LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 196 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1961 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3008
2023-12-13 Nr. 102-P-63
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento vyresnioji patarėja Paulė Svorobovičienė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Božena Balkė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Dovydas Petraška, Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė, Registrų centro Veiklos teisinio reguliavimo skyriaus teisininkė Dovilė Aleksandravičienė, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininkas, UAB korporacija "MATININKAI" Kęstutis Kristinaitis, Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Tauras Antanas Tupinis, Lietuvos vertintojų rūmų Valdybos pirmininkė Irmanta Krikščiūnienė, Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys Turto vertintojas Teismo ekspertas Arvydas Stankaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-25 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 196 straipsnį, atsisakant administracinės atsakomybės nustatymo už neteisėtą su turto arba verslo vertinimu susijusios informacijos atskleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas įstatymo projektas yra Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3007 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-3007) lydintysis įstatymo projektas. Pažymėtina, kad projekto reg. Nr. XIVP-3007 5 straipsnyje siūloma nustatyti turto ar verslo vertintojo teisę iš užsakovo, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir kitų subjektų gauti duomenis, įskaitant asmens duomenis, ir informaciją, būtinus vertinimui atlikti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ANK 196 straipsnyje neturėtų būti numatyta turto ir verslo vertintojų atsakomybė už neteisėtą gautos informacijos ir duomenų atskleidimą ar jų panaudojimą, siūlomą normos konstrukciją formuluojant ANK 196 straipsnio 1 dalyje. Pritarus šiai pastabai, turėtų būti atitinkamai tikslinamas projekto 3 straipsnis.
|
Nepritarti |
Vertintojai duomenis iš valstybės registrų gaus pagal teikimo sutartis. Duomenų teikimo sutartyse turi būti nurodytas apibrėžtas Registro duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka bei teikiamų duomenų apimtis. Už neteisėtą asmens duomenų atkleidimą atsakomybė numatoma BDAR, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme. Vertintojams pagal ANK numatoma atsakomybė už atliktą vertinimą pažeidžiant teisės aktus, manytina, kad nustatyti papildomai atsakomybę už registrų duomenų atskleidimą nėra būtinybės. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-25 |
2 |
|
|
2. Pagal galiojančiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą turto arba verslo vertintojai privalo turėti turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, kuris išduodamas, jeigu asmuo atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, o už padarytus teisės aktų pažeidimus jų galiojimas gali būti sustabdytas arba panaikintas. Tokiu atveju asmenys, kurių vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas arba panaikinamas, negali užsiimti turto arba verslo vertinimo veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu reg. Nr. XIVP-3007 12 straipsniu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas pripažįstamas netekusiu galios, o pastarajame projekte kvalifikacijos pažymėjimų išdavimas turto ar verslo vertintojams nėra numatytas. Pagal projekto 2 straipsnyje dėstomas ANK 1961 straipsnio nuostatas turto vertintojams už Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto ir verslo vertinimą, pažeidimus galėtų būti skirta tik bauda. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad turto ar verslo vertintojui, pavyzdžiui, neapsidraudus civilinės atsakomybės, kaip yra siūloma nustatyti projekto reg. Nr. XIVP-3007 3 straipsnio 2 dalyje, vertintojo veiksmais užsakovams ir kitiems asmenims gali būti padaryta didelė žala, kurios atlyginimas, vertintojui neapsidraudus civilinės atsakomybės, gali pasunkėti arba žala gali būti iš viso neatlyginta. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertintojų neteisėtais veiksmais žala gali būti padaryta ir valstybei, nes, pavyzdžiui, vertintojai vertintų tiek viešojo sektoriaus turtą, tiek privačių asmenų turtą, kuris įstatymų nustatyta tvarka iš jų būtų paimamas visuomenės poreikiams, o už jį atlygintų valstybė. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad projekte reg. Nr. XIVP-3007 nėra nustatoma vertintojų veiklos nuolatinė valstybinė priežiūra kaip yra numatyta galiojančiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje išdėstyto ANK 1961 straipsnyje siūlomi nustatyti baudų dydžiai atitinka proporcingumo principą, ar šiuo atveju siūlomi nuobaudos dydžiai pakankami administracinės atsakomybės tikslams pasiekti (teisingam nubaudimui ir prevencijai).
|
Nepritarti |
Administracinių nusižengimų kodekso 196[1] straipsnyje numatytos sankcijos dydis yra tolygus kitų, pagal savo objektą, tikslą ir sunkumą panašių, Administracinių nusižengimų kodekso normų sankcijų dydžiams, kurie siekia nuo keturiasdešimt eurų iki šešių tūkstančių eurų. Siūloma baudų dydžio amplitudė (nuo 300 iki 3000 eur), kuri leistų skirti proporcingą, atgrasančią ir efektyvią baudą atsižvelgiant į nustatytų trūkumų reikšmingumą. Skiriamas sankcijų dydis grindžiamas: - Garbės teismo ir bendrosios kompetencijos teismų praktikos, turto arba verslo vertinimo ataskaitose, dėl kurių buvo keliamos drausminės bylos vertintojams, nustatytos didžiausios vertinamo turto ar verslo vertės siekė nuo trijų šimtų tūkstančių eurų iki beveik vieno milijono eurų. Tai reiškia, kad vertintojams atliekant tokio dydžio vertės vertinimą, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, minėtais atvejais galėjo būti padaryta didelė žala valstybei ir visuomenei. - Administracinių nusižengimų kodekso 1961 straipsnyje numatytos sankcijos dydis yra tolygus kitų, pagal savo objektą, tikslą ir sunkumą panašių, administracinių nusižengimų kodekso normų sankcijų dydžiams, kurie siekia nuo keturiasdešimt eurų iki šešių tūkstančių eurų. Manytina, kad tikslinti ANK dėl sankcijų, kurios būtų skiriamos už ne pagal teisės aktus atliktą vertinimą, dydžio, nėra būtinumo. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-25 |
2 |
|
|
3. Projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 1961 straipsnio pavadinime ir šio ANK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodomos dvi teisės aktų grupės, kurių pažeidimas turėtų užtraukti administracinę atsakomybę – pirma, Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas, antra, kiti teisės aktai, nustatantys reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą. Sisteminė ir loginė projekto nuostatų analizė leidžia manyti, kad inkriminuojant įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 1961 straipsnio 1 dalį turėtų pakakti nustatyti, jog asmuo pažeidė Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą, arba kitus teisės aktus, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą. Tokiu atveju šios dvi teisės aktų grupės projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 1961 straipsnio pavadinime ir šio ANK straipsnio 1 dalies dispozicijoje turėtų būti atskiriamos vartojant ne jungtuką „ir“, o jungtuką „arba“. Būtent pastarasis jungtukas vartotinas ANK specialiojoje dalyje atskiriant alternatyvius administracinio nusižengimo sudėties požymius.
|
Pritarti iš dalies |
ANK projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, nustatant ir (arba) jungtukus, tokiu atveju nebūtinai atskiriant kaip alternatyvius, bet paliekant galimybę taikyti, jei būtų pažeisti abu atvejai. Tiek pavadinime, tiek straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartotini abu jungtukai: “Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimas“ |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-25 |
2 |
|
|
4. Projekto 2 straipsnyje keičiamo ANK 1961 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatant atsakomybę juridinių asmenų vadovams, jungtukas „arba“ keistinas į jungtuką „ar“. |
Pritarti iš dalies |
Vietoj „ir (arba)“ paliktinas jungtukas „arba“ |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-25 |
3 |
1 |
|
5. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. kovo 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 515 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1867, kurio 4 straipsnio 1 dalyje ANK 589 straipsnio 7 punktas išdėstytas kitaip nei siūloma šį punktą išdėstyti projekto 3 straipsnio 1 dalyje (nėra numatyta 515 straipsnio). Pažymėtina, kad aptariama ANK nuostata įsigaliojo 2023 m. balandžio 15 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 7 punkte nereikėtų išbraukti skaičiaus „515“.
|
Pritarti |
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-25 |
3 |
3 |
|
6. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 1 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2021, kurio 2 straipsnio 3 dalyje ANK 589 straipsnio 98 punktas išdėstytas kitaip nei siūloma šį punktą išdėstyti projekto 3 straipsnio 3 dalyje (papildytas formuluote „223 straipsnio 3, 5 dalyse“). Pažymėtina, kad aptariama ANK nuostata įsigaliojo 2023 m. birželio 22 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 98 punkte po žodžio „straipsniuose“ nereikėtų įrašyti formuluotę „223 straipsnio 3, 5 dalyse“.
|
Pritarti |
3 straipsnio 3 dalis dėstytina taip: „3. Pakeisti 589 straipsnio 98 punktą ir jį išdėstyti taip: „98) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo
valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – dėl šio kodekso
127, 1961
|
|
7, |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-25 |
4 |
|
|
7. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 4 straipsnis pildytinas įstatymo taikymo nuostatomis dėl administracinių nusižengimų procedūrų, pradėtų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 196 straipsnio 1 dalį bei 589 straipsnio 17 punktą ir nebaigtų iki įstatymo įsigaliojimo.
|
Pritarti |
Projekto 4 straipsnis pildytinas 2 dalimi: „2. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnų iki 2025 m. gegužės 1 d. pradėtas ir nebaigtas administracinių nusižengimų tyrimas ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 106 straipsnio 1 dalį baigiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.“
|
|
8. |
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė |
2 |
|
|
Projekto 2 straipsniu pildomo ANK 1961 straipsnio 1 ir 2 dalių sakcijose nustatyta atsakomybė privalomą turto arba verslo vertinimą atlikusiems asmenims – tiek fiziniams asmenims, tiek juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims ir ji nėra diferencijuojama. Tokiu atveju, Kodekse yra vartojamas junginys „arba“, todėl tokį junginį siūlytina vartoti vietoj šiame projekte vartojamo „ir (arba)“. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos verslo konfederacija 2023-09-26 |
|
|
|
Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK), viena didžiausių Lietuvos verslo organizacijų Lietuvoje, atstovaujanti kokybiškų ir sąžiningų turto ir verslo vertinimo paslaugų prieinamumu suinteresuotą verslo bendruomenę, tame tarpe ir pačius turto ir verslo vertintojus, kredito įstaigas, draudimo bendroves ir nekilnojamojo turto rinkos dalyvius, susipažino su Finansų ministerijos parengtais Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (toliau - įstatymų projektai) ir teikia pastabas. Įstatymų projektais siūloma atsisakyti šiuo metu veikiančios valstybinės vertintojų veiklos priežiūros sistemos, atsakingos už vertintojų kvalifikacijos ir vertinimo ataskaitų kokybę, reglamentavimo, t. y. siekiama dereguliuoti vertintojo profesiją, o tradicinę profesijos veiklos priežiūros formą tikimasi pakeisti nepakankamais skaitmeniniais sprendimais. Esminė pozicija Įgyvendinus reformą, mūsų bendruomenės požiūriu, nebūtų užtikrinta Lietuvos verslo ir gyventojų prieiga prie kokybiškų ir sąžiningai teikiamų turto ir verslo vertinimo paslaugų, taip pat daugelio mūsų bendruomenės narių neįtikina reformoje nustatomi „minkštieji" savikontrolės ir kokybės užtikrinimo mechanizmai, kurie turėtų apsaugoti ūkio subjektų interesus gauti nešališką ir kokybišką turto ar verslo vertinimo paslaugą. Siūlomi „minkštieji" rinkos savikontrolės mechanizmai iš tiesų perkels dalį realios kontrolės ir atitikties reguliavimo funkcijų privačiam sektoriui, esamu metu neturinčiam tam reikiamų kompetencijų, dėl to didins kaštus verslui, nors iš reformos valstybė neketina sutaupyti lėšų. Skaitant įstatymų projektų aiškinamuosius dokumentus, LVK nėra įtikinta, kad šiuo metu visų rinkos dalyvių ir rinką prižiūrinčių institucijų akcentuojami turto ir verslo vertinimo reguliavimo ir rinkos trūkumai reforma yra nors kiek sprendžiami. <... pastabos iš esmės skirtos pagrindiniam įstatymo projektui...> Maloniai prašome: Seimo Biudžeto ir finansų komitetą arba Seimo narius prašyti valstybinio mokslinių tyrimų instituto ar aukštosios mokyklos pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą Seimo statuto 145 str. 2 d. arba 3 d. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pasirinkta reformos kryptis pasirinkta neatsižvelgus į Vyriausybės strateginės analizės centro ir Finansų ministerijos atlikto poveikio vertinimo rezultato išvadas. Seimą įvertinti rašte pateiktus argumentus ir ieškoti nuosaikesnių šiuo metu egzistuojančių problemų, susijusių su turto ir verslo reguliavimu, sprendimo būdų. Seimą apsvarstyti galimas reguliavimo alternatyvas, pavyzdžiui, deleguoti daugiau priežiūros funkcijų profesinei savivaldai ir sektoriuje diegti valstybės prižiūrimos savivaldos modelį, kurio pagrindu buvo sėkmingai reformuotos kai kurių kitų prižiūrimų profesijų priežiūros sistemos. |
Nepritarti |
TTK paskirtas nagrinėti įstatymų projektų pakete esantį lydimąjį projektą, todėl ne TTK, bet BFK (arba Seimo nariai) turėtų spręsti dėl poreikio prašyti valstybinio mokslinių tyrimų instituto ar aukštosios mokyklos pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą. |
|
2. |
Lietuvos vertintojų rūmai 2023-09-28 |
2 |
|
|
<1-70, 73, 74…pastabos skirtos pagrindiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-3007> 71. Kalbant apie esamos mišrios profesinės veiklos priežiūros keitimą išimtinai administracine AVNT priežiūra atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto, vertinant jį kartu su lydinčiuoju ANK projektu, numatomas teisinis poveikis jokiu būdu negali būti vertinamas kaip deklaruojamas perteklinio reguliavimo atsisakymas (dereguliavimas). 72. Be to Projekto ir ANK projekto nuostatos sistemiškai prieštarauja Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose šalyse taikomoms nepriklausomo turto ir verslo vertinimo veiklos reguliavimo/savireguliacijos praktikoms. 75. Kita vertus, Projektu modeliuojamas drausminių turto ir verslo vertinimo profesinės veiklos kontrolės priemonių totalus pakeitimas administracine atsakomybe ne tik paneigia deklaruojamą profesijos reguliavimo atsisakymo siekį, bet ir artina Lietuvą prie autoritarinių šalių reguliavimo praktikos. 76. Projektu atsisakant vertinimą šiuo metu tegu su trūkumais, bet gana nuosekliai reguliuojančio įstatymo nuostatų ir Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nukreipiant į neapibrėžtus „teisės aktus, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą”, potenciali vertinimo teisinio reguliavimo apimtis yra ne sumažinama, o tik padaroma mažiau apibrėžta ir aiškia (nors Programos 132 p. įsipareigota paprastinti verslo reguliavimo taisykles, o vienas iš Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įvardintų principų reikalauja užtikrinti numatomo teisinio reguliavimo aiškumą).
|
Pritarti iš dalies |
Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektu ir Administracinių nusižengimų kodekso projektu (toliau – Projektu) mažinama reguliavimo apimtis, reguliuojamas tik privalomasis vertinimas, kuris yra atliekamas kai jo reikalauja teisės aktai (toliau – privalomasis vertinimas), nereguliuojamas vertinimas, kuris atliekamas, kai to pageidauja užsakovas. Administracinė atsakomybė siūloma keičiant šiuo metu galiojantį reguliavimą, pagal kurį vertintojams už teisės aktų ir vertinimo standartų pažeidimus taikoma drausminė atsakomybė (papeikimas, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas), atsižvelgiant į tai, kad siekiama reguliuoti ne profesiją, o vertinimo ataskaitų kokybę. Reguliavimo apimties mažinimas nereiškia, kad atsisakoma privalomojo vertinimo ataskaitų kokybės kontrolės. Projektu vertintojo kvalifikacijos suteikimo funkcija perduodama vertintojų bendruomenei. Panaši praktika paplitusi ES valstybėse narėse (vertintojo profesija nereguliuojama 24 iš 32 EEE valstybių, vertintojo kvalifikacija įgyjama savanoriškai veikiančiose vertintojų asociacijose). Valstybė, siekdama apginti vertinimo ataskaitų užsakovų ir naudotojų interesus, pasilieka teisę vykdyti vertinimo ataskaitų kokybės kontrolę bei pasirenka veiksmingesnę atsakomybės formą. Pažymėtina, kad viešasis sektorius ir Lietuvos bankų asociacija (vertinimo ataskaitų naudotojai) viešųjų konsultacijų metu ir derinant projektą nedviprasmiškai siūlė, kad vertinimų kokybės priežiūrą ir atsakomybės taikymą vykdytų valstybė. Pagal galiojantį reguliavimą drausminių nuobaudų skyrimas nėra efektyvi priemonė užkardyti pažeidimus atliekant vertinimą (nuo 2016 m. buvo panaikinti tik 2 kvalifikacijos pažymėjimo galiojimai, drausminės nuobaudos – papeikimai ar kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas nesukuria siekiamo poveikio). |
|
3. |
Lietuvos vertintojų rūmai 2023-09-28 |
2 |
|
|
77. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal naudojamas teisines formuluotes „teisės aktais, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą” gali būti tiek savivaldybės tarybų sprendimai, kuriuo nustatyta, pavyzdžiui, kad nuomojant(is) tam tikrą turtą turi būti atliktas jo vertinimas, tiek ir atitinkami viešojo sektoriaus įstaigos vadovo (pavyzdžiui, poliklinikos vadovo) arba net ir privačios įmonės vadovo įsakymai (nes teisės požiūriu visi jie priskirtini lokaliniams teisės aktams). 78. Todėl Projekto įsigaliojimas vertintojams realiai reikštų ne perteklinio reguliavimo atsisakymą, o tik reguliavimo išsklaidymą ir neapibrėžtumą. Ir, be kita ko, neapibrėžtumą formaliai net ir vertintojams keliamų kvalifikacinių reikalavimų kontekste: antai Projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Vertinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu <…> ir Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais”, todėl atitinkamų vertinimo standartų pažeidimas atliekant vertinimą implicitiškai galėtų (turėtų?) būti kvalifikuotas kaip Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo pažeidimas, taigi, užtraukti atsakomybę pagal ANK projekte numatomą 1961 straipsnį; tuo tarpu šiuose standartuose be kita ko yra suformuluota abstrakti pareiga vertintojui turėti reikiamą kvalifikaciją (išsilavinimą, patirtį, etc.). Taigi, pagal esamas formuluotes atsakomybė pagal ANK projekte numatomą 1961 straipsnį vertintojui galėtų būti taikoma ir administracinėn atsakomybėn traukiančios institucijos AVNT nuožiūra nustačius, kad konkretaus vertinimą atlikusio asmens išsilavinimas ar patirtis yra nepakankami / neatitinka deramos kvalifikacijos reikalavimui. 79. Tokia plati administracinė AVNT diskrecija vertintina kaip nepriimtina. 80. Apskritai, ANK projekte numatant administracinę atsakomybę už bet kokius ir bet kokių teisės aktų pažeidimus (netgi lokalinių, veikiančių žinybos, vietos savivaldos arba įmonės lygmenyje), dabartinę daugmaž apibrėžtą ir diferencijuotą turto ir verslo vertintojų drausminę atsakomybę pakeistų iš esmės neribota ir neapibrėžta administracinė atsakomybė. 81. Pažymėtina, kad jokioje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje šitokio represyvaus turto ir verslo vertinimo sistemos administracinio reguliavimo nėra. 82. Dar daugiau. Iš galiojančiame įstatyme numatytų atsakomybės priemonių taikymo proceso eliminavus Garbės teismą, vertintojų veiklą administracinės atsakomybės rėmuose vertintų nebe iš vertintojų profesinės bendruomenės narių ir valstybės institucijos paskirtų atstovų sudaryta kolegiali institucija, o individualūs valstybės tarnautojai, kurie, kaip rodo daugiametė AVNT patirtis, patys neturi netgi vertinimui atlikti reikiamos minimalios kvalifikacijos ir praktikos. 83. Pastaruosiuose punktuose aptarti trūkumai reiškia ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įvardinto aiškumo principo pažeidimus.
<84, 85 pastabos skirtos pagrindiniam įstatymo projektui>
|
Pritarti iš dalies |
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nustatoma, kad ANK atsakomybė yra taikoma už Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti privalomąjį turto arba verslo vertinimą pažeidimus. Jei vertinimo reikalauja įstatymas arba teisės aktai, laikytina, kad sprendimui priimti pasirenkamas būtent toks turto vertės įrodymo pagrindas, todėl būtina laikytis visų tuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o ginant suinteresuotų šalių interesus, nustatomas atsakomybės taikymas už pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teiginys, jog už pvz. poliklinikos vadovo ar privačios įmonės vadovo įsakymus bus taikoma administracinė atsakomybė yra klaidinantis ir neturi pagrindo. Tokie teisės aktai negali kelti reikalavimų, prieštaraujančių Projekto nuostatoms, vertinimo standartams. Reikalavimų konkrečiam vertinimui, pvz metodinių, įstaigos vadovo įsakyme neturėtų būti keliama. Atsakomybė taikoma vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, esant mažareikšmiams pažeidimams bus vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsniu, t.y. ANK nebus taikoma. Šiuo metu galiojantis reguliavimas sukuria galimybes išvengti atsakomybės. AVNT atlieka tikrinimą, nustato pažeidimų, o Garbės teismas nemato pagrindo kelti drausmės bylos / skirti nuobaudas. Tokių atvejų pasitaiko apie 50 proc. Kyla klausimas, ar Garbės teismas, kurio nariai vertintojai sudaro daugumą, sprendimus priima nešališkai savo kolegų atžvilgiu. Vadovaujantis galiojančia kitų profesijų praktika efektyvi priežiūra veikia tuomet, kai sprendimus dėl nuobaudų skyrimo priima nepriklausomi nuo profesijos asmenys (nemokumo administratoriai, auditoriai, kai buvo pakeista ES audito direktyva, nustatant, kad viešojoje priežiūroje turi būti nepraktikuojančiųjų dauguma). AVNT tikrins vertinimo ataskaitų atitiktį teisės aktams, neatliks vertinimo, todėl vertintojo kvalifikacijos reikalavimas yra perteklinis.
|
|
4. |
Lietuvos vertintojų rūmai 2023-09-28 |
|
|
|
86. Visų pirma, rengiant Projektą (ir ANK projektą) nebuvo įvertintos visos galimos reguliavimo alternatyvos. Priešingai – Vertintojų bendruomenės siūlymas svarstyti reguliavimo perdavimą vertintojų profesinei savivaldai Projektą rengusios FM atstovų buvo atmestas jo net nesvarsčius iš esmės ir pasiremiant LRV „neformaliuose pasitarimuose” / „neformaliuose posėdžiuose” suformuluotu sprendimu ir nurodymu „dereguliuoti vertintojų profesiją”. <87.-99. ir toliau pateiktos rašte pastabos skirtos ne šiam projektui> |
Pritarti iš dalies |
Vertintojų bendruomenės siūlymas perduoti vertintojų reguliavimą vertintojų profesinei savivaldai buvo svarstytas. Jo atsisakyta, įvertinus daugumo ES šalių praktiką. Projektas patikslintas, vertintojų asociacijai deleguojama funkcija suteikti vertintojo kvalifikaciją, organizuoti vertintojo kvalifikacijos kėlimą ir skelbti vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą, tačiau nenustatoma privaloma narystė šioje asociacijoje.
|
|
5. |
Lietuvos vertintojų rūmai 2023-09-28 |
|
|
|
II. Projektu kuriama korupcijai ir piktnaudžiavimams palanki terpė Kaip jau minėta, pagal Projektą ir ANK projektą iš drausminės į administracinę transformuotos atsakomybės klausimus spręstų nebe kolegiali institucija – Garbės teismas, o nesunkiai numanomi individualūs valstybės tarnautojai, kuriuos vertintojai iš anksto žinotų. Dėl to korupcinio poveikio grėsmės neabejotinai padidėtų.
<toliau teikiamos pastabos adresuotos pagrindiniam įstatymo projektui>
|
Pritarti iš dalies |
Šiuo metu esamas profesijos licencijavimas neužkerta korupcijos rizikų. Garbės teismo, kurio daugumą sudaro vertintojų atstovai (3 iš 5), įgaliojimai priimant sprendimus dėl drausmės bylos iškėlimo ir poveikio priemonių taikymo vertintojui yra ydinga praktika, nes sprendimus dėl atsakomybės priima vertintojų bendruomenės atstovai, kurie dažnu atveju yra arba gali būti šališki savo kolegų atžvilgiu (šiuo metu, net apie 50 proc. pažeidimų atvejų drausmės byla nėra iškeliama). Atliepiant vertinimo ataskaitų naudotojų lūkesčius, sprendimus dėl atsakomybės taikymo deleguojama priimti valstybės institucijai (toliau - AVNT). Užtikrinamas ir profesijos atstovų dalyvavimas vertinimo ataskaitų nagrinėjime - prieš priimant sprendimą dėl atsakomybės taikymo, AVNT gauna vertintojų atstovų nuomonę. AVNT darbuotojų veiklą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės tarnautojų etikos kodeksas, valstybės tarnautojo atsakomybė, priimant sprendimus, yra didesnė nei vertintojo – Garbės teismo nario, manytina, kad tai įtakos priimamų sprendimų objektyvumą. |
|
6. |
Lietuvos vertintojų rūmai 2023-09-28 |
2 |
|
|
IV. Projektas ir ANK projektas yra ydingi juridinės technikos požiūriu bei kitais aspektais ANK projekte numatoma 1961 straipsnio 1 dalies redakcija yra logiškai ydinga ir prieštaringa ta apimtimi, kuria kelia neaiškumą (sykiu nedera su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu aiškumo principu) dėl to už kokius konkrečius pažeidimus kyla administracinė atsakomybė remiantis žodžių konstrukcija „teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimas”, t. y. ar administracinė atsakomybė kyla už: (a) bet kokių (visų) atitinkamuose teisės aktuose esančių taisyklių pažeidimą, jei tik atitinkami aktai priskirtini teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, kategorijai, ar (b) tik už paties reikalavimo (pareigos) atlikti turto arba verslo vertinimą pažeidimą, t. y. situacijas kaip esant pareigai atlikti turto arba verslo vertinimą ši pareiga yra ignoruojama ir vertinimas neatliekamas. Taisyklę vertinant gramatiškai, nekyla abejonių, kad atsakomybė turėtų kilti tik už paties reikalavimo (pareigos) atlikti turto arba verslo vertinimą pažeidimą. Juo labiau, kad žodis „reikalavimas” naudojamas vienaskaita, taip patvirtinant prielaidą, kad omenyje turima tik viena pareiga / reikalavimas – atlikti patį atitinkamą vertinimą. Tačiau toks aiškinimas nelabai derėtų su ANK projekte numatomo 1961 straipsnio 1 dalies sankcijoje esančiu atsakomybės subjektų įvardijimu – jei atsakomybė taikoma privalomąjį turto arba verslo vertinimą atlikusiems asmenims, akivaizdu, kad pati pareiga atlikti privalomąjį vertinimą pažeista nebuvo ir neteisėti veiksmai siejami su kažkokiais kitais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad ANK projekte numatomo 1961 straipsnio sankcijos sistemiškai nėra subalansuotos su kitomis ANK nuostatomis. Antai bet koks pirmą kartą atliktas pažeidimas pagal ANK 1961 straipsnio 1 dalį užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 3000 Eur, o bet koks pakartotinis pažeidimas pagal ANK 1961 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą nuo 2000 Eur iki 6000 Eur. Tuo tarpu į numatomą veiką savo pobūdžiu panašiausiame ANK 205 straipsnyje atsakomybė yra diferencijuojama pagal kilusias ar siektas sukelti žalingas pasekmes ir pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį paprastas finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą vos nuo 40 iki 140 eurų (vertinimo atveju įspėjimas apskritai nenumatytas ir baudos minimumas didesnis 7,5 karto (t. y. 750 proc.), o maksimumas daugiau nei 21 kartą (t. y. daugiau nei 2100 proc.). Sisteminiu požiūriu toks netolygumas nustatant administracinę atsakomybę yra nepateisinamas ir laikytinas tiek Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto sistemiškumo principo pažeidimu, tiek ir galimai netgi Konstitucijai prieštaraujančiu diskriminavimu pagal specifinį požymį – profesinės veiklos sritį. Be to, kyla rimtų abejonių dėl ANK įgyvendinimo ir tam reikiamos AVNT kompetencijos: kaip rodo patikrinimų dėl vertintojų veiklos atitikties įstatymui praktika (pagal dabar galiojantį įstatymą), dažnai dėl kvalifikacijos ir vertinimo patirties neturėjimo AVNT dirbantys tarnautojai neteisingai interpretuoja ir vertina specialius normatyvinius aktus ir EVS ir TVS standartus. Remiantis pastarųjų 11 metų statistiniais duomenimis, apibendrinančiais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo praktiką, AVNT siūlymai iškelti vertintojui drausmės bylą dėl AVNT vertinimu padarytų pažeidimų, išnagrinėjus bylas Garbės teisme nepasitvirtino net 53 proc. atvejų (iš esmės tą patį iliustruoja ir santykis tarp Projekto aiškinamajame rašte esančioje 4 lentelėje nurodytų 2020 m. ir 2021 m. AVNT 23 teikimų Garbės teismui ir vos 11 atvejų kai Garbės teismas pagal šiuos teikimus paskyrė drausmines nuobaudas). Jei tokie valstybės tarnautojai patys konstatuos administracinius nusižengimus ir skirs baudas, Vertintojų bendruomenės nuomone Lietuvoje bus formuojama iškreipta ir EVS bei TVS reikalavimams prieštaraujanti vertinimo praktika (tai, be kita ko, kelia problemą anksčiau minėtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES preambulės 26 p. kontekste), o teismams teks nagrinėti atitinkamas AVNT dirbančių tarnautojų kompetencijos stokos išprovokuotas ir nelikus Garbės teismo filtro nebeišvengiamas bylas. Norint teisingai suprasti ir interpretuoti vertinimo srities specialius normatyvinius aktus, EVS ir TVS, yra būtinos pakankamai gilios nuolat atnaujinamos vertinimo metodologijos žinios ir nuolatinė praktinė vertinimo patirtis, nes vertinimo teorija, metodologija ir jos taikymas praktinėje vertinimo veikloje nuolat vystosi, ko objektyviai negali pasiekti valstybės tarnautojai, nes jie neužsiima praktine vertinimo veikla. <toliau teikiamos pastabos adresuotos ne šiam projektui> |
Nepritarti |
Projektas yra suderintas su Teisingumo ministerija, LRV, juridinės technikos požiūriu pastabos suderintos. Projektas numato, kad pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 3000 Eur, o bet koks pakartotinis pažeidimas pagal ANK 1961 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą nuo 2000 Eur iki 6000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK atsakomybė bus taikoma išnagrinėjus skundą, vertinimo ataskaitą ir įvertinus mažareikšmius pažeidimus, už kuriuos ANK nuobaudos nebus taikomos. Skiriamas sankcijų dydis grindžiamas: - Garbės teismo ir bendrosios kompetencijos teismų praktikos, turto arba verslo vertinimo ataskaitose, dėl kurių buvo keliamos drausminės bylos vertintojams, nustatytos didžiausios vertinamo turto ar verslo vertės siekė nuo trijų šimtų tūkstančių eurų iki beveik vieno milijono eurų. Tai reiškia, kad vertintojams atliekant tokio dydžio vertės vertinimą, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, minėtais atvejais galėjo būti padaryta didelė žala valstybei ir visuomenei. - Administracinių nusižengimų kodekso 1961 straipsnyje numatytos sankcijos dydis yra tolygus kitų, pagal savo objektą, tikslą ir sunkumą panašių, administracinių nusižengimų kodekso normų sankcijų dydžiams, kurie siekia nuo keturiasdešimt eurų iki šešių tūkstančių eurų. Pagal ANK 205 str. bauda už finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus numatoma nuo 40 eur iki 6000 eur, priklausomai, kokia turtinė žala padaryta valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui. manytina, kad atsakomybės taikymas,, atliekant vertinimą, yra tolygus pagal kitus ANK straipsnius. ANK bus taikoma įvertinus mažareikšmius pažeidimus. Vertintojų rašte nuogąstaujama, kad ANK bus taikoma už a) bet kokių teisės aktų pažeidimus, b) tik už paties reikalavimo (pareigos) atlikti turto arba verslo vertinimą pažeidimą. Atsakant, pabrėžiama, kad dėl a) teisės aktuose yra nustatomos nuostatos, kurių laikytis būtina, todėl už jų pažeidimus gali būti taikoma atsakomybė, skundo nagrinėjimo metu bus vertinamas mažareikšmiškumas, todėl nuogąstavimas, kad ANK atsakomybė bus taikoma už bet kokius pažeidimus, neturi pagrindo; b) reikalavimas atlikti vertinimą yra vertinimo ataskaitos užsakovo arba naudotojo pareiga, vertintojui tenka atsakomybė laikytis tuose teisės aktuose numatytų reikalavimų atliekant vertinimą, jei tokių yra nustatyta. Nuogąstavimas, kad bus baudžiamas vertintojas, jei nėra atliktas vertinimas, kai to reikalauja teisės aktas, neturi jokio pagrindo. Vertintojų pateiktame rašte klaidingai sprendžiama dėl AVNT kompetencijos spręsti dėl teisės aktų pažeidimų ir taikyti ANK. AVNT vertintojų veiklos priežiūrą vykdo nuo 2012 metų, pagal galiojantį reguliavimą nagrinėja vertinimo ataskaitos atitiktį įstatymo reikalavimams, turi sukaupusį ilgalaikę patirtį šioje srityje. AVNT turi ir ANK taikymo patirties, nuo 2022 m. gegužės 1 d. atliekama JAR viešai skelbiamų finansinių ataskaitų kokybės stebėsena, to pasekoje, nuo 2023-06-22 už neteisingų ataskaitų pateikimą turi teisę imtis administracinės teisenos veiksmų. Atkreipiamas dėmesys, kad Projektas patikslintas, kad prieš priimant sprendimą dėl atsakomybės taikymo AVNT kreipiasi į vertintojų bendruomenę nuomonės dėl padaryto pažeidimo. Be to, pagal ANK taikymo procedūras, AVNT taip pat turi teisę kreiptis konsultacijos į ekspertus, atsakomybės taikymo mechanizmas užtikrina, kad sprendimas būtų priimamas kompetentingų asmenų. Pabrėžiama, kad atsisakoma drausminės atsakomybės, dėl kurios taikymo tik vertintojų dauguma priima sprendimą (galiojančio reguliavimo atveju tokia atsakomybė neveikia, tik 53 proc. atvejais, kaip teigia vertintojai, keliama drausminė byla), įvertinus riziką, kad tos pačios profesijos atstovai gali būti šališki savo kolegų atžvilgiu.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-08-28 |
2 |
|
|
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtais ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotais Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3007) (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3008) (toliau – ANK įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3009), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3010), Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. i-2675 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3011), Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3012) projektais (toliau kartu – Įstatymų projektai), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. <1...iš esmės pastabos skirtos pagrindiniam įstatymo projektui...>
Įstatymo projekte nenustačius galimybės institucijai peržiūrėti ir įvertinti turto vertinimo ataskaitose nustatytą turto vertę ir prireikus įpareigoti turto vertinimo ataskaitą pakeisti / panaikinti, o tik paliekant galimybę teismine tvarka ginčyti turto vertinimo ataskaitoje nustatytą turto vertę, ANK įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) papildymas 1961 straipsniu, nustatant administracinę atsakomybę Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimo atveju (nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų bauda privalomąjį turto arba verslo vertinimą atlikusiems asmenims ir (arba) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims), neužkirs kelio korupcijos pasireiškimui taikant Įstatymo projekto nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad ANK 1961 straipsnyje siūlomų nustatyti baudų dydžiai neužtikrins siekiamų tikslų (užtikrinti tinkamą vertinimą atliekančių asmenų pareigų vykdymą; apsaugoti valstybės finansų sistemą, užtikrinant patikimą vertinimą; užtikrinti vartotojų teisių apsaugą vertinimo srityje) įgyvendinimo, kadangi, pavyzdžiui, valstybinės žemės sklypų, patenkančių į miesto (Vilniaus ar Kauno) teritoriją, rinkos vertė gali siekti ne vieną milijoną eurų. Įstatymo projekte siūlomi nustatyti baudų dydžiai ir galimybės įvertinti vertinimo ataskaitą ne teismo tvarka bei ją pakeisti / panaikinti nebuvimas neužkirs kelio piktnaudžiavimo atvejams, kai vertinimo metu bus nustatoma žymiai mažesnė valstybinės žemės sklypo vertė, nei yra reali rinkos vertė, todėl valstybė patirs nuostolių. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės galės būti sprendžiami tik teismo tvarka, sudarys prielaidą valstybės turtą (aukcione parduodamus naujus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus ir be aukciono parduodamus valstybinės žemės sklypus) įsigyti privačion nuosavybėn, taip pat išsinuomoti minėtus valstybinės žemės sklypus už mažesnę vertę, nei yra reali to turto rinkos vertė. Taip pat manome, kad siūlomu reguliavimu numatoma vertinimo ataskaitų kokybę užtikrinti tokiomis prevencinėmis priemonėmis, kaip vertinimo ataskaitų nagrinėjimas pagal skundus arba viešojo intereso gynimas savo iniciatyva, administracinės atsakomybės taikymas, vertinimo ataskaitų viešinimas, neišspręs išdėstytos problemos, o kreipiantis į teismą – tik užvilkins procesą. <...2-3 pastabos skirtos ne ANK projektui...>
|
Nepritarti |
Skiriamas sankcijų dydžių pagrindimą žr. argumentuose aukščiau lentelėje Nr. 3. Drausminė vertintojų atsakomybė keičiama administracine, įvertinus neveikiančią šiuo metu galiojančią sistemą, kai: - drausmines nuobaudas skiria Garbės teismas, sudarytas iš daugumos vertintojų, kurie gali būti šališki savo kolegų atžvilgiu ir - skiriamos drausminės nuobaudos – papeikimai, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2016 m yra panaikinti tik 2 vertintojo kvalifikacijos pažymėjimai, o vertinimus atliekančios įmonės ar jų atstovai nėra baudžiami. Siūloma ANK atsakomybė, nes manoma, kad piniginės nuobaudos, kurias skirs valstybės institucija turi didesnį prevencinį poveikį nei drausminės nuobaudos, kurių yra išvengiama beveik visais atvejais.
|
|
2. |
Valstybės įmonė Registrų centras 2023-09-12 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seime įregistruota: Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas (Teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) reg. Nr. XIVP-3007) (toliau – PTVVĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo projektas (TAIS reg. Nr. XIVP-3008) (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas (TAIS reg. Nr. XIVP-3009) (toliau – NTKĮ projektas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (TAIS reg. Nr. XIVP-3010) (toliau – NTMĮ projektas), Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. i-2675 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (TAIS reg. Nr. XIVP-3011) (toliau – ŽMĮ projektas), Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (TAIS reg. Nr. XIVP-3012) (toliau visi kartu – Patikslinti įstatymų projektai). Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras), atsižvelgdama į sukauptą patirtį nekilnojamojo turto masinio vertinimo srityje bei siekdama, kad būtų tinkamai reglamentuota ši veikla, Patikslintų įstatymų projektų derinimo metu teikė pastabas ir pasiūlymus, tačiau rengėjai į juos atsižvelgė tik iš dalies. Registrų centras, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų Patikslintų projektų nuostatų svarbą ir siekdamas sklandaus nekilnojamojo turto masinio vertinimo proceso, papildomai nori atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbius su nekilnojamojo turto vertinimu susijusius aspektus, teikia pasiūlymus Patikslintiems įstatymų projektams bei argumentus, kodėl jie turėtų būti patikslinti pagal Registrų centro pasiūlymus. <...Pasiūlymai skirti ne ANK projektui...>
|
Nepritarti |
Pastabos įvertintos BFK svarstant pagrindinį įstatymo projektą. |
|
3. |
Valstybės įmonė Registrų centras 2023-12-13 |
2 |
|
|
Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras), atsižvelgdama į gautą kvietimą dalyvauti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. gruodžio 13 d. posėdyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3008 (toliau – Įstatymo projektas), teikia pastebėjimą dėl Įstatymo projekto. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma Administracinių nusižengimų
kodeksą papildyti „2 straipsnis. Kodekso papildymas 1961 straipsniu Papildyti Kodeksą 1961 straipsniu: „1961 straipsnis. Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti privalomąjį turto arba verslo vertinimą, pažeidimas 1. Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti privalomąjį turto arba verslo vertinimą, pažeidimas užtraukia baudą privalomąjį turto arba verslo vertinimą atlikusiems asmenims ir (arba) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą privalomąjį turto arba verslo vertinimą atlikusiems asmenims ir (arba) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų tūkstančių eurų iki šešių tūkstančių eurų.“.“ |
Pritarti |
|
|
4. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-10-26 |
2 |
|
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktų nuostatomis, atsižvelgdama į 2022 m. rugpjūčio 26 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Nepriklausomo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų“ Nr. 4-01-6914[1] (toliau – AV išvada), į 2022 m. gruodžio 16 d. rašte „Dėl Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų“ Nr. 4-01-10130[2] teiktas pastabas ir pasiūlymus dėl ankstesnių žemiau išvardintų teisės aktų projektų variantų, kurių dalis tebėra aktualios, kitą turimą informaciją, atliko šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą: 1) Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3007[3] (toliau – Privalomojo vertinimo projektas); 2) Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 196(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3008[4] (toliau – ANK projektas); 3) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3009[5] (toliau – NT kadastro projektas); 4) Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3010[6] (toliau – NT mokesčio projektas); 5) Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIVP-3011[7] (toliau – Žemės mokesčio projektas); 6) Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3012[8] (toliau – NT kredito projektas). Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo bei atsparumo korupcijai, pagal kompetenciją teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos: <...> pastabos skirtos ne šiam įstatymo projektui. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: <...> pastabos skirtos kitiems, įstatymų projektų pakete esantiems projektams.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai: 3.1. ANK projektu siūloma papildyti ANK 196(1) straipsniu, numatančiu sankcijas už Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, vienareikšmiškumo, nuoseklumo, efektyvumo ir skaidrumo, siūlomo naujo ANK straipsnio nuostatos svarstytinos šiais aspektais: - siūloma formuluotė, kad atsakomybę užtraukia „<...> Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, numatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimas“ gali būti suvokiama tiek pernelyg siaurai kaip atsakomybės kilimą tik dėl reikalavimo atlikti vertinimą nepaisymą ar, pavyzdžiui, nesavalaikiškumą, tiek pernelyg plačiai kaip bet kurių minėto įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtintos vertinimo atlikimo sąlygos, aplinkybės, procedūros ir kiti reikšmingi aspektai, pažeidimai, nebūtinai tiesiogiai susiję, pavyzdžiui, tik su vertintojo veiksmais ir / ar jo parengtos vertinimo ataskaitos turiniu; - siūlomo naujo ANK straipsnio dispozicijoje siūloma įtvirtinti, kad galimai atsakomybė kiltų tik pažeidus imperatyviai Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, todėl, priėmus projektais siūlomą reguliavimą, galėtų kilti problemų dėl jo taikymo praktikoje bei realios atsakomybės už netinkamą ir galimai valstybės ir visuomenės interesus pažeidžiančio vertinimo atlikimą taikymo; - iš ANK projekto nėra aišku, ar atsakomybė taip pat kiltų už pažeidimus, padarytus atliekant individualųjį turto vertinimą, kuris vertintų projektų apimtimi nėra privalomas. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios vertintų teisės aktų nuostatos gali būti taikomos nevienareikšmiškai, kas neužtikrintų skaidraus, efektyvaus, kokybiško, valstybės ir visuomenės interesą atitinkančio turto vertinimo atlikimo.
|
Pritarti iš dalies |
ANK 196(1) straipsnis numato: - atsakomybę už Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, numatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimus; taip pat nurodo, kad: - atsakomybė yra taikoma ir užtraukia baudą privalomąjį turto arba verslo vertinimą atlikusiems asmenims ir (arba) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims: - ir ją taiko pagal kompetenciją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šie trys aspektai apibrėžia ANK taikymo ribas, kad už kitų aplinkybių ar procedūrų, kurios nėra susijusios su vertinimu, negali būti taikoma ANK pagal ANK 196(1) str. Teisės aktuose, kuriuose numatytas reikalavimas atlikti vertinimą, gali būti įtvirtintas ne tik reikalavimas atlikti vertinimą, bet ir įtvirtintos vertinimo atlikimo sąlygos, aplinkybės, procedūros ir kiti reikšmingi aspektai, už kurių pažeidimą ANK 196(1) numato atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymuose ar teisės aktuose, numatančiuose reikalavimą atlikti vertinimą, gali būti papildomų reikalavimų vertinimui, pavyzdžiui, taikyti tam tikrą vertinimo metodą ar pan., kurio nesilaikant gali būti taikoma ANK. 2. Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas numato eilę reikalavimų vertinimui ir vertintojui: kvalifikacija, nepriklausomumas, civilinės atsakomybės draudimas, vertinimo ataskaitos parengimo ir įkėlimo į informacinę sistemą reikalavimus. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti vertinimo patikimumą ir už jų pažeidimus taikyti ANK. Projekto nuostatos tikslintinos įrašant Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų nuostatas <..>, siekiant aiškumo, kad nebūtų suprantama, jog turi būti pažeisti abu teisės aktai. 3. Projektas taikomas tik privalomajam vertinimui, kai tokio vertinimo reikalauja teisės aktai, ANK būtų taikomas taip pat tik už privalomojo turto ir verslo vertinimo pažeidimus, tai nurodyta ANK siūlomose pakeitimuose.
Atsižvelgiant į pastabas yra pakoreguotas įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo ANK 1961 straipsnio pavadinimas ir 1 d. dispozicija: „Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti privalomąjį turto arba verslo vertinimą, pažeidimas“ |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Biudžeto ir finansų komitetas 2023-12-06
|
|
|
|
* |
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. |
Pritarti iš dalies |
Komitetas įstatymo projektą patobulino, atsižvelgdamas į gautas institucijų pastabas ir pasiūlymus. |
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase
Komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė