PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS KONTROLIERIŲ
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-673(3)
2021-12-07
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
12 |
(2, 3, 4) |
|
Argumentai:
Žvalgybos kontrolieriui suteikiami praktiškai neriboti įgaliojimai gauti informaciją, nepaisant to, kad tai gali padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai. Tuo tarpu, žvalgybos institucijų veiklos efektyvumas galimas tik užtikrinus jų veiklos metodų ir priemonių bei veiklos taktikos slaptumą. Žvalgybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokie duomenys neteikiami žvalgybos institucijų kontrolę vykdančioms institucijoms, jei tai galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai (duomenys, galintys atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos metodus ir veiklos taktiką). Tačiau Projekte numatyti tik du atvejai, kada informacija žvalgybos kontrolieriui gali būti neteikiama – jei ji atskleistų žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją. Visais kitais atvejais žvalgybos institucijos privalėtų teikti informaciją, net jei ji nebūtų susijusi su atliekamu tyrimu, nes pats Žvalgybos kontrolierius spręstų, kiek ir kokios informacijos jam reikia. Toks reglamentavimas ne tik prieštarauja Žvalgybos įstatymo nuostatoms, bet ir sudaro prielaidas piktnaudžiauti įgaliojimais ir neproporcingai trikdyti žvalgybos institucijų veiklą ar net pakenkti atliekamiems tyrimams. Nors projekte įtvirtinta Žvalgybos kontrolieriaus teisė gauti informaciją siejama su sąlyga „jei tai būtina pareigoms atlikti“, vis tik, atsižvelgiant į žvalgybos institucijoms keliamus uždavinius ir nacionalinio saugumo interesus, neišvengiamas ginčas dėl to, kiek informacijos išties yra būtina konkretaus Žvalgybos kontrolieriaus atliekamo tyrimo atveju. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą. Svarbu pažymėti, kad nacionalinis saugumas konstitucinėje doktrinoje apibrėžiamas kaip prioritetinis visuotinai reikšmingas valstybės interesas. Taigi, tais atvejais, kai žvalgybos institucijos vertinimu Žvalgybos kontrolieriaus prašomos informacijos atskleidimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai, turėtų būti paisoma nacionalinio saugumo interesų. Todėl tikslinga įtvirtinti žvalgybos institucijų veiklos apsaugą užtikrinančius „saugiklius“, taip pat tikslinga numatyti mechanizmą (arbitrą), padėsiantį įvertinti, ar tam tikra informacija yra būtina Žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, kai dėl tokios jo teisės kyla ginčas tarp Žvalgybos kontrolieriaus ir žvalgybos institucijos. Be to, Žvalgybos kontrolieriaus teisė gauti informaciją turėtų būti griežtai tikslinė, t.y. siejama ne su bendrine jo pareiga atlikti tyrimus, bet su konkretaus tyrimo tikslais. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi apygardos teismams yra pavesta priimti nutartis dėl sankcionuojamų žvalgybos institucijų veiksmų, o šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi apygardos teismams pavesta nutartimi įpareigoti asmenis pateikti duomenis, reikalingus žvalgybos institucijų uždaviniams įgyvendinti, nuoseklu ir pagrįsta nešališko arbitro, padėsiančio įvertinti, ar tam tikra Informacija yra būtina Žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, vaidmenį priskirti bendros kompetencijos, o ne administraciniams, teismams. Bendros kompetencijos apygardos teismai, vykdydami Žvalgybos įstatymo 13 ir 15 straipsniuose numatytas funkcijas, yra sukaupę ekspertinę patirtį, kuri leistų kompetentingai įvertinti situaciją ir užtikrinti teisiniais argumentais grįstą balansą tarp valstybės saugumo interesų ir žmogaus teisių apsaugos standartų. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 19 straipsnio 4 punktu, apygardos teismams gali būti priskirtos funkcijos kitais įstatymais (šiuo atveju – Žvalgybos kontrolieriaus įstatymu). Pasiūlymas: Siūlau papildyti 12 straipsnį 2, 3 ir 4 dalimis: „2. Žvalgybos kontrolierius šiame straipsnyje numatytomis teisėmis naudojasi tik tiek, kiek būtina pasiekti konkretaus tyrimo tikslus. 3. Duomenys, galintys atskleisti žvalgybos metodus ir priemones, taip pat veiklos taktiką, jei tokių duomenų pateikimas padarytų žalos žvalgybos institucijos veiklai, Žvalgybos kontrolieriui gali būti neteikiami. 4. Jei žvalgybos institucija atsisako pateikti duomenis Žvalgybos kontrolierius turi teisę kreiptis į bet kurį apygardos teismą su prašymu įpareigoti žvalgybos instituciją pateikti duomenis, reikalingus Žvalgybos kontrolieriaus atliekamam tyrimui. Apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutartį dėl skundo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo šiame teisme dienos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.“
|