LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

DIZAINO ĮSTATYMO NR. IX-1181 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4668

2020 m. balandžio 20 d. Nr. 102-P- 11

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Renata Dirgėlienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė, Valstybinio patentų biuro direktorės pavaduotoja Lina Mickienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-30	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 32 straipsnį 6 dalimi ir nustatyti, kad „paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir esant kitoms ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių asmenys negali atlikti šiame įstatyme nustatytų veiksmų, tokių veiksmų atlikimo terminai Valstybinio patentų biuro direktoriaus sprendimu sustabdomi ir atnaujinami tik pasibaigus tokioms aplinkybėms. Ši nuostata netaikoma, kai atliekami šiame įstatyme nustatyti Valstybinio patentų biuro veiksmai.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojant teikiamos nuostatos turinį darytina išvada, kad įstatyme nustatytų terminų taikymas priklausytų nuo Valstybinio patentų biuro direktoriaus priimto, ar nepriimto sprendimo. Pažymėtina, kad tam tikro sprendimo priėmimo numatymas visuomet suponuoja ir galimybę, kad toks sprendimas nebus priimtas. Tai, be kita ko, reiškia, jog įstatymo taikymas, ar netaikymas tiesiogiai priklausytų nuo poįstatyminio teisės akto egzistavimo. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nustatytų terminų taikymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl pažymime, kad toks nuostatos turinys kelia abejonių dėl jos derėjimo su Konstitucinio Teismo doktrininėmis nuostatomis, susijusiomis su teisės aktų hierarchijos ir deleguotosios įstatymų leidybos negalimumo principais. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, jog „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu“. Tačiau siūlomos nuostatos įgalintų su asmens teisėmis susijusį reguliavimą nustatyti poįstatyminiu teisės aktu. Be to, šiame Konstitucinio Teismo nutarime nurodoma ir tai „<...> kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos <...>, todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.“ Tuo tarpu siūloma nuostata pavestų su asmens teisėmis susijusį teisinį reguliavimą nustatyti poįstatyminiu teisės aktu. Apibendrinant pateiktas pastabas konstatuotina, kad įstatymo nuostatų taikymas ar netaikymas jokiais atvejais neturi ir negali priklausyti nuo Valstybinio patentų biuro direktoriaus valios priimti ar nepriimti tam tikrą sprendimą, ar nuo tikimybės, kad toks sprendimas bus priimtas ar nepriimtas. Įstatymo nuostatų kitoks – alternatyvus taikymas galėtų priklausyti nuo objektyvių aplinkybių buvimo, kurios būtų konstatuotos atitinkamo lygio teisės aktais, pavyzdžiui: Vyriausybės nutarimu paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją; Vyriausybės nutarimu paskelbus nutarimą dėl karantino, pagal Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas; įvedus nepaprastąją padėtį pagal Nepaprastosios padėties įstatymo nuostatas. Būtent remiantis tokiomis aplinkybėmis ir tokiu jų konstatavimo būdu įstatyme galėtų būti nurodyta, kad esant tokioms situacijoms, įstatymo nuostatos, susijusios su terminų skaičiavimu netaikomos. Tuo tarpu Valstybinio patentų biurui galėtų būti pavedama viešai, pavyzdžiui, interneto svetainėje, informuoti suinteresuotus asmenis apie susiklosčiusią padėtį. Taigi tuo atveju, jei įstatymo projektas nebūtų atitinkamai pakoreguotas, teigtina, kad turėtų būti svarstoma įstatymo projekto atitiktis Konstitucijai.	Pritarti	Abejones, kad pagal teikiamo projekto nuostatas įstatyme įtvirtintų terminų taikymas priklausytų nuo Valstybinio patentų biuro direktoriaus priimto ar nepriimto sprendimo, padidina ir aplinkybės, kurias siūloma įtvirtinti kaip sąlygą atitinkamo VPB direktorius sprendimo priėmimui (t.y. „paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir esant kitoms ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių asmenys negali atlikti šiame įstatyme nustatytų veiksmų“). Pažymėtina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija (viena iš Projekte nurodomų aplinkybių) – tai ekstremaliosios situacijos, kurių padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (Civilinės saugos įstatymo 26 str. 1 d. 2 p.). Valstybės lygio ekstremalioji situacija gali būti skelbiama dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, 2018-07-04 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje (LRV nutarimas Nr. 633). Akivaizdu, kad ne visų valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų paskelbimo atveju būtų siekiama sustabdyti Įstatyme nustatytus procedūrinius terminus. Projekte papildomai pateikiama neapibrėžta sąlyga „ir esant kitoms ypatingoms aplinkybėms“ tik patvirtina tai, kad įstatymo nuostatų taikymas ar netaikymas būtų sąlygotas VPB direktoriaus sprendimo (poįstatyminio teisės akto) buvimo/nebuvimo. Pasiūlymas: Siūlytina projektą tobulinti, konkrečiai nurodant, kada įstatyme nustatyti veiksmų atlikimo terminai yra sustabdomi. Taip pat siūlytina tokius atvejus sieti ne su kiekvienu nepaprastosios padėties ar valstybės lygio ekstremalios situacijos, ar karantino paskelbimu, o tik su tais, kai kartu teisės aktais būtų nustatomi ribojimai, susiję su asmenų laisvu judėjimu ar ūkinės veiklos laisve: „6.~~Paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje Lietuvos~~ Respublikos teritorijoje ir esant kitoms ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių asmenys negali atlikti šiame įstatyme nustatytų veiksmų, tokių veiksmų atlikimo terminai Valstybinio patentų biuro direktoriaus sprendimu sustabdomi ir atnaujinami tik pasibaigus tokioms aplinkybėms. Ši nuostata netaikoma, kai atliekami šiame įstatyme nustatyti Valstybinio patentų biuro veiksmai. „6. Paskelbus nepaprastąją padėtį ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ar karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dėl to nustačius ribojimus, susijusius su asmenų laisvu judėjimu ar ūkinės veiklos laisve, šio įstatymo nustatytų veiksmų atlikimo terminų, išskyrus Valstybinio patentų biuro veiksmų atlikimo terminus, eiga sustabdoma. Kai ribojimai atšaukiami, šių terminų eiga atnaujinama. Informacija apie terminų sustabdymą ir atnaujinimą skelbiama Valstybinio patentų biuro interneto svetainėje.“ Taip pat projektas papildytas antruoju straipsniu „Įstatymo taikymas“.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-30				Antra, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektas ne tik nepagrįstai sudarytų galimybę Valstybinio patentų biuro direktoriui spręsti dėl įstatymo nuostatų taikymo ar netaikymo, tačiau kartu į aplinkybių, dėl kurių galėtų būti netaikomos įstatymo nuostatos, sąrašą būtų įrašyta aplinkybė, neturinti nieko bendra su objektyviais kriterijais ir teisės aktais apibrėžiamomis aplinkybėmis, t. y. „kitomis ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių asmenys negali atlikti šiame įstatyme nustatytų veiksmų“. Pastebėtina, kad nei iš įstatymo turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokios „kitos ypatingos aplinkybės“ galėtų lemti įstatymo nuostatų netaikymą, ir remiantis kokiais kriterijais tokios „kitos ypatingos aplinkybės“ galėtų būti konstatuojamos. Tokiu būdu, tik nuo Valstybinio patentų biuro direktoriaus subjektyvios nuomonės, neparemtos jokiais aiškiais įstatyminiais kriterijais, būtų priklausoma tai, ar įstatymas būtų taikomas, ar ne. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir į aukščiau išdėstytas pastabas siūlytina atsisakyti įstatymo netaikymo galimybės siejimo su „kitomis ypatingomis aplinkybėmis“. Teigtina, kad tokio pobūdžio įstatyminis reguliavimas, atsižvelgiant į jo ekstraordinarų pobūdį, turėtų būti aiškus, konkretus ir baigtinio sąrašo.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Patentinių patikėtinių institutas 2020-04-17				Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai visoje valstybėje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių instituto vardu kreipiuosi į Jus dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimo įstatymo Nr. IX-352 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo NR. IX-1181 32 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo NR. I-372 31 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo NR. VIII-1981 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų. Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių institutas vienija Lietuvoje veikiančius patentinius patikėtinius, kurie teikia intelektinės nuosavybės apsaugos paslaugas Lietuvos ir kitų valstybių subjektams. Kaip yra žinoma, Lietuvos Respublikos pramoninės nuosavybės objektų registravimą ir mokesčių už šių objektų registravimą mokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose - Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatyme, Lietuvos Respublikos dizaino įstatyme, Lietuvos Respublikos patentų įstatyme, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme, - nustatomi terminai pareiškėjams ir pramoninės nuosavybės objektų savininkams pateikti dokumentus, pašalinti pateiktų dokumentų trūkumus, sumokėti mokesčius už pramoninės nuosavybės objektų registravimą ir kitus Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau - Valstybinis patentų biuras) atliekamus veiksmus. Šiuose teisės aktuose nustatyti terminai tam tikrais atvejais yra naikinamieji, kitais atvejais pavėlavus juos sumokėti turi būti mokama priemoka, arba tam tikrais retais atvejais gali būti taikomas teisių atkūrimo institutas (mokamas papildomas mokestis, įrodinėjamos visos būtinos tam tikromis aplinkybėmis įdėtos pastangos laikytis terminų, taikoma retais atvejais). Svarbu tai, kad Valstybinis patentu biuras pagal dabartini reguliavimą negali jokiomis aplinkybėmis sustabdyti šių terminu. Intelektinės nuosavybės objektų galiojimas priklauso tiesiogiai nuo mokesčių sumokėjimo. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 63 str. nurodyta, kad jeigu per šiame straipsnyje nustatytus terminus mokestis nesumokamas, ženklo galiojimas nepratęsiamas ir ženklas išregistruojamas iš Registro. Tai reiškia, kad išregistravus ženklą, ženklo savininkas praranda išimtines teises, kurias jam suteikia ženklo registracija, į ženklą (PŽĮ 14 str.). Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 36 str. 2 d. yra pažymėta, kad patento galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio mokėjimo. To paties straipsnio, 6 d. yra nurodyta, kad nesumokėjus metų mokesčio per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, patentas panaikinamas. Tai reiškia, kad patento savininkas praranda išimtines teises į tokį patentą ir įgyti iš naujo dėl apsaugos specifiškumo jau nebegali. Tokiu atveju, kai patento objektas yra gaminys, patento savininkas praras išimtines teises į tokį patentą, t. y. išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą gaminį. Kaip matyti, terminų praleidimo pasekmės gali būti kritinės verslui, kas ypač svarbu gresiančios ekonominės krizės akivaizdoje - nesumokėjus mokesčio, bendrovė gali netekti savo inovacijos teisinės apsaugos, dėl ko nukentės ir Lietuvos, kaip inovacijų valstybės, interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau - ESINT), su kuria glaudžiai bendradarbiauja LR Valstybinis patentų biuras, vykdomasis direktorius Christian Archambeau dar š. m. kovo 16 priėmė sprendimą Nr. EX-20-3 (toliau - Sprendimas), kuriuo pratęsiami visi laiko terminai, kurie baigiasi tarp 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (imtinai) (Sprendimo 1d.). Šis Sprendimas buvo priimtas nedelsiant, kai tik 2020 m. kovo 11 d. Pasaulinės sveikatos organizacijos direktorius paskelbė koronaviruso (COVID-19) pandemiją nurodant, kad šio viruso protrūkis, be jokios abejonės, smarkiai paveikė pasaulinius komunikacijos ryšius. Šio Sprendimo teisinis pagrindas yra 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) 101(4) straipsniu, pagal kurį: Jei dėl išskirtinio įvykio, pavyzdžiui, gaivalinės nelaimės arba streiko, nutrūksta arba sutrinka tinkamas procedūrų šalių informacijos teikimas Tarnybai arba atvirkščiai, vykdomasis direktorius gali nustatyti, kad visi terminai, kurie kitu atveju pasibaigtų tokio įvykio pradžios dieną (kurią jis nustato) arba po jos, procedūrų šalims, atitinkam oje valstybėje narėje turinčioms savo gyvenamąją vietą ar registruotą buveinę arba paskyrusioms atitinkam oje valstybėje narėje verslo vietą turintį atstovą, būtų pratęsti iki jo nustatytos datos. Nustatydamas tą datą jis įvertina, kada baigiasi išskirtinis įvykis. Jei įvykis turi poveikio Tarnybos buveinei, vykdomasis direktorius nurodo, kad jis taikomas visoms procedūrų šalims. Taigi, šiuo atveju, susidaro tokia situacija, kuomet Europos Sąjungos prekių ženklų ir/ar dizaino pareiškėjai dėl minėto Sprendimo turi užtikrintą mechanizmą apsaugant jų įgytas išimtines teises į prekių ženklus ir/ar dizainus Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje, ko negalima pasakyti apie nacionalinių prekių ženklų, t. y. registruotų ir galiojančių tik Lietuvos Respublikoje, savininkų išimtines teises, kurių iki šiol neužtikrina Lietuvos valstybė. Šios priežastys gali lemti žymų nacionalinių prekių ženklų, dizaino, išradimo patentų paraiškų padavimų skaičių sumažėjimą Valstybiniame patentų biure netolimoje ateityje. Dėl delsimo priimti atitinkamus aukščiau minėtų įstatymų pakeitimus intelektinės nuosavybės teisių savininkai kiekvieną dieną praranda išimtines teises į turimus objektus (prekių ženklus, išradimų patentus, dizainus), į kuriuos investuotos didelės lėšos. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje atsiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio valstybių subjektai, kurie taip pat naudojasi pramoninės nuosavybės objektų apsauga Lietuvoje arba turi Lietuvoje veikiančius atstovus, t. y. patentinius patikėtinius. Pabrėžtina ir tai, kad kitų valstybių patentų biurai taip pat prasitęsė su IN objektų apsauga susijusius terminus - tai buvo padaryta nedelsiant paskelbus karantiną šiose valstybėse ir jiems nereikėjo ilgų ir sudėtingų teisės aktų priėmimo procedūrų. Taigi, būtina ir Lietuvoje nedelsiant nustatyti mechanizmą siekiant pramoninės nuosavybės objektų pareiškėjams ir savininkams išvengti dar didesnių finansinių nuostolių ar netgi išimtinių teisių praradimo. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šių teisės aktų pakeitimai nereikalauja jokių papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau gali būti vertinama kaip valstybės pagalba verslui šiuo (ar kitu) ekonomikai sudėtingu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad valstybėje karantinas įvestas jau ilgiau kaip mėnesį, labai prašome numatyti, kad atitinkami įstatymų pakeitimai gali būti taikomi nuo pirmos karantino dienos, t.y. š.m. kovo mėn. 16 d. Kitu atveju teisės aktų pakeitimai šio karantino atžvilgiu netektų prasmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, PPI Jūsų prašo: • Kaip galima greičiau priimti atitinkamus Įstatymų pakeitimus, kurių pagrindu būtų galima esant tokio pobūdžio ypatingoms aplinkybėms sustabdyti pramoninės nuosavybės objektų registravimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytiems veiksmams, įskaitant mokesčių sumokėjimą, nustatytus terminus, ir juos atnaujinti šioms aplinkybėms pasibaigus.	Pritarti	Pažymėtina, kad Projektas patobulintas ir papildytas antruoju straipsniu „Įstatymo taikymas“.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Patentinių patikėtinių institutas

2020-04-17

Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai visoje valstybėje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių instituto vardu kreipiuosi į Jus dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimo įstatymo Nr. IX-352 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo NR. IX-1181 32 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo NR. I-372 31 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo NR. VIII-1981 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų.

Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių institutas vienija Lietuvoje veikiančius patentinius patikėtinius, kurie teikia intelektinės nuosavybės apsaugos paslaugas Lietuvos ir kitų valstybių subjektams.

Kaip yra žinoma, Lietuvos Respublikos pramoninės nuosavybės objektų registravimą ir mokesčių už šių objektų registravimą mokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose - Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatyme, Lietuvos Respublikos dizaino įstatyme, Lietuvos Respublikos patentų įstatyme, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme, - nustatomi terminai pareiškėjams ir pramoninės nuosavybės objektų savininkams pateikti dokumentus, pašalinti pateiktų dokumentų trūkumus, sumokėti mokesčius už pramoninės nuosavybės objektų registravimą ir kitus Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau - Valstybinis patentų biuras) atliekamus veiksmus.

Šiuose teisės aktuose nustatyti terminai tam tikrais atvejais yra naikinamieji, kitais atvejais pavėlavus juos sumokėti turi būti mokama priemoka, arba tam tikrais retais atvejais gali būti taikomas teisių atkūrimo institutas (mokamas papildomas mokestis, įrodinėjamos visos būtinos tam tikromis aplinkybėmis įdėtos pastangos laikytis terminų, taikoma retais atvejais). Svarbu tai, kad Valstybinis patentu biuras pagal dabartini reguliavimą negali jokiomis aplinkybėmis sustabdyti šių terminu.

Intelektinės nuosavybės objektų galiojimas priklauso tiesiogiai nuo mokesčių sumokėjimo. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 63 str. nurodyta, kad jeigu per šiame straipsnyje nustatytus terminus mokestis nesumokamas, ženklo galiojimas nepratęsiamas ir ženklas išregistruojamas iš Registro. Tai reiškia, kad išregistravus ženklą, ženklo savininkas praranda išimtines teises, kurias jam suteikia ženklo registracija, į ženklą (PŽĮ 14 str.).

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 36 str. 2 d. yra pažymėta, kad patento galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio mokėjimo. To paties straipsnio, 6 d. yra nurodyta, kad nesumokėjus metų mokesčio per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, patentas panaikinamas. Tai reiškia, kad patento savininkas praranda išimtines teises į tokį patentą ir įgyti iš naujo dėl apsaugos specifiškumo jau nebegali.

Tokiu atveju, kai patento objektas yra gaminys, patento savininkas praras išimtines teises į tokį patentą, t. y. išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą gaminį.

Kaip matyti, terminų praleidimo pasekmės gali būti kritinės verslui, kas ypač svarbu gresiančios ekonominės krizės akivaizdoje - nesumokėjus mokesčio, bendrovė gali netekti savo inovacijos teisinės apsaugos, dėl ko nukentės ir Lietuvos, kaip inovacijų valstybės, interesas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau - ESINT), su kuria glaudžiai bendradarbiauja LR Valstybinis patentų biuras, vykdomasis direktorius Christian Archambeau dar š. m. kovo 16 priėmė sprendimą Nr. EX-20-3 (toliau - Sprendimas), kuriuo pratęsiami visi laiko terminai, kurie baigiasi tarp 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (imtinai) (Sprendimo 1d.). Šis Sprendimas buvo priimtas nedelsiant, kai tik 2020 m. kovo 11 d. Pasaulinės sveikatos organizacijos direktorius paskelbė koronaviruso (COVID-19) pandemiją nurodant, kad šio viruso protrūkis, be jokios abejonės, smarkiai paveikė pasaulinius komunikacijos ryšius.

Šio Sprendimo teisinis pagrindas yra 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) 101(4) straipsniu, pagal kurį: Jei dėl išskirtinio įvykio, pavyzdžiui, gaivalinės nelaimės arba streiko, nutrūksta arba sutrinka tinkamas procedūrų šalių informacijos teikimas Tarnybai arba atvirkščiai, vykdomasis direktorius gali nustatyti, kad visi terminai, kurie kitu atveju pasibaigtų tokio įvykio pradžios dieną (kurią jis nustato) arba po jos, procedūrų šalims, atitinkam oje valstybėje narėje turinčioms savo gyvenamąją vietą ar registruotą buveinę arba paskyrusioms atitinkam oje valstybėje narėje verslo vietą turintį atstovą, būtų pratęsti iki jo nustatytos datos. Nustatydamas tą datą jis įvertina, kada baigiasi išskirtinis įvykis. Jei įvykis turi poveikio Tarnybos buveinei, vykdomasis direktorius nurodo, kad jis taikomas visoms procedūrų šalims.

Taigi, šiuo atveju, susidaro tokia situacija, kuomet Europos Sąjungos prekių ženklų ir/ar dizaino pareiškėjai dėl minėto Sprendimo turi užtikrintą mechanizmą apsaugant jų įgytas išimtines teises į prekių ženklus ir/ar dizainus Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje, ko negalima pasakyti apie nacionalinių prekių ženklų, t. y. registruotų ir galiojančių tik Lietuvos Respublikoje, savininkų išimtines teises, kurių iki šiol neužtikrina Lietuvos valstybė. Šios priežastys gali lemti žymų nacionalinių prekių ženklų, dizaino, išradimo patentų paraiškų padavimų skaičių sumažėjimą Valstybiniame patentų biure netolimoje ateityje.

Dėl delsimo priimti atitinkamus aukščiau minėtų įstatymų pakeitimus intelektinės nuosavybės teisių savininkai kiekvieną dieną praranda išimtines teises į turimus objektus (prekių ženklus, išradimų patentus, dizainus), į kuriuos investuotos didelės lėšos. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje atsiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio valstybių subjektai, kurie taip pat naudojasi pramoninės nuosavybės objektų apsauga Lietuvoje arba turi Lietuvoje veikiančius atstovus, t. y. patentinius patikėtinius.

Pabrėžtina ir tai, kad kitų valstybių patentų biurai taip pat prasitęsė su IN objektų apsauga susijusius terminus - tai buvo padaryta nedelsiant paskelbus karantiną šiose valstybėse ir jiems nereikėjo ilgų ir sudėtingų teisės aktų priėmimo procedūrų. Taigi, būtina ir Lietuvoje nedelsiant nustatyti mechanizmą siekiant pramoninės nuosavybės objektų pareiškėjams ir savininkams išvengti dar didesnių finansinių nuostolių ar netgi išimtinių teisių praradimo.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šių teisės aktų pakeitimai nereikalauja jokių papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau gali būti vertinama kaip valstybės pagalba verslui šiuo (ar kitu) ekonomikai sudėtingu laikotarpiu.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybėje karantinas įvestas jau ilgiau kaip mėnesį, labai prašome numatyti, kad atitinkami įstatymų pakeitimai gali būti taikomi nuo pirmos karantino dienos, t.y. š.m. kovo mėn. 16 d. Kitu atveju teisės aktų pakeitimai šio karantino atžvilgiu netektų prasmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, PPI Jūsų prašo:

• Kaip galima greičiau priimti atitinkamus Įstatymų pakeitimus, kurių pagrindu būtų galima esant tokio pobūdžio ypatingoms aplinkybėms sustabdyti pramoninės nuosavybės objektų registravimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytiems veiksmams, įskaitant mokesčių sumokėjimą, nustatytus terminus, ir juos atnaujinti šioms aplinkybėms pasibaigus.

Pritarti

Pažymėtina, kad Projektas patobulintas ir papildytas antruoju straipsniu „Įstatymo taikymas“.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam projektui Nr. XIIIP-4668(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė