LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 126
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 5 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. gruodžio 5 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmas klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kas turite pasiūlymų? Seniūnų sueiga darbotvarkei pritarė. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF*). Gerbiamasis Pirmininke, siūlyčiau iš darbotvarkės išbraukti projektus, pažymėtus numeriais 1-9 ir 1-11, tai yra projektai Nr. XIIIP-1237 ir Nr. XIIIP-1239. Yra registruotų pasiūlymų ir tiesiog frakcija norėtų dar pasigilinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Šiandien per Seniūnų sueigą jūs pasiūlėte išbraukti pirmąjį rezervinį klausimą dėl psichologų praktinės veiklos motyvuodamas tuo, kad turi būti jūsų kreipimasis į STT dėl papildomos išvados. Taip buvo pasakyta per Seniūnų sueigą. Mano žiniomis, tokia išvada yra gauta. Ji yra gauta, yra keturių puslapių ataskaita iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ir šito įstatymo įvertinimas yra pateiktas. Aš manau, mes buvome šiek tiek suklaidinti Seniūnų sueigoje, kai pritarėme jūsų siūlymui išbraukti klausimą iš darbotvarkės, todėl siūlyčiau vis dėlto klausimą grąžinti į darbotvarkę, palikti jį prie rezervinių. Ir išvados, ir visi kiti dokumentai, reikalingi klausimą toliau svarstyti, yra pateikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs nebuvote suklaidinti, aš tikrai kreipiausi į STT. (Balsai salėje: „Taigi yra išvada.“) A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog atsakau į jūsų klausimą. Taip, išvada yra. STT pirmą kartą vertino savo iniciatyva. Kaip žinote, įstatymo projektas po visų pasiūlymų yra gerokai pakitęs, todėl prasminga ir leistina kreiptis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka dėl pakartotinos išvados.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama Agne, ačiū už jūsų pastabą. Tik tiek, kad mes pasitikslinome, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados yra pateiktos konkrečiai dėl šito įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Pasiūlymas išgirstas. J. Razma. Norite kalbėti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dabar visuomenėje nemažai kyla aistrų dėl Lukiškių memorialo konkurso. Seimas čia yra dalyvavęs, priėmęs atitinkamą rezoliuciją. Aš manau, to klausimo atspindys turėtų rastis ir mūsų darbotvarkėje, tuo labiau kad premjeras vakar pasakė netikėtą dalyką, kad Kultūros komiteto pirmininkas jį suklaidino dėl visuomenininkų iniciatyvos ir kad tai, kaip suprantu, daug lėmė tokius rezultatus. Tai bent Kultūros komiteto pirmininko, kuris turėtų būti atsakingas už tą sritį, pranešimas mūsų darbotvarkėje galėtų rastis paaiškinant, kodėl jis klaidina premjerą.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Norėčiau šiek tiek reaguoti į gerbiamojo J. Razmos pasakymą. Kaip tik rytoj Istorinės atminties komisija rengiasi svarstyti šitą klausimą. Gal po to būtų vienoks ar kitoks sprendimas, ar šitą diskusiją perkelti į Seimo posėdžių salę.
O savo ruožtu norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, nes pagal darbotvarkės 1-16 klausimą, jeigu aš neklystu, yra projektas Nr. XIIIP-1243. Įstatymo projektas yra susijęs su valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių darbuotojų pareiginių algų bazinio dydžio padidinimu. Mes numatome priėmimą. Aš esu kreipęsis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes yra dvilypumas. Statutas sako, kad mes, Seimo nariai, negalime spręsti dėl savo atlyginimų padidinimo, tik galime nuspręsti dėl naujos kadencijos. Tai ar jūs nemanote, kad susidarys tam tikras kazusas arba bus padarytas netiesioginis spaudimas Etikos ir procedūrų komisijai, kai jūs priimsite įstatymą?
PIRMININKAS. Koks jūsų siūlymas?
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš siūlau vis dėlto, kadangi yra siūlymų ir dėl kitų darbotvarkės klausimų, išbraukti iš šios darbotvarkės, perkelti į ketvirtadienį, tai aš siūlau Seimo nariams pasiūlyti balsuoti dėl šio klausimo išbraukimo iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Kiek žinau, frakcijos vardu jūs negalite to siūlyti, nes frakcija to nesiūlo.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš galiu, bet aš ne kaip frakcijos narys, aš kaip Seimo narys kreipiuosi į jus kaip į Seimo narį…
PIRMININKAS. Kaip Seimo narys, gerai, ačiū.
P. URBŠYS (LVŽSF). …kad vis dėlto nepažeidinėtumėte Statuto ir neparodytumėte žmonėms, kad jūs vis dėlto dėl savo atlyginimų norite padaryti (…).
PIRMININKAS. Ačiū. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau sureaguoti į gerbiamojo P. Urbšio pasisakymą. Jeigu mes padarysime tokį precedentą, kad dabar negalėsime pakelti, tai ar 2008–2012 metų kadencijos Seimo nariai nepareikš pretenzijų, kad jie susimažino? Čia retorinis klausimas.
O pagrindinis klausimas, kadangi yra pasiūlyta išbraukti iš rytinės darbotvarkės… Mes praeitą penktadienį Antikorupcijos komisijos, kaip laikinosios komisijos, išvadą svarstėme (buvo pateikimas). Siūlyčiau taip, kaip Seimas apsisprendė, – iki kito posėdžio pertrauka, įtraukti šį klausimą į rytinę darbotvarkę, o ne popietinę. 2-5 Antikorupcijos komisijos išvada.
PIRMININKAS. 2-5 Antikorupcijos išvada.
A. PALIONIS (LSDDF). Pagal Statutą iki kito posėdžio buvo pertrauka.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs sakėte, kad gerbiamo Povilo teikimas negalimas, jis ne frakcijos vardu. Aš frakcijos vardu noriu jį paremti, kad būtų teikiama balsuoti. Tuo labiau kad yra mūsų pirmininko panašus projektas, kuris į darbotvarkę nebuvo įrašytas, – jis siūlo išskirti politikus. Iš tikrųjų čia yra jautrus klausimas, visuomenė žiūri į tai nevienareikšmiškai. Todėl Povilo mintis luktelti yra palaikytina. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Ačiū.
Pirmasis pasiūlymas buvo Seimo narės A. Širinskienės dėl 1-9 ir 1-11 klausimų. Ar reikia atskirai balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Ačiū, pritarta. Kitas pasiūlymas – P. Urbšio. Jį palaikė Konservatorių frakcijos vardu J. Razma, tai yra dėl 1-16, t. y. projektas Nr. XIIIP-1243 – Valstybės politikų ir pareigūnų įstatymas. Yra siūloma išbraukti, Seniūnų sueigoje nebuvo tokio siūlymo. Reikia balsuoti. Kas už pasiūlymą, balsuoja už, kas už tai, kad šis projektas liktų, balsuoja prieš.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 50, prieš – 5, susilaikė 41. Pasiūlymui pritarta.
Ir dėl Seimo nario A. Palionio siūlymo 2-5 klausimą iš popietinės darbotvarkės perkelti į rytinę darbotvarkę. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Perkelta.
Ar dėl visos darbotvarkės?.. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš tiesiog pakartosiu. Prašau balsuoti dėl rezervinio klausimo – Psichologų praktinės veiklos įstatymo – grąžinimo į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėl abiejų iš karto ar dėl antrojo?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). O jų buvo du? Dėl abiejų.
PIRMININKAS. Pirmąjį komitetas siūlė atmesti. Gerai. Turime apsispręsti balsuodami, kad 1 ir 2 rezervinius klausimus grąžintume į darbotvarkę. (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad jie būtų grąžinami, balsuoja už.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 22, prieš – 32, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, buvo mano siūlymas dėl bent kelių minučių Kultūros komiteto pirmininko pranešimo dėl Lukiškių aikštės memorialo konkurso. Taip pat prašau balsuoti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Jums buvo komentuota, kad svarstys komitetas. Ką siūlote įtraukti į darbotvarkę? Koks jūsų pasiūlymas dėl darbotvarkės?
J. RAZMA (TS-LKDF). Siūlau rytinėje darbotvarkėje trumpai išklausyti – vis dėlto ne kiekvieną dieną premjeras skundžiasi esą suklaidintas įtakingų politikų.
PIRMININKAS. Jeigu reikia, siūlau balsuoti. (Šurmulys salėje) Statuto kokį nors straipsnį pasakykite, pagal ką jūs siūlote ir ką siūlote – neparengtą klausimą įtraukti į darbotvarkę ir svarstyti. J. Razma. (Šurmulys salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesupratau, kodėl reikia išskirtinio straipsnio dėl tokio siūlymo? Man atrodo, galime vadinti diskusija, bet aš nesiūlau čia diskusijos plėtoti, užtenka paprasto pranešimo svarbiu klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razmos pasiūlymas yra įtraukti į darbotvarkę svarstymą dėl Lukiškių aikštės. Kas už tokį siūlymą, balsuoja už, kas nepalaiko tokio siūlymo, balsuoja prieš, kiti susilaiko. (Šurmulys salėje)
Balsavo 101 Seimo narys: už – 36, prieš – 29, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Darbotvarkė išgryninta. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Darbotvarkei pritarta.
10.18 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1228(2) (priėmimas)
Ir pirmasis darbotvarkės klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1228. Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis. Priėmimas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Priėmimo stadijoje komitetas jokių pasiūlymų ir pastabų negavo.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Kaip minėjo, pakeitimų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų kalbėti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 69, prieš – 2, susilaikė 22. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1228) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 6, 10, 14, 15, 18, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1229(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1229. Pranešėjas – Seimo narys S. Jakeliūnas. Priėmimas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, po svarstymo Seime siūlymų nebuvo registruota. Komitetas buvo pritaręs, po svarstymo taip pat buvo pritarta, todėl siūlau priimant taip pat atitinkamai balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas Stasy Jakeliūnai, gal pasiūlymus vis tiek turėtume apsvarstyti. Yra jūsų pasiūlymas.
Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime turbūt pritarti bendru sutarimu. Ir Seimo nario S. Jakeliūno pasiūlymas: 8 straipsnis – 32 straipsnio pakeitimas. Prašom pateikti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Buvo pasiūlymas, susijęs su PVM atskaita, priklausomai nuo to, ar tai yra valstybės biudžeto, ar savivaldybių biudžetų apmokėtos pirkimo arba importo PVM sumos, kad būtų grąžinamos, priklausomai nuo to šaltinio, arba į valstybės biudžetą, arba į savivaldybės biudžetą. Komitetas bendru sutarimu šitam siūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turime Seimo palaikymą? Galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstomas šitas pasiūlymas? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti pasiūlymui? Dėkoju, pritarta.
8 straipsnis su abiem pasiūlymais. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir 10 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Diskutuoti užsirašiusių nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1229) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1230(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1230. Pranešėjas – taip pat Seimo narys S. Jakeliūnas. Pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų frakcija palaiko Vyriausybės siūlymą, kuris yra šiame projekte, mažinti asignavimų valdytojų skaičių. Tik gaila, kad tai taip kukliai padaryta – tik du asignavimų valdytojai čia paminėti – tai FNTT ir Vadovybės apsaugos departamentas. Manau, kad tai būtų galima daryti plačiau ir nuosekliau. To pasigendama, bet šis projektas yra palaikytinas.
PIRMININKAS. Dėkoju opozicinei frakcijai už palaikymą. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1230) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1231(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1231. Pranešėjas – taip pat Seimo narys S. Jakeliūnas.
Pasiūlymų nėra, galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Taip pat pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1231) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1232(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1232. Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis.
Galime pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Ar turime 29 pritariančius? J. Razma. Prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, santykinai būtų galima pasidžiaugti, kad šiame projekte pavyko apginti principą, jog išlieka Kelių priežiūros ir plėtros programos gana prasmingi finansavimo šaltiniai. Čia mano su kolega A. Palioniu pataisos svarstymo stadijoje veikė. Bet vis dėlto atkreipčiau dėmesį, kad labai sumažinamas atskaitymo procentas nuo akcizo pajamų, gautų už degalus. Siūloma palikti 48 %. Net sunkiausiais krizės laikais buvo mažiausiai 55 %. Priminsiu, kad buvo laikas, kai buvo ir 85 %.
Aš siūlau palikti bent 55 % – tą jau buvusį minimaliausią skaičių, nes kitais metais iš tiesų mažesnės Europos Sąjungos paramos lėšos lieka Kelių priežiūros ir plėtros programai. Mažiau, mano vertinimu, bus perkelta iš šių metų lėšų ir viršplaninių lėšų. Taigi ta programa savo apimtimi kitais metais realiai bus kur kas mažesnė. Todėl siūlau bent 55 % palikti.
Šaltinis čia vėl nebūtų koks nors fantastiškas – aš siūlau ir yra Biudžeto įstatyme tam tikra pataisa taip dosniai nepervesti „Lietuvos geležinkeliams“ tų visų jų teoriškai suskaičiuotų subsidijų už keleivių vežimą, nes jeigu dabar pervedame 1,5 mln., maždaug ir užtenka, tai kitais metais sumanyta pervesti kone 35 mln. Palikime Kelių priežiūros programai tą didesnį procentą ir čia viską subalansuosime be kokių nors papildomų pinigų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau balsuoti ir parodyti, ar turime 29 palaikančius, kad būtų svarstoma ši pataisa. Palaikymas yra: už – 49.
Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas nepritarė ir argumentai, dalis argumentų yra tai, ką J. Razma išsakė, kad svarstymo stadijoje komitetui pavyko atkurti tą Kelių priežiūros finansavimo programą, kuri galiojo iki šiol. Jeigu žiūrėtume pagal procentus, tai taip, drastiškai mažėja procento suma, bet mes nevertiname tų visų aspektų, kad yra labai padidėjęs akcizo surinkimas iš kuro prekybos. Jeigu žiūrėtume ne į procentinę dalį, o į sumines išraiškas, tai, lyginant su šiais metais, netgi ir su 48 % (šiemet programoje yra 65 %), kitais metais 11 mln. pajamos didėja. Jeigu mes patvirtintume ir pritartume šitam pasiūlymui dėl 55 %, tai netgi ir J. Razmos šaltinis geležinkeliui nekompensuotų tų praradimų… (Balsai salėje) 55 mln. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ypač apeliuoju į tuos, kurie yra iš regionų. Per šią kadenciją jūs pasižadėjote išasfaltuoti 600 kilometrų vieškelių, papildomai, kaip jau ir minėjo J. Razma, nebus prieinamos europinės lėšos šitiems darbams, tad viską reikėtų kompensuoti tik iš akcizo pajamų. Tačiau akcizą, kurį jūs taip pat žadate pakelti, vienareikšmiškai „Linava“ ir kitos vežėjų asociacijos vertina labai kritiškai ir prognozuoja krentančias akcizo pajamas. Vien pasakymas, kad šiais metais, kitais metais bus 11 mln. eurų daugiau Kelių priežiūros programoje, įvertinus infliaciją, reiškia, kad bus galima nupirkti daug mažiau darbų, negu šiais metais buvo nupirkta. Jūs mažindami reikšmingai – nuo 65 % iki 48 % irgi siunčiate dar vieną žinią, kad mokėdamas už kurą gyventojas arba vežėjas pusę savo sumokėto mokesčio atiduos ne keliams, o kažkam kitam. Tai yra ir antilogika paties mokesčių mokėjimo, nes iš tikrųjų mokesčiai nebenukreipiami tam, kam jie iš tikrųjų yra sukurti, t. y. keliams prižiūrėti.
Jeigu žiūrėtume pagal šitą logiką, kad tiktai 48 % akcizas nueina ne keliams prižiūrėti, tada atsirastų labai reikšminga logika įtraukti visavertį akcizą ūkininkams. Jeigu akcizas yra nenaudojamas keliams prižiūrėti, o naudojamas kitiems tikslams, bendravalstybiniams tikslams, tai tada turėtų prisidėti visi akcizą mokantys ūkio subjektai, tarp jų ir ūkininkai.
Aš matau visą logikos iškreipimą, kam yra sukurtas Akcizų įstatymas, matau, jūsų rinkimų pažadų antilogiką ir siūlau labai rimtai įvertinti, ar jūs pašventinate šitą Finansų ministerijos siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, turėdami omeny, kad bendros išlaidos, asignavimai keliams prižiūrėti tikrai nemažėja, įvertinę, kad konkursai ir priežiūra, Susisiekimo ministerijos pastangos sumažino kainas 20–30 % ir erdvės toms kainoms mažinti dar yra, manau, mes turime pakankamai lėšų keliams prižiūrėti ir tvarkyti.
Kita vertus, turime įvertinti ir tai, kad iš tų bendrųjų mokestinių pajamų, o šiuo atveju iš akcizo pajamų finansuojami ir kiti poreikiai, tai susiję su sveikatos apsauga ir su švietimu, ir su vaikų pinigais, todėl kažkam siūlydami didinti kažkam sumažintume tas lėšas. Taigi įvertinus visą šitą kompleksą argumentų, finansines galimybes ir kainų mažinimą, aš manau, kad šitas Seimo nario siūlymas yra nepagrįstas, todėl siūlau jo nepalaikyti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas už pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 45, prieš – 23, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
3 straipsnis – įstatymo taikymas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam pritarta komiteto. Ar galime pritarti 3 straipsniui su visu pasiūlymu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo motyvai už – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aišku, visada norisi lėšų daugiau skirti, kai reikia, tai tada mes kupini gerų idėjų ir pasiūlymų, tačiau kai reikia surinkti biudžeto pajamas, tada sekasi daug sunkiau ir tų pasiūlymų mažiau. Džiaugiuosi, kad šiuo atveju pavyko išsaugoti nuo degalų akcizo pajamas 48 %, tai turbūt ir pačius kelininkus motyvuoja, kad būtų keliai geresni ir būtų daugiau surenkama tų lėšų. Aišku, visi mes norime, kad būtų jų daugiau skiriama, tačiau, kita vertus, reikia žiūrėti, kaip tos lėšos panaudojamos. Paskutinė šiais metais Susisiekimo ministerijos informacija apie kelių priežiūros lėšų panaudojimo skaidrumą ir t. t. rodo, kad šioje srityje yra taip pat daug rezervų. Jeigu mes panaudosime dar tuos rezervus, kurie slypi lėšas panaudojant, aš manau, tikrai padarysime už tuos pačius pinigus daug daugiau darbų. Tai turime ir parlamentinės kontrolės srityje dirbti, kad būtent tos lėšos būtų labai skaidriai ir efektyviai panaudojamos. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jūsų balsavimas dėl mano pataisos gana palankus. Užtai tikrai dėkoju tiems, kurie balsavo už. Tai rodo, kad tikrai nėra gerai su šiuo įstatymo projektu, tiktai du balsai lėmė, kad pataisai nebuvo pritarta. Aš tikrai siūlau dabar atmesti projektą, nebalsuoti už, nes tai atvertų galimybę tikrai dar grįžti prie to klausimo, paieškoti racionalių didinimo galimybių pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą. Jeigu kolega A. Palionis sakė, kad mano 55 % šiek tiek per daug, tai gal 53 % būtų gerai ir panašiai.
Kviečiu balsuoti prieš projektą, nes toks procentinis sumažinimas, kuris pasiūlomas nuo 65 iki 48, yra labai drastiškas. Tikrai numačius, kad mažės Europos Sąjungos paramos lėšos, kurios eina šiemet keliams tvarkyti, ir perkeliamos lėšos taip pat mažėja, gali būti, kad beveik 100 mln. eurų kitais metais keliams prižiūrėti ir plėtoti bus mažiau. Tai yra labai didelė suma, kai visur kitur mes šiek tiek didiname tas realias biudžeto eilutes. Tai dar kartą kviečiu balsuoti prieš ar susilaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Sinkevičius. (Balsai salėje)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Pirmininke, mano išjungėte.
PIRMININKAS. Prašau, R. Žemaitaitis – motyvai prieš.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerai, Pirmininke. Turėjo būti (…). Iš tiesų, mieli kolegos, daug gal buvo tiesos pasakyta, daug interpretacijos. Ką kolega kalbėjo, kad yra surenkamas akcizas, tai tam ir yra stengiamasi, tam ir yra ekonominė tokia situacija ir mokesčių skatinimas, kad akcizas būtų surenkamas, bet jis turi būti tinkamai ir panaudojamas. Mes šiandien turime problemą su žvyrkeliais, su žvyro programomis, su kaimų keliais ir mes turime su vietinės reikšmės keliais. Kad ir kokia buvo valstybės situacija, niekada nebuvo mažiau kaip 50 % skiriama finansavimui. Iš tiesų man yra labai sunku suprasti, kodėl Seimo nariai, kurie yra vienmandatininkai, balsuoja už tokį projektą? Nejaugi jūsų, parvažiavusių į savo apygardas, seniūnai, bendruomenės nepaklaus: žiūrėk, pinigų yra, akcizas yra surenkamas, mokesčiai yra surenkami, bet mes vietinės reikšmės keliams gausime 11 % mažesnį finansavimą. Aš tikrai, mieli kolegos, kviečiu visus palaikyti, nepriimti ir kitą savaitę padaryti su 55 %.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys R. Sinkevičius. Atsiprašau už tą eiliškumo sutrukdymą.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žinoma, visi norėtume, kad visuose straipsniuose ir visur lėšos tik didėtų ir kiek galima daugiau, taip pat ir Kelių priežiūros ir plėtros programai. Bet norint pridėti reikia iš kažko atimti. Tą balansą vis tiek turime išlaikyti. Ir vargu ar čia pats procentas, sakykim, lemia. Buvo įvairiai. Jeigu pasižiūrėtume į istoriją, buvo ir 80 % nuo akcizo šitas mokestis, bet nuo to Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų absoliutus dydis nedidėjo, nes buvo dedama žvaigždutė ir dalis lėšų buvo paimama kitoms reikmėms tenkinti. Aš manau, kad Vyriausybė stengiasi subalansuoti taip biudžetą, kad jis tenkintų maksimaliai visas veiklos sritis, ypač tuos prioritetus, skirtus skurdui mažinti. Todėl aš manau, kad valdymo optimizavimas kelių sektoriuje, taip pat išaugusi konkurencija leis įvykdyti programą su biudžete numatytomis lėšomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos vienmandatininkai, iš tikrųjų tai turėtų būti vienas iš labiausiai nuviliančių balsavimų. Nes iš tiesų ir planuojant, ir tikintis buvo vis dėlto taip, kad bus dalis akcizo išsaugota ir bus skirta keliams atnaujinti. Tikrai žmonės, su kuriais susitikdavote, tikėdavo tuo, kad vis dėlto ta problema, kuri daugelį metų nespręsta, bus sprendžiama ekonominio augimo metu, nes, kaip žinote, tai ne tik susisiekimo priemonė, bet ir verslo skatinimo regionuose priemonė. Nes vienas iš blogiausių reiškinių, kodėl kaime nesirenkama verslo plėtra, tai gana blogas susisiekimas.
Taip pat norėčiau dar pasakyti, kad vėlgi buvo ir iš šitos tribūnos Vyriausybės valandos metu pažadėta, kad vis dėlto ir kiti projektai bus vykdomi. Dabar aš supratau, kodėl optimizmo mažėja ir dėl vieno pavojingiausio kelio atnaujinimo, tai Vilnius – Utena kelio. Spaudoje jau pasirodo žinutės, kad iš tikrųjų gal tas projektas nebus vykdomas. Kaip žinote, Seimas buvo prisiėmęs tam tikrų įsipareigojimų galbūt šį projektą vykdyti valstybės ir privačios partnerystės būdu, tačiau to projekto buvo atsisakyta ir ministras pats žadėjo, kad bus tas kelias remontuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo. Iš tikrųjų mažindami su 11 mln. čia nieko neišspręsite, tuo labiau kad ne tik konkurencija yra tarp rangovų, bet ir kainų kilimas. Manau, kad tie 11 mln. ištirps kaip nieko, o keliai, ypač regionuose, liks tokie, kaip ir buvę.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma, noriu kolegoms priminti, koks projektas buvo pateikimo stadijoje, koks atėjo į Seimą, kur buvo numatyta asignavimai tik Susisiekimo ministerijai ir jokių kitokių pajamų nei iš krovininių transporto priemonių registracijos, nei už naudotojų kelių mokesčio, nei akcizo procentinės dalies. Tai, ką mes įtvirtiname dabar, taip, sutinku, kad mes įtvirtiname mažesnį procentą, bet mes įtvirtiname ir viršplaninių pajamų patekimą į Kelių priežiūros programą, tai, kas ir šiemet gauta papildomai už pernai metais gautas viršplanines akcizo pajamas. Lygiai tą patį mes atkuriame, kad tai galiotų ir kitais metais, tas, kas bus šiemet viršplaninės pajamos, dar papildomai prisidės prie šitų 11 mln. Visos kitos, kur ir kelių naudotojo mokestis bus gaunamas, viršplaninės pajamos – visos prisidės, o čia yra grynai 11 mln., lyginant bazinį dydį šių metų ir bazinį dydį, kuris, planuojama, kitais metais didėja 11 mln. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jau daug motyvų buvo išsakyta, bet aš noriu dar pabrėžti du dalykus. Šiandien ryte, važiuodamas į darbą, girdėjau Ministro Pirmininko kalbą per Lietuvos radiją. Buvo graži kalba ir buvo sakoma, kad jis siūlo, jog vienmandatininkai prisiimtų daugiau atsakomybės už savo teritorijas, už savo apygardas. Viena iš atsakomybių yra iš tikrųjų vienmandatėse apygardose kelių, ypač regioninių, vietinių, tvarkymas. Štai šios įstatymo pataisos kaip tik ir atima tą galimybę, nes iš principo šitas įstatymas yra kitoks nei biudžetinis finansavimas. Jis numato procentinę dalį ir žinant, kad auga ekonomika, auga apyvarta, ta dalis turėtų didėti pagal likusį procentinį dydį. Šiuo atveju mes visą tą prieaugį paimame ir nurėžiame sumažindami procentus. Faktiškai grįžtame prie paprasto biudžeto, kurį galima paskirti kaip ir kitoms sritims, nors Kelių fondą mes turėjome kaip tam tikrą tokį gerą pavyzdį, kaip galima tvarkyti Lietuvos kelius. Todėl aš manau, kad šiuo aspektu iš tikrųjų tas rūpinimasis per radiją vienas, o salėje balsuojant yra jau kitas.
Antras dalykas. Aš manau, kad iš tikrųjų mums reikėtų pažiūrėti, kad investuoti pinigai, ypač į kelių infrastruktūrą, grąžina daugiausia atgal į mūsų biudžetą įvairių mokesčių forma. Todėl aš kviesčiau nepritarti tokiam lėšų mažinimui, pasidžiaugti ne tais blogais laikais, kaip ministras R. Sinkevičius sakė, kai buvo atimama iš fondų, o tais gerais laikais, kai buvo suremontuojama, sutvarkoma apie 400 kilometrų žvyrkelių. Lietuvos žmonės pajuto tą pagerėjimą. Todėl siūlau nepritarti tokiam pateiktam mažinimui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Išlaidos arba asignavimai ne mažėja, o didėja. Kelių bus sutvarkyta daugiau, nes konkurencija ir netgi tas faktas, kad Utenos kelias bus tvarkomas ne privačios ir viešosios partnerystės būdu, o iš tų pačių programos lėšų, leis sutaupyti per keletą metų nuo pusantro iki dviejų kartų daugiau tų išlaidų. Taigi visos priemonės, visi mechanizmai ir visa priežiūra, taip pat kelių kokybės kontrolė ir konkurencija sudarys galimybes daugiau kelių sutvarkyti. Todėl įvertindami tai, kad kitas sprendimas galėtų paveikti apskritai finansuoti kitas sritis, jeigu būtų nepritarta šiam įstatymui, aš siūlau pritarti įstatymo projektui ir judėti pirmyn prie kitų projektų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1232.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 64, prieš – 23, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1232) priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1233(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Žuvininkystės įstatymo straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1233(2). Pranešėjas – Seimo narys S. Jakeliūnas. (Balsai salėje)
Pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Jau pritarėme. Ačiū. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų taip pat nėra. Ačiū, pritarta.
3 straipsnis – įstatymo taikymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1233) priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 30, 31, 37, 581, 59 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1236(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Akcizų įstatymo straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1236. Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
3 straipsnis. Yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymų. Prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes jau svarstymo stadijoje nagrinėjome šitą problemą, kuri gali kilti, kai, atrodytų, nereikšmingai, tik dviem centais padidiname dyzelino akcizą. Bet, kaip teigia mūsų vežėjai, tai gali lemti, jog degalų kaina Lenkijoje taps truputį žemesnė, ir tas krovininių automobilių srautas, kuris šiandien prisipildo bakus Lietuvoje, dyzelinį kurą pils Lenkijoje. Kartais ir tokie nežymūs pokyčiai yra gana reikšmingi. Užuot pasiekę tą tikslą, kurį skelbia projektų teikėjai, surinkti daugiau įplaukų į biudžetą, mes galime surinkti mažiau. Todėl aš siūlau išbraukti tą dalį, kuri didina dyzelino akcizą, palikti dabartinį akcizą. Ir toliau bus žinoma, kad Lietuvoje tas kuras yra pigiausias, ir, manau, toliau mes turėsime įplaukas iš krovininio transporto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turbūt turime 29 palaikančius, balsuoti neverta, galime bendru sutarimu tęsti diskusiją? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Pritarė 42. Tęsiame svarstymą. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas šitam siūlymui nepritarė, kaip ir minėjo siūlymo autorius, svarstėme svarstymo stadijoje. Pirmiausia tai kainuotų 14 mln. eurų, tiksliau, ne kainuotų, o netektume pajamų. Taip pat tarifo didinimas sietinas ir su palankia padėtimi degalų rinkoje, ir su mokesčių bei kainų skirtumais kaimyninėse šalyse. Šiuo metu Lietuvoje taikomas vienas mažiausių akcizo tarifų, dar yra tokių valstybių tik keletas. O padidinus akcizo tarifą, dėl valiutos svyravimų pas mus būtų to paties lygio kaip ir Lenkijos kuro kaina, bet būtų mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje. Komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame pranešėjui. Dabar motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, žinau, jog Vyriausybėje yra tradicija vertinti įstatymo projektus pagal sąlygas, kokias tai sąlygas sukuria verslui, ar neblogina sąlygų verslui, ar skatina kurti naujas darbo vietas. Žinau, kad Seimas mėgsta kreiptis į STT, vertinti projektus antikorupciniu požiūriu, ar neskatina korupcijos.
Manau, kad turėtume įvesti ir dar vieną aspektą, tai ar įstatymo projektai neskatina didinti kainos, ar neskatina infliacijos, ar neskatina kainų augimo, nes tai yra viena didžiausių problemų šiandien, tai girdime kalbėdami ir važinėdami į susitikimus su gyventojais.
Todėl šiandien kviesčiau nepritarti pačiam įstatymo projektui ir pritarti J. Razmos siūlymui, t. y. nedidinti arba ne taip reikšmingai didinti akcizus, kad nedidėtų kainos. Nes šiandien, kaip minėjau, nemažai įstatymų projektų, ypač teikiamų Vyriausybės, didina kainas. Turėtume labai atidžiai vertinti būtent infliacijos požiūriu.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, tie du centai yra tikrai paklaidos ribose, tačiau suteiks galimybę didinti biudžeto pajamas ir finansuoti tas sritis, kurias esame numatę kaip prioritetines. Kita vertus, jeigu lenkų degalinės gali pasiūlyti tam tikras sąlygas, tai atsiranda galimybė konkuruoti ir Lietuvoje veikiantiems verslo subjektams siūlant geresnes sąlygas, negu gali pasiūlyti lenkai.
Mes šiandien komitete tą dalyką svarstėme ir paprašėme Finansų ministerijos, kad akylai stebėtų situaciją, praneštų informaciją po kelių mėnesių, kokios tendencijos ir kokie sprendimai Lenkijoje ir kaip plėtojasi situacija čia, Lietuvoje. Atitinkamai vertinsime tą situaciją, jeigu reikės, koreguosime tuos sprendimus, bet šiame etape siūlau nepritarti Seimo nario siūlymui ir atitinkamai palaikyti Vyriausybės poziciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuojant apsispręsti. Kas palaiko Seimo nario J. Razmos pataisą, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę, balsuoja prieš.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 36, prieš – 29, susilaikė 32. Pataisai nepritarta. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame dėl 3 straipsnio.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 60, prieš – 5, susilaikė 31. Straipsniui pritarta.
4 straipsnis. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis – įsigaliojimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto diskutuoti užsirašė Seimo narys V. Rinkevičius – motyvai už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šis akcizų padidinimas nedidelis, iš tikrųjų neiškreipia mūsų rinkos situacijos bendrame kontekste tarp Europos Sąjungos aplinkinių šalių. Tuo labiau kad, pavyzdžiui, akmens anglis, turbūt viena labiausiai teršiančių kuro rūšių, tai akcizo panaikinimas… turbūt akmens anglies era turi baigtis ir jau neskatinti jos naudoti toliau.
Dyzelinio kuro akcizas, deja, labai nedaug… ir mes tarp aplinkinių šalių, aš turiu minty Europos Sąjungos šalių, taip pat atrodome labai panašiai. Aišku, cigaretės nėra pirmo būtinumo produktas, kuris būtų skatinamas vartoti. Prisiminkime, kai mes svarstėme Alkoholio akcizo įstatymą, kokios buvo karštos diskusijos, kiek čia sulaužyta iečių. Noriu jums pasakyti, gal daugiau mažiau žinote, kad Latvijoje taip pat padidino akcizą ir kur kas daugiau nei pas mus. Latvijoje alkoholio akcizas bus didesnis. O mes visi kiek daug išliejome tų karčių žodžių ir t. t. Aš manau, kad reikia balsuoti už. Įstatymas – normalus, šiek tiek didėja pajamos. Tos pajamos reikalingos biudžetui, tai nepakenks labai ir verslui. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ką čia dabar pasakysi, jeigu valstiečiai žalieji vadinamąjį žaliąjį kurą žemdirbiams nusprendžia apmokestinti beveik trigubu akcizu, negu yra dabar, – nuo 21 euro iki 56 eurų už toną. Tai čia tiek to, jau palikime, galbūt žalieji žaliąjį kurą labai vertina ir mano, kad reikia daugiau apmokestinti. Bet iš tikrųjų labai neigiamas pasekmes sukels, atrodytų, nereikšmingas dyzelinio kuro apmokestinimas papildomai 2 centais. Ir jau pats pranešėjas sako, kad Finansų ministerija turės atidžiai stebėti, – gal jau Lenkijoje kainos pasidarė mažesnės. Tai kam susikurti tokią rizikos situaciją? Kam dabar tuos 2 centus čia įvesti?
Aš paminėjau, kai svarstėme Kelių priežiūros ir plėtros programą, kaip galimą šaltinį mažesnes įmokas geležinkeliams subsidijuojant keleivių vežimą, ir čia tikrai to pakaktų, kad atsisakytume šito 2 centų apmokestinimo. Jau geriau būtų benziną apmokestinti, kuris ne įtakai… o mūsų verslo, krovininių automobilių įsipylimą, bet nieko nenorima girdėti, vis tiek užsispyrusiai tai daroma. Tai aš kviečiu dabar tuos, kurie nepritaria tam sumanymui, mato pavojingas pasekmes, tiesiog nesiregistruoti, nes matome, kad balsuojant persverti yra sudėtinga. Tada gal nebus 71 balso priimant ir nebus tas projektas priimtas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Seimo narys J. Razma siūlo sabotuoti Seimo darbą, nesiregistruoti, tai nežinau, kiek čia teisėta ir pagrįsta yra moraliniu požiūriu. Galbūt Statutas ir numato tokią galimybę, bet turime elgtis atsakingai.
O šis įstatymo projektas, kuris buvo svarstytas, diskutuotas, tikrai yra ganėtinai subalansuotas ir atsakingas, nes, didinant kelių finansavimą, kas yra didinama, reikia tą šaltinį taip pat turėti, o šiuo atveju akcizo pajamos tiesiogiai su tuo susijusios. Aš manau, priėmę šitą sprendimą, mes turėsime ir pajamų šaltinį, taip pat ir subalansuotus aplinkos apsaugos sprendimus ta kryptimi ir galėsime priiminėti kitus atitinkamai svarbius sprendimus, kurie reikalauja finansinių išteklių.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, man gerbiamojo S. Jakeliūno pasiūlymas pasisakymo metu, kur jis pasakė, kad tris mėnesius stebėsime, kas čia bus, tai nuskambėjo kaip pasiūlymas vežėjus šiek tiek pamokyti – tris mėnesius pakentėti, kad viskas atsistotų į savo vėžes, o paskui gal ir vėl bus konkurencingas mūsų akcizas. Tai taip irgi kalbėti negalima. O iš tiesų mes labai smarkiai rizikuojame ne tik kad padidindami nereikšmingais 2 centais, kurie po mokesčių didėja, taip pat tai signalas jau visam tranzitiniam transportui, nuskambės, kad Lietuva padidino akcizą dyzeliniams degalams. Tai čia prastas reiškinys.
Manau, kad rizikuoti tokia verslo šaka, kuri iš tiesų dar ganėtinai sėkmingai konkuruoja visoje Europos Sąjungoje, tikrai nereikėtų. Manyčiau, kad biudžetui pajamos nebus reikšmingos, nes tokių pamokymų mes turėjome, kuomet po kelių mėnesių, prarasdami dalį mokesčių akcizo, turėjome grįžti. Tai iš tikrųjų šiuo metu ir diagramos pateiktos, kuomet stengiamasi konkuruoti su Lenkijos degalų rinka. Ir dar turbūt turėtume dar vieną dalyką žinoti, kad kitos Europos šalys net Lietuvos vežėjams grąžina dalį akcizo, grąžina pervesdami dabar, prieš Naujuosius metus, dalį akcizo už tai, kad jie įsipylė jų šalyse. O mes atvirkščiai – norime pamokyti savo vežėjus, pamokyti degalinių tinklą, pamokyti net savo gamintojus, kurie mūsų, artimiausioje, rinkoje realizuoja degalus. Tai, manyčiau, didelė rizika, kuri tikrai atsirūgs, ir mes po kelių mėnesių turėsime grįžti prie šito klausimo.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikro turbūt mes visi sutarėme dėl vieno, kad perskirstymas bendrojo vidaus produkto Lietuvoje yra per mažas, dėl to yra sudėtinga finansuoti socialinę sritį, medicinos, mokslo, švietimo ir kitas sritis. Visi sutariame, kad per mažai perskirstome, o kaip perskirstyti daugiau, kur padidinti mokesčius, visi kažkaip diplomatiškai nutyli bijodami būti nepopuliarūs. Bet, sakant A, visada reikia sakyti ir B. Šiuo atveju nežymus akcizo padidinimas turbūt verslui didelės įtakos neturės. Jeigu pamenate netolimą praeitį, kada dyzelinis kuras kainavo virš 5 litų, tai dabar jis kainuoja gerokai mažiau, ir didelių bankrotų tuo metu taip pat nebuvo matyti. Aš manau, kad didesnis solidarus prisidėjimas visų verslo sričių, kurios naudoja sunkųjį transportą, prie kelių atstatymo programos yra teisingas būdas ir siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano bičiuli Rimantai, iš jūsų tai išgirsti man buvo… nežinau – šokas, naujiena, kaip dabar rasčiau žibučių Gedimino kalne, kuriam madinga griūti. Kai buvot ministru, Ekonomikos komiteto nariu, su jumis mes labai daug kovojome, kad tas akcizas nekiltų vien todėl, kad išliktume konkurencingi. Bet mane kitas dalykas šokiravo – Biudžeto ir finansų komiteto nario pasakymas praeitą savaitę, kai pasakė: o tai Lietuvos šaunuoliai ūkininkai – vieni Europos Sąjungoje, kurie ūkininkams pakels akcizus. Tai dar kartą klausiu: ką sakys B. Markauskas, ką sakys A. Stančikas, ką sakys kiti ūkininkai, parvažiavę, kur jų rankomis ūkininkui!.. Ne simboliškai, Sinkevičiau, o ūkininkui padidės 8 euro centais su visais mokesčiais, išskyrus, kad ūkininkai susigrąžins PVM. Dyzelis, kuris skirtas fūrom, vairuotojams, kurie atveža maisto produktus, logistikos centrui, ne simboliškai ir nežymiai, kaip jūs pasakėte, gerbiamas Jakeliūnai, o padidės 6 euro centais! Tai, mielieji mano vienmandatininkai ir žmonės, kurie esate išrinkti iš Valstiečių frakcijos, na nejaugi jūs tiek nekenčiate tų mažųjų smulkiųjų ūkininkų, kad jūs didinate jiems akcizą?!
Kitas įstatymas eis Gyventojų pajamų mokesčio. Kiek dar turite turėti neapykantos paprastam eiliniam žmogui, kai vasario ir kovo mėnesį produktų kaina pakils lygiai 12,5 %? Ir visi ekonomistai jums tą sako!
Ir kitas yra dalykas. Pagal šiuos pakeltus akcizus, mieli valstiečiai, žemės ūkio ministre, Kaimo reikalų komiteto pirmininke, kad jūs žinotumėte, Lietuva bus trečia Europoje pagal akcizo krepšelį žmogaus piniginei. Tai yra Eurostato duomenys, paskelbti praeitą savaitę, paskutiniai, nuo Lenkijos mes skirsimės 10 euro centų, nuo Latvijos mes skirsimės 6 euro centais. Tai ar jūs galvojate, ką jūs darote?!
Ir, pirmininke, ne per šoninį mikrofoną siūlykite, o imkite, pasiskaičiuokite, kas yra iš tikrųjų ir kokią įtaką turės…
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, yra kai kurie mokesčiai, kurių galima išvengti, ir yra mokesčių, kurių neįmanoma išvengti. Pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto mokestis yra tas mokestis, kurio neįmanoma išvengti. Akcizai, ypač logistikos sektoriuje, yra labai, labai jautrūs kainai. Mes turime aibę pamokų savo jaunoje rinkos ekonomikoje su atviromis sienomis, kai buvo vengiama mokesčių ir vengiama per kontrabandą, per prisipylimą kitur. Paprastai tokios šalys kaip Lietuva, mažos šalys, tai Gibraltaras, Liuksemburgas, mažytės šalys, kurios yra pravažiuojamos, skatina pasienio prekybą. Lenkijos nepravažiuosi su vienu kuro baku. Lietuvą tikrai gali pervažiuoti ir nuvažiuoti toli už Lietuvos. Todėl mes esame ypač jautrūs, ar pas mus įsipils kuro, ar ne. Ir kai prieš tampant ūkio ministru, V. Sinkevičius Vyriausybės valandos metu finansų ministro klausė: ministre, ar jūs esate padarę modeliavimą? Ministras iš karto negalėjo pasakyti, nes to modeliavimo niekas nepridėjo.
Jūs, gerbiamieji, kalbate apie sveikatos gerinimą ir alkoholio akcizo padidėjimą, kalbate, kad Baltijos šalys seks iš paskos ir irgi suvienodins akcizus alkoholio produktams ar dar kam nors. Šiandien matome, kad tai nėra faktas. Šiandien matome milžiniškas eiles prie Latvijos pasienyje esančių parduotuvių, ten, kur apsiperka lietuviai.
Nesiūlau kartoti tos pačios klaidos, siūlau kalbėti apie akcizą realiai, pragmatiškai, kad jis yra tikrai išvengiamas mokestis, nusiimti rožinius akinius ir pasakyti, kad Lietuva tikrai nesurinks to akcizo, kurį suplanavo. Užuot kalkuliavę kaip ekonomistai, mes darome kalkuliacijas kaip buhalteriai, tikėdamiesi šviesios ateities, kuri, abejoju, ar ateis. Kviečiu pasisakyti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys B. Markauskas.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų dėkoju gerbiamam kolegai R. Žemaitaičiui už didelį rūpinimąsi ūkininkais. Aišku, mes labai nesidžiaugiame tuo padidėjusiu akcizu, bet noriu informuoti, kad netgi po padidėjimo akcizo mokestis žemės ūkiui liks pats mažiausias Europoje. Mes, aišku, to negalime nevertinti. To negalime nematyti. Žinoma, kai kalbame apie prisidėjimą prie mokesčių, prie biudžeto, šiandien daug važinėju po rajonus, susitinku su žemdirbiais, tas supratimas yra. Šiuo atveju siūlyčiau nepersistengti su vertinimais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame, o po balsavimo suteiksiu žodį replikuoti. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 60, prieš – 6, susilaikė 12 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1236) priimtas. (Gongas)
Repliką po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, mielas mano bičiuli Broniau, ūkininkai esame abu ir žinome, kokią įtaką mums gali daryti kuras. Mūsų išmokos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Dabar kuras, aš jums rodau, ministre, paprašykite savo patarėjo, Eurostatas paskelbė paskutinius naujausius duomenis, treti Europoje būsime pagal didžiausią… Tai yra pirma Bulgarija – 4,57 %, Rumunija – 4 %, Lietuva – 2,9 %, Lenkija – 2,27 %. Na, mieli mano!
11.13 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1238(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Mieli mano, darbotvarkės 1-9 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1238(2). Pranešėja – Seimo narė V. Ačienė. Priėmimas. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Ačiū, pritarta. Ir 6 straipsnis. Yra pasiūlymų.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Po svarstymo buvo gautos Teisės departamento pastabos. Biudžeto ir finansų komitetas gruodžio 5 dieną svarstė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1238(2). Komiteto nuomonė (vienbalsiai) – pritarti Teisės departamento pastaboms ir papildyti projekto baigiamąsias nuostatas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas taip ir padarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu pastabai ir 6 straipsniui? Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso. Motyvai už – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, ypač socialdemokratai, čia yra žingsnis link progresyvumo – prabangaus turto apmokestinimas progresiniais tarifais. Gyventojų pajamų mokesčio sistemoje taip pat judame ta kryptimi, todėl, manau, nekeičiant radikaliai visos sistemos, nekoreguojant netgi kartelės, kad nebūtų paliesti platesni gyventojų sluoksniai (apie tai galėsime diskutuoti ateityje), šis siūlymas yra puikiai subalansuotas socialinio teisingumo prasme ir siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Tikrai balsuočiau už, jeigu tai būtų progresiniai mokesčiai. Čia yra progresinių mokesčių parodija, kuri Lietuvoje daroma. Kaip aš vadinu, dūmų uždanga. Progresiniai mokesčiai turėtų būti visam turtui ir pajamoms, tada jie bus progresiniai kaip kitose šalyse, mūsų kaimyninėse, tai, ką mus ragina daryti net pasaulio kapitalistai. Ypač jeigu visas tas biznis susives į 1 mln. 200 tūkst. eurų per metus, galbūt.
Progresiniai mokesčiai valstiečių ir žaliųjų programoje buvo vienas iš kertinių pažadų, tai žadėdami žmonėms laimėjo rinkimus. Deja, šitą visą malonumą nukelia, kai kuriuos įsipareigojimus vykdo, bet šitą normalų progresinį mokestį vis atideda.
Manau, kad nebalsuosiu prieš, nes tikrai surinksime net 1 mln. 200 tūkst., tai būtų vienas penktadalis planuojamam prokurorų atlyginimų didinimui, nereikės imti iš kitų, paimsime iš nekilnojamojo turto. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, nekilnojamojo turto mokestis yra iš tikrųjų kapitalo mokestis, į kurį jūs galėjote kitaip pasižiūrėti, galėjote pasižiūrėti per įvairias prizmes, pavyzdžiui, per regioninę prizmę. Pats asmeniškai teikiau daug pasiūlymų, kad šitas mokestis būtų kaip ir juridiniams asmenims taikomas, būtų įskaičiuojamas į savivaldybių biudžetą. Šitas mokestis – tas 1 mln., 2 mln. bus įskaičiuotas į valstybės biudžetą. Užuot leidę pačiai savivaldai apsispręsti, nuo kokio turto ribos taikyti mokestį, kokį mokestį, ar jis turi būti labai stipriai progresinis, ar turi būti labai silpnai, mes užėmėme visažinio vaidmenį ir pasakėme Seime, kad mes čia žinome geriausiai, kokį kas turi mokėti mokestį, ir iškreipėme prieš tai galiojusį principą, kad savivaldybių biudžetai gauna nekilnojamojo turto mokestį. Šį kartą gaus valstybės biudžetas.
Ir dar viena. R. Žemaitaitis nėra teisus, kad ūkininkai Lietuvoje labai skųsis. Šiuo Nekilnojamojo turto įstatymu panaikinama lengvata vienintelei antrai lengvatai, kuri iki šiol buvo – tai laidojimo namams, ir paliekama lengvata vieninteliam ūkio subjektui, t. y. ūkininkams. Ūkininkams paliekama nekilnojamojo turto lengvata be paaiškinimo, be kažko, kodėl, kodėl tai racionalu ar neracionalu. Ūkininkai lieka išimtiniai viso įstatymo prasme. Žemės ūkio paskirties nekilnojamajam turtui lieka nekilnojamojo turto lengvata, o ji panaikinama laidojimo namams. Man tai atrodo gėdingas faktas. Šitas įstatymas niekaip nesprendžia progresyvumo, tiesiog yra neatidirbtas ir negalima jam tarti jokių pagyrimo žodžių.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, pratęsdamas kritikos bangą, noriu pasakyti, kad toks įstatymas iš principo yra vienintelis, kiek aš žinau, pasaulyje. Po Konstitucinio Teismo sprendimo iš esmės apmokestinamas ne nekilnojamasis turtas, ne pastatai ir žemė, ant kurios jie yra, pagal rinkos kainą, bet apmokestinami asmenys, kurie naudojasi tuo turtu. Pavyzdžiui, jeigu gyvena šeima dviese ar trise, tą turtą galima dalinti iš trijų, keturių, penkių ir tada sumažinus nieko nemokėti.
Tas planuojamas surinkimas apie 2 mln. eurų yra absoliučiai niekinis, nes tuo tarpu šito Europos Sąjungos surinkimo vidurkis yra, pavyzdžiui, maždaug 4–5 kartus didesnis, o Britanijos apskritai yra vos ne dešimt kartų didesnis. Todėl aš manau, tai yra milimetrinis žingsnis į šoną ir tokio įstatymo nėra prasmės priimti. Reikia parengti naują įstatymą, kuriame iš tikrųjų tie tikslai, kurių siekiama, atsižvelgus į biudžeto pajamas ir socialinius dalykus, būtų visiškai kitaip suformuluoti. Žinoma, kaip yra dabartiniu metu, tas užtvaras, kurias pastatė Konstitucinis Teismas, reikės įveikti ir kaip nors apeiti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Drįsiu paprieštarauti, kad tokio įstatymo nereikia priimti. Ir šiandien toks įstatymas galioja, tiktai mes, Seimo nariai, painiojame, ar tai nekilnojamojo turto mokestis, ar tai yra prabangaus nekilnojamojo turto mokestis. Tai yra du skirtingi dalykai. Aš ir Simonui pritariu, kad jeigu tai būtų visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, tai turi atitekti savivaldybėms. Tikrai nesiginčiju. Bet mes dabar kalbame apie prabangaus turto apmokestinimą. Yra keičiamos tiktai sąlygos ir įvedamos kartelės dabar galiojančiame įstatymo projekte. Tik noriu atkreipti Seimo narių dėmesį ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys R. Žemaitaitis. (Balsas salėje)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Iš tiesų nėra tokios grafos, kad užsirašytume susilaikyti. Čia kai kurie projektai, kai kurie straipsniai – 6 straipsnio 4 dalis, aš manau, yra labai protingai, teisingai parengti ir tai reikia daryti. Tą ir buvusi Vyriausybė buvo nusprendusi daryti. Bet aš skaitau 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Aš prieš tai kalbėjau, kad ūkininkams dar uždeda mokestį nuo akcizo, po šitų metų ypač daržovių augintojams, kurie turėjo milžiniškų problemų, mes apmokestiname ir visus šiltnamius, tai dar negana to, mes sakome: Lietuvoje nekuriami ūkiai, ūkininkai nevysto verslo. Jeigu Europos Sąjunga duoda paramą valdoms modernizuoti, pasistatys fermą, tai jis dabar dar ir tai turės apmokestinti nuo 220 tūkst. Aš tiesiog kviesčiau Seimo valstiečius, ūkininkus, kurie supranta, kaip šiandien gyvena ūkininkai, bent jau susilaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Daugiau kalbėti norinčių nėra. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti dėl šito įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 58, prieš – 6, susilaikė 29. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1238) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 116 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1055(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1055. Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis. Pasiūlymų nėra, į tribūną nekviesime.
Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1055) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1240(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1240. Pranešėjas – taip pat Seimo narys A. Palionis. Pasiūlymų nėra, tai į tribūną taip pat nekviesime.
Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų užsirašė Seimo narys M. Majauskas. Motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, priminsiu, čia šiandien balsuojame dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centriniam šildymui pratęsimo iš esmės neribotam laikui.
Kokios yra esminės priežastys? Pirma, negalima atsijungti nuo centrinio šildymo. Antra, namai yra nerenovuoti ir valstybės teikiama šildymo paslauga yra nekonkurencinga, neefektyvi. Ketvirta priežastis yra ta, kad sektorius yra reguliuojamas ir visa lengvata keliauja tiesiai vartotojui: ne gamintojui, ne tiekėjui, ne prekybininkui, bet vartotojui. Iš tikrųjų reikia patvirtinti šitą lengvatą, bet reikia nepamiršti, kas mes turime grįžti prie tų priežasčių, kodėl ta lengvata yra, ir jas spręsti. Spręsti dėl renovacijos, sudaryti žmonėms galimybę atsijungti ten, kur tai yra įmanoma ir kur tai būtų prasminga. Trečias dalykas – peržiūrėti centralizuotai tiekiamą šildymą. Galbūt reikia investuoti daugiau į atsinaujinančią energetiką, galbūt peržiūrėti esamus įrengimus, bet turime užtikrinti, kad šildymas, kuris tiekiamas centralizuotai, būtų efektyvus. Taigi kviečiu pritarti lengvatai, bet nesikratyti valstybės atsakomybės sutvarkyti priežastis, kodėl ši lengvata vis dar turėtų galioti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Taip, kaip šitas įstatymas pagal pasiūlymą koreguojamas, yra vienas geras dalykas – išlaikoma lengvata apgyvendinimo paslaugoms iki 2022 metų. Kalbant iš esmės apie pirmuosius metus ir diskusijas šiuo klausimu, man jie gana gerai parodo tą trilerį ir tokį blaškymąsi, kuris egzistavo ir apėmė pačią valdančiąją daugumą. Neturėdami patys balsų, tris kartus keitė nuomonę. Aš jau negėdinsiu, kokius argumentus jūs pasakėte už ir kokius pasakymus – prieš.
Kas šiandien įvyko ir kodėl už šitą įstatymą reikėtų balsuoti prieš arba susilaikyti? Visų pirma, mes nuleidome kompensacijos ribą šeimoms nuo 20 % iki 10 % už šildymo kaštus. Vadinasi, mes milžiniškai padidinome socialinių pašalpų gavėjų skaičių ir tikimės, kad išlaikysime visą PVM tarifą. Tai padarę pamiršome, kad padarėme milžinišką kiekį socialiai remtinų asmenų, ir tada vis dėlto nusprendėme įvesti lengvatinį tarifą, bet pamiršome, kad žmonės yra remiami ne tiktai miestuose, kurie turi centralizuotą šildymą, bet yra remiami ir žmonės, turintys individualius namus, kurie kūrenami, ir vėlgi daugiausiai kaime. Kaime už malkas ar medžio granules reikės mokėti 21 % PVM. Mieste, kur galbūt gyvena pasiturintys ir dėl to tas prabangaus nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas, būtent ten, bus taikoma lengvata. Taigi siūlau suvokti, į kokį trilerį perėjo tai ir kiek mažai logikos tai turėjo, ir nebalsuoti už tokį įstatymą, kuris stabdo renovaciją. Renovacijai iš tikrųjų reikėtų pinigų, remti iš tikrųjų tuos, kurie neturi pinigų kompensacijoms. Kviečiu pasisakyti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Iš tiesų, ką kolega Simas sakė, po ilgų dvejonių ar po ilgų diskusijų vis dėlto Vyriausybė ryžosi… Partija ir frakcija „Tvarka ir teisingumas“ buvo ta, kuri palaikė ir kuri kalbėjo, kad reikia dialogo, reikia susitarimo. Nepaisant to, tas trileris vyko ten tris, keturis, penkis mėnesius ir jis šiandien yra. Deja, išties apgailestauju, kad kolegos nepritarė mano rengtam projekto siūlymui dėl kitų rūšių ir kas dabar J. Oleko turėjo būti svarstoma. Yra paprasčiausias dalykas, ką turi Latvija ir ką turi Estija – prieš gerą dešimtmetį jų Vyriausybės, norėdamos išvengti juodų pinigų, arba nešvarių pinigų, medžio pramonėje, kito kuro pramonėje, t. y. granulės, durpės ir kita atsinaujinanti energetika, būtent pritaikė 5 % PVM lengvatą. Kitų metų pabaigoje jie reikalauja, kad būtų tos deklaracijos. Išties solidarumo mes gal šito įstatymo projektu taip ir neišlaikome, kad visiems vienodai būtų taikoma šita lengvata, bet aš esu už tokį projektą. Aš esu už, kad dialogas buvo surastas, ir tikiuosi, kad Vyriausybė ateityje ryšis pritarti visų šildymo rūšių lengvatai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, truputį reikės pakartoti kai kuriuos aspektus. Šitas įstatymas arba 9 % šildymui PVM lengvata, tai yra, ko gero, Seimo blaškymosi etalonas. Jau čia buvo paminėta, trys, keturi, kiek kartų kas balsavo, kaip keitė nuomones. Aš manau, kad šitas įstatymas turėtų įeiti į parlamentinę istoriją kaip chrestomatinis pavyzdys, kaip Seime galima daryti sandorius. Girininkijas už 9 % arba 9 % už girininkijas, kaip kam labiau patinka… (Balsai salėje) Urėdijas, atsiprašau, urėdijas. Kaip kam labiau patinka.
Negaliu pritarti vien dėl to, kad lygiateisiškumo šitame įstatyme absoliučiai nėra. Dalis žmonių lieka be jokių lengvatų, o lengvata suteikiama net tiems, kuriems tikrai pagal visus kitus mūsų įstatymus nepriklausytų. Kai kalba kolegos ir susirūpina apie išlaikytinius ir prašytojus, tai Lietuva visa yra išlaikytinių, nes šitą lengvatą gaus virš 700 tūkst., ten kiti gyvenantys kaimo sodybose, bakūžėlėse gauna kitokias dar lengvatas, na ir visi tie virš 1 mln. dirbančiųjų – visi gauna kokias nors lengvatas. Aš manau, kad mes turėtume susikoncentruoti, kad parama turi eiti tiktai tiems, kam tikrai reikia, todėl tikrai nepritarsiu šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Reikia pripažinti turbūt visiems, kad Vyriausybės įvardintą biudžetą ar kaip socialiai orientuotą biudžetą tikrai patvirtina ir šitas įstatymas ir būtent 10 % nuo remiamų pajamų tiktai, jeigu viršys, jau bus kompensuojama. Antras dalykas, ir PVM lengvata. Tai, aišku, pirminis mūsų siekis, kad iš viso žmonių pajamos būtų tokios, kad nereiktų kompensuoti. Aš visiškai pritariu kolegoms, tai visų mūsų ir tikslas, ir didžiausia svajonė. Bet kol yra tokių žmonių, ir nemažai, kuriems reikia kompensuoti, kurių pajamos yra mažos, tai šis projektas būtent padidina jų galimybę gauti daugiau paramos už centrinį šildymą, kartu ir pagerinti jų socialines sąlygas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas. Išsibraukė, atsisako. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kai ką galima matyti šitame įstatyme ir pozityvaus, paliekama lengvata centralizuotam šildymui nemažai daliai didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose gyvenančių žmonių. Tačiau pagrindinis motyvas, kodėl aš kalbu prieš, yra tai, kad neatsižvelgiama į lygiai pusę žmonių, kurie naudojasi ne centriniu šildymu, o patys šildosi savo namus ir tai šilumos daliai vartoja ekologišką lietuvišką biokurą, paprastą medieną ar medžio granules. Deja, mes šituos žmones paliekame nuošalėje, jiems, be to, kad reikia patiems kurtis ir kiekvieną dieną ar per kelias dienas kartą pasikūrenti, atlikti dar tam tikrą darbą, o negyventi komforto sąlygomis gaunant centralizuotą šilumą, mes jiems pritaikome, paliekame 21 % pridėtinės vertės mokesčio tarifą.
Antras dalykas, šiandien mes svarstydami biudžetą kalbame apie tai, kad mes negalime didinti išlaidų, nes yra tokia finansinė drausmė, net nepaisant to, kad surenkamos didesnės pajamos. Bet pasiūlymas, kuris buvo teiktas dėl šito įstatymo projekto, kad mes galime sumažinti tam tikras mūsų pajamas būtent tų žmonių, kuriems yra sunkiausia patiems gaminti šilumą, iš tikrųjų leistų, nepažeidžiant finansinės drausmės, suteikti paramą turbūt daugiausiai nelabai pasiturintiems žmonėms. Todėl aš negaliu pritarti šitam projektui, nors matau tam tikrą pozityvą dėl centrinio šildymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū. Gaila, gerbiami kolegos, kad kai kas nepritaria pateiktam įstatymo projektui. Suprantama, buvo dvejonių, buvo svarstymų, nes sumos, kurios skiriamos PVM lengvatai dengti, yra gana ženklios. Todėl turbūt nereiktų kreipti dėmesio į procesą, reikėtų kreipti dėmesį į galutinį rezultatą. Aš manau, kad ta PVM lengvata yra labai naudinga žmonėms. Žinoma, būtų gerai, kad būtų pritaikyta mokesčio lengvata ir kitomis kuro rūšimis besinaudojantiems gyventojams, tačiau yra vienas skirtumas. Centralizuotas šildymas – tai esi prijungtas, gyvenamasis namas, daugiaaukštis namas, prie vamzdžio ir kitų alternatyvų nėra, o individualus namas gali turėti kelias kuro alternatyvas. Aš tikiu, kad šitoje Vyriausybėje grįšime prie šito klausimo, matyt, svarstydami ir galimybę suteikti kitomis kuro rūšimis besinaudojantiems gyventojams pajamų mokesčio lengvatą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, kviečiu apsispręsti dėl šio įstatymo projekto balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 85, prieš – 3, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1240(3) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1234(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys S. Jakeliūnas.
Pasiūlymų nėra. Galite neiti į tribūną. Vienas straipsnis. 1 straipsnis. Ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu nepritarti projektui, nes jis nukelia dar metams tą tikrai teisingesnę, solidaresnę valstybės tarnautojų atlyginimų koeficientų sistemą, kuri būtų leidusi šiek tiek pagerinti mažesnius koeficientus turinčių valstybės tarnautojų situaciją. Tikrai yra siūlymas socialiai nejautrus. Man bus keista, jeigu už jį balsuos ypač tos frakcijos, kurios savo pavadinime turi žodį „socialdemokratinis“. Vieni, kaip matau, iš užsirašymo, tikrai nebalsuos, bet žiūrėsime, kaip kiti balsuos.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Socialiai teisingesnė ir efektyvesnė valstybės tarnybos įstatymo versija yra rengiama, iš tikrųjų baigiama parengti ir būtent dėl to yra siūlymas nukelti dalį to įstatymo įsigaliojimo vieneriems metams tam, kad sistemiškai ir kompleksiškai mes, matydami visumą, galėtume priimti tuos sprendimus. Įvertindamas ir tai, kad sprendimas nenukelti kainuotų biudžetui nuo 10 iki 12 mln. papildomų eurų, kurių dabar jau visiškai neturime, siūlau atitinkamai palaikyti šitą siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš taip pat raginu kolegas susimąstyti prieš balsuojant ir tikrai pagalvoti, kad reikia balsuoti prieš šito įstatymo priėmimą. Nepaisant to, kad valstybės biudžetui tikrai tai atneštų 12 mln. minus, mes taip pat nematome šiandien Seime pateikto žadėto ir tokio laukiamo Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo įstatymo, kuris kardinaliai pakeis darbo apmokėjimo sistemą, dėl kurios tikrai tas apmokėjimas taps ir geresnis, ir solidaresnis.
Matau, kad šiuo metu tie siūlymai tikrai yra reikalingi, nes tolygiai neina ir pažadų įvykdymas, kad valstybės tarnyboje darbo apmokėjimas bus išspręstas iš esmės ir per bazinio koeficiento padidinimą. Todėl raginu kolegas tikrai balsuoti prieš ir neatidėti tokių reikalingų pokyčių valstybės darbo apmokėjimo sistemoje priėmimo.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žinant, kas vyksta su baziniu dydžiu, kai balsuojama kas antrą dieną dėl skirtingų dydžių, šiandien mes vėl komitete dar kartą svarstėme, tai šitas įstatymas, apie kurį mes kalbame, tai yra valstybės tarnautojų, kurie turi mažus koeficientus ir yra maži atlyginimai, atlyginimų padidinimas. Tai buvo siejama laikinai su naujuoju Valstybės tarnybos įstatymo atsiradimu. Šiam Seimui ir šiai Vyriausybei, na, Vyriausybei gruodžio 12 dieną bus metai, Seimui metai jau buvo, prieš tai buvo Vyriausybė ir Seimas, kuris du kartus nukėlė šitą įstatymą ir Valstybės tarnybos įstatymo nepriėmė.
Tokiais sprendimais Seimas rodo nepagarbą valstybės tarnautojams, kurie dirba, rengia mums dokumentus, vienokius, kitokius, jie parengia daugiausia, bet mes už darbą jiems nenorime mokėti didesnių pinigų. Čia yra pavyzdys – vėlgi rinkimų kampanijos metu buvo šnekama viena, atėjus į valdžią kartojamos buvusių vyriausybių ir seimų klaidos. Toliau darome, kaip reikia kažkam, bet ne tai, ką žadėjome žmonėms.
Motyvai prieš – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Visiškai nesistebiu, kad niekas čia pernelyg nesiveržia kalbėti už, išskyrus Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Aš noriu tiesiog priminti gerbiamiems kolegoms. Prieš porą savaičių, kai svarstėme įvairius bazinio dydžio didinimo variantus, kaip sudėtinga buvo, ir visą laiką kalbame apie tai, kad bazinio dydžio padidinimas puse euro yra didžiuliai pinigai valstybės biudžete, nes reikia tiesiog horizontaliai visur tokiu pačiu dydžiu tuos atlyginimus padidinti.
Šiuo atveju ir yra projektas, kuris leistų išspręsti tą problemą ir padidinti darbo užmokestį tiems valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestis išties yra pats mažiausias. Turbūt taip ir reikia pasirinkti, ar vienodu mastu padidinti atlyginimus visiems valstybės tarnautojams ir tada registruoti kažkokius keistus pasiūlymus, kad kai kam tas padidinimas negalioja, nes kaip tai atrodys prieš žmones, ar vis dėlto spręsti klausimą, susijusį su mažiausio darbo užmokesčio padidinimu, ką puikiausiai ir būtų galima padaryti pritarus, tiksliau sakant, neatidėjus dar vieną kartą šio įstatymo įsigaliojimo.
Man labai keista, kad šio įstatymo įsigaliojimo atidėjimas yra siejamas su valstybės tarnybos reforma, nes jeigu jau bus toks geras valstybės tarnybos darbo apmokėjimas, tai galbūt šitą įstatymą išvis galima jau dabar pripažinti netekusiu galios, jeigu tikrai nuo 2019 metų mes turėsime kitą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Bet aš kažkodėl tuo abejoju, todėl tikrai raginčiau kolegas, ypač tuos, kurie labai daug kalba apie socialinę atskirtį, pajamų nelygybę ir kitus labai labai svarbius dalykus, vis dėlto įvertinti, kad šitas projektas būtent ir leidžia tuos klausimus geriausiai spręsti, daug geriau, daug taikliau negu bet koks bazinio dydžio padidinimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1234.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 58, prieš – 21, susilaikė 21. Įstatymui (projektas Nr. XIIIP-1234) pritarta. (Gongas)
11.45 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1807 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-376(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-376(3). Pranešėjas – Seimo narys T. Tomilinas, tačiau pasiūlymų nėra, tai į tribūną eiti nereikia.
Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galima.“) Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti ir pritarti šiam įstatymo projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 77, prieš nebuvo, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-376(3) priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių… (Balsai salėje) Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik atkreipsiu dėmesį į du paskutinius mūsų balsavimus. Štai paskutiniu balsavimu mes turbūt logiškai pasirūpinome, kad gerus atlyginimus gautų aukštas pareigas užimantys valstybės tarnautojai, sakykim, Kainų komisijos nariai, bet kai reikėjo balsuoti prieš tai dėl mažiausius atlyginimus gaunančių tarnautojų, kad jie gautų bent šiek tiek daugiau už minimalią algą, deja, mes to jautrumo visiškai neparodėme ir balsavome kitaip.
11.47 val.
Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1242(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1242(2). Pranešėjas – Seimo narys J. Varkalys. Tačiau pasiūlymų nėra, kviesti į tribūną nebūtina. Galima priimti pastraipsniui.
1 straipsnis, kurį sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1242(2) priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1244(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1244(3). Pranešėjas – Seimo narys A. Sysas.
Galime priimti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis.
Turime Seimo nario A. Syso pasiūlymą. Prašom pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nesileisiu į ilgas kalbas. Mano siūlymas buvo, kad praėjus septyneriems metams nuo krizės pradžios, kai savivaldai reikėjo skirti be galo dideles lėšas socialinei piniginei paramai, į ateitį mes žiūrėtume realiai ir šitai paramai mes skirtume tiek, kiek faktiškai naudojame, su sąlyga, kad lėšos nebūtų mažinamos savivaldai. Todėl galbūt tas pasiūlymas buvo ne iki galo išmąstytas ir visi matė daugiau neigiamo negu teigiamo. Bet aš manau, kad su šiuo pasiūlymu mes grįšime svarstant 2019 metų biudžetą ir įstatymus. Aš atsiimu ir siūlau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Dėl kito pasiūlymo siūlau balsuoti. Mes numatėme tų lėšų panaudojimo tikslus. 5 dalyje yra numatytos dešimt sričių, kur savivaldybės sutaupytas lėšas galėtų naudoti. Kadangi socialinių išmokų skaičiavimu užsiima ir savivaldybės administracijoje dirbantys socialinių išmokų specialistai, jiems savivalda negalėjo taikyti sutaupytų lėšų darbo užmokesčiui didinti, todėl buvo kreiptasi ne tik į mane, bet ir į kitus Seimo narius iš įvairių regionų. Aš manau, kad tai yra logiškas pasiūlymas, kad jie būtų įrašyti, o savivaldybės administracija, sutaupiusi lėšų, nuspręs, kam ir kiek būtų galima skirti ir padidinti darbo užmokestį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 palaikančius, kad būtų svarstoma…
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. …ši pataisa? Turime. Bendru sutarimu galime pritarti. Komiteto nuomonė yra pritarti?
A. SYSAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Tada visam 2 straipsniui su pataisomis galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Bendru sutarimu. Pritarta. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju, pritarta. 9 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėkoju pranešėjui. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1244 priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1245(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1245. Pranešėjas – Seimo narys T. Tomilinas. Gerbiamieji kolegos, galime priiminėti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, kuriame yra 25 straipsniai, tai dėl jo 9 straipsnio yra Seimo narių T. Tomilino, S. Jakeliūno ir R. Baškienės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Pristato Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog yra rastas kompromisas, kad šešis bazinės socialinės išmokos dydžius per mėnesį taikytume besimokančioms motinoms, kartu auginančioms vaikus, ir toms, kurios nedirba ir neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Iš tikrųjų valstybės biudžeto išlaidos nebūtų pakankamai didelės, tai sudarytų apie 47 mln., bet mes labai atsakingai padėtume toms mamoms, kurios augina vaikus ir studijuoja, todėl siūlome pritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ar turime 29 Seimo narius, kad būtų svarstoma? Tikėtina, kad turime. Galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma? Ačiū, pritarta. Komiteto nuomonė?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas šiandien svarstė šią pataisą ir komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Bendras sutarimas nežinau, su kuo buvo rastas, bet, mano nuomone, sumažinimas yra prastesnis variantas, negu buvo pasiūlyta. Pirmiausia, kai mes su Rimu pasiūlėme šitą pasiūlymą, buvo pasiūlyta 10 BSI, paskui komitetas sumažino iki aštuonių, o dabar sumažinta iki šešių. Nežinau, su kuo tas kompromisas buvo rastas, bet tikrai ne su tomis motinomis, kurios studijuoja ir turi išlaikyti savo vaikus. Mes kalbėjome komiteto posėdžio metu, kad tai yra lemiamas sprendimas studijuojančiom merginom ne tik apsispręsti auginti savo vaiką, bet apsispręsti jį gimdyti. Nes kai tu neturi sukaupęs darbo stažo ir žinai, kad turėsi gyventi iš 152 eurų mėnesį su savo vaiku, tai tikrai yra ne tas dydis, kuris paskatina tave tai daryti. Tiesiog žmogiškai nusprendėme, kad turėtų būti dvigubai tas dydis didesnis, t. y. 300 eurų per mėnesį. Mano nuomone, tai yra tikrai labai maži pinigai.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Turime apsispręsti dėl šios pataisos. Kas pritaria Seimo narių pataisai ir komiteto nuomonei pritarti, balsuoja už, kiti balsuoja kitaip.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 75, prieš – 2 , susilaikė 13. Pataisai pritarta.
Toliau kitas pasiūlymas dėl 11 straipsnio 1 straipsnio 11 dalies, arba seno 11 straipsnio. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas svarstė pastabą ir jai pritarė.
PIRMININKAS. Ir jai pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu šiai pastabai? Dėkoju, pritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių T. Tomilino, S. Jakeliūno ir R. Baškienės.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Susiję…
PIRMININKAS. Bet jis yra ir mes turime žinoti. Bendru sutarimu galime svarstyti šią pastabą. Kas norėtume pristatyti esmę? Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tai iš esmės susiję pasiūlymai, kadangi mes dėl pirmojo jau priėmėme sprendimą, dabar atitinkamai yra pakoreguotas 21 straipsnis.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarėme. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Bendru sutarimu galime pritarti. Dėl 1 straipsnio su šiomis pastabomis galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui, kuriame yra 25 straipsniai? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi praeitą kartą jau balsavus dėl išmokų vaikams, kilo tam tikras triukšmas žiniasklaidoje ir visur, kad iš tikrųjų bus labai apsunkintos besikreipiančios mamos, tai bus sudėtinga, ir ne visos mamos, ir tėvai galės kreiptis ir gauti tas išmokas vaikams, todėl yra toks siūlymas, kad jeigu išmoka vaikui yra paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, įsigaliojus šiam įstatymui, išmokos vaikui dydis perskaičiuojamas be išmokos gavėjo prašymo ir išmokos mokėjimas tęsiamas iki paskirtos išmokos nustatyto mokėjimo laikotarpio pabaigos. Taip yra palengvinamas ir socialinių darbuotojų darbas, ir pačių tėvų kreipimasis šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Neabejoju, kad turime 29 palaikančius, kad būtų svarstoma ši pataisa. Kadangi komitetas pritarė, siūlau pritarti tai pataisai bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Tada bendru sutarimu kviečiu pritarti 2 straipsniui. Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvų yra dėl viso įstatymo projekto. Motyvai už – V. Kravčionok.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamieji, mūsų frakcija dar praeitoje kadencijoje pasiūlė žengti ryžtingą žingsnį ir skirti 120 eurų sumą vaikams. Ir tai nebūtų pašalpos, kaip kartais yra interpretuojama ir šioje salėje. Mūsų manymu, tai būtų didelė investicija į ateitį, bet, deja, po pateikimo mūsų projektas guli stalčiuose. Deja, pinigų ateičiai nėra.
Šiandien siūloma skirti 30 eurų suma, manau, nepadarys jokio proveržio, kai kurios šeimos net nepajus šitos išmokos. Bet kadangi čia vis tiek gal ne žingsnis, gal žingsnelis, bet į priekį, tai mūsų frakcija palaikys ir kviečia visus palaikyti šio įstatymo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš suprantu tikslus ir ryžtingą žingsnį ir galbūt reikėtų jį žengti, bet nesu tikras, ar pasirinktos priemonės pasieks tuos tikslus, kuriuos Vyriausybė ir valdančioji dauguma yra užsibrėžusi. Mes paimame iš dirbančiųjų (ir paimame daugiausia), duodame visiems ir sakome, kad visus vaikus mylime vienodai. Bet realiai, palikdami vaiko išmokas mažiausiai uždirbantiems arba gyvenantiems iš pašalpų, mes rodome, kad tas šeimas, kurios nedirba, kurių tėvai nedirba, mes remsime labiausiai.
Galbūt reikia tą daryti. Bet puikiai žinome, kad dalis šeimų, kurios gyvena iš pašalpų, gyvena labai varganai ir nesirūpina savo vaikais. Dažnai turi priklausomybių problemų, geria, gyvena iš pašalpų, dažnai smurtauja. Ar tikrai mes, skirdami toms šeimoms papildomų pinigų, nekeldami sąlygų galbūt gydytis nuo priklausomybių, galbūt susitvarkyti šeimoje ir užkirsti kelią smurtui, keisti savo elgesį, ar tikrai skirdami papildomų lėšų, papildomų išmokų, papildomą pašalpą mes priversime jas rūpintis vaikais?
Nesu tikras, ar iš tikrųjų pasieksime tokį rezultatą, ir visą laiką maniau, kad pašalpa, parama turėtų skatinti žmones kaip nors kitaip elgtis. Galbūt gimdyti daugiau vaikų, galbūt labiau rūpintis vaikais. Nesu tikras, ar šis siūlymas ir šis instrumentas paskatins žmones labiau rūpintis vaikais, tuos, kurie jau šiandien nesirūpina. Galbūt gavę papildomų pinigų jie tik daugiau išgers, daugiau palėbaus ir vaikams tų pinigų neskirs.
Pasaulyje yra daugybė pavyzdžių, kuomet papildoma parama vaikams yra skiriama ne kam nori, bet socialinėms paslaugoms, sveikatos apsaugos paslaugoms, užimtumui skatinti, būreliams. Čia mes tiesiog išdaliname pinigus. Taigi kviečiu tikrai susimąstyti, nes pasirinktos priemonės gali nepasiekti tų tikslų, kurių siekiame.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šis projektas – tai didelis žingsnis į priekį dėl paramos vaikams ir, be abejo, socialinio teisingumo požiūriu tai labai gerai, nes būtent mažesnes pajamas gaunantys žmonės gaus tiek pat, kiek ir dideles pajamas, ko nebuvo anksčiau… gaunantys žmonės ir vaikai.
Antras dalykas. Aišku, tai nėra galbūt viršūnė, geriausias pasiekimas, ateityje reiktų didinti pagal valstybės išgales tas išmokas. Aš manau, kad ir šis žingsnis tikrai pagerins Lietuvos demografinę situaciją.
Be abejo, rizikos yra. Kaip kalbėjo kolega M. Majauskas, yra dalis šeimų, kurios gyvena asocialų gyvenimą, ten yra vaikų ir t. t., tačiau mes stipriname vaiko teisių apsaugą. Priimami įstatymai ir keičiama pati sistema, aš manau, padės išvengti blogų atvejų pavyzdžių, kurių pasitaiko visuomenėje. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kaip žiūrėsi: žingsnis į priekį ar žingsnis atgal. Aš prisiminsiu tik 2007 metus, kai socialdemokratai buvo valdančiojoje daugumoje, visi vaikučiai gavo vaiko išmokas. Deja, paskui buvo atsiradęs tarpas, kad vaikai buvo surūšiuoti, ir šiandien mes grįžtame, man atrodo, prie teisingos tvarkos, kad visi vaikai tuos pinigus galėtų gauti.
Deja, aš turiu išsakyti pastabas, kodėl užsirašiau kalbėti prieš įstatymą.
Pirma. Daliai žmonių niekas nesikeičia. Dalis dirbančių šeimų, gražių, net ne tos šeimos, kurias minėjo kolegos, bet normalių jaunų šeimų, baigusių aukštuosius mokslus, pradėjusių dirbti tėvynei, gaus tą patį, nes pagal ankstesnę tvarką jiems buvo neapmokestinamųjų pajamų dydis kitoks, kada jie augino vaikučius. Šiandien tiesiog iš vienos kišenės perdedama į kitą ir jauną šeimą ne tik gauti pašalpą arba vaiko pinigus, bet ir dirbti, iš to turėti papildomų vaiko pinigėlių – mes iš jų atimame. Todėl šiuo atveju mes neskatiname dirbti, ko, aš manau, norėtume, kad visi galėtų dirbti ir auginti vaikus.
Antra. Mes tiek žadėjome tuos vaiko pinigus ir kalbėjome apie paramą tėvams, bet šiandien mes juos varome nešti pažymas, prašymus. Apkrauname pačius tėvus tokiais prašymais ir apkrauname papildomu biurokratizmu ir savivaldybių darbuotojus. Todėl manau, kad šie motyvai yra pagrindas, kas neatitinka.
Mūsų kolegė D. Šakalienė yra užregistravusi pataisas, bet jos yra šiek tiek vėluojančios, jos šiandien nėra svarstomos. Jos galėtų tas problemas išspręsti ir tada mes galėtume visi vieningai pritarti teikiamoms pataisoms, teikiamam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, deja, mums niekaip nepavyksta atsikratyti mitų net šioje salėje ir iš tiesų aš labai raginu kolegas nustoti klaidinti visuomenę ir bent jau domėtis ta tema, apie kurią kalbate.
Pirmiausia, jokių pažymų lakstyti, prašyti nereikės. Dabartinė sistema veiks, kaip veikia, kalbant apie ypatingą skurdą patiriančias šeimas. Tačiau pagal naują sistemą, kur įvedamos universalios išmokos, reikės vieną kartą per 18 metų tėvams užrašyti savo vardą, pavardę internetu ir nurodyti sąskaitą, į kurią pervesti pinigus. Viskas, jokių pažymų, jokių lakstymų: penkios minutės, trys minutės internetu.
Kalbant apie tai, ką kalbėjo kolega M. Majauskas. Čia iš tikrųjų jau yra stambaus masto klaidinimas. Kai M. Majauskas kalba apie girtuoklius ir tuos žmones, kurie tikrai neverti paramos, tai jis kalba apie socialinės rizikos šeimas, būkime tikslūs. Socialinės rizikos šeimų skaičius Lietuvoje svyruoja nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. Tai yra 1–2 % Lietuvos žmonių. Taip, šioje grupėje yra daug problemų ir vaiko pinigai nėra mokami šiems žmonėms, nes ateina socialinis darbuotojas, patikrina, kalbasi, dirba su šeima. Nieko nepasikeis, nereikia klaidinti žmonių.
Antra grupė tai yra 3,9 % Lietuvos žmonių. Tai gilų skurdą patiriantys žmonės ir ten jau yra ne tik girtuokliai. Tokį visišką gilų skurdą dažniausiai regionuose, kaime – ten mes mokame socialines pašalpas. Ir vėlgi tiems žmonėms niekas nesikeičia, nes vaiko pinigai jų šeimos pajamų nepaveiks. Didžioji problema yra 30 % Lietuvos vaikų… dirbančių, sunkiai dirbančių žmonių, kurie negauna tos visos lengvatos, apie kurią jūs, kaip turtingas žmogus, kalbate. Jūs ją gaunate visą. Mes kalbame apie lygybę šioje valstybėje ir pagaliau žengiame žingsnį jos link.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau pasidžiaugti, kad daug vaikų dabar papildomai gaus vaiko išmokas. Yra labai gera žinia, kad 530 tūkst. vaikų gaus išmokas. Čia, sakykime, ta geroji žinia ir pasibaigia, nes žadėdami pasirūpinti, kad mūsų vaikai neskurstų, kad mažėtų pajamų nelygybė, o atrodo, kad šiuo įstatymu mes keliame vieną iš tokių tikslų – mažinti skurstančių vaikų skaičių ir mažinti pajamų nelygybę, mes, iš valstybės biudžeto paėmę 195 mln., vis dėlto šių problemų iki galo neišsprendžiame, nes žadėdami, kad duosime visiems tas universalias išmokas vaikams, mes atėmėme galimybę dirbantiems žmonėms, kurie augina vaikus, gauti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tai yra tikrai labai bloga žinia, kurią mes siunčiame savo gyventojams, juo labiau kad pažadai buvo ir Vyriausybės programos priemonių plane yra numatyta, kad šalia vaiko išmokų taip pat bus išlaikytas ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis vaikams. Turime nuosekliai link to eiti. Jeigu pagal biudžetą neišgalime, galėjome numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad kiekvienais metais mes kokiu nors būdu galėtume turėti abi šias priemones. Jos tikriausiai prisidėtų ir prie demografijos problemų sprendimo, taip pat prie emigracijos problemų sprendimo. Galvoju, kad nors, viena vertus, įstatymas yra labai teigiamas, bet, kita vertus, siūlau susilaikyti ir nebalsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kolegoms vis dėlto siūlyčiau šiuo atveju tikrai nepolitikuoti. Labai aiškiai, elementariai išdėstė T. Tomilinas. Nereikia kaitalioti minčių – vieną dieną taip šnekame, kitą dieną taip šnekame, gal laikykimės bendro tikslo?
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamam Robertui, kuris ką tik šnekėjo, pasakysiu. Na, tikrai nepolitikuojame, tačiau nerimą kelia pats požiūris, kaip yra perskirstomi tie pinigai. Užuot iš esmės automatiškai žmonėms liktų tie 30 eurų taikant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, dabar atsiranda tas mechanizmas. Sutinku su T. Tomilinu, jis tikrai nėra gremėzdiškas, tačiau iš principo žmogus turi kreiptis į valdžią, tada geroji tetulė valdžia duos tuos pinigėlius. Iki šiol šito nereikėjo. Taip, galima sakyti, kad tai nedidelė biurokratinė procedūra, tačiau vis dėlto pilietis su ištiesta ranka turi kreiptis. Iki šiol galiojusi tvarka numatė dirbančiam asmeniui automatišką išmoką, jeigu jis turi vaikų. Reikėjo spręsti, mano manymu, ieškoti galimybių rasti daugiau pinigų vaikams, šeimoms, auginančioms vaikus, ir skirti daugiau pinigų. Iš principo toks dalykas neatsitiko, o atsirado papildoma nedidelė biurokratinė procedūra, kuri padaro žmogų vėl tokį, kuris turi klebenti valdžios durų rankeną.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Dėl istorijos turiu paminėti, kad buvo gauti D. Šakalienės pasiūlymai, bet gauti tik šiandien, tai jie yra nesvarstomi. Dabar turime apsispręsti dėl šio įstatymo ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 80, prieš – 1, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1245) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, tęsiame darbą. Dėkoju, kad jūs taip sutelktai ir gražiai dirbate. Mes einame minutė minutėn pagal mūsų numatytą darbotvarkę.
12.15 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1219(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1219(2). Priėmimas. Kviečiu gerbiamą A. Sysą. Mes aptarsime pasiūlymus.
Dar minutėlę, dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš galbūt repliką po balsavimo, kadangi mano vardas ir pavardė buvo paminėti kelis kartus. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad tikslas yra geras – gelbėjam vaikus, skiriame paramą šeimoms, bet iš tiesų keliaudami per Lietuvą matome įvairių šeimų, kartais labai sudėtingų šeimų. Ar pridėję ranką prie širdies tikrai galėtume pasakyti, kad skiriami papildomi pinigai tai šeimai, sudėtingai šeimai, kartais socialinės rizikos šeimai, tikrai nukeliaus vaikams? Matyt, ne. Aš labai kviečiu rimtai paieškoti priemonių, kaip skiriami pinigai galėtų pasiekti vaikus. Galbūt teikiant sveikatos paslaugas, socialines paslaugas, užimtumą skatinant, galbūt būrelius, o ne tiesiog dalijant laisvai ir nežiūrint, kam tie pinigai nueina. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Mykolai. Manau, ateityje mes dar labiau susitelksime prie šio klausimo.
O dabar maloniai prašau gerbiamą A. Sysą. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta.
Dėl 2 straipsnio gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašome pakomentuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Nepritarėme todėl, kad praeitų metų pavasarį, taisydami įstatymus, mes šitą kaip draudimo rūšį išbraukėme, nes Lietuvoje sveikatą draudžiame naudodami du fondus: Socialinio draudimo fondą, kur mokame ligos išmokas, ir Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, t. y. ligoninių išlaikymas ir gydymas ligoninėse. Sveikatos ministerija kaip tik kreipėsi į komitetą, kad būtų grąžintas šitas užrašas, nes iškyla problemų dėl tarptautinės teisės. Komitetas sutiko, įrašė ir yra sutarimas ateityje apskritai ir grįžti prie sveikatos draudimo, pagalvoti, kaip tą problemą spręsti konsoliduotai, kad nebūtų naudojami du atskiri fondai. Todėl nepritarėme Teisės departamentui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Galime. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Jis analogiškas.
PIRMININKĖ. Jis analogiškas. Taip pat pritariame bendru sutarimu komiteto nuomonei nepritarti. Dėl viso 2 straipsnio. Galime priimti su komiteto pataisymais? Galime.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas laikosi tuos nuostatos ir primena Seimo nariams, kad svarstant socialinį modelį ir Darbo kodeksą kompleksiškai buvo žiūrima į tai, suteikėme darbdaviams daugiau lankstumo, bet darbuotojai turėjo gauti daugiau saugumo. To saugumo buvo… lankstumo buvo siekiama pasirašant didesnį kiekį terminuotų sutarčių, bet tada darbdavys už tokius darbuotojus turi mokėti dvigubą draudimą nuo nedarbo, nes šitie žmonės turi didesnę galimybę likti be darbo ir gauti bedarbio išmokas. Komitetas nesiūlo daryti jokių išimčių. Nemanau, čia diskusijos buvo dėl gydytojų, kad gydytojai yra ta kategorija, kuriems reikia terminuotų sutarčių. Pažįstu daug gydytojų, kurie dirba įvairiose sveikatos gydymo įstaigose ne vienerius metus, ir tas jų varymas į terminuotas sutartis neprideda nei jiems sveikatos, nei gydytojams, kurie lieka Lietuvoje. Todėl komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti bendru sutarimu. Ir 3 straipsnį galime priimti? Taip, galime priimti.
Dėl 4 straipsnio yra gautas Seimo narių R. Baškienės, A. Širinskienės, A. Nekrošiaus pasiūlymas, tačiau kolegos, įsigilinę į Socialinių reikalų ir darbo komiteto argumentus, į svarstymą, kuris vyko šiandien, informavo, kad atsiima ir neprašo dėl to balsuoti, nes komitetas pasiūlymui nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime visą 4 straipsnį priimti? Galime priimti. 5 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime priimti. 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime priimti. Dėkojame komiteto pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, ačiū už tai, ką nubalsavote svarstant ir komiteto nuomonę. Bet noriu priminti, kad šitas įstatymas turi dar tokią užslėptą… Apie tai daug nekalbame. Iš principo šiuo įstatymu mes sumažiname įmokas, kurias moka ūkininkai, ir tai „Sodros“ biudžetui kainuos 2 mln. eurų, bet manau, kad yra svarbiausias dalykas, nuo ko mokama. Kai mes imame dydį minimalią mėnesinę algą, tai yra vienas dalykas, kitas dalykas, kai imame pajamas. Paprasčiausiai dalis tada rodo nulines pajamas ir nesidraudžia. Mes lyg juos įvedame į naujas draudimo rūšis – ir nedarbo, ir ligos, bet jeigu skaičiavimas bus ne nuo fiksuoto dydžio, o nuo deklaruojamų pajamų, tai šita mūsų Lietuvos piliečių dalis liks neapdrausta. Tai yra tas šito įstatymo minusas pradedant tuo, kad sakau – mažėja įmokos, antra, kad, ko gero, po metų mes pamatysime rezultatą, kad nesidraudžiančių yra dar daugiau ir sistemos mes nestipriname. Todėl aš šiuo atveju tikrai negaliu pritarti šitam įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 54, prieš – 1, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1219(2) priimtas. (Gongas)
12.24 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-470(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės 1-18 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-470(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. Tad T. Tomilino nekviečiu į tribūną. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norintys kalbėti. A. Sysas – nuomonė už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi niekas nenori protestuoti, siūlau tikrai pritarti. Čia bus šiek tiek daugiau aiškumo dėl darbo apmokėjimo. Žmogus, eidamas į darbą, vis dėlto galės pasižiūrėti, koks realesnis yra darbo užmokestis vienoje ar kitoje įstaigoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-470(2) priimtas. (Gongas)
12.25 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1220(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1220(2). Priėmimas. Taip pat nekviečiu pranešėjo, nes pasiūlymų nėra gauta.
Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių, kaip jau minėjau, pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: balsavo 76. Už – 66, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1220(2) priimtas. (Gongas)
12.27 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1221(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1221.
Pastraipsniui. Du straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime 1 straipsnį priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1221(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
12.28 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1223(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1223(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Yra aštuoni straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta nė dėl vieno straipsnio. Tad neskelbiu dėl kiekvieno atskirai, prašau, galbūt visus juos galime priimti – 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 67, prieš 1, susilaikė 14. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1223(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
12.30 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2472 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1224(2) (priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 1-22 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2472 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1224(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Du straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nebuvo gauta.
1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1224(2) priimtas. (Gongas)
12.31 val.
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 3, 7, 11, 12, 13 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1225(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 3, 7, 11, 12, 13 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1225(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime priimti. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. 3 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Dėl 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime mano išvardintus straipsnius priimti? Galime.
Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti dėl Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1225(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
12.33 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1226(2) (priėmimas)
Dar vienas mūsų darbotvarkės klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1226(2). Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio yra gautas techninio pobūdžio Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Įsigaliojimas nuo 2018 m. sausio 1 d. Galime pritarti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 73, prieš nebalsavo, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1226(2) priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 4, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 23, 24, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 35 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1222(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 35 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1222(2). Priėmimas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A. Sysą. Aptarsime pasiūlymus, nes jų buvo gauta nemažai.
Pirmiausia pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl pavadinimo mes susitarsime po kitų straipsnių aptarimo. 1 straipsnį galime priimti? Galime.
2 straipsnis. Buvo gautas T. Tomilino, S. Jakeliūno pasiūlymas. Kolegos, galite pristatyti? S. Jakeliūnas. T. Tomilino nematau. Taip pat ir R. Baškienė teikė pasiūlymą. Atkreipiamas dėmesys, kad šis įstatymo projektas labai susijęs su tuo, kurį mes svarstėme dėl išmokų vaikams bazinio dydžio. Šiuo atveju kalbama apie vidutinio mėnesinio kompensuojamo darbo užmokesčio ligos išmokai apskaičiavimo. Siekiant užtikrinti, kad valstybinio socialinio draudimo biudžeto mokamų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų ir socialinio draudimo išmokų dydžio tapatumas būtų lyginant su valstybinio biudžeto mokamų išmokų dydžiu vaikams pagimdžiusioms ir besimokančioms mamoms, tikslinga suvienodinti minimalius socialinio draudimo lėšų mokamų įmokų dydžius.
Manau, kad kolegos pritars ir bus 29 Seimo nariai, kurie palaiko šitą pasiūlymą, todėl neskelbiu balsavimo. Komiteto nuomonė – pritarti. Ar komiteto pirmininkas norėtų?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, aš manau, kad ir balsuoti nelabai išeina, nes mes jau dėl kito įstatymo nubalsavome.
PIRMININKĖ. Taip, taip.
A. SYSAS (LSDPF). Negali būti skirtingos normos dviejuose kituose skirtinguose įstatymuose. Jeigu mes nubalsavome ten, tai reikia tą priimti.
PIRMININKĖ. Reikia tą priimti. Ačiū už labai argumentuotą pasiūlymą. Ar galime bendru sutarimu, kadangi jau priėmėme aną įstatymą? Visą 2 straipsnį galime priimti? Galime.
3 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime mano išvardintus. 11 straipsnis. Dėl jo buvo gauti taip pat Seimo narių S. Jakeliūno, T. Tomilino ir R. Baškienės pasiūlymai. Jie, beje, taip pat susiję su mūsų jau priimtu įstatymo projektu.
Teisingai sakau, pirmininke, taip? Galime pritarti komiteto nuomonei, nes komitetas pritarė. Visą 11 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 12 straipsnis. Galime priimti? Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke!
PIRMININKĖ. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Yra dėl motyvų, matyt, užsirašę.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų jūs buvote užsirašę dėl prieš tai mūsų aptarto straipsnio, dėl 11 straipsnio. Ačiū už pastabumą pranešėjui.
Gerbiamoji G. Skaistė turi nuomonę prieš dėl 11 straipsnio.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog norėjau atkreipti dėmesį, kaip ir dėl prieš tai svarstyto įstatymo, kad iš pradžių buvo bendras sutarimas dėl aštuonių bazinių dydžių, o ne šešių, ir tai, kas liko dabar, tai nėra kompromisas, tai yra iš tikrųjų blogesnė situacija, negu mes buvome suplanavę. Nesukaupusioms stažo moterims planavome, kad bus skirta 300 eurų per mėnesį, o dabar tai nebus padaryta, bus mažesnė suma.
Iš principo, kadangi kiekvieną kartą svarstydami, kad motinoms reikia skirti pinigų iš „Sodros“ biudžeto ir todėl pensininkai gaus mažesnes pensijas, mes kiekvieną kartą pradedame skaičiuoti kapeikas, tuo tarpu visa demografinė politika iš tikrųjų turėtų būti valstybės biudžeto dalis ir tai neturėtų būti daroma iš draudiminių lėšų. Manau, kad ne tik dėl šito įstatymo, bet apskritai turėtų būti daromos labai svarbios išvados ir priimtas sprendimas, kad visos motinystės išmokos turėtų būti mokamos iš valstybės biudžeto, kad nekiltų tokių klausimų, kam labiau reikia – pensininkams ar motinoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė pasiūlymui. Daugiau nuomonių dėl pasiūlymo norinčių sakyti nėra.
A. SYSAS (LSDPF). Tiksliau, komitetas pakeitė nuomonę.
PIRMININKĖ. Taip, taip. Ačiū. Kolegos, ar reikia dėl šito balsuoti, kadangi buvo išsakyta nuomonė prieš, bet mes jau dėl ano įstatymo apsisprendėme. (Balsai salėje)
Norite balsuoti? Jūsų valioje, balsuokime. Dėl T. Tomilino, S. Jakeliūno ir R. Baškienės pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė, o G. Skaistė išsakė nuomonę prieš.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 61, prieš – 7, susilaikė 24. Pasiūlymui pritarta. Už visą 11 straipsnį galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. 12 straipsnis. Kaip minėjau, pasiūlymų nebuvo gauta. 13 straipsnis.
A. SYSAS (LSDPF). Analogiška.
PIRMININKĖ. Taip pat yra gautas Seimo narių pasiūlymas, tačiau analogiškas, ir mes jau esame apsisprendę. Komitetas pasiūlymui pritarė. Galime pritarti? Galime. Dėl viso 13 straipsnio? Galime jį priimti? Galime priimti. 14 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. 15 straipsnis. Taip pat yra Seimo narių pasiūlymai, T. Tomilino…
A. SYSAS (LSDPF). Analogiškas.
PIRMININKĖ. Analogiškas. Todėl galime pritarti komiteto nuomonei – pritarti. Ir 15 straipsnį galime priimti. Dėkoju. Galime priimti. 16, 17, 18 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 19 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Ar norėtumėte komentuoti?
A. SYSAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti. Ir visą 19 straipsnį galime priimti. 20 straipsnis. Dėl jo taip pat buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, čia įsigaliojimo data, komitetas jam pritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. (Balsai salėje) Kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Galime priimti 20 straipsnį? Galime priimti. Ir dabar dėl pavadinimo pakeitimo, kuris atitinka…
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi keitėsi straipsniai, aišku, reikia keisti ir pavadinimą, kad lengviau būtų rasti.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Galime pritarti. Dėkoju. Dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo aš savo nuomonę išsakiau, gal nekartosiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Mielieji kolegos, prašome balsuoti dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 73, prieš – 2, susilaikė 22. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1222(2) priimtas.
12.43 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-245 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1317(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-245 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1317(2). Svarstymas. Kviečiu G. Vasiliauską pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Prašome, gerbiamasis kolega.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas šių metų lapkričio 29 dieną svarstė įstatymo projektą. Buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, į kurį komitetas siūlo atsižvelgti. Gautas ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siūlymas, taip pat siūloma atsižvelgti. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, taip pat atkreipti Seimo dėmesį, kad įstatymo projektas yra Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218(2) lydimasis projektas, todėl tikslinga šiuos projektus priimti kartu. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Po svarstymo norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Kadangi tai tikrai susiję, galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Yra du straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: balsavo 92, už – 86, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1317(2) priimtas. (Gongas)
12.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1449 (pateikimas ir svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų paprašyti, kadangi sutaupėme laiko, ar leistumėte man pateikti Seimo nutarimą dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo? Tai būtų rezervinis 4 klausimas. Tiesiog informuoju, kad Ekonomikos komitete, pasikeitus nariams, šiuo atveju V. Sinkevičiui prisiekus ir tapus ministru, yra įvykdyti pakeitimai. Turime Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pareiškimą ir pagal jį A. Skardžius iš Ekonomikos komiteto yra deleguojamas dirbti į Aplinkos apsaugos komitetą, o R. Sinkevičius – iš Aplinkos apsaugos komiteto yra deleguojamas dirbti į Ekonomikos komitetą. (Balsai salėje) Taip, nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gal galite pasakyti, kiek šį pakeitimą lėmė kritiškos parlamentinio tyrimo išvados siūlomo iš šio komiteto išbraukti Seimo nario atžvilgiu?
PIRMININKĖ. Ačiū. Kiekvienas, aišku, turime savo nuomonę ir atsakymą, bet aš manau, kad labiausiai čia lėmė pakeitimus tai, kad V. Sinkevičius buvo paskirtas ministru, todėl buvo reikalingi pakeitimai. (Balsai salėje) Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš noriu paklausti pirmiausia dėl informacijos sklaidos. Mes jau buvome girdėję, kad Ekonomikos komiteto nariu galbūt taps mūsų kolega A. Butkevičius. Dabar nematome jo, jis lieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Ar čia ne visai sklandi ta informacija, kuri vaikšto, ar iš tikrųjų kitos priežastys? Ačiū už atsakymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš tai buvusi informacija, kol ji nėra pagrįsta frakcijos pareiškimais, tik ir yra sklandanti informacija. Šiuo atveju aš vadovaujuosi pareiškimu, kurį parašė Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija, pasirašė frakcijos seniūnas, ir būtent toks yra jų pageidavimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gaila.
PIRMININKĖ. Taip, dar nori klausti Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti. Kadangi pakeitimai sietini su laikinosios komisijos išvadomis, o gerbiamasis A. Skardžius yra perkeliamas į Aplinkos apsaugos komitetą, ar tie, kurie rengė šį nutarimą, įvertino, kad Aplinkos apsaugos komitete svarstomi klausimai yra būtent dėl atsinaujinančios energetikos, dėl poveikio aplinkai vertinimo, žemės nuomos sąlygų? Kai kada mes esame ir pagrindinis komitetas. Taip sakant, ar nebus taip, kad bėgant nuo meškos vėl užlipta ant meškos? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, tai jūsų nuomonė. Pagrindinį sprendimą, aišku, priims Seimas. O šiuo atveju mes vadovavomės tuo, kas nustatyta pagal Seimo Statutą. Frakcija deleguoja savo narius pagal atitinkamas kvotas, kurias jie turi.
Dabar nuomonė po pateikimo. Nuomonė už – R. Žemaitaitis. Prašome, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš tikrai, kolegos, pritariu, nes aš įsivaizduoju, kad čia paspaudė ir didelis spaudimas buvo pačiam A. Skardžiui, kaip atsinaujinančios energetikos specialistui, žmogui, tikrai išmanančiam šiuos dalykus. Kaip žinote, Aplinkos apsaugos komitetas yra pagrindinis Atsinaujinančių išteklių įstatymo kuratorius. Toje vietoje, aš manau, patirtį, žinias tikrai labai gerai galės panaudoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom, kolege.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš kategoriškai nesutinku su tokiu keistu paskyrimu ir turbūt gėda visai frakcijai. Pratęsiant S. Gentvilo mintį apie tai, kad visi kaltinimai iš esmės yra susiję su pono A. Skardžiaus veikla atsinaujinančios energetikos srityje, tikrai labai keista, kodėl jis skiriamas į Aplinkos apsaugos komitetą. Tikrai nežinau, aišku, čia tokio komiteto turbūt ponui A. Skardžiui iš viso Seime nėra, nuo to turbūt reikėtų pradėti.
PIRMININKĖ. Dėkojame už išsakytas nuomones. Dabar prašome balsuoti, o po balsavimo, jeigu bus replikų, suteiksime žodį.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 53, prieš – 17, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Minutėlę, tuoj įjungsime. Diskusija. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties aš, kaip ir Antikorupcijos komisijos narys, atsiverčiu mūsų Statutą ir tenai labai aiškiai parašyta, kokios yra Aplinkos apsaugos komiteto veiklos kryptys. Viena iš prioritetinių veiklos krypčių yra būtent rengti ir nagrinėti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, susijusius su atsinaujinančių bei alternatyvių energijos šaltinių naudojimo klausimais.
Išties pirmiausia, aišku, gerbdamas frakcijos kolegų, mūsų daugumos kolegų tokį sprendimą ir jų nuomonę, bet matydamas, kiek buvo sulaukta neigiamos reakcijos ir viešojoje erdvėje, galų gale STT išvada pasakė, kad tai yra interesų laukas, lyg ir pačiam kolegai, manau, būtų tikslinga atsitraukti nuo tų ketinimų. Išties kitas variantas – nebent nusišalinti nuo visų sprendimų, susijusių su atsinaujinančia energetika. Bet vėlgi, ar tai bus normalus, kokybiškas darbas, manau, reikėtų apsispręsti mums visiems.
Matau, Antikorupcijos komisijos pirmininkas sėdi. Manau, tikrai turėtų būti priimtas toks sprendimas, kad mes neatrodytume mažų mažiausiai kvailai prieš visuomenę, kuri tikrai susidariusi tam tikrą portretą, ir mes visi atrodysime pastatyti į tokią mažų mažiausiai kvailių vietą. Ačiū visiems ir prašau supratingumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika? Ar dėl vedimo tvarkos?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašom, G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pirmininke, išties nustebino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pozicija, teisinga pozicija. Iš tikrųjų pritaria, opozicija vieningai, bemaž vieningai pritaria tokiai pirmininko nuomonei. Aš siūlyčiau padaryti svarstymo dėl A. Skardžiaus pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Kolegos, o gal galime dėl vieno iš straipsnių, nes galbūt mes galėtume vieną straipsnį priimti, o kito ne, kad galėtų Ekonomikos komitetas?.. Bet jūsų prašymas yra teisėtas ir aš prašau tada, kolegos, balsuoti dėl Tėvynės sąjungos frakcijos vardu pateikto pasiūlymo daryti pertrauką iki kito posėdžio dėl šio Seimo nutarimo.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 52, prieš – 13, susilaikė 31. Skelbiame šio nutarimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.
12.55 val.
2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1212(2) (pateikimas)
Mūsų darbotvarkės 1-26 klausimas – 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1212(2). Pateikimas. Kviečiu ministrą A. Verygą pateikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite jums pristatyti patobulintą Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Jo 1 straipsnis yra 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų, išlaidų ir likučių patvirtinimas. Juo siekiama patvirtinti 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, tai yra 1 mlrd. 763 mln. 809 tūkst. eurų pajamų ir 1 mlrd. 763 mln. 809 tūkst. eurų išlaidų, bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį po 5 (…) 792 tūkst. eurų pagal 2018 m. sausio 1 d. ir pagal 2018 m. gruodžio 31 d. būklę, numatomą 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą – 92 mln. 889 tūkst. eurų pagal 2018 m. sausio 1 d. būklę.
Norėčiau trumpai pristatyti, kas vis dėlto biudžete yra patobulinta.
Patobulintame 2018 metų biudžeto projekte numatoma, kad šio biudžeto išlaidos, palyginti su 2017 metų patvirtintu biudžetu, didėja 7,4 %, arba 116,9 mln. eurų. Projekte iki patobulinimo buvo numatytas 6,6 %, arba 104,6 mln. eurų, augimas.
Šiomis papildomomis lėšomis visų pirma yra numatoma užtikrinti 2017 metais prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, tęstinumą (tam papildomai reikia apie 50 mln. eurų), pradėti kompensuoti naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir rezerviniuose vaistų sąrašuose esančių vaistų įsigijimo išlaidas.
Taip pat, rengiant patobulintą 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, yra atlikti šie pakeitimai. Tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas yra suderintas su minėtu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, kuriame nustatytos ateinančių trejų metų planuojamos surinkti ir pervesti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamų… numatytos ateinančių trejų metų planuojamos surinkti ir pervesti į Privalomojo sveikatos draudimo fondą privalomojo draudimo įmokos sumos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų, susidarančių dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kompensacijos sumos.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamasis ministre, R. Juknevičienė. (Balsas salėje) Prašau?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pone pirmininke, aš noriu kreiptis į Seimo Pirmininką. Ten toks labai didelis spaudimas daromas K. Mažeikai dėl jo pozicijos. Šiaip Seimo nario mandatas ir kalbos yra laisvos.
Aš labai norėčiau, kad jūs, kai kalba kitas pranešėjas, neleistumėte tokių dalykų, nes akivaizdus spaudimas dėl jo pasisakymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji socialdemokratai, prašome tikrai leisti K. Mažeikai ramiai klausyti pranešimo, kuris labai svarbus, dėl privalomojo sveikatos draudimo. Atsiprašau, ministre, tęskite. (Triukšmas salėje) Gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Jūs kažkodėl kreipėtės į mus. Ar mes ką nors?.. Taip ramiai sėdėjome.
PIRMININKĖ. Į Socialdemokratų darbo frakciją, atsiprašau, reikia išmokti. (Balsai salėje) Išmoksime. (Triukšmas salėje) Baigiame triukšmą, kolegos. Trumpa pertrauka. Gerbiamas ministre… Atsiprašau, dar Seimo Pirmininkas.
V. PRANCKIETIS. Kadangi kreipėsi į mane dėl tvarkos, tai prašau visus sėsti į savo vietas! Visi malonėkite užimti vietas ir klausytis pranešėjo!
PIRMININKĖ. Labai teisingai. Visi prašom sėstis į savo vietas. Ministre, prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Tęsiu. Tiesiog noriu priminti, kokie yra atlikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pakeitimai. Taip pat yra įvertinta tai, kad 2017 metų IV ketvirtį iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies numatoma skirti 6 mln. eurų centralizuotai apmokamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Atsižvelgiant į tai, patobulintame 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekte koreguojamas numatomas biudžeto rezervo dydis. Taip pat įvertinta tai, kad 10 mln. eurų didinama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirta suma, iš viso šie asignavimai 2018 metais sudarys 29,3 mln. eurų ir dalis šių lėšų, tai yra 2,6 mln. eurų, yra skiriama Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti, tai yra B tipo meningokokinės infekcijos vakcinai įsigyti, o likusi suma – asmens sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti. Tai iš esmės reiškia, kad, šias lėšas skyrus papildomai paslaugoms finansuoti, bus galima didinti ir darbo užmokestį sveikatos priežiūros specialistams.
Tai dėkoju už…
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs pristatėte įstatymo projektą. Dabar prašom, gerbiamieji kolegos, klausti. M. Majauskas klausia pirmasis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Mane nuoširdžiai stebina jūsų užsispyrimas. 40 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašė peticiją, kur gana argumentuotai prašo jūsų didinti medikams atlyginimus ir tai daryti jau nuo sausio 1 dienos, šiandien ryte matėme Lietuvos medikų sąjūdžio pranešimą, kur taip pat jie pakartoja tą prašymą ganėtinai argumentuotai, tuo tarpu jūs grąžinate projektą, kuriame toliau reikšmingai didinate Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą, kaupiate 170 mln. eurų rezervą, kurį iš tiesų galėtumėte skirti medikų atlyginimams didinti. Aš suprantu, kad yra daug sričių, kur reikia didinti atlyginimą, tai ir švietimo darbuotojams, ir biudžetininkams, ir kultūros darbuotojams, ir valstybės tarnybai, bet čia, skirtingai nuo visų kitų sričių, yra realus rezervas. Kodėl jūs nepanaudojate to rezervo?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Aš ne kartą esu sakęs, kad labai džiaugiuosi atsiradusiu medikų sąjūdžiu. Jie kelia, tiesa, ne tik atlyginimų klausimą, jie kelia labai daug kitų svarbių su tuo susijusių klausimų. Jie buvo kviesti į derybų grupę, kur mes derėjomės su profesinėmis sąjungomis. Tiesa, kol jie nebuvo įkūrę profesinės sąjungos (dabar, kiek žinau, yra Šeimos gydytojų profesinė sąjunga įkurta), jie dalyvavo stebėtojų teisėmis. Jiems gana aiškiai mes išdėstėme, dėl ko rezervas yra kaupiamas ir ko mums reikia, kad tą rezervą kitais metais galėtume naudoti, kad, skyrus tuos pinigus, neatsitiktų taip, kaip atsitiko du kartus liepos mėnesį didinant atlygį, kai vieniems specialistams jis augo, kitiems ne.
Mes esame sutarę su profesinėmis sąjungomis. Vienas tokių sutarties punktų yra, kad mes iki balandžio mėnesio parengsime darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką, kurią pasitvirtinsime kartu su profesinėmis sąjungomis, kad nebepasikartotų tos istorijos, kurios įvyko tiesiog mechaniškai, visiems automatiškai padidinus apmokėjimą už paslaugų įkainius. Tai tam mums reikia laiko, tie pinigai tikrai bus panaudoti. Suprantu tą psichologinį momentą, kai žmonės tikisi, kad būtent nuo sausio mėnesio. Manau, kad mes, diskutuodami su medikais, tikrai rasime bendrą sutarimą, nes tų pinigų iš jų tikrai niekas neatims.
Dar daugiau, iš biudžeto yra papildomai, kaip ir minėjau, skirta 10 mln. eurų, iš kurių vėlgi dalis bus skirta taip pat paslaugoms apmokėti – vėlgi maždaug 70 % nuo paslaugos kainos yra darbo užmokestis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš irgi, kaip ir kolega Mykolas, nesuprantu jūsų pozicijos. Apeliuoju ir viliuosi, kad premjeras vis dėlto įsigilins ir racionaliau pareikalaus panaudoti tas PSDF biudžeto lėšas. Žiūrėkite, tiek medikai, tiek pacientai, tiek politikai akcentavo, kad iš kitų metų paimami 68 mln. ir didinamas rezervas. Tai jūs, užuot įsiklausęs ir bent šiek tiek atsižvelgęs į sąjūdžio reikalavimus ir susidariusią situaciją, iš kitų metų augimo paimate jau ne 68 mln., bet 72 mln. ir 400 tūkst. Aš nesuprantu, ar jūs specialiai darote, kad būtų būtent taip, kaip jūs įsivaizduojate, o ne taip, kaip turėtų būti?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Matyt, mes tikrai skirtingai įsivaizduojame. Vėlgi kolegoms, kurie klausosi, aš noriu dar kartą pakartoti skaičius, kad visiems būtų aišku, kiek kitais metais, palyginti su šių metų pradžia, yra papildomai skiriama, kad didėtų darbo užmokestis. Vien jau tam, kad išlaikytume tą patį padidėjimą, kuris yra šiemet, kitais metais jau yra suplanuota 50 mln. eurų, jie jau yra įtraukti. Mes kalbame apie papildomų pinigų panaudojimą, tai yra apie 70 mln. eurų kitais metais. Turėkime galvoje, kad kai mes pinigus planuojame iš rezervo pinigų, dar kitais metais mes turime turėti tvarumą ir užtikrintumą.
Aš manau, kad biudžetą, nesvarbu, ar jis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, ar apskritai valstybės biudžetas, planuodami mes turime būti tikri, kad tas didėjimas bus tvarus. Reikia, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko krizės metu, kai, sumažėjus įplaukoms, buvo mažinami įkainiai, buvo mažinama indeksacija ir sveikatos priežiūros įstaigos tada iš tikrųjų susidūrė su realiomis problemomis. Aš manau, kad tas didėjimas, kurį mes suplanavome, yra ganėtinai tvarus, nors žinome, kad tam tikrų rizikų ir taip išlieka. Tas požiūrių skirtumas gali likti, bet kritikuoti už tai, kad didiname, tik gal nevisiškai tuo laiku, kaip tikimasi, manau, nėra visiškai atsakinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš noriu paklausti, jūs lyg nutylėjote, dėl rezidentų atlyginimų. Premjeras buvo pasakęs, kad po susitarimo nuo sausio 1 dienos. Gal galėtumėte mums dabar garsiai pasakyti, koks bus rezidentų atlyginimas nuo sausio 1 dienos? O kita klausimo dalis: vis dėlto jūs kalbate apie tą rezervo atidėjimą ir tvarus ar netvarus, bus augimas toliau. Ar tikrai negalima bent slaugytojoms nuo sausio 1 dienos taip pat pradėti finansuoti? Gal mažiau negu 20 %, gal 15 %, bet kad iš tikrųjų tai būtų metinis ir tęstinis dalykas, kuris pereitų ir į 2019 metų… Ačiū už atsakymus.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimus. Tikrai valstybės biudžete yra numatyta papildomai skirti 1,4 mln. eurų rezidentų atlyginimams nuo sausio mėnesio padidinti, maždaug apie 10 %. Tuo yra neabejojama, jei biudžetas bus patvirtintas.
Ką mes dar darome? Prie to skaičiaus nesustojame ir ieškome galimybių ir kitų finansavimo šaltinių, tik vėlgi, kol jie nėra iki galo patvirtinti, sudėlioti, nenorėčiau šnekėti apie konkrečias sumas. Tikrai ieškome galimybių daugiau negu 10 % didinti rezidentų atlyginimus.
Dabar dėl slaugytojų, ką jūs paminėjote. Kadangi mes neturime tiesioginio kontrolės mechanizmo, na, vėl problema bus lygiai ta pati. Nesvarbu, kam mes pasakysime, kad turi didėti atlyginimas, jau du kartus buvo pasakyta, kad turi didėti sveikatos priežiūros specialistams. Kas atsitiko realybėje? Kai kuriose įstaigose buvo labai toli nuo to, kas rekomenduota. Nesvarbu, ar mes įmesime tų pinigų nuo sausio, jeigu mes neturime patvirtinę darbo užmokesčio skyrimo tvarkos ir garantijos, kad pinigai tikrai pasieks darbuotoją, aš bijau, kad tie pinigai vėl nukeliaus kažkur, kur nepasieks tų pačių slaugytojų, kurias jūs minite. Slaugytojų profesinės sąjungos dalyvavo derybose, žino apie tuos susitarimus ir iš esmės supranta, kad mums reikia skirti laiko ir tai tvarkai parengti, kad iš tikrųjų tvariai galėtume skirti pinigus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, nuo atlyginimų dėl praktinių dalykų norėčiau jūsų paklausti. Ar palaikytumėte tokią mintį, jeigu, tarkime, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete būtų skirta apie 1 mln. eurų vaikams, sergantiems cukriniu diabetu, insulino pompoms nuomoti arba įsigyti, taip pat sensoriniams davikliams? Kaip jūs į tai žiūrite? Aš žinau, kad Sveikatos apsaugos ministerija daug apie tai šneka, bet galbūt būtų galima pradėti nuo kitų metų tą dalyką įgyvendinti? Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Aš labai tiksliai negalėsiu jums atsakyti, nes nežinau, kiek tų pinigų iš tikrųjų reikėtų. Nežinau, kaip jūs suskaičiavote tą milijoną. Matote, gal reikėtų ir daugiau, o gal iš tikrųjų tiek daug nereikia, nes mes rengiam tvarką, kad tikrai tėvams nereikėtų pirkti, kad jie tuos brangius aparatus galėtų gauti kaip išnuomojamą įrangą, kurios jiems nereikėtų įsigyti. Mes bet kokiu atveju planuojame tas priemones. Tiksliai dėl sumos negalėčiau pasakyti, aš galėčiau nebent pasitikslinti ir tada jums pasakyti, koks tas poreikis lėšų būtų.
PIRMININKĖ. Ačiū, dėkoju. Paskutinis klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jau ir anksčiau buvo tų sprendimų dėl medikų ir slaugytojų atlyginimų didinimo, bet su tų sprendimų įgyvendinimu rajonų ligoninėse visaip atsitinka. Ten vadovaujantys vyriausieji gydytojai sako, kad tiesiog nėra galimybių įgyvendinti tuos sprendimus, kad apie 95 % gaunamų pinigų ir taip išeina atlyginimams. Ar šį kartą bus tie tvirti teisiniai finansiniai mechanizmai, kad slaugytojoms tikrai tiek, gydytojams tiek padidinam, kad įstatymo lygiu mes kaip nors koeficientus užfiksuotume tvirtai, kad nebūtų galimybės išvengti to didinimo.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Aš lygiai tą patį, ką jūs ir minite, nuolat kartoju sakydamas, kodėl mums to laiko reikia. Ir Valstybės kontrolė tokią pastabą yra ministerijai davusi, kad tas lėšų skyrimas ne visose įstaigose tapo atlyginimų didėjimu dėl keleto priežasčių. Yra įstaigų, kurių šiaip situacija yra sudėtinga ir dėl sumažėjusių pacientų srautų, ir dėl paslaugų kiekio. Mes su ta grupe, kuri dirba, pirmiausia žiūrėsime ten, kur yra mažiausi atlyginimai, kad jie padidėtų tiems žmonėms, kurie gauna mažiausius atlygius, tai pirmiausia ir slaugytojos, ir pirminė sveikatos priežiūra. Kaip ir sakiau, su profesinėmis sąjungomis turime parengti darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, kad šitos klaidos nebepasikartotų. Tokį tikslą mes turime iki balandžio 1 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į klausimus. Atsiprašome tų, kurie nespėjo paklausti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – M. Majauskas po pateikimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų reikia pritarti, ar atlyginimai didės nuo sausio 1 dienos, ar nuo vasario, ar nuo kovo, gal net nuo balandžio mėnesio didėtų, gal ir nebūtų didžiulė drama. Vienas dalykas aiškus, kad šiandien įstatymo projektas kaip diena ir naktis skiriasi nuo to, ką ministras mums pristatė iš tribūnos. Jis sako, kad atlyginimai didės ir tam bus panaudotas rezervas, bet šiandien įstatymo projekte mes matome, kad rezervas auga, jis augs dar daugiau ir ateinančių metų pabaigoje bus sukauptas net iki 170 mln. eurų. Iš tikrųjų reikia išsiaiškinti, kas čia vyksta. Ministras kalba, kad rezervas bus išleistas, o įstatymo projektas rodo, kad rezervas bus sukauptas. Galbūt yra kokių nors povandeninių susitarimų, galbūt yra kokie nors kiti teisės aktai, kurių mes nematome, bet šiandien mes turime balsuoti už tą teisės aktą, kuris yra pateiktas čia. Ir tas įstatymo projektas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo įstatymas, rodo, kad atlyginimai nedidės. Todėl aš šiandien čia kviečiu susilaikyti teikiant šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės už nėra. Prašome balsuoti.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 48, prieš – 7, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną.
13.16 val.
Geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1192(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1192(2). Priėmimas. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies, ganėtinai techninio pobūdžio. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Dėl 2 ir 3 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime priimti. Pastraipsniui visi straipsniai aptarti ir jiems pritarta. Prašome, nuomonės už, nuomonės prieš priėmimo stadijoje. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1192(2) priimtas. (Gongas)
13.17 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 9, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1193(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 9, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1193(2). Aptarsime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Galbūt J. Razma norėtų pakomentuoti ir atsakyti, kodėl? Aš maloniai kviesčiau jus pakomentuoti. 1 straipsnis – Teisės departamento pasiūlymas, komitetas nepritarė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Teisės departamentas išsakė pastabų dėl galimo projekto santykio su Europos Sąjungos geležinkelių agentūros susitarimu. Mes savo atmetimo argumentuose pažymime, kad tas susitarimas dar nėra sudarytas, ir dėl to dabar tuo pagrindu keisti projekto nematome reikalo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti. Galime priimti 1 straipsnį? Galime.
Dėl 2 straipsnio taip pat buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, komitetas nepritarė. Prašom argumentuoti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes taip pat manome, kad teisininkų pastabos čia nepagrįstos, kad tarptautiniai dokumentai nereglamentuoja leidimų geležinkelio riedmenims išdavimo klausimų ir tai turi būti daroma pagal mūsų įstatymus. Taigi, mūsų manymu, čia viskas yra aiškiai aprašyta ir nereikia taisyti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti bendru sutarimu.
Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, dėl prekinių ir keleivinių vagonų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, čia buvo teisinga formali pastaba. Šitame straipsnyje mes, matyt, per neapsižiūrėjimą buvome palikę bendresnį įrašymą „geležinkelių riedmenys“ ir patiksliname, kad kalbama apie prekinius ar keleivinius vagonus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? Galime pritarti ir visą 2 straipsnį galime priimti. Dėkoju pranešėjui.
Dėl 3 ir 4 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Mano išvardytus straipsnius galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1193(2) priimtas. (Gongas)
13.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, išvados“ projektas Nr. XIIIP-1326(2) (pateikimo tęsinys ir svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, išvados“ projektas Nr. XIIIP-1326(2). Pamenate, gerbiami kolegos, kad buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Pateikimo tęsinys. Buvo atsakyta į klausimus ir liko nuomonės. Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. (Balsas salėje) Bus viskas nuosekliai. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime pritarti.
Pagal Statutą, gerbiami kolegos, yra siūloma ypatinga skuba. Galime pritarti ypatingai skubai? Galime pritarti. Ar reikia trijų valandų? (Balsai salėje) Galime dirbti toliau? Galime dirbti dabar toliau.
Svarstymas. Diskusija. A. Skardžius kviečiamas į tribūną.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Laba diena, mieli kolegos. Išties aš frakcijos vardu buvau užsirašęs. Gerbiama pirmininke, žiūriu laiką.
Žinote, būtų linksma, jeigu nebūtų liūdna. Visai neseniai… Tiesiog noriu pasidalinti savo mintimis. Vienas mano gero bičiulio E. Zingerio bičiulis, draugas pasakojo tokią istoriją, kai prieš kokius metus sinagogoje pamaldų metu vienas iš maldininkų, Dovydas (nežinau, ar tai buvo Pancerovas, ar ne) rabinui sako: „Rabinai, rabinai, tavo duktė paleistuvė.“ Aišku, kilo sąmyšis ir t. t. Po pamaldų rabinas, priėjęs prie Dovydo, sako: „Dovydai, aš juk neturiu dukters.“ „Tai gerai, – sako, – kitose pamaldose galėsi visiems ir paaiškinti.“ Žinote, visus metus taip rabinas iki šiol ir aiškina, kad jo duktė ne paleistuvė.
Aš tikrai nenorėčiau, kad jūs atsidurtumėte tokioje sugalvotoje situacijoje, kas, beje, jau mūsų parlamente virsta politiniu terorizmu. Tai yra tikras žodis. Psichologai, psichiatrai, čia yra tikrai daug daktarų ir Sveikatos reikalų komiteto narių. Tai yra psichologinis spaudimas nedalyvauti kaip Seimo nariui parlamentinėje veikloje, neatlikti savo konstitucinės pareigos vien dėl to, kad yra paliečiami kažkieno interesai. Tada prieš tave duodama komanda fas ir staiga visos institucijos pripiešia visokių pažymų, kokių tiktai gali, suklastotų. Aiškiai sakau – suklastotų, VSD, STT pažymos yra suklastotos. Todėl, kad A. Skardžius verslo neturi, iš verslo pasitraukė prieš 16 metų, jo žmona – prieš penkerius metus pasitraukė iš verslo.
Atsinaujinančios energetikos neturiu nė vieno projekto. Pataisų neteikiau, bet surado mano kolegos R. Žemaitaičio pataisą, po kuria mes pasirašėme 2013 metų sausio mėnesį, ir ta pataisa yra gera. Ir po to bandė ją visaip išvartyti, padaryti – štai, matote, A. Skardžius su kitais Seimo nariais teikia pataisas.
Žinote, kas mane gąsdina, gerbiamieji kolegos? Mane gąsdina tai, kad peržengdamos įstatymus, veikdamos ultra vires, virš įstatymo, institucijos pradeda kvestionuoti Seimo narių darbą, įtvirtintą Konstitucijoje, kad Seimo narys negali net už balsavimus būti persekiojamas. Jis pradeda būti persekiojamas po keleto metų, po daugelio metų vien už tai, kad jis teikė pasiūlymą. Nebūtinai, kad tas R. Žemaitaičio pasiūlymas buvo parengtas J. Razmos kompiuteryje, nes buvo pirmi mėnesiai po jų kadencijos. Taip, yra faktiniai duomenys. Yra pateikti metaduomenys ir institucijoms. Pasiskaitykite, gerbiamas J. Razma.
Per naktį buvo parengtas pasiūlymas. Mes, kaip koalicijos partneriai, pasirašėme su R. Žemaitaičiu. Dabar esame persekiojami už tuos pasiūlymus, kurie buvo geri, nes valstybė, priėmus tą įstatymą, dėl kurio jie buvo teikti, sumokėjo 12 mln. Lt kompensacijų. O tai yra kaltės pripažinimas dėl blogo įstatymo. Buvo pareikalauta 36 mln. sumokėti, buvo išmokėta, kaip minėjau, 12 mln. suma. Štai yra tokios aplinkybės.
Kada institucijos pradeda vertinti Seimo narių pasiūlymus ir teikia ne antikorupcinę išvadą, o savo nuomonę – vėlgi naujas dalykas, neįtvirtintas jokiuose teisės aktuose, vėlgi veikia virš įstatymo. Aš manau, kolegos, reikia tikrai labai rimtai susimąstyti, kad mes netaptume politinių oponentų susidorojimo objektu, politinio terorizmo objektu, kurį dabar aiškiai reikia įvardyti. Aš suprantu, opozicijos partija štai mano kairėje, jie vadinasi dešinieji, tikrai patyrę, ir ačiū Dievui, kad šiandieną naudoja tik politinį terorizmą, o ne tą, prie kurio jie pripratę ir kurio juos mokė jų pirmtakai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti P. Gražulį. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, stebiu šį procesą, šios komisijos darbą, kaip ir jūs, gana ilgai ir vis dėlto norėjau įžvelgti tuos kaltinimus, kuriuos bandė surasti komisija. Deja, pristatant V. Gailiui išvadas, jas paskaičiau – yra niekinės. Tai buvo daugiau politinis procesas, kaip susidoroti su asmeniu, kuris yra neparankus, kuris kritikuoja konservatorius, kuris praeitoje kadencijoje vadovavo komisijai ištirti energetinę korupciją Lietuvoje, kurią sukūrė konservatoriai. Dar Pitagoras sakydavo: „Kada palygini reiškinius, tada viskas pasidaro aiškiau.“
Štai aš paklausiau Antikorupcijos komisijos pirmininko, o kokią gi žalą savo veiksmais padarė gerbiamas A. Skardžius, kuris jau penkerius metus neturi verslo ir panašiai? Sako: to klausimo nebuvo. O išvadoje pirmininkas ponas V. Gailius pasakė: buvo sudaryta komisija dėl to, kad perskaitėme straipsnį spaudoje, remiantis spaudos pranešimais. Va, prieš mane „Lietuvos žinios“, praeitos savaitės straipsnis „Antausis pramonei“. Rašo: kiekvienais metais 90 mln. eurų žala dėl suskystintų dujų terminalo, kad perkame ne rinkos kaina dujas, perkame pigiai ir parduodam brangiai. 90 mln. eurų žala kiekvienais metais ir jinai didės! Bet ar kam čia rūpi? Juk tai padarė konservatoriai – nekaltai pradėta partija! Ar tyrimas yra? Ar išvados yra? Ar nors vienas teisiamas yra? Tai sakote, čia nepriklausomybės kaina tokia?!
Gerbiamieji, nėra nė vienos žmogaus, kuris pasisakytų prieš suskystintųjų dujų terminalą, bet ar tokio reikėjo – keturiskart brangesnio? Dešimčiai metų nuomos kaina, sumokėsime per 10 metų už terminalą tiek, kiek du laivai kainuoja. (Balsai salėje) Va už tai, kad visus šituos dalykus ištraukė gerbiamas A. Skardžius, šiandien čia yra kotavojamas Seime. Ar jūs to nesuprantate?
Gerbiamieji, yra dar gilesni dalykai. Aš jums, valdančiajai daugumai, pasakau: nesuskaldė jūsų, valstiečių, dėjo dideles pastangas ir dar dės, ir ieškos dar, kur blusinėtis, kaip jus suskaldyti, iš bent kokio menkniekio burbulą išpūsti. Tai jie padarė ką? Tie patys – prezidentūra su konservatoriais socialdemokratus sugebėjo perskelti pastatydami G. Palucką, kad tiktai nebūtų jūsų stabili valdančioji dauguma. O dabar pabandys po vieną išrauti, kad nors kaip nors ta valdančioji dauguma neturėtų daugumos! Gi Prezidentė pasakė: permainos įvyko, bet ne tos. Ir jie nenuleis rankų. Aš jums kelintą kartą tai sakau iš tribūnos. Jie nenuleis rankų.
Bet jūs savo rankomis, savo rankomis ta valdančioji… pasiduodate, užkimbant ant konservatorių kabliuko. Savo rankomis draskote valdančiąją daugumą! Ar jums trūksta išminties? Ar jūs nesuprantate? Aš labai norėčiau čia matyti V. Baką, taip pat gal nekaltai pradėtą kaip ir konservatoriai, kuris iš blusos bando ištraukti, surasti, išpūsti burbulą, bet kodėl netiria šitų esminių dalykų? Kodėl mes nematome, kad pono G. Landsbergio žmona Austėja iš energetinės įmonės 7 mln. eurų pasiima savo darželių statybai? (Balsai salėje) Ir paviešinus šitą klausimą nutraukia! Kodėl mes nematome sutarčių, kurios yra lengvatinėmis sąlygomis jos įmonėms padarytos?! Kodėl netiriami tie dalykai?! (Šurmulys salėje)
Už tai, kad šiandien mes nesame teisinė valstybė, užvaldyta konservatorių kartu su Prezidente, užvaldyta STT, prokuratūra, teismai – viskas užvaldyta. Žmonės tą mato. Visuomenė jau tą mato, jau negali tylėti, bet jūs to nematote. Žinoma, labai patogu pulti, draskyti tą, kurį…
PIRMININKĖ. Jau laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). …visi puola. Bet, gerbiamieji, prisipažinkime, kur mes einame.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Petrai. Ačiū, laikas! (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, dėl 1 straipsnio, mums reikia aptarti, yra gautas pasiūlymas, kurį pasirašė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Suteikiame kolegei galimybę pristatyti pasiūlymą. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Pataisos esmė, argumentacija yra gana plati, tikiuosi, esate su ja susipažinę. Bet pagrindinė esmė, kad traktuojame komisijos išvadas kaip tarpines, kurios leidžia susidaryti vaizdą, kad yra pagrindo tolesniam tyrimui, tiek iš pateiktos tyrimo komisijai medžiagos, tiek iš medžiagos, pasirodžiusios viešojoje erdvėje. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad yra dar nesibaigę tyrimai toj pačioj VMI, šio mėnesio viduryje turėtų būti rezultatai. Manome, kad iš tikrųjų tyrimas turėtų tęstis, ir prašome pratęsti tyrimą paskiriant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą kaip laikinosios komisijos statusą turintį komitetą. Prašome pritarti. Manome, kad yra iš tikrųjų neatsakyti klausimai dėl pono A. Skardžiaus veiklos, dėl gauto atlygio, dėl galimai daryto poveikio politiniams procesams, gaunant asmeninę naudą ir veikiant prieš valstybės interesus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Už pasiūlymą nori kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų reikia pripažinti, kad atliktas tyrimas buvo tikrai gana rimtas, daug vertingos informacijos buvo pateikta komisijos nariams, daug vertingos informacijos sužinojome iš žiniasklaidos. Iš tiesų labai apmaudu, jog šiuo metu mums pristatytos išvados yra tikrai silpnos. Mes esame giliai įsitikinę, jog reikėtų pratęsti tyrimą, daugiau įsigilinti į turimą informaciją, labai rimtai pasvarstyti, ar nereikėtų tęsti šio tyrimo, ir tęsti jau kitame komitete, kitoje komisijoje, kitame kontekste, tai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kviečiu pritarti šiam siūlymui ir labai atsakingai, rimtai pasižiūrėti į šį tyrimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, jeigu kas nors turite abejonių ar ko, steikite kažkokias komisijas ar kur nors… tik atstokite nuo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Mes per šituos metus dar dviejų tyrimų nebaigėme, mes turime labai aiškias užduotis, ką mūsų komitetas turi daryti. Deja, šitam nebelieka laiko, nes mes užsiimame tardytojų darbu. Čia nėra tardymo institucija, kad komitetas turėtų tokius tyrimus vykdyti. Jeigu yra poreikis nuolatos veikiančio kokio nors tyrimo komiteto, tai įsteikime atskirą komisiją ir užsiimkime tyrimais, jeigu nematome, kad yra kitų darbų. Per mano šeštą kadenciją Seime, na, nėra taip buvę, kad nepertraukiamai komitetas būtų užkraunamas vienas po kito sekančiais tyrimais. Ir kaip šiuo atveju siūloma, net du iš karto. Aš tikrai nuoširdžiai prašau visų kolegų šiam siūlymui nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti dėl pasiūlymo, kurį pateikė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Balsavo 96 Seimo nariai: už pasiūlymą balsavo 30, prieš – 38, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta. (Balsas salėje)
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, aš frakcijos vardu noriu prašyti pertraukos iki kito posėdžio. Mes iki priėmimo galbūt šiek tiek kitokią dar pataisą mėginsime užregistruoti, jeigu šiai nepritarta, galbūt Antikorupcijos komisijai siūlysime pratęsti tyrimą, kad ir be laikinosios statuso. Tiesiog prašome pertraukos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taip, jūsų prašymas yra teisėtas. Todėl prašau balsuoti, kas už tai, kad padarytume pertrauką svarstymo stadijos metu iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
Balsavo 96: už pertrauką – 31, prieš – 37, susilaikė 28. Balsų užtenka pertraukai, vienas penktadalis, į valias. Skelbiama šio nutarimo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio, o tai bus vakarinis mūsų darbotvarkės posėdis.
13.39 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Arnoldo Kriskio peticijos“ (projektas Nr. PNP-40) priėmimas
Gerbiamieji Seimo nariai, mes dar turime 20 minučių, aš manau, kad mes galime pakviesti Peticijų komisijos pirmininką P. Čimbarą, kad paskelbtų Seimo nutarimą. Jis ateina su šypsena, tai labai puiku.
Protokolinis nutarimas „Dėl Arnoldo Kriskio peticijos“. Prašau, gerbiamas pirmininke.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dėl A. Kriskio ir kitų pareiškėjų peticijos. Komisija šių metų lapkričio 22 dieną posėdyje iš esmės išnagrinėjo A. Kriskio ir kitų pareiškėjų peticiją, priėmė sprendimą atmesti jo pateiktą pasiūlymą teisės aktuose numatyti nepriklausomų kalėjimo inspektorių, nepavaldžių kalėjimo, pataisos namų direktoriui ir likusiai administracijai, pareigybę.
Pagal Seimo kontrolierių įstatymą Seimo kontrolieriai turi teisę nuolat tikrinti, kaip laisvės apribojimo vietose elgiamasi su asmenimis, kurių laisvė apribota; gauti visą informaciją apie elgesį su asmenimis, kurių laisvė apribota, apie jų laikymo sąlygas, taip pat apie tokių asmenų skaičių, apie laisvės apribojimo vietų skaičių ir jų buvimo vietą; patekti į visas laisvės apribojimo vietas ir visas jose esančias patalpas ir t. t.
Pažymėtina, kad nuteistieji pagal Bausmių vykdymo kodeksą turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas, taip pat gali tiesiogiai kreiptis ir į Seimo kontrolierių.
Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjų pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu atmesti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu atmesti. Dėkoju.
Ar G. Landsbergis norėtų ir galėtų šiuo metu pateikti Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto? (Balsai salėje) Galėtų.
13.41 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1397 (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės 2-14 klausimą iš vakarinio posėdžio – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1397. Pranešėjas – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Čia labai trumpas ir paprastas Statuto pakeitimas, kuriuo mes panaikiname apribojimą komitetų sąrašą keisti tik vieną kartą sesijos, ne sesijos, o kadencijos metu. Šiuo metu galiojanti Statuto nuostata sako, kad tai turi būti padaryta pirmojo posėdžio metu. Vėliau per ateinančius ketverius metus sudaryti naujų komitetų, sujungti komitetų nebegalima.
Mes tiesiog šią nuostatą siūlome išbraukti, kad būtų galima turėti šiek tiek laisvesnes rankas, kad pasikeitus aplinkybėms, atsiradus naujoms aplinkybėms būtų galima sukurti arba naują komitetą, arba sujungti esamus komitetus, arba panaikinti komitetą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori klausti A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pranešėjau, noriu paklausti. Vis dėlto 44 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad Seimo Pirmininko teikimu yra keičiami komitetai. Ar priėmus šitą pataisą vis tiek išliktų, Pirmininkas neteikia ir komitetų nepakeisime? Ar aš klystu?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gali būti, kad…
A. PALIONIS (LSDDF). Nes jūs nekeičiate 3 dalies.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne, mano pateikime yra tiktai išbraukimas, dėl pirmojo posėdžio išbraukimas. Taip, aš tikiuosi, kad Seimo Pirmininkas irgi turės galimybę savo ruožtu peržiūrėti tuos komitetus, juos jungti arba panaikinti. Čia yra, na, bent jau toks palaisvinimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į jums užduotą klausimą. Galite sėsti. Nuomonė už, nuomonė prieš dėl pateikto Seimo statuto.
Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Prašome balsuoti.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 34, prieš – 7, susilaikė 50. Po pateikimo nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Prašome balsuoti. Kas už tobulinimą, spaudžiate mygtuką „už“, kas už atmetimą, balsuojate spausdami mygtuką „prieš“. (Balsai salėje)
Balsavo 87 Seimo nariai: už tobulinimą balsavo 30, už atmetimą – 57. Seimo statuto 44 straipsnio pakeitimo projektas atmestas.
13.45 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1369(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, manau, kad dar mes galime sėkmingai svarstyti mūsų vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-3 klausimą – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1369(2). Norėčiau, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiktų gerbiamasis J. Rimkus. Ačiū, kad jūs taip greitai susiorientavote, ir kviečiu jus į tribūną.
J. RIMKUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017 m. lapkričio 29 d. svarstė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1369 ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Po svarstymo nuomonė už – G. Skaistė. Prašau, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog čia gerinamos sąlygos studijuojantiems asmenims, kad jeigu nutraukei bedarbio pašalpos gavimą dėl studijų, kad paskui galėtum vėl nelaukdamas laikotarpio grįžti ir gauti tą bedarbio pašalpą, jeigu tau jinai priklauso.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Ar galime pasiūlyti ypatingą skubą, gerbiamasis Pirmininke? Galime. Pritariame bendru sutarimu po svarstymo. Ypatingai skubai taip pat pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai. Pasiūlymų nėra. 1 ir 2 straipsnius galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1369(2) priimtas. (Gongas)
13.48 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1357(2) (svarstymas)
Skelbiu dar vieną įstatymo projektą. Tai darbotvarkės 2-4 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1357(2). Svarstymas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją D. Kaminską. Prašau pateikti komiteto išvadą.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. 2017 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 6, susilaikė 3. Šiandien buvo gauti Seimo narių pasiūlymai ir dėl jų buvo balsuota. Aš nežinau, pristatys?
PIRMININKĖ. Taip, ačiū. (Balsai salėje) Dėkoju. Diskusija.
Kviečiu diskutuoti į tribūną A. Matulą. Jums penkios minutės.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties mes dabar svarstome tą garsųjį įstatymo projektą, kuriuo beveik prieš dvejus metus buvo siūloma sumažinti pacientų eiles iš esmės nieko nedarant, tik numatant įstatyme datas, per kelias dienas ar per kelis mėnesius gydytojas turi priimti pacientą. Sakydamas, kad nieko nedarant, aš galbūt pajuokavau, nes reikėjo atlikti labai daug namų darbų: turėjo veikti elektroninė sistema, turėjo būti pakeisti ministro įsakymai, pagal kuriuos būtų sumažinta sistemos biurokratija, šeimos gydytojui suteikta daug daugiau teisių, tariantis su pacientu, skirti medikamentą. Žinote, kad dabar kai kuriuos medikamentus gali skirti tam tikrą laiką, po to privalo būti konsultacija (formali konsultacija) ir specialistas leidžia pratęsti to vaisto vartojimą.
Iš esmės eiles buvo galima sumažinti, bet, deja, per tuos beveik dvejus metus nieko nebuvo padaryta dėl tam tikrų objektyvių priežasčių. Pirmiausia, vienas ministras mirė, amžinąjį atilsį J. Požela, matyt, nebuvo suformuluotas tikslus pavedimas, ką reikėtų daryti. Kad ši ministerijos vadovybė susigaudytų, pabaigoje, rodos, likus porai, trejetui mėnesių, buvo sudaryta darbo grupė ir svarstyti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. Darbo grupė, kiek žinau, svarstydama pirmąjį įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, nutraukė savo veiklą, nes nebuvo aišku, kaip įgyvendinti šitą įstatymo projektą. Po to buvo gerbiamųjų M. Majausko ir I. Šimonytės siūlymas, kad reikia atidėti šitą įstatymą, tiksliau, pakeisti tą įstatymo projektą, skatinti medikus, o ne bausti, atmestas. Kolega J. Olekas ir aš iš viso siūlėme atidėti įstatymo įgyvendinimą dvejiems metams, vėlgi buvo atmesta.
Dabar pasirinktas šiek tiek kitas kelias, t. y. jeigu įstaiga atitinka tam tikrus kriterijus, leisti apmokėti viršplanines lėšas už virš plano suteiktas paslaugas prioriteto tvarka. Ir tai siūloma daryti tik LNSS (Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos) viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms, tuo tarpu akivaizdu, kad tai gali prieštarauti Konkurencijos įstatymui, nes nacionalinei sveikatos sistemai priklauso ir privačios įstaigos, kurios yra sudariusios sutartis su ligonių kasomis. Tai būtų logiška leisti ir joms. Jeigu jos pateiks Ligonių kasai duomenis, kad jos atitinka tuos kriterijus ir norės dalyvauti toje sistemoje, kodėl joms nebūtų galima apmokėti už viršplanines suteiktas paslaugas?
Kitas dalykas, mes su kolege I. Degutiene siūlome atidėti įstatymo 3 ir 4 straipsnių įsigaliojimą ne iki 2019 metų, bet iki 2020 metų, nes vėlgi, kolegos, aš beveik šimtu procentų įsitikinęs, kad rudenį vėl grįšime prie to įstatymo, vėl kritikuosime vieni kitus. Jis tiesiog negalios, nes tam būtina sąlyga yra, kad efektyviai veiktų elektroninė sistema. Monitoringas liktų pagal šitas pataisas ir jis turėtų būti iš esmės vykdomas rankiniu būdu. Įstaigos dar papildomai turės priimti darbuotoją, vėl vykdyti monitoringą. Neaišku dėl ko? Dėl to, kad kažkas pagal kažkokius kriterijus galbūt apmokės virš plano suteiktas paslaugas. Tiesiog turi nusistovėti tokia sistema, kad virš plano suteiktų paslaugų iš viso ligonis negalėtų apmokėti gydymo įstaigoje. Jeigu neapmoka, nemokamų paslaugų, nemokamų tortų nėra, tai ir nesumoka. Mes manome, kad reikėtų atidėti dvejiems metams.
Dabar elektroninė sistema neveikia, atliktas Antikorupcijos komisijos tyrimas, iš esmės aiškėja baisūs faktai. Dar kartą noriu priminti, kad nesuprantu, kodėl įvairios jėgos struktūros, tiek STT, tiek prokuratūra, tiek Valstybės kontrolė, tiek Vyriausybė, į kurią Sveikatos reikalų komitetas vienbalsiai kreipėsi penkis kartus, 2017 metų kovo mėnesį, 2017 metų gruodžio mėnesį, 2018 metais, dešimtais ir panašiai…
PIRMININKĖ. Jau laikas, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. Mes jau tada matėme, kad elektroninė sveikatos sistema neįgyvendinama, pinigai plaunami ir rezultatų nėra, bet tos tarnybos mums visada atsiųsdavo raštą, kad viskas gerai. Labai prašau pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kalbės A. Kubilienė. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pone Kaminskai, gal norite, kortelę padovanosiu?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis vadinamasis eilių įstatymas buvo priimtas 2016 metais ir turėjo labai ambicingą tikslą – sureguliuoti pacientų srautus ir taip sutrumpinti patekimo pas gydytoją laiką, t. y. pagerinti paslaugų prieinamumą. Taip pat buvo siekiama, kad sveikatos priežiūros paslaugos taptų kokybiškesnės, t. y. nustatant įstaigų veiklos vertinimo… kad veiklos rezultatai būtų vertinami. Tačiau akivaizdu, kad dėl daugybės priežasčių, kurios iš esmės yra kompleksinės, tas nebuvo padaryta, nors ir buvo skirta pusantrų metų.
Šiuo pateiktu projektu siekiame, kad įstatymo įgyvendinimas vyktų palaipsniui. Tai yra dalies nuostatų įsigaliojimą nukeltume dar vieniems metams ir per tą laikotarpį galutinai pasirengtume įgyvendinti reikalingas priemones. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojantis įstatymas numato įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų stebėseną, o jau nuo 2019 metų – šių rezultatų vertinimą.
Kolegos, atsiranda reali galimybė ne tik stebėti rodiklius, t. y. juos įvertinti, bet ir galimybė turėti metų duomenis, kurie leis vertinti bendrą sveikatos priežiūros situaciją, identifikuoti pačias problemiškiausias sritis ir sutelkti dėmesį į didžiausių problemų sprendimą. Taip pat svarbus momentas, kad sveikatos priežiūros įstaigos bus skatinamos – joms už gerus rezultatus pirmumo tvarka bus apmokamos viršplaninės paslaugos. Siūlymai atidėti visą įstatymo įsigaliojimą tolygūs problemų sveikatos priežiūros įstaigose atidėjimui. Akivaizdu, kad taip buvo elgiamasi daugybėje medicinos sričių ir daug metų, todėl šiandien turime tokią situaciją, kokią turime.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pranešėją. Gerbiamasis D. Kaminskas jau ateina. Mes aptarsime pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio buvo gauti Seimo narių I. Degutienės ir A. Matulo pasiūlymai. Tikriausiai bus 10 Seimo narių, kurie palaiko, todėl neteikiu. Taip, bendru sutarimu. Suteikime gerbiamajam A. Matului galimybę pateikti pasiūlymą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš jau diskusijos metu sakiau, kad mūsų įstatymo projektas reikalingas, bet jis būtų dar geresnis – jeigu pritartumėte mūsų pataisoms, jis nepažeistų Konkurencijos įstatymo, sudarytų vienodas sąlygas ir kitoms LNSS įstaigoms dalyvauti šiame procese. Siūlau pritarti mūsų siūlymui išbraukti „viešąsias ir biudžetines įstaigas“, „LNSS viešąsias biudžetines įstaigas“, palikti tik žodį „LNSS“. Tai reikštų, kad to įstatymo nuostata galės pasinaudoti visos Lietuvoje veikiančios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemai priklausančios įstaigos, tai yra įstaigos, kurios sudarė sutartis su ligonių kasomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai buvo tokie, kad atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo 15.2 straipsnis reglamentuoja LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų veiklos rezultatų vertinimą, tai yra šiame straipsnyje įvertinti įstaigų vertinimo rodikliai nebus taikomi privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms. Todėl ir abejotinas siūlymas 15.2 straipsnio 10 dalyje numatyti skatinimą už gerus vertinimo rodiklius toms LNSS įstaigoms, kurios net nedalyvauja pačiame veiklos vertinimo procese.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už pasiūlymą ar prieš pasiūlymą nėra. Prašome balsuoti. Kas pritariate Seimo narių I. Degutienės ir A. Matulo pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė?
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 27, prieš – 30, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Ir dar yra gautas Seimo narių I. Degutienės ir A. Matulo pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Čia dėl datos, taip?
PIRMININKĖ. Taip, dėl datos.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dabar girdėjote ir skaitėte, kad Sveikatos ministerija skelbia konkursą, samdys įmonę krizei suvaldyti. Iš kur ta krizė dabar atsirado? Tai atsirado dėl neteisingų sprendimų, neteisingų veiksmų dėl nesitarimo. Čia yra gražus pavyzdys, kad jeigu jūs nepritarsite tam, kad kai kurie straipsniai įsigaliotų nuo 2020 metų, kitais metais rudeniop vėl bus krizė, vėl mes apie tai šnekėsime, vėl mes turėsime galimybę kritikuoti ministeriją, nes to įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kurį pateikė kolega D. Kaminskas ir kolegės, labai gražiai įvardintos priežastys, dėl kurių tas įstatymas iš esmės neveiks. Yra daugybė kitų būdų, kaip suvaldyti eiles. Daugybė. Čia aš galiu vardinti jums dešimt punktų ir tą galima pasiekti tik bendru sutarimu. Todėl siūlau nesudaryti vėl krizinių situacijų, tada nereikės leisti pinigų, samdyti specialistus, kaip spręsti tas krizes. Siūlau, patikėkite mano ir kolegės I. Degutienės didžiule politine patirtimi, ir jūs patys iš to išlošite, ir Medikų sąjūdis galbūt rudenį, kada vėl bandysime grįžti prie to paties, nebus įaudrintas, ir žmonės žinos, kad atidėta protingam laikui. Per tą laiką, per dvejus metus galbūt elektroninė sveikata pradės veikti, galbūt bus priimti kiti sprendimai, o galbūt ir paaiškės, kad tokio draudimo – baudimo priemonės medikams išvis nereikėtų, nes kuris čia medikas nepriima tų pacientų specialiai. Tiesiog krūviai yra tokie, biurokratija yra tokia, trūksta medikų…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …kad įgyvendinti tas įstatymo nuostatas yra neįmanoma. Labai prašau pritarti. Tai yra naudinga jums patiems.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai – pažymėtina, kad pritarimas šiam Seimo narių pasiūlymui reikštų, kad įstatymo nuostatų, kuriomis gerinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pacientams, įsigaliojimas atidedamas dvejų metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad įstatymas, kuriame numatytas minėtų nuostatų įsigaliojimas nuo 2018 m. sausio 1 d., buvo priimtas 2016 m. birželio 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2018 metų nebus spėta tinkamai pasirengti įgyvendinti įstatymą, svarstomo įstatymo projektu siūloma šių nuostatų įsigaliojimą atidėti vieneriems metams. Manytina, kad dvejų su puse metų terminas pasirengti įgyvendinti įstatymą yra pakankamas, todėl siūloma nepritarti Seimo narių siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš dėl pasiūlymo. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. Kas pritariate Seimo narių I. Degutienės ir A. Matulo pasiūlymui dėl įsigaliojimo datos nukėlimo į 2020 m. sausio 1 d., prašome balsuoti. Komiteto nuomonė – nepritarti.
Balsavo 66 Seimo nariai: už pasiūlymą – 19, prieš – 22 ir susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta. Dėkoju pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, siūlydamas pritarti projektui, matau, kad čia šiuo projektu yra siekiama kuo kokybiškesnių paslaugų pacientui ir kuo efektyvesnės įstaigų veiklos. Iš tikrųjų per metus analizuojant, atliekant monitoringą, bus galima įvertinti, ar numatyti vertinimo kriterijai ir reikšmės yra logiški, objektyvūs. Per tuos analizės metus bus galima rasti sprendimus, kad galbūt net ir baudų neliktų. Aš vis dėlto siūlau pritarti įstatymo projektui ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Nesu visiškai kategoriškai prieš, turėsiu susilaikyti, bet nelabai suprantu, kodėl mes taip elgiamės. Vis tiek Medikų sąjūdis, kuris dabar yra susibūręs ir vienija ne tik gydytojus, bet ir slaugytojus, labai aiškiai mato vizijas, mato galimybes, todėl mes su Antanu buvome užregistravę pataisą nukelti dvejiems metams vėliau, tam galėtume normaliai pasirengti ir medikai tam pasirengtų. O ne taip, kaip sakoma, nuogas į dilgėles, kažkas užsimanė ir mes tuoj pat turime įvykdyti.
Kita vertus, mes dar kartą kertame šaką, ant kurios sėdime. Tai ypač tie, kas esame Seime, buvę medikai. Taip negalima elgtis su šios profesijos žmonėmis, kurie amžinai yra be kaltės kalti, nes tiek Seimas, tiek Vyriausybė, tiek ministerija amžinai nusiplauna, liaudiškai tariant, neprisiima jokios atsakomybės, o aiškintis su pacientu paliekamas akis į akį tik medikas ir jis turi sakyti: na, aš nieko negaliu padėti. Tai iš tikrųjų būkime teisingi, būkime atsakingi ir nepakiškime tų pačių medikų. O dabar tikrai buvo puiki galimybė rasti optimistinį variantą ir išspręsti tą problemą. Aš tik apgailestauju ir dėl to kviečiu susilaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Kviečiu balsuoti dėl minėto Seimo įstatymo projekto.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 53, prieš nėra, susilaikė 17. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1357(2) pritarta. Jūsų šį balsavimą leiskite laikyti ir registravimusi.
Norėsite registruotis dar kartą? (Balsai salėje) Manau, kad sutarsime, kad tai yra jūsų registracija ir rytinį posėdį skelbiu baigtą.
14.08 val.
Informaciniai pranešimai
Bet prieš tai dar noriu paskelbti, kad yra sudaryta Seimo tarpparlamentinių ryšių grupė su Tadžikistano Respublika, jos pirmininkas V. Simulikas, pavaduotojas – G. Vaičekauskas, grupę sudaro aštuoni nariai.
Taip pat yra teikimas dėl įsirašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių su Maroko Karalyste grupę ir galima užsirašyti iki gruodžio 8 dienos.
Ir dar vienas džiugus pranešimas. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoju išrinktas Seimo narys J. Jarutis. (Plojimai) Sveikiname ir linkime sėkmės darbe ir gongas. (Gongas) Rytinio posėdžio pabaiga. Susitiksime 15 valandą vakariniame posėdyje. Ačiū visiems, kad puikiai dirbome.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.