LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TURTO CIVILINIO KONFISKAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-3214

2019-12-04 Nr. 102-P-63

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, biuro padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Institucijų atstovai: Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais Gintarė Surblytė-Namavičienė, Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais Inga Žukovaitė, Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų sk. vyresnysis mokslo darbuotojas Skirmantas Bikelis, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovas Dainius Žilinskas, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyresnysis patarėjas Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausioji patarėja Indrė Žvaigždinienė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kajėnas.

2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos: (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas daro poveikį Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomoms vertybėms – nuosavybės teisei, teisei į teisingą teismą.

Nuosavybės teisių apsaugos garantijos yra įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje – nuosavybė neliečiama, kiekvienas asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimta tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad šiame straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Tiek Konstitucinis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat ne kartą yra pažymėję, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu dėl padarytų teisei priešingų veikų, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau visais atvejais ribojant nuosavybės teisę turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Vertinant priemonių proporcingumą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas procedūroms. (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai; EŽTT sprendimai bylose AGOSI v Jungtinė Karalystė, pareiškimo Nr. 9118/80, Butler v. Jungtinė Karalystė, pareiškimo Nr. 41661/98, Dimitrovi v. Bulgaria, pareiškimo Nr. 12655/09).

Išnagrinėjus projekto nuostatas, abejotina, ar jos yra pakankamos, jog nesudarytų prielaidų pažeisti Konstitucijos 23 straipsnio reikalavimus ir teisinės valstybės principą, nes kyla abejonių, ar turto civilinio konfiskavimo proceso procedūros leidžia turto savininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims pasinaudoti veiksminga nuosavybės teisių gynyba, kad išvengtų nepagrįsto teisių suvaržymo ir nuostolių, taip pat gauti tinkamą kompensaciją tais atvejais, kai institucijos priėmė nepagrįstus sprendimus.

Pirma, projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti prokuroro, priėmusio nutarimą pradėti civilinio konfiskavimo procesą, teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl turto arešto. Jeigu toks prašymas paduodamas iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, teismas nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, kuris negali būti ilgesnis kaip 120 kalendorinių dienų. Prašymas dėl turto arešto paduodamas ir nagrinėjamas, turto areštas taikomas Civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka, išskyrus analizuojamo straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis. Pagal projekto 7 straipsnį, bylos dėl turto civilinio konfiskavimo nagrinėjamos pagal prokuroro ieškinį viešajam interesui ginti. Projekte nesiūloma nustatyti jokių tokio ieškinio nagrinėjimo terminų ar specialių taisyklių. Toks siūlomas reguliavimas kelia abejonių dėl jo proporcingumo siekiamiems tikslams. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant turto areštą, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, šis terminas negali būti ilgesnis kaip 14 dienų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 147 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu pritaikius turto areštą civilinio konfiskavimo procese, asmens nuosavybės teisės į turtą iki ieškinio pareiškimo galėtų būti suvaržomos ir 120 dienų. Be to, pareiškus ieškinį turto areštas nėra panaikinamas, nėra numatyta ir maksimalių bylos nagrinėjimo teisme terminų, taigi turtas gali būti areštuotas ir keletą metų. Jeigu būtų areštuotas visas asmens turtas, įskaitant visas jo pajamas, įmones, profesinei veiklai naudojamas priemones, asmuo gali patirti žymių nuostolių, be to, toks asmuo negalėtų sumokėti mokesčių valstybei, duoti išlaikymo vaikams. Šiame kontekste pastebėtina, kad gali būti areštuotas ne tik asmens, kuris įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, bet ir kitų asmenų iš šio asmens įgytas turtas.

Manytume, kad valstybė turi būti suinteresuota, jog numatomo konfiskuoti galimai neteisėtai įgyto turto vertė nesumažėtų ne tik dėl to, kad nenukentėtų teisėti turto savininko ir kitų asmenų interesai, bet ir todėl, kad nuostolių nepatirtų visa visuomenė, kurios interesais turtas konfiskuojamas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2018 m. balandžio 26 d. rezoliuciją Nr. 2218 (2018)[1], kuri kviečia valstybes nares užtikrinti, kad turto konfiskavimo, nesiejamo su konkrečios nusikalstamos veikos padarymu, atvejais būtų paskirta speciali institucija areštuotam turtui administruoti, kad turtas būtų administruojamas tokiu būdu, jog nesumažėtų jo vertė iki priimant galutinį sprendimą, kad turtu būtų disponuojama tokiu būdu, jog jis duotų kuo didesnę naudą visuomenei. Pastebėtina, kad kitų valstybių įstatymuose yra detaliai reglamentuojama areštuoto turto naudojimo tvarka, administravimo procedūros, areštuoto turto savininkų ir kitų suinteresuotų asmenų teisės (Airijos „Proceeds of Crime Act“ ir Bulgarijos „The Forfeiture in Favour of the State of Illegally Acquired Assets Act”, reglamentuojantys turto konfiskavimą civilinio proceso tvarka, Italijos „Antimafia Code”, kuris reglamentuoja turto konfiskavimą baudžiamojo ir administracinio proceso tvarka). Manytume, kad galiojančio teisinio reguliavimo (CPK 683 straipsnio nuostatų dėl areštuoto turto saugojimo ir administravimo), pradėjus turto civilinio konfiskavimo procesą ir turto civilinio konfiskavimo bylos nagrinėjimo metu nepakanka, kad būtų maksimaliai užtikrintas areštuoto turto vertės išsaugojimas. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančios CPK penktojo skirsnio nuostatos nenustato specialių areštuoto turto administravimo taisyklių, nes turtas gali būti areštuotas iki pareiškiant ieškinį ne daugiau kaip 14 dienų, be to, pagal CPK 146 straipsnį, šalies prašymu teismas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismas gali pareikalauti nuostolių atlyginimo ir savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad turto civilinio konfiskavimo bylose ieškovu būtų prokuroras, abejotina, ar nurodytas galiojantis reguliavimas būtų tinkamas šiose bylose, nes prašoma suma, atsižvelgiant į galimą ilgą turto arešto laikotarpį, gali būti ir labai didelė. Taigi prokuratūrai šiam tikslui turėtų būti skiriami nemaži valstybės biudžeto asignavimai, o jų neskyrus, turto civilinio konfiskavimo procesas gali būti sutrikdytas ar būti neefektyvus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekte nesiūloma nustatyti specialių nuostatų trečiųjų asmenų nuosavybės teisių užtikrinimui. Pagal CPK 49 straipsnio 4 dalį, jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba jų pačių iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese bendraieškiais. Abejotina, ar civilinio konfiskavimo bylose asmenys, turintys teisių į numatomą konfiskuoti turtą, galėtų būti įtraukiami į procesą kaip bendrininkai ar kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad bendrininkų interesai procese visada sutampa, o tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nereiškia jokių savarankiškų pretenzijų į ginčo dalyką. Civiliniame procese taip pat gali dalyvauti tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Pagal CPK 46 straipsnio nuostatas tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios, bet tam, kad jie galėtų įstoti į bylą, apie pradėtą bylos procesą jiems turi būti žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad turto civilinio konfiskavimo byla būtų pradedama valstybės iniciatyva ir turtas konfiskuojamas valstybės naudai, manytina, kad teismas turėtų viešai pranešti apie numatomą bylos nagrinėjimą (pvz., specialiame interneto tinklalapyje) ir paskirti terminą pretenzijoms į numatomą konfiskuoti turtą pareikšti (arba tokį terminą reikėtų numatyti įstatyme). Kitu atveju, jeigu asmens prašymas įtraukti jį į procesą bus pateiktas prieš pat baigiamąsias kalbas, reikės atlikti papildomos medžiagos tyrimą ir procesas užsitęs. Tai būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais. Be to, CPK 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, išaiškinant jam teisę pareikšti ieškinį bendrąja tvarka. Tokia teismo nutartis neskundžiama atskiruoju skundu. Manytume, kad turto civilinio konfiskavimo bylose CPK 46 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas galėtų pažeisti trečiųjų asmenų teisę netrukdomai naudoti savo nuosavybę, nes konfiskuojant asmens, nurodyto projekto 2 straipsnyje, turtą, prieš tai neišnagrinėjus trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymų, gali būti per klaidą konfiskuotas ir trečiųjų asmenų turtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog projektu siūlomos turto civilinio konfiskavimo procedūros, sudarančios prielaidas ilgam laikui areštuoti turtą, nenustačius jokių specialių areštuoto turto administravimo, šio turto savininkų ir kitų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių gynimo nuostatų per visą turto civilinio konfiskavimo procesą, gali lemti legislatyvinės omisijos[2] atsiradimą ir todėl, nepapildžius projekto atitinkamomis nuostatomis, gali būti sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijos 23 straipsnyje garantuotas asmens nuosavybės teises ir teisinės valstybės principą.

Antra, pagal projektą, prokuroras, priėmęs nutarimą nepradėti turto civilinio konfiskavimo proceso pagal projekto 4 straipsnio 9 dalį, priėmęs sprendimą nesikreipti į teismą dėl turto civilinio konfiskavimo pagal projekto 7 straipsnio 1 dalį ar atsiėmęs teisme pareikštą ieškinį, galėtų bet kada vėl pradėti turto civilinio konfiskavimo procesą prieš tuos pačius asmenis ir už tą patį laikotarpį, nes nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, jog prokurorą saisto jo priimtas nutarimas, kad pradėti turto civilinio konfiskavimo procesą ar pareikšti ieškinį dėl turto civilinio konfiskavimo nėra pagrindo. Taigi, nesant įstatyme teisės normų, apsaugančių turto savininkus nuo galimo valstybės institucijų piktnaudžiavimo joms suteiktais įgaliojimais, gali atsirasti legislatyvinė omisija, todėl, nepapildžius projekto atitinkamomis nuostatomis, gali būti sudarytos prielaidos pažeisti asmens teisę netrukdomam naudotis savo nuosavybe ir teisinės valstybės principą. Pastebėtina, kad EŽTT byloje Dimitrovi v. Bulgaria (pareiškimo Nr. 12655/09) pripažino, jog įstatymo nuostatos, kurios leido prokurorui (prosecution authorities) laisvai „pradėti, sustabdyti, baigti ir vėl pradėti procedūras bet kuriuo metu panorėjus“, pažeidė Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimus.

Trečia, pastebėtina, kad turto civilinio konfiskavimo proceso metu turto savininkas turi mažiau garantijų nei baudžiamajame procese (netaikoma nekaltumo prezumpcija, įrodinėjimo našta tenka pačiam turto savininkui, o ne valstybei), tad ir tokiame procese priimti sprendimai turi didesnę įtaką asmens teisėms, įskaitant teisę netrukdomam naudotis savo nuosavybe. Todėl manytina, kad įstatyme turėtų būti numatytas efektyvus kompensacijų už nepagrįstais institucijų sprendimais padarytą žalą atlyginimas. Šioje išvadoje jau minėtoje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje valstybėms rekomenduojama garantuoti kompensacijos išmokėjimą asmenims, kurių turtas buvo areštuotas ar konfiskuotas per klaidą (9.1.2 punktas). Tačiau nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose nėra numatyta valstybės atsakomybė už turto civilinio konfiskavimo metu valstybės institucijų ir teismo padarytą žalą, paaiškėjus, kad turtas buvo areštuotas ar konfiskuotas be pagrindo. Šiame kontekste pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje yra numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, tačiau pagal nurodytą straipsnį žala, atsiradusi dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų konfiskuojant turtą pagal civilinio proceso taisykles, nebūtų atlyginama, jeigu nebūtų nustatyta jų kaltė. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad nesant įstatyme nustatyto efektyvaus žalos atlyginimo mechanizmo asmenims, kurių turtas buvo nepagrįstai areštuotas ar konfiskuotas turto civilinio konfiskavimo proceso metu, gali atsirasti legislatyvinė omisija ir tokiu būdu gali būti sudarytos prielaidos pažeisti nuosavybės teises ir teisinės valstybės principą.

Pritarti iš dalies

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau – Komitetas), atsižvelgęs į visas pateiktas pastabas, nuomones, papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus, surengęs 16 klausymų, projektą patobulino ir teikia jo patobulintą variantą XIIIP-3214(2).

Komiteto išvadose kairėje pusėje nurodomi straipsniai ir kitos struktūrinės dalys pagal Komiteto patobulintą projektą, o jeigu patobulintame projekte tokių straipsnių ar nuostatų nėra- nurodomos ankstesnio projekto struktūrinių dalių numeriai.

NSGK (papildomas komitetas) pirmai pastabai siūlo – pritarti iš dalies.

NSGK argumentai: pagal siūlomą teisinį reglamentavimą asmuo galės įrodinėti turimo turto teisėtumą ir turimo turto atitikimą pajamoms: pateikti paaiškinimus, mokesčio deklaracijas, nurodyti sudarytus sandorius, pateikti patvirtinančius dokumentus ir kitus įrodymus dėl turto teisėtumo ir pagrindimo pajamomis. Visus šiuos veiksmus asmuo galės atlikti tiek teikiant pajamų mokesčio deklaracijas ir paaiškinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek turto tyrimo procese prokurorui, tiek teismui, nagrinėjančiam prokuroro kreipimąsi dėl turto civilinio konfiskavimo.

Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų tenka valstybei pagal Civilinio kodekso 271 str. Paminėtini ir kiti CK straipsniai: 6.263, 6.272 straipsniai, kuriais vadovaujantis civilinio proceso tvarka būtų sprendžiami atsakomybės dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų klausimai.

Siūlytina papildyti įstatymo projektą nuostatomis dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne tik turto arešto taikymo, siekiant užtikrinti civilinį turto konfiskavimą.

Pasiūlymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies sprendžia keliamus turto administravimo ir siūlomo reguliavimo proporcingumo siekiamiems tikslams klausimus.

Siekiant labiau užtikrinti trečiųjų asmenų teises projekte siūloma labiau detalizuoti bylų procesą ir teismo viešai skelbiamą informaciją apie bylą.

Žr. NSGK pasiūlymus.

Atsižvelgiant į pastabą dėl trečiųjų asmenų teisių patobulinto projekto-2 12 straipsnis papildytas nauja 3 dalimi – informuojami ir tretieji asmenys dėl galimybės per maksimalų 60 dienų terminą pareikšti atsiliepimą. Šio straipsnio 2 dalyje tretieji asmenys taip pat apie ieškinį teisme informuojami ir specialioje svetainėje.

Projekto naujo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„4. Asmeniui, dėl kurio pradėtas turto tyrimas buvo nutrauktas ir kuriam dėl to atsirado neigiamų teisinių pasekmių, jo reikalavimu prokuroro leidimu turi būti pateikti turto tyrimo metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus atvejus, kai pateikus šią informaciją gali būti padaryta žalos nebaigtiems turto tyrimams. Informacija, kurią pateikus gali būti padaryta žalos nebaigtiems turto tyrimams, šioje dalyje nurodytam asmeniui turi būti pateikta tuoj pat baigus šiuos turto tyrimus. Šis asmuo gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.“

Lietuvos teisės institutas

2019-04-11

Pritariame turto civilinio konfiskavimo idėjai. Tai perspektyvus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje jau ne vienoje bylų žmogaus teisių apsaugos „egzaminą“ išlaikęs institutas. EŽTT yra pripažinęs, kad turto civilinio konfiskavimo esminės idėjos yra suderinamos su pamatiniais žmogaus teisių apsaugos principais (žr. Studijos 8-16 puslapius). Turto civilinio konfiskavimo institutas galėtų turėti reikšmingos pridėtinės vertės Lietuvos teisinėje sistemoje, ypač panaikinus BK 189¹ straipsnį (apie turto civilinio konfiskavimo pridėtinę vertę žr. Studijos 17-31 p.).

Kita vertus, būtina užtikrinti, kad konkretus turto civilinio konfiskavimo reguliavimas būtų aiškus, nuoseklus ir išsamus. Projekte Nr. XIIIP-3214 (toliau – Projektas) pastebime gan reikšmingų trūkumų.

Atsižvelgti

Komitetas, atsižvelgęs į visas pateiktas pastabas, nuomones, papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus, surengęs 16 klausymų, projektą patobulino ir teikia jo patobulintą variantą XIIIP-3214(2).

NSGK (papildomas komitetas) siūlo:

- išplėsti asmenų, kuriems būtų taikomas siūlomas reglamentavimas sąrašą, įtraukiant ir įtariamuosius projekto 2 str. nurodytų nusikaltimų padarymu;

- papildyti įstatymo projektą valstybės institucijų įgaliojimais (siūlomas atskiras straipsnis);

- reglamentuoti turto tyrimo laikotarpį - 6 mėn. (su galimybe šį terminą pratęsti dar iki 6 mėn.);

- numatyti, kad turto tyrimas gali būti atliekamas už ilgesnį, t. y. 10 metų laikotarpį (projekte 5 metai) iki turto įsigijimo;

- numatyti, kad kai turto tyrimas jau buvo atliktas baudžiamojo proceso metu, turto civilinio konfiskavimo procese turto tyrimas nekartojamas;

- numatyti galimybę taikyti ir kitas laikinąsias apsaugos priemones turtui, o ne tik turto areštą, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą ir užtikrinti paprastesnį konfiskuotino turto administravimą;

- numatyti asmeniui apskundimo teisę (aukštesniam prokurorui, ar teismui);

- labiau užtikrinti trečiųjų asmenų teisių apsaugą;

- numatyti, kad bylos dėl turto civilinio konfiskavimo nagrinėjamos apygardos teismuose;

- numatyti, kad teismas visais atvejais vertina turto ryšį su 2 straipsnyje numatytais turto civilinio konfiskavimo pagrindais/sąlygomis;

- numatyti žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimą;

- pakeisti projekto 8 str. 3 d. dėl įstatymo galiojimo.

Lietuvos darbdavių konfederacija,

Lietuvos pramonininkų konfederacija,

Lietuvos verslo konfederacija ir kitos verslo organizacijos

2019-01-07

Asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija (toliau - Verslo organizacijos) kreipiasi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetus dėl Vidaus reikalų ministro 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-467 suformuotos tarpžinybinės darbo grupės parengtų projektų: Lietuvos Respublikos neteisėto praturtėjimo prevencijos įstatymo projekto Nr. 18-12906 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. 18-12905 (toliau - Įstatymų projektai), kuriuos planuojama pateikti LR Seimui svarstyti kitų metų pavasario sesijoje.

Kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos nuosekliai pasisako už aktyvią korupcijos prevenciją ir savalaikį nusikalstamų veikų užkardymą. Sąžiningai veikiantį verslą atstovaujančios organizacijos yra suinteresuotos, jog neskaidriai veikiančios interesų grupės neturėtų galimybių neteisėtai įtakoti politinius sprendimus bei iš to pasipelnyti, todėl pritaria naujų teisinių neteisėto praturtėjimo prevencijos priemonių paieškoms. Vis dėlto, Verslo organizacijų nuomone, Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams bei kelia pavojų nepagrįstai suvaržyti asmenų nuosavybės teises, todėl turi būti tobulinamas.

Dėl projektų prieštaravimo LR Konstitucijoje įtvirtintiems principams

Įstatymo projektais siūloma įtvirtinti civilinio konfiskavimo institutą kaip neteisėto praturtėjimo prevencijos priemonę numatant, kad šią priemonę būtų galima taikyti net nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio, užtektų, jei dėl asmens būtų vykę baudžiamieji procesai. Verslo organizacijų nuomone, tokia nuostata akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems nekaltumo prezumpcijos (.Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“) bei lygiateisiškumo („įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“) principams. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Pažymėtina, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai). Taip pat, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu lygiateisiškumo principu („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“), negalima asmens diskriminuoti ir jam taikyti kokias nors poveikio priemones vien dėl to, kad jam kažkada buvo pareikšti įtarimai, tačiau vėliau tyrimas buvo nutrauktas arba asmuo išteisintas, konstatavus, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos.

Be to, Verslo organizacijų nuomone, civilinio turto konfiskavimo instituto taikymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio gali sudaryti prielaidų ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimui. Projektų rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, jog viena projekto rengimą paskatinusių priežasčių - nutraukti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo bei priimti išteisinamieji nuosprendžiai bylose, kurios perduotos teismui. Susidaro įspūdis, jog institucijų darbo neefektyvumo problemą ikiteisminio tyrimo proceso metu bandoma kompensuoti, suteikiant papildomą galią persekioti ir tuos, kurių kaltumas nebuvo įrodytas teisme. Verslo organizacijų nuomone, jei siūlomi įstatymų projektai bus priimti, labai tikėtina, kad rasis atvejų, kai asmeniui įtarimai bus reiškiami vien tik tam, kad vėliau būtų galima taikyti Neteisėto praturtėjimo prevencijos įstatyme numatytas priemones.

Todėl kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos prieštarauja Įstatymo projektais siūlomam reguliavimui ir siūlo numatyti, jog civilinio turto konfiskavimo institutas galėtų būtų taikomas tik esant apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.

Dėl įstatymo taikymo atbuline data

Įstatymo projektu siūloma, kad asmuo teismo gali būti įpareigojamas pateikti turto deklaraciją už penkis praėjusius metus bei dokumentus pagrindžiančius per dešimt metų įsigytą turtą ir pajamas.

Verslo organizacijų nuomone, ši nuostata nėra suderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principu („galioja tik paskelbti įstatymai“4). Lex retro non agit principas - teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už tuo metu galiojančius teisės aktus atitinkantį elgesį jiems vėliau nebus taikomos teisinės prievartos priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

Todėl, verslo organizacijų nuomone, teisiškai ydinga atgaline data nustatyti įpareigojimą pateikti dokumentus, pagrindžiančius prieš dešimt metų įsigytą turtą ir pajamas, už tokį ilgą laikotarpį. Akivaizdu, kad tokių dokumentų daugelis nekaupia už tokius ilgus laikotarpius, todėl šio reikalavimo taikymas atbuline data yra neracionalus ir neproporcingas.

Dėl tų pačių priežasčių kritikuotina ir Įstatymo projekto nuostata, kad turto kilmė gali būti pagrindžiama tik sandorius patvirtinančiais dokumentais, kuriuose turi būti nurodyti duomenys apie lėšas išmokėjusio ar turtą perdavusio asmens tapatybę.

Dėl įstatymo projekto nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksui ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymui.

Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nenumatytos procedūros kaip civilinio turto konfiskavimo procesas turėtų būti vykdomas. Be to, Įstatymo projekte numatomos funkcijos prokurorui nedera su Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme apibrėžtomis prokurorų funkcijomis.

Taip pat pažymėtina, kad 2018 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė LR mokesčių administravimo įstatymo pataisas, suteikiančias asmenims galimybę nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. deklaruoti ir susimokėti pamirštus mokesčius be baudų ir delspinigių, neužsitraukiant ir baudžiamosios atsakomybės. Šiais teisės akto pakeitimais Lietuvos Respublikos Seimas, įtvirtindamas mokestinę amnestiją, apsisprendė asmenims, pažeidusiems įstatymus, suteikti galimybę pasitaisyti. Manome, kad aukščiau aptarti įstatymų projektai nesuderinami su Lietuvos Respublikos Seimo išreikšta intencija dėl pajamų legalizavimo.

Verslo organizacijų nuomone, tokio instituto kaip civilinio turto konfiskavimas inkorporavimas į nacionalinę teisę turi būti išsamiai išdiskutuotas su teisės mokslininkais ir praktikais, kruopščiai įvertinant kitų ES šalių patirtį taikant analogišką teisinį reguliavimą ir jo taikymo patirtį, išklausant visų suinteresuotų grupių nuomonę, siekiant efektyvaus jo veikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei j tai, jog keičiant reguliavimą tikslinga orientuotis į kitų šalių gerąją praktiką, prašome, jog svarstant Įstatymų projektus būtų detaliai išnagrinėtos teisinės prielaidos civilinio konfiskavimo instituto inkorporavimui į nacionalinę teisę, Europos Sąjungos šalių praktika taikant civilinio turto konfiskavimą, būtų įvertinta Įstatymų projektais siūlomo reguliavimo atitiktis LR Konstitucijoje garantuotoms žmogaus ir piliečio teisėms bei surengti vieši klausymai.

Atsižvelgti

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Pagal kompetenciją teikiame statistinę informaciją apie neteisėto praturtėjimo atvejus.

1 lentelė. Nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 baigti ikiteisminiai tyrimai (IT) dėl neteisėto praturtėjimo (BK 189¹ str.)

Bendras baigtų ikiteisminių tyrimų skaičius

Iš jų:

112

nutraukta IT

perduota teismui su kaltinamuoju aktu

Nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 teismams perduotų bylų nagrinėjimo teisme rezultatai (asmenimis):

- Dėl BK 189¹ straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo teismui perduota 16 baudžiamųjų bylų (18 asmenų, iš kurių 2 valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys (1 Seimo narys; 1 advokato padėjėjas), 1 juridinis asmuo, likę 15 ne valstybės tarnautojai). Iš jų:

- 5 baudžiamosiose bylose priimti teismo apkaltinamieji nuosprendžiai (vienas nuosprendis dar neįsiteisėjęs) (6 asmenys (ne valstybės tarnautojai), iš kurių 2 asmenims apkaltinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs);

- 5 bylose priimti teismo išteisinamieji nuosprendžiai (5 asmenys (ne valstybės tarnautojai);

- 2 bylos nutrauktos teisme (2 asmenys, iš kurių 1 valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo (advokato padėjėjas) (viena pagal BPK 235 str., (1 valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo (advokato padėjėjas)) kita pagal BPK 3 str. 1 d. 8 p. (1 asmuo (ne valstybės tarnautojas));

- 4 baudžiamosiose bylose vyksta teisminis nagrinėjimas (5 asmenys, iš kurių 1 valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo (Seimo narys), 1 juridinis asmuo, 3 ne valstybės tarnautojai).

2 lentelė. Nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 perduota teismui baudžiamųjų bylų dėl BK 189¹ straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo


Bylų	Asmenų
16	18
	Fiziniai		Juridiniai
	17		1
	Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys	Ne valstybės tarnautojai
	2	15
Teisminis nagrinėjimas
Iš teismui perduotų bylų:
Apkaltinamieji nuosprendžiai	Išteisinamieji nuosprendžiai	Nutraukta teisme bylų	Vyksta teisminis nagrinėjimas
5 (iš jų 1 neįsiteisėjęs)	5	2	4
Asmenys:
6	5	2	5
Asmenų pasiskirstymas pagal nuosprendžius:
Apkaltinamieji nuosprendžiai
Fiziniai asmenys		Juridiniai asmenys
6		-
Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys	Ne valstybės tarnautojai
-	6 (iš jų dėl 2 asmenų apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs)
Išteisinamieji nuosprendžiai
Fiziniai asmenys		Juridiniai asmenys
5		-
Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys	Ne valstybės tarnautojai
-	5
Nutraukta teisme bylų
Fiziniai asmenys		Juridiniai asmenys
2		-
Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys	Ne valstybės tarnautojai
1 (advokato padėjėjas)	1
Vyksta teisminis nagrinėjimas
Fiziniai asmenys		Juridiniai asmenys
5
4		1
Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys	Ne valstybės tarnautojai
1 (Seimo narys)	3

Atsižvelgti

Statistinė informacija kartu su visomis pastabomis įvertinta klausymų metu.

Valstybinė mokesčių inspekcija

prie LR FM

2019-04-23

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2019 m. kovo 22 d. raštą Nr. S-2019-1673, teikia statistinę informaciją už 2016-2018 metus apie nustatytus asmenis, kurių turto vertė neatitiko asmens teisėtų pajamų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnį:

Nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) nustatė ir teisėsaugai perdavė informaciją (įskaitant atvejus, kai galimo neteisėto praturtėjimo požymiai nustatyti, vykdant skirtas užduotis atlikti objekto tyrimą) apie 51 galimai neteisėto praturtėjimo atvejį (iš jų — 2018 metais nustatytas 1 atvejis dėl valstybės tarnautojo), minėtais atvejais nustatyta daugiau nei 16 mln. eurų (iš jų — 2018 metais nustatyta 84,5 tūkst. eurų valstybės tarnautojo) turto vertė, kurio įsigijimui pagrįsti asmenims galimai trūko teisėtų pajamų, t. y.:

Teisėsaugos institucijoms dėl galimai neteisėto praturtėjimo perduotų asmenų skaičius ir nustatyta turto vertė (tūkst. Eur), kurio įsigijimui pagrįsti asmenims galimai trūksta teisėtų pajamų	2016 m.		2017 m.		2018 m.		Iš viso
	Asmenys	Turto vertė	Asmenys	Turto vertė	Asmenys	Turto vertė	Asmenys	Turto vertė
Pagal iš teisėsaugos institucijas gautas užduotis	5	573	12	726	17	1856	34	3155
Pagal VMI atliekant kontrolės veiksmus nustatytus faktus	5	345	6	10544	6	1960	17	12849
Iš viso	10	918	18	11270	23	3816	51	16004
Iš jų asmenys, kuriems turtui pagrįsti trūko pajamų daugiau nei 100 tūkst. Eur	4		4		12		20

Pažymime, jog aukščiau pateikti statistiniai duomenys apima tik tuos atvejus, kuomet informaciją apie nustatytus galimai neteisėto praturtėjimo požymius VMI perdavė teisėsaugos institucijoms.

VMI, atlikdama gyventojų kontrolės veiksmus, nustato ir daugiau gyventojų pajamų ir išlaidų neatitikimo atvejų, tačiau atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-P-93/2014 teisėjų kolegijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017-03-15 nutarime byloje Nr. 14/2015-1/2016-2/2016-14/2016-15/2016 dėl LR BK 189-1 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nesant pagrindui kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo inicijavimo, gyventojų išlaidos, viršijančios nustatyta tvarka apmokestintas pajamas, apmokestina kaip „kitas pajamas“, gautas iš nenustatytų šaltinių (jei šaltinis nenustatytas).

Taip pat teikiame informaciją apie tai, kaip VMI vykdomas turto vertės neatitikimo asmens teisėtoms pajamoms identifikavimo procesas:

Rizikos analizės metu naudojami VMI turimi ir iš trečiųjų šaltinių gaunami duomenys bei informacija. Pagal sudarytą algoritmą lyginamos asmens (šeimos) pajamos su išlaidomis ir nustatomi rizikingi asmenys (šeimos), kuriems galimai trūko pajamų turtui įsigyti.

VMI disponuoja maža dalimi informacijos apie asmenų išlaidas (pavyzdžiui, beveik nėra informacijos apie vartojimo išlaidas — brangias keliones, neregistruojamą brangų turtą, išlaidas pomėgiams, kolekcionavimui, faktiškai patirtas turto pasigaminimo išlaidas ir pan.), todėl, nustačius galimai rizikingus asmenis, jie perduodami kitoms mokesčių administravimo procedūroms, kurių metu ši informacija surenkama ir įvertinama.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 68 straipsnyje reglamentuojama mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis („jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos“), tačiau nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų, tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą laikotarpį, remtis (vadovautis) papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui). Gyventojų kontrolės veiksmų metu yra vertinama rizika, ar tikrinamuoju laikotarpiu jo išlaidos neviršija turėtų pajamų. Tikrinamasis laikotarpis pasirenkamas ir mokesčių apskaičiavimas atliekamas laikantis MAĮ 68 str. numatytų terminų, tačiau informacija apie asmens gautas pajamas ir patirtas išlaidas dažnai renkama už ilgesnį, nei 5 metų laikotarpį, nes yra vertinama, kiek santaupų asmuo turėjo tikrinamojo laikotarpio pradžiai. Jei iš mokesčių mokėtojo pateiktų deklaracijų bei trečiųjų šaltinių pateiktų duomenų nustatoma, kad mokėtojo išlaidos tiriamuoju laikotarpiu viršija mokesčių administratoriaus žinomas pajamas, vadovaujantis MAĮ 41 str. bei 33 str. 1 dalies 13 p., yra duodamas mokesčių mokėtojui nurodymas pateikti paaiškinimą apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. Atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes (ar mokėtojui yra prievolė teikti turto ir pajamų deklaracijas, ar mokėtojas turtą įsigijo iš to paties laikotarpio gautų pajamų ar iš santaupų), santaupų pagrįstumas gali būti vertinamas net nuo Vienkartinės 2003-12-31 turėto turto deklaracijos pateikimo.

Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio nuostatomis, kontrolės veiksmų metu neradus reikiamos informacijos VMI duomenų bazėse ir kai jos nepateikia pats mokesčių mokėtojas, yra kreipiamasi informacijos į bankus, kitus juridinius ar fizinius asmenis, atliekami priešpriešiniai kitų juridinių ar fizinių asmenų patikrinimai, siunčiami paklausimai užsienio mokesčių administratoriui, o nustatant mokestines prievoles pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą — naudojami įvairūs statistiniai duomenys, registrų, katalogų duomenys ir kita informacija.

Vertinant riziką, ar gyventojo išlaidos neviršija įstatymų nustatyta tvarka apmokestintų pajamų, kontrolės veiksmų metu yra sudaromas pajamų-išlaidų balansas, t. y. įvertinami tiriamojo/tikrinamojo mokesčių mokėtojo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pajamų ir išlaidų duomenys, turėtos santaupos metų pradžiai ir pabaigai, atliekamas duomenų sulyginimas ir apskaičiuojama, ar išlaidos neviršija to laikotarpio mokesčių mokėtojo turėtų piniginių lėšų. Išvada, kad mokesčių mokėtojo išlaidos viršija pajamas, daroma tuomet, jei nustatoma, kad ataskaitinio laikotarpio išlaidų ir turėtų santaupų laikotarpio pabaigoje suma yra didesnė, nei to laikotarpio pajamų ir turėtų santaupų laikotarpio pradžioje, suma. Pajamų ir išlaidų sulyginimas atliekamas už kiekvienus ataskaitinius metus, nes nustačius, kad išlaidos viršija pajamas, išlaidas viršijanti pajamų suma turi būti priskiriama konkrečiam mokestiniam laikotarpiui.

Pažymime, kad pajamų ir turto / išlaidų vertinimas taikomas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jie teikia pajamų/turto deklaracijas.

Jei gyventojas turi sutuoktinį, atliekamas šeimos pajamų-išlaidų vertinimas ir mokestinės prievolės nustatomos kiekvienam iš sutuoktinių. Dažniausiai pajamas viršijanti išlaidų dalis dalijama lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, išimtys daromos tuomet, jei asmenys neveda bendro ūkio (gyvena atskirai), yra sudarę turto pasidalijimo sutartį, pinigai įgyti paveldėjimo būdu vieno iš sutuoktinių ir pan.

Atsižvelgti

Statistinė informacija įvertinta kartu su visomis pateiktomis pastabomis įvertinta klausymų metu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM

2019-04-15

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją teikia statistinę informaciją apie Tarnyboje 2016–2018 metais pradėtuose/atliekamuose/užbaigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatytus asmenis (tiriamuosius), kuriems nuosavybės teise priklausančio turto vertė galėjo neatitikti jų teisėtų pajamų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ str. nustatytą nusikalstamą veiką.

Statistiniai duomenys dėl pradėtų Tarnyboje ikiteisminių tyrimų pagal BK 189¹str. 1 d.

Metai	Tarnyboje pradėti tyrimai	Tiriamų galbūt neteisėtai praturtėjusių asmenų skaičius
		Iš viso	Iš jų:
		Iš viso	Įtarimai pareikšti pagal BK 189¹ str. 1 d.	Valstybės tarnautojas ir/ar jo sutuoktinis
2016 m.	9	65	6
2017 m.	14	52	13
2018 m.	13	35	13
*Iš viso*	36	*152*	32	0

Statistiniai duomenys rodo, kad per 2016–2018 m. Tarnyboje buvo pradėti iš viso 36 ikiteisminiai tyrimai pagal BK 189¹ str. 1 d. Pažymėtina, kad dalyje ikiteisminių tyrimų tiriamos ne tik BK 189¹ str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos, bet ir nusikalstamos veikos finansų sistemai ir susijusios kitos nusikalstamos veikos, nustatytos, pavyzdžiui, BK 182 str., 222 str., 216 str., 220 str., 300 str. Minėtuose 36 ikiteisminiuose tyrimuose buvo/yra atliekami tyrimai dėl 152 galbūt neteisėtai praturtėjusių asmenų, iš jų 32 asmenims buvo įteikti pranešimai apie nusikalstamą veiką pagal BK 189¹str. 1 d. Valstybės tarnautojų, kuriems būtų pareikšti įtarimai ar dėl jų būtų atliekamas tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo, nebuvo. Tarnyboje statistiniai duomenys apie kitus Lietuvos gyventojus, kurių daugiau kaip 100 000 eurų vertės turtui pagrįsti trūko pajamų, nekaupiami ir nesisteminami.

Tarnyba 2018-09-07 raštu Nr. 25/8-4-14358 (pridedamas) Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką informavo apie šios nusikalstamos veikos praktinio taikymo tendencijas ir kvalifikavimo bei įrodinėjimo problematiką.

Tarnyba taip pat informuoja, kad turto vertės ir asmens turėtų pajamų neatitikimo identifikavimo procesas atliekamas ir laikotarpis nustatomas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytais veiksmais, BPK 170¹str. „Prokuroro įgaliojimai užtikrinant turto konfiskavimą“ nuostata, Rekomendacijomis dėl turto tyrimo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. I-219 „Dėl Rekomendacijų dėl turto tyrimo patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos)[3], reglamentuojančių ikiteisminiame tyrime atliekamo turto[4] tyrimą, kai renkama informacija apie bet kokio pavidalo asmens turtą, jo įgijimą, perleidimo aplinkybes ir istoriją, ir turto tyrimo tikslą – rasti aktualiu laikotarpiu buvusį ir esamą tiriamojo turtą, siekiant aiškiai apriboti teisėtą turtą nuo neteisėto ir, esant teisiniams pagrindams, pritaikyti teisės aktų numatytas teisines priemones, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) teikiamomis raštiškomis rekomendacijomis (pavyzdžiui, dėl užduoties atlikti turto tyrimą ir klausimų formulavimo). Pažymėtina, kad turto tyrimas atliekamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atitinkamai Tarnyba, vadovaudamasi šiomis Rekomendacijomis, atlikdama turto tyrimą keičiasi informacija su Valstybine mokesčių inspekcija tiek nepradėjusi ikiteisminio tyrimo, tiek ikiteisminio tyrimo etape. Atliekant turto tyrimą rengiama Turto tyrimo pažyma (Rekomendacijų IV skyrius), kurioje nurodomos per visą turto tyrimo laikotarpį apskaičiuotos gautų pajamų ir patirtų išlaidų sumos (Rekomendacijų 22 p.). Nusprendus ikiteisminiame tyrime, kad reikia vertinti asmens turimo turto ir išlaidų atitiktį teisėtai gautoms ir apmokestintoms pajamoms, teisėsaugos institucija paskiria užduotį VMI atlikti asmens (objekto) tyrimą dėl turimo turto ir teisėtai gautų pajamų atitikties ir pateikti specialisto išvadą (Rekomendacijų 53.1 p.).

Tarnyba, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų projektų Nr. XIIIP-3214–3217 paketą ir atsižvelgdama į Tarnybos identifikuotą problematiką, susijusią su BK 189¹str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir įrodinėjimu, šios kriminalizuotos veikos taikymo patiriamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir jo nepakankamą efektyvumą pasiektų rezultatų kontekste (Tarnybos 2018-09-07 rašte Nr. 25/8-4-14358 pateikta išsami informacija), pritaria poreikiui tobulinti teisinį reglamentavimą bei poreikiui dėl turto civilinio konfiskavimo įtvirtinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje.

Tačiau, Tarnybos nuomone, teikiamas Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas (toliau – TSKĮ projektas), su kuriuo susiję kiti teikiami teisės aktų projektai, turi esminių trūkumų, kurių nepašalinus gali kilti praktinio taikymo problemų, analogiškų BK 189¹str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos praktiniam taikymui. Tarnybos nuomone, esamus trūkumus labai išsamiai nurodė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-12 išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3214“ (toliau – Išvada), todėl Tarnyba dėl jų nepasisakys.

Atsižvelgti

Statistinė informacija įvertinta kartu su visomis pateiktomis pastabomis įvertinta klausymų metu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM

2019-04-15

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) teikia informaciją apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹str. „Neteisėtas praturtėjimas“ taikymą.

I. 2011–2018 m. 6 mėn. Tarnybos pradėtų/baigtų ikiteisminių tyrimų dėl BK 189¹str. 1 d. metu nustatytos nusikalstamos veikos rezultatai:

Tarnyboje pradėtų/baigtų ikiteisminių tyrimų pagal 189¹str. 1 d. statistiniai duomenys.

Metai	Pradėta	Gauta tolesniam tyrimui iš kitų institucijų	Užbaigta	Iš jų:
Metai	Pradėta	Gauta tolesniam tyrimui iš kitų institucijų	Užbaigta	IT nutraukus	IT perdavus į teismą
2011	45	10	11	7	3
2012	21	8	26	20	6
2013	22	13	26	21	5
2014	27	12	47	41	4
2015	9	3	28	23	5
2016	9	1	12	6	5
2017	14	2	7	6	1
2018 m. 6 mėn.	5	0	11	11	2
Iš viso	152	49	168	135	31

Tarnyboje per 2011 – 2018 m. 6 mėn. iš viso pradėti 152 ikiteisminiai tyrimai, gauti tolesniam tyrimui iš kitų institucijų 49 ikiteisminiai tyrimai.

Tarnyboje per 2011 – 2018 m. 6 mėn. iš viso užbaigti 168 ikiteisminiai tyrimai, iš jų:

Ø 135 ikiteisminiai tyrimai (arba 80,3 proc.) buvo nutraukti, iš jų daugiausia nutraukta 2014 ir 2015 metais;

Ø į teismą kaltinamuoju aktu ar teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas 31 ikiteisminis tyrimas (arba 18,4 proc.), iš jų du ikiteisminiai tyrimai buvo perduoti į teismą pakartotinai;

Ø 2018-06-31 buvo atliekami 25 ikiteisminiai tyrimai.

Pagal 2018-09-01 duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO, iš Tarnyboje užbaigtų ir į teismą perduotų 31 baudžiamosios bylos (2 bylos perduotos į teismą pakartotinai) nustatyta, kad:

Ø 3 baudžiamosiose bylose teismai pripažino asmenis padariusiais BK 189¹str. 1 d. nustatytą nusikalstamą veiką (2 atvejais – teismo baudžiamuoju įsakymu, 1 atveju – apkaltinamuoju nusprendžiu);

Ø 20 baudžiamųjų bylų teismai (dažniausiai – apeliacinės instancijos) išteisino asmenis, konstatavę, kad jie nepadarė BK 189¹str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos (kai kuriais atvejais teismai grąžindavo bylą prokurorui tyrimui papildyti ir jis vėliau buvo nutraukiamas; arba grąžindavo iš naujo nagrinėti, o asmenys vėliau buvo išteisinami);

Ø 6 baudžiamosiose bylose sprendimai dar nėra priimti.

II. Tarnyba, atskleisdama ir tirdama bei kvalifikuodama BK 189¹str. 1 d. apibrėžtą nusikalstamą veiką, nustatė šias tendencijas ir susidūrė su šia veikos kvalifikavimo ir tyrimo problematika:

Nuo 2010-12-11 kriminalizavus neteisėtą praturtėjimą, nebuvo aiškus BK 189¹str. 1 d. nustatytos dispozicijos kvalifikavimas, tyrimo kryptys bei apimtys, t. y. tuo metu nebuvo priimta prokuroro ar teismo procesinių sprendimų ir juose pateiktų pradinių išaiškinimų, padedančių teisingai kvalifikuoti ir ištirti BK uždraustą nusikalstamą veiką – neteisėtą praturtėjimą. Tarnybai teko užduotis, atsižvelgiant į BK panašią dispoziciją turinčių nusikalstamų veikų kvalifikavimą, pačiai sukonstruoti BK 189¹str. 1 d. apibrėžtos dispozicijos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių aiškinimą ir jį taikyti, laukiant formuojamos teismų praktikos.

1. Dėl turto „turėjimo“ aiškinimo.

Jau pirmaisiais metais, kai 2010-12-11 buvo kriminalizuotas neteisėtas praturtėjimas Tarnybos pareigūnai susidūrė su problema, kaip turi būti suprantamas ir aiškinamas turto, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, turėjimo pradžios ir pabaigos momentas.

Buvo įžvelgta, kad kai kuriais atvejais ir prokurorai ir teismai nutraukdavo ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas vadovaudamiesi BK 3 str. nuostatomis, pavyzdžiui, „BK 3 str. 1 d. yra numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas iki 2007 m. pabaigos. Gyvenamojo namo pastatymo, t. y. turto įgijimo momentu, Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. negaliojo, todėl net tuo atveju, jeigu nebūtų galima pateisinti pajamas, panaudotas gyvenamojo namo statybai, šiam įstatymui įsigaliojus tik 2010-12-11, kaltinamoji I. P. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus, padarytus iki įstatymo įsigaliojimo. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu, teismas laiko visiškai neįrodyta kaltinamosios I. P. kaltinime nurodytą aplinkybę, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas laikotarpyje nuo 2006-06-15 iki 2011-12-31.“ (2013-05-27 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-44-377/2013); „S. ir V. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu neteisėtas praturtėjimas kaip veika dar nebuvo kriminalizuota ir baudžiamoji atsakomybė S. Š. ir V. Š. dėl neteisėto praturtėjimo kilti negali.<...>“ nesant nustatytos baudžiamosios atsakomybės už turto, kuris akivaizdžiai negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, įgijimą (veiksmą), negalima kriminalizuoti ir būsenos (turėjimo).<...> Be to, požiūris, kad veika pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį turėtų būti kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, kada ji pradėta, net jeigu ji buvo pradėta įstatymui neįsigaliojus, prieštarauja BK 3 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Nustatant nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, baigtumo momentą, svarbus ir LAT išaiškinimas, kad BK numatytų nusikalstamų veikų, kurių sudėtys aprašytos apibūdinant tik veiką, t. y. padariniai nenurodomi ir nėra būtinas objektyvusis požymis (formali sudėtis), atvejais nusikalstama veika laikoma baigta nuo įstatymo dispozicijoje nurodytos veikos padarymo momento. Formalios sudėties nusikalstamos veikos padarymas reiškia teisinį visos nusikalstamos veikos baigtumo momentą, kuris su faktiniu jos baigtumu gali ir nesutapti. Trunkamoji formalios sudėties nusikalstama veika teisiškai laikoma baigta nuo veikos padarymo momento, tačiau veika, neteisėti veiksmai gali tęstis tam tikrą laiką. Tokios baigtos nusikalstamos veikos stadijoje toliau realizuojama jos sudėtis kaltininkui net ir neatliekant jokių pakartotinių ar papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2012). <...> Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai)“. (2013-02-22 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-132-290/2013). Analogiška nuomonė išreikšta ir vėlesniuose teismų sprendimuose, t. y. 2013-06-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje Nr. 1-36-416/2013 bei patvirtinta ir 2013-10-14 Kauno apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje Nr. 1A-799-245-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-18 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-397/2013 dėl 2013-02-22 Kauno apygardos teismo nutarties Nr. 1A-132-290/2013 nusprendė perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, kadangi „BK 189¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių atskleidimas ir aiškinimas, nesant susiformavusiai teismų praktikai baudžiamosiose bylose dėl neteisėto praturtėjimo, reiškia naują teisės normos aiškinimą, esant prieštaringai žemesnės instancijos teismų praktikai, todėl perduotina nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai“.

2014 metais LAT kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-93/2014 atskyrė du BK 189¹ str. 1 d. dalykus ir kokių duomenų pagal kiekvieną atskirai dalyką pakaktų konstatuoti (įrodyti) neteisėto praturtėjimo faktą: 1) turtas įgytas iki 2010-12-11; 2) turtas įgytas po 2010-12-11.

Pirmuoju atveju: „Teismo įsitikinimą dėl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, gali lemti: konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę (duomenys apie turto savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimus, turimo turto vertę ir kt.).“

Antruoju atveju: „Teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų.“

Taigi Tarnyba, atsižvelgdama į teismų sprendimus, suformavo tam tikras išvadas ir problematiką, t. y.:

1) LAT kasacinėje nutartyje 2K-P-93/2014 suformavo precedentą, įtvirtinusį pareigą įrodyti iki 2010-12-11 įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto nusikalstamą kilmę, dėl ko:

a. 2014 ir 2015 metais masiškai prokurorai priiminėjo nutarimus nutraukti ikiteisminius tyrimus, teismai priiminėjo sprendimus išteisinti kaltinamuosius, nenustačius, kad iki 2010-12-11 turto įgijimo pagrindas būtų įstatymo uždrausta veika;

b. susidarė dviprasmiška situacija, kuomet iki 2010-12-11 įgyto turto galima nusikalstama kilmė galėtų būti vertinama ne tik kaip BK 189¹ str. įrodinėjimo dalykas, bet ir kaip BK 189 str. ar BK 216 str. įrodinėjimo dalykas, išskiriant jas pagal dispozicijoje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius (pvz., tikslas).

2) Susidarė situacija, kai nustačius, kad iki 2010-12-11 įgyto turto kilmė gali būti nusikalstama, turėtų būti atliekamas tyrimas būtent dėl tos nusikalstamos veikos, kurios rezultatas yra gauta turtinė nauda (pelnas), ir būtent dėl kurio taikytinas BK 72 str. nustatytas tradicinis turto konfiskavimas.

Apibendrinus galime teigti, kad BK 189¹ str. 1 d. dispozicijoje nesant aiškiai suformuluoto turto, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, turėjimo pradžios, nuo kurios kiltų baudžiamoji atsakomybė, momento, neišvengiamai buvo pradėta nerezultatyvių ikiteisminių tyrimų, kurių tyrimas kainavo ne tik daug laiko, bet ir neigiamai paveikė Tarnybos žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

2. Dėl BK 190 str. sąvokos „teisėtos pajamos“ aiškinimo.

Tarnybos pareigūnai, atskleisdami ir tirdami neteisėtą praturtėjimą, taip pat susiduria su BK 190 str. pateiktos sąvokos „teisėtos pajamos“ taikymu. Šią sąvoką bandė 2014 metais išaiškinti LAT ir 2017 metais – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT), pavyzdžiui:

Ø 2014-02-11 LAT kasacinėje byloje Nr. 2K-48/2014 išaiškino, kad „Teisėtai įgytas turtas – tai turtas, įgytas iš darbo ar kitų su darbu ar verslu susijusių pajamų, dovanojimo, paveldėjimo, loterijų, dividendų gavimo ir pan. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir išlaidas už visą darbinės veiklos laikotarpį.“

Ø 2014-04-11, LAT kasacinėje byloje Nr. 2K-P-93/2014 išaiškino, kad „remiantis BK 190 str. 2 d. pateiktu išaiškinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.“ Tačiau šioje byloje 2014-04-16 du LAT teisėjai A. Abramavičiaus ir J. Prapiestis šiuo klausimu pareiškė atskirąją nuomonę: „Pagal šiame straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą neįmanoma suprasti, kas yra pripažįstama teisėtomis pajamomis. Minėtos BK 190 str. 2 d. nuostatos formuluotė „nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne“ nedera su kita šios nuostatos formuluote „teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos“ ir net gali jai prieštarauti. Antai asmens veiklos draudžiamumą net ir baudžiamumą pagal BK gali lemti tai, kad atitinkama veikla, kuria šiaip nėra draudžiama užsiimti, verčiamasi neapskaitant gautų pajamų (pvz., jų nedeklaruojant ir taip vengiant mokėti mokesčius). Pagal minėtą teisėtų pajamų sąvoką, viena vertus, pajamos iš tokios veiklos būtų pripažįstamos neteisėto praturtėjimo dalyku, nes jos gautos iš teisės aktų uždraustos veiklos, tačiau, kita vertus, jos nelaikytinos šio nusikaltimo dalyku, nes tokių pajamų neapskaitymas (net ir tuo atveju, jei toks reikalavimas kyla iš teisės aktų) jų nedaro neteisėtom.“

Ø 2017-03-15 KT: „BK 189¹ str. vartojama sąvoka „teisėtos pajamos“ išaiškinta BK 190 str. 2 d. (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija). Joje nustatyta: „<...> BK 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.“ Tai reiškia, kad pagal čia įtvirtintą teisinį reguliavimą teisėtomis pajamomis BK 189¹ str. kontekste laikytinos pajamos, gautos iš teisės aktų neuždraustos veiklos, net ir tada, kai jos nebuvo tinkamai apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad BK 190 str. 2 d. (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija) yra įtvirtinta, kas laikytina teisėtomis pajamomis ne apskritai, o tik BK 189¹ str. nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Paminėtina, kad LAT nutartyse aiškinama, jog BK 189¹ straipsnio loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus jo gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų (inter alia Nr. 2K-P-93/2014, Nr. 2K-75/2014 ir Nr. 2K-119-139/2016). Taigi BK 189¹ str. nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju BK 190 str. 2 d. ir atsižvelgiant į jo aiškinimą teismų praktikoje pažymėtina, kad asmens nuosavybės teise turimas turtas atitinka neteisėto praturtėjimo sudėties dalyką – yra didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kai asmuo iš teisės aktais neuždraustos veiklos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės turtui nuosavybės teise įgyti.“

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-06-25 raštu Nr. 17.2.-7698 patvirtintame Priemonių plane „Dėl teritorinių prokuratūrų siūlymų dėl neteisėto praturtėjimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto tyrimo bei išplėstinio turto konfiskavimo taikymo“ viena iš ekonominių–finansinių nusikalstamų veikų tyrimo įgyvendinamų priemonių buvo BK 190 str. 2 d. panaikinimo iniciavimas.

Apibendrinus galime teigti, kad ir LAT ir KT, išaiškindamas „teisėtų pajamų“ sąvoką, neišeina iš BK 190 str. 2 d. pateiktos sąvokos ribų, todėl nepasisako dėl jos galimo netobulumo. „Teisėtų pajamų“ sąvoka, kaip ji apibrėžta BK 190 str. 2 d., prieštarauja visuotinai pripažintam principui „iš neteisės negali gimti teisė“, todėl pašalinti šią teisinę spragą gali tik įstatymų leidėjas.

3. Dėl BK 189 str. 1 d. nusikalstamos veikos įrodinėjimo.

Tarnyba pažymi, kad nors šiuo momentu LAT ir KT išsamiai aptarė ir išaiškino visus neteisėto praturtėjimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tačiau jų tyrimas ir apimtys netapo lengvesni. LAT ir KT apibrėžė labai griežtus reikalavimus duomenų apie neteisėtą praturtėjimą išsamumui ir pakankamumui bei jų įrodinėjimo riboms, pavyzdžiui:

1) Pareigą ištirti neapibrėžtą tyrimo laikotarpį ir asmenų ir jų veiklos ratą – tai yra atsižvelgti ne tik į paties asmens, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą. LAT kasacinėje nutartyje Nr. 2K-48/2014 išaiškino, kad turi būti vertinami duomenys apie: turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį.

Apibendrinus galime teigti, kad tai neišvengiamai užprogramavo pernelyg ilgą ne tik pačios nusikalstamos veikos tyrimą, bet ir specialistų atliekamų objektų tyrimų trukmę ir apimtį.

2) Nekaltumo prezumpcija ir įrodinėjimo našta. „Įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014).“ Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tarnybos pareigūnai praktikoje labai dažnai susiduria su situacija, kai ikiteisminio tyrimo stadijoje asmuo nepateikia jokių dokumentų ir nekelia jokių versijų, o tai padaro tik teisminio nagrinėjimo stadijoje. Būtent tokiais atvejais teismai kelia klausimą dėl specialisto išvados pagrįstumo, nes asmens pateiktos versijos ir dokumentai nebuvo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu.

Svarbu pažymėti, kad skirtingai nei baudžiamajame procese, įrodinėjimo našta mokestiniuose ginčuose pasiskirsto tolygiai, t. y. kiekviena šalis (Valstybinė mokesčių inspekcija ir mokesčių mokėtojas) turi vienodą pareigą įrodyti savo teisumą. Būtent tokiais atvejais mokesčių mokėtojas, norėdamas įrodyti savo teisumą, savo iniciatyva teikia tai pagrindžiančius dokumentus.

3) „Dvigubo baudimo“ principo laikymosi problema. Tiriant neteisėto praturtėjimo atvejus praktikoje kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti, ar pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl BK 189¹ str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos nebus pažeistas šis principas. Tokių atvejų pasitaikė. Atsižvelgdama į tai, kad Tarnyba teikė iniciatyvą papildyti Mokesčių administravimo įstatymą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2018-04-27 pritarė šiai iniciatyvai ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. 18-5665(2) inicijuotas įstatymo 140 str. papildymas: „6. Jeigu asmeniui įsigaliojusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ar kitu sprendimu buvo paskirta sankcija už atitinkamą mokesčių įstatymų pažeidimą pagal Baudžiamąjį kodeksą, už tą patį pažeidimą pagal mokesčių įstatymus jam negali būti skiriama bauda, o jeigu tokia bauda pagal mokesčių įstatymus paskirta, ji yra panaikinama. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl to paties mokesčių įstatymo pažeidimo paskirtos baudos priverstinis išieškojimas stabdomas, kol kompetentingos institucijos (teismas) išspręs asmens kaltės ir jo nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą klausimą. Mokesčių mokėtojui paskirtą baudą panaikina mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Sumokėta (išieškota) bauda įskaitoma valstybės priešpriešiniams reikalavimams tenkinti, o likutis grąžinamas mutatis mutandis taikant šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatytas taisykles.“

4) Apsimestinių (fiktyvių) sandorių paneigimas ir sutarčių formos. Jau pirmaisiais neteisėto praturtėjimo atskleidimo ir tyrimo metais ši neigiama tendencija buvo masinė, todėl 2014 ir 2015 metais Tarnybos iniciatyva buvo pakeisti labai svarbūs teisės aktai, įtvirtinę konkrečiais atvejais ir konkrečioms sumoms taikyti tik notarinę sandorio formą: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 str. „Notarinė sandorių forma“, CK 1.105 str. „Vekselis“ ir CK 6.871 str. „Paskolos sutarties forma“ ; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 44 str. 2 d. „Akcijų pasirašymas“ ir 47 str. 10 d. „Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai“

Taip pat svarbu pažymėti, kad mokestiniuose ginčuose yra taikomas turinio viršenybės prieš formą principas (pvz.: LVAT Nr. A¹⁷-301/2007, A⁴³⁸-201/2011, Nr. A-438-953/2011). Jis taikomas ir baudžiamajame procese.

5) Išliko iki šiol aktualūs klausimai dėl: nuosavybės teisės (faktinis ir statytinis turto turėtojas); bendros jungtinės nuosavybės (sutuoktinių turtas); turtinės teisės (vekseliai, skolinimai ir grąžinimai); nuosavybės teisės įgijimo momento (ne nuo registravimo, o nuo to momento, kuris numatytas sutartyje, pvz., E.K. byloje – po paskutinio mokėjimo), tiriamo turto vertės nustatymo ir jo kaštų ir kt.

6) Dėl BK 189¹str. 2 d. praktinio taikymo. Toks taikymas Tarnyboje buvo, t. y. ikiteisminis tyrimas dėl BK 189¹str. 1 d. buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 8 p. Šis priimtas procesinis sprendimas įdomus tuo, kad įtariamoji R. P. teismo sutikimu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 189¹str. 2 d. nustatyta sąlyga, t. y. BK 189¹str. 1 d. nurodytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmusi R. P. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą, kadangi ji iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė Šiaulių apygardos valdybos pareigūnams ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (R. P. buvo tik fiktyvi turto savininkė, o realiai turtą valdė kitas asmuo V. J.). Tyrimo metu faktinėmis aplinkybėmis buvo įrodyta, kad V. J. realiai valdė R. P. vardu įregistruotą turtą, tačiau atsižvelgiant į BK 189¹str. 1 d. dispoziciją, reikalaujančią, kad asmuo turėtų turtą nuosavybės teise, V. J. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189¹str. 1 d., o medžiaga persiųsta į VMI dėl apmokestinimo.

III. Tarnybos siūlomos alternatyvos:

1. Diskutuoti ir spręsti dėl 189 str. 1 d. dispozicijos aiškumo, papildant veika „įgijo“.

2. Diskutuoti ir spręsti dėl BK 190 str. 2 d. panaikinimo.

3. Atsižvelgiant į LAT suformuotą teismų praktiką, kad šiuo metu įgyvendinti LAT keliamus reikalavimus, kurių pakaktų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 189¹ str. 1 d. (ypač dėl turto, įgyto iki 2010-12-11), yra labai sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, spręsti dėl tikslingumo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą:

Nuo 2010-12-11 BK 72³str. įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas – kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindo manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, kaltininkas turi šio Kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Išplėstinis turto konfiskavimas orientuotas į nusikalstamos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgytą turtą, tačiau jį galima taikyti tik po BK 72³str. įsigaliojimo (2010-12-11) įgytam turtui, taigi, išplėstinio turto konfiskavimo praktinis taikymas be išlygų įmanomas nuo 2015-12-11.

Išplėstinis turto konfiskavimas yra gana griežta baudžiamojo poveikio priemonė, tikslinga įvertinti jos praktinio taikymo galimybes tiriant apysunkius, sunkius arba labai sunkius tyčinius nusikaltimus. Pareigūnai, atskleisdami ir tirdami tokio pobūdžio nusikaltimus ir turėdami duomenų apie gautą turtinę naudą, turi atlikti finansų tyrimus ir surinkti pakankamai duomenų, leidžiančių teismui priimti sprendimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų Rekomendacijų dėl finansų tyrimo nuostatos įpareigoja pareigūną atlikti finansų tyrimus. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tik sprendžiant klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo, teismai pradės formuoti jo taikymo praktiką, tuo pačiu įvertins ir galimas grėsmės konstitucingumo aspektu.

4. Apsvarstyti tikslingumą dekriminalizuoti BK 189¹ str. ir perduoti sprendimus VMI dėl asmenų apmokestinimo: Apmokestinimas mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra pakankamai efektyvi priemonė (alternatyva baudžiamajai atsakomybei) siekiant, kad nusikalstamumas taptų kiek įmanoma ekonomiškai nenaudingesnis. Pagal BPK 214 str. 6 d., „jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą spręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.“

Įvertinti teisinę bazę ir spręsti tikslingumą neteisėtai praturtėjusių asmenų turtą konfiskuoti civilinio proceso tvarka, priimant atskirą įstatymą dėl civilinio turto konfiskavimo.

Atsižvelgti

Šios FNTT pastabos šioje Komiteto išvadoje pateiktos bendram argumentų įvertinimui, jų svarbai ir palyginimui, kadangi pateikiama išsami BK 189¹str. taikymo praktika, tačiau pastabos išsamiai vertintinos lydimajame įstatymo projekte Nr. XIIIP-3215.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM

2019-04-15

Tikslinti ir/ar papildyti TSKĮ projekto nuostatas, t. y. nustatyti turto civilinio konfiskavimo procese dalyvaujančių institucijų ratą; jų įgaliojimus, teises bei pareigas, siekiant nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų: dvigubo baudimo draudimo, nuosavybės neliečiamumo, duomenų apie privatų asmens gyvenimą apsaugos ir kitų konstitucinių vertybių.

Pritarti

Nustatytos turto tyrimą atliekančios institucijos (FNTT ir Lietuvos policija), turto civilinio konfiskavimo procedūrai vadovaujanti ir kontroliuojanti institucija – Lietuvos prokuratūra, VMI, kaip šio proceso dalyvė, teikianti išvadas apie pajamas iš teisėtų pajamų šaltinių, nustatytos institucijų teisės, nustatyta projekto II skyriuje turto tyrimo procedūra.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM

2019-04-15

Tikslinti ir/ar papildyti TSKĮ projekto nuostatas, t. y. pašalinti galimas normų konkurencijos apraiškas ir takoskyrą tarp BK 72 str. („Turto konfiskavimas“), BK 72³str. („Išplėstinis turto konfiskavimas“), TSKĮ projekte įvardinto turto civilinio konfiskavimo; atitinkamai tarp BK 189¹str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos („Neteisėtas praturtėjimas“) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytais atvejais – turto, įgyto iš nenustatyto šaltinio, apmokestinimas. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti Tarnybos įžvelgtą dviprasmybę dėl normų taikymo, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje 2K-P-93/2014 buvo suformuotas precedentas, įtvirtinęs pareigą įrodyti iki 2010-12-11 įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto nusikalstamą kilmę, dėl ko 2014 ir 2015 metais masiškai prokurorų priimami nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus, teismų priimti sprendimai išteisinti kaltinamuosius, nenustačius, kad iki 2010-12-11 turto įgijimo pagrindas būtų įstatymo uždrausta veika; atitinkamai susidarė dviprasmiška situacija, kadangi iki 2010-12-11 įgyto turto galima nusikalstama kilmė galėtų būti vertinama ne tik kaip BK 189¹ str. įrodinėjimo dalykas, bet ir kaip BK 189 str. ar BK 216 str. įrodinėjimo dalykas, išskiriant jas pagal dispozicijoje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius (pvz., tikslas); be to, susidarė situacija, kai nustačius, kad iki 2010-12-11 įgyto turto kilmė gali būti nusikalstama, turėtų būti atliekamas tyrimas būtent dėl tos nusikalstamos veikos, kurios rezultatas yra gauta turtinė nauda (pelnas), ir būtent dėl kurio taikytinas BK 72 str. nustatytas tradicinis turto konfiskavimas.

Atsižvelgti

Statistinė informacija ir teismų praktika įvertinta kartu su visomis pateiktomis pastabomis įvertinta klausymų metu.

10.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM

2019-04-15

Tikslinti ir/ar papildyti TSKĮ projekto nuostatas, t. y. tiksliai ir aiškiai nustatyti turto civilinio konfiskavimo procese dalyvaujančių pusių įrodinėjimo naštos pasiskirstymą ir kokia prezumpcijos forma būtų taikoma.

Pritarti

Projekto 2 straipsnyje nustatytos dvi prezumpcijos-dėl nusikalstamu būdu gauto turto ir iš to turto gautos naudos; ir dėl nesąžiningo įgijėjo. Teikiamas Komiteto patobulintas projektas-2,

11.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM

2019-04-15

Tikslinti ir/ar papildyti TSKĮ projekto nuostatas, t. y. tiksliai ir aiškiai nustatyti bei detalizuoti visą turto civilinio konfiskavimo procesą, nurodant konkrečią teisės šaką.

Pritarti

Komiteto patobulinto projekto-2 II skyriuje nustatyta turto tyrimo procedūra (procesas). Turto tyrimas artimesnis administraciniam procesui, bylos bus nagrinėjamos teisme pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, tam tikros nuostatos teismui nustatytos ir TCKĮ III skyriuje.

12.

Teisėjų taryba,

2019-05-08

Teisėjų taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktais derinti Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo projektu Nr. XIIP-3214 (toliau – TCKĮ projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3215 (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIIIP-3216 (toliau – CPK projektas) ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-3217 (toliau – Deklaravimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Projektai), pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių.

Projektų siūlymais Lietuvos teisinėje sistemoje siekiama įtvirtinti naują, iki tol teisės normomis nereguliuotą teisinį institutą – neteisėtos kilmės turto konfiskavimą civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas (toliau – TPĮ) nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas (TPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinami teisėkūros procese taikomi principai, išreiškiantys imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (TPĮ 3 straipsnio 1 dalis): tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo, aiškumo, sistemiškumo (TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai).

TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu.

TCKĮ projekto aiškinamojo rašto 5 punkte nurodoma: „Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.“ Kartu su Projektų travaux préparatoires atskira teisinio reguliavimo vertinimo išvada nėra pateikiama.

Įvertinus Projektą lydinčius dokumentus, matyti, kad teikiamų teisės aktų projektų išankstinis poveikio vertinimas neatliktas. Taigi nėra pagrįstas ir įrodytas teikiamo TCKĮ normatyvinio turinio ryšys su socialine realybe, neįvertinta, ar naujai priimami teisės aktai iš tiesų yra reikalingi, tinkami ir veiksmingi. Teisėjų tarybos vertinimu, poreikis sistemiškai ir objektyviai įvertinti teikiamą projektą ex ante yra kertinis, norint nustatyti aiškias siūlomo teisinio reguliavimo apimtis ir jo tvarumą, numatyti potencialius veiksnius, galinčius sukelti neigiamas pasekmes ne tik valstybei, valstybės valdžios funkcijas įgyvendinančioms institucijoms, bet ir visuomenei, socialinei bei ekonominei aplinkai (angl. cost and benefit analysis).

Atkreiptinas dėmesys, kad išankstinio vertinimo pagalba galima įvertinti pradinę socialinę-ekonominę situaciją ir tai, kaip būsimas teisinis reguliavimas tikėtinai paveiks šią aplinką. Tokio vertinimo tikslas – užtikrinti, jog kuriamas taisyklių modelis atitinka visuomenės ir jos grupių poreikius, bei nustatyti, ar teisės aktas nesukels neigiamų pasekmių. Išankstiniu vertinimu siekiama pasverti, ar teikiamas teisės akto projektas yra reikalingas, pagrįstas, atitinka valstybės ir visuomenės poreikius, ar jis efektyvus, finansinė našta – proporcinga, įvertinti akto suderinamumą bendra teisine baze. Tokios pozicijos laikomasi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO), kurios nare yra ir Lietuva, pateiktose reguliavimo kokybės ir rezultatų principų gairėse (OECD Guiding Principles for Regulatory Quality and Performance, 2005), kur akcentuojama, kad ex ante ir ex post vertinimas yra kertiniai dalykai, siekiant užtikrinti įrodymais pagrįstą valdymą.

2015 m. EBPO paskelbtoje oficialioje ataskaitoje dėl Lietuvos (OECD Regulatory Policy in Lithuania. Focusing on the Delivery Side, 2015), vienos pagrindinių rekomendacijų reguliavimo politikos srityje – tobulinti ex ante ir ex post teisės aktų vertinimą. 2012 m. EBPO rekomendacija dėl reguliavimo politikos ir valdymo (OECD. Recommendation of the Council on Regulatory Policy and Governance, 2012) tiesiogiai kalba apie ex ante vertinimą (ketvirtoji rekomendacija). Joje nurodoma, kad integruoti reguliavimo poveikio vertinimą reikia į ankstyvąsias politikos proceso stadijas formuluojant naujus reglamentuojančių aktų pasiūlymus. EBPO nurodo, kad reikia aiškiai nustatyti politikos tikslus ir įvertinti, ar reguliavimas yra būtinas ir kaip jis galėtų būti veiksmingiausias ir efektyviausias bei apimti ekonominės naudos analizę, kuri atsižvelgtų į akto poveikį gerovei, ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį, įskaitant ilgalaikį pasiskirstymo poveikį, nustatant, kam atsirastų naudos ir kas gali patirti nuostolių.

Projektų aiškinamajame rašte nėra pateikta siūlomų teisės aktų, sukuriančių naują turto paėmimo iš asmenų valstybės naudai mechanizmą, poveikio analizė, nepagrindžiamas tokio reguliavimo poreikis ir efektas socialiniams, ekonominiams ir teisiniams asmenų santykiams. Pastebėtina ir tai, kad Projektų aiškinamajame rašte yra pagrindžiamas papildomų lėšų poreikis naujų pareigybių, kurios būtų steigiamos turto tyrime ir turto civilinio konfiskavimo procese dalyvausiančiose institucijose, įsteigimo būtinybei ir reikalingos technikos įsigijimui. Pažymėtina, kad Lietuvos teismai būtų vieni pagrindinių šio įstatymo taikytojų, tuo tarpu išaugsiantis naujų bylų krūvis teismuose ir su tuo susijusių papildomų išteklių (pavyzdžiui, dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos tobulinimo ir pritaikymo) poreikis Projekto rengėjo yra neįvertintas ir neaptartas.

Atsižvelgti

Projektą pateikė Vyriausybė, parengė jos iniciatyva VRM sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Sutiktina, kad tiek projekte, tiek Aiškinamajame rašte išsamumo trūksta, yra trūkumų, tačiau projektų Aiškinamieji raštai Seime netaisomi. Surengta 16 klausymų, kurių metu buvo vertinamas projektas ir jo reikalingumas, projektas tobulinamas pagal pastabas, aptariama EŽTT praktika TCK bylose. Savaime suprantama, kad bylos dėl turto civilinio konfiskavimo bus nagrinėjamos teisme.

Dėl pasirengimo įstatymų paketo įgyvendinimui, šio įstatymo ir jį lydimųjų įstatymų (projektai XIIIP-3216(2), XIIIP-4117(2)) įsigaliojimas nustatytas nuo 2020 m. liepos 1d.

13.

Lietuvos advokatūra

2019-05-08

Lietuvos advokatūra įvertinusi Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3214, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3215, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3216 ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3217 (toliau - kartu vadinami Projektais) teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

Turto civilinio konfiskavimo institutas Projektuose numatomas kaip papildoma teisinė priemonė užvaldytam turtui, kurio kilmės negalima pagrįsti, paimti valstybės nuosavybėn. Projektų aiškinamajame rašte pažymima, kad šiuo metu galiojanti turto konfiskavimo sistema, kurią sudaro turto konfiskavimas (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnis) ir išplėstinis turto konfiskavimas (BK 72³ straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat turto konfiskavimas – kaip administracinio poveikio priemonė (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 29 straipsnis) yra neveiksminga. Nutrauktų ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo ar išteisinamųjų nuosprendžių priėmimo, išplėstinio turto konfiskavimo taikymo statistika parodo, kad šie baudžiamosios teisės instrumentai dėl savo išskirtinio juridinio konstrukto nesuteikia galimybės pasiekti maksimalaus objektyviai galimo rezultato, kadangi yra nukreipti tik į tam tikro pobūdžio turtą ir pritaikomi tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Taigi Projektų iniciatorių požiūriu, turto civilinio konfiskavimo idėja yra galima ir tikėtinai didžiausią efektą galinti duoti teisinė alternatyva jau taikoma Europos Sąjungos valstybėse tokiose kaip Airija, Jungtinė Karalystė ar Italija.

Vis dėlto atlikus minėtų valstybių atitinkamų teisės aktų ir Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto lyginamąją analizę, o taip pat išnagrinėjus Projektų nuostatas izoliuotai bei santykyje su Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, galima padaryti akivaizdžią išvadą, kad siūlomos inovacijos gali būti vertinamos kaip nepakankamos, siekiant užtikrinti Konstitucijos 23 straipsnio reikalavimus ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Pažymėtina, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas nedera su civilinės teisės ir civilinio proceso principais bei normomis, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK).

Kaip minėta, turto konfiskavimas yra tik baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo priemonė. Tuo tarpu norint išreikalauti turtą iš kito asmens valdymo civiline tvarka, būtina įrodyti, kad arba įgijėjas yra nesąžiningas, arba, nepaisant to, kad įgijėjas yra sąžiningas, egzistuoja CK 4.96 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Matyti, kad teisės aktai garantuoja savininko teisių gynimą (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.93 ir 4.96 straipsniai) ir nustato nuosavybės teisės gynimo būdus. Šie principai leidžia apginti ne tik sąžiningo įgijėjo teises, bet ir užtikrina turtinių santykių stabilumą. Nuosavybės teisę gina ne tik nacionaliniai teisės aktai, bet ir Konvencija, kurios pirmajame protokole nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas. Dėl šios priežasties bet koks teisinis reguliavimas neatitinkantis pamatinių Konvencijos principų, reikštų valstybės įsipareigojimų pagal šį Lietuvai privalomą tarptautinį teisės aktą nevykdymą ir Konvencijos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai bei į toliau nurodomas pastabas, siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai neatitinkantis Konstitucijoje įtvirtintų principų bei nepagrįstai varžantis asmens teisę į nuosavybę.

Visuotinai pripažįstamas baudžiamosios teisės nekaltumo prezumpcijos principas užtikrina, kad kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o visos abejonės turi būti aiškinamos jo naudai. Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekte formuojama teisinė koncepcija, kad turtas valstybės vardu konfiskuojamas civiline tvarka pagal prokuroro ieškinį atsakovui neįrodžius turimo turto teisėtumo. CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose įtvirtintos įrodinėjimo pareigos bendrosios taisyklės, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia. Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekte nustatomas kitoks įrodinėjimo pareigų paskirstymas, kai įrodinėjamo našta yra perkeliama asmeniui, kurio turtas galimai yra neproporcingas šio asmens teisėtoms pajamoms. Tai lemia, kad turto civilinio konfiskavimo procese nėra taikoma nekaltumo prezumpcija – įrodinėjimo našta perkeliama turto savininkui, todėl šis institutas tampa kur kas griežtesne teisinio reguliavimo priemone nei taikoma baudžiamojoje justicijoje.

Atsižvelgti

Sutiktina, kad pateiktas projektas turi trūkumų ir buvo tobulintinas. Tačiau paminėtina, kad nemažai šalių teisinėje sistemoje turi šį instrumentą kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija. Komitetas, atsižvelgęs į visas pateiktas pastabas, nuomones, papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus, surengęs 16 klausymų, projektą patobulino ir teikia jo patobulintą variantą XIIIP-3214(2).

14.

Lietuvos advokatūra

2019-05-08

Dėl įvardintų Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto trūkumų, dėl kurių tikimasi išreikšti detalesnę nuomonę tolesniuose Projektų kūrimo etapuose, siūlytina sekti užsienio valstybių pavyzdžiu, (Airija, Jungtinė Karalystė) kuriose šis institutas sureguliuotas atsakingai, kruopščiai ir detaliai – įtvirtintas savarankiškas turto civilinio konfiskavimo procesas. Papildomai pastebėtina, kad įteisinus turto civilinio konfiskavimo projektą, kuris būtų paremtas minėtų užsienio šalių teisiniu reguliavimu, BK numatyta neteisėto praturtėjimo veika (BK 189¹straipsnis) turėtų būti dekriminalizuojama.

Atsižvelgti

Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektasXIIIP-3214(2).

Dėl BK 189¹straipsnio dekriminalizavimo Vyriausybė nepateikė siūlymo, todėl Komitetas, svarstydamas šį projektą, taip pat tokio siūlymo neteikia. Galbūt ateityje, susiklosčius TCKĮ gerajai praktikai, bus sprendžiamas klausimas dėl BK 189¹straipsnio atsisakymo.

15.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

Projekto 1 straipsnyje siūlytume apibrėžti šio Projekto tikslą ir paskirtį, taikymo sritį ir apimtį. Dabartiniame Projekto 1 straipsnyje „Įstatymo paskirtis“ tik glaustai nurodyta, kad Projektas reglamentuoja turto civilinį konfiskavimą, tačiau jo samprata nėra atskleista. Taigi Projekto paskirtis ir tikslas lieka neaiškūs, o tai neabejotinai sukeltų problemų teismams taikant ir aiškinant Projekto nuostatas. Be to, gali kilti grėsmė per plačiai aiškinti ir taikyti Projektą ir taip neproporcingai bei nepagrįstai apriboti tokias svarbias asmens teises, kaip teisė į nuosavybę, teisingą bylos nagrinėjimą ir panašiai, atsižvelgiant į šiuo aspektu pakankamai jautrią Projekto taikymo sritį.

Pritarti

Projekto 1 str. papildytas 2 dalimi, kurioje nustatytas tikslas – organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų

prevencija.

16.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

Projekte nėra atskleistos jame vartojamos sąvokos, ir tai taip pat gali kelti keblumų taikant ir aiškinant Projekto nuostatas. Pažymėtina, kad Projekte įvedama Lietuvos teisėje nauja turto civilinio konfiskavimo sąvoka, o kai kurios kitos teisinės sąvokos, kaip galima spręsti iš konteksto, gali turėti specialią reikšmę būtent šiuo Projektu reglamentuojamiems santykiams, pavyzdžiui, turto sąvoka. Todėl siūlytume apibrėžti tų Projekto sąvokų, kurios vartojamos pirmą kartą arba specialia reikšme, lyginant su įprastine, turinį.

Pritarti

Naujo sąvokų straipsnio kūrimo atsisakyta, tačiau projekto 2 straipsnyje paaiškinamos kai kurios įstatymo sąvokos: kas yra nesąžiningas įgijėjas, apibrėžiamas asmenų ratas, kam taikomas įstatymas, kokį turtą laikyti gautu nusikalstamu būdu ir pan.

17.

Teisėjų taryba,

2019-05-08

Dėl TCKĮ 1 straipsnio

TCKĮ projekto 1 straipsnyje nurodoma šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto civilinio konfiskavimo teisinius pagrindus, sąlygas bei tvarką. Teisėjų tarybos vertinimu, turto civilinio konfiskavimo pagrindai ir sąlygos TCKĮ projekte apibrėžti nepakankamai, o tai apsunkina tiek šio instituto supratimą, tiek galimą jo praktinį taikymą ateityje.

Šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje turto konfiskavimas, kaip teisinė priemonė, reguliuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje bei BK 72³ straipsnyje „Išplėstinis turto konfiskavimas“ kaip baudžiamojo poveikio priemonės. Turto konfiskavimas taip pat numatyta kaip administracinio poveikio priemonė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 29 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodoma, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimas kaip teisinė prievartos priemonė taikoma tik už teisės pažeidimus – nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus arba administracinius nusižengimus, kai teismo procesiniu sprendimu įrodoma ir konstatuojama atitinkamo pažeidimo sudėtis.

TCKĮ projekte nėra pateikta turto civilinio konfiskavimo samprata. Dėl šios priežasties nėra aiškus turto civilinio konfiskavimo pagrindas, t. y. už kokio teisės pažeidimo padarymą jis taikytinas. TCKĮ projekte turto civilinio konfiskavimo pagrindas siejamas su šios priemonės objektu – neproporcingo teisėtoms pajamoms turto turėjimu (TCKĮ projekto 2 straipsnio 1 dalis).

Manytina, kad TCKĮ projekte, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat įstatymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtintiems asmens teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe bei nuosavybės teisinės apsaugos imperatyvais, turėtų būti išgryninti šio instituto taikymo pagrindai, atskleista „turto civilinio konfiskavimo“ sąvoka, taip pat išgrynintas šios priemonės santykis su kitomis panašiomis priemonėmis, ypač išplėstiniu turto konfiskavimu.

Atsižvelgti

Turto civilinio konfiskavimo sąlygos ir pagrindai nustatyti projekto 2 straipsnyje. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2. Iš TCKĮ 2 str. 2 d. 1 punkto išbrauktas BK 189¹straipsnis, todėl šių priemonių atribojimas aiškesnis.

18.

Policijos departamentas prie LR VRM

2019-04-25

Susipažinę su įstatymų projektais Nr. XIIIP-3214-3217, pagal kompetenciją teikiame pastabas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3214 (toliau – Įstatymo projektas bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3215:

Įstatymo projekte nėra aiškiai reglamentuota turto civilinio konfiskavimo sąvoka ar apibrėžimas, nenumatyti teisės akto taikymo principai. Taip pat, nors Įstatymo projekte numatyta, kokios vertės turtas yra laikomas neproporcingu asmens teisėtoms pajamoms, tačiau nėra apibrėžta, nuo kokios sumos bus konfiskuojamas turtas ir kaip bus nustatoma konfiskuotino turto vertė, kai po jo įsigijimo turto vertė padidėjo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktu sukuriamas naujas teisės institutas, manytina, kad Įstatymo projekto II skyriuje „Turto civilinio konfiskavimo procesas“ turėtų būti aiškiai reglamentuotos turto civilinio konfiskavimo taikymo procedūros, turto tyrimo atlikimo tvarka, taip pat nėra įvardytos institucijos, turėsiančios pareigą atlikti turto tyrimą, neapibrėžtos šių institucijų funkcijos ir jų veikimo ribos, Įstatymo projekto nuostatose neapibrėžta turto tyrimo atlikimo trukmė, nenumatytos aiškios konfiskuoto turto paėmimo ir realizavimo procedūros. Taip pat svarstytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, kad teisę inicijuoti turto tyrimą turi tik ikiteisminio tyrimo institucijos, taip eliminuojant galimybę turto tyrimą inicijuoti kitoms valstybės institucijoms, galinčioms nustatyti teisėtoms pajamoms neproporcingą asmenų turimą turtą (pvz., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Pritarti

19.

Lietuvos teisės institutas

2019-04-11

Konfiskavimo pagrindas ir jo įrodinėjimas (Projekto 1 ir 7 straipsniai)

Ligšiolinėj EŽTT praktikoje civilinis turto konfiskavimas yra pateisinamas (t. y. laikomas proporcinga intervencija asmens nuosavybę) tik tuomet, kai sprendimą priimantis teismas nustato, kad konfiskuotinas turtas turi ryšį su sunkiais savanaudiškais (įskaitant korupcinius), paprastai organizuotais, nusikaltimais[5]. Šio ryšio įrodinėjimo standartas gali būti žemesnis, nei baudžiamajame procese, gali būti nustatomos tam tikros prezumpcijos, tačiau byloje turi būti konkrečios aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti tas prezumpcijas ir kartu suteikiančios pagrindą teismui manyti, kad turtas turi ryšį su minėtomis pavojingomis veikomis.

Iš to išplaukia keletas kritinių pastabų Projektui:

Projekte stingant akcentų į materialų konfiskavimo pagrindą, siūlytina apibrėžti neteisėto turto sąvoką (taip būtų labai aiškiai apibrėžtas esminis teisminio ginčo dalykas), taip pat turto neteisėtumo prezumpciją.

Neteisėtos kilmės turtas šiame įstatyme galėtų būti apibrėžtas kaip turtas, gautas iš pavojingų neteisėtų veikų ar skirtas joms padaryti.

Turto neteisėtos kilmės prezumpcija numatytų, kad turtas laikomas neteisėtos kilmės, jei jis nėra pagrįstas jo teisėtus šaltinius rodančiais įstatymo reikalaujamos formos dokumentais, o jo faktinis valdytojas buvo įtariamas, kaltinamas ar nuteistas dėl nusikaltimų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalyje, arba yra įtrauktas į 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą nurodytą sąrašą (pastabą dėl šio sąrašo žiūrėkite toliau). Kartu reiktų numatyti, kad ši prezumpcija gali būti netaikoma, jeigu įvertinus byloje surinktus duomenis, prezumpcijos taikymas vestų prie aiškiai nepagrįstų išvadų (žr. a) punktą aukščiau).

Pritarti

Konfiskuotino turto samprata apibrėžta patobulinto TCKĮ 2 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos prezumpcijos. Pagal CPK prezumpcijos gali būti ginčijamos/įrodinėjamos, todėl atsisakyta pastaboje siūlomo reglamentavimo: „Kartu reiktų numatyti, kad ši prezumpcija gali būti netaikoma, jeigu įvertinus byloje surinktus duomenis, prezumpcijos taikymas vestų prie aiškiai nepagrįstų išvadų“.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

3. Keltina abejonė dėl turto civilinio konfiskavimo reglamentavimo išsamumo. Pavyzdžiui, projektu teikiamame įstatyme nėra apibrėžiama turto civilinio konfiskavimo samprata. Akcentuotina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą turto konfiskavimo sistemą sudaro turto konfiskavimas (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnis) ir išplėstinis turto konfiskavimas (BK 72³ straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės; taip pat turto konfiskavimas – kaip administracinio poveikio priemonė (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 29 straipsnis). Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o administracinio poveikio priemonės taikymo pagrindas – administracinio nusižengimo padarymas. ANK 29 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje įtvirtintas turto konfiskavimo apibrėžimas: „Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.“ Iš teikiamo projekto nėra aišku, koks konkrečiai teisės pažeidimas yra turto civilinio konfiskavimo taikymo pagrindas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iš teikiamo projekto nėra aiški turto civilinio konfiskavimo samprata, o naujojo instituto taikymo pagrindai turėtų būti detalizuoti, siejant juos su konkrečiu teisės pažeidimu. Tai, kas nurodyta teikiamo projekto 2 straipsnio 1 – 4 dalyse, yra labiau turto civilinio konfiskavimo taikymo sąlygos, bet ne pagrindai.

Pritarti iš dalies

Konfiskuotino turto samprata apibrėžta patobulinto TCKĮ 2 straipsnio 1 dalyje. Komitetas, atsižvelgęs į visas pateiktas pastabas, nuomones, papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus, surengęs 16 klausymų, projektą patobulino ir teikia jo patobulintą variantą XIIIP-3214(2).

NSGK – pritarti iš dalies

NSGK argumentai: pagal siūlomą teisinį reglamentavimą turto civilinio konfiskavimo taikymo pagrindas nebūtinai bus įrodytas teisės pažeidimas, tačiau EŽTT praktikoje civilinis turto konfiskavimas yra pateisinamas (t. y. laikomas proporcinga intervencija asmens nuosavybę) tik tuomet, kai sprendimą priimantis teismas nustato, kad konfiskuotinas turtas/asmuo, kuris negali pagrįsti valdomo turto turi ryšį su sunkiais savanaudiškais (įskaitant korupcinius), organizuotais nusikaltimais.

Atitinkamai, atsižvelgiant į tokio ryšio įrodinėjimą, yra suformuluotas ir projekto 2 straipsnis.

Žr. NSGK pasiūlymus.

21.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM

2019-04-15

Tarnyba, papildydama anksčiau minėtoje Išvadoje konstatuotus trūkumus ir atsižvelgdama į visuotinai pripažintą konstitucinio proporcingumo principą, siūlo:

Tikslinti TSKĮ projekto 2 str. nustatytų turto civilinio konfiskavimo sąlygų ir pagrindų apimtis, t. y. pagrindas taikyti turto civilinį konfiskavimą būtų tik asmenims, kurie buvo kaltinami ar nuteisti už finansinę naudą atnešančius savanaudiškus ir korupcinio pobūdžio, tyčinius apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Pritarti iš dalies

Buvo patobulintas 1 straipsnis, kuris nustato, kad įstatymo tikslas organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija, patikslintas ir visas 2 straipsnis tiek dėl nusikaltimų sąrašo, nustatyta konfiskuotino turto sąvoka, prezumpcijos ir kitos nuostatos.

22.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-04-24

Susipažinę su Jūsų teiktais derinti Turto civilinio konfiskavimo įstatymo Nr. XIIIP-3214, Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-3215, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo Nr. XIIIP-3216 ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7(3) straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-3217 projektais, iš esmės pritariame turto civilinio konfiskavimo institutui.

Akivaizdu, jog galiojantys teisiniai mechanizmai nėra pakankami siekiant nustatyti, surasti ir susigrąžinti turtą, kurio kilmė yra manytina neteisėta, susijusi su nusikalstamomis veikomis ar nusikalstamu gyvenimo būdu. Aukšti baudžiamosios teisės įrodinėjimo standartai lemia ribotą neteisėto praturtėjimo nusikalstamos veikos taikymą bei nepakankamai efektyvų išplėstinio turto konfiskavimo naudojimą. Manytina, jog toks institutas kaip civilinis turto konfiskavimas suteiktų valstybei daugiau galimybių galimai neteistai įgyto turto paėmimui valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad EŽTT yra pasisakęs dėl tokio teisinio instituto galimo sėkmingo egzistavimo, manytina, jog atskiras civilinis procesas, kuriame atsietai nuo baudžiamojo proceso, valstybė turėtų teises ir galimybes išsiaiškinti abejotinos kilmės turto įsigijimo, turėjimo, naudojimo ir kitokio disponavimo juo aplinkybes suponuotų tai, kad ateityje tokio turto būtų mažiau, taip pat geriau veiktų prevencinė tokio instituto funkcija.

Vis dėlto, dėl minėtų projektų teikiame šiuos pastebėjimus:

1) Civilinis turto konfiskavimas savo pobūdžiu turėtų būti ad rem priemonė, t. y. į daiktą, turtą nukreipta priemonė, tačiau Turto civilinio konfiskavimo įstatymu civilinis turto konfiskavimas faktiškai formuluojamas kaip ad personem priemonė, t. y. jis nukreiptas ne į neteisėtai įgytą turtą, kaip tokį, bet į konkrečias asmenų grupes.

2) Turto civilinio konfiskavimo įstatymas būtų taikomas itin apibrėžtam asmenų ratui. Iš esmės tai būtų asmenys, kaltinami ar nuteisti už tam tikrus nusikaltimus, taip pat asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 212 ar 327 straipsniuose nurodytais pagrindais, kurie dėl atitinkamų nusikaltimų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat asmenys, turintys sąsajų su organizuotu nusikalstamumu. STT nuomone, siekiant neteisėto praturtėjimo prevencijos tikslų, netikslinga taip siaurai apibrėžti subjektus, kuriems galėtų būti taikomas atitinkamas reguliavimas.

Manytina, jog atitinkamų priemonių taikymo galimybės nereikėtų riboti tik tuo turtu, kurį turi asmenys, turintys ar turėję atitinkamų sąsajų su baudžiamaisiais procesais ar organizuotu nusikalstamumu. Vienos atitinkamos grupės asmenų išskyrimas tokio įstatymo taikymo srityje, mūsų nuomone, nespręstų esamos valstybės problemos – turto, kurio kilmė nėra aiški ir atsekama, egzistavimo. Negana to, gali kilti diskusijos, ar toks teisinis reguliavimas nebūtų pripažintas pažeidžiantis nekaltumo prezumpcijos ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus. Remiantis tokiu reguliavimu galėtų kilti pavojus, kad atskirais pavieniais atvejais baudžiamasis procesas prieš asmenis galės būti pradedamas daugiau ne siekiant baudžiamojo proceso, o neteisėto praturtėjimo prevencijos tikslų.

Sutinkamai su tuo, siūlytina neriboti asmenų, kurių turimo ar turėto turto atžvilgiu gali būti taikomas atitinkamas reguliavimas, kategorijos, ir nurodyti, kad turto civilinis konfiskavimas gali būti taikomas pas asmenį aptikto turto, dėl kurio šio įstatymo nustatyta tvarka atliktas turto tyrimas, atžvilgiu, kai:

- turtu disponuojantis ar jį perleidęs asmuo, remiantis civilinėmis įrodinėjimo priemonėmis ir prezumpcijomis, nepagrindžia, kad konkretus turtas gautas teisėtomis priemonėmis ir jo kilmė yra teisėta;

- iš duomenų visumos teismas mano, kad, remiantis civilinėmis įrodinėjimo priemonėmis ir prezumpcijomis, labiau tikėtina, kad turtas nėra gautas iš teisėtos veikos.

Pritarti

EŽTT praktikoje civilinis turto konfiskavimas yra pateisinamas (t. y. laikomas proporcinga intervencija asmens nuosavybę) tik tuomet, kai sprendimą priimantis teismas nustato, kad konfiskuotinas turtas/asmuo, kuris negali pagrįsti valdomo turto turi ryšį su sunkiais savanaudiškais (įskaitant korupcinius), organizuotais nusikaltimais. Atitinkamai, atsižvelgiant į tokio ryšio įrodinėjimą, yra suformuluotas ir projekto 2 straipsnis. Projekto 2 straipsnyje nustatytos 2 prezumpcijos: tiek dėl nusikalstamu būdu įgyto ir konfiskuotino turto, tiek dėl nesąžiningo įgijėjo. Vyriausybė pasirinko tokią TCKĮ koncepciją.

23.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-04-24

Diskutuotina konfiskuotino turto apimtis. Manytina, jog turto sąvoka, kartu su kitomis svarbiausiomis įstatymo sąvokomis galėtų būti išskirtos atskirame įstatymo straipsnyje. Taip pat siūlytina tobulinti turto apibrėžima nurodant, kad turtas – tai pinigai, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės, intelektinės veiklos rezultatai, bet kokios rūšies ir bet kokio pavidalo turtas, materialūs ir nematerialūs, kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, dokumentai ar kitos priemonės, patvirtinančios turto buvimą, atitinkamas teises į jį. Šalia tokių sąvokų turėtų atsirasti ir turto civilinio konfiskavimo sąvoka. Turto civilinis konfiskavimas galėtų būti suprantamas kaip neatlygintinas konfiskuotino turto paėmimas valstybės nuosavybėn, laikantis principo iš neteisės negali kilti teisė šio įstatymo nustatyta tvarka, sąlygomis ir pagrindais.

Atsižvelgti

Komitete klausymų metu buvo atsisakyta kurti atskirą sąvokų straipsnį, tačiau Komiteto patobulintame projekte-XIIIP-3214(2) 2 straipsnyje apibrėžiamos konfiskuotino turto sąvoka.

24.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-04-24

Manytina, jog Turto civilinis konfiskavimas apskritai galimas ir turėtų būti taikomas laikantis tam tikrų principų, kuriuos siūlytume apibrėžti įstatymo projekto tekste. Siekiant proceso šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, sąžiningumo ir objektyvumo, siūlome įstatymo projekte eksplicitiškai išvardyti tokius principus ir taip juos apibrėžti:

a) proporcingumo principas – asmens atžvilgiu taikomų teisių ir laisvių apribojimų mastas bei griežtumas turi būti proporcingas jo elgesiui, turimo galimai konfiskuotino turto dydžiui, keliamai grėsmei ir būtinas teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti.

b) savalaikiškumo principas – Turto civilinį konfiskavimą taikančios ir vykdančios institucijos privalo reaguoti į nustatytus reikšmingus asmenų turto pokyčius ar galimai konfiskuotino turto nustatymą įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytomis priemonėmis, kai šių priemonių taikymas yra veiksmingiausias Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

c) teisėto duomenų naudojimo principas – turto civilinį konfiskavimą taikančios ir vykdančios institucijos tvarko teisės aktų nustatyta tvarka gautus duomenis, būtinus turto civilinio konfiskavimo uždaviniams įgyvendinti, naudoja ir saugo juos neviršydamos savo kompetencijos ir, kiek tai objektyviai įmanoma dėl tokių institucijų veikimo, įgaliojimų ir funkcijų, užtikrindamos duomenų tikslumą, išsamumą, naujumą ir patikimumą.

d) viešojo intereso apsaugos ir gynybos principas – privaloma imtis visų Įstatyme numatytų priemonių, siekiant užkirsti kelią viešojo intereso pažeidimams ir jį apsaugoti, o intereso pažeidimo atveju – imtis priemonių apginti pažeistą viešąjį interesą ir jį atstatyti.

e) asmens teisės įrodyti turto kilmę principas – privaloma sudaryti sąlygas asmeniui, kurio dispozicijoje yra galimai konfiskuotinas turtas ar kuris tokį turtą perleido kitiems asmenims, teisėtomis priemonėmis ir oficialiais dokumentais įrodyti tokio turto įsigijimo ar gavimo šaltinius.

f) Turto civilinio konfiskavimo nesiejimo su asmens kaltumu ar baudžiamuoju procesu principas – privaloma civilinio turto konfiskavimo mechanizmą taikyti nesiejant jo su konkrečia asmens galimai padaryta nusikalstama veika ir asmens kaltumo klausimu, atskiriant nuo baudžiamojo proceso bei jo metu taikomų priemonių asmens ir jo turto atžvilgiu.

g) Turto civilinio konfiskavimo kaip prevencinės priemonės principas – privaloma civilinį turto konfiskavimą taikyti ne siekiant nubausti konkretų asmenį, bet užkardyti neteisėtą asmenų elgesį, mažinti nusikalstamų veikų padarymo riziką, paimti valstybės žinion turtą, kuris negali būti pagrįstas teisėtais šaltiniais.

Nepritarti

Klausymų metu šio pasiūlymo atsisakyta, tačiau projektas patobulintas atsižvelgiant į visas pastabas ir teikiamas jo patobulintas variantas-2.

25.

Lietuvos teisės institutas

2019-04-11

Iš nusikaltimų, minimų Projekto 2 straipsnyje, sąrašo, brauktini nedidelio pavojingumo (BK 201 straipsnis), taip pat verslo/mokestinio pobūdžio (202, 222 straipsniai) nusikaltimai, kurie negalėtų pateisinti civilinio konfiskavimo taikymo proporcingumo požiūriu, tokios kilmės turto tyrimas būtų menkai perspektyvus įrodinėjimo požiūriu, o ir apskritai jų atžvilgiu tinkamesnės būtų mokestinės priemonės (tais atvejais, kai nėra pagrindo baudžiamosioms priemonėms)

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į pastabą, peržiūrėtas 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas, atsisakyta iš sąrašo keleto BK straipsnių, iš jų 189¹ str., keliais sunkių nusikaltimų straipsniais sąrašas papildytas.

NSGK (papildomas komitetas) siūlo atsisakyti 2 str. 1 d. numatyto turto sąrašo ir papildyti 2 str. 1 d. 1 p. žodžiu ,,įtariami“.

Pakeisti projekto 2 str. 1 d. ir 1 d. 1 punktą:

2 straipsnis. Turto civilinio konfiskavimo sąlygos ir pagrindai

1. Turto civilinis konfiskavimas taikomas asmens turtui, neproporcingam jo teisėtoms pajamoms, kai jį turi šie asmenys:

1) kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnyje, 147¹ straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnyje, 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180, 181 straipsniuose, 182 straipsnio 2 dalyje, 182¹straipsnyje, 183 straipsnio 2 dalyje , 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 189¹, 199–200 straipsniuose, 201 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnyje, 213–216 straipsniuose, 218 straipsnyje, 219 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnyje, 225 straipsnio 1–3 dalyse, 226 straipsnio 1–4 dalyse, 227 straipsnio
1–3 dalyse, 228, 249–252, 253, 254, 256, 257¹, 260, 261 straipsniuose, 292 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnyje, padarymą;

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

1, 2

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog turto civilinis konfiskavimas, be kita ko, taikomas neturtinėms vertybėms, kai jos yra neproporcingos asmens turėtoms pajamoms. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.114 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų) ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą.“ Atsižvelgiant į tokį neturtinių vertybių pobūdį, svarstytina, ar pagrįsta visas neturtines vertybes įtraukti į konfiskuojamo turto sąrašą, nes tik keletas iš jų gali turėti tam tikrą turtinę vertę, pavyzdžiui, prekės ženklai. Tačiau kita vertus, keltinas klausimas, ar neturtinių vertybių, pavyzdžiui, prekės ženklo vertės ir jos neatitikimo asmens pajamoms nustatymas nebūtų pernelyg sudėtingas ir brangus procesas, kad tokias neturtines vertybes būtų pagrįsta ir proporcinga konfiskuoti.

Pritarti

Projektas patobulintas pagal pastabą.

NSGK – pritarti

Turto, kuriam galėtų būti taikomas turto civilinis konfiskavimas, sąrašas įstatyme nėra tikslingas.

Žr. NSGK pasiūlymus

27.

Teisėjų taryba,

2019-05-08

1,2,3,4

Dėl TCKĮ projekto 2 ir 3 straipsnių

TCKĮ projekto 2 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatomos turto civilinio konfiskavimo taikymo sąlygos, kurios siejamos su baudžiamojo proceso, atlikto dėl tam tikrų BK įtvirtintų nusikalstamų veikų, pabaiga, o TCKĮ 3 straipsnyje aprašomas turto civilinio konfiskavimo santykis su baudžiamuoju procesu.

TCKĮ projekto 2 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas implikuoja, kad neteisėtos kilmės turto konfiskavimo procesas iš esmės visais galimais atvejais pradedamas tik po to, kai asmens veiksmai yra įvertinami baudžiamosios teisės prasme ir dėl to yra priimamas sprendimas, kuriuo baudžiamasis procesas pasibaigia arba nėra pradedamas. Tuo tarpu iš TCKĮ 3 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad neteisėtos kilmės turto konfiskavimo procesas gali būti atliekamas ir iki baudžiamojo proceso pradžios, nes, kaip nurodoma TCKĮ 3 straipsnio 1 dalyje, jis turi būti sustabdomas, jeigu asmens atžvilgiu pradedamas baudžiamasis procesas. Manytina, kad šios nuostatos yra prieštaringos ir tarpusavyje nesuderintos.

Konstitucijos 31 straipsnio kontekste abejonių kelia galimybė pradėti turto civilinio konfiskavimo procesą asmenų, kurie buvo kaltinami tam tikrų nusikalstamų veikų padarymu, atžvilgiu (TCKĮ projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal tokią nuostatą, turto civilinis konfiskavimas būtų galimas ir tais atvejais, kai asmenys būtų išteisinti, jų veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių, už tuos nusikaltimus, kurie projekto rengėjo išskiriami kaip būtini turto civilinio konfiskavimui pradėti. Tas pats pasakytina ir dėl TCKĮ projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 dalyje numatyto pagrindo, jeigu baudžiamasis procesas dėl konkrečių nusikalstamų veikų net nėra pradedamas arba nutraukiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio pagrindais. Jeigu turto civilinis konfiskavimas galimas ir nepradėjus baudžiamojo proceso dėl konkrečių nusikalstamų veikų ar nesant šių nusikaltimų sudėties, diskutuotinas tų nusikalstamų veikų išskyrimas kaip esminė šio proceso realizavimo sąlyga.

Be to, reguliuojant turto civilinio konfiskavimo santykį su baudžiamuoju procesu, nėra aptartos situacijos, kai asmuo buvo nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už TCKĮ projekto 1 straipsnio 1 punkte išvardytų nusikalstamų veikų padarymą ir jam buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, arba šios priemonės motyvuotu teismo sprendimu nebuvo taikytos.

TCKĮ projekto 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta įstatymo taikymo sąlyga atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims patenka į tos pačios dalies 2 punkto taikymo ribas, nes, asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, procesas (baudžiamoji byla) jo atžvilgiu yra nutraukiamas ir jis nėra nuteisiamas (BPK 212 straipsnis, 303 straipsnio 4 dalis, 327 straipsnio 2 punktas).

Manytina, kad TCKĮ projekte turto civilinio konfiskavimo teisinis santykis su baudžiamuoju procesu turėtų būti išgrynintas detaliau. Be to, tikslinga nuspręsti, ar civilinis turto konfiskavimas galimas tik tais atvejais, kai yra padaromos TCKĮ projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos nusikalstamos veikos, ar šių nusikalstamų veikų padarymas nėra pagrindinė sąlyga turto civilinio konfiskavimo procesui, dėl ko jų išskyrimas TCKĮ 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nebūtų tikslingas.

Atsižvelgti

28.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

Pažymėtina, kad Projekto 2 straipsnyje nustatyti turto civilinio konfiskavimo pagrindai ir sąlygos nevisiškai atspindi šio projekto aiškinamajame rašte nurodomą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, būtinus tokios priemonės taikymo pagrindus, žmogaus teisių apsaugos principus. Svarstytina, ar Projekto 2 straipsnyje įtvirtintos civilinio turto konfiskavimo sąlygos yra suformuluotos tinkamai ir iš tiesų nesuteiks pagrindo nepagrįstai vykdyti turto civilinio konfiskavimo procesą, nepažeis nekaltumo prezumpcijos, proceso teisingumo principų:

1) Turto civilinis konfiskavimas pirmiausia (pagal pasaulinę praktiką) turėtų būti taikomas su organizuotu nusikalstamumu susijusių labai sunkių, sunkių nusikaltimų, prekybos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, prekybos žmonėmis (vaikais), su tokios nusikalstamos veiklos palaikymu susijusių korupcinių nusikaltimų (ir panašiai) padarymo atvejais. Atsižvelgiant į tai, taikant turto civilinį konfiskavimą būtina nustatyti šį galimai padarytų veikų kontekstą, taip pat ir asmens ryšius su nusikalstama aplinka. Projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatos pirmiau nurodyto konteksto neperteikia, todėl, pavyzdžiui, turto civilinio konfiskavimo procesas gali būti pradedamas ir tokiais atvejais, kai asmuo atvirai pagrobė nedidelės vertės turtą (BK 178 straipsnio 2 dalis), nedidelės vertės turtas buvo pagrobtas plėšimo būdu (BK 180 straipsnis), padarytas piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis), nesusijęs su sistemingais korupcinio pobūdžio ryšiais, sąsaja su organizuotu nusikalstamumu ir kt.

2) Projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas suformuluotas taip, kad į jo dispoziciją, kaip asmuo, kurio atžvilgiu nebuvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, gali patekti iš esmės bet kuris asmuo, taigi trūksta apibrėžtumo ir aiškumo.

3) Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad panašu, jog civilinio konfiskavimo procesas galės būti pradedamas, jei egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės (pavyzdžiui, būtinoji gintis (BK 28 straipsnis), būtinasis reikalingumas (BK 31 straipsnis) (Projekto 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismams gali kilti nemažai sunkumų patikrinant ir vertinant faktinį pagrindą, ar asmuo pagrįstai priskirtinas organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas, nariams (faktinis pagrindas), be kita ko, ir todėl, kad ne visais atvejais bus įmanoma pateikti pakankamai faktinės medžiagos tokiam patikrinimui (Projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsižvelgti

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015, remdamasis EŽTT praktika[6], pastebėjo, kad turto civilinio konfiskavimo modelis „<...> savaime neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, joje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui, nes turto paėmimas valstybės nuosavybėn nurodytais pagrindais neprilygsta baudžiamosios atsakomybės taikymui, baudžiamajam procesui ir dėl to jam nėra keliami iš nekaltumo prezumpcijos kylantys reikalavimai dėl įrodymų pakankamumo laipsnio ar įrodinėjimo pareigos.“

Kita vertus, LAT išaiškino, kad įtvirtinant atitinkamą turto civilinio konfiskavimo modelį, turi būti laikomasi proporcingumo principo: „<...> paisant proporcingumo principo įstatymu galėtų būti įtvirtintas civilinio turto konfiskavimo modelis, pagal kurį būtų galima konfiskuoti turtą įrodant jo kilmės neteisėtumą mažesniu įrodymų pakankamumu, nei būtinas baudžiamajame procese, pavyzdžiui, įrodymų persvara, ne remiantis konkrečiu tikėtinai padarytu nusikaltimu, iš kurio gautas turtas, dėl kurio asmuo nėra pripažintas kaltu baudžiamojo proceso tvarka, bet remiantis netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, asmens turimo ar turėto turto aiškia neatitiktimi jo teisėtoms pajamoms ir teistumais, darant išvadą, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, kad asmuo įgijo turtą neteisėtu būdu.“

Vis dėlto, projektu teikiamo reguliavimo priemonių proporcingumas kelia abejonių, atsižvelgiant į šiuos aspektus:

4.1. Kelia abejonių teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų turto civilinio konfiskavimo sąlygos, susietos iš esmės su negatyviomis aplinkybėmis padarytų nusikaltimų atžvilgiu. Turto civilinis konfiskavimas taikomas asmenims: 1) kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas dėl šios dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų nebuvo pradėtas; 2) o jeigu buvo pradėtas baudžiamasis procesas – jis turi būti nutrauktas; 3) taip pat taikomas asmenims, kurie buvo kaltinami (past. – nebūtinai nuteisti) dėl sąrašo principu išvardintų nusikaltimų padarymo. Atsižvelgiant į tai, atitinkamos aplinkybės ne tik nepagrindžia asmens kaltės dėl padarytų nusikaltimų – bet priešingai – rodo, kad asmuo nėra laikomas kaltu dėl nusikaltimo (-ų) padarymo. Nepaisant to, pagal teikiamą įstatymą, šios negatyvios sąlygos yra vienas iš pagrindų taikyti asmeniui turto civilinį konfiskavimą.

4.2. Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta turto civilinio konfiskavimo taikymo sąlyga asmenims, kurie „buvo kaltinami ar nuteisti“ už tam tikrus sąrašo principu išvardintus nusikaltimus kelia abejonių. Viena vertus, asmens kaltinimas tam tikro nusikaltimo padarymu, kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, nereiškia asmens kaltės. Asmuo gali būti kaltinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teismo nuosprendžiu išteisintas. Kita vertus, jeigu asmuo yra nuteisiamas dėl tam tikros nusikalstamos veikos padarymo, teismas turi diskrecijos teisę apkaltinamajame nuosprendyje kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Diskutuotina dėl turto civilinio konfiskavimo taikymo galimybės asmeniui, nuteistam už nusikaltimą, kuriam baudžiamajame procese nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo.

4.3. Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte pasirinktas selektyvus ir itin platus nusikaltimų ratas, apimantis ne tik ekonominio – finansinio pobūdžio nusikaltimus; taip pat ne tik sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, bet ir nemažai apysunkių nusikaltimų. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Mokesčių teisės pažeidimų atvejais valstybės narės gali naudoti kitas nei baudžiamąsias procedūras, skirtas iš pažeidėjo atimti nusikalstamu būdu įgytas lėšas.“ Be to, kelia abejonių projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardintų nusikaltimų selektyvus pasirinkimas, nenurodant konkrečių tokio pasirinkimo kriterijų[7].

4.4. Neišgrynintas santykis su baudžiamuoju procesu ir baudžiamojo poveikio priemonėmis – turto konfiskavimu bei išplėstiniu turto konfiskavimu, taip pat neteisėto praturtėjimo nusikaltimu. Pastebėtina, kad pagal teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktų reguliavimą, turto civilinio konfiskavimo sąlygomis laikomas tiek baigtas (pavyzdžiui, 1 punktas – „<...> nuteisti už nusikaltimų <...> padarymą“; 3 punktas – „atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šios dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka“), tiek ir nutrauktas (pavyzdžiui, 1 punktas – „<...> kaltinami <...> už nusikaltimų <...> padarymą“; 2 punktas – „kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas dėl šios dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų nebuvo pradėtas, o pradėtas – buvo nutrauktas <...>“) baudžiamasis procesas.

Iš to kyla keletas klausimų. Pirma, jeigu nusikaltimo padarymas yra turto civilinio konfiskavimo pagrindas, bet baudžiamajame procese teismas asmeniui nepaskyrė turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo, keltinas klausimas, ar turto civilinis konfiskavimas nebūtų traktuojamas kaip apkaltinamojo nuosprendžio peržiūrėjimas. Antra, jeigu nusikaltimo padarymas, vis tik, nėra turto civilinio konfiskavimo pagrindas – keltinas klausimas dėl konkrečių nusikaltimų vardinimo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte tikslingumo bei pagrįstumo.

4.5. Nesant turto civilinio konfiskavimo sampratos, nėra aiški kuriamo naujo teisinio instituto prigimtis. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią turto konfiskavimo sampratą – tai turėtų būti tam tikra poveikio priemonė (sankcija), taikoma už tam tikro teisės pažeidimo padarymą. Kita vertus, teikiamo projekto 2 straipsnyje formuojami požymiai iš esmės atitinka BK 189¹ straipsnio („Neteisėtas praturtėjimas“) 1 dalies dispozicijos (išskyrus tik dalyko vertės dydį) požymius. Dėl tos priežasties iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, ar turto civilinis konfiskavimas yra teisės pažeidimo ar, vis dėlto, sankcijos elementas.

Nepritarti

Vyriausybės buvo pasirinkta tokia TCKĮ koncepcija. Komitetas, atsižvelgęs į visas pateiktas pastabas, nuomones, papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus, surengęs 16 klausymų, projektą patobulino ir teikia jo patobulintą variantą XIIIP-3214(2).

NSGK (papildomas komitetas) – nepritarti

NSGK argumentai: asmuo, kurio turtui gali būti pritaikytas turto civilinio konfiskavimo institutas, pagal siūlomą projektą turi būti siejamas su sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais, organizuotu nusikalstamumu, kitais projekto 2 straipsnyje nurodytais nusikaltimais, o turtas, kurio asmuo negali pagrįsti, gautas iš tokių nusikaltimų darymo, tačiau turto civilinio konfiskavimo institutas nebūtinai yra siejamas su asmens atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu konkrečioje baudžiamojoje byloje. Turto civilinis konfiskavimas nėra baudžiamosios teisės priemonė, todėl tik įrodinėjimo prasme šis institutas netiesiogiai siejamas su asmens padarytomis, ar galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, kurios gali būti (tikėtina) pajamomis nepagrįsto turto šaltiniu.

30.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektais (Nr. XIIIP-3214–3217), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „turto civilinis konfiskavimas taikomas asmens daiktams, pinigams ir vertybiniams popieriams, kitam turtui bei turtinėms teisėms, taip pat kitoms turtinėms ir neturtinėms vertybėms (toliau – turtas), neproporcingiems jo teisėtoms pajamoms, kai juos valdo, naudoja ir (ar) jais disponuoja šie asmenys <…>“. Iš nustatomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, ar turto civilinis konfiskavimas gali būti taikomas juridiniams asmenims. Jei gali būti taikomas, turėtų būti tobulinamos ne tik Projekto (pvz., 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad asmuo, kuris teismo nutartimi įpareigotas deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas, pateikia gyventojo turto ir metinę pajamų deklaracijas), bet ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių juridinių asmenų mokestines prievoles, nuostatos. Jei turto civilinį konfiskavimą numatoma taikyti tik fiziniams asmenims, tai turėtų aiškiai atsispindėti Projekte. Taip pat neaišku, ar turto civilinis konfiskavimas gali būti taikomas Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų turtui, kai šie asmenys miršta.

Pritarti

31.

Lietuvos apeliacinis teismas

2019-04-23

1, 6

Lietuvos apeliaciniame teisme (toliau – Teismas) 2019 m. kovo 26 d. gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl rašte nurodytų įstatymų projektų Nr. XIIIP-3214–3217. Susipažinę su rašte nurodytais įstatymų projektų tekstais, jų aiškinamaisiais raštais ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento (toliau – Teisės departamento) pateiktomis išvadomis, taip pat atsižvelgdami į Teismo kompetencijos ribas, pažymime, kad sutinkame su Teisės departamento 2019 m. kovo 13 d. pateiktomis išvadomis Nr. XIIIP-3214 ir Nr. XIIIP-3215 ir šiose išvadose minimų pastabų nekartojame.

Vis dėl to, papildomai teikiame pastabas dėl Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3214.

Minėto įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad turto civilinis konfiskavimas bus taikomas asmens daiktams, pinigams ir vertybiniams popieriams, kitam turtui bei turtinėms teisėms, taip pat kitoms turtinėms ir neturtinėms vertybėms (toliau – turtas), neproporcingiems jo teisėtoms pajamoms. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūloma numatyti, kad įgyvendinant šio įstatymo nuostatas turto vertė bus nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę. Pažymėtina, kad praktikoje galimi atvejai, kada turto įgijimo metu turto rinkos vertė būtų maža, tačiau dėl atlikto turto pagerinimo (pvz., kilnojamojo ar nekilnojamojo turto remonto), jo rinkos vertė ženkliai padidėtų, nors tokios turto pagerinimo išlaidos būtų taip pat neproporcingos asmens teisėtoms pajamoms. Dėl to, manytina, kad siūlomas asmens turimo turto vertės nustatymas yra ydingas ir ne visiškai atitinka siūlomu reguliavimu siekiamus tikslus, todėl siūlytina jį tikslinti. Tikslinant tokį teisinį reguliavimą, mūsų nuomone, mutatis mutandis galima būtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso X skyriuje (Restitucija) įtvirtintas nuostatas.

Atsižvelgti

Patobulinto projekto 2 straipsnio 1 dalyje tiksliau apibrėžtas konfiskuotinas turtas, kad tai nusikalstamu būdu gautas turtas ar iš šio turto gauta turtinė nauda, todėl turės būti įvertinta ir gauta nauda.

32.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant asmens, patenkančio į 2 straipsnio 1 dalies apimtį, ir jo turto santykį, vartojama formuluotė „valdo, naudoja ir (ar) disponuoja“ turėtų būti suprantama taip, kad pakanka vienos iš šių teisių į turtą, kad turtas galėtų būti konfiskuojamas. Pažymėtina, kad tokia pat formuluotė yra ir 4 straipsnio 2 ir 6 dalyse. Tokia konstrukcija sukuria neapibrėžtumą aiškinantis, kas yra konfiskuotinas turtas. Iš jos išplaukia, kad turtas asmeniui nebūtinai turi priklausyti nuosavybės teise, nes pakanka ir valdymo ar naudojimo (pavyzdžiui, pagal nuomos sutartį). Neaišku, kokiu pagrindu galėtų būti konfiskuojamas turtas, kurį 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo tik naudoja arba tik valdo, bet jo savininkas yra kitas asmuo, ir kokia tuomet turėtų būti to turto savininko teisinė padėtis turto civilinio konfiskavimo procese; šiuo metu tai niekaip neapibrėžta. Siekiant išvengti dviprasmiškumo, siūlytume formuluotę konkretinti „valdo, naudoja ir disponuoja“, t. y. nurodant nuosavybės teisę sudarančių teisių visetą, arba tiesiog nustatant, kad konfiskuojamas nuosavybės teise priklausantis turtas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo jam nuosavybės teise priklausiusį turtą yra perleidęs kitam asmeniui, turi būti taikomos specialios Projekto normos, reglamentuojančios turto civilinį konfiskavimą iš trečiųjų asmenų arba turto vertės išieškojimą – 2 straipsnio 3 ir 4 dalys, taip pat 4 straipsnio 2, 6 dalys ir kt.

Pritarti

Projektas patobulintas pagal pastabą.

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

5. Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos nuostatoje – „<...> kai juos valdo, naudoja ir (ar) jais disponuoja <...>“ – jungtukas „ir (ar)“ keistinas jungtuku „ir“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į CK 4.37 straipsnio („Nuosavybės teisės sąvoka“) 1 dalį, pagal kurią – „Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.“ Pastebime, kad BK 189¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje taip pat akcentuojama nuosavybės teisė („Tas, kas turėjo nuosavybės teise <...>“).

Pritarti

Redaguota pagal pasiūlymą.

NSGK – pritarti, žr. pasiūlymą.

34.

Lietuvos advokatūra

2019-05-08

1, 2, 3, 4

Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas asmenų, kurių atžvilgiu taikomas turto civilinis konfiskavimas, ratas. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas nusikaltimų sąrašas, pagal kurį kaltinamųjų ar nuteistųjų turtas būtų konfiskuojamas, laikytinas pertekliniu, neatspindinčiu Projektų aiškinamajame rašte iškeltų tikslų bei uždavinių. Kaip ir nurodoma Projektų aiškinamajame rašte, proporcingumo principas reikalauja subalansuoti teisinių mechanizmų efektyvumą ir asmens teisių apsaugos garantijas ir šių teisių pažeidimo riziką, tačiau minėtas nusikaltimų sąrašas apimantis nurodytus nusikaltimus, nėra suderinamas su proporcingumo principu bei Konvencija, kai dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo būtų taikomas turto civilinis konfiskavimas net nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio. Taip pat turto civilinis konfiskavimas būtų taikomas asmens turtui, kai baudžiamasis procesas dėl teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų asmens atžvilgiu nebuvo pradėtas, pradėtas, nutrauktas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Pastebėtina, kad pastarosios normos sukuria prieštarą, kuriam iš procesų turėtų būti suteikiamas prioritetas t. y. baudžiamajam procesui ir turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymui ar turto civilinio konfiskavimo taikymui. Teikiamame projekte nustatyta, kad atvejais, kai baudžiamasis procesas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų nebuvo pradėtas, būtų taikomas civilinis turto konfiskavimas. Atvejais, kai asmens atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo pradėtas (nutrauktas arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės) taip pat atsiranda sąlygos turto civilinio konfiskavimo institutui taikyti. Dar daugiau neaiškumo dėl nagrinėjimo instituto taikymo sukuria likusioji turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią, turto civilinis konfiskavimas taikomas organizuotų grupių nariams, kuriuos identifikuoja Policijos departamentas, vadovaudamasis sukauptų duomenų apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėms ar jų nariais analitiniu įvertinimu ir policijos generalinio komisaro patvirtinta metodologija. Pastarasis teisinis reguliavimas sukuria teisines prielaidas teisėsaugos institucijoms piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, naudojantis plačia diskrecijos teise, priimti šališkus, objektyviais kriterijais nepagrįstus sprendimus.

Nepritarti

Tokią koncepciją TCKĮ pasirinko Vyriausybė, 2 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose Vyriausybės nustatytos sąlygos buvo šiek tiek patobulintos, bet iš esmės nepakeistos.

35.

Lietuvos teisės institutas

2019-04-11

Siūlytina atsisakyti tokio turto ryšį su pavojingomis veikomis neva atskleidžiančio pagrindo kaip „baudžiamasis procesas dėl nurodytų nusikalstamų veikų nebuvo pradėtas“. Nors šios nuostatos autoriai, matyt, turėjo omenyje tam tikrą konkrečia situaciją, susijusią su tam tikrais pirminiais tyrimo veiksmais, pagrindas suformuluotas labai (ir pernelyg) plačiai ir anaiptol nesudaro pagrindo pagrįsti turto ryšį su pavojingomis veikomis. Juolab, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas, o iš tokios formuluotės tarsi kiltų pagrindas juos pripažinti aptariamo įstatymo adresatais.

Pritarti

Atsižvelgiant į siūlymą, patobulintas projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

36.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Koreguotina ir Projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlyga „kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas dėl šios dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų nebuvo pradėtas“. Pažodžiui aiškinant šią formuluotę, peršasi išvada, kad ši nuostata galėtų būti taikoma apskritai visų asmenų, kurie net neturi sąsajų su baudžiamuoju procesu, atžvilgiu. Vis dėlto, manytina, kad Projekto autoriai turėjo omenyje atvejus, kai atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnis), bet kartu pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas arba jį atsisakoma pradėti ne dėl konkretaus asmens (in personam), o dėl nusikalstamos veikos (in rem), todėl praktikoje taikant nurodytą Projekto nuostatą gali kilti keblumų.

Pritarti

Atsižvelgiant į siūlymą, patobulintas projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

37.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad turto civilinis konfiskavimas gali būti taikomas turtui asmenų, „kurie yra organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), vadovaudamasis sukauptų duomenų apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais analitiniu įvertinimu ir policijos generalinio komisaro patvirtinta metodologija, nariai“. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, kils atsakovo problema prokurorui kreipiantis į teismą dėl šių asmenų turto civilinio konfiskavimo. Atsakovas gali ginčyti, kad nėra organizuotos nusikalstamos grupės narys. Taigi, neaišku, kur tai bus sprendžiama – bendrosios kompetencijos teisme, prokurorui įrodinėjant, kad tai asmuo, kuriam taikytinas Projektas, ar administracinės kompetencijos teisme, ginčijant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotą dokumentą (pažymą, vertinimo išvadą ar kt.). Tokia pati situacija galima ir asmeniui gavus teismo nutartį, įpareigojančią deklaruoti ir pagrįsti turtą ar pajamas (Projekto 6 straipsnio 2 dalis). Naudodamasis savo teisėmis asmuo gali inicijuoti naujus teisminius procesus dėl jo priskyrimo Projekto 2 straipsnio subjektų ratui ir dėl to kils grėsmė Projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytiems terminams, įskaitant maksimalų turto arešto taikymo terminą.

Pritarti

Projekto 2 straipsnio 2 dalies 4 punktas patikslintas „kurie yra įtraukti į<...> narių sąrašus.

38.

Lietuvos teisės institutas

2019-04-11

Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas nedera su nekaltumo prezumpcija, jame (nesant teismo nuosprendžio) teigiama, kad asmuo yra organizuotos nusikalstamos grupės narys. Formuluotė keistina. Šį pagrindą galėtų sudaryti tik asmens įtraukimo į tam tikrą sąrašą faktas, bet ne vienareikšmis teiginys, kad jis priklauso nusikalstamai grupei. Juolab, kad civiliniame procese visiškai pakaktų aiškintis, ar asmuo palaiko ryšį su atitinkama grupe, nesiveliant į baudžiamosios teisės srities klausimus (keliančius konfliktą su nekaltumo prezumpcija), ar jis yra/buvo tokios grupės narys.

Pritarti

Projekto 2 straipsnio 2 dalies 4 punktas patikslintas „kurie yra įtraukti į <...> narių sąrašus.

39.

Valstybinė mokesčių inspekcija

prie LR FM

2019-04-23

Dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto:

Svarstytina, ar Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas galėtų būti laikomas pakankamu turto civilinio konfiskavimo pagrindu, t. y. ar vien tik asmens priklausymas organizuotoms nusikalstamoms grupėms, kurias, vadovaudamasis sukauptų duomenų apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais analitiniu įvertinimu ir policijos generalinio komisaro patvirtinta metodologija, identifikuoja Policijos departamentas, gali būti laikomas turto civilinio konfiskavimo pagrindu.

Nepritarti

Projekto 2 straipsnio 2 dalies 4 punktas patikslintas „kurie yra įtraukti į <...> narių sąrašus, tačiau toks Vyriausybės teiktas TCK pagrindas ir patobulintame projekte-2 paliekamas.

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

6. Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuoroda į BK straipsnius – „<...> 199 – 200 straipsniuose <...>“ – detalizuotina, tiksliai nurodant visus tarp šių straipsnių įsiterpusius BK straipsnius su novela, o tarp jų rašant skyrybos ženklą „kablelį“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl kitų projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuorodų: „213 – 216 straipsniuose, <...> 225 straipsnio 1–3 dalyse, 226 straipsnio 1–4 dalyse, 227 straipsnio 1–3 dalyse, 249–252 <...> straipsniuose“.

Pritarti

Pagal teisinės technikos reikalavimus išvardijami ir nurodomi visi straipsniai ne per brūkšnelį, o per kallelį.

NSGK (papildomas komitetas) – pritarti. Siūlo nurodyti visus BK straipsnius, juos išvardijant.

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

7. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto sąlygos iš dalies persipina tarpusavyje. Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnyje numatyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai, tarp kurių straipsnio 3 – 8 punktuose įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai. Analogiškai BPK 327 straipsnio 2 dalyje nurodyti nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai – atskiros atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys.

Atsižvelgti

Projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas patikslintas patobulintame projekte-2.

NSGK – nepritarti

NSGK argumentai: teisės taikymui visų nurodytuose straipsniuose numatytų sąlygų (pagrindų) detalizavimas ir išdėstymas reikšmės neturės.

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

8. Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta viena iš turto civilinio konfiskavimo sąlygų – jei konfiskuotinu turtu disponuoja asmenys „<...> atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šios dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – tiek turto konfiskavimas, tiek ir išplėstinis turto konfiskavimas.

Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad pacituota nuostata nėra visiškai tiksli, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK reguliavimą yra galimas tik padarius baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus[8], o didžioji dalis projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų yra sunkūs arba labai sunkūs nusikaltimai.

Nepritarti

Toks Vyriausybės teiktas TCK pagrindas ir patobulintame projekte-2 paliekamas.

NSGK (papildomas komitetas) siūlo – nepritarti. Siūlomas teisinis reglamentavimas galėtų būti taikomas tik pajamomis nepagrįstam turtui, tačiau pirmenybė, pagal 3 str. nuostatas, teikiama baudžiamajam procesui, o tik po to turto civiliniam konfiskavimui.

43.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

1, 2

Projekte taip pat trūksta aiškumo ir konkretumo dėl turto civilinio konfiskavimo objekto neapibrėžtumo. Projekte turto civilinio konfiskavimo sąlygos ir pagrindai siejami su asmenų, valdančių, naudojančių ir (ar) disponuojančių tam tikru turtu, vienokiomis ar kitokiomis sąsajomis su nusikalstamomis veikomis ir turimo turto bendra disproporcija su jų teisėtomis pajamomis. Kitaip tariant, turto civilinio konfiskavimo pagrindas aiškinamas per asmens teisinę padėtį (tiksliau, jo procesinį statusą baudžiamajame procese dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų arba buvimą organizuotos nusikalstamos grupės nariu), o ne jo turto teisinį statusą. Kadangi Projekte nereikalaujama nustatyti konkretaus turto nusikalstamą kilmę, bet pakanka tik nustatyti asmens turimo turto ir jo teisėtų pajamų disproporciją (esant kitai konfiskavimo sąlygai – Projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai asmens sąsajai su nusikalstama veika), tai iš to išplaukia, kad turtas gali būti pripažįstamas konfiskuotinu tik ta dalimi, kiek jis yra neproporcingas asmens teisėtoms pajamoms (pvz., asmuo turi 500 000 Eur vertės turto, o teisėtų turto ir pajamų – 200 000 Eur, tai konfiskuotina bus 300 000 Eur vertės turto dalis). Tačiau ši – konfiskuotina – dalis pagal Projektą neprivalo būti identifikuota, t. y. nėra reikalaujama nustatyti konkretų turtą, kuris būtų turto civilinio konfiskavimo objektas. Esant tokiam reglamentavimui, kyla klausimas, kaip turėtų būti sprendžiama tais atvejais, kai ne visas asmens turimas turtas patenka į Projekto taikymo sritį, t. y. kuo vadovaudamasis teismas, taikydamas Projekto nuostatas, turėtų atriboti asmens, patenkančio į Projekto 2 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, teisėtą turtą nuo neteisėto, t. y. konfiskuotino. Šis klausimas aktualus visais atvejais, kai Projekto normos turės ar galės būti taikomos ne viso, bet tik dalies turto (arba konkrečių daiktų) atžvilgiu, pavyzdžiui:

1) neaišku, kaip tokiu atveju taikyti 2 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta galimybė taikyti turto civilinį konfiskavimą tretiesiems asmenims, kuriems 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo perleido turtą, t. y. kaip nustatyti, ar tas konkretus perleistas turtas yra teisėtai įgytas, ar konfiskuotinas; pažymėtina, kad pagal šią normą nereikalaujama nustatyti konkretaus perleisto turto nelegalumo ir nereikalaujama, kad trečiasis asmuo žinotų apie šio konkretaus turto neteisėtą (nusikalstamą) kilmę; tokiu atveju kyla grėsmė, kad bet kokį turtą iš asmens, patenkančio į Projekto 2 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, įsigijęs trečiasis asmuo rizikuoja jo netekti, net jei jis įgytas teisėtai;

2) gali kilti keblumų ir taikyti Projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios netiesiogiai kalba apie konkretų turtą, kuris yra teisine prasme „prarastas“ ir dėl to turi būti išieškoma jo vertė, – vėlgi neaišku, kaip nustatyti tą turtą, kurio vertė turi būti išieškoma, kai Projektas nereikalauja identifikuoti konfiskuotiną turtą;

3) analogiški klausimai kyla dėl turto arešto (5 straipsnis) taikymo – koks konkretus turtas turėtų būti areštuojamas, t. y. ko konkrečiai turėtų prašyti prokuroras, taip pat kuo remdamasis sprendimą dėl turto arešto taikymo ar netaikymo turėtų priimti teismas; taip pat ir dėl galutinio teismo sprendimo dėl turto civilinio konfiskavimo (7 straipsnis) – vėlgi neaišku, kokį turtą reikėtų konfiskuoti.

