Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
posėdžio NR. 195
STENOGRAMA
2022 m. liepos 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiamieji kolegos, pradedame rytinį Seimo posėdį. Registruojamės. (Gongas)
Užsiregistravo 106 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, vakar netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo nario, fiziko A. Sakalo. Kviečiu jo atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
11.01 val.
Informaciniai pranešimai
Vadovaudamasi Seimo statuto 165 straipsniu, informuoju, kad Seimui yra grąžintas Prezidento vetuotas Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, prieš porą dienų mūsų brangus kolega E. Zingeris šventė savo gražų jubiliejų. Kviečiame Emanuelį. (Plojimai)
E. ZINGERIS (TS-LKDF*). Siūlau vieniems kitus kuo labiau mėgti. (Šurmulys salėje) Ačiū. (Plojimai) Ačiū visiems. (Plojimai) Ir sveikatos visiems.
11.03 val.
Seimo 2022 m. liepos 19 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Gerbiami kolegos, esame gavę Pagėgių savivaldybės raštą, kad situacija, dėl kurios buvo reikalingas tiesioginis valdymas, išspręsta, tad aš tiesiog norėčiau pasiūlyti šiandien šio klausimo nesvarstyti. Ar gali Seimas pritarti tam bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Gali!“) Dėkoju, tuomet mes nesvarstome šio klausimo. Turėtume apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.04 val.
Įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Švedijos Karalystės prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1892(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Švedijos Karalystės prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1892(2). Svarstymo stadija. Dar pasinaudodama proga informuoju, kad šiandienos mūsų posėdį stebi ir jame dalyvauja Švedijos Karalystės ambasadorė ponia I. Bukston ir Suomijos ambasadoriaus pavaduotoja E. Rimpi. (Plojimai)
Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininkę L. L. Andrikienę.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, liepos 14 dieną Užsienio reikalų komitetas, kuris buvo paskirtas atsakingu už šį klausimą, svarstė įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Švedijos Karalystės prisijungimo ratifikavimo“ projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Diskusija. Diskusijoje kalbėti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmas svarstymo stadijoje kalba V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiamieji, svarstydami bet kokius klausimus, susijusius su mūsų bendra, tai yra NATO, gynyba, pirmiausia turime atsižvelgti į savo valstybės interesus ir galimybes užtikrinti nacionalinį saugumą. Mūsų valdantieji, deja, į tai nekreipia dėmesio – prarandamos didžiulės lėšos neleidžia užtikrinti apsirūpinimo naujausia ginkluote. Kas iš to, kad nevažiuoja „Lietuvos geležinkeliais“ baltarusiškos trąšos ar nėra kiniškų krovinių, bet mūsų oro erdvė neapginta nuo priešų aviacijos ir raketų antskrydžių. Silpstanti mūsų ekonomika nutrauks galimybę rimtai padėti Ukrainai, o mūsų užsienio politikos viražai mus daro nepatikimais partneriais. Todėl ir diplomatinė pagalba ukrainiečiams taps niekinė, nes Lietuvos nuomonės niekas neklausys. Turkija, Vengrija, Lenkija kiekviena proga stengiasi ne tik apginti savo nacionalinius interesus, bet ir gauti savo piliečiams visokeriopos naudos.
Kalbėdamas apie švediškus bankus atkreipiu dėmesį į mūsų valstybinio banko neveiklumą, ginant mūsų piliečių interesus, o istoriniai aspektai, kaip patrankų reikalas, gali būti gera pradžia, stiprinant kultūrinius ryšius su Švedija.
Keista klausytis, kai kova už Lietuvos interesus yra cirkas ir gėda, o už svetimų šalių interesus – gėris ir siekiamybė. Tai vienas Seimo veikėjas iš penktos eilės šoka dėl neaiškaus požiūrio į Holokaustą ir kitas masines žudynes, ir plėšikavimą. Tai koks Holokausto senaties terminas – 100 metų, 300 metų? Tai taps jau nesvarbu. Čia yra keistuolių teatras, dvigubų standartų puoselėjimas ir veidmainiavimas. Ar ne gėda ir žema visokiems mitalams (iš mažosios raidės) gyventi be drąsos, su vergo ir tarno mentalitetu? Ar ne žemas lygis kai kuriems Seimo nariams sėdėti po kelias kadencijas Seime ir likti tik folkloro ir teatro specialistais, nieko naujo ir naudingo nepasiūlyti Lietuvai ir pasauliui? Nesugebėjimas sudėti pliusų ir minusų. Ar ne dėl Lietuvos gerovės ir jos žmonių interesų mes turime čia dirbti ir aukotis?
Broliai ir seserys, taip blogai gyventi toliau nevalia, tai ne mūsų darbotvarkė. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Į tribūną kviečiu L. Kasčiūną. Labai kviesčiau kolegas pasisakyti dėl ratifikavimo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiama ambasadore, gerbiama ambasadorės pavaduotoja, aš keletą svarbių minčių. Iš tiesų Suomijos ir Švedijos prisijungimas yra mums strategiškai svarbus dalykas. Aš dar prieisiu prie to, kodėl tai yra mums labai svarbu. Noriu pasakyti porą labai svarbių momentų, kurie, mano požiūriu, parodė, kaip šiauriečiai ir mūsų kaimynai moka aukščiausio lygio diplomatiją. Diplomatiją, kuri virsta realiais strateginiais sprendimais.
Jūs turbūt pamenate, kad sausio mėnesį, kai Rusija jau eskalavo situaciją prie Ukrainos, kai telkė pajėgas ir pareiškė, išsiuntė NATO šalims ultimatumų sąrašą, vienas iš ultimatumo reikalavimų buvo, kad Ukraina negalėtų tapti NATO valstybe. Ir tada viešai pasirodė Suomijos prezidentas ponas S. V. Nynistė, tą pasirodymą aš pavadinau aukščiausio lygio diplomatija. Kai jis pasakė: jeigu jūs norite apriboti suverenios tautos ir valstybės apsisprendimą stoti į kurią nors organizaciją, mes pasiliekame teisę apsispręsti kitaip, jis davė labai aiškų signalą, kad tu negalėsi blokuoti, koks tu stiprus beatrodytum, mūsų tautos apsisprendimo.
Tuo metu atrodė, kad tai gali būti toks labai aukšto lygio diplomatinis manevras, bet, pasirodo, per kelis mėnesius tai tapo labai tvariu sprendimu – visos tautos, abiejų tautų apsisprendimu. Nė viena šalis neturi teisės blokuoti bet kurios kitos laisvos tautos ir valstybės apsisprendimo rinktis savo kelią.
Šiandieninis svarstymas, šiandieninė sutarties ratifikacija, stojimo sutarties ratifikacija, yra geriausias viso to įrodymas. Rusija norėjo mažiau NATO prie savo sienų – gaus daugiau NATO prie savo sienų. Ir čia yra geriausias atsakas. Ir kai jie eskaluoja situacijas įvairiose srityse, tikisi, kad Vakarai atsitrauks, kad Vakarai bandys deeskaluoti ir atsitraukimo keliu. Čia yra puikus pavyzdys, kaip reikia elgtis, įrodyti, kad jie negali diktuoti Europos tautoms jų likimo.
Aš noriu padėkoti Suomijai ir Švedijai už tam tikrus istorinius indėlius. Prisiminkime mūsų laisvės bylą ir pirmadieninius susirinkimus, jie dabar turi savo tradiciją. Tęsiama Katedros aikštėje kiekvieną pirmadienį dėl Ukrainos. Aš priminsiu, kad tai buvo tos valstybės, kurios vienos pirmųjų pripažino mūsų nepriklausomybę. Tai buvo valstybės, kurios savotiškai kuravo mus, Baltijos šalis, pirmuoju dešimtmečiu, savotiškai kuruoti pasirinkdamos kiekvieną Baltijos valstybę. Mus gal labiau danai, švedai daugiau latvius, suomiai – estus. Tai rodė, kad jie yra mūsų ambasadoriai Vakaruose. Tas buvo mums strategiškai svarbu, kai mums reikėjo pripažinimo, kai mums reikėjo atverti kelią į transatlantinio saugumo struktūras.
Šiuo atveju suomių ir švedų indėlis yra didžiulis ir reikia jiems už tai padėkoti. Ir šiandien savotiškas moralinės skolos grąžinimas.
Keletas sakinių apie tai, kodėl mums būtų strategiškai svarbu ir naudinga, jeigu jau taip galima pasakyti, suomių ir švedų narystė Aljanse. Pirmiausia Šiaurės šalių buvimas NATO suteiktų mums papildomą strateginį gylį. Baltijos jūra taptų iš esmės vidine NATO jūra. Per Suomijos faktorių mažėtų ir Baltijos šalių izoliacijos galimybės. Švedai aiškiai sako, kad jie pasirengę ir suteikti indėlį į mūsų regiono saugumą. Turėjau nuostabių pokalbių su Švedijos parlamentarais, su Švedijos gynybos komiteto pirmininku P. Jonsonu. Jie aiškiai sako: mes pasiruošę turėti ir savo indėlį oro gynyboje, jų stiprus laivynas. Tad šiuo atveju būtent jūrinėje dimensijoje, jūriniame domene gali būti Šiaurės šalių didžiulis indėlis į mūsų valstybės gynybą ir viso regiono saugumo stiprinimą. Ir viso to rezultatas – neišvengiamai bus didesnis mūsų regiono apginamumas ir priešininkų, priešo, priešininkų atgrasymas.
Taigi aš dar priminsiu pabaigoje, kad mes buvome pirmasis parlamentas, prieš porą mėnesių priėmęs rezoliuciją, kai dar Suomijoje, Švedijoje vyko diskusijos, kad mes laukiame ir kviečiame jus į NATO. Drąsus kvietimas, kuris, matome, liko ir yra išgirstas.
Ačiū visiems už dėmesį ir linkiu protingų sprendimų, ir jums, gerbiamas Valdemarai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu L. L. Andrikienę.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegos, ambasadorės. Mums nėra reikalo aiškinti, kad Suomijos ir Švedijos narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje yra ypatingos svarbos įvykis visai NATO. Akivaizdu, kad tai yra ypatingos svarbos įvykis ir mūsų Baltijos regionui, Lietuvai, Latvijai ir Estijai – visam Baltijos jūros regionui, Baltijos jūros, tapsiančios NATO vidaus jūra. Suomijos ir Švedijos narystė NATO – tai apie mūsų šalies saugumą, kiekybės ir kokybės prasme apie kitą saugumo situaciją mūsų regione, apskritai Europoje. Seimas jau sveikino Suomijos ir Švedijos apsisprendimą jungtis prieš šio gynybos Aljanso. Formalaus NATO kvietimo įsijungti į Aljansą Suomija sulaukė birželio 29 dieną, o šiandien mums, Lietuvos Seimui, svarbi diena, nes balsuodami dėl įstatymo pabaigsime ratifikacijos procedūrą Seime.
Visose NATO valstybėse, kaip mums žinoma, vyksta protokolų dėl šių dviejų šalių ratifikavimo procesas, jų įsijungimo į NATO ratifikavimo procesas. Kelių dienų senumo duomenimis, 15 iš 30 NATO narių jau yra ratifikavę šių dviejų Šiaurės valstybių prisijungimo protokolus, mes tapsime 16-a, o gal 17-a NATO nare, ratifikavusia šiuos svarbius dokumentus. Tikiuosi, kad kitais metais, 2023-iaisiais, kai Lietuvoje vyks NATO vadovų susitikimas, jo metu NATO turės jau ne 30, o 32 valstybes nares. Kviečiu visus kolegas balsuoti už nutarimus, šiandien teikiamus balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu V. Mitalą.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, gerbiamas kolega Valdemarai, iš tikrųjų nebūčiau gal kalbėjęs, bet norisi sudėlioti dar kelis akcentus, kas buvo kalbėta pateikimo metu, šių dokumentų pateikimo metu. Iš tikrųjų šis sprendimas dėl Švedijos ir dėl Suomijos tikrai pakeis saugumo architektūrą visame regione ir dėl to Lietuva taps saugesnė. Tai, kas anksčiau buvo įsivaizduota kaip labai, na, didelis ir sunkus šių šalių vidaus politikos klausimas – eiti joms į NATO ar neiti, per pastaruosius keletą mėnesių išsisprendė – atsakymai rasti gana greitai. Dėl tokio kolegų sprendimo tikrai verta džiaugtis, dėl jo didžiuotis ir dėl jo taip pat reikia būti ramiems ir palaikyti šį sprendimą. Lietuvos, kaip NATO narės, palaikymas čia taip pat reikalingas ir, aš neabejoju, parlamentas jį suteiks.
Gal net nebūčiau šnekėjęs, jeigu ne kolegos V. Valkiūno pasisakymas. Na, gerbiamas Valdemarai, iš tikrųjų aš noriu jums pasakyti: jūs esate tas keistuolių teatras, ne kas kitas – jūs esate tas keistuolių teatras ir aš labai linkiu jums jį pabaigti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašę diskutuoti pasisakė. Motyvai. Už kalba D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Mieli kolegos, prisipažinsiu, kad šiandien nusprendžiau pasakyti motyvus už, nors, man atrodo, visiškai akivaizdu, kad turime palaikyti šio protokolo ratifikavimą vien dėl tos priežasties, kad praeitą savaitę sirgdama koronavirusu stebėjau posėdį ir negalėjau patikėti savo akimis ir ausimis, kas vyko šiame Seime. Mes patys turbūt gerai žinome, kurie mūsų kolegos, na, remiasi faktais, kurie kolegos adekvačiai pasisako, kurie gal ne visuomet, tačiau mūsų bičiuliai, mūsų sąjungininkai galbūt tikrai gali susidaryti klaidingą įspūdį. Todėl noriu tik dar sykį pasakyti – Švedija yra Lietuvos partnerė, sąjungininkė ir draugė, mūsų buvimas kartu NATO bloke yra ypač svarbus. Tiems, kas domisi kariniais faktais – iš tikrųjų Švedija buvo ta šalis, kuri labai padėjo atkuriant mūsų kariuomenę, ji suteikė mums labai svarbios ir reikalingos karinės įrangos, o šiandien Švedijos oro gynybos galimybės yra vienos iš stipriausių Europoje. Jie būtų tikrai puikūs partneriai mums stiprinant savo šią ypač svarbią ir jautrią sritį. Taigi, visus raginu palaikyti šio protokolo ratifikavimą.
Kartu taupydama laiką lygiai taip pat pasisakysiu dėl Suomijos. Tai yra mūsų bičiuliai, partneriai ir sąjungininkai. Kuo daugiau mūsų kartu bus NATO bloke, kuris gali mums sukurti tą reikalingą saugumą ir jį garantuoti, tuo būsime saugesni kiekvieną dieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku nuo 11 val. 50 min.
11.20 val.
Įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Suomijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1891(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Suomijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1891(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadas.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Liepos 14 dieną Užsienio reikalų komitetas svarstė įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Suomijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektą, jam buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis kalbės V. Valkiūnas. Kviečiu į tribūną.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiami kolegos, mieli suomiai ir suomės! Jūs esate drąsi ir racionali šalis. Jeigu reikia sustiprinti jūsų drąsą ir šiandien palaikyti jūsų stojimą į karinę organizaciją, palaikau šį jūsų žingsnį, tačiau gyvenkite savo galva ir neskubėkite, kaip jūs tai mokate daryti, kaip jūs mokote mus savo pavyzdžiu, kad neskubėdami jūs galite daug gražių darbų padaryti. Sėkmės jums, suomiai!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną L. Kasčiūną. (Balsai salėje) Jau pasisakė. Kviečiu ministrą A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, palaikydamas Suomijos ir Švedijos narystės paraišką būti tikrosiomis Šiaurės Atlanto gynybinės organizacijos narėmis, aš noriu pasakyti, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą daug ką pakeitė ir mums, ir Švedijai, ir Suomijai.
Kažkada prieš 83 metus, kaip žinote, Suomija tapo neišprovokuotos Sovietų Sąjungos agresijos auka. Tai jau istorija ir atrodė, kad XXI amžiuje ta istorija Europoje tikrai negali pasikartoti. Bet pasikartojo. Ir aš manau, kad apsisprendimas tapti NATO narėmis nėra lengvas ir paprastas. Šių šalių visuomenės turėjo daug ką pergalvoti ir įvertinti. Manau, kad įvertino teisingai, nes geopolitinė situacija mūsų regione pasikeistų būtent į gerąją pusę po Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto gynybinio Aljanso. Būtent gynybinis Aljansas užtikrins viso regiono saugumą, o su Suomijos ir Švedijos naryste tam saugumui užtikrinti atsiranda visai naujos galimybės, visai nauji keliai. Aš manau, kad mes turime visi palaikyti abiejų šalių stojimą į šią mūsų organizaciją.
Taigi linkiu sėkmės ir aš manau, kad rytoj mes priimsime galutinį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamos ambasadorės, gerbiami kolegos. Teko skaityti knygą apie K. G. E. Manerheimą, ir man ši knyga paliko didžiulį įspūdį, kad ir maža tauta gali pasipriešinti didelės šalies agresijai.
Panašiai dabar matome, kaip ženkliai mažesnė Ukraina drąsiai ginasi nuo tos pačios agresorės. Šita knyga taip pat man paliko įspūdį ir tuo atžvilgiu, kad mažos tautos turi rūpintis savo gynyba ir skirti lėšų. Mes Lietuvoje iki šiol, per 30 metų, turėjome labai daug diskusijų dėl to, kiek reikia skirti pinigų, ar iš viso reikia skirti pinigų gynybai. Ir būdavo… Net prieš keletą mėnesių iš šitos pusės aš girdėjau, kas gi mus puls? Mes buvome kaltinami, kad esame karo partija ir įsivaizduojame, kad Rusija yra agresorė ar potenciali agresorė, kad reikia su ja draugauti ir prekiauti, ji negali nieko pulti. Štai – paaiškėjo, kad yra priešingai.
Visą laiką taip pat buvo aišku, kad Suomija, Švedija – neutralios valstybės, bet buvo aišku, kad šitoje Europos dalyje, jeigu jos priklausytų NATO, NATO būtų nepalyginamai stipresnė, nes šių valstybių yra be galo stiprus gynybinis potencialas. Geopolitiškai mąstant, visą laiką norėjosi, kad taip ir būtų, taip įvyktų. Ir štai Rusijos agresija Ukrainoje pastūmėjo tų šalių piliečius priimti šitą svarbų geopolitinį sprendimą. Ne tik svarbų tų šalių žmonėms, nes padidina jų saugumą, bet svarbų ir mums, Baltijos valstybėms ir Lietuvai, kaip vienai iš tų valstybių, nes tai stiprina ir Lietuvos saugumą. Kolektyvinis saugumas, kai prie jo prisijungia Švedija ir Suomija, iš tikrųjų yra daug didesnis.
Baigdamas aš norėčiau atsiprašyti čia sėdinčių ambasadorių už tai, kad mes turėjome klounadą ir svarstydami šitą klausimą. O kolegai V. Valkiūnui noriu pasakyti, kad jeigu sudėsi pliusą su minusu, ką čia tu raginai, tai, sakau kaip fizikas, turėsi trumpą sujungimą. Smegenyse, atrodo, tai pačiam įvyko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašę diskutuoti pasisakė. Motyvai. Už kalba I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Kolegos, nėra abejonių, kad balsavimas tiek šiandien, tiek rytoj dėl Suomijos ir dėl Švedijos prisijungimo prie NATO ratifikavimo yra balsavimas dėl Lietuvos saugumo – šitą faktą reikia pabrėžti. Šių abiejų šalių buvimas tame pačiame Aljanse su mūsų šalimi gerokai sustiprina ir Lietuvos gynybines pozicijas, įtvirtina bloko dominavimą Baltijos jūroje ir daugiau negu padvigubina bendros Aljanso sienos su teroristine kaimyne ilgį. Taip pat tai veikia kaip atgrasymo priemonė nuo karštligiškų minčių apie ekspansiją Baltijos šalyse, kadangi mūsų regiono gynyba, aišku, tampa paprastesnė, kai Suomija ir Švedija yra NATO sudėtyje.
Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie Aljanso yra ne tik apie saugumą, tai taip pat yra vieningas Vakarų šalių pareiškimas, jog šalies gyventojai yra laisvi pasirinkti savo valstybės kryptį, kad svetimų šalių kišimasis, grasinimai, išpuoliai nėra faktoriai, kurie kaip nors keistų tą kryptį į kitą pusę. Tiek NATO, tiek Europos Sąjungos durys visada turi būti atviros šalims, kurios nori ir gali būti laisvų valstybių bendruomenių dalimi.
Dar vienas momentas. Taip pat norisi pasidžiaugti už Suomijos ir Švedijos žmones, kad jie išties išsirinko tokius atstovus ir turi tokius atstovus savo parlamentuose, kurie supranta, kad šiame pasaulyje dabartinėje situacijoje neutraliam išlikti neišeina, ir priėmė tą sprendimą pasirinkti tokį kelią. Raginu mus visus tą sprendimą palaikyti tiek šiandien svarstymo stadijoje, tiek rytoj balsuoti už, priimti išmintingus, reikalingus ir savalaikius sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiami kolegos. Diskusijoje nuomonės išsakytos, dėl motyvų pasisakyta, balsuosime 11 val. 50 min., numatytu laiku.
11.30 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1684(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Užimtumo įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1684(2). Priėmimo stadija. M. Lingė – dėl vedimo tvarkos.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu po komiteto posėdžio norėtume pusės valandos pertraukos dar pasitarti frakcijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gautas prašymas dėl pusės valandos pertraukos. Ar galime pritarti bendru sutarimu pusvalandžio pertraukai? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
11.30 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas Nr. XIVP-1279GR, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymas Nr. XIVP-1281GR, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1758GR, Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo, 1751 ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1759GR, Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1760GR, Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 29, 73 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1761GR, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1762GR, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1763GR, Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 91 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1764GR (svarstymas ir priėmimas)
Tuomet 1-5.1 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas Nr. XIVP-1279GR. Vetuotas, grąžintas, jį mes šiandien svarstysime. Prašau gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pristatyti komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip jūs žinote, Prezidentas grąžino pakartotinai svarstyti Rinkimų kodeksą. Prie jo dar yra aštuoni lydimieji įstatymai, jie buvo priimti. Veto esmė yra labai paprasta: Politinių organizacijų įstatyme mes numatėme lengvatinį terminą – 85 dienas iki savivaldos rinkimų politiniams komitetams įregistruoti. Prezidentas mano, kadangi Rinkimų kodeksas yra aukštesnės galios teisės aktas, konstitucinis įstatymas, kad tokią nuostatą dėl visko, kad nebūtų prieštaravimų tarp skirtingų įstatymų, reikėtų įrašyti ir į Rinkimų kodeksą. Svarstant kažkaip nei Teisės departamentas, nei Vyriausybė į tai nekreipė dėmesio, bet mes manome, kad tai yra pagrįstas siūlymas, kad nebūtų prieštaravimų tarp skirtingų įstatymų, kurie iš tiesų yra skirtingo lygmens.
Komitetas prieš savaitę (liepos 13 dieną) svarstė šį pasiūlymą, šį veto. Dalyvavo aštuoni komiteto nariai ir visi vieningai pritarė šiam Prezidento pasiūlymui.
Kadangi dėl kitų lydimųjų įstatymų nebuvo jokių pasiūlymų, komitetas taip pat siūlo juos priimti pakartotinai. Tik, kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad čia yra pakartotinis konstitucinio įstatymo priėmimas, todėl taip pat reikia ne mažiau kaip 71 balso. Todėl konsoliduokimės. Siūlau pritarti Prezidento pasiūlymui ir pakartotinai priimti Rinkimų kodeksą.
PIRMININKĖ. Ar pristatėte ir visus lydimuosius? Jeigu galima būtų iš karto ir lydimuosius pristatyti kartu.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš jau minėjau, kad yra dar aštuoni lydimieji: Administracinių nusižengimų, Administracinių bylų teisenos, Baudžiamojo kodekso, Civilinio kodekso, Konstitucinio Teismo įstatymo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Gyventojų pajamų mokesčio ir Labdaros ir paramos įstatymai. Dėl lydimųjų Prezidentas jokių pasiūlymų neturėjo, tačiau pagal procedūras vis tiek mes juos turime iš naujo priimti kaip paprastus įstatymus. Komitetas visais 8 balsais taip pat siūlo dėl visų šių įstatymų tą patį sprendimą priimti pakartotinai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Po svarstymo motyvai už. Priėmimas. Motyvai už. Už norėtų kalbėti A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Tikrai, kolegos, kviečiu pritarti Prezidento veto, tik gaila, kad dabar turime taisyti be galo daug klaidų. Matyt, turėsime taisyti su Polinių organizacijų įstatymu, tik tiek, kad, be abejo, rinkimai, kurie artėja 2023 metais, komitetams bus sąžiningesni ir jie galės laiku registruotis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami jau netrukus, kai prasidės balsavimo laikas, jis, primenu, yra nuo 11 val. 50 min.
11.34 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1692(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1692(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Nuo 1 iki 9 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam… Atsiprašau, padariau klaidą. Nuo 1 iki 4 straipsnio nėra gauta pasiūlymų, pataisų. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Aš norėčiau paprašyti pranešėjo gerbiamo R. Lopatos, kad pristatytų komiteto nuomonę dėl Teisės departamento kelių pastabų, kurios yra gautos dėl šio projekto. Pirmiausia dėl 5 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau.
R. LOPATA (LSF). 5 straipsnis. Mes pritariame.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 5 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl straipsnių nuo 6 iki 9 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra gautos trys Teisės departamento pastabos. Prašau pakomentuoti.
R. LOPATA (LSF). Pirmai pastabai pritariame, antrai pastabai pritariame, trečiai taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 10 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas, pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl straipsnių nuo 11 iki 26 pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 27 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Komitetas irgi pritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 27 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 28 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ir 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Ačiū už pristatytą komiteto išvadą. Dėl motyvų užsirašiusių priėmimo stadijoje neturime. Apsispręsime jau netrukus, balsuoti numatytu laiku.
11.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmų narius“ projektas Nr. XIVP-1887(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmų narius“ projektas Nr. XIVP-1887(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Europos reikalų komiteto pranešėją gerbiamą Radvilę pristatyti komiteto išvadą. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Komiteto išvada tokia, kad bendru sutarimu pritariame L. L. Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmų narius. Pasiūlytam projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turėčiau atsiklausti gerbiamos kandidatės, ar dar norėtų pasisakyti? Ne. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusių nėra. Priėmimo stadijoje dėl motyvų užsirašiusių taip pat neturime. Balsuosime jau netrukus.
11.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1633(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1633(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Norėčiau pakviesti gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, kad pristatytų komiteto išvadą, nuomonę dėl Teisės departamento pastabų. Čia kalbama apie 1-9 klausimą. Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra teritorijų planavimo ir žemės valdų tvarkymo projekto lydimasis projektas. Dėl jo yra visiškai nedidukė redakcinė Teisės departamento pastaba. Komitetas šiandien jai pritarė visais 8 balsais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, ji tampa…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritaria, nes čia yra suderinta įsigaliojimo data, vėlesnė dviem dienomis, taip, kaip ir pagrindiniame įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dėl motyvų dėl viso užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuodami.
11.40 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1405(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas Nr. XIVP-1405(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia taip pat yra lydimasis ANK projektas prie Biologinio atliekų tvarkymo reikalavimo įstatymo. Teisės departamentas čia atkreipė dėmesį, kad jau keitėsi įsigaliojimo data pagrindiniame įstatyme, komitetas, žinoma, pritarė, pakoregavo, atsisakė 3 straipsnio ir Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad yra registruotas kitas projektas, su kuriuo reikės ateityje šias nuostatas suderinti. Komitetas, žinoma, tam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi 3 straipsnio nebelieka. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.41 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1608(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1608(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastabų. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, šis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas yra susijęs su Grynųjų pinigų ribojimo įstatymo pataisomis. ANK truputį atsiliko todėl, kad svarstymo metu Finansų ministerija pasiūlė diferencijuoti atsakomybę pagal tai, kokia suma yra viršijama mūsų nustatyta baziniame įstatyme suma. Komitetas pasiūlė dėl šio straipsnio tiktai redakcinio pobūdžio pataisą – vietoj jungtuko „ir“ įrašyti jungtuką „ar“. Žinoma, komitetas šiandien svarstė ir visais 8 balsais pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą dėl 1 straipsnio. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia irgi Teisės departamentas siūlo pakeisti tiesiog formuluotę. Buvo nuo 50 iki 500, o čia daugiau kaip 50 ir daugiau kaip 500. Tiesiog redakcinio pobūdžio pastabos ir likusios yra visiškai redakcinio pobūdžio pastabos. Komitetas šiandien apsvarstęs visoms joms pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Taigi šis klausimas taip pat yra apsvarstytas.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Turime kelias minutes iki balsavimo laiko. Taigi skelbiu techninę 7 minučių pertraukėlę iki 11 val. 50 min.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas. 11 val. 50 min. prasidės balsavimas, kaip ir buvo numatyta darbotvarkėje.
Pertrauka
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu užimti darbo vietas. Toliau pagal programą intensyviausias mūsų posėdžio periodas – balsavimai. Kviečiu susikaupti, grįžti iš kavos ir vandens kambarėlių ir balsuosime dėl mūsų apsvarstytų projektų.
11.50 val.
Įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Švedijos Karalystės prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1892(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmasis projektas yra darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Švedijos Karalystės prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1892(2). Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 115, prieš – 1, niekas nesusilaikė. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
11.51 val.
Įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Suomijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1891(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Suomijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1891(2). Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 120, balsavo 120. Visi 120 balsavo už. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
11.53 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas Nr. XIVP-1279GR (priėmimo tęsinys)
Kitas būtų darbotvarkės 1-4 klausimų blokas, bet dar kelios minutės, nėra pasibaigusi pusvalandžio pertrauka.
Aš siūlau svarstyti darbotvarkės 1-5 klausimų bloką, kur yra grąžintas įstatymas. Projektas Nr. XIVP-1279 – Prezidento grąžintas įstatymas ir visi lydimieji. Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. Dabar aš pacituosiu Statuto 167 straipsnį: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Pirmas balsavimas bus, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų. Dabar skelbiu balsavimą dėl šio įstatymo, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų. Pagal balsavimo rezultatus balsuosime toliau taip, kaip nubalsuosime.
Užsiregistravo 120, balsavo 119: tik 1 balsavo už (man atrodo, nesu matęs tokio rezultato), prieš – 82, susilaikė 36. Akivaizdu, kad įstatymas nėra priimtas be pataisų. (Balsai salėje) Kažkas skuba prie mikrofono. Gerbiama I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėl protokolo prašau įskaityti susilaikymą.
PIRMININKAS. Tai čia jūs ta, kuri balsavote už?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Maniau, kad jūs išskirtinė tokia būsite, bet gerai. Protokole įskaitysime, kad susilaikėte.
Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Taigi, dabar balsuosime, ar priimame su Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Nesunku nuspėti rezultatą, pamačius pirmąjį balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120 Seimo narių: už – 119, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1279) priimtas su visais Prezidento pasiūlymais. (Gongas)
11.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymas Nr. XIVP-1281GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymas Nr. XIVP-1281. Balsuojame. Deja, turėsime vėl du kartus balsuoti. Pirmiausia balsuojame, ar priimame įstatymą be pakeitimų. Kadangi priėmimas, turėsime dėl kiekvieno iš paketo taip balsuoti, dėl kiekvieno bus du balsavimai.
Užsiregistravo 120, balsavo 120 Seimo narių: už nėra, prieš – 84, susilaikė 36. Akivaizdu, kad nepriimta.
Dabar balsuosime, ar priimame šį įstatymą su Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Dabar balsuojame, kadangi įstatymas be pakeitimų nebuvo priimtas, balsuojame, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1281.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121 Seimo narys: visi 121 Seimo nariai balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.57 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1758GR (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-5.3 klausimas – įstatymas Nr. XIVP-1758. Balsuosime analogiškai, ar priimame įstatymą be pakeitimų. Pagal tikėtiną rezultatą toliau balsuosime, ar priimame įstatymą su Prezidento pasiūlymais. (Balsas salėje) Atsiprašau, netyčia paleidome ne tą stadiją. Dabar balsavimo metu ne tas buvo parašyta ekrane. Pakartojame dar kartą. Balsuojame, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų.
Užsiregistravo 121, balsavo 121 Seimo narys: už – 1, prieš – 91, susilaikė 29. Niekas nenori pakeisti savo nuomonės, gerai. Tada įstatymas nėra priimtas be pakeitimų.
Dabar balsuosime, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidento pataisomis ir papildymais. Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1758. Dabar balsuojame, ar pritariame Prezidento siūlymui.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118 Seimo narių: už – 117, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo, 1751 ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1759GR (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-5.4 klausimas – Baudžiamojo kodekso įstatymas Nr. XIVP-1759. Pirmiausia balsuojame, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų.
Užsiregistravo 117, balsavo 117 Seimo narių: už – 2, prieš – 88, susilaikė 27. Be pakeitimų nepritarta.
Balsuojame dar kartą, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidento pataisomis ir papildymais. Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo, 1751 ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1759.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118 Seimo narių: už – 115, prieš – 2, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.00 val.
Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1760GR (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-5.5 klausimas, taip pat pirmas balsavimas – Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1760. Dabar balsuojame, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų. Pirmasis balsavimas, nesusipainiokime, jų dar bus keletas. Dabar balsuojame, ar be pakeitimų… Negaliu sakyti, kaip, bet pagal analogiją turbūt labiau neigiamai balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 2, prieš – 87, susilaikė 29. Be pakeitimų nepritarta.
Taigi balsuojame, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Darbotvarkės 1-5.5 klausimas – Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1760. Dabar balsuojame, ar su Prezidento pasiūlymais…
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: visi 118 balsavo už ir priėmė įstatymą. (Gongas)
12.02 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 29, 73 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1761GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.6 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1761. Balsuojame dabar, pirmas balsavimas, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų. Pirmas balsavimas vyksta.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 1, prieš – 89, susilaikė 31. Nepritarta.
Tada balsuojame, ar priimame šį įstatymą su visomis Respublikos Prezidento pataisomis ir papildymais. Antras balsavimas dėl Konstitucinio Teismo įstatymo projekto Nr. XIVP-1761.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už balsavo 119, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.03 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1762GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.7 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas Nr. XIVP-1762. Pirmas balsavimas, dabar balsuojame, ar priimame įstatymą be pakeitimų. Dar vienas iš paketo. Balsuojame, ar priimame be pakeitimų. Pirmas balsavimas.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: tradiciškai 1 balsavo už, prieš – 93, susilaikė 27. Nepriimta.
Dabar balsuosime antrą balsavimą, ar priimame su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1762. Su Prezidento pataisomis ir papildymais.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 119, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas su Prezidento pasiūlymais.
12.04 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1763GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.8 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1763. Balsuojame, ar priimame įstatymą be pakeitimų. Pirmasis balsavimas, ar priimame be pakeitimų.
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 4, prieš – 88, susilaikė 27. Nepriimta.
Dabar balsuosime antru balsavimu, ar priimame šį įstatymą su Respublikos Prezidento pataisomis ir papildymais. Darbotvarkės 1-5.8 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1763GR. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 119, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, dėl protokolo – prieš tai buvusiame balsavime aš netyčia užkliudžiau ne tą mygtuką. Norėjau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Aš irgi nustebau, nes statistiškai buvo daugiau už negu paprastai, tad fiksuojame, kad dėl prieš tai buvusio, tai yra dėl Lietuvos nacionalinio radijo, jūs balsavote prieš. O dabar Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas yra priimtas ir jūs balsavote greičiausiai už.
12.06 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 91 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1764GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.9 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo projekto keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1764. Dabar balsuojame be pakeitimų, ar priimame įstatymą be pakeitimų. Pirmas balsavimas ir jau paskutinis iš šio paketo, būsime įveikę. Prezidento veto tai neįveikia, bet įstatymą tai įveikia.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 3, prieš – 90, susilaikė 28. Taigi, akivaizdu, nepritarta.
Ir balsuosime antru balsavimu, ar pritariame su visomis Respublikos Prezidento pataisomis ir papildymais.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: labai gražiai visi 119 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Seime įsivyravus vienybei pusvalandžio pertrauka baigėsi dėl 1-4 bloko.
12.08 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1684(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi grįžtame prie 1-4.1 klausimo – Užimtumo įstatymo pakeitimo projekto. Pranešėjas – gerbiamas J. Džiugelis.
Dėl 1 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, iki 8 imtinai straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 9 straipsnio yra Seimo narių gerbiamos V. Giraitytės-Juškevičienės, V. Juknos, I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Fiodorovo, A. Gedvilo, A. Mazuronio ir V. Gapšio pasiūlymų. Norėčiau, kad pirmoji pasiūlymą pristatytų gerbiama V. Giraitytė-Juškevičienė turbūt. Prašom.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš karto galiu pasakyti, kad komitetas pasiūlymui nepritarė, tačiau noriu visus paraginti palaikyti šį pasiūlymą, nes ir dabar Socialinių įmonių įstatyme yra numatyta, kad asmenims, turintiems 30–40 % darbingumo lygį, darbo užmokesčio subsidija yra mokama neterminuotai. Todėl atliepdama neįgaliųjų dirbančiųjų poreikius, darbdavių lūkesčius kviečiu ir raginu visus priimti šį pasiūlymą ir šią subsidiją mokėti neterminuotai, kaip yra ir dabar, nes žmogaus negalia po dvejų metų tikrai nepasikeičia, su amžiumi progresuojant ligai jinai netgi ūmėja, todėl kviečiu visus palaikyti. Ypač norėčiau apeliuoti į Biudžeto ir finansų komiteto ir Ekonomikos komiteto narius, kurie savo posėdžiuose pritarė tokiam pasiūlymui, todėl visus kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi čia labai daug Seimo narių pasirašė, ar yra 29? (Balsai salėje) Manome, kad yra. Matau daug linksinčių žmonių. Gal negaištame laiko. Manome, kad yra. Komiteto nuomonė – gerbiamas J. Džiugelis. Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, komitetas šiandien ryte apsvarstė šį pasiūlymą ir nepritarė, balsavo taip: už – 4, prieš – 2 ir susilaikė 6. Argumentai yra tie, kad tai iš esmės iškreiptų socialinių įmonių reformą. Reikia atkreipti dėmesį, kad šie pinigai yra skiriami įmonėms, bet ne žmonėms, tuo tarpu valstybė su numatoma reforma yra pasiruošusi paskatinti darbdavius priimti negalią turinčius žmones. Todėl balsavimo rezultatai tokie – nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime dėl Seimo narių pasiūlymo. Ai, pasisakysime. Dar yra norinčių pasisakyti. Gerbiamas G. Kindurys kalbės už.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų vertinu tokį… Palaikau šitą siūlymą, nes šiuo metu neįgaliesiems yra taikoma subsidija visam laikui ir ją nutraukus tik dvejiems metams bus ta subsidija arba, kaip komitetas vėliau balsavo, trejiems metams – tai tikrai yra labai laikinas dalykas. Tai tik sumažins galimybę neįgaliesiems įsidarbinti. Bus pažeisti jų lūkesčiai ir tikrai gyvenimas daugeliui neįgaliųjų pasunkės. Todėl siūlau palaikyti šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. M. Navickienė kalbės prieš. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu tiktai atkreipti dėmesį į tai, kad ne darbo užmokesčio subsidijos skatina neįgaliųjų įdarbinimą, o jiems ir darbdaviams teikiamos įdarbinimo paslaugos. Apie tai kalbėjo ir apklausti darbdaviai, kurių apklausa įvykdyta. Mes matome, kad šiandien daugiau žmonių yra dirbančių atviroje darbo rinkoje negu socialinėse įmonėse, taip pat dirbantys asmenys, kuriems yra taikomas neterminuotas subsidijavimas, sudaro daug mažesnę dalį nei tie, kurių įdarbinimui tokia parama nėra teikiama. Dabar komitete yra priimtas kompromisas dėl gerbiamo A. Dumbravos pasiūlymo ir 36 mėnesių subsidijavimo. Manau, kad vieningai galėsime jį palaikyti.
Tačiau negalvokime, kad subsidijos mokėjimo ilgis kaip nors lemia tų žmonių išbuvimą darbo rinkoje. Svarbiausias dalykas yra paslaugos pritaikymas, ne tik darbo vietos, bet ir darbo aplinkos, ir tai, kad žmogus, įgijęs negalią darbo vietoje, neiškristų iš darbo vietos, bet dėl paslaugų galėtų joje likti. Įstatymų visas rinkinys yra nukreiptas į galimybę žmonėms gauti tinkamas paslaugas.
Priminsiu, kad sunkiausią negalią turintiems žmonėms pagal šitą įstatymo projektą subsidijos bus neterminuotos, o lengvesnę ir lengviausią negalią turintiems asmenims terminuota iki 24 mėnesių, tačiau gerokai išplečiamas paslaugų kiekis. Taip pat padaryta apklausa, kad ne subsidija labiausiai motyvuoja darbdavius išlaikyti neįgaliuosius.
Turime turėti ir tam tikrą vertybinį pokytį. Valstybė, mes, turime priimti negalią turinčius žmones pagal tai, kokią jie gali sukurti pridėtinę vertę. Yra tikrai daug norinčių ir galinčių dirbti žmonių, mes turime juos paskatinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo, kuris ką tik buvo aptartas. Seimo narių V. Giraitytės-Juškevičienės, V. Juknos, I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Fiodorovo, A. Gedvilo, A. Mazuronio, V. Gapšio, jam komitetas nepritarė. Ką tik buvo išsakytos nuomonės. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 35, prieš – 29, susilaikė 56. Taigi, pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau dėl to paties straipsnio yra labai ilgas Seimo narių pasiūlymas. Visą straipsnį čia siūlo keisti Seimo nariai: gerbiama R. Šalaševičiūtė, G. Kindurys, A. Norkienė, G. Burokienė, A. Veryga, A. Vinkus, S. Tumėnas. Gerbiama R. Šalaševičiūtė pristatys turbūt, ar ne? (Balsai salėje) Gerbiamas G. Kindurys. Prašom. Tuoj įjungsime.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš dalies siejasi šis pasiūlymas, nes yra labai ilgas, tačiau jame yra įdėta… Dabartiniame įstatyme yra numatyta, kad darbdaviai, kurie atleidžia darbuotoją ir kurio darbas yra remiamas remiamojo įdarbinimo priemonėmis, šių priemonių galiojimo metu ar per 6 mėnesius nuo priemonių taikymo pabaigos 12 mėnesių praranda teisę dalyvauti priemonėse. Ir yra numatytos išimtys.
Viena iš išimčių yra, kai nutraukiama darbdavio ar darbuotojo valia, tad mes siūlome, kad darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu galimas tik, žinoma, atvejais, kai yra dviejų šalių suderinta tikroji valia dėl tokios darbo santykių pabaigos. Pažymėtina, kad darbuotojui savo iniciatyva nutraukus darbo sutartį gali būti taikomi apribojimai, numatyti Užimtumo įstatyme.
Taigi galimybė nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu ir už tai nesulaukti sankcijų yra naudinga abiem šalims, todėl siūlytina numatyti išimtis iš ribojimo darbdaviui 12 mėnesių dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse taikoma ir tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo pasibaigia šalių susitarimu.
Be to, šiame pasiūlyme yra taip pat kalbama apie tai, kad būtų remiami ir lengvą negalią turintys neįgalieji su diagnozės kodu SF00F99H90 ir 91, jiems būtų taikomas terminas ne 6 mėnesių, o neterminuotas, kaip ir tolimesniame pasiūlyme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys? Nors nežinau, ar buvo klausantys 29, nes labai buvo triukšmas salėje, bet palaikančių, matau, yra. Tada svarstome komiteto nuomonę. Gerbiamas J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Komitetas šiandien ryte taip pat apsvarstė šį siūlymą. Jį svarstė dviem etapais. Pirmiausia, kaip ir minėjo, dėl analogiško buvo ką tik nubalsuota, tad turbūt balsuoti nereikės dėl subsidijavimo terminų.
O štai antrosios dalies, kalbančios apie atleidimus, pasiūlymui komitetas taip pat nepritarė, nes įstatyme bandoma įrašyti tam tikrus diagnozių kodus, tai nėra geras precedentas teisėkūros prasme. Tuo labiau kad šie dalykai yra apibrėžiami poįstatyminiais teisės aktais, todėl šis pasiūlymas būtų perteklinis. Kviestume nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl motyvų yra norinčių kalbėti tik prieš. Ministrė M. Navickienė. Prašom, trumpai, nes nelabai kas nori…
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš dėl abiejų aspektų norėčiau pasisakyti. Pirmiausia dėl šalių susitarimo noriu akcentuoti, kad dabar mes nekeičiame to, kaip yra dabar reglamentuota. Jeigu darbuotojo valia yra nutraukiama sutartis, tai yra vienas dalykas. Bet šalių susitarimas, mes puikiai suprantame, sudarytų platesnes galimybes darbdaviui papiktnaudžiauti remiamojo įdarbinimo priemone. Šalių susitarimu yra gana aiškiai ir dažnai išreiškiama darbdavio valia atleisti darbuotoją, todėl raginu nepritarti šiam aspektui. Plius ir dabar nėra to dalyko galiojančiame įstatyme.
Kitas dalykas – dėl tam tikrų asmenų tam tikros negalios formos išskyrimo. Taip pat manyčiau, kad tai būtų ydinga, nes negalios sunkumą nusako ne jo negalios pobūdis, o darbingumo ar neįgalumo lygis. „Sodros“ duomenimis, 2022 metų pradžioje atviroje darbo rinkoje dirbo virš 2 tūkst., o socialinėse įmonėse tik 352 asmenys, turintys proto psichikos negalią, jiems nustatytas 45–55 % darbingumas. Atviroje darbo rinkoje dirbo 2,2 tūkst., o socialinėse įmonėse – 574, kuriems nustatytas 30–40 % darbingumo lygis. Atviroje darbo rinkoje dirbo 221 asmuo, turintis klausos negalią, o socialinėse įmonėse tik 32.
Bet kuriuo atveju matome, kad ir skaičiai yra ganėtinai iškalbingi, o kitas aspektas, kad tikrai siūlau likti prie principo, jog negalios sunkumą turi nusakyti neįgalumo ir darbingumo lygis, o ne konkreti negalios forma. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl pasiūlymo, kuris ką tik buvo aptartas. Gerbiamos R. Šalaševičiūtės, G. Kindurio ir kitų Seimo narių pasiūlymo, jam komitetas nepritarė ir buvo išsakyta nuomonė prieš. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 28, prieš – 32, susilaikė 56. Pasiūlymui nėra pritarta.
Ar galime 9 straipsniui pritarti bendru sutarimu pagal dabar jau priimtus siūlymus? Dėkoju, pritarta.
Taigi 10 straipsnis, dėl jo yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Gerbiamas A. Dumbrava išsakys.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Taip, gerbiamas pirmininke, labai ačiū. Dėkoju komitetui, kad pritarė. Čia vietoj 24 mėnesių subsidijavimas nukeliamas iki 36 mėnesių tiems, kurie turi vidutinį neįgalumo lygį arba 30–40 % darbingumo lygį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė – J. Džiugelis. Čia komitetas pritaria. Tuoj, sekundėlę, čia technika. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė šiam pasiūlymui balsuodamas – 11 Seimo narių balsavo už, susilaikė 1. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra kompromisinis variantas, atliepiantis socialinių partnerių lūkesčius, todėl kviestume pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, aš neklausiu, ar yra 29, nes, jeigu ir komitetas pritaria, tai, matyt, tikrai palaikymas nemažas. Bet, aš matau, užsirašė net ir kalbėti prieš. Matyt, neklausiu, ar bendru sutarimu. Nebus bendro sutarimo, ar ne? Gerai, nebus. Tada už kalba gerbiamas M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Iš tiesų nuo pat tada, kai Vyriausybė atnešė šį projektą į Seimą, tiek gaunant iš organizacijų, tiek registruojant Seimo narių pasiūlymus, visa diskusija koncentravosi, ar nereikėtų neterminuotai remti vidutinės negalios, subsidijuoti šios grupės žmonių, dirbančių atviroje darbo rinkoje. Matome, kad ieškant geriausių sprendimų, kad išties atviroje darbo rinkoje būtų padrąsinimas ir paskatinimas, nebūtų mėtomasi, iš tiesų buvo rastas kompromisas, kurį komitete palaikė 11 iš 12 komiteto narių. Todėl siūlome eiti tuo keliu, kad būtų šis subsidijavimo terminas apribotas metais, būtų iki trejų metų subsidijuojama, bet kad pati reforma nebūtų stabdoma ir galėtų judėti į priekį. Todėl raginu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kad ir kaip įtikinamai jūs kalbėjote, gerbiamas L. Kukuraitis greičiausiai nori kalbėti prieš. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš pasakysiu keletą argumentų. Dar svarstymo fazėje, kai turėjome diskusiją, jau tuo metu sakiau, kad nesuprantu nei 24, nei 36 mėnesių termino, juo labiau 36 mėnesių termino. Mes turime sutarti – arba mes sukuriame tokias paslaugas, kad žmonės su negalia per terminuotą laiką adaptuotųsi ir taptų lygiaverčiais darbo rinkos dalyviais, arba mes pripažįstame, kad tokių paslaugų neturime, jų nesukuriame ir dėl to kai kurių neįgaliųjų darbą subsidijuojame neterminuotai. Šiuo atveju 24 mėnesių laikotarpis yra tinkamas laikas sukurti tokias paslaugas ir tada jau leisti žmonėms kaip lygiaverčiams dalyvauti mūsų visuomenėje, o ne sukurti socialines įmones arba tokį stilių, kaip socialinės įmonės Užimtumo įstatyme.
Dabar konkrečiai argumentai prieš dėl šio pasiūlymo svarstymo komitete metu. Ministerijos atstovai patvirtino, kad neįgalieji, kurie gauna subsidijas, yra užšaldomi mažų pajamų ribose. Tai reiškia, kad daugelis jų gauna minimalius mėnesinius atlygius. Šiuo metu mes sakome, kad 36 mėnesius jie gaus MMA, kai daugelio neįgaliųjų, kurie dirba atviroje darbo rinkoje, atlyginimai yra pagal jų kompetenciją.
Dabar antras argumentas – biudžeto našta, plius 15 mln. tenka kitai kadencijai. Kitaip sakant, mes šiandien, dabar, sprendžiame dėl kitos kadencijos išlaidų.
Trečias argumentas yra dėl pereinamojo laikotarpio. Ministerija teigia, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. laukia negalios nustatymo reformos. Mano galva, 24 mėnesių laikotarpis, kuris šiuo metu yra siūlomas įstatyme, yra pakankamas tam, kad galėtume po to, kai bus priimama negalios reforma, koreguoti Užimtumo įstatymą pritaikydami jį prie naujos tikrovės. Todėl siūlau nepritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl A. Dumbravos pasiūlymo, jis ką tik buvo aptartas. Komitetas jam pritarė, bet salėje buvo įvairių nuomonių. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 108, prieš – 1, susilaikė 6. Pasiūlymui yra pritarta.
Toliau dėl šio straipsnio yra Seimo narių V. Giraitytės-Juškevičienės, V. Juknos, I. Kačinskaitės, V. Fiodorovo, A. Mazuronio, V. Gapšio pasiūlymas. Gerbiami kolegos, susijęs, jūs pritariate, kad turbūt svarstyti nereikia, Seimas jau apsisprendė gana rimta persvara. Gerai, tada šito nebesvarstome. Atsiima.
Toliau Seimo narių R. Šalaševičiūtės, G. Kindurio, A. Norkienės, G. Burokienės ir kitų. Gerbiami kolegos, irgi yra susijęs, dėl to jau Seimas apsisprendė. Ar sutinkame? Dėkoju, sutinkame, kad svarstyti nebereikia. Atsiima. Taigi dėl 10 straipsnio daugiau nebuvo. 10 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
11 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo, dėl 12 straipsnio nebuvo, dėl 13 straipsnio, atrodo, nebuvo, taip, nebuvo, dėl 14 straipsnio nebuvo. Ar galime pritarti šiems straipsniams bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15 straipsnis. Yra gerbiamų Seimo narių R. Šalaševičiūtės, G. Kindurio, A. Norkienės, G. Burokienės, A. Verygos, A. Vinkaus. Norėsite svarstyti?
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai, G. Kindurys pristatys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mūsų argumentai tokie: atsižvelgdami į tai, kad kitais metais planuojama neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo sistemos pertvarka, po kurios turėtų iš esmės pasikeisti žmonių su negalia pasiskirstymas ar gali pasikeisti pasiskirstymas pagal darbingumo lygius, o priskyrimas darbingumo lygiams nulemia valstybės pagalbos tokiam asmeniui pagal šį įstatymą dydį ir terminą, todėl siūlome, siekdami užtikrinti žmonių su negalia teisėtus lūkesčius ir jų tinkamą pasirinkimą iki užimtumo sistemos reformos, šio įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2024 m. sausio 1 d. Taip įsigaliojus šiems pokyčiams jau bus įvykusi neįgalumo ir darbingumo sistemos pertvarka ir žmonės su negalia galės objektyviai įvertinti ir pasiruošti pokyčiams, kurie jų laukia darbo rinkoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra palaikantys 29 Seimo nariai? Nė vieno nematau. Ai, yra keletas. Gerai. Balsuojame, ar yra 29. Išreikšime savo norą diskutuoti dėl šio pasiūlymo paspausdami mygtukus, nes buvo suabejota, ar yra 29. Jeigu nebus 29, procesas bus greitesnis, nesvarstysime.
Taigi už – 26. Taigi 29 Seimo narių nėra, šio pasiūlymo nesvarstome.
Ar galime visą 15 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso įstatymo yra norinčių pasisakyti? Yra nemažai norinčių kalbėti už. Prašom. Gerbiama M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pasistengsiu trumpai, bet norėčiau dar kartą dekonstruoti keletą mitų, kad neva reforma kažkokią situaciją kažkam gali pabloginti ar yra nederinta, ar per brangi ir panašiai. Tad keletas skaičių, kad visi būtume tame pačiame puslapyje.
Šiandien yra apie 147 tūkst. darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų ir tik 29 % iš tų žmonių dirba, o tik 10 % iš tų dirbančių dirba socialinėse įmonėse. Atviroje darbo rinkoje dirba 38 tūkst. žmonių, o socialinėse įmonėse dirba 4 tūkst. 500. Dirbančių negalią turinčių asmenų skaičius socialinėse įmonėse nuosekliai mažėja, o sunkiausią negalią turinčių žmonių, dirbančių socialinėse įmonėse, yra vos 450.
Biudžeto lėšų paskirstymas iki šiol buvo labai neproporcingas. Mes remdavome apie 30 mln. per metus socialines įmones ir tik apie 8 mln. eurų skirdavome atvirai darbo rinkai. Dabar siekiame, panaikindami socialinių įmonių statusą, konsoliduoti visą turimą biudžetą ir tuos pinigus investuoti į kiekvieno neįgalaus žmogaus geresnes galimybes dirbti atviroje darbo rinkoje ne tik pritaikant jo darbo vietą, bet ir pritaikant jo darbo aplinką, taip pat suteikiant daugiau paslaugų prisitaikyti darbo vietas, kompetencijas, gauti palydėjimą. Visas tas paslaugų spektras, kiek esame diskutavę su darbdaviais, daug labiau motyvuoja įdarbinti žmones, turinčius negalią, nei subsidijos, kurios taip pat yra išlaikomos ir sunkiausią negalią turintiems asmenims yra išlaikomos neterminuotos.
Aš noriu pasakyti, kad negalią turintys žmonės ilgą laiką šios reformos laukė, jinai buvo suderinta su daugeliu institucijų, taip pat su frakcijomis, visi gavome laiškus iš Lietuvos negalios organizacijų forumo. Tai turėtų būti svarbiausias momentas, kuris mums padėtų įsitikinti, kad esame teisingame kelyje.
PIRMININKAS. Laikas!
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Atsirado norinčių kalbėti prieš. G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų ir sumanymas, ir idėja tikrai yra gera, bet tai, kad vidutinę negalią turintys asmenys, kurie dabar buvo remiami neterminuotai, bus remiami tik trejus metus, na, man neleidžia apsispręsti balsuoti už visą projektą. Tikrai ne kiekvienas, kuris bus išėję iš socialinių įmonių, įsidarbins. Tie, kurie dirba laisvos rinkos sąlygomis, aišku, dirbs, dalis tų, kurie, sakiau, neįsidarbins, irgi sugebės, bet tikrai kita dalis liks neįsidarbinę ir taip tie žmonės, manau, nukentės. Todėl aš susilaikysiu balsuodamas dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už nori kalbėti gerbiamas A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Mano bendrapavardė iš esmės viską pasakė, bet norėčiau pasakyti, kad šito įstatymo priėmimas yra tik proceso pradžia. Aš visgi norėčiau pabrėžti – viskas turbūt priklausys nuo to, kiek visgi iš popieriaus jis sugebės tapti kūnu. Visi asistentai, visa pagalba – visa, kas yra išrašyta, turi tapti kūnu, jeigu taps kūnu – viskas gerai, tada viskas bus į gera. Aš tik noriu pasakyti, kad mes priimame įstatymus, viskas yra gerai, bet būtent tų įstatymų įgyvendinimas, įkūnijimas yra irgi mūsų labai svarbus uždavinys, kuris dabar laukia. Šiaip tikrai siūlau žengti tą žingsnį ir eiti ta kryptimi.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Džiugelis kalbės už.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Mieli kolegos, išties labai ilgai laukta reforma tarp negalią turinčių žmonių, nes bus atstatytas socialinis teisingumas remiant visus darbdavius, išdrįsusius priimti negalią turinčius žmones. To reikia tam, kad Lietuva pasiektų Europos Sąjungos dirbančių neįgaliųjų skaičiaus vidurkį, nes mūsų negalią turintys žmonės lygiai taip pat yra darbštūs, bet labai dažnu atveju stokoja pasitikėjimo iš darbdavių. Todėl ši reforma yra socialiai teisinga, orientuota į žmonių įgalinimą per paslaugas.
Ši reforma yra suderinta su socialiniais partneriais, pradedant neįgaliųjų organizacijomis, baigiant Verslo tarybos organizacijomis. Tikrai, man atrodo, šiandien pataisomis radome kompromisus dėl vidutinio sunkumo negalios rėmimo formos, todėl kviečiu pritarti šiai pertvarkai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiamas T. Tomilinas kalbės už taip pat.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pirmiausia norisi padėkoti socialinėms įmonėms už ilgus metus vykdytą misiją. Nors politikai dažnai yra linkę demonizuoti tam tikrą veiklą, tam tikras verslo formas, kad pateisintų savo norą reformuoti, aš manau, istorine prasme mes turime pasakyti, kad absoliuti dauguma socialinių įmonių dirbo sąžiningai, atliko tai, ko iš jų reikalavo valstybė. Dabar valstybė tą modelį keičia – tai irgi sąžininga ir tai gali valstybė daryti. Manau, sąžininga yra pasakyti, kad mes turime socialinių įmonių tam tikrą įdirbį ir jo ribas, daugiau tų ribų jos negalėjo peržengti dėl modelio ypatumų. Dabar valstybė žada, valstybė meta iššūkį sau ir žada padidinti neįgalių žmonių užimtumą kartais – tai yra labai sveikintina. Viskas, kaip ir gerbiamas A. Navickas sakė, viskas priklausys, ar valstybė sugebės, pavyzdžiui, suvaldyti biudžetus, nes gana dosnūs kompromisai suponuoja, kad gali būti ir viršyti tie biudžetai, o tų pinigų neįgaliesiems įdarbinti tikrai reikia daugiau, negu mes anksčiau planavome. Taip pat neaišku, ar įvyks tas lūžis darbdavių sąmonėje – mes vis dar turime per daug stereotipų, per daug to rinkos uždarumo, orientavimosi tik į sveikiausią visuomenės dalį, jauniausius žmones, todėl iššūkių laukia daug. Mes padėjome šią reformą priimti, iš dalies ir buvusi valdžia yra šios reformos autorė, tačiau mūsų laukia labai dideli iššūkiai. Pirmiausia reikia padėkoti tiems žmonėms, kurie atliko valstybės suteiktą misiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl viso įstatymo. Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1684(2). Priėmimas. Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl įstatymo priėmimo. Kažkodėl nematau, kad visi būtų suinteresuoti tuo. Labai keista, bet ne visi.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112 Seimo narių: už – 94, prieš – 2, susilaikė 16. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1685(2) (priėmimas)
Dabar bus daug lydimųjų. Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo projektas Nr. XIVP-1685(2). Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio buvo vienas gerbiamos R. Šalaševičiūtės, G. Kindurio ir kitų pasiūlymas dėl datos, bet mes apsisprendėme dėl pagrindinio. Sutinkate, kad čia dėl jo nereikia balsuoti? Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Dabar dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl viso 1-4.2 klausimo – Socialinių įmonių įstatymo vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1685(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116 Seimo narių: už – 102, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1686(2) (priėmimas)
Toliau Viešųjų pirkimų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1686(2). Vėlgi yra tas pats pasiūlymas dėl datos. Sutinkate, kad nereikia jo svarstyti. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl 1-4.3 klausimo – Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIVP-1686(2) – priėmimo. Dar vienas lydimasis iš Užimtumo įstatymo paketo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.38 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1687(2) (priėmimas)
Toliau 1-4.4 klausimas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo projektas Nr. XIVP-1687(2). Čia taip pat buvo tik pasiūlymas dėl datos, jo nesvarstome, nes apsisprendėme svarstydami pagrindinį. 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1687(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.39 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1688(2) (priėmimas)
Toliau 1-4.5 klausimas – projektas Nr. XIVP-1688(2). Dėl datos mes apsisprendėme, pasiūlymo dėl datos nesvarstysime. 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso niekas nenori kalbėti.
Balsuojame dėl 1-4.5 klausimo – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1688(2). Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 98, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 17. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 ir 18 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 203 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1689(2) (priėmimas)
Liko paskutinis iš šio paketo, 1-4.6 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1689(2). 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Kaip minėjau, dėl pasiūlymo dėl datos nebesprendžiame, nes dėl jo apsispręsta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3, 4, 5 straipsniai. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl 1-4.6 klausimo – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 16 ir 18 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 203 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1689(2). Priėmimas. Paskutinis iš šio paketo ir keliausime toliau pagal darbotvarkę. O dabar lieka įvertinti rezultatus, kokie yra.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 115: už – 98, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 17. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.41 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1692(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-6 klausimas – Oficialiosios statistikos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1692(2). Balsuojame. Oficialiosios statistikos įstatymo priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 109, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmų narius“ projektas Nr. XIVP-1887(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmų narius“ projektas Nr. XIVP-1887(2). Balsuojame. Taip pat yra likęs tik priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 111, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi, pritarta. (Gongas) Nutarimas yra priimtas. (Plojimai) Aš sveikinu gerbiamą kolegę su būsimomis naujomis pareigomis. Labai šilti sveikinimai.
12.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1633(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-8 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1633(2). Taip pat priėmimas. Gerbiami kolegos, tęsiame darbus, tęsiame įstatymų priėmimus, dar keletas balsavimų. Be šito, liko dar du balsavimai ir pareiškimai.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 101, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1405(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-9 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1405(2). Dar vienas priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 102, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.45 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1608(2) (priėmimo tęsinys)
Liko paskutinis šios dienos įstatymas, 1-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1608(2). Priėmimas. Balsuojame. Tai paskutinis šios dienos balsavimas, jį įveikus liks įdomiausias žanras – Seimo narių pareiškimai ir gongas posėdžio pabaigoje. O dabar dar vienas teigiamas rezultatas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 96, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Seimo nariai dėl pareiškimų neužsirašė. Taigi, skelbiu posėdžio pabaigą, susitiksime rytoj 10 valandą. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.