LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO PROJEKTO
2016-07-01 Nr. XIIP-4553
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsnį siūlytume dėstyti taip: „Šis įstatymas numato psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas bei psichologų teises ir pareigas.
2. Projekto 2 straipsnyje pateiktas sąvokas reikia išdėstyti abėcėline tvarka.
3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje psichologo sąvoką, siūlome psichologo apibrėžimą sieti su šio įstatymo nustatyta tvarka įgyta psichologo profesine kvalifikacija, o ne šiai profesinei kvalifikacijai įgyti būtino aukštojo išsilavinimo reikalavimų numatymu (šių reikalavimų nustatymas, mūsų nuomone, yra ne šio įstatymo, o aukštąjį išsilavinimą reguliuojančių įstatymų ir poįstatyminių tesiės aktų dalykas). Be to, derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlytina nustatyti, kad psichologas – tai asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį psichologijos studijų krypties išsilavinimą (turintis psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba įgijęs psichologo profesinę kvalifikaciją, baigus vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas) arba jam prilygintą išsilavinimą.
4. Projekto 2 straipsnio 3 dalies sąvoką siūlome konkretinti, psichologo supervizoriaus statusą siejant ne vien tik su licencijos ir darbo stažo turėjimu, tačiau ir su būtina vadovavimo licencijos neturintiems psichologams sąlyga. Be to, šioje dalyje (ar kitose psichologo supervizoriaus statusą reglamentuojančiose normose) reikėtų plačiau atskleisti reikalavimo dėl 3 metų praktinio arba pedagoginio darbo stažo turinį, t.y. nėra aišku kokios srities ar profesijos praktinio darbo bei kokio pobūdžio ir srities pedagoginio darbo stažas reikalaujamas.
5. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūlome atsisakyti reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių licencijuojančios institucijos funkcijas, t.y. siūlome šioje dalyje tiesiog įvardinti šią instituciją, o jos funkcijas nustatančias normas dėstyti licencijavimo tvarką įtvirtinančiose nuostatose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors šioje dalyje siūloma nustatyti, kad licencijuojanti institucija nustato psichologų įrašymo į licencijuotų psichologų sąrašą reikalavimus bei tvarko šį sąrašą, kitose projekto nuostatose apie šį sąrašą nėra užsimenama. Vertinant siūlymą dėl licencijuotų psichologų sąrašo tvarkymo (kartu su psichologų licencijavimu), atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju psichologų paslaugoms) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t.y. arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą. Manome, kad tokio pobūdžio ribojimai, kai naudojami du valstybinės priežiūros modeliai iš esmės nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir jau minėtais nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principais, taikomais nustatytiems reikalavimams teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui. Atsižvelgiant į tai, projekte turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta psichologų teikiamų paslaugų valstybinio reguliavimo forma.
6. Be to, ginčytinas pats projekto 2 straipsnio 4 dalies tikslingumas, nes licencijuojanti institucija yra nurodoma projekto 6 straipsnio 2 dalyje.
7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamą „psichologo podiplominę praktinę veiklą“ siūlome sieti ne su psichologo subjektyviais norais ar siekiais, o su objektyviu kriterijumi, t.y. su neturėjimu galiojančios praktinės veiklos licencijos. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje vietoj žodžių „siekiančio įgyti licenciją“, įrašytini žodžiai „neturinčio galiojančios psichologo praktinės veiklos licencijos“. Be to, siekiant atskirti šią veiklą nuo licencijuojamos psichologo praktinės veiklos, tikslinga šią sąvoką dėstyti taip: „podiplominė psichologo praktika“.
8. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio, nustatančio subjektą, įgaliotą konstatuoti psichologo praktinės veiklos klaidą, siūlome atsisakyti kaip perteklinio (analogiško turinio nuostata įtvirtinta projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Taip pat siūlome, atsižvelgiant į tai, kad psichologo praktinės veiklos klaidos nustatymas turės rimtas teisines pasekmes psichologui, bei į psichologo teikiamų paslaugų specifiką, projekte aiškiau atskleisti „padarytos žalos kliento sveikatai“ turinį.
9. Projekto 3 straipsnio dėstymas keistinas ir tikslintinas iš esmės:
Pirma, straipsnio pavadinimas nesutampa su skyriaus, kuriame jis yra vienintelis, pavadinimu. Galbūt tikslinga straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „Psichologo kvalifikacijos įgijimas ir rengimasis praktinei veiklai“.
Antra, straipsnio 1 ir 2 dalies reikia atsisakyti, nes bendrieji reikalavimai pirmos ir antros pakopų studijų programų apimčiai ir turiniui nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, reguliuojančiame studijų organizavimą aukštosiose mokyklose.
Trečia, šio straipsnio nuostatos nesiderina su projekto 2 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad psichologo profesinė kvalifikacija gali būti įgyjama ir baigus vientisąsias psichologijos krypties studijas.
Ketvirta, šio straipsnio 3 dalis turėtų būti dėstoma aiškiai įtvirtinant, kad psichologo podiplominė praktinė veikla nėra studijų tęsimo forma, o privaloma teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo (t.y. licencijos įgijimo) sąlyga.
Penkta, siekiant teisinio aiškumo šio straipsnio 3 dalies turinys turi būti konkretinamas ir tikslinamas atsižvelgiant į kitas projekto nuostatas:
- 3 dalies pirmojoje pastraipoje ir 3 dalies 3 bei 4 punktuose brauktini žodžiai „prižiūrima“ bei „prižiūrimos“ (derinant su projekto 2 straipsnyje pateiktu šios sąvokos apibrėžimu);
- 3 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „psichologo podiplominė praktinė veikla“;
- 3 dalies 1 punkte brauktini žodžiai ir skaičius „arba 60 studijų kreditų“, nes podiplominė praktinė veikla nėra laikoma studijomis, kurių apimčiai taikoma kreditų sistema. Be to, šiam punktui taikytina pastaba ne tik dėl antrosios pakopos, tačiau ir vientisųjų studijų baigimo galimybės numatymo;
- 3 dalies 2 punkte žodžio „organizacija“ turinys nėra aiškus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad psichologai galės verstis praktine veikla ne tik darbo sutarties pagrindu kokioje nors „organizacijoje“, tačiau ir savarankiškai (projekto 6 straipsnio 1 dalis);
- siekiant teisinio aiškumo, 3 dalies 2 punkte po žodžių „toje pačioje“ įrašytini žodžiai „psichologo veiklos“;
- 3 dalies 3 punkte turi būti atskleistas vartojamų formuluočių „individualių supervizijų valandų“ bei „supervizijų dirbant grupėje“ turinys.
- 3 dalies 4 punkte vietoj žodžio „įgyvendinimo“ įrašytinas žodis „vykdymo“.
10. Projekto 4 straipsnis tikslintinas atsižvelgiant į šiuos aspektus:
Pirma, reikėtų aiškiai nurodyti, kad esminė teisės vykdyti praktinę veiklą Lietuvos Respublikoje įgijimo sąlyga yra išduota ir galiojanti psichologo praktinės veiklos licencija. Tuo tarpu aukštojo mokslo kvalifikacija bei podiplominė praktika yra būtina ne praktinės veiklos vykdymo, o licencijos išdavimo sąlyga.
Antra, projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos yra ydingos tuo, kad iš esmės nenustato jokių reguliacinio pobūdžio normų, o tiesiog įtvirtina deklaratyvias, konkrečių įgalinimų viešojo administravimo subjektams nenustatančias, normas. Atkreipiame dėmesį, kad esminės licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygos turi būti įtvirtintos įstatyme ir tik detalizuotos bei sukonkretintos poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, taip pat pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose jokios Lietuvos Respublikos ministerijos kompetencijai nepriklauso nustatyti ir tvirtinti psichologų teikiamų paslaugų reikalavimų ar psichologų praktinės veiklos aprašų, todėl tokia nuostata teisinio reguliavimo požiūriu yra niekinė.
Trečia, projekto 4 straipsnio 4 dalies nuostata yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, reikėtų atskleisti „neteisėto vertimosi“ psichologo praktine veikla turinį (galbūt turima omenyje, vertimasis praktine veikla neturint galiojančios licencijos). Taip pat pažymėtina, kad galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato atsakomybės už vertimąsi neteisėtas psichologo praktine veikla, todėl siūloma nuostata iš esmės yra niekinė.
Ketvirta, projekto 4 straipsnio 2 dalyje ir toliau projekto tekste vartojama sąvoka „asmuo“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje.
Penkta, pastebėtina, jog 4 straipsnio 2 dalies nuoroda į projekto 3 straipsnį, nurodant jog šiame straipsnyje nustatomi tam tikri reikalavimai asmenims, yra klaidinanti ir netiksli, nes projekto 3 straipsnis reguliuoja psichologų rengimą, o ne reikalavimus asmenims siekiantiems verstis psichologo praktine veikla.
11. Projekto 5 straipsnio nuostatos iš esmės tobulintinos, derinant jas su Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, kuris įgyvendina 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, reglamentuojama Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimas, kai kvalifikacijos pripažinimo siekiantis asmuo pagal įgytą profesiją ketina Lietuvos Respublikoje faktiškai verstis ekonomine veikla tiek neribotą laiką ir naudojantis stabilia infrastruktūra (t. y. teisė įsisteigti), tiek ir laikinai ar vienkartinai (t. y. teisė teikti paslaugas) bei su Paslaugų įstatyme įtvirtintais užsieniečių teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje principais. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 5 straipsnio 1-3 dalyse yra reglamentuojama tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisė laikinai ar vienkartinai teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, t. y. tik teisė teikti paslaugas. Pažymime, kad projekte turėtų būtų numatyta ne tik jų teisė teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, bet ir jų teisė įsisteigti. Taip pat projekte turėtų būti reglamentuojama, kaip Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali naudotis šiomis teisėmis.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume užsienyje įgytų psichologų profesinių kvalifikacijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybių piliečių teisę laikinai arba įsisteigus Lietuvoje nuolat teikti psichologų paslaugas (vykdyti psichologų praktinę veiklą) reguliuoti atskirais straipsniais.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnyje turėtų būti nustatomos ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, tačiau ir Europos ekonominės erdvės bei Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimo bei teisės verstis psichologo praktine veikla Lietuvoje sąlygos.
Be to, šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog projekto 5 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko, nes šiame straipsnyje reguliuojami ir teisiniai santykiai, susiję trečiosiomis valstybėmis, o ne tik su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.
Taip pat, nurodytina kas turima omenyje straipsnio pavadinime vartojant sąvoką „kitų Europos Sąjungos valstybių narių“, nes prieš tai einančiame įstatymo tekste neaptariami jokie santykiai susiję su kažkuriomis Europos Sąjungos valstybėmis, kurių atžvilgiu būtų galima vartoti žodį „kitų“.
13. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „valstybė narė“. Ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje.
14. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje ir kitose šio straipsnio dalyse reguliuojami teisniai santykiai, susiję su laikinu psichologo paslaugų teikimu. Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatymo projektas stokoja teisės normų, apibrėžiančių laikinumo sąvoką, kriterijus, lemiančius laikinumo pobūdį, be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris konkrečiai subjektas turėtų teisę vertinti, ar psichologo paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, t.y. atitinka aukščiau nurodytus paslaugų teikimo laikinumo vertinimo kriterijus.
Pažymėtina ir tai, jog projekte nenumatoma jokia asmenų, laikinai teikiančių psichologo paslaugas, registracija, taigi niekas net nesužinotų, jog tam tikri asmenys laikinai teikia psichologo paslaugas. Taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu būtų nustatoma, kad pastarųjų subjektų teikiamos paslaugos yra ne laikino, bet nuolatinio pobūdžio. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus.
15. Projekto 5 straipsnio 2 dalis savo turiniu kartoja projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą išimtį, todėl ši straipsnio dalis vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio. Siūlytina šios straipsnio dalies atsisakyti.
16. Tuo atveju, jei projekto 5 straipsnio 4 dalyje vartojant sąvoką „trečioji šalis“ kalbama apie valstybes, sąvoka tobulintina. Be to, ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje.
17. Projekto 6 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo turinio. Atsižvelgiant į tai, jog straipsnyje reguliuojamas licencijų išdavimo procesas, straipsnis galėtų vadintis Psichologo praktikos licencijavimas.
18. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūlome aiškiai nurodyti vertimosi psichologo praktine veikla savarankiškai formas. Taip pat nėra aišku, kam išskirti vertimosi psichologo praktine veikla būdus, kai iš esmės, jokiai pasirinktai veiklos formai suvaržymai ar ribojimai nėra taikomi.
Be to, Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 6 straipsnio 1 dalis papildytina nuostata, jog psichologas turi teisę verstis psichologo praktine veikla tik turėdamas psichologo praktikos licenciją.
19. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje atsisakytina pavadinimo „Lietuvos psichologų sąjunga“ vartojimo, nes ši institucija projekto 2 straipsnio 4 dalyje jau yra apibrėžta ir įvardinta kaip Licencijuojanti institucija.
20. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologo praktinės veiklos licencijas išduoda ir prižiūri kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų Lietuvos psichologų sąjunga. Šis siūlymas ginčytinas dėl kelių priežasčių.
Pirma, nėra aišku, kodėl pasirenkamas dvejopas psichologų praktinės veiklos reguliavimo modelis, pagal kurį, dalį psichologų praktinės veiklos įgyvendinimo reikalavimų siūloma nustatyti valstybės institucijų, įgyvendinančių viešąją valdžią, sprendimais (pvz. Vyriausybės įgaliota institucija tvirtintų podiplominės praktikos vykdymo tvarką, ministerija tvirtintų psichologų praktinės veiklos aprašus, Vyriausybės sudaryta komisija vertintų profesinę kvalifikaciją ir konstatuotų praktinės veiklos klaidas), o dalį – psichologų savivaldą įgyvendinančių institucijų sprendimais.
Antra, projekte numatoma, kad psichologų licencijavimą vykdo viešo juridinio asmens teisinę formą turinti Lietuvos psichologų sąjunga, tačiau šios sąjungos veiklos teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, nėra išsamus ir pakankamas. Kadangi projektu Lietuvos psichologų sąjungai siūloma perduoti tam tikras viešojo administravimo funkcijas, valstybė įgyja pareigą prižiūrėti kaip jos yra vykdomos. Vadovaujantis projekto 6 straipsnio 2 dalimi, sąjunga ne tik vykdo psichologų praktinės veiklos licencijavimą, bet ir pati rengia veiklos licencijavimo taisykles ir jas patvirtina. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neužtikrina nei tinkamo viešosios funkcijos vykdymo, nei šios funkcijos vykdymo priežiūros. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte numatyti ne tik sąjungos funkcijas, bet ir nurodyti jos veiklą reglamentuojančius įstatymus, veiklos uždavinius ir principus, teises ir pareigas, narytę (jei tokia yra), sąjungos valdymo organus, atsakingus už atskirų funkcijų vykdymą, finansavimo principus, veiklą reglamentuojančių teisės aktų (statuto, vidaus darbo reglamento ir pan.) priėmimo tvarką ir t.t. Taip pat piktnaudžiavimo teise požiūriu ginčytinas reguliavimas, pagal kurį psichologų praktinę veiklą licencijuotų institucija, kuriai psichologai, siekiantys gauti licenciją, nepriklauso.
21. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad licencija išduodama asmeniui, pateikusiam Licencijavimo institucijai jos patvirtintose taisyklėse nurodytus dokumentus. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Vadovaujantis šiuo principu, manome, kad įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtinta kokių dokumentų (t.y. kokią informaciją ar duomenis pagrindžiančių) gali būti pareikalauta iš pareiškėjų, siekiančių gauti psichologo praktinės veiklos licenciją.
22. Siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams, siūlome atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) kaip nebūtino ir perteklinio. Mūsų nuomone, dokumentų vertimo tvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka yra pakankamas užsienyje išduotų dokumentų autentiškumo įrodymas.
Be to, šioje straipsnio dalyje apibrėžtina apie kokias užsienio valstybes šioje straipsnio dalyje kalbama, pavyzdžiui, ar tarp šių užsienio valstybių patenka ir Europos Sąjungos valstybės narės.
23. Projekto 6 straipsnio 5 dalies antras sakinys dėstytinas atskiroje straipsnio dalyje, nes tai yra savarankiška teisės norma, jokiais loginiais ryšiais nesusijusi su teisės norma, dėstoma šios straipsnio dalies pirmame sakinyje.
24. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad licencijos turėtojas privalo taisyklėse nustatyta tvarka kas 5 metus pranešti Licencijavimo institucijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir psichologo praktinę veiklą. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kokio pobūdžio informacija apie vykdomą faktinę praktinę veiklą turės būti teikiama. Be to, svarstytinas pats reikalavimo dėl informacijos apie vykdomą psichologo veiklą ir teikiamas paslaugas licencijuojančiai institucijai pagrįstumas, t.y. nėra aišku, kaip informavimas apie savo veiklą siejasi su licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi.
25. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje nustatomos pagrindinės psichologo veiklos sritys, kurios nurodomos licencijose. Siekiant teisinio aiškumo, šią nuostatą reikia tikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad visose išduodamose licencijoje nurodomos visos įstatyme išvardytos sritys. Be to, projekte neatskleista kokiu principu licencijose nurodomos šios sritys, t.y. nėra aišku, ar jose įrašomos tos sritys, kurių pareiškėjas tiesiog pageidauja, ar, vis dėlto, šių sričių nurodymas licencijoje siejamas su tam tikra specializacija, ką patvirtina atitinkamas kvalifikacijos ar įgytos kompetencijos pažymėjimas, ar su papildomų kvalifikacijos kursų išklausymu ar kitų sąlygų įgyvendinimu.
26. Projekto 6 straipsnio 6 dalies 5 punktas brauktinas, kaip nenustatantis jokių reguliacinio pobūdžio normų.
27. Projekto 6 straipsnio 8 dalies nuostata, numatanti, kad už Lietuvos psichologų sąjungos išduodamų licencijų išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar dublikato išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, prieštarauja Rinkliavų įstatyme įtvirtintai principinei nuostatai, pagal kurią valstybės rinkliava kaip privaloma įmoka imama už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas.
28. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje vartojamos sąvokos „laikoma jog licencija išduota“ ir „priima sprendimą dėl licencijos išdavimo“. Pastebėtina, jog savo turiniu tai nėra identiškos sąvokos ir suponuoja skirtingą veiksmų seką. Vienu atveju, asmuo negauna jokio licencijos dokumento, kitu – asmeniui išduodamas dokumentas. Svarstytina, ar pagrįsta nustatyti skirtingą licencijos išdavimo tvarką ir būdą tos pačios kategorijos asmenims.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai bus tik laikoma, jog asmeniui išduota licencija, nėra aišku, kaip galėtų būti taikomos projekto 6 straipsnio 10 ir 11 dalys ir koks jų tarpusavio santykis, nes pagal 9 dalį asmuo jau bus laikomas turinčiu licenciją ir galės verstis psichologo praktine veikla, tuo tarpu 10 ir 11 dalys nustato, jog gali būti skirtas terminas trūkumams šalinti, jei pateikti ne visi dokumentai ir tik pašalinus šiuos trūkumus, išduodama licencija.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog skirtingų licencijos išdavimo būdų nederėtų reguliuoti vienoje straipsnio dalyje.
Apibendrinant šias pastabas ir atsižvelgiant į komplikuotą situaciją, kuri būtų sukurta priėmus siūlomą reguliavimą, siūlytina apsispręsti dėl licencijos išdavimo tvarkos ir būdo bei taikyti jį visais atvejais, atitinkamai pakeičiant ir papildant visą siūlomą reguliavimą.
29. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje ir toliau projekto tekste vartojama sąvoka „licencijas išduodanti institucija“. Ši sąvoka neatitinka projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvokos „licencijuojanti institucija“. Kadangi vartojant abi sąvokas kalbama apie tą pačią instituciją, sąvokos „licencijas išduodanti institucija“ projekto tekste atsisakytina.
30. Teisinio aiškumo požiūriu ydingas projekto 6 straipsnio 9 dalies dėstymas, pagal kurį dalis nuostatų skirta Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, o kita dalis Lietuvos Respublikos piliečiams. Kaip minėta aukščiau, siūlome užsienio valstybių narių teisės verstis psichologo praktine veikla sąlygas dėstyti atskiruose straipsniuose.
31. Projekto 6 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje nėra aiškus formuluotės „deklaruoja atitiktį minėtam reikalavimui“ turinys, t.y. nėra aišku kuriam įstatyme įtvirtintam reikalavimui atitiktis turi būti deklaruojama.
32. Projekto 6 straipsnio 9 dalies pirmoji pastraipa ir šios dalies 1 punktas prieštarauja vienas kitam, nes pirmojoje pastraipoje numatyta, kad užsienio piliečiui licencija laikoma išduota nuo deklaracijos pateikimo dienos, o 1 punkte, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius (nes užsienio piliečiams taikytinas kitoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas).
33. Nesuprantama, kodėl projekto 6 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodomas ne didesnis kaip 30 dienų terminas siejamas tik su projekto 11 straipsnio, nustatančio licencijos išdavimą psichologui, kuriam licencijos galiojimas buvo panaikintas, nuostatomis. Vertinant šį siūlymą, nėra aiškus koks būtų licencijos išdavimo terminas visais kitais kreipimosi dėl licencijų išdavimo atvejais.
34. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje žodžiai „Europos Sąjungos šalies“ keistini į žodžius „Europos Sąjungos valstybės narės“.
35. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje nurodytina, ar šioje dalyje kalbama apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečius, ar apie bet kurių valstybių piliečius, kurie yra psichologai ir svarbus yra tik tas faktas, jog jie atvyko „iš kitos Europos Sąjungos šalies“, neatsižvelgiant į jų pilietybę.
36. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje nurodytina kokia institucija ar koks teisės aktas nustato Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktika formą bei tokios Deklaracijos turinio reikalavimus.
37. Projekto 6 straipsnio 10 dalies nuostatos pildytinos, nurodant, kad licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui, per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai. Be to, ši dalis papildytina nuostata, numatančia teisines termino trūkumams pašalinti praleidimo pasekmes.
38. Sistemiškai analizuojant projekto 6 straipsnio 9 ir 11 dalis darytina išvada, jog teikiamu reguliavimu siūloma nustatyti skirtingus licencijos išdavimo modelius priklausomai nuo to, kokios valstybės pilietis kreipiasi dėl licencijos išdavimo. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pagal aptariamo straipsnio 9 dalį, jei dėl licencijos kreipiasi iš Europos Sąjungos valstybės narės atvykęs psichologas, jam taikomas „D“ (deklaravimo) licencijos išdavimo modelis, t.y. kai prieš asmeniui įgyjant teisę vykdyti tam tikrą veiklą asmens patikrinimas neatliekamas, nes asmens atitiktis veiklos licencijavimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams yra grindžiama informacija, priskiriama valstybės informaciniams ištekliams, ir (ar) dokumentais, išduotais kitų institucijų ar įstaigų, ir (ar) paties asmens pateiktais duomenimis, ir (ar) dokumentais, todėl gali būti vertinama po to, kai licencija yra išduota[1]. Šiuo atveju licencija laikoma išduota kitą dieną nuo Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktika pateikimo dienos.
Pagal aptariamo straipsnio 11 dalį, jei dėl licencijos kreipiasi bet kurie kiti asmenys, t.y. kurie nėra iš Europos Sąjungos valstybės narės atvykę psichologai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos piliečiai, taikomas „G“ (griežtas) licencijos išdavimo modelis, t.y. kai prieš suteikiant asmeniui teisę vykdyti tam tikrą veiklą yra būtina atlikti asmens pateiktų dokumentų, informacijos, priskiriamos valstybės informaciniams ištekliams, veiklos vykdymo vietos ir priemonių, veiklą vykdysiančių darbuotojų kvalifikacijos ir panašiai patikrinimą dėl jo atitikties įstatymuose, reguliuojančiuose tam tikros rūšies veiklos licencijavimą, nustatytiems reikalavimams[2]. Šiuo atveju Licencijavimo institucija per 30 dienų priima sprendimą išduoti ar neišduoti licenciją.
Toks skirtingas teisinis reguliavimas, taikytinas iš esmės niekuo nesiskiriančioms asmenų grupėms, vertintinas kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiškumo principą. Pastebėtina, jog konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, jog konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (pavyzdžiui, 2010-04-20 nutarimas). Siūlytina tobulinti reguliavimą.
39. Projekto 6 straipsnio 10 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokį sprendimą šioje nuostatoje kalbama.
40. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 6 straipsniu ir kitomis projekto nuostatomis, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, siekiama licencijuoti psichologų praktinę veiklą siekiant užtikrinti kokybiškas psichologines paslaugas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog projekte visiškai nereguliuojami teisiniai santykiai, susiję su asmenų teise žinoti apie psichologus, kurie teikia paslaugas be licencijos, t.y. nenustatoma jokia procedūra, kurios metu asmenys, turintys teisę verstis psichologo praktine veikla, būtų viešinami, pavyzdžiui, būtų skelbiamas licencijas turinčių psichologų sąrašas, psichologų, kurių licencijos galiojimas sustabdytas sąrašas ir kiti sąrašai.
41. Projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su projekto 4 straipsnyje išdėstytais reikalavimais licencijai gauti. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Kitaip sakant, siūlome šiuos du projekto straipsnius suderinti tarpusavyje, 4 straipsnyje nurodant visas būtinas teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo sąlygas, o 7 straipsnyje nustatant, kad licencija, be kitų pagrindų, neišduodama ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas netenkina bent vienos iš projekto 4 straipsnyje nurodytos sąlygos.
42. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakytina sąvokos „suklastoti“ vartojimo, nes ši sąvoka sietina su baudžiamosios teisės kategorijomis, tuo tarpu licencija turėtų būti neišduodama ir tais atvejais, kai dokumentuose nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys.
Be to, projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai turėtų būti papildyta ir kitais pagrindais, kuriems esant asmeniui nebūtų išduodama licencija, pavyzdžiui, asmens veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava ir kt.
43. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „Taisyklių nustatyta tvarka“, arba deramoje projekto vietoje nustatytina, jog ir pirminis kreipimasis dėl licencijos išdavimo vykdomas tokia pat tvarka, nes neturi ir negali būti skirtumų dėl kreipimosi tvarkos, kai kreipiamasi dėl to paties dalyko. O šiuo atveju, projekte nenustatoma kokia tvarka vyks pirminis kreipimaisi dėl licencijos išdavimo.
44. Projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad licencijuojančios institucijos sprendimai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka turi būti dėstoma ne šiame straipsnyje, o kaip bendroji nuostata, nurodanti, kad visi licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlome nurodyti, kad šie sprendimai skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
45. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių licencijuojamų veiklos sąlygų nevykdymas gali būti licencijos galiojimo sustabdymo pagrindu.
46. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą reikia tikslinti šiais aspektais:
- turėtų būti plačiau atskleista: Vyriausybės sudaromos Psichologų praktinės veiklos vertinimo komisijos statusas, sudarymo tvarka, funkcijos bei jos sprendimų teisinė galia ir santykis su licencijuojančios institucijos priimamais sprendimais;
- reikėtų atskleisti kokiais atvejais (esant pranešimui, prašymui, skundui, planiniai ar neplaniniai patikrinimai) ši komisija galėtų vertinti licencijos turėtojo profesinę kompetenciją. Be to, nėra aišku kokiu būdu ir pagrindu būtų vertinama profesinė kompetencija, nes teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimas nesiejamas su reikalavimu tenkinti tam tikras profesinės kompetencijos sąlygas (licencijos išdavimas siejamas tik su atitinkamu išsilavinimu ir atlikta podiplominę praktika);
- reikėtų atskleisti šiame punkte minimo Psichologų profesinės etikos kodekso statusą, t.y. nėra aišku nei institucija rengianti ir (ar) tvirtinanti šį teisės aktą, nei jo teisinė galia.
47. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas, numatantis, kad neištaisius netinkamai įformintų dokumentų trūkumų, licencijos galiojimas sustabdomas, prieštarauja projekto 7 straipsnio 1 dalies 1punktui, kuriame nustatyta, kad per nustatytą terminą neištaisius dokumentų trūkumų licencija apskritai neišduodama. Be to nurodytina kokie trūkumai turėtų ir galėtų būti laikoma mažareikšmiais.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog trūkumų šalinimo termino jokiais atvejais negali nustatyti Taisyklės, nes šis terminas yra susijęs su asmens teise verstis psichologo praktine veikla, todėl šis terminas turi būti nustatytas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, kadangi, kaip jau minėta, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu, gali būti nustatomas tik įstatymu.
48. Nėra suprantama, kaip būtų taikomas projekto 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas, nes projekte nėra numatytas nei vienas atvejis, kada psichologų praktinės veiklos vertinimo komisijoje būtų pradedamas nagrinėti licencijos galiojimo panaikinimo klausimas.
49. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „kuris gali būti ne ilgesnis kaip vieneri metai“ įrašytini žodžiai „kuris negali būti ilgesnis kaip vieni metai“. Be to, reikėtų numatyti ir trumpesnį licencijos galiojimo sustabdymo terminą tuo atveju, kai licencija sustabdoma licencijos turėtojo prašymu jo prašomam terminui.
50. Siekiant logiško teisės akto dėstymo nuoseklumo, projekto 8 straipsnio 4 ir 5 dalis keistinos vietomis. Be to, 5 dalis tikslintina:
- nurodant 3 darbo dienų termino skaičiavimo pradžią;
- vietoj žodžių „licencijavimo taisyklėse“ įrašant žodį „Taisyklėse“ (nes įvesta santrumpa);
- žodžius „kuris per licencijavimo taisyklėse nustatytą terminą turi pašalinti trūkumus“ braukiant kaip perteklinius ir ne šios dalies reguliavimą dalyką;
- vietoj žodžių „nurodydama priežastis“ įrašant žodžius „nurodydama licencijos galiojimo sustabdymo pagrindą ir terminą“ (analogiškai tikslintina ir projekto 10 straipsnio 3 dalis).
51. Projekto 8 straipsnio 6 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies redakcijos tikslintinos, nes jos suponuoja, kad licencijuojanti institucija gali sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą savo nuožiūra ir nesant įstatyme nurodytiems licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindams, priešingu atveju nuostata vertintina kaip neatitinkanti konstitucinio teisinės valstybės principo, nes asmenų teisės būtų ribojamos nesant įstatyminio pagrindo, o tik esant institucijos norui (iniciatyvai).
52. Projekto 9 straipsnyje nustatytinas terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo. Termino nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis psichologo praktine veikla, todėl šis terminas turi būti nustatytas įstatyme, kadangi, kaip jau minėta, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu, gali būti nustatomas tik įstatymu.
53. Dėl projekto 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų licencijos panaikinimo pagrindų išsakytinos analogiškos pastabos kaip ir dėl atsisakymo išduoti licenciją pagrindų.
54. Projekto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytini terminai, per kuriuos turi būti priimti atitinkami sprendimai ir apie juos informuojami asmenys. Termino nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis psichologo praktine veikla, todėl šis terminas turi būti nustatytas įstatyme, kadangi, kaip jau minėta, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu, gali būti nustatomas tik įstatymu.
55. Nesuprantamas projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią licencijuojančiai institucijai privalo būti grąžinamas licencijos originalas, tikslas. Manome, kad visi sprendimai dėl licencijų išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo tiesiog turėtų būti skelbiami viešai, pvz. licencijuojančios institucijos interneto svetainėje. Be to, neaišku kokia atsakomybė būtų taikoma (ir ar ji atitiktų teisinio reguliavimo protingumo ir proporcingumo principus), jeigu psichologas per 3 darbo dienas negrąžintų licencijos originalo.
Taip pat pastebėtina, jog neaišku ką turėtų grąžinti asmuo, kuris tik laikomas asmeniu, kuriam išduota licencija pagal projekto 6 straipsnio 9 dalį.
56. Projekto 11 straipsnio tikslingumas yra neaiškus, nes nenustato jokių specialių licencijos išdavimo sąlygų asmenims, kuriems licencijos galiojimas buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlome atsisakyti šio straipsnio kaip perteklinio.
Be to, šis straipsnio abi dalys derintinos tarpusavyje bei tikslintinos atsižvelgiant į kituose projekto straipsniuose vartojamą terminiją ir įvestas santrumpas. Taip pat tikslintina ir šio straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į 11 straipsnį (turėtų būti pateikta nuoroda į 10 straipsnį).
Taip pat pažymėtina, jog nėra suprantama kodėl asmuo, kuriam licencijos galiojimas buvo panaikintas pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai pateikti suklastoti dokumentai licencijai gauti, arba pagal projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai Psichologų praktinės veiklos vertinimo komisija nustato, kad licencijos turėtojas padarė psichologo praktinės veiklos klaidą, vėl be jokių apribojimų, nedelsiant po licencijos galiojimo panaikinimo, vėl galėtų kreiptis dėl licencijos išdavimo, nenustatant šiems asmenims jokių apribojimų ir nesvarstant šių asmenų tinkamumo vykdyti psichologo praktinę veiklą. Toks nuostatų turinys kelia abejonių dėl jų proporcingumo, be to, svarstytina, ar toks teikiamas reguliavimas užtikrina asmenų teisę gauti tinkamas psichologų paslaugas.
57. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „Įstatymo“ rašytinas iš mažosios raidės, nes projekte neaptartas toks santrumpos vartojimas.
58. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta psichologo teisė kelti kvalifikaciją turėtų būti dėstoma prie 13 straipsnyje numatytų psichologo pareigų, nes už jos nevykdymą gali būti taikoma įstatyme numatyta atsakomybė (licencijos galiojimo sustabdymas ar panaikinimas).
59. Nėra aiškus projekto 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamos sąvokos „žala” turinys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala gali būti padaroma tokia nusikalstama veika, kuri tiriama tik privataus kaltinimo tvarka, todėl ginčytina paties psichologo teisė savo iniciatyva pranešti apie tai įgaliotoms institucijoms.
60. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 9 punktas brauktinas kaip perteklinis, nes jis dubliuoja 4 punkto nuostatą.
61. Projekto 13 straipsnio 3 dalis turėtų būti dėstoma kaip atskiras 2 dalies punktas. Be to, už šios pareigos nevykdymą kylančios pasekmės (licencijos galiojimo sustabdymas) turėtų būti dėstomos atitinkamose projekto nuostatose, reglamentuojančiose licencijos galiojimo sustabdymo pagrindus. Taip pat projekte reikia nurodyti kokia institucija turi numatyti profesinė kvalifikacijos kėlimo tvarką.
62. Projekto 14 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio reguliavimo dalyko ir paskirties. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio paskirtis yra nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo praktinę veiklą vykdžiusių psichologų teisės vykdyti psichologų praktinę veiklą šio įstatymo nustatyta tvarka įgijimo sąlygas, siūlome straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „įstatymo taikymas“ arba „baigiamosios nuostatos“.
63. Pažymėtina, kad projekto 14 straipsnio nuostatos išdėstytos neaiškiai, padrikai, su nuorodomis į neegzistuojančius projekto straipsnių dalių punktus, todėl sunku vertinti ir teikti pastabas dėl jų turinio. Reikėtų šį straipsnį dėstyti nuosekliai, aiškiai, atskirai apibrėžiant iki šio įstatymo įsigaliojimo veikusių psichologų, kurie:
1) atitinka visus įstatyme įtvirtintus reikalavimus;
2) atitinka nustatytus išsilavinimo reikalavimus, tačiau neatitinka būtinojo darbo stažo reikalavimų;
3) netenkina nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo pereinamuoju laikotarpiu sąlygas.
64. Pažymėtina, kad projektas yra susijęs su viešojo administravimo funkcijų atitinkamoms institucijoms nustatymu bei licencijų išdavimo sistemos kūrimu ir vykdoma psichologų praktinės veiklos priežiūra, todėl tikėtina, kad šio įstatymo įgyvendinimui prireiks valstybės biudžeto lėšų. Todėl atitinkamai turi būti pateikiami įvertinimai apie biudžeto lėšų poreikį įstatymo įgyvendinimui bei gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvada.
65. Apibendrinant aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected].