pataisą daryti, o pataisyti vieną žodį Vyriausybės nutarime, kad ne „skirtingo“, o „įvairaus tipo ir paskirties mokyklų“. Aš nematau prasmės čia dabar už tą pataisą balsuoti, nes vis tiek grįšime prie tokio pat siūlymo.
PIRMININKAS. Dėkoju už motyvus. Nors jūs nematote prasmės balsuoti, bet mums vis tiek teks balsuoti ir vienaip ar kitaip apsispręsti. Balsuojame dėl Švietimo įstatymo 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3440. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 53, prieš – 18, susilaikė 30. Pritarta po pateikimo.
Ir vėl reikia apsispręsti dėl komitetų. Turbūt Švietimo ir mokslo komitetas kaip pagrindinis tiks Seimui. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Papildomų nėra. Siūloma svarstyti taip pat gegužės 7 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Klausimas baigtas.
14.42 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3420 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3343(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3343. Mums jį pateiks gerbiamas A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Projektas yra labai nesudėtingas, dėl kelių mokesčio surinkimo. Pas mus, ko gero, vienintelius iš mūsų kaimyninių šalių N1 kategorijos lengvieji krovininiai automobiliai yra skaičiuojami iki 3,5 tonos. Visur: tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tiek Lenkijoje, tiek Belgijoje ir kitose šalyse, yra skaičiuojama nuo–iki. Mums reikėtų, ir toks yra mano siūlymas, padaryti kaip Latvijoje – nuo 3 tonų ir toliau. Toks surinkimas, aš manau, būtų sąžiningas, nes dabar mes mokestį renkame nuo labai mažų automobilių, kurie tikrai maži, jie nelaikomi krovininiais. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti, gerbiamas kolega, koks būtų biudžeto netekimas? Jūs visada reikalaujate aplinkkelio aplink Zarasus, o čia mažinate biudžeto įplaukas. Ar ne paprasčiau būtų apskritai išbraukti, aš suprantu, miestuose ruožas, kad savivaldybės pasistengtų išbraukti tuos ruožus iš apmokestinamų kelių? Tai kai kurios savivaldybės padarė, pasiekė ir šiuo atveju, manau, galbūt būtų švelnesnis… Nes paskui Zarasų aplinkkeliui tikrai neliks pinigų. Ačiū.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Edmundai, čia vienas kitam tikrai netrukdo. Mes tą galime padaryti paraleliai, tačiau jūs žinote, kad tai yra labai sudėtingas darbas. Mes kėlėme tuos klausimus – niekas nereaguoja, niekas nenori nieko daryti, netiesia aplinkkelio. Bet jeigu važiuoji per miestą, jeigu kerti miesto gatvę, turi sumokėti mokestį. Ir nuo labai mažo automobilio, pavyzdžiui, nuo „Caddy“. „Volkswagen caddy“ pas mus jau yra krovininis automobilis.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Vadinasi, balsuosime dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3343.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 55, prieš – 23, susilaikė 27. Taigi vėl pritarta po pateikimo.
Dabar apsispręsime dėl komiteto. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Papildomų nenumatyta. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
14.46 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3367(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3367. Gerbiamas D. Kepenis. Prašom į tribūną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mieli bičiuliai, mes šiandien turime istorinę progą pradėti permainas savo valstybės gyventojų sveikatos link. Yra trys problemos: nejudrumas, psichinė įtampa ir maistas. Nejudrumo problemos mes niekaip neišsprendžiame, kadangi pusė netinka kariuomenei. Psichinę įtampą palaikome jau ketveri metai, bet klausimą dėl sveiko maisto mes šiandien galime išspręsti – mums tereikia padaryti vieną gražią pataisą, kurią jau, tarp kitko, padarė ir latviai, ir lenkai už 3 dienų. Vaisiams, daržovėms ir uogoms 5 % PVM’as pas mūsų kaimynus pietuose ir šiaurėje jau veikia. Tai mes šiandien galime pasekti savo kaimynų pavyzdžiu ir tą padaryti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kas čia vyksta? Kolega pristato, o kažkaip bendraujate su juo. Leiskime pateikti įstatymą. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymas. Siūlymas – papildyti 19 straipsnio 4 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: lengvatinis 5 % PVM’o tarifas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. Ir nėra abejonių, kad tikrai prasidės permainos mūsų tautiečių sveikatos link, nes… Netgi medžiotojai, aš jaučiu, džiaugiasi, nes morkos bus keturis kartus pigesnės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai viskas dėl pristatymo? Tada jūsų nori paklausti gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nesu garantuotas, kad morkos bus keturis ar penkis kartus pigesnės, bet noriu jūsų paklausti tokio dalyko. Čia tų lengvatų galima prigalvoti visokių, daug kam. Su dviračiais sveika važinėti, tai dviračiams dar ir panašiai. Su batais sveika daug vaikščioti, tai batams irgi lengvatą reikėtų. O gal geriau reikėtų apmokestinti stipriau tai, kas žalinga? Pavyzdžiui, cukrų, visokius gėrimus, energetinius ir kitokius? Čia jums pritarčiau ir balsuočiau už.
D. KEPENIS (LVŽSF). Aš irgi labai palaikau jūsų pasiūlymą, juo labiau kad apie tai šneka ir prancūzai, vokiečiai, olandai. Jie atliko tyrimą. 60 % gyventojų sutinka su jumis: jeigu atpigtų vaisiai, daržovės ir uogos, jie sutiktų, kad būtų pabranginti saldūs gėrimai, čipsai ir taip toliau. Sutinka, kad būtų pabrangintas visas nesveikas maistas, jei atpigtų daržovės, vaisiai ir uogos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Galite užimti darbo vietą. Dabar motyvai. Gerbiamas V. Valkiūnas – už. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū. Aišku, kad už, už sveikatingumą. Ir ne be reikalo ant D. Kepenio labai pyksta, jį įžeidinėja premjerė I. Šimonytė, nes ji turbūt nenori sveikatingai gyventi. Tai visi balsuojame už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – gerbiamas M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ko ir reikia laukti rinkimų metais – tai populistinių pasiūlymų. Tik atsiveria jų Pandoros skrynia ir, matyt, tai nebus stabdoma nė vienos opozicinės frakcijos. Ciniškiausiai skamba, aiškinamajame rašte nurodyta, kad biudžeto pajamų nereikės. Taip, jūs esate teisūs, biudžeto pajamų papildomai nereikės, bet tai kainuos biudžetui nei daugiau, nei mažiau – apie 106 mln. eurų per vienerius metus. Laba diena, būkite, gerbiamieji, pasakykite, kaip tai yra tada suderinama su tais jūsų siūlymais, kai jūs, ieškant gynybai lėšų arba kitiems poreikiams, iš balkonų mokytojams protestuojant, siūlėte didinti vis labiau atlyginimus? Kaip visi tie pasiūlymai dera tarpusavyje?
O PVM’o procentų sumažinimas niekaip neatsispindi realybėje kainų sumažėjimu. Nėra to aiškaus efekto, kad, tiek pat procentų sumažinus PVM’o tarifą, tiek pat sumažėtų ir produktų kainos. Kiek praktikoje esame turėję tokių atvejų, visą laiką pasibaigdavo tik prekybininkų didesnės naudos didinimu.
Tikrai kviečiu kolegas įsivertinti labai atsakingai ir rimtai. Tuo populizmu gal ir galima kaip nors bandyti pataikauti tam tikrai rinkėjų grupei, bet absoliučiai tai niekaip nėra suderinama su ta laikysena, kuri yra šiuo metu valstybėje dėl prioritetų ir pagrindinių iššūkių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime. Balsuojame dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3367(2).
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 55, prieš – 25, susilaikė 29. Pritarta po pateikimo. Dabar siūlomas kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Ar dėl pagrindinio komiteto galime bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Dabar tada per šoninį mikrofoną gerbiama ministrė G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi suma yra vis dėlto rimtesnė, apie 100 mln. eurų, prašyčiau Vyriausybės išvados. Manyčiau, kad pagal Statutą tai yra privaloma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuskambėjo pasiūlymas. Ar galime bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Privalo pagal Statutą. Dėkui, pritarta.
Ir dabar gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau reaguoti po balsavimo į pono M. Lingės, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, išsakytas mintis, kad PVM’o mažinimo visą naudą pasigriebs prekybininkai ir Lietuvoje tai neveikia. Gerbiamas Linge ir visi konservatoriai, ir premjere, aš norėčiau paklausti jūsų, kodėl visame pasaulyje veikia, pas kaimynus veikia, bet Lietuvoje neveikia tie dėsniai? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas D. Kepenis dar nori per šoninį mikrofoną. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Labai ačiū. Tikrai sveikinu, kolegos, visus, kurie palaikė. Šiandien istorinė diena, mes tikrai per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją žengėme pirmą realų žingsnį Lietuvos gyventojų sveikatos link.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo data yra birželio 20 diena. Ar tiktų? (Balsai salėje) Na, toks yra siūlymas, kitų siūlymų aš neturiu. Birželio 20 diena. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Dėkoju, pritarta.
14.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2030 metų paskelbimo Justino Marcinkevičiaus metais“ projektas Nr. XIVP-3582 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2030 metų paskelbimo Justino Marcinkevičiaus metais“ projektas Nr. XIVP-3582. Gerbiamas R. Šarknickas mums pateiks šį projektą. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, kolegos. Tai vienas iš pačių brangiausių teikiamų projektų. Su kolega S. Tumėnu teikiame Seimo nutarimo „Dėl 2030 metų paskelbimo Justino Marcinkevičiaus metais“ projektą.
Atsižvelgdami į tai, kad 2030 m. kovo 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės kūrėjas J. Marcinkevičius; išskirdami J. Marcinkevičiaus reikšmę lietuvių tautinei savivokai, tautos kultūrai, kultūrinei tapatybei, istorijai, istorinei atminčiai, lietuviškajai raštijai, kultūros istorijai; pabrėždami, kad poeto kūrybos, etinės, pilietinės laikysenos aktualinimas yra itin reikšmingas šiuolaikinei visuomenei, jos kultūrinei tapatybei, istoriniam sąmoningumui, kūrybinių galių atskleidimui; pažymėdami, kad J. Marcinkevičiaus kūryba, jo interpretacija yra itin svarbi suvokiant XX amžiaus antros pusės lietuvių literatūros raidą, poetinės kalbos ir meninio mąstymo atnaujinimo procesus, literatūros ir tautinės tapatybės sąryšius; suvokdami išskirtinį J. Marcinkevičiaus vaidmenį Lietuvos nacionalinei kultūrai, gimtajai kalbai, humanistinių idėjų sklaidai, Lietuvos valstybingumo raidai, siūlome paskelbti 2030 metus Justino Marcinkevičiaus metais.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Teisės departamento pastabų nėra, tik viena techninė. Taip pat noriu priminti, kad panašus atvejis buvo prieš penkerius, rodos, metus, kai buvo siūloma anksčiau laiko pateikti M. K. Čiurlionio asmenybę, 2025 metais švęsti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs dar lukterėkite, jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Gerbiama R. Baškienė – pirmoji. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Na, išties J. Marcinkevičius, ko gero, sau paminklą pastatė savo eilėmis ir geriausias jo priminimas ir paminklas – nuolat išleidžiamos knygos. Aišku, čia reikia dėkoti mecenatams, kurie šitas knygas leidžia ir mums primena šito žmogaus garbingą vardą ir svarbiausia – kūrybą.
Prašom pasakyti, jūs siūlote paskelbti metus. Pažįstu jus kaip iniciatyvų kolegą, ypač su S. Tumėnu veikiantį kultūros srityje. Ką dar būtų galima sumąstyti, o gal jūs jau turite planų, nes metų paskelbimas, tai bus 2030 metai, per tą laikotarpį tikriausiai jūs sumanėte dar ir kitų idėjų. Ar galite jomis pasidalinti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Miela kolege, visų pirma esu nuoširdžiai dėkingas jums už tautinės kultūros puoselėjimą, tai atsispindi jūsų darbuose, tad akivaizdu, kad kolegialiai dirbate su mumis kartu. Kaip pastebėjote, teatrai, „Vaidilos“ teatras, kultūros centrai jau švenčia tas J. Marcinkevičiaus datas, vyksta įvairūs konkursai. „Vaidilos“ teatras per mėnesį tris, keturis kartus surengia koncertus Lietuvos žmonėms ir vyksta kelionė po Lietuvą. Tai akivaizdi reakcija į tai, kas įvyko praėjusią vasarą. Lietuvos širdis tam tikrą akimirką buvo sustojusi, žmonės tikrai verkė, liūdėjo dėl to, kas įvyko. Aš ėmiausi iniciatyvos dėl to, kad girdžiu, ir su kolegomis girdime Tautos balsą, kaip ji pergyvena ir išgyvena. Šitas priėmimas būtų tam tikra vienybė, vėl susitelkti visiems kartu, kaip broliams ir sesėms būti vieningiems, būti nesusiskaldžiusiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Robertai, jūsų puikus pasiūlymas. Pritariu šiam pasiūlymui. Globalistams nereikia Lietuvos pasididžiavimo, identiteto, nori visus lietuvius paversti mankurtais, kad nežinotų nei Tėvynės, nei savo didvyrių. Kaip rodo pavyzdys, Druskininkai kažkodėl ir gatves, ir kita… puikiai dirba. O klausimas, kodėl sostinė Vilnius, kaip jūs pasakėte, širdis, ir dvasinė širdis, ir sostinė, ir meras, ir kiti, ar išreiškė iniciatyvą? Nes aš paklausiau, kodėl nekabina Vilniuje vėliavų, savo pasididžiavimo, ir laukiu, kam įteikti, nusipirkęs vėliavą, bet kol kas nesulaukiu tų Vilniaus patriotų. Tai kodėl nėra to patriotizmo, pasididžiavimo Lietuvos širdyje – Vilniuje?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nežinau, kodėl. Aš už juos tikrai negaliu atsakyti, bet žinau, kad Rašytojų sąjunga vis tiek laikosi tvirtos pozicijos dėl įamžinimo. Vyksta diskusijos ir, aš manau, su laiku gal ne tik jam atsiras šalia, kartu ar vienoje skulptūroje, kiti rašytojai kartu su J. Marcinkevičiumi, bet džiaugiuosi, kad įsitraukia ir daugiau Vilniuje gyvenančių bendruomenių, akademikų, profesorių, aktorių, režisierių ir politikų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš pritarsiu jūsų siūlymui, bet kartu turiu ir savo siūlymą. Kai kalbame apie J. Marcinkevičių, kuriam 2030 metais sueis 100 metų, aš negaliu negalvoti apie jo artimą bičiulį ir bendramokslį, labai garsų filologą, lituanistą J. Kazlauską. Tai buvo išskirtinio talento mokslininkas, skelbęs straipsnius ne tik sovietinėje erdvėje ar Lietuvoje, bet ir užsienyje. Nutiko taip, kad 1970 metais, kai jį pakvietė skaityti paskaitų Jungtinių Valstijų Pensilvanijos universitetas, jis buvo rastas negyvas Neryje. Tai, beje, labai sukrėtė ir J. Marcinkevičių. Aš manau, skelbiant Justino Marcinkevičiaus metus, vis tiek neišvengiamai teks apmąstyti menininko, intelektualo likimą totalitarizmo sąlygomis. Ir jeigu jie būtų…
PIRMININKAS. Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš žinau. Jeigu jie būtų abu kartu, aš manau, tai suteiktų labai gerą…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiama kolege!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …pagrindą prasmingoms diskusijoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū jums. Tikrai pritariu, tuo labiau kad jie buvo net kaip broliai, sielos broliai. Tikrai pritariu, kad būtų kartu. Ačiū. Kviečiu visus šaukti volungę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti dar vienas gerbiamas kolega, tai jūs grįžkite dar. Klausia gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Šventų Velykų proga yra labai graži ir gera iniciatyva vienytis dėl mūsų širdžių poeto J. Marcinkevičiaus. Nežinau, ar visi Seimo nariai žino, bet jo gimtinėje, netoli Pociūnų, jau yra paminklinis akmuo, kuris atsirado Alksniakiemio krašto bendruomenės iniciatyva. Aš augau kartu su jo poezija, su poezijos skaitymais Alksniakiemio kaime. Jie buvo pradėti rengti dar brangiam poetui esant gyvam. Todėl tikrai palaikau jūsų mintį. Sakyčiau, labai tolimi tie 2030 metai. Galbūt vertėtų išplėsti pačią iniciatyvą perspektyvoje, kad kiekvieni metai iki 2030 metų būtų kaip nors paženklinti tiek mūsų mokyklose, tiek darželiuose, kad J. Marcinkevičiaus eilių ir kūrybos pas mus būtų kuo daugiau. Dėkui.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Paženklinkime balsuodami visi kartu tą vienybę. Labai jūsų prašau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Dabar yra motyvų už. Gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Labai sveikinu kolegą už šį nuostabų pasiūlymą. Linkiu visiems gražiai pasitikti tuos jubiliejinius mūsų garbaus poeto metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal tuomet bendru sutarimu, jeigu nėra prieš? (Balsai salėje) Bendru. (Balsai salėje) Ačiū. (Balsai salėje) Gal bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Ne!“) Ne, vienas žmogus reikalauja balsuoti. Balsuojame. Jeigu bent vienas reikalauja, aš negaliu kitaip, reikia balsuoti. Balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-3582.
Užsiregistravo 96, balsavo 93: už – 87, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Taigi, po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taip pat kaip papildoma siūloma Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Galime bendru sutarimu? Kaip papildoma. Dėkoju. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Klausimas išspręstas.
15.03 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio 15 ir 16 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3467 (pateikimas)
Dabar lieka paskutinis darbotvarkės 2-9 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 15 ir 16 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3467. Mums pateiks gerbiama G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Šį įstatymo projektą, kaip ir prieš savaitę teiktą Energetikos įstatymo projektą, mane paskatino teikti būtent energetikos ministras. Jis ir sakė, kad dujų kainos, kaip ir energetikos kainos, krenta daug greičiau, negu yra perskaičiuojamos. Tai tiesiog labai paprastas įstatymo projektas, kad dujų kainos vartotojams būtų perskaičiuojamos kas 3 mėnesius, ne kas… (Balsas salėje: „Kasdien.“) Galima ir kasdien, jeigu jūs taip norite, kad galėtume teikti įstatymo pasiūlymą. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, palaikau jūsų siūlymą, tačiau mano klausimas: kodėl VERT’as, valstybinis energetikos reguliuotojas, neturi svertų dujų įsigijimo kainoms nustatyti? Jas perka UAB „Ignitis“ visai Lietuvai, visiems mums, vartotojams, tada, kai sumano pagal savo metodiką. VERT’o vadovas R. Pocius sako, kad neturi galimybių daryti įtaką. Tai gal reikėtų suteikti jam, valstybiniam reguliuotojui, tas galias?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Manau, kad yra tikrai labai geras jūsų pasiūlymas ir VERT’ui reikėtų suteikti kuo daugiau galių, kad vartotojams nuo to būtų tik geriau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl paskutinio įstatymo projekto – Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 56, prieš – 17, susilaikė 35. Įstatymo projektui nėra pritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, kolegos, triukšmas salėje daro savo, taigi pritarta įstatymo projektui. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Papildomų nenumatyta, nebent gerbiamas A. Vinkus kažką ta tema? Prašom. Ar jūs dėl to? Dėl kitko?
A. VINKUS (LVŽSF). Aš dėl kitko. Mano balsą prašom įskaityti už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas dėl protokolo už. Įskaitome.
A. VINKUS (LVŽSF). Ir repliką noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Tai repliką gal po visų, kai apsispręsime? Dėkoju.
Ekonomikos komitetas yra pagrindinis, papildomų nėra. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Gerbiamas A. Vinkus nori repliką po balsavimo. Tik garsiau, per mikrofoną.
A. VINKUS (LVŽSF). Pirmiausia, visi brangūs kolegos, šiandien Didysis ketvirtadienis. Noriu pasveikinti jus su artėjančiu Kristaus atgimimu ir su Velykų švente. Noriu palinkėti visiems sėkmės. Daugiau siekime taikos, anot popiežiaus Pranciškaus. Ištieskime vienas kitam rankas, daugiau sugebėkime atleisti, mūsų kepurė nenukris. Ir visoms komisijoms, kad ir kokios jos būtų, nes man šiandien, klausantis išdėstytos komisijos išvados mūsų Lietuvos vadovo atžvilgiu… Aš kreipiuosi į visus ir į tą komisiją, pasistenkime Velykų proga išsivaduoti, jeigu jaučiame, kad turime tokią problemą, iš keturių dalykų: išankstinio nusistatymo, visažinystės, kuri neleidžia abejoti, perdėto užsispyrimo ir savanaudiškumo. Te Dievas saugo mus visus! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju už repliką.
Gerbiamus kolegas informuoju, kad šiandien visi darbotvarkės klausimai yra apsvarstyti. Dėkoju visiems už darbą.
Linkiu gražių ateinančių švenčių. Paruoškime savo širdis Prisikėlimo stebuklui, grįžkime į šeimas, pabūkime, sustokime ir pasitikime su šypsena ir ramybe ateinančias šventas Velykas. Visiems gražių švenčių, geros likusios dienos.
Posėdis baigtas. Per tą laiką registruojamės. (Gongas)
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.