Pritarti

Atsižvelgiant į pastabas, projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, koks turtas gali būti konfiskuotinas.

44.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Atsižvelgiant į galiojančioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje numatytą 500 MGL (25 000 eurų) turto vertės dydį, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą, Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2000 bazinių bausmių ir nuobaudų (100 000 eurų) dydis nėra tinkamas. Siekiant, kad neteisėtai praturtėję asmenys neišvengtų poveikio priemonių, Projekte nurodytą turto vertės dydį siūlome sumažinti iki 1000 bazinių bausmių ir nuobaudų (50 000 eurų) dydžio.

Nepritarti

Kadangi CTKĮ taikomi žemesni įrodinėjimo standartai, Vyriausybės siūloma 2000 vertės suma yra tinkama, klausymų metu tam taip pat pritarta.

45.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

Siūlytina tikslinti Projekto nuostatas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, įgijusių į Projekto taikymo sritį patenkantį turtą, teises ir pareigas.

Pagal esamą Projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotę į šios normos taikymo sritį patenka visi turto perleidimo atvejai, taip pat ir atlygintiniai. Svarstytina, ar tai pagrįsta ir atitinka Projektu siekiamą tikslą (kuris, minėta, turėtų būti aiškiai suformuluotas). Atlygintinis turto perleidimas suponuoja, kad asmuo, perleidęs turtą trečiajam asmeniui, įgijo turto vertės ekvivalentą pinigais, paslaugomis ar kitu turtu, todėl neaišku, kodėl tokiu atveju negalėtų būti taikoma Projekto 4 dalis ir išieškoma turto vertė. Iš trečiojo asmens, atlygintinai įgijusio turtą, jį konfiskuoti turėtų būti leidžiama tik nustačius tam tikras papildomas (lyginant su nustatytomis 2 straipsnio 3 dalyje) sąlygas, pvz., trečiojo asmens žinojimą apie konkretaus turto nusikalstamą kilmę, reikšmingą turto perleidimo sandorio vertės disproporciją, rodančią, kad sandoris buvo sudarytas tik siekiant nuslėpti turtą, turto perleidimo sandorio tariamumą ir panašias aplinkybes.

Atitinkamai tikslintinos ir Projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 2 punkto nuostatos.

Daugiausia neaiškumų kyla dėl trečiųjų asmenų sąžiningumo ir jo įrodinėjimo proceso. Pagal Projektą trečiasis asmuo, kuris įgijo turtą iš Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pripažįstamas nesąžiningu įgijėju, jeigu jis žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto vertė neatitinka pirmiau nurodyto asmens teisėtų pajamų. Tokia formuluotė yra labai nekonkreti ir neaišku, ką turi vertinti teismas, spręsdamas, ar prokuroras pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens nesąžiningumą. Pažymėtina, kad nesąžiningumas turėtų būti pagrįstas pakankamai svariais įrodymais, nes tai sukelia rimtas pasekmes – įrodinėjimo pareigos perkėlimą trečiajam asmeniui, o įrodyti sąžiningumą, t. y. iš esmės įrodyti tai, ko nėra (aplinkybes, kad asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti), yra gerokai sudėtingiau, negu įrodyti tai, kas yra (aplinkybes, kad asmuo žinojo ar turėjo žinoti). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl ši prezumpcija galėtų būti pakeista nesąžiningumo prezumpcija tik esant pakankamam pagrindui manyti, jog asmuo buvo nesąžiningas. Be to, Projekte trečiojo asmens nesąžiningumas siejamas ne su žinojimu apie konkretaus įgyjamo turto neteisėtumą, bet su žinojimu apie turtą perleidžiančio asmens turimo turto ir teisėtų pajamų disproporciją. Mūsų nuomone, tokia konstrukcija yra neapibrėžta ir kelia grėsmę nepagrįstai išplėsti nesąžiningumo prezumpcijos taikymą, todėl siūlytume Projekte apibrėžti konkrečius nesąžiningumo prezumpcijos atvejus, pavyzdžiui, nukreipiant į CK 6.67 straipsnį arba nustatant savarankišką tokių atvejų sąrašą.

Pritarti

Patikslinta 2 straipsnio 3 dalies redakcija – asmuo „žinojo arba turėjo žinoti“.

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

4.6. Proporcingumo kontekste kelia abejonių ir teikiamo projekto 2 straipsnio 3 dalies plataus pobūdžio nuostatos dėl trečiųjų asmenų turto konfiskavimo.

Nepritarti

Tokią koncepciją pasirinko Vyriausybė, siekdama įgyvendinti tikslą – konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, kuris dažnai būna kokiu nors būdu perleistas kitiems asmenims.

47.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

3, 4

Tikslinga papildyti Projekto 2 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad civilinis konfiskavimas taip pat taikomas giminaičiui perleistam turtui (Projekte būtina apibrėžti šio termino sąvoką arba duoti nuorodą į įstatymą, kuriame ši sąvoka jau yra apibrėžta) arba neatlygintinai.

Pritarti

Projekto 2 straipsnio naujoje 4 dalyje nustatytoje prezumpcijoje išplečiamas asmenų ratas, tarp šių asmenų yra įvardyti artimieji giminaičiai.

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

9. Teikiamo projekto 2 straipsnio 3 dalyje po žodžių „kuris žinojo arba turėjo“ įrašytini žodžiai „ir galėjo“. Atkreiptinas dėmesys į BK 189¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją („<...> žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti <...>“). Vien „turėjimas“ (be „galėjimo“) žinoti (suvokti) ne pilnai atspindi neatsargios kaltės formos intelektinį turinio elementą.

Nepritarti

Pritartina NSGK argumentams, be to, skiriasi šių abiejų įstatymų procesuose įrodinėjimo standartai, todėl paliekama autorių pasiūlyta formuluotė.

NSGK – nepritarti

NSGK argumentai: siūlomas teisinis reglamentavimas nebūtinai turi atkartoti galiojančias Baudžiamojo kodekso formuluotes.

49.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

5, 7

Projekto 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, koks turtas negali būti konfiskuojamas. Neaiškus šios normos santykis su to paties straipsnio 4 dalimi, pagal kurią tais atvejais, kai turto negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių, iš šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens išieškoma turto vertę atitinkanti pinigų suma. Kyla klausimas, ar tarp kitų priežasčių, dėl kurių negalima turto konfiskuoti iš 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens ir tuomet išieškoma atitinkamo turto vertę atitinkanti pinigų suma, patenka ir Projekto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyti atvejai, t. y. ar pastaraisiais atvejais turtas apskritai nekonfiskuotinas, ar negalint jo konfiskuoti iš asmens išieškoma jo vertę atitinkanti pinigų suma. Siūlytina atitinkamai patikslinti Projekto formuluotes, kad būtų išvengta dviprasmiškumo.

Pritarti

Patikslinta patobulintame projekte XIIIP-3214(2) 7 dalis, aišku, kad pagal ją iš viso negalimas turto konfiskavimas, o 5 dalyje (buvusi 4 dalis), kalbama apie turtą, į kurį galima nukreipti konfiskavimo procedūrą, tačiau jo nėra, t. y. jis suvartotas, sunaikintas ar jį konfiskuoti netikslinga, tuomet išieškoma pinigų suma, atitinkanti tą turtą (turto dalį).

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

4.7. Pagal teikiamo projekto 3 straipsnį akivaizdu, kad įmanomos situacijos, kai pradėjus civilinį turto konfiskavimo procesą, asmeniui gali būti pareiškiamas įtarimas baudžiamajame procese. Nors projekto rengėjai 3 straipsnio 2 dalyje numato tam tikrą „saugiklį“ – „duomenys, kurie buvo pateikti paties asmens, kurio atžvilgiu taikomas turto civilinio konfiskavimo procesas šio įstatymo nustatyta tvarka, be jo sutikimo negali būti naudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese“ – manytina, kad jis nėra pakankamas, kad apsaugotų asmenį nuo atitinkamų duomenų netiesioginio panaudojimo baudžiamajame procese. Ši aplinkybė yra itin svarbi, nes asmens kaltumo įrodinėjimo pareiga priklauso valstybei – t. y. valstybė baudžiamajame procese privalo įrodyti asmens kaltumą, o ne asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą. Baudžiamajame procese negali būti nustatyta asmens kaltumo prezumpcija. Nesant detaliai reglamentuotų turto civilinio konfiskavimo ir baudžiamojo proceso atribojimo kriterijų, atitinkama taisyklė gali būti pažeista.

Pritarti

Patobulintame projekto 3 str. labiau patikslintas ir atribotas baudžiamasis procesas nuo civilinio konfiskavimo procedūros, tačiau ar tai pakankamas atribojimas galima bus įvertinti taikant įstatymą praktikoje.

51.

Lietuvos teisės institutas

2019-04-11

Dėl procesų santykio (Projekto 3 straipsnis)

Viena pagrindinių problemų, dėl ko kyla turto civilinio konfiskavimo proceso ir baudžiamojo proceso santykio (pirmenybės) dilema yra BK 189¹ straipsnio egzistavimas ir jo kolizija su turto civiliniu konfiskavimu. Pritarus minčiai, kad BK 189¹ straipsnio reiktų atsisakyti, ši problema didele dalimi išsispręstų. Be to, yra stiprių argumentų už civilinio konfiskavimo proceso ir baudžiamojo proceso paralelinį veikimą ir prioritetą konfiskavimo klausimus spręsti civiliniame procese: tuomet asmenų kaltės ir turto konfiskavimo klausimai netrukdytų, nevilkintų vienas kito, o juos spręstų specializuoti savo sritį geriausiai išmanantys pareigūnai. Remdamasios šiais argumentais, paralelinį, o ne subsidiarų procesų vykdymą yra pasirinkusios Bulgarija bei Italija[9].

Atsižvelgti

Nors ne viena kompetentinga institucija pasisako dėl BK 189¹straipsnio dekriminalizavimo, kadangi beveik per 10 metų praktiką jo taikymas buvo neefektyvus, be to, dauguma šalių pasirinkusios vieną procesą, – arba civilinį, arba baudžiamąjį, tačiau Vyriausybė nepateikė siūlymo dėl BK 189¹straipsnio dekriminalizavimo, galbūt leisdama kompetentingoms institucijoms įsitikinti, kuris teisinis instrumentas veiks efektyviau. Galbūt ateityje, susiklosčius TCKĮ gerajai praktikai, bus sprendžiamas klausimas dėl BK 189¹straipsnio atsisakymo, todėl Komitetas, svarstydamas šį projektą, taip pat šiuo metu siūlymo dekriminalizuoti BK 189¹straipsnį, neteikia. Dalis paralelinio proceso numatyta projekto 3 straipsnio 3 dalyje: jeigu vykdoma turto civilinio konfiskavimo procedūra ar bylą dėl TCK nagrinėja teismas, o tuo metu pareiškiamas įtarimas dėl naujos nusikalstamos veikos, pareikštas įtarimas nesustabdo CTK procedūros.

52.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

Neneigiant civilinio turto konfiskavimo instituto įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimybių, taip pat atkreiptinas dėmesys į šios ir kitų teisinių priemonių (baudžiamųjų ir mokestinių), nukreiptų į neaiškios kilmės (asmens pajamoms neproporcingą) turtą, suderinimo svarbą, aiškios jų sistemos poreikį. Aiškiau nustatyti Projektu siūlomo turto civilinio konfiskavimo ir neteisėto praturtėjimo (BK 189¹ straipsnis), išplėstinio turto konfiskavimo (BK 72³ straipsnis), taip pat mokestinių priemonių santykį, be kita ko, lemia būtinybė užtikrinti iš non bis in idem (draudimo du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo kylančių reikalavimų laikymąsi. Pavyzdžiui, šio principo pažeidimus gali lemti Projektu siūlomo 3 straipsnio nuostatos (Turto civilinio konfiskavimo proceso santykis su baudžiamuoju procesu) tuo aspektu, kad non bis in idem principo pažeidimas gali būti konstatuojamas ir tada, kai procesas yra kartojamas dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016, 2K-360-976/2018 ir kt.).

Atsižvelgti

Iš projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto, t. y. pagrindų išbrauktas BK 189¹straipsnis, taip pat, tiek baudžiamąjį procesą, tiek civilinio turto konfiskavimo procesą kontroliuoja ir šiems procesams vadovauja prokurorai, todėl tikėtina, kad glaudžiai bendradarbiaujant tarp institucijų, problemų nekils.

53.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-04-24

Manytina, jog Turto civiliniame konfiskavime aiškiau turėtų būti atribojamas tokio proceso santykis su baudžiamuoju procesu. Mūsų manymu, derėtų remtis prieš tai paminėtu turto civilinio konfiskavimo nesiejimo su baudžiamuoju procesu principu. Taip pat siūlytina nurodyti, kad teismas gali priimti sprendimą – bylos nagrinėjimo metu gavęs informacijos, jog dėl galimai konfiskuotino turto yra sprendžiami klausimai baudžiamojoje byloje, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol šie klausimai galutinai bus išspręsti baudžiamojoje byloje. Tokia informacija turėtų būti pagrįsta konkrečiais dokumentais iš baudžiamosios bylos. Manytina, jog sprendimai baudžiamajame procese, kurie stabdytų turto civilinio konfiskavimo procesą turėtų būti susiję su galimai konfiskuotinu turtu. Siūlytina nustatyti, kad jei baudžiamajame procese priimamas procesinis sprendimas, nukreiptas į galimai konfiskuotiną turtą, turto civilinio konfiskavimo procesas stabdomas; jei baudžiamajame procese priimamas galutinis sprendimas konfiskuoti galimai konfiskuotiną turtą, turto civilinio konfiskavimo procesas nutrūksta. Taip pat siūlytina nustatyti, kad civilinis turto konfiskavimas gali būti paremtas ir tais pačiais įrodymais, procese pripažintais pakankamais pagal tikimybių balanso įrodinėjimo standartą, nors jie baudžiamajame procese buvo pripažinti nepakankamais įrodymais asmens kaltei padarius konkrečią nusikalstamą veiką pagrįsti.

Atsižvelgti

54.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Projekte turėtų būti apibrėžta, kas laikoma „galutiniu procesiniu sprendimu“ baudžiamajame procese (Projekto 3 straipsnio 1 dalis), pvz., įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, įsiteisėjusi tokį nutarimą patvirtinanti teismo nutartis, teismo nuosprendis ir pan. Neaiškumų dėl šios sąvokos vartojimo Projekte kyla dėl to, kad, pvz., ikiteisminio tyrimo metu įtarimai gali būti pareikšti keliems asmenims, o nutraukus ikiteisminį tyrimą vieno iš jų atžvilgiu ir bylą perdavus į teismą su kaltinamuoju aktu dėl kitų asmenų padarytų nusikalstamų veikų, „galutiniu procesiniu sprendimu“ baudžiamajame procese galėtų būti laikomas arba įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti tam tikro asmens atžvilgiu ikiteisminį tyrimą arba toje byloje įsiteisėjęs teismo nuosprendis to asmens atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad šios ir kitos problemos, kylančios dėl abstrakčiai Projekte vartojamų sąvokų, galėtų būti išspręstos sąvokas apibrėžus „Pagrindinių Įstatymo sąvokų“ straipsnyje (Projekte tokio straipsnio nėra).

Pritarti

Projekto 3 straipsnio 1 dalis patikslinta.

55.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Siūlytina tobulinti Projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomą reglamentavimą. Aiškinamajame rašte nenurodoma, kas lėmė, kad duomenys, kurie buvo pateikti paties asmens, kurio atžvilgiu taikomas turto civilinio konfiskavimo procesas Projekto nustatyta tvarka, be jo sutikimo negali būti naudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese (3 straipsnio 2 dalis), taip pat kodėl duomenys, surinkti baudžiamojo proceso metu, gali būti naudojami kaip įrodymai turto civilinio konfiskavimo procese (3 straipsnio 3 dalis). Šiais aspektais pažymėtina, kad BPK 97 straipsnis leidžia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir šiuos duomenis naudoti baudžiamajame procese. BPK 155 straipsnis nustato, kad prokuroras, priėmęs nutarimą ir gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, turi teisę atvykti į bet kokią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačią įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus bei informaciją arba gauti nurodytą informaciją raštu, jei tai reikalinga tiriant nusikalstamą veiką. Taip gali būti gaunami ir civilinės bylos duomenys, pvz., proceso šalių pateikta informacija, paaiškinimai ir kiti šių asmenų pateikti dokumentai. Be to, tam tikri baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys negali būti automatiškai naudojami ne tik kitoje baudžiamojoje byloje (BPK 162 straipsnis), bet ir kitame procese.

Atsižvelgti

Vyriausybė pasirinko tokį baudžiamojo proceso ir turto civilinio konfiskavimo santykio modelį, kadangi baudžiamajame procese ir turto civilinio konfiskavimo procedūroje įrodinėjimo standartai ir įrodinėjimo našta, asmens kaltumo įrodinėjimo pareiga priklauso valstybei – t. y. valstybė baudžiamajame procese privalo įrodyti asmens kaltumą, o ne asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą.

56.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Iš Projekto nuostatų lieka neaišku, ar turto civilinio konfiskavimo procesas gali būti pradedamas, atnaujinamas, tęsiamas tais atvejais, kai baudžiamajame procese teismas jau svarstė (išplėstinio) turto konfiskavimo taikymo galimybę ir ją atmetė. Pastebėtina, kad vien tai, jog iš pirminio teisės akto projekto buvo pašalintos nuostatos, dėl kurių buvo pateiktos pastabos, nepalengvina šio teisės akto aiškinimo ir taikymo.

Atsižvelgti

Patobulinto projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„2. Kai, baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, išlieka šio įstatymo 2 straipsnio 1, 2, ir 3 dalyse nustatyti turto civilinio konfiskavimo pagrindai, pradedama turto civilinio konfiskavimo procedūra.“ Tačiau, jeigu tokių pagrindų nėra, teismas dėl turto konfiskavimo pasisakęs, TCK procedūra neturėtų būti pradedama.

57.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

10. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Turto tyrimas atliekamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, o šio straipsnio 4 dalyje, kad „Turto tyrimą atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos.“ Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Planuojama, kad tokios institucijos bus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policija. “Pasiūlymų turinys diskutuotinas.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog, kaip minėta, turto civilinio konfiskavimo proceso procedūros yra tiesiogiai susijusios su galimybe riboti asmens nuosavybės teisę. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. ir kiti nutarimai). Būtent todėl visi valstybės institucijų veiksmai, galintys įtakoti asmens pareigų ir teisių apimtį, yra reguliuojami įstatymais, pavyzdžiui, Kriminalinės žvalgybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Prokuratūros ir kitais. Tuo tarpu pagal projekto nuostatą, įgalinančią Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją nustatyti turto tyrimo atlikimo tvarką, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, galėtų nustatyti ir kitokią, nei įtvirtinta įstatymuose, turto tyrimo tvarką, pavyzdžiui, apimančią įstatymuose neįtvirtintus tyrimo metodus, neužtikrinančią asmenų teisių. Remiantis tokia tvarka atliktas turto tyrimas galėtų būti pagrindu riboti asmens nuosavybės teisę. Todėl teigtina, kad projekto nuostata, įgalinanti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją nustatyti turto tyrimo atlikimo tvarką galimai neatitinka minėtos Konstitucinio Teismo doktrinos.

Antra, pažymėtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 6 ir 7 straipsniai nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos uždavinius ir funkcijas, tarp kurių neminimi nei funkcijos, nei uždaviniai, susiję su dalyvavimu turto civilinio konfiskavimo procese. Todėl teigtina, jog nepakeitus šio įstatymo, jokių funkcijų, susijusių su turto civiliniu konfiskavimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nebūtų galima pavesti, o net jei tokios funkcijos būtų pavestos Vyriausybės nutarimu, Tarnyba jų vykdyti neturėtų teisinio pagrindo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas įstatymo projektas yra ir turi būti tas teisės aktas, kuriame turėtų būti įtvirtintos visos esminės nuostatos, susijusios su turto civiliniu konfiskavimu, tarp jų ir institucijos, įgaliotos atlikti turto tyrimo veiksmus, pavadinimas, institucijos specialiosios kompetencijos, jei tokios numatomos, ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės.

Trečia, pastebėtina, kad šioje Išvadoje jau minėtoje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje valstybės narės raginamos įsteigti specializuotą instituciją, įgaliotą atlikti veiksmus, susijusius su neteisėto turto areštu ir konfiskavimu, kurioje dirbtų profesionalūs įvairių sričių specialistai, turintys prieigą prie teisėsaugos institucijų, mokesčius administruojančių institucijų informacijos. Tokiai institucijai, atliekant tyrimą, turėtų būti suteikti specialūs įgaliojimai, pvz., prieiga prie kitų viešųjų institucijų turimos finansinės informacijos, leidimas slapta stebėti vykdomas banko operacijas.

Pritarti

Komiteto patobulinto įstatymo projekto XIIIP-3214(2) II skyriuje nustatyta Turto tyrimo procedūra (turto tyrimas, turto tyrimo terminai, turtą tiriančių institucijų teisės ir pareigos, asmenų teisės, pranešimas asmeniui apie galimą turto civilinį konfiskavimą, VMI išvados dėl asmens galimybių įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių, sprendimas dėl atlikto turto tyrimo, turto areštas turto tyrimo metu). Vyriausybė, kaip ir šiuo metu, nustatys konfiskuoto turto perdavimą, saugojimą, realizavimą.

Galima institucijoms (iš jų ir FNTT) nustatyti funkcija ne tik institucijos teisinius santykius reguliuojančiame įstatyme, tačiau ir kituose (Lietuvos teisėkūroje yra tokia praktika, pvz. III Skyriaus 12 straipsnyje nustatytos tam tikros pareigos teismams).

Dėl specialios institucijos steigimo turto civiliniam konfiskavimui Vyriausybė neteikė siūlymo, nes tai susiję ir su lėšomis, ir su kai kurių institucijų funkcijų dubliavimu, nes jau dabar kai kurios institucijos atlieka turto tyrimą.

NSGK – pritarti iš dalies

NSGK argumentai: Įstatymo projekte siūloma, kad turto tyrimo tvarką patvirtintų Vyriausybė, taip pat siūloma papildyti projektą straipsniu, nustatančiu valstybės institucijų įgaliojimus.

Žr. NSGK siūlymus.

58.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-04-24

Turto tyrimo, kaip jis apibrėžtas Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekte, metu turi būti numatyta galimybė riboti asmens naudojimąsi turtu, bet kokių sandorių su juo vykdymą, leidžiant naudotis minimaliomis pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Tokia priemonė stabilizuotų turto padėtį, labiau užtikrintų sėkmingą ir sklandų procesą. Kalbant apie turto tyrimą, manytina, jog, siekiant proceso aiškumo ir išsamesnio reglamentavimo, ši svarbi turto civilinio konfiskavimo stadija turėtų būti įstatyme labiau išplėtojama. Dėl to siūlytina:

a) turto tyrimo atlikimo tvarką pavesti nustatyti ne Vyriausybei, o Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui;

b) aiškiau nurodyti, kokie konkrečiai duomenys būtų renkami turto tyrimo metu (pvz. duomenys apie asmens pajamas ir išlaidas, mokamus ir sumokėtus mokesčius, atliekama jų analizė, taip pat renkami kiti duomenys, kurie gali būti naudingi turto tyrimui arba būtų panaudoti kaip papildoma informacija nustatant turto šaltinį, apimtis bei jo perleidimą;

c) nurodyti, kas kontroliuoja turto tyrimo atlikimą ir jam vadovauja;

d) neapsiriboti 5 metų terminu nurodant, kad turto tyrimo metu nustatomas asmens turtas, kuriuo jis disponuoja, taip pat turtas, kurį asmuo turėjo per paskutinius 10 metų;

e) turto tyrime apimti kartu ir ekonominės finansinės veiklos tyrimą;

f) nurodyti, kokia apimtimi asmenų prasme atliekamas turto tyrimas (pvz. kad apima ir asmens sutuoktinio, vaikų, per paskutinius 5 metus kartu gyvenusių asmenų ir gali apimti juridinių asmenų, su kuriais minėti asmuo turėjo tiesioginių ir netiesioginių ryšių (per juridinio asmens valdymo organus ar jo akcijas), turtą ir ekonominę finansinę veiklą;

g) nustatyti teises asmeniui per tam tikrą laiką pagrįsti turimo ar perleisto turto kilmę;

h) įpareigojimą asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas nustatyti ne kaip atskirą proceso dalį po turto tyrimo kreipiantis į teismą, bet kaip turto tyrimo dalį, plačiau nurodant, kokius duomenis deklaruodamas turi pateikti asmuo (pvz. Jo ar jo šeimos narių dispozicijoje esančias sausumos ir vandens transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, grynųjų pinigų indėlius, vertybinius popierius, meno kūrinius, kilnojamąjį, archeologinį turtą, savo dalyvavimą juridinių asmenų veikloje, gautas pinigines sumas, turimus patentus, prekės ženklus; Savo ir savo šeimos narių turimas banko sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje; Savo pajamų šaltinius, disponuojamo turto įsigijimo pagrindus; Bet kokius sandorius su nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, akcijomis, susijusius su jo veikla juridiniuose asmenyse, taip pat pajamų šaltinius šiems sandoriams įvykdyti; Gautas ir suteiktas paskolas; Kitą reikšmingą informaciją turto kilmei ir šaltiniams pagrįsti); tokiu atveju galimai neliktų būtinybės keisti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą.

i) nustatyti maksimalius turto tyrimo atlikimo terminus.

Pritarti

Patobulintame projekte-2 pritarta beveik visiems siūlymams, taip pat atsisakyta Gyventojų turto deklaravimo įstatymo keitimo.

59.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „turto tyrimas atliekamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Taigi iš Projekto nuostatų nėra aišku, kokio proceso taisyklėmis vadovaujantis turės būti renkami duomenys apie asmens turtą, pajamas ir išlaidas (ar tokie duomenys turės būti renkami baudžiamąjį, administracinį, civilinį procesą ar mokestinius tyrimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis). Kadangi turto civilinio konfiskavimo institutas numato griežto pobūdžio poveikio priemones, kuriomis daroma intervencija į asmenų privatų gyvenimą ir kurios susijusios su nuosavybės teisės ribojimu, turto civilinio konfiskavimo procesą ir procedūras reglamentuojančios taisyklės turėtų būti nustatytos įstatyme, o ne žemesnės teisinės galios teisės akte. Manytina, kad Projektu įtvirtinamo turto tyrimo metu jį atliekančioms institucijoms turėtų būti numatyti pakankami įgaliojimai ir priemonės, leisiančios efektyviai surasti asmens pajamoms neproporcingą turtą ir nustatyti kitas su tuo susijusias aplinkybes, t. y. atitinkamoms institucijoms turėtų būti numatyti įgaliojimai priimti kitiems asmenims privalomo pobūdžio sprendimus, pvz., dėl duomenų pateikimo, dokumentų išreikalavimo ir t. t. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio priemonės turėtų būti reglamentuojamos įstatymo lygmeniu.

Pritarti

Patobulinto įstatymo projekto-2 5 straipsnio 5 ir 6 dalyje nustatyta, kad turto tyrimą atlieka <...>, turto tyrimą organizuoja ir jam vadovauja šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Daug naujų turto tyrimo procedūros nuostatų nustatyta Įstatymo II skyriuje.

60.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-04-24

Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekte nustatytas reguliavimas, kad turto tyrimo procesą gali inicijuoti ikiteisminio tyrimo institucijos. Manytina, kad turto tyrimo procesą galėtų inicijuoti visos biudžetinės įstaigos, pagal kompetenciją vykdančios funkcijas, susijusias su žemėtvarka, žemės ūkiu, ES paramos naudojimo priežiūra, nekilnojamojo turto administravimu, konkurencijos reguliavimu, viešaisiais pirkimais, taip pat ministerijos, vykdydamos Lietuvos Respublikos įstatymų jai priskirtas funkcijas, atsižvelgdamos į turimus duomenis ir turinčios pagrindo įtarti, kad asmuo valdo, naudojasi ar kitaip disponuoja galimai neteisėtos kilmės turtu.

Nepritarti

Subjektų ratas pakankamas, kokį pasiūlė Vyriausybė, o jeigu kitos valstybės institucijos pastebi nusižengimus ar nusikalstamos veikos požymius, pagal kitų įstatymų nuostatas turėtų pranešti kompetentingai institucijai/prokurorui.

61.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl sprendimo pradėti turto tyrimą į prokuratūrą kreipiasi ikiteisminio tyrimo institucijos, pateikdamos turimus duomenis. Iš Projekto nuostatų nėra aišku, ar prokuroras turi įgaliojimus turto tyrimą inicijuoti pats, nesant papildomų kreipimųsi, todėl tokia galimybė Projekte turėtų būti aiškiai reglamentuota.

Pritarti

Siūloma nuostata nustatyta patobulinto projekto 4 straipsnio 2 dalyje – prokuroras pats gali inicijuoti turto tyrimą.

62.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Projekto 4 straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, turėtų būti expressis verbis numatyta, kad prokuroras priima nutarimą ne tik dėl turto tyrimo pradėjimo, bet ir dėl atsisakymo jį pradėti. Be to, Projekte nenumatyta šių prokuroro sprendimų apskundimo tvarka ir subjektai, o tai lems galimus neaiškumus taikant teisės aktą jau pirminėje, t. y. turto tyrimo pradėjimo, stadijoje, dėl kurių tolesni veiksmai vėliau gali būti pripažinti neteisėtais. Todėl siūlytina numatyti, kad minėti prokuroro sprendimai gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui. Vis dėlto, jei, Projekto iniciatorių nuomone, toks prokuroro sprendimas laikytinas apskritai neskundžiamu, tokia nuostata turėtų būti aiškiai įtvirtinta Projekte. Šios pastabos mutatis mutandis aktualios kalbant ir apie turto civilinio konfiskavimo proceso inicijavimą (Projekto 4 straipsnio 9 dalis).

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tam tikros kategorijos bylose privalomai atliekamas išsamus turto tyrimas, kurio metu renkama informacija apie bet kokio pavidalo asmens turtą, jo įgijimo, perleidimo aplinkybes ir istoriją. Šiuos veiksmus formalizuoja Rekomendacijos dėl turto tyrimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. I-219 „Dėl Rekomendacijų dėl turto tyrimo patvirtinimo“. Tais atvejais, kai turto tyrimas bus atliktas baudžiamojo proceso metu, manytina, kad turto civilinio konfiskavimo procese turto tyrimo stadija būtų perteklinė, todėl Projekte turėtų būti numatyta galimybė iš karto pereiti prie vadinamojo turto civilinio konfiskavimo proceso inicijavimo.

Siūlytina keisti ir Projekto 6 straipsnio 1 dalį, numatant, kad prokuroras, priėmęs šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje nurodytą nutarimą dėl turto civilinio konfiskavimo pradėjimo, kreipiasi ne į teismą (kaip numatyta dabartinėje projekto redakcijoje), bet tiesiogiai į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri ir taip turi teisę įpareigoti bet kurį asmenį deklaruoti savo turtą ir pajamas ir jas pagrįsti. Taip visas procesas būtų paprastesnis ir vyktų greičiau. Be to, svarstytina galimybė, ar Projekte prokuratūrai priskirtų funkcijų negalėtų atlikti pati Valstybinė mokesčių inspekcija. Atsižvelgiant į Projekto nuostatomis Valstybinei mokesčių inspekcijai numatytas funkcijas, pvz., nagrinėti asmenų pateiktas deklaracijas, dokumentus, pagrindžiančius įsigytą turtą ir gautas pajamas, ir į tai, kad turto civilinio konfiskavimo procese Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta išvada dėl asmens galimybės įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių yra vienas pagrindinių duomenų šaltinių (Projekto 7 straipsnio 1 dalis), manytina, kad nėra priežasčių, kodėl pati Valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų pareikšti civilinio ieškinio ir jam atstovauti teisme.

Šią išvadą suponuoja ir tai, kad Projekto nuostatos numato iš esmės formalų prokuroro vaidmenį atliekant turto tyrimą ir pradedant turto civilinio konfiskavimo procesą. Projekto nuostatos nenumato įgaliojimų prokurorui kokybiškai paveikti atliekamą turto tyrimą, pvz., atitinkamoms institucijoms duoti privalomus nurodymus ir pavedimus, įpareigoti atlikti tiriamuosius veiksmus, nustatyti jų atlikimo terminus ir pan. Prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo institucijos, pasinaudodamos įstatymų (pvz., Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, BPK) numatytomis viešo ir neviešo pobūdžio procesinėmis priemonėmis, kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo metu galėtų apie galbūt neteisėtos kilmės turtą surinkti duomenis, kurių pagrindu atsakinga institucija galėtų inicijuoti civilinį turto konfiskavimą pareikšdama ieškinį civilinio proceso metu (manytina, kad toks procesas galėtų vykti ir paraleliai su baudžiamuoju procesu). Prokuratūra į turto civilinio konfiskavimo procesą per viešojo intereso gynimo prizmę galėtų įstoti tais atvejais, kai, pvz., atitinkamos institucijos nesiims reikiamų priemonių, netinkamai vykdys joms numatytas pareigas ir pan. (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis). Šis siūlymas grindžiamas ir tuo, jog turto civilinis konfiskavimas, atsižvelgiant į šio instituto įtvirtinimu siekiamus tikslus, neturėtų būti tapatinamas su teisėsaugos institucijų veikla baudžiamajame procese.

Pritarti

Siūloma nuostata nustatyta patobulinto projekto 4 straipsnio 4 dalyje.

Nuostata, kad turto tyrimas neatliekamas, kai duomenų, surinktų baudžiamajame procese pakanka, numatyta 4 straipsnio 8 dalyje.

Pagal Vyriausybės koncepciją turto civilinio konfiskavimo procedūrą organizuos, vadovaus ir užtikrins prokuroras (projekto 4, 6 str.), o Valstybinė mokesčių inspekcija šio įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja atliekant turto tyrimą(4 str. 5 d.), taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia išvadą dėl asmens galimybės įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių, kuri yra vienas pagrindinių duomenų šaltinių (Projekto 7 straipsnio 2 dalis).

63.

Valstybinė mokesčių inspekcija

prie LR FM

2019-04-23

Dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalies:

Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai pagal šį įstatymą būtina gauti turto tyrimui informaciją iš kitų valstybių kompetentingų institucijų, šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, atliekančios turto tyrimą, remdamosi tarptautine sutartimi arba informacijos dalijimosi pagrindu, kreipiasi dėl tokios informacijos į kitų valstybių kompetentingas institucijas. Pažymime, jog, kaip nustatyta Tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, VMI prie FM bendradarbiauja su kitų šalių mokesčių administratoriais ir gali keistis tik mokestine informacija. Todėl, abejotina, ar VMI prie FM pavyktų gauti iš užsienio kompetentingų institucijų informaciją turto tyrimui.

Atsižvelgti

Informacijos dalijimosi pagrindu galima gauti informaciją iš užsienio institucijų. Nuolat pasirašomos tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos ir jų pagrindu gaunama teisinė informacija.

64.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

11. Keltina abejonė dėl prokuroro kaip kompetentingo subjekto, pradedančio turto civilinio konfiskavimo procesą, pasirinkimo teikiamame įstatymo projekte. Pavyzdžiui, projekto 4 straipsnio 9 punkte numatyta, kad „Prokuroras, susipažinęs su turto tyrimo išvada, per 10 kalendorinių dienų nuo turto tyrimo išvados gavimo dienos priima nutarimą dėl turto civilinio konfiskavimo proceso pradėjimo.“

Konstitucijos 118 straipsnio pirmoje ir antroje dalyje numatyta: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.“ Konstitucinis Teismas 2006 m. birželio 15 d. nutarime yra išaiškinęs: „<...> Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos suponuoja tai, kad prokuroras, gindamas dėl nusikalstamos veikos pažeistas asmens, visuomenės ar valstybės teises bei teisėtus interesus, privalo organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, baudžiamosiose bylose palaikyti valstybinį kaltinimą. Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad prokurorai, Lietuvos Respublikos prokuratūra galėtų veiksmingai įgyvendinti šią savo konstitucinę priedermę. <...> pagal Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus prokuroras gina būtent įstatymo nustatytais atvejais; minėta, kad iš šios nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad prokuroras iš tikrųjų galėtų ir privalėtų ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad minėta nuostata suponuoja tokį teisinį reguliavimą, kai atvejai, kuriais prokuroras turi įgaliojimus pradėti baudžiamąjį procesą, turi būti aiškiai apibrėžti įstatyme.“

Nepritarti

Pritartina NSGK (papildomo komiteto) argumentams.

NSGK – nepritarti. Siūlomo teisinio reglamentavimo nuostatos susijusios su viešo intereso gynimu, todėl prokuratūros ir prokuroro, kaip kompetentingo subjekto, pasirinkimas yra labiausiai pagrįstas.

65.

Lietuvos advokatūra

2019-05-08

Projektų aiškinamajame rašte akcentuojama, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas yra suderintas su Konvencija. Tačiau pažymėtina, kad tam tikros Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto nuostatos buvo rengiamos galimai neatsižvelgiant į Konvenciją ir jos taikymo praktiką. Ši pozicija grindžiama tuo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Dimitrovi v. Bulgaria pareiškimo Nr. 12655/09) iš esmės yra akcentuota, kad įstatymo nuostatos, kurios leidžia prokurorui savo nuožiūra pradėti, sustabdyti, baigti ir vėl pradėti procedūras, pažeidžia Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimus. Būtent į tokią galimą prokuroro veiklą orientuotos siūlytinos Turto civilinio konfiskavimo projekto nuostatos, nes prokuroras, priėmęs sprendimą nesikreipti į teismą dėl turto civilinio konfiskavimo ar atsiėmęs teisme pareikštą ieškinį, gali vėl pradėti turto civilinio konfiskavimo procesą.

Pritarti iš dalies

Sutiktina, kad turi būti nustatytos aiškios procedūros ir kompetencijos ne tik prokurorui, bet ir visiems asmenims, bet turi būti pagrindai ir sąlygos civilinio turto konfiskavimo procedūrai pradėti, nesant pagrindo pagal įstatyme nustatytas sąlygas, prokuroras negalėtų bet kada pradėti tyrimą, be to, asmeniui atsiradus neigiamoms teisinėms pasekmėms, kai nebuvo pagrindo pradėti tyrimą, turėtų valstybė atlyginti žalą asmeniui, kuriam atliktas, ar pradėtas ir nutrauktas tyrimas.

66.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Projekto 5 straipsnio, 4 straipsnio 9 dalies, 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad prokuroras kreiptis į teismą dėl turto arešto taikymo gali tik priėmęs nutarimą pradėti turto civilinio konfiskavimo procesą. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas nėra efektyvus, nes, siekiant užtikrinti, jog rastas turtas nebūtų paslėptas, suvartotas ar perleistas kitiems asmenims, poreikis taikyti turto areštą gali atsirasti ir turto tyrimo stadijoje (Projekto 4 straipsnio 1 dalis), kuri, be kita ko, gali užsitęsti.

Pritarti

Patobulintame projekte-2 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto areštas gali būti taikomas turto tyrimo metu. Iki 6 mėnesių turto areštą galės taikyti prokuroras.

67.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

12. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, jog prokuroras „gali kreiptis į teismą su prašymu dėl turto arešto, kai nesiėmus šios priemonės turto civilinis konfiskavimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.“ Pastebėtina, kad CPK 145 straipsnyje yra išvardinta daugiau kaip dešimt laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, todėl neaišku, kodėl nurodytu atveju prokuroras turėtų teisę prašyti tik turto arešto. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas turto rūšis, manytina, kad prokurorui turėtų būti suteikta teisė prašyti (tuo pačiu ir teismui nustatyti), ir kitas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgus į konkrečią turto rūšį ir konkrečias aplinkybes.

Pritarti iš dalies

Klausymų metu buvo pritarta turto areštui.

NSGK – pritarti

Žr. NSGK siūlymus dėl turto arešto ir kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinant civilinį turto konfiskavimą.

68.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

13. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti: „Jeigu prokuroras, vadovaudamasis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, priima sprendimą nesikreipti į teismą dėl civilinio konfiskavimo, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta laikinoji apsaugos priemonė nustoja galioti. Apie šį sprendimą prokuroras nedelsdamas informuoja antstolį, kuris praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinosios apsaugos priemonės pabaigą.“ Projekto nuostatos tobulintinos.

Atkreiptinas dėmesys, kad turto areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, nustatoma teismo nutartimi. Pagal CPK 149 straipsnio nuostatas, teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos teismo nutartimi. Projektu siūloma CPK 149 straipsnio taisyklės išimtis, nustatanti atveją, kai teismo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė automatiškai nustoja galios, sukurtų situaciją, kai laikinoji apsaugos priemonė nustos galioti, nors teismo nutartis nustatyti laikinąją apsaugos priemonę liks galiojanti. Tokiu būdu juridinis faktas (turto areštas nustoja galioti) neatitiktų galiojančio teisės akto (teismo nutarties dėl turto arešto nustatymo). Toks nenuoseklus teisinis reguliavimas gali sukurti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokuroro sprendimus gali panaikinti aukštesnysis prokuroras ar teismas. Taigi, panaikinus prokuroro sprendimą nesikreipti į teismą dėl civilinio konfiskavimo, būtų neaišku, galioja ar ne turto areštas.

Be to, projektas tikslintinas, nurodant, kurį antstolį turi informuoti prokuroras.

Pritarti

Patobulinto projekto 11 str. 11 dalyje nustatyta: „11. Turto areštas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, kai ši laikinoji apsaugos priemonė tampa nebereikalinga. Apie turto arešto panaikinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarimo ar nutarties priėmimo turi būti pranešama turto savininkui ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.“

NSGK – pritarti.

Žr. NSGK siūlymus dėl turto arešto ir kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinant civilinį turto konfiskavimą.

69.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Kreipiantis į teismą su ieškiniu, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis, įskaitant ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Projekto 5 straipsnio 2 dalis perteklinė ir šalintina.

Pritarti

Turto tyrimo ikiteisminėje stadijoje nuostatos dėl galimo turto arešto nustatytos patobulinto projekto naujame 11 straipsnyje.

70.

Lietuvos advokatūra

2019-05-08

10,

Atkreiptinas dėmesys ir į Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekte siūlomą turto arešto procesą. Nurodoma, kad prokuroro prašymas dėl turto arešto paduodamas ir nagrinėjamas, turto areštas taikomas CPK XI skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis (Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalis). Pareiškus prašymą dėl turto arešto, teismas, pritaikęs turto areštą, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, kuris negali būti ilgesnis negu 120 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dienos (Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalis). Nors minėtos Turto civilinio konfiskavimo įstatymo nuostatos nukreipia į CPK penktojo skirsnio nuostatas, kurių CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytas 14 dienų terminas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pareikšti ieškinį, Turto civilinio konfiskavimo projekte pasirinktas 120 kalendorinių dienų terminas, per kurį turėtų būti pareikštas ieškinys pritaikius turto areštą. Tokiu teisiniu reguliavimu nustatomas neproporcingas laikotarpis nuo teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dienos iki ieškinio pareiškimo, kuriuo galimai sukuriamos sąlygos prokurorui piktnaudžiauti suteikiamomis procesinėmis teisėmis bei galimai nepagrįstai ilgą laiko tarpą riboti asmens teisę į nuosavybę. Papildomai pastebėtina, kad CPK 145 straipsnyje yra pateikiamas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, tačiau Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekte prokurorui suteikiama galimybė į teismą kreiptis tik su prašymu taikyti turto areštą. Todėl svarstytina Turto civilinio konfiskavimo procese numatyti prokuroro galimybę teismo prašyti taikyti ir kitas CPK 145 straipsnyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pritarti iš dalies

Nuostatų dėl ieškinio padavimo per 120 dienų atsisakyta, naujas reguliavimas – projekto 10 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta:

2. Prokuroras, susipažinęs su turto tyrimo išvada, per 10 dienų nuo turto tyrimo išvados gavimo dienos priima sprendimą, numatytą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose, arba priima sprendimą gautą turto tyrimo išvadą grąžinti papildyti turto tyrimą atlikusiai institucijai, jeigu dar nėra pasibaigęs šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatytas 6 mėnesių turto tyrimo terminas.

3. Jeigu prokuroras, įvertinęs visus pateiktus duomenis, priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl turto civilinio konfiskavimo, ieškinys teismui pareiškiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Turto arešto nuostatos nustatytos patobulinto projekto naujame 11 straipsnyje.

Dėl kitų apsaugos priemonių taikymo turto tyrimo ikiteisminėje stadijoje nepritarta.

71.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Projekto 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad: „Jeigu prašymas dėl turto arešto, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, paduodamas iki šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto ieškinio teismui pareiškimo dienos, teismas, pritaikęs turto areštą, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 120 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dienos“. Įvertinus Projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus terminus, prokurorui nenumatytas laikas įvertinti gautus duomenis ir parengti ieškinį. Taip pat pagal šios dalies formuluotę teismas gali nustatyti ir trumpesnį terminą. Taigi, tikslinga 120 dienų terminą pailginti (pvz., 150 dienų). Be to, siūlytina Projekte numatytus terminus skaičiuoti dienomis ir mėnesiais (CPK 72, 73 straipsniai, BPK 100 straipsnis).

Nepritarti

120 d. ar 150 d. pernelyg ilgas terminas ieškiniui pareikšti, tuo tarpu, kai CPK nustato 14 d. ar 30 d.

Nuostatų dėl ieškinio padavimo per 120 dienų atsisakyta, naujas reguliavimas – projekto 10 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatyta:

72.

Lietuvos apeliacinis teismas

2019-04-23

Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti ne ilgesnį kaip 120 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dienos terminą ieškiniui dėl civilinio turto konfiskavimo pareikšti. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kodėl tokiose situacijose turėtų būti taikomas žymiai ilgesnis terminas nei šiuo metu yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalyje (14 dienų terminas arba 30 dienų terminas, jei ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui). Be to pagal minėtą kodekso normą yra reikalaujama teismui nurodyti priežastis, dėl kurių toks ieškinys negali būti pareikštas kartu su prašymu. Projekte toks reikalavimas nenumatytas, todėl siūlome jį įtvirtinti. Mūsų nuomone, 30 dienų maksimalus terminas būtų pakankamas ieškinio pareiškimui tokiose situacijose, ypač atsižvelgiant į tai, kad iki prašymo dėl arešto taikymo būtų atliktas turto tyrimas. Mūsų nuomone, siūlomas terminas būtų suderinamas ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais dėl tokių priemonių ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų garantijų santykio.

Pritarti

120 d. ar 150 d. pernelyg ilgas terminas ieškiniui pareikšti, tuo tarpu, kai CPK nustato 14 d. ar 30 d.

Nuostatų dėl ieškinio padavimo per 120 dienų atsisakyta, naujas reguliavimas – projekto 10 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatyta:

73.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

Pažymėtina, kad Projekte trūksta nuoseklumo reglamentuojant turto arešto, asmens įpareigojimo deklaruoti turtą ir pajamas įvykdymo bei Valstybinės mokesčių inspekcijos išvados pateikimo terminus. Pagal Projekto 5 straipsnio 3 dalį, kai prokuroras pateikia prašymą dėl turto arešto iki ieškinio pareiškimo, teismas nustato terminą ieškiniui pareikšti, kuris negali būti ilgesnis kaip 120 kalendorinių dienų. Taigi teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendžia dėl ieškiniui pareikšti nustatytino termino trukmės ir gali nustatyti net gerokai trumpesnį nei 120 kalendorinių dienų terminą. Kita vertus, atsižvelgiant į Projekto 6 straipsnio nuostatas, kuriose nustatytas 60 dienų terminas asmeniui pateikti turto deklaraciją ir dar 60 dienų terminas VMI išvadai pateikti, prokuroras neturi galimybės ieškinį pareikšti anksčiau nei po 120 dienų, nes sprendimą dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu jis gali priimti tik įvertinęs tiek turto deklaracijos, tiek VMI išvados duomenis, taigi jį varžo minėti Projekte nustatyti terminai (7 straipsnio 1 dalis). Iš to seka pakankamai reali rizika, kad ieškinys per teismo nustatytą trumpesnį nei 120 dienų terminą nebus paduotas, turto areštas teismo nutartimi bus panaikintas, o tai gali kelti rimtą grėsmę sėkmingam turto civilinio konfiskavimo procesui. Kita vertus, nesiūlome nustatyti, kad 120 dienų turto arešto terminas būtų teismui privalomas, nes tai galėtų reikšti nepagrįstą teismo funkcijų (teisingumo vykdymo) apribojimą, – teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą, labiausiai atitinkantį visų šalių interesus, o jų teisių apribojimą taikyti tik tiek, kiek tai neišvengiamai būtina. Siūlytina apsvarstyti šių normų suderinamumo klausimą ir neatitiktis pašalinti.

Be to, mūsų nuomone, 120 dienų termino proporcingumas yra diskutuotinas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Projekte nenumatyta žalos atlyginimo galimybė nepagrįstai areštavus turtą. Taip pat siūlytume Projekte apibrėžti areštuoto turto administravimo tvarką ir subjektus, taip suteikiant pakankamas garantijas areštuoto turto savininkams tuo atveju, jeigu turtas nebūtų konfiskuotas ir turėtų būti grąžintas.

Pritarti

120 d. ar 150 d. pernelyg ilgas terminas ieškiniui pareikšti, tuo tarpu, kai CPK nustato 14 d. ar 30 d.

Nuostatų dėl ieškinio padavimo per 120 dienų atsisakyta, naujas reguliavimas – projekto 10 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatyta:

7 straipsnio 2 dalyje nustatyta: Valstybinė mokesčių inspekcija per 60 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto kreipimosi gavimo dienos pagal turimus duomenis pateikia turto tyrimą atliekančiai institucijai išvadą dėl asmens galimybių įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių.

74.

Lietuvos apeliacinis teismas

2019-04-23

Siekiant išvengti praktikoje galinčių kilti problemų, siūlytina suvienodinti arešto panaikinimo tvarką, numatytą Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalyje ir galiojančio Civilinio proceso kodekso 149 straipsnyje bei 675 straipsnio 2 dalyje.

Pritarti

Patobulinto projekto 11 straipsnio 11 dalyje nustatyta:

11. Turto areštas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, kai ši laikinoji apsaugos priemonė tampa nebereikalinga. Apie turto arešto panaikinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarimo ar nutarties priėmimo turi būti pranešama turto savininkui ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

75.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Projekto 5 straipsnio 4 dalies formuluotė „nustoja galioti“ keistina – „panaikinama“. Taip pat šioje dalyje nepagrįstai įtvirtinta prokuroro pareiga informuoti antstolį apie savo sprendimą nesikreipti į teismą dėl turto civilinio konfiskavimo. Prokuroras gali pats informuoti registro tvarkytoją (be tarpininko antstolio) apie laikinosios priemonės taikymo pabaigą. Kitu atveju prokuroras turėtų atlyginti antstolio išlaidas.

Panaikinus areštą arba tais atvejais, kai surinkęs visus duomenis prokuroras priima sprendimą nesikreipti į teismą dėl turto civilinio konfiskavimo, galimos bylos dėl žalos, padarytos turto areštu, atlyginimo.

Pritarti

Patobulinto projekto 11 straipsnio 11 dalyje nustatyta:

76.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

11,

4,5,6,

Pažymėtina, kad neaiškus turto civilinio konfiskavimo bylos teismingumas – ar visi klausimai teismingi vienam teismui, ar skirtingiems. Visų pirma neaišku, ar Projekto 5 straipsnyje reglamentuojamą prašymą dėl turto arešto, kai jis paduodamas iki ieškinio, turi nagrinėti tas pats teismas, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Neaiškumą sukelia dviejų Projekto normų ne visai suderintos formuluotės: viena vertus, pagal 5 straipsnio 4 dalį, prokurorui priėmus sprendimą nesikreipti į teismą dėl turto civilinio konfiskavimo, turto areštas nustoja galioti (pastabas dėl šios nuostatos pateikėme pirmiau), taigi procesas tarsi savaime nutrūksta; kita vertus, 7 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad prokuroras, įvertinęs surinktus duomenis, priima sprendimą dėl kreipimosi į apygardos teismą dėl turto civilinio konfiskavimo, suponuoja, kad tai yra savarankiškas ir nuo kitų tyrimo etapų nepriklausantis prokuroro sprendimas kreiptis į teismą (tokią prielaidą sustiprina tai, kad tik šioje normoje pirmą kartą paminėtas apygardos teismas, nors tai yra jau trečiasis (po turto arešto ir įpareigojimo deklaruoti turtą bei pajamas) turto civilinio konfiskavimo proceso etapas). Dar daugiau neaiškumo įneša Projekto 6 straipsnis, kuriame numatytas prašymo įpareigoti asmenį deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas nagrinėjimas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, t. y. apylinkės teisme (CPK 580 straipsnis). Šį neaiškumą siūlytina pašalinti, apsvarstant galimybę visus su vienu turto konfiskavimo procesu susijusius procesinius klausimus nagrinėti vienoje byloje.

Pritarti

Bylos dėl turto arešto pratęsimo, skundai dėl prokuroro nutarimo areštuoti turtą bus nagrinėjami apylinkės teisme pagal asmens gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinę, skundai dėl apylinkės teismo nutarčių dėl arešto pratęsimo bus nagrinėjami apygardos teisme.

Patobulinto projekto 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta: 1. Bylos dėl turto civilinio konfiskavimo nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pagal prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Šis ieškinys pareiškiamas apygardos teismui pagal Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje ir 30 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas teritorinio teismingumo taisykles.

77.

Teisėjų taryba,

2019-05-08

Dėl TCKĮ projekto 5 straipsnio

TCKĮ projekto 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prokuroras, priėmęs nutarimą dėl turto civilinio konfiskavimo pradėjimo, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl turto arešto, kai nesiėmus šios priemonės turto civilinis konfiskavimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Atsižvelgiant į TCKĮ projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą turto civilinio konfiskavimo dalyką, svarstytina, ar tikslinga TCKĮ numatyti galimybę prokurorui kreiptis dėl taikymo, o teismui – galimybę taikyti tik vieną laikinosios apsaugos priemonės rūšį – turto areštą. Manytina, kad, siekiant užtikrinti teismo sprendimo dėl asmeniui priklausančio turto konfiskavimo įvykdymą, turėtų būti sudaromo galimybės taikyti ir kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones.

TCKĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad, jeigu prokuroras priima sprendimą nesikreipti į teismą dėl turto civilinio konfiskavimo, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta laikinoji apsaugos priemonė nustoja galioti. Apie šį sprendimą prokuroras nedelsdamas informuoja antstolį, kuris praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinosios apsaugos priemonės pabaigą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 147 straipsnio 5 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos teismo nutartimi. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės taip pat panaikinamos nutartimi. Teismas savo iniciatyva panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio (CPK 149 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties TCKĮ 5 straipsnio 4 dalyje tikslinga numatyti, kad tuo atveju, jei prokuroras priima sprendimą nesikreipti dėl turto civilinio turto konfiskavimo, jis privalo kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pritarti

Nuostatos dėl galimo turto arešto nustatytos patobulinto projekto 11 straipsnyje, o šio straipsnio 11 dalyje nustatyta:

„11. Turto areštas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, kai ši laikinoji apsaugos priemonė tampa nebereikalinga. Apie turto arešto panaikinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarimo ar nutarties priėmimo turi būti pranešama turto savininkui ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.“

Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pritarta, kadangi turto tyrimo stadijoje bus skiriamas, kurį iki 6 mėnesių galės paskirti prokuroras, o pratęsti-teisėjas.

78.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-04-24

Manytina, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatyme galėtų būti labiau detalizuoti turto arešto procesai ir aspektai (pvz. veiksmai po teismo sprendimo areštuoti turtą, areštuoto turto aprašo sudarymo sąlygos, jo perdavimas saugoti, turto arešto procesas bylą nagrinėjant teisme, galimybės asmeniui naudotis areštuotu turtu, turtas, kurį draudžiama areštuoti, turto arešto terminai ir pan.), taip pat sprendimo konfiskuoti turtą apskundimo sąlygos ir tvarka, kitų subjektų sprendimų apskundimo sąlygos ir tvarka.

Pritarti

Visas turto arešto reglamentavimas nustatytas patobulinto projekto naujame 11 straipsnyje: jį skiriantys subjektai, terminai, apskundimas ir skundų nagrinėjimas, turto aprašymas, turto perdavimas saugoti ir kt.

79.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

14. Projekto 6 straipsniu siūloma įtvirtinti prokuroro teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui skirti įpareigojimą deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas. Atsižvelgiant į tai, jog Gyventojų turto deklaravimo įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius tik su fizinių asmenų turto deklaravimu, keltinas klausimas, kodėl turto deklaravimo prievolė būtų taikoma tik fiziniams asmenims, nors projekto 2 straipsnio 1 dalies požymius gali atitikti ir juridiniai asmenys. Tokia situacija galimai sąlygotų asmenų nelygiateisiškumo situaciją, nes turto civilinio konfiskavimo požiūriu tarp fizinių ir juridinių asmenų teisinės padėties iš esmės nėra jokio skirtumo, kuris galėtų lemti skirtingą jų traktavimą įstatymo požiūriu. Todėl manytina, jog projekte derėtų aptarti ir juridinių asmenų turto deklaravimo klausimą.

Kita vertus, keltinas klausimas, ar analizuojamas straipsnis apskritai yra būtinas teikiamame projekte. Pastebėtina, jog šiuo straipsniu asmenims, mokesčių administratoriui, prokurorui, teismui būtų sukuriama papildoma administracinė našta, tačiau mokesčių administratoriaus išvada prokurorui nebūtų privaloma, be to, nagrinėjant ginčą teisme turto ir pajamų deklaracija taip pat būtų vertinama tik kaip paprastas įrodymas, neturintis prima facie įrodomosios vertės[10], o asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti civilinį turto konfiskavimą, visas aplinkybes turėtų įrodyti teisme.

Atsižvelgti

Patobulintame projekte 6 straipsnio dėl turto deklaravimo nebeliko. Taip pat dėl juridinių asmenų pritartina NSGK argumentams.

NSGK – nepritarti.

Juridinių asmenų turto deklaravimo klausimi būtų sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

80.

Teisėjų taryba,

2019-05-08

Dėl TCKĮ projekto 6 straipsnio

TCKĮ projekto 6 straipsnyje reglamentuojama įpareigojimo asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas procedūra. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prokuroras, priėmęs nutarimą dėl turto civilinio konfiskavimo turto proceso pradėjimo, kreipiasi į teismą su prašymu skirti įpareigojimą asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir ar pajamas.

Visų pirma, pastebėtina, kad minima nuostata yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. nesuteikianti teisės prokurorui spręsti dėl tokios priemonės taikymo reikalingumo. Dėl šios priežasties nėra aišku, kaip bus sprendžiamos tokios situacijos, kai asmuo už reikiamą laikotarpį, t. y. penkerius metus, savo metines gyventojo turto ir pajamų mokesčio deklaracijas jau bus pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI). Be to, asmuo privalėtų ne tik pateikti mokesčio deklaraciją, bet ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius teisėtą turto įsigijimą ar pajamų gavimą, t. y. jau pačioje turto civilinio konfiskavimo pradžioje, dar iki ieškinio pateikimo teismui, turėtų įrodyti tas aplinkybes, kuriomis vėliau galėtų grįsti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį.

Antra, TCKĮ projekte ir jo aiškinamajame rašte trūksta pagrindimo, kodėl toks įpareigojimas, per gana trumpą laiką, turėtų būti priimamas teismo ir būtent CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, nesudarant asmeniui galimybės tokį įpareigojimą skųsti aukštesnės instancijos teismui (CPK 582 straipsnio 8 dalis).

Trečia, TCKĮ projekto 6 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad prokuroras per 5 kalendorines dienas nuo teismo nutarties įpareigoti asmenį deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas įsiteisėjimo dienos informuoja VMI apie šią teismo nutartį ir jos įvykdymo terminą, o VMI per 60 kalendorinių dienų nuo šios nutarties įvykdymo (o jos neįvykdžius – nuo įvykdymo termino pabaigos dienos) pagal turimus duomenis pateikia išvadą dėl asmens galimybės įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių.

Pastebėtina, kad, pagal siūlomą reguliavimą, VMI savo išvadą pateikia nepriklausomai nuo to, ar asmuo įvykdo teismo įpareigojimą deklaruoti turtą ir (ar) pajamas, ar ne. Dėl šios priežasties kvestionuotinas tokios priemonės, kurios taikymas vyksta per teismą, reikalingumas, jei tolimesnei tyrimo sėkmei ir reikalingų duomenų gavimui nėra svarbu, ar asmuo vykdys teismo įpareigojimą, ar ne. Projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškinama nei tokios priemonės reikalingumas, nei teismo dalyvavimo tokiame procese būtinybė. Teisėjų tarybos vertinimu, tokį nurodymą asmeniui galėtų duoti turto civilinio konfiskavimo procesą pradėjęs prokuroras.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo prievolę deklaruoti turtą ir pajamas ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą ir parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus.

Kita vertus, šiuo aspektu neaiškus TCKĮ projekto santykis su mokestiniu patikrinimu bei mokestinės atsakomybės asmeniui taikymu. Pagal MAĮ 139 straipsnio reguliavimą (1 ir 2 dalys), jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 procentų priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda.

Manytina, kad, tinkamai neatskyrus ir nesureguliavus turto civilinio konfiskavimo ir mokestinės atsakomybės klausimo, gali kilti šio įstatymo taikymo problematika ir abejonės dėl atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo (non bis in idem) draudimo principui.

Pritarti

Projekto buvusio 6 straipsnio ir turto deklaravimo nuostatų patobulintame projekte -2 nebeliko.

81.

Lietuvos teisės institutas

2019-04-11

Dėl priešteisminės proceso stadijos (Projekto 6 straipsnis)

Pritartina, kad prieš perduodant bylą į teismą, atsakovui galėtų būti suteikiama galimybė turto tyrimui vadovaujančiam pareigūnui paaiškinti turto kilmę. Taip pat svarstytina galimybė leisti minėtam pareigūnui ir turto valdytojui sudaryti taikos sutartį (tokią galimybę, pvz., numato Bulgarijos turto civilinį konfiskavimą reguliuojantis įstatymas).

Projekte tokia stadija nėra numatyta, vietoj jos – įpareigojimas asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas. Kiek paradoksalu yra tai, kad numatyta, kad asmuo paaiškinimus teikia ne turto tyrimui vadovaujančiam ir dėl bylos perdavimo į teismą sprendžiančiam pareigūnui, bet kitai, už procesą neatsakingai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Juolab, kad VMI savo išvadas galėtų pateikti atsakingam pareigūnui kur kas anksčiau, turto tyrimo metu. Nėra aiški numatyto deklaravimo prasmė, juolab, kad ji neturėtų jokios išskirtinės reikšmės teisminiame nagrinėjime. Apskritai įpareigojimas deklaruoti savo turtą ir pajamas, ko gero, galėtų būti prasminga organizuotų nusikaltimų prevencijos priemonė (iš šio įstatymo projekto ji ir atkeliavo į Projektą), tačiau civilinio turto konfiskavimo procese jos, kaip specialios stadijos, prasme labai abejotina.

Pritarti

Projekto buvusio 6 straipsnio ir turto deklaravimo nuostatų patobulintame projekte -2 nebeliko.

82.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

Projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad prokuroro prašymas skirti įpareigojimą deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šio CPK skyriaus tvarka priimti teismo sprendimai yra neskundžiami. Atsižvelgiant į tai, jog toks teismo sprendimas būtų susijęs su civiliniu turto konfiskavimo procesu ir su galimu nuosavybės teisės ribojimu, svarstytina, ar šiuo atveju pagrįsta riboti asmens teisę skųsti teismo sprendimą.

Pritarti

Projekto buvusio 6 straipsnio ir turto deklaravimo nuostatų patobulintame projekte -2 nebeliko, todėl ir apskundimas nebereikalingas.

NSGK – pritarti.

NSGK siūlo papildyti įstatymo projektą nuostatomis dėl priimtų sprendimų apskundimo.

83.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Abejotina dėl įpareigojimo asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas bei dėl šio įpareigojimo pagrindu pateiktos deklaracijos tikslingumo, nes iš esmės visas aplinkybes, kurios bus nurodomos tokioje deklaracijoje, asmuo turės pagrįsti atitinkamais dokumentais, kurie ir bus pagrindinis duomenų šaltinis. Manytina, kad Projekte turėtų būti įtvirtinti pakankami prokuroro įgaliojimai, numatantys galimybę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl išvados ar kitos informacijos gavimo, taip pat mokesčių administratoriaus įgaliojimai duomenų rinkimo procese, pvz., galimybė gauti paaiškinimus iš asmenų ir pan. (žr. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje numatytas mokesčių administratoriaus teises).

Aiškinamajame rašte nenurodoma motyvų, kodėl įpareigojimą asmeniui deklaruoti turtą ir (ar) pajamas turėtų paskirti teismas. Tokia procedūra nepagrįstai užtęstų turto civilinio konfiskavimo procesą, todėl, manytina, kad šiuo įpareigojimu siekiami tikslai galėtų būti pasiekti paliekant Projekte numatytą pareigą asmeniui pateikti atitinkamus duomenis, pagrindžiančius turimą turtą ir (ar) gautas pajamas. Pažymėtina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 punktą mokesčių administratorius, kai kyla pagrįstas įtarimas, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas, turi teisę (be teismo sprendimo) nurodyti asmenims pateikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti.

Taip pat iš Projekto 6 straipsnio 1 dalies neaišku, ar prokuroras visais atvejais privalo kreiptis į teismą su prašymu skirti įpareigojimą deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas, taip pat ar prokuroras gali prašyti Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti išvadą dėl asmens galimybės įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių (Projekto 6 straipsnio 3 dalis), jei į teismą nėra kreipiamasi dėl įpareigojimo deklaruoti turtą ir pajamas.

Projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį šios nutartys neskundžiamos, todėl Projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta sąlyga „nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos“ yra teisiškai ydinga.

Pritarti

Projekto buvusio 6 straipsnio ir turto deklaravimo nuostatų patobulintame projekte -2 nebeliko.

Pagal patobulinto projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalis 1. Turto tyrimą atliekanti institucija motyvuotu raštu gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją išvados dėl asmens, kurio turto tyrimas atliekamas, galimybių įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija per 60 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto kreipimosi gavimo dienos pagal turimus duomenis pateikia turto tyrimą atliekančiai institucijai išvadą dėl asmens galimybių įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių.

84.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 6 straipsnio turinio kontekste projektas stokoja aiškumo dėl jo santykio su Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nuostatomis.

Pažymėtina, kad pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo prievolę deklaruoti turtą ir pajamas ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Tokiu būdu nustačius mokestinės prievolės dydį, asmuo turi sumokėti visus priklausančius mokesčius, be to, taikomas MAĮ 139 straipsnis, numatantis mokestines baudas. MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, „kai mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 procentų priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda“. Kaip nurodoma teisinėje literatūroje „Mokestinės baudos atlieka dvejopą funkciją: tarnauja kaip sankcija mokestinių pareigų tinkamai nevykdantiems asmenims, kartu įgalina valstybę paimti dar didesnę (šalia mokesčių, delspinigių) neaiškios kilmės turto dalį.[11]“ Taigi tuo atveju, jei asmeniui teismine tvarka būtų pritaikytas civilinis turto konfiskavimas, asmuo iš esmės būtų nubaustas du kartus dėl to paties – nesugebėjimo pagrįsti turimo turto įsigijimo šaltinių.

Teigtina, kad tokia situacija yra netoleruotina Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto principo non bis in idem kontekste. Kaip ne kartą nurodė Konstitucinis Teismas, šis konstitucinis principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. ir kt. nutarimai). Pažymėtina, jog projekto nuostatų nepakoregavus deramu būdu, iš kurių būtų aiškus projekto ir MAĮ santykis, galimai turėtų būti svarstoma projekto atitiktis Konstitucijos nuostatoms ir šia apimtimi. Siekiant išvengti tokios situacijos, manytina, kad projekte derėtų aiškiai nustatyti, jog asmeniui taikytos teisinės sankcijos pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, neturėtų būti laikomos kliūtimi pradėti ir taikyti turto civilinį konfiskavimą, tačiau, tuo atveju, jei turto civilinis konfiskavimas asmeniui pritaikomas, projekte turėtų būti įtvirtintas įstatyminis restitucijos institutas ir visi dėl turto, kurio kilmės nesugebama pagrįsti, sumokėti mokesčiai ir baudos turėtų būti grąžinamos asmeniui per įstatyme nustatytą terminą.

Atsižvelgti

Tokia nuostata buvo svarstyta klausymų metu:

„6. Tais atvejais, kai nuo asmens turto, neproporcingo jo teisėtoms pajamoms, buvo sumokėti (išieškoti) mokesčiai ir su jais susijusios sumos, šiomis sumokėtomis (išieškotomis) sumomis mažinama konfiskuotino turto dalis ar to turto dalį atitinkanti pinigų suma.“

Tačiau klausytojų nuomonės išsiskyrus, šios nuostatos patobulintame projekte atsisakyta, be to, VMI atstovai įtikino, kad nauja Mokesčių administravimo įstatymo pataisa, kuri įsigalios šiais metais, išsprendžia dvigubo apmokestinimo taikymo galimybes, t. y. užkerta kelią tokioms situacijoms.

NSGK – nepritarti.

NSGK argumentai:

Turto civilinio konfiskavimo institutas nesietinas su mokesčių teisės priemonėmis, taip pat tai nėra baudžiamoji priemonė.

Taigi asmuo, kurio atžvilgiu pritaikytos mokestinės sankcijos taip pat gali būtų subjektu baudžiamosios teisės prasme, pvz., dėl mokesčių vengimo, sukčiavimo ir pan., ar kitų nusikaltimų.

85.

Valstybinė mokesčių inspekcija

prie LR FM

2019-04-23

Dėl deklaracijų pateikimo:

Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo nutartimi įpareigotas deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas, turto ir metines pajamų mokesčio deklaracijas turi pateikti už teismo nurodytą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip „už penkerius praėjusius metus“.

Atkreipiame dėmesį, kad Metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo tvarka ir terminai nustatyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau — GPMĮ). GPMĮ 27 straipsnio 3 dalyje numatyta gyventojo pareiga pateikti praėjusio mokestinio laikotarpio (vienerių kalendorinių metų) pajamų mokesčio deklaraciją, o deklaracijų pateikimas už kelerius praėjusius metus nėra numatytas. Todėl, siekdami suderinti asmenų, teismo nutartimi įpareigotų deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas, turto deklaracijų pateikimo tvarką su pajamų mokesčio deklaracijų pateikimo tvarka, siūlome papildyti GPMĮ 27 straipsnio 3 dalį šiuo paskutiniu sakiniu:

„Gyventojas, teismo nutartimi įpareigotas deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas pagal Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymą, už teismo nutartyje nurodytą laikotarpį metines pajamų mokesčio deklaracijas ir dokumentus, pagrindžiančius įsigytą turtą ir gautas pajamas, Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos“.

Atsižvelgti

Projekto 6 straipsnio dėl deklaracijos pateikimo Komiteto patobulintame projekte-2 nebeliko, VMI teiks privalomas išvadas turto tyrimą atliekančiai institucijai ar prokurorui.

86.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata „bet ne ilgiau kaip už penkerius praėjusius metus“ šalintina kaip neatitinkanti Projekto 4 straipsnio 5 dalies nuostatų (turto tyrimas atliekamas už ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį iki šio turto įsigijimo). Projekto 6 straipsnio 2 dalyje esančiame žodžių junginyje „metinę pajamų mokesčio“ siūlytina išbraukti žodį „mokesčio“, nes yra metinė pajamų deklaracija.

Iš Projekto nuostatų neaiškūs kai kurie atvejai, kas bus įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turto kilmę. Turėtų būti tas, kas perleido, bet turtas bus konfiskuojamas iš naujo savininko. Arba kai tiriamas mirusių asmenų, nurodytų Projekto 2 straipsnyje, turto teisėtumas – jei asmuo perleis turtą nesąžiningam įgijėjui ir mirs; jei asmuo paveldės konfiskuotiną turtą ir kt.

Atsižvelgti

Straipsnio dėl deklaracijos pateikimo Komiteto patobulintame projekte-2 nebeliko, VMI teiks privalomas išvadas turto tyrimą atliekančiai institucijai ar prokurorui.

87.

Lietuvos advokatūra

2019-05-08

Siūlytinas Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas turėtų būti tikslinamas ir asmens pajamų šaltinio vertinimo kontekste. Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekte nustatyta, kad asmuo teismo gali būti įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas bei pateikti už teismo nurodytą laikotarpį (-ius), bet ne ilgiau kaip už penkerius praėjusius metus gyventojo turto ir metinę pajamų mokesčio deklaracijas ir (ar) dokumentus, pagrindžiančius įsigytą turtą ir gautas pajamas (Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis). Taigi šis teisinis reguliavimas būtų taikomas asmenims, kurie turtą įgijo po Turto civilinio konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo, (Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalis), o turto tyrimas būtų atliekamas už neilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį iki šio turto įsigijimo (Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalis). Valstybinė mokesčių inspekcija pagal turimus duomenis pateikia prokurorui išvadą dėl asmens galimybės įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių (Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, asmens galimybės įsigyti turtą teisėtomis pajamomis, turėtų būti vertinamos ne per pasirinktą atitinkamą laikotarpį (-ius), tačiau per visą darbinę asmens veiklą ir vertinant kitas reikšmingas aplinkybes (turto įsigijimo aplinkybes, veiklos pobūdį, gyvenimo būdą, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, galimybes sukaupti turimą turtą ir kt.). Priešingu atveju, nepagrįstai susiaurinama nagrinėtinų aplinkybių apimtis, apsiribojama ne ilgesnio kaip penkerių metų laikotarpio pajamų tyrimu iki turto įsigijimo. Asmens galimybės teisėtai įsigyti turtą vertinamos tik dalies duomenų kontekste, o iš to galimai kylančiomis pasekmėmis – asmens turto konfiskavimu – neišvengiama nepagrįsto asmens teisių ribojimo.

Pritarti

Straipsnio dėl deklaracijos pateikimo Komiteto patobulintame projekte-2 nebeliko, VMI teiks privalomas išvadas turto tyrimą atliekančiai institucijai ar prokurorui.

Patobulinto projekto 9 straipsnyje nustatytos asmenų teisės, ir šio str. 2 punkte nustatyta, kad asmuo turi šias teises: „2) turto tyrimą atliekančioms institucijoms ir prokurorui pateikti už ilgesnį, negu turto tiriamąjį laikotarpį, informaciją, pagrindžiančią šio turto teisėtumą arba informaciją, pagrindžiančią, kad asmuo nėra nesąžiningas įgijėjas;“

Tai yra tik valstybės turtą tiriančias institucijas tirti turtą nuo jo įsigijimo ribos 10 metų terminas, o asmens toks terminas neribos, jis galės teikti visą turimą informaciją už neribotą laikotarpį.

88.

Lietuvos advokatūra

2019-05-08

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat asmenims, traukiamiems atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio (inter alia 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai). Taigi Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į gynybą suponuoja tai, kad asmeniui turi būti garantuotos pakankamos procesinės priemonės pagrįsti įgyto turto teisėtumą ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.

Atsižvelgti

89.

Lietuvos teisės institutas

2019-04-11

Iš 7 straipsnio, apibrėžiančio įrodinėtinas aplinkybes, neišplaukia, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl konfiskavimo, vertina, ar konfiskuotinas turtas turi ryšį su minėto pobūdžio nusikaltimais. Iš 7 straipsnio nuostatų išplaukia, kad tai apskritai nėra vertinimo dalykas. Tai atveria kelią formaliam, galimai nepagrįstam konfiskavimo taikymui, pvz., minėtą ryšį nustatant vien formaliu faktu, kad asmeniui buvo pateikti įtarimai dėl Projekto 2 straipsnyje nurodyto nusikaltimo padarymo, ar vien remiantis policijos pažyma apie ryšius su organizuotomis grupėmis, visiškai nevertinant jos pagrįstumo. Tokiame įrodinėjimo procese neužtikrinama asmens teisė į gynybą, asmuo nesaugomas nuo galimų piktnaudžiavimų (kai įtarimai ar kaltinimai pateikiami be pakankamo pagrindo, vien siekiant pradėti civilinio konfiskavimo procesą). Manytina, tokia procedūra nesuderinama su EŽTT praktikoje nustatytais standartais.

Atsižvelgti

Teisminio proceso dalis iš patobulinto projekto išbraukta ir tokio 7 straipsnio nuostatų nebeliko, bylos teisme bus nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

NSGK siūlymas:

Siūloma įstatymo projekte labiau detalizuoti bylų dėl turto civilinio konfiskavimo procesą, taip pat siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų teises.

Pakeisti projekto 7 straipsnį:

7 straipsnis. Bylos dėl turto civilinio konfiskavimo nagrinėjimas teisme

1. Prokuroras, įvertinęs šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytoje turto tyrimo išvadoje, šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktose turto ir pajamų deklaracijose ir (ar) dokumentuose, pagrindžiančiuose įsigytą turtą ir gautas pajamas, pateiktus duomenis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadą, nurodytą šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl turto civilinio konfiskavimo.

2. Bylos dėl turto civilinio konfiskavimo nagrinėjamos pagal prokuroro ieškinį viešajam interesui ginti, pareikštą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ieškinys pareiškiamas apygardos teismui pagal Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje ir 30 straipsnio 1–2 dalyse nustatytas teritorinio teismingumo taisykles.

3. Priėmęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ieškinį, teismas priima nutartį paskelbti skelbimą specialiame interneto tinklalapyje. Skelbime turi būti nurodyta:

1) bylą nagrinėjantis teismas;

2) ieškinį pareiškusio prokuroro pareigos, vardas, pavardė, taip pat atsakovo fizinio asmens vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta arba juridinio asmens visas pavadinimas ir buveinė;

3) turtas, kurį prašoma konfiskuoti;

4) pasiūlymas per keturiolika dienų suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese;

5) bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta.

4. Byloje dėl turto civilinio konfiskavimo prokuroras pateikia šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą su asmeniu susijusią informaciją ir įrodinėja šias aplinkybes:

1) kai siekiama konfiskuoti turtą ar išieškoti šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens – kad turtas yra neproporcingas šio asmens teisėtoms pajamoms;

2) kai siekiama konfiskuoti turtą iš šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens – kad šis asmuo yra nesąžiningas įgijėjas ir kad turtą jam perleidusio šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens turtas yra neproporcingas šio asmens teisėtoms pajamoms.

5. Byloje dėl turto civilinio konfiskavimo:

1) šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įrodinėja, kad jo turto vertė atitinka jo teisėtas pajamas;

2) šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas asmuo įrodinėja, kad nėra nesąžiningas įgijėjas.

6. Teismas priima sprendimą konfiskuoti turtą ar išieškoti šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai prokuroras tikėtinai įrodo šio straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys neįrodo šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių.

7. Konfiskuotas turtas perduodamas, apskaitomas, saugomas, realizuojamas, panaudojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

90.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

Projekto 7 straipsnio pavadinimas sutampa su viso įstatymo pavadinimu, dėl to turėtų būti keičiamas – siaurinant straipsnio pavadinimo turinio apimtį.

Pritarti

Patobulintame projekte-2 tokio straipsnio nebeliko.

NSGK - pritarti

91.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

Projekto 7 straipsnyje siūloma nustatyti, kad prokuroras, įvertinęs valstybės institucijų atlikto tyrimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadas, pareiškia teisme ieškinį viešajam interesui ginti, kuriame nurodo ir tikėtai pagrindžia 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas aplinkybes. Svarstytina, ar nurodytos projekto nuostatos dera su Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, jog prokuroras gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Taigi pagal Prokuratūros įstatymą prokuroras gina viešąjį interesą, kai yra įsitikinęs, jog buvo pažeistas konkretus teisės aktas ir jis tai gali pagrįsti pateikdamas konkrečius įrodymus, o ne nurodydamas tikėtinas aplinkybes. Kitaip tariant, pagal Prokuratūros įstatymą prokuroras privalo įrodyti konkretų teisės pažeidimą ir priežastinį ryšį tarp teisės pažeidimo bei padarytos žalos. Tuo tarpu pagal projektą pakanka, jog yra atitinkama tikimybių pusiausvyra.

Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų tarpusavyje suderinti Prokuratūros įstatymo ir projekto nuostatas, nes pagal Prokuratūros įstatymo 1 straipsnį „Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, darbo užmokestį, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.“ Jame nėra nurodyta, jog kiti įstatymai gali nustatyti išimtis.

Nepritarti

Pritarti NSGK argumentams

NSGK – nepritarti.

NSGK argumentai: pagal siūlomą reglamentavimą prokuroras priima sprendimus, tačiau pvz., turto tyrime dalyvauja ir kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją, o galutinius sprendimus dėl turto konfiskavimo priims tik teismas.

92.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Turto ir pajamų deklaracijas, dokumentus, pagrindžiančius įsigytą turtą ir gautas pajamas, asmuo teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai (Projekto 6 straipsnio 2 dalis), kuri vėliau prokurorui teikia savo išvadą (Projekto 6 straipsnio 3 dalis), todėl Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūlytina išbraukti žodžius „šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktose turto ir pajamų deklaracijose ir (ar) dokumentuose, pagrindžiančiuose įsigytą turtą ir gautas pajamas“.

Iš Projekto 7 straipsnio 1 dalies turinio neaišku, koks teismingumas turi būti taikomas (ar pagal atsakovo gyvenamąją vietą, ar išimtinis). Projekto 7 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį tikslinga papildyti nuostata, kad bylos nagrinėjamos ginčo teisena. Tuomet Projekto 7 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys su tolesniais papunkčiais išbrauktini kaip pertekliniai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Projekto 7 straipsnio 2 dalį bylos dėl turto civilinio konfiskavimo nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, reikia turėti omenyje, kad šalys bylą gali užbaigti taikos sutartimi. Todėl svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte papildomai įtvirtinti tokio „susitaikymo“ mechanizmą.

Atsižvelgti

Patobulintame projekte-2 tokių nuostatų neliko.

93.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

Stokoja aiškumo, kokius duomenis turi pateikti teismui prokuroras, tiek kreipdamasis dėl turto arešto taikymo, tiek dėl įpareigojimo asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą skyrimo, o ypač pareikšdamas ieškinį dėl turto civilinio konfiskavimo. Neaišku, kokią įtaką šiame procese daro turto tyrimas ir kokios aplinkybės jo metu turėtų būti nustatytos, nes turto tyrimo išvada reglamentuojama tik glaustai, – 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras įvertina jos duomenis, bet neaišku, kokie tai turėtų būti duomenys, ar prokuroras juos turi pateikti teismui, kokius duomenis teismas turėtų vertinti ir kuo remdamasis daryti išvadas.

Projekto 5 straipsnio 1 dalyje tik trumpai nurodyta, kad prokuroras gali kreiptis į teismą dėl turto arešto, kai nesiėmus šios priemonės turto civilinis konfiskavimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo tarpu pagal CPK nuostatas tai yra tik viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, antroji sąlyga – turi būti tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas. Projekto 5 straipsnyje nieko nekalbama apie tai, kokiais duomenimis prokuroras turėtų pagrįsti ieškinį. Taip pat ir iš 7 straipsnio neaišku, ką prokuroras turi įrodinėti ir kokius duomenis pateikti, prašydamas teismo taikyti turto civilinį konfiskavimą. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje tik nurodyta, kad prokuroras turi tikėtinai pagrįsti, kad turtas yra neproporcingas 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens teisėtoms pajamoms (1 punktas), o kai prašoma konfiskuoti turtą iš Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens – taip pat ir kad šis asmuo yra nesąžiningas įgijėjas (2 punktas). Tokios formuluotės yra pakankamai plačios ir nekonkrečios, todėl būtina konkrečiau apibrėžti, kokios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos ir nustatytos teisme, kad jos sudarytų pagrindą patenkinti prokuroro ieškinį. Be kita ko, pirmiausia būtina įtvirtinti, kad prokuroras turėtų pateikti įrodymus, kad procesas yra teisėtai prasidėjęs, t. y. kad yra Projekto 2 straipsnyje nustatyti pagrindai.

Svarstytina, ar nereikėtų priimti specialių CPK (ar bent jau šio Projekto) normų, reglamentuojančių teisminį turto civilinio konfiskavimo procesą, nes šiuo metu neaišku, kaip jis turėtų vykti taikant CPK ieškinio teisenos normas (Projekto 7 straipsnio 2 dalis). Neaišku ne tik tai, kokias aplinkybes turi nurodyti ir pagrįsti prokuroras, bet taip pat neapibrėžtas įrodinėjimo standartas (remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, turėtų būti pateikiami pakankamai svarūs įrodymai, kurie būtų bent jau atitinkantys civilinių bylų įrodinėjimo standartą (tikimybių pusiausvyros principą) ir kiti šių bylų nagrinėjimo ypatumai. Tačiau vis dėlto didžiausi neaiškumai yra susiję su tokių bylų proceso eiga, nes kyla klausimai, pavyzdžiui, kokioje proceso stadijoje ir kokia procesine forma teismas turėtų konstatuoti (esant tam pagrindo), kad prokuroro pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia reikalaujamas įrodyti aplinkybes ir kad įrodinėjimo pareiga perkeliama atsakovui: ar prokurorui pakanka pateikti ieškinį, o teismas jame nurodytų aplinkybių įrodytumą turi vertinti ieškinio priėmimo stadijoje ir esant poreikiui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, atitinkamai atsakovas jam perėjusią įrodinėjimo pareigą turi vykdyti atsikirsdamas į ieškinį atsiliepimu, ar įrodinėjimo pareigos perkėlimas gali vykti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, ar visas turto civilinio konfiskavimo procesas tiesiog vyksta pagal įprastas proceso taisykles laikantis rungimosi principo ir tik priimdamas sprendimą teismas konstatuoja, kokios aplinkybės įrodytos ir kokios ne, ir pan. Taip pat kyla klausimas, kaip teismas turėtų elgtis tuo atveju, jei atsakovas tik iš dalies įrodytų savo turto teisėtumą.

Siūlytina apsvarstyti galimybę įtvirtinti specialią tokių bylų teiseną, atsižvelgiant į turto civilinio konfiskavimo proceso ypatumus.

Atsižvelgti

94.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-04-24

Turto civilinio konfiskavimo įstatymo 7 straipsnyje nurodoma, kad bylos dėl neteisėtos kilmės turto konfiskavimo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Manytina, kad tokio pobūdžio nukreipiančioji nuostata nėra pakankama šio įstatymo tikslams pasiekti. Įstatymu būtų galima apibrėžti platesnes procesines taisykles, nurodant, jog, kiek to nenumato įstatymas, procesinius klausimus reguliuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normos.

Pritarti iš dalies

Projekto naujo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 1. Bylos dėl turto civilinio konfiskavimo nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pagal prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Šis ieškinys pareiškiamas apygardos teismui pagal Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje ir 30 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas teritorinio teismingumo taisykles.

95.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

Projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „3. Kai prokuroras tikėtinai pagrindžia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes:

1) šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo turi įrodyti, kad jo turto vertė atitinka jo teisėtas pajamas;”

Projekto nuostatos tobulintinos.

Pirma, neaišku, ką reiškia aplinkybė „Kai prokuroras tikėtinai pagrindžia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes” – kur turi būti nurodytas prokuroro pagrindimas ir kaip su juo supažindinamas „įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo”, t. y. ar turima omenyje, jog prokuroras visas aplinkybes turi nurodyti ieškinyje, o asmuo turi jas nuginčyti pateikdamas atsiliepimą teismui, ar kas kita.

Antra, pagal projektą asmuo gali įrodinėti, jog jo pajamos teisėtos ir nuginčyti prokuroro nurodytas aplinkybes, jog pajamos neteisėtos, tačiau jame nėra nuostatų, jog asmuo gali ginčyti, jog jis neatitinka įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (nėra pagrįstų įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai siejančių jį su projekte nurodyta nusikalstama veika) ir todėl jo turto tyrimas buvo be pagrindo. Manytume, kad projektas turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis.

Atsižvelgti

Tokių nuostatų patobulintame projekte neliko.

NSGK – pritarti.

NSGK siūlo papildyti įstatymo projektą nuostatomis dėl priimtų sprendimų apskundimo.

96.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Projekto 7 straipsnio 3 dalis keistina, įtvirtinant prezumpciją, kad atsakovo turtas neproporcingas jo teisėtoms pajamoms.

Atsižvelgti

Projekto 2 straipsnyje nustatytos 2 prezumpcijos: tiek dėl nusikalstamu būdu įgyto ir konfiskuotino turto, tiek dėl nesąžiningo įgijėjo.

97.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

Projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Teismas priima sprendimą konfiskuoti turtą ar išieškoti šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys neįrodo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.“

Taigi projektu įtvirtinama taisyklė, kad įrodinėjimo našta civilinio konfiskavimo bylose tenka ne prokurorui, bet asmeniui, kurio turto kilmės klausimas sprendžiamas. Tačiau pastebėtina, jog iš nurodytų projekto nuostatų nėra aišku, kokį įrodinėjimo standartą turės taikyti teismas civilinio konfiskavimo bylose: ar teismas galės priimti sprendimą, kai bus tvirtai įsitikinęs, jog asmens turtas yra neteisėtos kilmės, ar šiuo atveju bus taikomas „didelės tikimybės standartas“, ar koks kitas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras turės ne įrodyti, o tik tikėtinai pagrįsti atitinkamas aplinkybes dėl turto kilmės, tuo tarpu pagal CPK 176 straipsnį „Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja“, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3-3-201-695/2018 konstatavo, jog kasacinis teismas yra „<...> išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).“ Vis tik teismas nurodytoje civilinėje byloje, atsižvelgdamas į tai, kad joje ginamas viešasis interesas ir kad savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis yra laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu, konstatavo, jog „<...> reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas“, tokiu atveju teismui „neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas“. Taigi civiliniame procese gali būti taikomi skirtingi standartai, atsižvelgiant į bylos esmę.

Atsižvelgti

Pastaba įvertinta, tačiau šio 7 straipsnio tokių nuostatų patobulintame projekte neliko. Visas teisminis procesas bus rengiamas ir vedamas pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus naujo 12 straipsnio taisykles, kurios taip pat koreliuoja su CPK normomis.

NSGK – nepritarti

NSGK argumentai: pagal siūlomą reglamentavimą asmuo turės įrodinėti turimo turto teisėtumą ir atitikimą/ pagrindimą pajamoms, o dėl konkrečių asmens pateiktų įrodymų reikšmės, jų pagrįstumo galutinį sprendimą priims teismas.

98.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

Projekto 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Konfiskuotas turtas perduodamas, apskaitomas, saugomas, realizuojamas, panaudojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas galimai yra neišsamus ir neišbaigtas. Atkreipiame dėmesį, kad toks neišsamus reguliavimas ir draudimas poįstatyminiais teisės aktais nustatyti reguliavimą, susijusį su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, galimai sudarytų prielaidas asmenims, kurių turtas konfiskuotas, vėl įsigyti tą patį turtą ir galimai už žemesnę nei rinkos kainą, neteisėtais metodais blokuojant aukcionų vykdymą ir paveikiant galimus pirkėjus. Tokia prielaida darytina atsižvelgiant į tai, jog poįstatyminiu teisės aktu, negali būti apribotos asmenų teisės, o įstatymas nedraustų asmenims, kurių turtas konfiskuotas įsigyti konfiskuotą turtą. Teisinėje literatūroje nurodoma, kad „Jeigu turtas nėra efektyviai realizuojamas, tai gali kompromituoti pačią konfiskavimo idėją, mažinti tiek teisėsaugos institucijų iniciatyvą ją taikyti, tiek visuomenės pasitikėjimą nusikaltimų kontrolės priemonių efektyvumu. Neapgalvotai ar neatsakingai vykdant turto realizavimo procedūrą, turtas gali, pavyzdžiui, po kelių neįvykusių aukcionų labai pigiai sugrįžti į asmenų, iš kurių jis konfiskuotas, rankas. Antai italų ekspertai nurodo, kad, nesiėmus atsargumo priemonių, realizuojamą konfiskuotą mafijos (ar nebūtinai mafijos) turtą per savo statytinius gali nesunkiai susigrąžinti tie patys asmenys, iš kurių turtas konfiskuotas, arba tai gali padaryti kitų mafijos tipo organizacijų nariai, turint omenyje, kad paklausos tokiam turtui dėl nepatrauklios to turto kilmės nebūtų. Bulgarų ekspertai tame pačiame raporte pateikia pavyzdį apie mėginimus realizuoti didelės vertės nekilnojamąjį turtą, konfiskuotą civilinio turto konfiskavimo tvarka iš pagarsėjusio mafijozo, tačiau tai nepavyko net ir surengus penkis pakartotinius aukcionus. Jeigu ir nesugrįžta į buvusių neteisėtų valdytojų rankas, nerealizuotas ir rūpestingai neprižiūrimas turtas greitai nuvertėja, o jo tinkamas administravimas ir priežiūra valstybei kainuoja didelius pinigus (šie kaštai gali gan greitai viršyti likutinę turto vertę).[12]” Taigi, svarstytina galimybė analizuojamą teisinį reguliavimą tobulinti jį praplečiant ir detalizuojant, galimai atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį, taikant civilinį turto konfiskavimą, siekiant, kad civilinio turto konfiskavimo teisinis institutas nebūtų diskredituotas dėl netinkamos turto realizavimo tvarkos nustatymo.

Atsižvelgti

Pritartina NSGK argumentams (žr. žemiau), taip pat Projekto naujame 13 straipsnyje dėl konfiskuoto turto nustatyta:

13 straipsnis. Turto civilinio konfiskavimo pasekmės

1. Nuo teismo sprendimo konfiskuoti turtą įsiteisėjimo dienos valstybė įgyja nuosavybės teisę į konfiskuotą turtą.

2. Konfiskuotas turtas perduodamas, įtraukiamas į apskaitą, saugomas, realizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

NSGK – nepritarti

NSGK argumentai: nurodyta tvarka galioja ir šiuo metu.

Turto realizavimo tvarka gali būti tobulinama priėmus šį įstatymo projektą.

99.

Lietuvos advokatūra

2019-05-08

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant Projektu siekiamo konfiskuoti turto saugojimo ir administravimo klausimą, būtina nustatyti specialų reguliavimą, kuris apimtų ir papildomo biudžeto asignavimo poreikį. Pažymėtina, kad siekiant efektyviai užtikrinti siekiamo konfiskuoti turto vertės išsaugojimą, nepakanka vadovautis esamu teisiniu reguliavimu (CPK 683 straipsnis). Pastaroji pozicija grindžiama tuo, kad inter alia atsakovo prašymu (o taip pat ir paties teismo iniciatyva) gali būti pareikalaujama, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Priešingu atveju valstybė gali patirti nuostolių, nenumačius teisinio reguliavimo dėl konfiskuotino turto vertės išsaugojimo bei administravimo. Manytina, kad specialaus reguliavimo reikalauja ir jau konfiskuoto turto panaudojimo klausimas. Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotas turtas perduodamas, apskaitomas, saugomas, realizuojamas, panaudojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai leidžia daryti prielaidą, kad konfiskuotinas turtas turi ekonominę vertę, tad reikalinga užtikrinti, kad konfiskuotas turtas paimamas valstybės nuosavybėn būtų realizuojamas, panaudojamas kuo efektyviau. Pastebėtina, kad turto civilinis konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, tad turi sankcijos elementų. Atsižvelgiant į tai, rengiant konfiskuotino turto realizavimo ar panaudojimo teisinį reguliavimą, turi būti atsižvelgta ir į bausmės, poveikio priemonės asmeniui, kurio turtas konfiskuotas, tikslą, numatant apribojimus, kad konfiskuotas turtas nepatektų nuosavybėn asmens iš kurio buvo konfiskuotas.

Atsižvelgti

Projekto naujame 13 straipsnyje dėl konfiskuoto turto nustatyta:

13 straipsnis. Turto civilinio konfiskavimo pasekmės

1. Nuo teismo sprendimo konfiskuoti turtą įsiteisėjimo dienos valstybė įgyja nuosavybės teisę į konfiskuotą turtą.

2. Konfiskuotas turtas perduodamas, įtraukiamas į apskaitą, saugomas, realizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

100.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-04-24

Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekte nurodyta, kad įstatymas taikomas turtui, kuris įgytas po šio įstatymo įsigaliojimo.

Toks reguliavimas galimai nepasiektų jo įvedimui į šalies teisinę sistemą keliamų tikslų ir siekiamo efektyvumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - LR KT) 2017 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnyje nustatytas reguliavimas taikytinas tokiais atvejais, kai asmuo įgijo turtą nuosavybės teise ne anksčiau negu šio straipsnio įsigaliojimo dieną. Jeigu asmuo įgijo turtą iki nurodytos datos ir turėjo (turi) jį įsigaliojus šiam straipsniui, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tik šitaip suprantant teisinį reguliavimą nėra pagrindo teigti, jog juo nustatyta baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia.

Teisinė praktika rodo, kad būtent dėl tokio LR KT išaiškinimo neteisėto praturtėjimo baudžiamoji norma yra itin sunkiai pritaikoma praktikoje, valstybei sunku nustatyti, kiek, kokio ir kada įgyto turto turi atitinkami asmenys.

Tobulinant galimą reguliavimą, STT siūlo Turto civilinio konfiskavimo įstatyme įvesti tam tikrą pereinamąjį (amnestijos) laikotarpį, kurio metu asmenys, turintys galimai konfiskuotino ar bet kokio turto, kurio negalėtų pagrįsti atitinkamo įstatymo tvarka, turėtų teisę apie tokį turtą pranešti bet kuriai įstatyme minimai institucijai. Tokiu atveju asmenims galėtų būti taikomos mokestinės prievolės, išskyrus turinčios nubaudimo elementą, tačiau jų galimai konfiskuotinam turtui būtų netaikomas šis įstatymas. Po tokio laikotarpio įstatymas įsigaliotų pilna apimtimi, nepaisant to, kada įgytas turtas ir ar įmanoma nustatyti jo įgijimo momentą.

Toks reguliavimas padėtų valstybei suinventorizuoti ir apskaityti esamą turtą, fiksuoti atitinkamą seniau įgytą turtą kaip teisėtą, nustatyti bendrą vaizdą, paskatintų asmenis susimokėti mokesčius bei paviešinti savo turimą turtą, išvengti ginčų ir spekuliacijų dėl turto kilmės ateityje.

Pažymėtina, jog panaši tvarka nustatyta ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekte Nr. 17-12579 (4), nurodant, kad asmenys, kurie visiškai netinkamus naudoti ginklus, signalinius ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo juos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kartu su prašymu išduoti neterminuotą leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus pateikti registruoti policijos įstaigoms iki 2021 m. rugsėjo 14 d.

Manytina, jog tokio reguliavimo įvedimas, kartu nustatant, kad kai turtas konfiskuojamas pagal šį įstatymą, laikoma, kad jis perėjo valstybės nuosavybėn ir skolininkas ir kreditorius mokestine prasme sutampa bei tokiam turtui negali būti taikomos papildomos mokestinės prievolės (tokios taisyklės netaikant civilinėje apyvartoje draudžiamiems daiktams) taip pat spręstų ir galimą būsimo reguliavimo ir mokesčių administravimo įstatymo santykį.

Atsižvelgti

Dėl pasirengimo įstatymų paketo įgyvendinimui, šio įstatymo ir jį lydimųjų įstatymų (projektai XIIIP-3216(2), XIIIP-4117(2)) įsigaliojimas nustatytas nuo 2020 m. liepos 1d.

Projekto naujame 15 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) nustatyta:

3. Šis įstatymas taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio 11 d..

4. Turto civilinio konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų turto civilinio konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip 2010 m. gruodžio 11 d.

101.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

14,

Siekiant, kad Projektu būtų tinkamai subalansuoti asmenų, potencialiai galinčių patekti į jo taikymo sritį, bei viešasis interesai ir kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas, Projekte siūlytume įtvirtinti teismo diskrecinę teisę tais atvejais, kai teismo sprendimu konstatuojama, kad turtas buvo areštuotas arba konfiskuotas neteisėtai, spręsti dėl kompensacijos priteisimo nukentėjusiam asmeniui iš valstybės. Pažymėtina, kad Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2018 m. balandžio 26 d. rezoliucijoje Nr. 2218 (2018), kuria valstybės Europos Tarybos narės skatinamos savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti turto civilinio konfiskavimo ar analogišką teisės institutą, pripažįstama, kad teisė į žalos atlyginimą yra viena iš svarbių šio instituto teisėtumo garantijų.

Pritarti

Projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „4. Asmeniui, dėl kurio pradėtas turto tyrimas buvo nutrauktas ir kuriam dėl to atsirado neigiamų teisinių pasekmių, jo reikalavimu prokuroro leidimu turi būti pateikti turto tyrimo metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus atvejus, kai pateikus šią informaciją gali būti padaryta žalos nebaigtiems turto tyrimams. Informacija, kurią pateikus gali būti padaryta žalos nebaigtiems turto tyrimams, šioje dalyje nurodytam asmeniui turi būti pateikta tuoj pat baigus šiuos turto tyrimus. Šis asmuo gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.“

Žalos atlyginimas numatytas projekto naujame 14 straipsnyje.

102.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-04-24

10‘

Manytina, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatymas turėtų teisiškai užtikrinti turto savininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims pasinaudoti veiksminga nuosavybės teisių gynyba, kad išvengti nepagrįsto teisių suvaržymo ir nuostolių, taip pat galimybes gauti tinkamą kompensaciją tais atvejais, kai procese buvo priimti nepagrįsti sprendimai. Manytina, jog įstatymo projekte galėtų būti numatyta nuostata, kad, teismui nutraukus galimai neteisėtos kilmės turto konfiskavimo procesą, turto savininkas ar bendrasavininkis turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo, Lietuvos Respublikos žalos atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatyta tvarka, taip pat tai, kad įstatymų nustatytais atvejais savininkui atlyginama parduoto (perduoto) turto rinkos vertė. Įstatymo projekte taip pat galėtų atsirasti nuostata, kad visi suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą per įstatyme numatytą protingą terminą pateikdami duomenis, pagrindžiančius, kad galimai neteisėtos kilmės turtas įgytas iš teisėtų pajamų šaltinių ar teisėtu būdu ir dalyvauti teismo posėdyje. Tokie asmenys, teismui įsitikinus jų suinteresuotumu, teismo nutartimi galėtų būti traukiami į procesą trečiaisiais asmenimis. Šalia paminėtina, kad šiame procese galėtų būti labiau akcentuojamos sąžiningų įgijėjų teisės. Galima būtų nurodyti, kad galimai konfiskuotino turto sąžiningi įgijėjai, jeigu jie nėra įtraukti į procesą, gali įsitraukti pareikšdami savo reikalavimus į konkretų turtą bei gindami savo teises ir interesus; galima numatyti, kad, siekiant užtikrinti sąžiningų trečiųjų asmenų teisėtus interesus į konfiskuotiną turtą, teismas galėtų priimti sprendimą turtą areštuoti, o turto ar jo vertės konfiskavimą atidėti iki, pavyzdžiui, metų laikotarpio, per kurį sąžiningi suinteresuoti asmenys galėtų pareikšti savo reikalavimus į turtą; taip pat siūlytina įstatyme nustatyti asmens, kurio turto ar kurio perleisto kitiems asmenims turto atžvilgiu atliekamas turto tyrimas, teises ir pareigas.

Pritarti

Projekto 9 straipsnyje nustatytos asmenų, kuriems įteikiamas pranešimas dėl galimo turto civilinio konfiskavimo, teisės.

10 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „4. Asmeniui, dėl kurio pradėtas turto tyrimas buvo nutrauktas ir kuriam dėl to atsirado neigiamų teisinių pasekmių, jo reikalavimu prokuroro leidimu turi būti pateikti turto tyrimo metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus atvejus, kai pateikus šią informaciją gali būti padaryta žalos nebaigtiems turto tyrimams. Informacija, kurią pateikus gali būti padaryta žalos nebaigtiems turto tyrimams, šioje dalyje nurodytam asmeniui turi būti pateikta tuoj pat baigus šiuos turto tyrimus. Šis asmuo gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.“

Žalos atlyginimas numatytas projekto naujame 14 straipsnyje.

103.

Lietuvos advokatūra

2019-05-08

2, 3,

Turto civilinio konfiskavimo projekte nėra ir nuostatų dėl trečiųjų asmenų nuosavybės teisių užtikrinimo. Nenumatyta procedūra, kuri leistų įgyvendinti CPK 46 straipsnyje įtvirtintą trečiųjų asmenų teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko ir įstoti į bylą.

Pritarti

Patobulinto projekto naujame 12 str. nustatytos trečiųjų asmenų teisės: dėl trečiųjų asmenų skelbiamas teismo pranešimas ir pasiūlymas per 14 d. kreiptis į teismą su pareiškimais įtraukti į procesą, taip pat iki 60 d. pareikšti atsiliepimą į ieškinį.

104.

Lietuvos advokatūra

2019-05-08

Atsižvelgiant į nurodytas pastabas, darytina išvada, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas dar nėra pabaigtas ir galimai prieštarauja Konstituciniams principams bei Konvencijos nuostatoms, taip pat nesuderinamas su civilinio proceso principais ir normomis. Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas laikytinas iniciatyva, kurios kūrimas neišvengiamai reikalauja ekspertinio tyrimo, kurio pagrindu būtina atlikti tarptautinio pobūdžio lyginamąją teisės aktų analizę, kuri padėtų įvertinti turto civilinio konfiskavimo įtvirtinimo galimybę Lietuvos ordinarinėje teisėje. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsniu 1 dalies 5 punktu, siūlytina Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui priimti sprendimą, grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Atsižvelgti

Sutiktina, kad pateiktas projektas turi trūkumų ir tobulintinas. Tačiau paminėtina, kad nemažai šalių teisinėje sistemoje turi šį instrumentą kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija. Komitetas, atsižvelgęs į visas pateiktas pastabas, nuomones, papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus, surengęs 16 klausymų, projektą patobulino ir teikia jo patobulintą variantą XIIIP-3214(2).

105.

Lietuvos teisės institutas

2019-04-11

10,

Kitos pastabos

Projekte stinga nuostatų, apibrėžiančių turto kilmės tyrėjų įgaliojimus, areštuoto ir konfiskuoto turto administravimo ir realizavimo klausimus, turto valdytojų patirtos žalos dėl nepagrįstų institucijų veiksmų atlyginimo, nuostatų dėl tarptautinio bendradarbiavimo turto civilinio konfiskavimo procese.

Pritarti

Žalos atlyginimas numatytas projekto naujame 14 straipsnyje.

10 str. 4 dalyje nustatyta: „4. Asmeniui, dėl kurio pradėtas turto tyrimas buvo nutrauktas ir kuriam dėl to atsirado neigiamų teisinių pasekmių, jo reikalavimu prokuroro leidimu turi būti pateikti turto tyrimo metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus atvejus, kai pateikus šią informaciją gali būti padaryta žalos nebaigtiems turto tyrimams. Informacija, kurią pateikus gali būti padaryta žalos nebaigtiems turto tyrimams, šioje dalyje nurodytam asmeniui turi būti pateikta tuoj pat baigus šiuos turto tyrimus. Šis asmuo gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.“

13 straipsnyje. Turto civilinio konfiskavimo pasekmės nustatyta, kad

1. Nuo teismo sprendimo konfiskuoti turtą įsiteisėjimo dienos valstybė įgyja nuosavybės teisę į konfiskuotą turtą.

2. Konfiskuotas turtas perduodamas, įtraukiamas į apskaitą, saugomas, realizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

106.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-12

Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kas darytina su asmens, kurio atžvilgiu pradėtas turto civilinio konfiskavimo procesas, turtu, jeigu toks asmuo, pradėjus prieš jį turto civilinio konfiskavimo procesą ir areštavus jo turtą, paskelbiamas bankrutavusiu ar likviduotu: kas šį turtą valdo, naudoja, kaip iš jo tenkinami kreditorių reikalavimai, kaip jis paskirstomas likviduoto juridinio asmens dalyviams, kokiam teismui perduodami turto arešto dokumentai.

Nepritarti

Pastaboje siūloma reguliuoti teisinius santykius, kurie yra ne šio įstatymo dalykas, o kaip pastebi NSGK ,– asmens bankroto klausimas būtų sprendžiamas Bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

NSGK – nepritarti.

NSGK argumentai: turtas asmens bankroto atveju būtų administruojamas bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

107.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

Aiškinamojo rašto 12 punkte nurodyta, kad „įstatymams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Papildomų lėšų poreikis susijęs su papildomų žmogiškųjų išteklių poreikiu (reikėtų steigti apie 50 naujų pareigybių, kurios būtų steigiamos turto tyrime ir turto civilinio konfiskavimo procese dalyvausiančiose institucijose) ir sudarytų pirmaisiais metais apie 1 500 000 eurų (iš jų apie 1 mln. 200 tūkst. eurų per metus – darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, o likusi suma – kompiuterinei ir organizacinei technikai, programinei įrangai, licencijoms įsigyti, naujoms darbo vietoms įrengti, policijos pareigūnų standartui įsigyti)“. Nors Projekto iniciatoriai neįvardija institucijų, kurioms turėtų būti skiriamas finansavimas, tačiau, atsižvelgiant į Projekte prokurorams nustatomas naujas funkcijas, akivaizdu, kad papildomo finansavimo poreikis kils ir prokuratūroje.

Aiškinamajame rašte taip pat nenumatytas lėšų poreikis prokuratūrai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Tikėtina, kad bylos proceso metu gali atsirasti ir papildomų išlaidų, pvz., ekspertizėms, turto vertinimui, atsakovo nuostolių, galimų dėl turto arešto taikymo, atlyginimo užtikrinimui (CPK 146 str.) ir kt.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina inicijuojamų teisinio reguliavimo pakeitimų tikslams, tačiau Projektas turėtų būti toliau tobulinamas.

Atsižvelgti

Projektą pateikė Vyriausybė, todėl lėšos įstatymo įgyvendinimui numatytos, be to, įstatymo įgyvendinimo data nukeliama į 2020 m. liepos 1 d., tai lėšų poreikis bus apskaičiuotas ir pateiktas formuojant 2021 metų biudžetą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	*			*	Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir komiteto siūlymus.	Pritari	Komitetas teikia komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIIP-3214(2).
2.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	2 2	1 2	1		Komitetas siūlo atsisakyti 2 str. 1 d. numatyto turto sąrašo ir papildyti 2 str. 1 d. 1 p. žodžiu ,,įtariami“ (patobulintame projekte 2 dalis – pastaba mūsų). Pakeisti projekto 2 str. 1 d. ir 1 d. 1 punktą: Pasiūlymas: 2 straipsnis. Turto civilinio konfiskavimo sąlygos ir pagrindai 1. Turto civilinis konfiskavimas taikomas asmens turtui, neproporcingam jo teisėtoms pajamoms, kai jį turi šie asmenys: 1) kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnyje, 147¹ straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnyje, 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180, 181 straipsniuose, 182 straipsnio 2 dalyje, 182¹straipsnyje, 183 straipsnio 2 dalyje , 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 189¹, 199–200 straipsniuose, 201 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnyje, 213–216 straipsniuose, 218 straipsnyje, 219 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnyje, 225 straipsnio 1–3 dalyse, 226 straipsnio 1–4 dalyse, 227 straipsnio 1–3 dalyse, 228, 249–252, 253, 254, 256, 257¹, 260, 261 straipsniuose, 292 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnyje, padarymą;	Pritarti	Atsižvelgiant į pastabą, komitetas patobulino įstatymo projektą ir teikia įstatymo projektą XIIIP-3214(2). Patobulintame projekte pataisyta 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalies1 punktas.
3.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	6			N	Papildyta atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir kt. valstybės institucijų siūlymus projekte numatyti kompetentingų institucijų teises. Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju straipsniu: Institucijų, dalyvaujančių turto civilinio konfiskavimo procese, teisės Institucijos, šio Įstatymo nustatytais pagrindais atliekančios turto tyrimą, ir prokuroras, įgyvendindamas šiuo Įstatymu jam suteiktus įgaliojimus, turi teisę: 1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, įmonių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešųjų įstaigų, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, neatlygintinai gauti valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją; 2) iš Lietuvos Respublikos finansų įstaigų, kitų juridinių bei fizinių asmenų neatlygintinai gauti informaciją apie fizinio ir juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, gautas paskolas, sudarytus sandorius bei kitus duomenis; 3) reikalauti ir paimti daiktus, dokumentus, taip pat gauti iš fizinių ar juridinių asmenų paaiškinimus ar kitą informaciją; 4) duoti privalomus nurodymus finansų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš fizinių bei juridinių asmenų sąskaitų; 5) paskirti objektų tyrimus siekiant nustatyti jų vertę.	Pritarti	Atsižvelgiant į pastabą, komitetas patobulino įstatymo projektą ir teikia jo patobulintą variantą XIIIP-3214(2). Institucijų teisės nustatytos naujame 6 straipsnyje.
4.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	4	2, 4, 6			Papildyti prokuroro iniciatyvos teise. Pasiūlymas: Papildyti projekto 4 straipsnio 3 dalį: 3. Prokuroras per 10 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreipimosi gavimo dienos priima nutarimą dėl turto tyrimo pradėjimo. Prokuroras gali priimti sprendimą pradėti turto tyrimą ir nesant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreipimosi, savo iniciatyva, kai iš baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų turi pagrindo įtarti, kad šio įstatymo 2 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas asmuo valdo, naudojasi ir (ar) disponuoja šio Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu turtu.	Pritarti	Atsižvelgiant į pastabą, komitetas patobulino įstatymo projektą ir teikia jo patobulintą variantą XIIIP-3214(2). Prokuroro iniciatyva dėl turto tyrimo ir sprendimo priėmimo terminas nustatyti projekto 4 str. 2, 4 ir 6 dalyse.
5.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	5	5, 6		N	Numatytas turto tyrimo laikotarpis. Pasiūlymas: Papildyti ir pakeisti projekto 4 straipsnio 5 dalį: 5. Turto tyrimas atliekamas už ne ilgesnį kaip dešimties metų laikotarpį iki šio turto įsigijimo. Turto tyrimas atliekamas per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį. Jei yra objektyvių priežasčių, dėl kurių būtina pratęsti turto tyrimo atlikimo terminą, turto tyrimą atliekanti institucija kreipiasi į prokurorą, priėmusį sprendimą pradėti turto tyrimą, dėl sutikimo pratęsti turto tyrimo atlikimo terminą. Prokuroro sutikimu turto tyrimo atlikimo terminas gali būti pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.	Pritarti	Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą XIIIP-3214(2). Turto tyrimo terminai numatyti naujame 5 straipsnyje, šio straipsnio 5 dalyje nustatytas 6 mėnesių turto tyrimo terminas, o 6 dalyje – 10 metų turto tyrimo laikotarpis.
6.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	4	8			Numatyta teisė pasinaudoti turto tyrimo, kuris buvo atliktas baudžiamajame procese rezultatais. Pasiūlymas: Papildyti projekto 4 straipsnį nauja dalimi: 10. Turto tyrimas gali būti neatliekamas, jei baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų pakankam šio straipsnio 9 dalyje nurodytam sprendimui priimti.	Pritarti	Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą XIIIP-3214(2). Patobulintame projekte šis siūlymas nustatytas 4 straipsnio 8 dalyje.
7.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	11			N	Atsižvelgiant į pastabas siūlytina papildyti, kad galėtų būti taikomos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės, o ne tik turto areštas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį: 5 straipsnis. Turto areštas ir kitos laikinosios apsaugos priemonės 1. Prokuroras, priėmęs šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje nurodytą nutarimą dėl turto civilinio konfiskavimo proceso pradėjimo, gali kreiptis į šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą apygardos teismą su prašymu dėl turto arešto ar kitos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, kai nesiėmus šios priemonės turto civilinis konfiskavimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. 2. Prašymas dėl turto arešto ar kitos laikinosios apsaugos priemonės taikymo paduodamas ir nagrinėjamas, turto areštas ar kita laikinoji apsaugos priemonė taikomi Civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis. 3. Jeigu prašymas dėl turto arešto ar kitos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, paduodamas iki šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto ieškinio teismui pareiškimo dienos, teismas, pritaikęs turto areštą ar kitą laikinąją apsaugos priemonę, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 150 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dienos. 4. Jeigu prokuroras, vadovaudamasis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, priima sprendimą nesikreipti į teismą dėl turto civilinio konfiskavimo, apie šį sprendimą nedelsiant informuojamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikinąją apsaugos priemonę pritaikęs teismas. Gavęs prokuroro kreipimąsi, teismas panaikina laikinąją apsaugos priemonę.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į visų subjektų, iš jų – kompetentingų institucijų nuomones, projekto naujame 11 straipsnyje labai detaliai reglamentuota laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, kurį iki pusės metų galės skirti prokuroras nutarimu, tai padės operatyviai užtikrinti konfiskuotino turto apsaugą. Be to, projekto 6 straipsnyje numatytos pakankamai plačios institucijų teisės (pvz., gauti iš finansų įstaigų informaciją apie finansines operacijas, esant būtinybei, jos bus areštuotos. O po pusės metų pratęsti areštą galės jau apylinkės teismo teisėjas. Išsamiai sureguliavus arešto taikymą, kitoms laikinosioms priemonėms turto tyrimo stadijoje nebeliko būtinybės.
8.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	7				Numatyti, kad bylos nagrinėjamos apygardos teismuose. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnio 1 dalį: 6 straipsnis. Įpareigojimas asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas 1. Prokuroras, priėmęs šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje nurodytą nutarimą dėl turto civilinio konfiskavimo proceso pradėjimo, kreipiasi į šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą apygardos teismą su prašymu skirti įpareigojimą deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui. Toks prašymas paduodamas ir nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso 581-582 straipsniuose nustatyta tvarka.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į pastabas, sustiprinta kita VMI teikiama priemonė: naujame 7 straipsnyje nustatyta, kad VMI privalomai teiks išvadas turtą tiriančiai institucijai apie asmens galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių. Komiteto patobulintame projekte -2 atsisakyta asmenų privalomo turto deklaravimo, jį teiks asmuo savanoriškai, nes asmeniui teks didesnė įrodinėjimo našta.
9.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	9, 12			N	Siūloma įstatymo projekte labiau detalizuoti bylų dėl turto civilinio konfiskavimo procesą, taip pat siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų teises. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnį: 7 straipsnis. Bylos dėl turto civilinio konfiskavimo nagrinėjimas teisme 1. Prokuroras, įvertinęs šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytoje turto tyrimo išvadoje, šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktose turto ir pajamų deklaracijose ir (ar) dokumentuose, pagrindžiančiuose įsigytą turtą ir gautas pajamas, pateiktus duomenis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadą, nurodytą šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl turto civilinio konfiskavimo. 2. Bylos dėl turto civilinio konfiskavimo nagrinėjamos pagal prokuroro ieškinį viešajam interesui ginti, pareikštą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ieškinys pareiškiamas apygardos teismui pagal Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje ir 30 straipsnio 1–2 dalyse nustatytas teritorinio teismingumo taisykles. 3. Priėmęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ieškinį, teismas priima nutartį paskelbti skelbimą specialiame interneto tinklalapyje. Skelbime turi būti nurodyta: 1) bylą nagrinėjantis teismas; 2) ieškinį pareiškusio prokuroro pareigos, vardas, pavardė, taip pat atsakovo fizinio asmens vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta arba juridinio asmens visas pavadinimas ir buveinė; 3) turtas, kurį prašoma konfiskuoti; 4) pasiūlymas per keturiolika dienų suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese; 5) bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta. 4. Byloje dėl turto civilinio konfiskavimo prokuroras pateikia šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą su asmeniu susijusią informaciją ir įrodinėja šias aplinkybes: 1) kai siekiama konfiskuoti turtą ar išieškoti šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens – kad turtas yra neproporcingas šio asmens teisėtoms pajamoms; 2) kai siekiama konfiskuoti turtą iš šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens – kad šis asmuo yra nesąžiningas įgijėjas ir kad turtą jam perleidusio šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens turtas yra neproporcingas šio asmens teisėtoms pajamoms. 5. Byloje dėl turto civilinio konfiskavimo: 1) šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įrodinėja, kad jo turto vertė atitinka jo teisėtas pajamas; 2) šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas asmuo įrodinėja, kad nėra nesąžiningas įgijėjas. 6. Teismas priima sprendimą konfiskuoti turtą ar išieškoti šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai prokuroras tikėtinai įrodo šio straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys neįrodo šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių. 7. Konfiskuotas turtas perduodamas, apskaitomas, saugomas, realizuojamas, panaudojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.	Pritarti	Patobulintame projekte 9 ir 12 straipsniai. Projektas patobulintas atsižvelgiant į pastabą. Patobulintame projekte XIIP-3214(2) detalizuota turto civilinio konfiskavimo procedūra II skyriuje, o asmenų teisės išdėstytos naujame 9 straipsnyje, taip pat trečiųjų asmenų apsauga nustatyta ir 12 straipsnyje.
10.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	14			N	Projekte siūloma numatyti (pasiūlyta blanketinė norma) žalos atlyginimo nuostatas. Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju straipsniu: straipsnis. Žalos atlyginimas Žala, padaryta dėl šiame įstatyme nustatytų turto civilinio konfiskavimo procedūrų taikymo, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.	Pritarti	Siūloma nuostata dėl žalos atlyginimo nustatyta projekto naujame 14 straipsnyje. Žalos atlyginimo galimybė asmeniui taip pat trumpai detalizuota ir 10 straipsnio 4 dalyje.
11.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	15	3			EŽTT byloje Gogitidzė ir kiti prieš Sakartvelą[13] [žr. http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-154398] pareiškėjai skundėsi dėl jiems pritaikyto turto konfiskavimo, kuris pareiškėjų nuomone, buvo įvykdytas retrospektyviai taikant konfiskavimo mechanizmą ir taip pažeidžiant Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtintą teisę netrukdomai naudotis nuosavybe ir Konvencijos 6 straipsnio, įtvirtinančio teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nuostatas. Pareiškėjų turtas buvo įgytas 1997 – 2004 metais, o konfiskuotas remiantis 2004 m. vasario mėn. priimtais Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinio proceso kodekso pakeitimais. Remdamasis savo ankstesne praktika, Teismas konstatavo, kad minėti pakeitimai nebuvo iš esmės naujas teisinis reglamentavimas, numatantis valstybės tarnyboje dirbančių asmenų atsakomybę už nepagrįstos kilmės turto turėjimą. Dar 1997 m. priimtas Interesų konflikto ir korupcijos valstybės tarnyboje įstatymas be kita ko numatė korupcijos prevencijos priemones ir pareigą valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims deklaruoti savo ir šeimos narių turtą, kurio kilmės nepagrindus gali būti taikoma baudžiamoji, administracinė ar drausminė atsakomybė, numatyta kituose teisės aktuose. Tokiu būdu EŽTT pripažino, kad konfiskavimo mechanizmo taikymas atgal yra pateisinamas ir nepažeidžia Konvencijos, jei ankstesni įstatymai jau numatė atsakomybę už nepagrįstą praturtėjimą, nes konfiskavimo mechanizmas tėra naujai reguliuojami jau anksčiau reguliuoti santykiai. Nagrinėdamas galimo Konvencijos 6 straipsnio pažeidimo klausimą, Teismas vėl pakartojo savo požiūrį, kad konfiskavimas, kuris vykdomas taikant civilinio proceso nuostatas ir nekyla iš baudžiamojo (apkaltinamojo) nuosprendžio, tūri būti laikomas ne kriminaline bausme, o nuosavybės naudojimo kontrolės priemone Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme, todėl negali būti siejamas su Konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintu draudimu taikyti baudžiamąją atsakomybę atgaline data. Žr. EŽTT sprendimo 99 punktas http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-154398. Atsižvelgiant į tai siūloma, kad svarstomo įstatymo nuostatos būtų taikomas turtui, kuris įgytas įsigaliojus Baudžiamojo kodekso 72(3) straipsniui Išplėstinis turto konfiskavimas, t .y. nuo 2010 metų gruodžio 11 d. Pasiūlymas: Pakeisti/išbraukti projekto 8 straipsnio 3 dalį: 3. Šis įstatymas taikomas turtui, kuris įgytas po 2010 m. gruodžio 11 dienos. [alternatyva: po įstatymo Nr. XI-1199 įsigaliojimo].	Pritarti	Projektas patobulintas atsižvelgiant į pastabą, projekto 15 str. 3 dalyje numatyta NSGK siūloma nuostata: „3. Šis įstatymas taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio 11 d.„ Dėl pasirengimo įstatymų paketo įgyvendinimui, šio įstatymo ir jį lydimųjų įstatymų (projektai XIIIP-3216(2), XIIIP-4117(2)), kuriems Komitetas pritarė, įsigaliojimas nustatytas nuo 2020 m. liepos 1d.
12.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	2				Komitetas pritarė teisės instituto atstovo pasiūlymui papildyti įstatymo projektą nuostatomis dėl turto ryšio su įstatymo projekto pagrindais/sąlygomis įrodinėjimo. Pirmos straipsnio dalies formuluotė atitinka BK 72(3) straipsnio formuluotę ir jame minimą įrodinėjimo standartą „kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.“ Todėl, kad CPK laikinosioms apsaugos priemonių taikymui reikalaujamas standartas „asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą“ laikytinas kiek per žemu/ silpnu sprendžiant ne dėl laikino nuosavybės apribojimo, bet dėl galutinio paėmimo. Formuluotė aiškiai nurodo konfiskavimo pagrindą, sprendimo konfiskuoti pagrįstumą (proporcingumo principo aspektu). Be to, formuluotė uždeda pareigą teismui priimti ne formalų sprendimą, bet byloje išnagrinėtų duomenų pagrindu spręsti, kad iš tiesų yra pagrindas turto kilmę laikyti nusikalstama – tai saugiklis, jei įtarimai asmeniui būtų pateikiami formaliai, be pakankamo faktinio pagrindimo. Analogiškas saugiklis yra siūlomas ir straipsnio 4 d. Pastebėtina, kad turto kilmės iš baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų nesukelia konflikto su nekaltumo prezumpcija, nes atsakovo kaltės klausimas nekeliamas ir nesprendžiamas. Pasiūlymu taip pat siekiama užtikrinti, kad į sąvoką patektų tiek turtas, kuris formaliai priklauso kitiems asmenims, bet juo naudojasi atsakovas, tiek turtas, kuris yra paslėptas (t.y. perduotas kitiems asmenims). Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 1, 2 ir 4 dalimis: 2 straipsnis. Turto civilinio konfiskavimo sąlygos ir pagrindai 1. Teismas priima sprendimą konfiskuoti turtą, dėl kurio yra pagrindas manyti, kad jis gautas iš baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, o jo vertė viršija 2000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. 2. Preziumuojama, kad turtas yra gautas iš baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, jeigu jį turi ar faktiškai kontroliuoja asmuo, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir jis negali pagrįsti tokio turto teisėtos kilmės įstatymo reikalaujamos formos pajamas pagrindžiančiais dokumentais. 3. Turto civilinis konfiskavimas taikomas asmens turtui, neproporcingam jo teisėtoms pajamoms, kai jį turi šie asmenys: 1) kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnyje, 147¹ straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnyje, 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180, 181 straipsniuose, 182 straipsnio 2 dalyje, 182¹straipsnyje, 183 straipsnio 2 dalyje , 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 189¹, 199–200 straipsniuose, 201 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnyje, 213–216 straipsniuose, 218 straipsnyje, 219 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnyje, 225 straipsnio 1–3 dalyse, 226 straipsnio 1–4 dalyse, 227 straipsnio 1–3 dalyse, 228, 249–252, 253, 254, 256, 257¹, 260, 261 straipsniuose, 292 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnyje, padarymą; 2) kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas dėl šios dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų nebuvo pradėtas, o pradėtas – buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 212, 327 straipsniuose nustatytais pagrindais; 3) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šios dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka; 4) kurie yra organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), vadovaudamasis sukauptų duomenų apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais analitiniu įvertinimu ir policijos generalinio komisaro patvirtinta metodologija, nariai. ~~2. Turtas laikomas neproporcingu asmens teisėtoms pajamoms, kai šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.~~ 4. Teismas, įvertinęs teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, sprendžia, ar yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytą prezumpciją. 5. Turto civilinis konfiskavimas taip pat taikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam turtui, kurį šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo perleido kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto vertė neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens teisėtų pajamų (toliau – nesąžiningas įgijėjas). 6. Kai turtas yra paslėptas, suvartotas, perleistas kitam, nei nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, fiziniam ar juridiniam asmeniui ar jo negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens išieškoma atitinkamo turto vertę atitinkanti pinigų suma. 7. Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę. 8. Šiame įstatyme numatytas turto civilinis konfiskavimas negali būti taikomas asmens turtui, iš kurio pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, kitų įstatymų nuostatas negali būti išieškoma.	Pritarti	Komitetas pritarė NSGK siūlomai prezumpcijai, taip pat patobulinto projekto 2 straipsnio 4 dalyje nustatė dar vieną nesąžiningų įgijėjų prezumpciją, tačiau NSGK siūloma nauja 4 dalis yra perteklinė, nes prezumpcija nėra pagrindas ir ji ginčijama/ įrodinėjama teisme pagal CPK normas.
13.	Žmogaus teisių komitetas 2019-05-29				*	6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisės instituto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Policijos departamento prie VRM, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, Lietuvos verslo konfederacijos pastabas.	Pritarti	Sutiktina, kad pateiktas LRV projektas buvo tobulintinas, Komitetas nusprendė projektą tobulinti pats: surengė 16 klausymų ir, atsižvelgdamas į daugybę pateiktų pastabų, nuomonių, patobulino projektą ir teikia jo patobulintą variantą XIIIP-3214(2).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIII-3214(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 4.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas XIIIP-3214(2).

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė

[1] Council of Europe Parliamentary Assembly Resolution 2218 (2018) Fighting organised crime by facilitating the confiscation of illegal assets.

[2] Legislatyvinė omisija reiškia, kad tame teisės akte (jo dalyje) atitinkamas teisinis reguliavimas nėra nustatytas, nors pagal Konstituciją (arba kurį nors kitą aukštesnės galios teisės aktą, kurio atžvilgiu vertinama tiriamojo žemesnės galios teisės akto (jo dalis) atitiktis) privalo būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje) (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Šiame kontekste pastebėtina, kad kartu su vertinamu projektu teikiamas Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-3216, kuriuo siūloma nustatyti, jog bylos dėl turto civilinio konfiskavimo nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus kituose įstatymuose nustatytas išimtis. Analizuojamas projektu ir siūloma priimti įstatymą, kuris turėtų nustatyti CPK bendrųjų taisyklių išimtis.

[3] Iki 2019-02-04 vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. I-73 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl finansų tyrimo.

[4] Rekomendacijų 10 p. nustatyta, kad turto tyrimas atliekamas, kai:

10.1. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, kuriais gaunama daugiau nei 500 MGL nusikalstama turtinė nauda, išvengiama daugiau nei 500 MGL turtinės prievolės arba ji panaikinama (sutaupomos išlaidos);

10.2. nustatoma organizuota grupė arba nusikalstamas susivienijimas, kurių galimos neteisėtos pajamos viršija 500 MGL;

10.3. nustatomas nusikalstamo verslo vykdymo atvejis, kai galimas nusikalstamas pelnas viršija 500 MGL (pvz., tyrimuose dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine, profesine veikla, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neįtraukiant į apskaitą produkcijos gavimo, pardavimo, pajamų ir pan.);

10.4. aptinkamas neaiškios kilmės turtas, kurio vertė daugiau kaip 500 MGL (BK189¹ straipsnis) arba 250 MGL (esant galimybei taikyti išplėstinį turto konfiskavimą);

10.5. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (BK 216 straipsnis);

10.6. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šių korupcinių nusikaltimų: kyšininkavimo (BK 225 straipsnio 1–3 dalys), prekybos poveikiu (BK 226 straipsnio 1–4 dalys), papirkimo (BK 227 straipsnio 3 dalis), piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis);

10.7. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl teroristinių ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų (BK 252¹ straipsnis).

[6] Pavyzdžiui, EŽTT 1994 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Raimondo prieš Italiją, peticijos Nr. 12954/87; 2001 m. liepos 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Arcuri ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 52024/99; 2001 m. rugsėjo 4 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Riela ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 52439/99; Europos Žmogaus Teisių Komisijos 1991 m. balandžio 15 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje M. prieš Italiją, peticijos Nr. 12386/86; 1998 m. gegužės 21 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Autorino prieš Italijq, peticijos Nr. 39704/98), neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, EŽTT 2002 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Butler prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 41661/98; 2004 m. vasario 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Webb prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 56054/00.

[7] Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl į šį sąrašą nepatenka nė vienas iš BK XVI skyriaus („Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“) nusikaltimų.

[8] Past. – išskyrus specifinį BK 39¹ straipsnį („Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“).

2010#).

[11] Bikelis, Skirmantas; Mikšys, Simonas. Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje. Lietuvos teisės institutas, 2018. Prieiga internete: http://teise.org/wp-content/uploads/2019/02/Konfiskavimas.pdf

[12] Bikelis, Skirmantas; Mikšys, Simonas. Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje. Lietuvos teisės institutas, 2018. Prieiga internete: http://teise.org/wp-content/uploads/2019/02/Konfiskavimas.pdf