Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 14, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 188
STENOGRAMA
2022 m. birželio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame birželio 27 dienos Seimo posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – iškilmingas įteikimas Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriui Ričardui Džozefui Durbinui
Gerbiami kolegos, šios dienos Seimo posėdį pradėsime nuo Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įteikimo Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriui R. Dž. Durbinui ceremonijos. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvauja Prezidentas V. Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas profesorius V. Landsbergis, Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius Aleksandro Stulginskio žvaigždės laureatas R. Dž. Durbinas. Pasveikinkime mūsų svečius. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, priminsiu, kad senatorius R. Dž. Durbinas ir Jo Ekscelencija Prezidentas V. Adamkus tapo pirmaisiais šio garbingo Seimo apdovanojimo laureatais. Senatorius R. Dž. Durbinas – nuoširdus Lietuvos draugas Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese, jau virš 30 metų padedantis Lietuvos valstybei visais svarbiausiais klausimais.
1990 metų pavasarį, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, R. Dž. Durbinas buvo Atstovų Rūmų bendrosios rezoliucijos, raginančios Jungtines Amerikos Valstijas paremti Lietuvos nepriklausomybę, autorius. Būdamas Kongreso Baltijos šalių draugystės grupės lyderiu jis daug prisidėjo prie Lietuvą remiančių svarbių rezoliucijų iki Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę ir ją paskelbus. Nuo 1996 metų, jau būdamas Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriumi, R. Dž. Durbinas ir toliau teikė pagalbą Lietuvai, ypač jai įstojus į NATO, nuolat padėjo plėtoti Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarpvalstybinius ryšius.
Senatorius R. Dž. Durbinas daug prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykius galėtume vadinti strateginiais, todėl simboliška, kad apdovanojimas senatoriui R. Dž. Durbinui įteikiamas šiais metais, kai žymime tarpvalstybinių Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos santykių šimtmetį.
Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, spaudimas kitoms šalims bei visai euroatlantinei saugumo architektūrai kaip niekada anksčiau išryškino pasaulio demokratijų solidarumo ir vienybės svarbą. Senatorius R. Dž. Durbinas lankosi Vilniuje pakeliui į su NATO Madrido vadovų susitikimu susijusius renginius. Šis vadovų susitikimas taps lakmuso popierėliu, parodančiu mūsų kolektyvinę valią ir gebėjimą atsakyti į grėsmes. Žinojimas, kad Madride šiuo istorinio lūžio momentu bus tokių laisvės ir demokratijos šauklių kaip senatorius R. Dž. Durbinas, suteikia mums pasitikėjimo.
Dabar norėčiau pakviesti į tribūną žodį tarti Aleksandro Stulginskio žvaigždės steigimo iniciatorių V. Pranckietį. (Plojimai)
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – steigimo iniciatoriaus Viktoro Pranckiečio kalba
V. PRANCKIETIS (LSF*). Ačiū. Jūsų Ekscelencijos, gerbiami Lietuvos žmonės, Seimo ir Vyriausybės nariai, gerbiamas Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriau Ričardai Durbinai. Šiandien mums garbė būti su jumis jūsų šlovės valandą demokratiškos Lietuvos istorijoje. Lietuvos, prie kurios demokratijos kūrimo ir gynimo jūs aktyviai prisidedate jau daugiau nei tris dešimtmečius. 30 metų už žmonių laisvę kalbėti savo kalba, laisvę į įsitikinimus, laisvę nevaržomai augti ir laisvę kovoti už kitų laisvę. Jūsų stiprybė ir vertybiniai įsitikinimai jums visuomet leisdavo pakilti aukščiau partinių skirtumų, kai dėl bendro tikslo dirbote su šviesaus atminimo garbinguoju senatoriumi Dž. Makeinu.
Nuo tada, kai pirmą kartą atvykote vizito į Lietuvą 1979 metais, kai stebėjote pirmuosius demokratinius atsikuriančios Lietuvos rinkimus 1990 metais, kai po kruvinų Sausio 13-osios įvykių dvejojančiam pasauliui iš Kapitolijaus tarėte: „There can be no perestroika without freedom in Lithuania“ („Perestroikos negali būti be laisvos Lietuvos“), šiandien Lietuva dar kartą pelnė jūsų dėmesį, taip reikalingą demokratijai apginti. Tik šiandien šį dėmesį kartu skiriame Ukrainai, kuri kasdien kovoja ir už visos Europos ir pasaulio demokratines vertybes.
Sunku šį jausmą įvilkti į žodžius, tačiau esame be galo dėkingi. Lietuva Seimo vardu dėkoja jums įteikdama aukščiausią Seimo apdovanojimą – pagarbos ir padėkos ženklą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę. Žvaigždę, kuri sieja mus su prieš 100 metų sukurtais Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatiniais santykiais. Būtent jų įteisinimą 1922 m. liepos 28 d. liudijo Prezidentas A. Stulginskis. Jo vardas po 100 metų ir įvairiausių istorijos vingių įprasmina parlamentarizmą ir demokratiją. A. Stulginskio žvaigždė šiandien spindi jums, senatoriau Ričardai Durbinai.
Jūs tapote pirmaisiais – drauge su mūsų Prezidentu V. Adamkumi – Lietuvos Respublikos Seimo 100-mečio apdovanojimo nominantais ir laureatais. Jūs esate pirmieji, taip, kaip ir buvote pirmieji kuriant ir plečiant demokratijos erdvę, ji šiandien pažymima Aleksandro Stulginskio žvaigžde.
Dėkoju ir už jūsų asmeninį dėmesį ir ryšį per paskutinį ikipandeminį vizitą Jungtinių Amerikos Valstijų Senate 2019 metų kovo mėnesį, kur drauge su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko delegacija dalyvavo mūsų partnerių – Lenkijos Respublikos Seimo ir Latvijos Respublikos Saeimos pirmininkų delegacijos. Šiandien visos šios šalys, ypač agresijos akivaizdoje, vienodai supranta demokratijos vertę ir kainą Europos Sąjungoje ir NATO aljanse, o jo branduolys – Jungtinės Amerikos Valstijos.
Dėkoju ir sveikinu, sveikinu ir linkiu pelnytai didžiuotis nuveiktais darbais ir veikla demokratijos labui, kaip mes šiandien didžiuojamės jumis ir mūsų draugyste. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju V. Pranckiečiui. Dabar norėčiau pakviesti žodį tarti Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininką A. Vinkų.
Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininko Antano Vinkaus kalba
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas prezidente Valdai Adamkau, gerbiamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininke, profesoriau Vytautai Landsbergi, gerbiamas senatoriau Ričardai Džozefai Durbinai, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai ir garbūs svečiai. Šiandien Seimo posėdyje tęsiame labai gražią tradiciją – Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriui R. Dž. Durbinui bus įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė.
Lietuvos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos siūlymu ir Seimo nutarimu Aleksandro Stulginskio žvaigžde šiais metais apdovanojamos dvi iškilios asmenybės: Respublikos Prezidentas V. Adamkus, jam šis apdovanojimas buvo įteiktas Seimo posėdyje šių metų gegužės 17 dieną, ir Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius R. Dž. Durbinas. Džiaugiamės, kad gerbiamas senatorius R. Dž. Durbinas šiandien savo atvykimu į Seimo rūmus mus visus pagerbė, ir mes turime progą jam iškilmingai įteikti aukščiausią Seimo apdovanojimą už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą.
Gerbiama Seimo Pirmininke, brangūs mano kolegos Seimo nariai, dėkoju jums už suteiktą garbę pristatyti Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriaus R. Dž. Durbino veiklą ir nuopelnus Lietuvai. Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius R. Dž. Durbinas yra vienas įtakingiausių lietuvių kilmės amerikiečių JAV politikoje. Senatorius R. Dž. Durbinas tvirtai rėmė Lietuvą, jai siekiant valstybės nepriklausomybės ir ją įtvirtinant, siekiant tarptautinio diplomatinio pripažinimo, nuolat padėjo plėtojant Lietuvos ir JAV tarpvalstybinius ryšius, taip pat Lietuvai integruojantis į pasaulio valstybių bendriją. Senatorius R. Dž. Durbinas 30 metų, kaip minėjo ponas V. Pranckietis, padeda Lietuvos valstybei svarbiausiais klausimais, stiprindamas jos demokratiją, valstybingumą, Lietuvos ir JAV diplomatinius santykius.
Negalime užmiršti, kad senatorius R. Dž. Durbinas buvo Lietuvos nepriklausomybės siekio įgyvendintojas. Jis savyje sujungė dvi epochas – Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo epochą iki 1990 metų, kai mūsų šalies Trispalvė 50 metų plazdėjo Jungtinių Valstijų Valstybės departamente ir Lietuvos ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo po Lietuvos 1990 metų kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto paskelbimo. 1990-ųjų metų pavasarį Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, senatorius R. Dž. Durbinas buvo Atstovų rūmų bendrosios rezoliucijos, raginančios Jungtines Amerikos Valstijas paremti Lietuvos nepriklausomybę, autorius. Būdamas Kongreso Baltijos šalių draugystės grupės lyderis jis daug prisidėjo prie Lietuvą remiančių svarbių rezoliucijų iki Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę ir ją paskelbus.
Nuo 1996 metų, jau būdamas Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriumi, senatorius R. Dž. Durbinas ir toliau teikė pagalbą Lietuvai, ypač jai stojant į NATO. Šio apdovanojimo teikėjo Tarpparlamentinių ryšių su JAV Kongresu grupės pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro E. Zingerio teikimu buvo nepaprastai reikšmingas R. Dž. Durbino vizitas į Lietuvą iš Berlyno iš karto po 1990-ųjų metų Kovo 11-osios Akto paskelbimo, dar sovietų okupacinei kariuomenei būnant Lietuvoje. Pakėlė Lietuvos žmonių dvasią ir padėjo konsoliduoti Lietuvos žmonių norą stoti į NATO.
Tą patį kartoja, prie tų pačių žodžių prisideda ir Ž. Pavilionis, buvęs Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Senatorius R. Dž. Durbinas buvo pirmasis Lietuvą aplankęs ir parėmęs JAV Kongreso narys po 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių Lietuvoje. Grįžęs į Vašingtoną senatorius R. Dž. Durbinas įtikino JAV prezidentą Dž. Bušą vyresnįjį pripažinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Senatorius R. Dž. Durbinas aktyviai remia Rusijos agresiją patiriančią Ukrainą ir yra vienas iš dviejų Senato Ukrainos grupės pirmininkų. Tai yra svarbu Lietuvai. Nuo Ukrainos saugumo priklauso ir visos Europos ateitis.
Gerbiamas senatoriau Robertai Džozefai Durbinai, čia susirinkusiųjų vardu turbūt turiu teisę tai pasakyti – iš visos širdies dėkoju jums už jūsų ilgametę pagalbą Lietuvai, jai siekiant ir įtvirtinant valstybės nepriklausomybę bei tarptautinį diplomatinį pripažinimą, Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarpvalstybinių ryšių plėtrą bei pagalbą Lietuvai integruotis į pasaulio valstybių bendriją. Nuoširdžiai tikiu, kad ne tik aš, bet ir dauguma Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių be galo džiaugiasi ir didžiuojasi, kad jūsų, gerbiamas senatoriau Durbinai, šaknys yra Lietuvoje, kad jūs savo atkakliu, nuoširdžiu darbu prisidedate prie mūsų tėvynės Lietuvos demokratijos stiprinimo ir valstybingumo puoselėjimo.
Gerbiamas senatoriau, nors jūs jau nebėgiojate vaikystės lietuviškais takais ir Lietuva jums jau nebėra gimtinė, bet jūsų mylimos motinos įskiepytos vertybės ir tikėjimas išmokė jus branginti ir mylėti gimtąsias šaknis, saugoti ir ginti laisvę gerbiančias šalis, įkvėpė garbingiems tikslams ir darbams. Popiežius Pranciškus savo knygoje „Dievas visada jaunas“, kurią neseniai perskaičiau, buvo garbė, rašė: „Turėdami šaknis mes tampame ne tokie vieniši ir visavertiškesni.“ Argentinos poetas F. L. Bernardesas sakė: „Matydami gražius žiedus, puošiančius medžius, turime nepamiršti, jog galime džiaugtis tuo vaizdu, kad medis turi šaknis.“
Būčiau laimingas, jeigu, Ričardai Džozefai Durbinai, prisimintumėte tuos žodžius.
Labai jautru, kad mūsų atminimuose itin branginama močiutės dovana kaip relikvija jos pačios, jūsų motinos, jūsų lietuviškų šaknų atminimas. Jūsų močiutė lietuvišką 1863 metų maldaknygę 1911 metais padovanojo į Ameriką atvykusiai jūsų vos dvejų metukų motinai O. Kutkaitei. Ši maldaknygė ir motinos Amerikos pilietybės pažyma iki šiol saugoma jūsų kabinete Jungtinių Amerikos Valstijų sostinėje Vašingtone.
Mes dažnai sakome: kuo mažesnė tauta, tuo didesnis tautos pasididžiavimo jausmas, nacionalinio pasididžiavimo jausmas. Tai – mūsų dvasios stiprybės simbolis, todėl mes dažnai kartojame žodžius „Turpe est in patria vivere et patriam ignorare“ – gėda gyventi tėvynėje ir nemylėti tėvynės istorijos, jos nekartoti. Jeigu, senatoriau, šiandien būtų gyva jūsų mama, aš tikiu, kad ji kartotų tuos žodžius, o gal ir šiandien, girdėdama mus kalbant, ji meldžiasi. Tai štai kokius, aš tikiu, jūsų mama sakytų žodžius džiaugdamasi šia diena dėl savo sūnaus.
„Aš čia gimiau, aš niekada nepaliausiu tave mylėjęs, mano Jurbarke, čia mano protėviai istoriją per amžius seka, čia žmonės, seserys ir broliai, jų gyslomis kaip mano kraujas teka, aš nepaliausiu niekada tavęs mylėjęs, mano mieste.“
Noriu užbaigti savo pasisakymą, gerbiamas senatoriau, taip pat nuostabaus žmogaus mūsų Prezidento Aleksandro Stulginskio žvaigždės laureato žodžiais, kuriuos jis sakė vienoje savo kalbų: „Dirbkime Tėvynei drauge, neskirstykime tautos į savus ir svetimus, išrinktuosius, gyvenimo eilinius ir atstumtuosius, ateities kartos mums atleis už klaidas, bet neatleis už melą. Todėl išdrįskime būti sąžiningi valstybei, vieni kitiems, patys sau. Rašykime istoriją tiesos ir atvirumo, moralės ir pasitikėjimo kalba, rašykime dabar nelaukdami kitos dienos, dirbkime vardan tos Lietuvos.“ Žodžiai Jo Ekscelencijos V. Adamkaus: „Gerasis Dieve, saugok mūsų Tėvynę Lietuvą ir jos geradarius.“
Mes, gerbiamas senatoriau, turime stuburą, žinome, ką darome, ir darysime tai, ką žinome, tačiau mums labai brangi yra jūsų parama. Te Dievas saugo ir jus. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam A. Vinkui už kalbą. Dabar norėčiau pakviesti į apdovanojimo ceremoniją kalbėti gerbiamą senatorių Dž. Durbiną.
Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriui Ričardui Džozefui Durbinui įteikia Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę ir gėles.
Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriaus Ričardo Džozefo Durbino kalba
R. DŽ. DURBINAS. Labas. Ačiū. Seimo Pirmininke, Prezidente Valdai Adamkau, premjere Ingrida Šimonyte, profesoriau Vytautai Landsbergi, gerbiamieji Seimo nariai, ačiū. Taip pat dėkoju V. Pranckiečiui už apdovanojimo inicijavimą ir komisijos pirmininkui A. Vinkui už nuostabius žodžius. Tai buvo puiki įžanga. Salėje nematau E. Zingerio, tačiau dėkoju ir jam. Jis yra mano ilgametis draugas.
Prieš 111 metų jauna motina Jurbarke atsisveikino su visais ir viskuo, pasiėmė savo tris mažus vaikus ir išplaukė į Ameriką pas mano senelį. Ji rankose laikė jauniausią vaiką – dvejų metukų mergaitę. Ta maža mergaitė – Ona Kutkaitė – mano motina. Mano mama daugiau niekada nematė šios gražios savo žemės, bet ji nešiojo Lietuvą savo širdyje. Ji meldėsi už Lietuvos laisvę ir išmokė savo vaikus didžiuotis mūsų lietuviška kilme. Jeigu mano mama šiandien galėtų būti čia, jeigu ji galėtų matyti, kaip jos sūnus priima šį garbingą apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio, vieno iš didžių Lietuvos patriotų, žvaigždę, ji būtų nustebinta ir labai sujaudinta. Aš jaučiuosi taip pat.
Man ypač didelė garbė priimti šį garbingą apdovanojimą tais pačiais metais, kai jį priėmė Prezidentas V. Adamkus, ir jam dalyvaujant. Prezidentas V. Adamkus vedė Lietuvą į Europos Sąjungą ir NATO. Jo indėlis į Lietuvos saugumą ir integraciją į Europos Sąjungą yra istorinis ir milžiniškas. Aš labai didžiuojuosi galėdamas jį vadinti savo draugu.
Mano senelės laikų Lietuva buvo valdoma Rusijos caro, o jis šiai žemei stengėsi primesti savo religinius įsitikinimus ir savo kalbą. Jau buvau sakęs, kad mano senelė į Ameriką išsivežė katalikišką maldaknygę lietuvių kalba. Jai tai buvo drąsos ir pasipriešinimo ženklas. Aš vėliau supratau, kad ji iš tikrųjų atspindėjo šios tautos dvasią.
Aš pirmą sykį Lietuvą pamačiau 1979 metais, sovietinės okupacijos tamsiausiais laikais. Tuo metu buvo vykdoma nauja tarptautinių mainų programa, ja buvo siekiama, kad nauji išrinkti pareigūnai geriau vieni kitus pažintų. Buvau išrinktas vykti kaip galintis turėti politiko ateitį JAV. Kaip jaunas amerikiečių delegacijos narys, būsimas lyderis, vykau į ekskursiją po Sovietų Sąjungą. Prisimenu savo įspūdžius. Ji atrodė esanti prispausta ir pilka. 1979 metais atvykęs į Lietuvą pamačiau visai ne tokią gyvybingą, demokratišką šalį, kokia ji yra dabar. Vilniuje esantis pastatas, dabartinis KGB muziejus, tuomet buvo KGB būstinė, čia buvo tardomi Lietuvos patriotai ir šimtai jų buvo nužudyti. Prisimenu, kaip graži Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčia buvo paversta sandėliu, o vėliau komunistai ją uždarė. Šv. Kazimiero bažnyčia buvo paversta ateizmo muziejumi.
Istorinėje Kovo 11-osios salėje, kur dabar kabo lietuviškas Vytis, tuomet kabojo kūjis ir pjautuvas. Tai buvo kitoks pasaulis, nors, nepaisant okupacijos priespaudos, buvo galima jausti nepalaužiamą Lietuvos dvasią ir pasiryžimą vėl tapti laisvai. Prisimenu, kai vieną sekmadienio rytą lankiausi pamaldose. Tėvai ir motinos atsivedė savo mažus vaikus, kad išsaugotų gyvąjį savo šeimų tikėjimą. Susitikau su tuometiniu Kauno arkivyskupu, dabar kardinolu, S. Tamkevičiumi. Jo dvasia buvo nepalaužiama, nors dešimt metų buvo sovietų kalinamas.
Po to mačiau, kaip Lietuvos dvasia atgijo 1990 metais. Tuomet atvykau į Lietuvą kaip JAV Kongreso narys, vadovaujantis delegacijai, stebėjusiai jūsų istorinius rinkimus. Niekada nepamiršiu tos gilios žiemos, vos keli žingsniai nuo šios vietos, kai šis istorinis miestas buvo pripildytas energingų, pasiruošusių kovoti už savo laisvę žmonių dvasios. Mačiau ir šį Seimo pastatą, tada jis buvo saugomas apkasais ir smėlio maišais. Prisimenu prie barikadų besimeldžiančias, rožinį kalbančias mokinių grupes. Jie degė žvakutes ir smeigė jas į smėlio maišus. Mano draugai atsargiai ir tyliai pasikvietė mane į Seimo pastatą parodyti savo slaptąjį Lietuvos kovotojų už laisvę ginklų arsenalą. Jie atidarė spintos duris, o joje buvo penki ar šeši seni šautuvai, kurie galbūt būtų tikę ūkininkui ar medžiotojui, bet ne kovoti su sovietų karo mašina.
Po devynių mėnesių, jau būdamas Amerikoje, mačiau kaip M. Gorbačiovo sovietų tankai įriedėjo į Vilnių sunaikinti jūsų demokratijos. Tą dieną už Lietuvos laivę žuvo 14 kovotojų. Tačiau šios išdidžios tautos žmonės turėjo stipresnius ginklus už sovietinius tankus ir artileriją – kaip ir dabar drąsūs kovotojai Ukrainoje, jie buvo ginkluoti tikėjimu ir drąsa. Laisvė nugalėjo. Praėjus 6 mėnesiams Rusija oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o tų pačių metų pabaigoje neliko ir Sovietų Sąjungos.
Norėčiau keletą žodžių pasakyti apie savo mėgstamą muzikos dėstytoją daktarą V. Landsbergį. Jis buvo panašus į V. Zelenskį, kai labai nepalankiomis aplinkybėmis parodė neįtikėtiną drąsą. Bet jis kalbėjo žmonių vardu, žmonių, kurie buvo pasiryžę laisvei. Po 20 metų, per dvidešimtąsias Laisvės gynėjų dienos metines, grįžau į šį istorinį pastatą. Kur dabar sėdite jūs, tada sėdėjo Sausio 13-ąją žuvusių didvyrių artimieji ir mano seni draugai – Prezidentas V. Adamkus ir profesorius V. Landsbergis.
Šiandien matau Lietuvą, kuri yra nedidelė plotu, bet galinga savo dvasia. Ji yra svarbi Europos Sąjungos ir NATO narė. Tai yra žmogaus orumo ir laisvės šalis, ir ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir Baltarusijoje, Europoje, Ukrainoje ir visame pasaulyje. Tai yra Baltijos vilties švyturys sunkiais laikais. Aš matau gyvybingą ekonomiką, užtikrinančią vis didesnę viltį atskirtiesiems ir didesnes galimybes visiems. Lietuvos sūnūs ir dukterys jau nepriversti išvykti, jie ir jų šeimos gali gyventi čia laisvai ir pasiturinčiai. Jūs užsitikrinote, kad jūsų laisvė netaptų įkaite už degalus, kad jūsų eurai nefinansuotų pragariško Putino karo Ukrainoje ar bet kurioje kitoje suverenioje šalyje.
Galiu jus patikinti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos visuomet rems drąsius Ukrainos gynėjus ir jų ypatingą lyderį bei išsibarsčiusius piliečius po Ukrainą, Lietuvą ir visą pasaulį. Dėkoju jums ir Baltijos šalių, Lietuvos ir Lenkijos žmonėms, kad priimate pabėgėlius iš Ukrainos ir suteikiate jiems savo namų saugumą tokiu sudėtingu laikotarpiu. Mes niekuomet Rusijos agresoriams neatiduosime nė vieno colio NATO teritorijos, nė vieno colio nei dabar, nei kada nors vėliau. Jungtinės Amerikos Valstijos ir NATO yra pasiryžusios užtikrinti, kad bus laikomasi NATO 5 straipsnio, pasirengusios užtikrinti bendrą gynybą ir mūsų bendrą kovą už laisvę ir demokratiją. Ta kova yra stipri ir ryžtinga. Mes sulauksime dienos, kai V. Putino banditų ir žudikų gauja žlugs ir tikrieji lyderiai, tokie kaip A. Navalnas ir V. Kara-Murza, bus išlaisvinti iš kalėjimo kamerų ir gims nauja demokratinė Rusija. Su tokia žinia aš rytoj važiuosiu į Švediją, o po to į NATO aukščiausio lygio susitikimą Madride. Jame Jungtinės Amerikos Valstijos parems NATO plėtrą, kad prisijungtų Švedija ir Suomija.
Daugiau kaip 200 metų mūsų abi tautos remia viena kitą. Mes esame pasiryžę siekti laisvės, saugumo ir žmogiškojo orumo. Lenkijos ir Lietuvos karo didvyris T. Kosciuška kovojo už Amerikos laisvę mūsų Nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos kare. Jo artimas draugas T. Džefersonas pavadino jį tyriausiu laisvės sūnumi, kurį kada nors jam teko pažinti. Šiandien Vašingtone, parke netoli Baltųjų rūmų, stovi šio mūsų didvyrio paminklas. Po Pirmojo pasaulinio karo apie 200 Amerikos lietuvių karo veteranų atvyko čia padėti iš jūsų šalies išvyti Rusijos okupantus. Amerikos partnerystė ir įsipareigojimas – nepalaužiamas. Mes buvome kartu išbandymų laikotarpiu ir esame kartu šiandien.
Pabaigai papasakosiu vieną iš brangiausių savo prisiminimų. Vėliau šiandien susitiksiu su Jurbarko meru. Šio susitikimo laukimas primena mano pirmąjį apsilankymą motinos gimtinėje, joje su savo mirusiu broliu lankiausi 1997 metais. Mano brolis atsivežė mamos vaikystės nuotrauką. Parodėme ją žmonėms tikėdamiesi, kad kas nors gal prisimins mūsų šeimą. Iš nepažįstamųjų būrio atsiskyrė vienas žmogus, rankose laikantis tokią pačią nuotrauką. Jis – tolimas giminaitis ir šią nuotrauką buvo gavęs prieš daugelį metų. Jie ją saugojo. Mūsų šeima, daugiau kaip visą amžių blaškyta carų, nacių ir geležinės uždangos, vėl susivienijo. Mes atradome šeimą, kurios anksčiau nepažinojome.
Šiandien Rusijos okupantai verčia Ukrainoje šeimas slėptis rūsiuose, laidoti savo nuostabius vaikus ir išsisklaidyti po visus pasaulio kraštus. Drąsūs ukrainiečiai, negalintys prilygti karine galia vis tiek turi drąsos ir stiprybės karui laimėti. Bet V. Putinas pralaimės kartu su savo tironu Minske ir kitais diktatoriais visame pasaulyje, jeigu tik mes visi išliksime vieningi.
Prieš tris dešimtmečius Jūs Vilniaus gatvėse parodėte pasauliui, kas yra laisvė, kad tankai ir bauginimai negali visam laikui pavergti žmonių, kurie pasiryžę būti laisvi. Ačiū jums už šią didžią garbę. Tegyvuoja Lietuva, tegyvuoja laisvė ir demokratija! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju senatoriau Ričardai Džozefai Durbinai, mums buvo didžiulė garbė, kad apsilankėte pas mus.
Gerbiami kolegos, gerbiami posėdžio dalyviai, ceremoniją, skirtą apdovanoti senatorių R. Dž. Durbiną, baigėme. Skelbiu techninę pertraukėlę iki 10 val. 45 min., kaip ir numatyta pagal mūsų darbotvarkę.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu užimti savo vietas ir skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 91 Seimo narys.
Gerbiami kolegos, 1-2.1 klausimas. Tačiau, prieš pereinant prie darbotvarkės, norėčiau paprašyti Seimo, ar galėtume sutarti Sporto įstatymą, tai yra 2-1.1 klausimą ir lydimuosius iš popietinės darbotvarkės kelti į rytinės darbotvarkės balsavimą, nes šis įstatymas turėtų įsigalioti jau netrukus ir yra prezidentūros prašymas, kad būtų galima jį pasirašyti prieš išvykstant Prezidentui. Ar galėtume sutarti bendru sutarimu tokiam prašymui pritarti?
V. Giraitytė. Atsiprašau, atleiskite. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ekranai neveikia. Gal galima įjungti?
PIRMININKĖ. Tuoj atkursime, dėkoju.
Suprantu, kad yra pritarimas popietinio vieno klausimo priėmimą kelti į balsavimo laiką.
10.47 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 3, 6, 16, 18, 20, 251 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1597(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1598(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1599(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1600(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1601(2) (svarstymas)
Pradedame 1-2.1 klausimą – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1597(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją V. Giraitytę-Juškevičienę.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Laba diena. Socialinių reikalų ir darbo komitetas birželio 22 dienos posėdyje apsvarstė Vyriausybės inicijuoto Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektus ir įstatymo projektui ir visiems lydimiesiems pritarė bendru sutarimu. Buvo įvertinta, taip pat atsižvelgta į kai kurias Teisės departamento išvadas. Kai kurioms išvadoms buvo pritarta tik iš dalies.
Šiuo įstatymo projektu bus laikinai palengvinama nepilnamečio asmens, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis dėl psichikos ar elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ar įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, taip pat namuose jį slaugančio ar prižiūrinčio asmens padėtis. Bus toks palengvinimas tėvams, kol jie susitvarkys ir teismas priims sprendimus dėl nuolatinio globėjo ar rūpintojo. Toks, galima sakyti, laikinas statusas, tai leis šeimoje pasirūpinti asmeniu, kuris turi negalią. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą A. Valinską, kad pristatytų Žmogaus teisių komiteto išvadą. Prašom.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Žmogaus teisių komitetas svarstė šį įstatymą ir komitete jam pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Pasiūlymų nėra. Atsiprašau. Dar L. Slušnys turėtų pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Kviečiu į tribūną. Čia reikėtų pristatyti išvadą dėl 1-2.5 klausimo – lydimojo projekto.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pagrindinio komiteto išvada dėl Sveikatos draudimo įstatymo straipsnio pakeitimo – pritarta bendru sutarimu. Taip, komiteto pritarimas yra bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų svarstymo stadijoje užsirašiusių nėra. Taigi balsuodami apsispręsime numatytu laiku.
Primenu, kolegos, kad balsavimas šiandieną numatytas nuo 12 val. 20 min.
10.51 val.
Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1738(2), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 4 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1698(2), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2, 3, 4 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1699(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1738(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją A. Lydeką į tribūną.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išnagrinėjo šį įstatymo projektą dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo. Atkreipsiu dėmesį tik į tai, kad Lietuva šį fakultatyvų protokolą pasirašė 2011 metais ir jis yra susijęs su procedūriniais klausimais, tai yra dėl pranešimų procedūros. Komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau pakviesti R. Baškienę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą, įvertino Teisės departamento techninio pobūdžio pasiūlymus, pritarė ir teikė pagrindiniam komitetui, o sprendimas – pritarta bendru sutarimu. Džiaugiamės, kad Lietuva taps 49 valstybe, ratifikavusi minėtą nutarimą.
Gerbiamoji Pirmininke, mūsų komitetas buvo pagrindinis komitetas svarstant lydimuosius teisės aktus. Jeigu jūs leisite, perskaitysiu komiteto išvadas. Komiteto išvada dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kaip lydimojo įstatymo: komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat mūsų komitetas buvo pagrindinis svarstant papildomo komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo. Kaip pagrindinis komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė minėtam įstatymo projektui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas. Norėčiau pakviesti A. Valinską, kad pristatytų Žmogaus teisių komiteto išvadą.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas taip pat svarstė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros ratifikavimo projektą ir du susijusius. Jiems pritarta bendru sutarimu. Taip pat pasiūlyta pagrindiniam komitetui patikslinti įstatymų projektus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1807(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1807. Svarstymas. Pranešėjas – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke, už suteiktą žodį. Kultūros komitetas birželio 22 dieną svarstė minėtą nutarimo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra.
10.55 val.
Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1719(2), Civilinio kodekso 4.181, 6.66, 6.953, 6.961 ir 6.968 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1720(2), Civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1721(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1722(2), Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo Nr. XII-2443 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1723(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 78 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1724(2), Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 77, 91, 94 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1725(2), Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1726(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42, 433 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1728(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1729(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. XII-2566 61 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1730(2), Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 32, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1731(2), Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 221 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1732(2), Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1733(2), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 80 ir 174 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1734(2), Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1735(2), Hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymo Nr. IX-1746 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1736(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1719(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – M. Majauskas. Kviečiu į tribūną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas išsamiai išnagrinėjo pateiktą įstatymų paketą. Juo yra suteikiamos galimybės bankams refinansuoti paskolų rinkinius paverčiant juos vertybiniais popieriais, ar tai būtų automobilių nuomos, vartojimo kreditai, nekilnojamojo turto paskolos. Tokiu būdu iš esmės yra išlaisvinamas kapitalas ir sudaroma galimybė gautas lėšas už parduotas paskolas skirti naujoms paskoloms išduoti.
Verta atkreipti dėmesį, kad angliškais terminais tai yra gerai žinomas sekiuritizacijos toks instrumentas, kuris kapitalų rinkų istorijoje turėjo ir sudėtingų etapų prisimenant 2008 metų ir 2009 metų krizę. Todėl svarbu buvo ne tik sukurti bendrą sistemą, leidžiančią bankams atlaisvinti kapitalą, bet ir tinkamai prižiūrėti finansų rinką su būtinais saugikliais. Šis įstatymų paketas BFK vertinimu būtent ir turėtų pasiekti šiuos tikslus.
Biudžeto ir finansų komitetas balsavo ir šiam įstatymui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Čia ir dėl visų lydimųjų, kurių yra 17, ar ne?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tiksliai taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat neturime.
Taip pat norėčiau pakviesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą. Galbūt galėtų A. Širinskienė pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl vieno lydimojo, dėl 1-5.1 ir lydimųjų? Čia yra 1-5.2 – Civilinio kodekso pakeitimo projektas ir 1-5.3 – taip pat Civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo projektas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė projektą Nr. XIVP-1720(2) ir pritarė jam bendru sutarimu: 8 balsai už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Projektui Nr. XIVP-1721 taip pat komitetas pritarė balsuodamas aštuoniais balsais už.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas.
Gerbiami kolegos, diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų dėl 1-5 ir lydimųjų užsirašiusių taip pat neturime. Balsuosime numatytu laiku.
10.59 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 253 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1786(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1786(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską, kad pristatytų komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų labai svarbus įstatymo projektas. Jis yra svarstomas atsižvelgiant į sparčiai besikeičiantį tarptautinį reguliavimą kriptovaliutų keityklų, nes Lietuva tapo labai patraukli užuovėja. Lietuvos banko skaičiavimais šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 400 kriptovaliutų keityklų ir, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis, tik pusė jų tinkamai vykdo Pinigų plovimo prevencijos įstatymo numatytas nuostatas pranešti apie savo veiklą čia, Lietuvoje. Todėl yra siūlomas paketas, kuriuo yra griežtinamas kriptovaliutų keityklų reguliavimas. Ir esminis atsakingų institucijų nesutarimas, ar kriptovaliutų keityklų klientai turi būti identifikuojami visais atvejais, ar tik nuo 700 eurų. Vyriausybė siūlo, kad būtų identifikuojami tik nuo 700 eurų, Lietuvos bankas, Pinigų plovimo prevencijos centras siūlo, kad, kaip ir bankuose, identifikuojami turėtų būti visi klientai.
Biudžeto ir finansų komitetas, atsakingai išklausęs tiek rinkos dalyvių pasisakymus, tiek Vyriausybės, tiek atsakingų už reguliavimą institucijų pastabas, pritarė Lietuvos banko siūlymui ir atitinkamai numatė, kad visi klientai būtų identifikuojami, siekiant sustiprinti pinigų plovimo prevenciją. Argumentai, kuriais Biudžeto ir finansų komitetas vadovavosi, yra šie. Vartotojai gali perkelti kriptoturtą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių keliose jurisdikcijose daug didesniu mastu ir daug didesniu greičiu nei įprastų pavedimų atveju. Atvejai, kai kliento tapatybė nustatoma ne nuo nulio eurų ribos, gali sukelti situaciją, kai Lietuvos finansų sistema bandys pasinaudoti į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami apeiti sankcijas ir taip užtikrinti neteisėtą naudojimąsi lėšomis.
Taip pat pervedimus, išvengiant aptikimo, galima suskirstyti į mažesnes sumas naudojant kelis iš pažiūros nesusijusių virtualiųjų valiutų piniginių adresus, įskaitant vienkartinius piniginės adresus. Taip pat verta pabrėžti, kad kriptoturto vertė gerokai svyruoja trumpuoju laikotarpiu ir neįmanoma kontroliuoti, ar kriptoturto pavedimas viršija atitinkamą ribą eurais, todėl skirtingais vertinimais gali lemti skirtingą išimties dėl mažų pavedimų taikymo traktavimą. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kad klientų tapatybės nustatymo nuo nulio eurų ribos, vykdant kriptoturto pavedimus, reikalavimas taikomas kitoms Europos Sąjungos šalims, pradedant Estija ir Latvija, ir čia Lietuva išsiskirstų netaikydama tokio reguliavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad visos trys šalys turėtų būti matomos kaip principingai esančios už skaidrią tarptautinę finansų rinką ir už principingą pinigų plovimo prevenciją, Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas, kad, siekiant patikimos ir kokybiškos finansų sistemos Lietuvoje, siūloma nustatyti kliento tapatybę nuo nulio eurų ribos. Įvertindamas, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai galėtų tinkamai įsivertinti galimus prisitaikymo kaštus, siūlo šį įstatymo pakeitimo įsigaliojimą nustatyti nuo 2023 m. sausio 1 d.
Balsavimo rezultatai. Biudžeto ir finansų komitetas išsamiai apsvarstęs priėmė sprendimą pritarti tokiam sugriežtintam projektui. Už jį balsavo 8 komiteto nariai, prieš nebuvo nė vieno, susilaikė 2. Taigi įstatymui Biudžeto ir finansų komitete buvo pritarta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusių taip pat… Turime užsirašiusį A. Bagdoną, jis norėtų kalbėti prieš. Motyvai prieš – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Vyriausybė pateikė įstatymo projektą radusi kompromisą su Lietuvos banku, su socialiniais partneriais ir Vyriausybe, ir buvo pateikta 700 eurų riba, nuo kurios jau reikėtų identifikuoti kiekvieną klientą. Buvo paprašyta skubos tvarkos. Kadangi matėme tikrai bendrą sutarimą, tai skubai buvo pritarta, tačiau komitetas iš esmės keičia šį įstatymo projektą ir aš tokiam pakeitimui pritarti negalėčiau. Ne vieną dešimtį milijonų eurų sumoka šie verslai į Lietuvos biudžetą ir tikrai nesinorėtų, kad jie paliktų Lietuvą. Aš už šitą projektą tikrai balsuoti negaliu. Todėl kolegas tiesiog kviečiu atkreipti į tai dėmesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų kolega gerbiamas A. Bagdonas jus suklaidino, nebuvo pasiekta kompromiso su Lietuvos banku, taip pat ir Pinigų plovimo prevencijos centru bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Nebuvo tokio sutarimo, kad kompromisas yra nuleisti ribą nuo 1 tūkst. iki 700 eurų. Yra gautas oficialus Lietuvos banko raštas, kuriame sako, kad jie principingai siūlo laikytis nuostatos, kad visi klientai turėtų būti identifikuojami. Tokia pozicija yra FNTT, tokia pozicija yra Lietuvos banko ir, kaip aš suprantu, pirminis projektas, atkeliavęs iš Finansų ministerijos, buvo būtent su nuliniu slenksčiu, vėliau diskusijoje Vyriausybė rado kompromisą tarp savo atsakingų institucijų ir pateikė jau projektą su aukštesniu slenksčiu, tai yra 700 eurų, nuleidžiant nuo dabartinės 1 tūkst. eurų ribos iki 700 eurų.
Lietuvos bankas laikėsi principingai ir komiteto posėdyje pakartojo siūlymą, kurį išdėstė ir raštu, jog turėtų būti identifikuojami visi kriptovaliutų keityklų klientai. Tokią poziciją išsakė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, tokią poziciją išsakė ir Pinigų plovimo prevencijos centras. Todėl kviečiu tiesiog vadovautis oficialia informacija ir faktais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Bagdonas norėtų replikuoti. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Kadangi buvo paminėta ir mano pavardė, aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad aš vadovaujuosi finansų ministrės posėdžių salėje pristatoma informacija, kurioje ji tiesiog informavo, kad pasiektas bendras kompromisas tarp Vyriausybės narių, tarp Finansų ministerijos, tarp socialinių partnerių ir tarp Lietuvos banko, nepaisant to, kad banko, kaip ir vienos institucijos, pozicija buvo kitokia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos. Apsispręsime dėl šio projekto, kaip ir dėl kitų, balsuoti numatytu laiku.
11.06 val.
Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1666(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1666(2). Svarstymo stadija. Kviečiu A. Kupčinską, Ekonomikos komitetą pranešėją.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiama Pirmininke, kolegos. Komitetas išsamiai aptarė Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo pakeitimo projektą. Šio įstatymo projektu siekiama lengviau privatizuoti akcijų paketus, priklausančius savivaldybei ir valstybei, jie sudaro iki 10 %. Taip pat siūlyta privatizavimo komisijoms nustatyti atitinkamas kadencijas. Komitetas mano, kad tai netikslinga. Komitetas atsižvelgė ir į kitas Seimo Teisės departamento pastabas, taip pat į Biudžeto ir finansų komiteto pritarimą ir bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą M. Majauską, kad pristatytų Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, išsamiai įvertinęs įstatymo projektą, nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projekto pakeitimui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Iš esmės Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaudamasis tuo, kad turime mažinti biurokratines procedūras ir užtikrinti efektyvesnį valstybės turto naudojimą, mano, jog šis įstatymo pakeitimo projektas yra tikslingas ir tam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Diskutuoti, matau, nėra užsirašiusių. Dėl motyvų? Taip pat nėra. Belieka pasakyti, kad balsuosime dėl šių projektų numatytu balsavimo intervalu.
11.09 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-109(2) (svarstymas)
Nagrinėjame kitą darbotvarkės 1-8 klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-109(2). Komiteto išvadą pateiks I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė išvadą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 9, susilaikiusių ir prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Čia diskutuoti nėra užsirašiusių. Žiūrime dėl motyvų. Taip pat nėra. Balsuosime vėlgi numatytame balsavimo intervale.
11.10 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1791(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 10 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1792(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 20 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1793(2) (svarstymas)
Dabar kiti projektai. Darbotvarkės 1-9.1, 1-9.2, 1-9.3 klausimai – Advokatūros įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1791(2), Antstolių įstatymo 10 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1792(2), Notariato įstatymo 20 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1793(2). Svarstymo stadija. Pranešėja I. Haase pateiks kaip pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas birželio 22 dieną apsvarstė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Už balsavo 9, susilaikiusių ir prieš nebuvo. Išvada buvo pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Pasiūlymų čia, atrodo, nėra. Neturėsime ką svarstyti daugiau. Pažiūrime, ar yra dėl motyvų pasisakančių? Nėra. Dėkui, baigiame ir šį klausimą.
11.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. kovo 29 d. dekreto Nr. 1K-913 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją“ 1 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymui, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymui“ projektas Nr. XIVP-1741(2) (svarstymas)
Turbūt, kol pranešėja čia, tribūnoje, kitas projektas – Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (aš viso ilgo pavadinimo neskaitau) projektas Nr. XIVP-1741(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą vėl perskaitys I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti buvo užsirašęs V. Bakas. Mes čia greitai einame. Jo paties projektas, galbūt autorius ir nesupyks, kad praras šią galimybę pasisakyti dėl mūsų skubaus žengimo į priekį.
Motyvai. A. Širinskienė – prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš tam tikra prasme džiaugiuosi, kad kolega V. Bakas gal susiprato, jog yra didžiulis interesų konfliktas dėl šio nutarimo projekto teikimo, šiuo metu nesirodo salėje. Iš tiesų labai keista matyti vieno Seimo nario konfliktą, įkaitais paverčiantį mus visus ir iš esmės įveliantį į labai nemalonią konfrontaciją. Tikrai siūlau balsuoti prieš. Manau, kad jau pakankamai tas konfliktas tarp valdančiųjų ir Prezidento yra įsisiūbavęs, vargu ar dar reikėtų į tą konfliktą įvesti ir interesų konflikto prieskonį.
PIRMININKAS. Dėkui. V. Bakas nesugrįžo. Ką padarysi. Tada baigiame diskusiją dėl šio projekto. Balsuosime nustatytame intervale. Kaip minėjome, pradėsime rezervinius.
11.14 val.
Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1779(2) (svarstymas)
Bet matau, kad jau kito projekto įgaliotas atstovas atsistojo, tai darbotvarkės 1-11 klausimas – Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1779(2). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą perskaitys D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip jau pristatėte, klausimas svarstytas mūsų komitete, pritarta bendru sutarimu. Taip pat bendru sutarimu pritarta pasiūlymui svarstyti projektą skubos tvarka, siekiant atliepti visuomeninius lūkesčius ir taip pat atliepti savivaldybių biudžetus. Jau yra numatytos tam tikros lėšos tam tikriems sprendiniams, bet kol nėra įgyvendintas priimtas įstatymas, tol biudžetas negali būti įgyvendinamas tam tikrais klausimais. Siūlome pritarti ir skubai.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Diskusija. Užsirašiusių nebuvo, tik dėl motyvų yra R. Baškienė, pasisakanti už.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Aš, aišku, labai trumpai. Tiesiog atkreipsiu dėmesį, kad gyventojų valia, jų noras ir apklausa, kuri būtent lėmė rezultatą, yra svarbu, todėl ir Seimas, paklusdamas visam tam procesui, tikiuosi, priims šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Baigiame diskusiją dėl šio projekto. Balsuosime numatytu balsavimo metu.
11.16 val.
Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1042(2) (svarstymas)
Kaip minėjau, dabar pradėsime nagrinėti rezervinius klausimus. Rezervinis 1 klausimas – Architektūros įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1042(2). Išklausysime komitetų išvadas. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pristatys A. Gedvilas arba kitas. Gerbiamas R. Vaitkus pristatys komiteto išvadą.
R. VAITKUS (LSF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas birželio 22 dieną svarstė įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą galbūt M. Majauskas? Nors ir nugara atsisukęs, bet girdi, kad yra kviečiamas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Architektūros įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-1042. Komitetas taip pat pateikė ir vieną konkretų pasiūlymą, kad būtų įtrauktos ir vietos bendruomenės ir būtent vietos bendruomenių prašymu taip pat būtų nagrinėjamos Architektūros tarybos rekomendacijos, regioninių architektūros tarybų rekomendacijos, atsižvelgiant į vietos bendruomenių prašymą, ir susijusios išlaidos taip pat būtų padengtos iš valstybės biudžeto. Biudžeto ir finansų komitetas pateikė tokį patikslinimą ir iš esmės pritarė projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje vėl nėra pageidaujančių kalbėti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu balsavimo laiku.
11.18 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 15, 18 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1739(2) (svarstymas)
Toliau imame rezervinį 2 klausimą, nes turime sutaupę laiko. Alternatyviųjų degalų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1739. Norėtume išklausyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Turėjo pateikti J. Urbanavičius, bet pateiks kolega R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas birželio 22 dieną svarstė įstatymo projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje nėra pageidaujančių kalbėti. Dėl motyvų niekas taip pat neužsirašė. Tuo baigiame svarstyti šį projektą ir balsuosime numatytu pirmo balsavimo metu.
Toliau kitų rezervinių nėra galimybės imti, nes nėra pranešėjų – nei ministrės A. Armonaitės… Aš galvoju, kad mes galime paimti iš vakarinės darbotvarkės Sporto įstatymo projektų paketą, nes tai yra svarbūs, skubiai svarstytini projektai. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, aš minėjau, kad nėra nei 3 rezervinio, nei 4 rezervinio pranešėjos. Pakentėkite dėl tų kanapių. Pakentėkite! (Balsas salėje) Gerai. Jeigu kolegos nieko prieš, iš tikrųjų aš tada… (Balsai salėje)
11.21 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1773(3) (priėmimas)
Dabar galbūt vis dėlto Sporto įstatymą mes apsvarstysime (jo priėmimo stadija), kad kuo greičiau būtų galimybė Prezidentui jį pasirašyti. Kaip žinome, dėl šito projekto yra tam tikras ceitnotas.
Taigi iš vakarinės darbotvarkės pirmasis klausimas atkeliamas į rytinį posėdį. Tai projektas Nr. XIVP-1773(3) ir trys lydimieji. Bet, be abejo, mes nagrinėsime po vieną. Pradedame nuo Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną E. Rudelienę. Pažiūrėsime pastraipsniui.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū pirmininkui. Gerbiami kolegos, kaip ir po svarstymo, Teisės departamento buvo redakcinių pastabų, joms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi dėl straipsnių pasiūlymų nebuvo, dėl kiekvieno straipsnio atskirai nereikia apsispręsti. Pagal Statutą galime bendru sutarimu iš karto dėl visų straipsnių apsispręsti ir gali būti iš karto išsakyti motyvai. Dėkoju pranešėjai.
Už kalba A. Gedvilas. Jo nėra. V. Alekna. Jo nėra. D. Asanavičiūtė. Nebepageidauja. A. Butkevičius. Nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų esmė yra ta, kad vis dėlto asmenys, kurie aktyviai sportavo, siekė rezultatų, turi būti apdovanoti ir rentomis. Iš tikrųjų žmogus, atidavęs, galbūt paaukojęs visą gyvenimą profesionaliam sportui, turi kaip nors užsitikrinti sau pragyvenimą. Manau, vis dėlto toks civilizuotas požiūris paskatins asmenis užsiimti sportu. Kaip matome, mes kai kada nepasiekiame tam tikrų rezultatų, aišku, tai susiję ir su bazėmis, bet vienas iš motyvų, leidžiančių žmogui profesionaliai sportuoti, yra ateities klausimas, kaip reikės gyventi po to, kai pusę gyvenimo arba trečdalį gyvenimo atiduodi aktyviam sportui.
Taip pat turbūt dar diskusija tęsis. Vis dėlto yra skirtingų požiūrių, ką daryti su paralimpiečiais, specialiųjų olimpiadų dalyviais. Šis įstatymas taip pat nustato tam tikras rentas ir tam tikros perspektyvos matymą tiems asmenims, kurie, tikiuosi, aktyviau jungsis į paralimpiečių ir specialiojo asmenų su negalia sporto judėjimus. Tokiu būdu turbūt paskatinsime, kad asmenys, kurie turi tam tikrų sveikatos problemų, būtų daugiau pripažįstami mūsų visuomenės. Siūlau balsuoti ir palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ką gi, visi, kas pageidavo…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš dar norėjau.
PIRMININKAS. Atsirado dar naujai užsirašiusių, tai A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties šis savaitgalis buvo gausus medalių – tiek plaukimo, tiek krepšinio pasaulio čempionatuose, trijulių pasaulio čempionatuose ir R. Meilutytės auksinis medalis sugrįžus. Aš manau, išties sportininkai laukia tų stipendijų ir būtų dar geriau, kad mes kuo greičiau priimtume, nes buvo tam tikras išbalansavimas, kai dalį stipendijos mokėjo valstybė per Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, dalį – Olimpinis komitetas, tačiau nė viena jų neapėmė socialinių garantijų. Nebuvo sportininkų tam tikro socialinio užtikrintumo. Dabar visa stipendija keliaus tiesiai iš valstybės ir tai nulemta, jog nuo liepos 1 dienos už loterijas gautos lėšos bus apskaitomos būtent Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, konkrečiai, Nacionalinėje sporto agentūroje. Aš tikiuosi, kad išties ši tvarka paskatins ir daugiau laimėjimų, ir geriau bus reprezentuojama pati valstybė. Tikėkimės, kad sportas po truputį eis į priekį ir kitais olimpiniais metais, tai yra Paryžiaus olimpiadoje, turėsime geresnį reprezentavimą pačios mūsų valstybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar tikrai pasisakė visi, kurie buvo salėje ir pageidavo. Baigėme šio projekto aptarimą. Balsuosime nustatytu laiku.
11.25 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1774(2) (priėmimas)
Lydimasis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjos nekviesiu į salę, tik paminėsiu, jog yra gauta viena formali Teisės departamento pastaba, prašanti patikslinti duodamas nuorodas į straipsnius ir dalis. Tai atitinkamai Dokumentų departamentas tvarkydamas projektą suredaguos. Čia yra du straipsniai. Kadangi pasiūlymų nėra, iš karto pritariame abiem straipsniams. Dėl viso niekas nepageidauja kalbėti. Iš karto keliamas balsavimas į numatytą balsavimo intervalą.
11.26 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1775(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1775(2). Priėmimas. Taikoma skubos tvarka. Pasiūlymų vėl, matau, nėra gauta. Yra trys straipsniai. Atskirai balsuoti dėl straipsnių nereikia. Priimame bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Toliau balsavimas numatytu balsuoti laiku.
11.27 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1776(2) (priėmimas)
Ir paskutinis lydimasis klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1776(2). Priėmimas. Trys straipsniai. Pastabų, pasiūlymų negauta. Iš karto pritariame bendru sutarimu visiems straipsniams. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti dėl viso projekto. Balsuosime numatytu balsuoti laiku.
11.28 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-555 1, 2, 3, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 1 ir 2 priedais įstatymo projektas Nr. XIVP-1852, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 3, 5 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo priedais įstatymo projektas Nr. XIVP-1853 (pateikimas)
Dabar grįžtame į rytinę darbotvarkę. Matome, kad yra atvykęs sveikatos apsaugos viceministras. Nagrinėsime 1-13.1 klausimą – Medicinos praktikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-1852 bei lydimąjį Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo projektą Nr. XIVP-1853. Pranešėjas – sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas. Prašom.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, džiaugiuosi galėdamas pristatyti Vyriausybės teikiamus Sveikatos apsaugos ministerijos parengtus numatomus teigiamus pokyčius darbuotojų grupei, kurios dalimi pačiam dar ne per seniausiai teko būti.
Gydytojai rezidentai, labai nedidelė sveikatos sistemos darbuotojų grupė, jų yra apie 2 tūkst., tik nuo 2008 metų pradėti traktuoti kaip darbuotojai. Šiuo metu vieni iš paskutinių Europoje, turintys dvigubą darbuotojo ir studento statusą. Kad suprastume, tai yra jauni 25–30 metų žmonės, baigę šešerių metų vientisąsias magistro studijas. Jie jau turi įgiję medicinos gydytojo licenciją ir pasirinktoje rezidentūroje praleidžiantys nuo trejų iki septynerių metų. Tai yra realiai pacientus gydantys žmonės, būtini daugelio gydymo įstaigų efektyviam procesų vyksmui, tačiau, deja, uždirbantys apie 900–1 tūkst. eurų. Tai nesudaro nė 50 % vidutinio gydytojų specialistų darbo užmokesčio dalies.
Tokia situacija užsuka ydingą ratą, verčiantį šiuos jaunus žmones ieškoti kitų pajamų šaltinių, įkalinantį juos balansuoti ant perdegimo ribos. Jau nebekalbame apie gydytojų parengimo kokybę, apie naujos kartos įsiliejimą į sveikatos sistemą, bet, deja, matome priimamus sprendimus išvykti iš mūsų šalies. Teikiami projektai yra didesnio šviesaus europietiško paveikslo, siekiančio išlaikyti sveikatos priežiūros specialistus Lietuvoje, skatinant jų judėjimą tarp regionų bei siekiant didinti rengiamų gydytojų kokybę, Lietuvoje dalis. Paminėtina, kad nuo 2023 metų, siekiant pakelti gydytojų rengimo kokybę į aukštesnį lygmenį pagal Europoje galiojančias rekomendacijas ir Lietuvoje ilgėja rezidentūros studijų trukmė. Taip pat startuoja į praktinių įgūdžių įgijimą orientuotas pakopinėmis kompetencijomis grįstas rezidentūros modelis. Jis sudarys sąlygas šiems jauniems žmonėms greičiau ir kokybiškiau įgyti kompetencijas, greičiau jas pradėti taikyti praktiškai su visa atsakomybe.
Šalia įvardintų, jau reglamentuotų pokyčių pagrindiniai šių teikiamų projektų tikslai yra du. Pirma, užtikrinti nuoseklų gydytojų rezidentų darbo užmokesčio augimą, kartu kintant kitų sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčiui ir užtikrinant individualų darbo užmokesčio augimą kartu su augančiomis gydytojo rezidento įgyjamomis kompetencijomis. Taip pat sudaryti palankesnes sąlygas plėsti rezidentūros bazių skaičių Lietuvoje, taip skatinant gydytojų rezidentų pritraukimą į regionų asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Teikiamų teisės aktų projektų esmė. Panaikinamas jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento statusas bei nustatomas rezidentūros studijų metų bazinio darbo užmokesčio koeficientas, jis prasideda nuo 2,55 ir nuosekliai didėtų kiekvienais rezidentūros metais, atsižvelgiant į kiekvienais metais įgyjamas kompetencijas.
Antra. Gydytojo rezidento bazinis darbo užmokesčio dydis siejamas su praėjusių kalendorinių metų minimaliąja mėnesine alga, tokiu būdu suvienodinant reguliavimą su šiuo metu galiojančiu kitiems sveikatos priežiūros specialistams.
Trečia. Vertinant gydytojų rezidentų kuriamą pridėtinę vertę gydymo įstaigose, apibrėžiamas rezidentūros bazių prisidėjimas prie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio, taip sudarant galimybes įstaigoms ir darbo užmokesčio plotmėje konkuruoti dėl gydytojų rezidentų pritraukimo.
Ketvirta. Sukuriamos teisinės prielaidos regionuose esančioms asmens sveikatos priežiūros įtaigoms lengviau tapti rezidentūros bazėmis, apibrėžiant gydytojo rezidento vadovo, gydytojo rezidento mentoriaus sąvokas ir nustatant, kad gydytoją rezidentą gali prižiūrėti arba gydytojo rezidento vadovas, arba jau minėtas mentorius. Nors priėmus šiuos įstatymų projektus bus reikalingi papildomi 9,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, tačiau laukiama nauda tikrai nusveria tai.
Ko mes tikimės ir laukiame? Tai aukštesnės kokybės gydytojų rengimo sistemos Lietuvoje, platesnio rezidentūros bazių tinklo šalyje, didesnio gydytojų judumo bei tolimojoje perspektyvoje mažėjančio gydytojų specialistų trūkumo regionuose. Nuosekliai didėjantis gydytojų rezidentų darbo užmokestis paskutiniais rezidentūros metais pasieks apie 75 % vidutinio gydytojo specialisto darbo užmokesčio, kartu sukuriamos prielaidos gydymo įstaigoms konkuruoti dėl gydytojų rezidentų pritraukimo.
Gydytojai rezidentai yra mūsų sveikatos sistemos ateitis, todėl kviesdamas pritarti teikiamiems projektams, kartu kviečiu prisidėti prie investicijos į mūsų sveikatos sistemos ateitį. Ačiū.
PIRMININKAS. Keletas Seimo narių nori jūsų paklausti. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš esmės pritariu jūsų siūlymui, neabejotinai gydytojams rezidentams atlyginimai turi būti didinami, jie atlieka visą darbą visu krūviu, o kartais ir dar daugiau. Siekdami išlaikyti juos ir tinkamai kompensuoti už jų atliekamą darbą, turime didinti jiems atlyginimus. To tikslo siekėme ir praeitoje kadencijoje, ieškodami sutarimo, tuo metu būdami opozicijoje ir teikdami atitinkamus siūlymus. Aš norėčiau paklausti jūsų dėl finansinio poreikio. Dabar iš pateiktų projektų matau, jog metinės išlaidos rezidentų darbo užmokesčiui yra apie 43,1 mln. eurų, tai čia yra visas poreikis. Ar galėtumėte dar aiškiai išskirti, kiek papildomai reikėtų lėšų kiekvienais metais, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Šiuo metu metinis poreikis yra šiek tiek daugiau negu 33 mln. eurų ir, kas turbūt yra dokumentuose ir įvardinta, kad jeigu būtų priimti šitie įstatymų projektai nuo 2023 metų, papildomas poreikis būtų 9,4 mln., tai ir sudarytų jūsų minėtus 43 mln.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai paini ta tvarka, kurią jūs čia rengiatės įdiegti. Gal galėtumėte paprastai, suprantamai paaiškinti, kaip tai iš tikrųjų bus. Savo įstatymo projekte jūs rašote, kad bus panaikinama gydytojų rezidentų darbo užmokesčio diferenciacija pagal jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento statusą. Tuo tarpu čia iš tribūnos jūs pristatote, kad vis tiek bus kažkokia diferenciacija pagal kompetencijas. Kadangi mūsų posėdžiai yra transliuojami, gal galėtumėte truputėlį žmonėms suprantama kalba paaiškinti, kaip tai bus, kaip skirsis pirmų metų rezidentai, antrų metų rezidentai, ar pagal kompetencijas, ir kiek didės tas darbo užmokestis? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Mes atsisakome jaunesniojo, vyresniojo statuso. Šis reguliavimas reiškia, kad per visą rezidentūros trukmę, ar tai yra treji metai, ar tai yra septyneri metai, šiuo metu gydytojai rezidentai sulaukia darbo užmokesčio pokyčio vieną kartą, tai yra maždaug studijų viduryje. Mes norime padaryti, kad šis darbo užmokesčio augimas vyktų kiekvienais rezidentūros metais. To siekdami mes įrašome, įstatymų projektuose yra įdėta lentelė, koks koeficientas kuriais rezidentūros metais yra tas svertinis dydis, pagal kurį yra skaičiuojamas darbo užmokestis. Mintis turbūt yra, kad antrų metų rezidentas gautų daugiau už pirmų ir taip toliau, ir taip toliau iki pat septintųjų rezidentūros metų.
Atliepiant į klausimą, kiekgi didės, tai pirmas turbūt ir pagrindinis akcentas, ką norisi pasakyti, kad gydytojams rezidentams darbo užmokestis didės visiems, nebus nė vieno rezidento, kuriam mažėtų ar liktų toks pats. Mes projektuojame pagal dabartines projekcijas, kad didėjimas būtų, priklausomai nuo rezidentūros metų, nuo 18 iki 36 %.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasisakymo pabaigoje minėjote, kad rezidentai yra sveikatos apsaugos sistemos ateitis. Tai mano klausimas būtų… Tikrai įstatymo projektas labai svarbus ir reikalingas, ir mano klausimas būtų, kaip greitai jį ketinate įgyvendinti? Ar prašysite skubos dėl šio klausimo arba galbūt ypatingos skubos, kad Seime greičiau procesas vyktų? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Kaip matote, įstatymų įsigaliojimas numatytas nuo 2023 m. sausio 1 d., tai skubos prašyti neplanuojame ir manome, kad tikrai šioje sesijoje reikia pradėti svarstyti. Natūralu, kad turbūt įstatymai galėtų būti priimti rudens sesijoje.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Už kalba K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tai savalaikis ir taiklus projektas, nes ir dabar jau regionuose trūksta gydytojų, daugelis iš jų planuoja išvažiuoti į užsienį, nes jų netenkina sąlygos, situacija. Manau, tikrai ir nuskambėjo, kad šis projektas nukreiptas į ateitį. Kuo greičiau šis projektas bus įgyvendintas, tuo mes turėsime didesnį kiekį gerai parengtų profesionalių gydytojų. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Daugiau niekas nepageidauja pasisakyti. Baigiame šio pateikto projekto aptarimą ir balsuosime numatytu balsavimo metu.
11.39 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1575(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1700(2) (svarstymas)
Dabar atsižvelgiant į tai, kad rytinės darbotvarkės likę projektai yra labai svarbūs ir norėtųsi juos svarstyti tiksliai nustatytu laiku, kad visi pageidaujantys tikrai žinotų, kada tai yra, ir galėtų dalyvauti, imame iš vakarinės darbotvarkės kitą klausimą.
Tai būtų paketas, 2-2.1, 2-2.2 klausimai – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1575(2) ir lydimasis – Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1700(2). Svarstymo stadija.
Norėtume, kad kas nors pateiktų Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Kaip suprantu, pateiks J. Urbanavičius. Tada ir komisijos išvadą, nes jūs esate…
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Pirmiausia pristatau Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Mes svarstėme Aplinkos apsaugos komitete. Buvo keletas Teisės departamento pasiūlymų, didžiajai jų daliai pritarėme, ir viena pastaba buvo L. Nagienės. Pristatyti?
PIRMININKAS. Taip, prašom tęsti.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). L. Nagienė siūlo apskritai atsisakyti priimti įstatymą, nes atsinaujinančiųjų išteklių energetikos objektų statyba turi būtų numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo patikslinti Teritorijų planavimo įstatymo projektą – vėjų elektrinės neturi būti numatytos teritorijų planavimo dokumentuose tuo atveju, kai jos planuojamos neurbanizuotose teritorijose. Pagrindinis toks ir mūsų išvada pritarti bendru sutarimu.
Energetikos ir darnios plėtros komisija taip pat svarstė šį paketą ir mes pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui, vis tiek mes svarstymo stadijoje per balsavimą turėsime nagrinėti Seimo narės pasiūlymą. Ministre Pirmininke, prašau dėl vedimo tvarkos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik prašyčiau, jeigu būtų po svarstymo pritarta, iš karto skubos, nes šie du įstatymai turi pasivyti tą paketą, kuris buvo priimtas praėjusį ketvirtadienį, kad mes galėtume priėmimą padaryti. Skubos dėl šio paketo prašyta nebuvo, bet tiesiog visas likęs traukinys jau nuvažiavo ir šie du vagonai likę. Reikia, kad prisivytų. Paprašyčiau dar skubos po to.
PIRMININKAS. Gerai, turėsime omeny, balsavimo metu tuomet spręsime. Dabar diskusijoje ar būtų užsirašiusių? Nėra. Kaip minėjau, balsavimo metu pasiteirausime Seimo narės, ar ją tenkina pritarimas iš dalies, jeigu reikės, balsuosime dėl pasiūlymo. Taigi šio paketo aptarimą šioje stadijoje baigiame.
11.42 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 193, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201, 581 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1403(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1404(2) (svarstymas)
Toliau iš vakarinės darbotvarkės galime imti 2-3.1 ir 2-3.2 klausimus – Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1403(2) ir Aplinkos apsaugos įstatymo kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1404(2). Turėtume išklausyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą, ją pateiks R. Vaitkus. Dėl abiejų projektų tada pateikite išvadas iš karto.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas birželio 22 dieną svarstė įstatymo projektą, buvo pritarta bendru sutarimu. Vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi siūloma svarstyti projektą skubos tvarka ir įsigaliojimą siūloma nukelti viena savaite – iki liepos 8 dienos.
PIRMININKAS. Dėl abiejų jūs?
R. VAITKUS (LSF). Birželio 22 dieną taip pat buvo svarstytas kitas įstatymo projektas, taip pat pritarta bendru suarimu, taip pat prašoma skuba ir datos nukėlimas taip pat vienai savaitei – iki liepos 8 dienos.
PIRMININKAS. Dėl skubos apsispręsime balsavimo metu. Aš tik pasakysiu, jeigu mes numatysime priėmimą ketvirtadienį, jokios skubos nereikia. Su skubos prašymais mes turime būti atsargūs, turi būti labai motyvuotas prašymas, mes čia daug jau skubos prašome lengva ranka, nors žinome Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad turime būti atidūs su tokiais prašymais. Palinkėsiu komiteto atstovams pasiaiškinti, ar tikrai būtina ta skuba, jeigu ketvirtadienį mes galėtume priimti be jokių skubų.
Toliau dėl pirmojo projekto turėtume išklausyti Kaimo reikalų komiteto išvadą. V. Pranckiečio nematau, bet matau, kad yra A. Vyšniauskas iš Kaimo reikalų komiteto. Jeigu švietimo ministrė paleistų A. Vyšniauską, jis galėtų pateikti komiteto išvadą.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo didelės dalies straipsnių ir vieno priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo trim straipsniais įstatymo projektui bei komiteto išvadoms ir siūlo kaip pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir bendrą Aplinkos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktą pasiūlymą. Už buvo 4, prieš – 0, susilaikė 0.
PIRMININKAS. Dėkui. Žiūrime dabar, ar yra diskusijoje pageidaujančių pasisakyti. Nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Apsisprendimas dėl šio paketo keliamas taip pat į balsavimų intervalą.
Toliau mes Žemės įstatymo paketą praleisime, nes tai svarbus paketas. Galbūt žmonės irgi yra suplanavę pasisakymus vakariniame posėdyje.
11.46 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 20, 23, 24 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1678(2), Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1679(2) (svarstymas)
Tuomet imame 2-5.1, 2-5.2 klausimus – Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1678(2) ir lydimasis – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Norėtume išklausyti Ekonomikos komiteto išvadą, ją turėtų pateikti A. Kupčinskas. Taip, Šilumos ūkio ir Valstybės paramos daugiabučiams namams. Dėl abiejų šių projektų Ekonomikos komitetas yra pateikęs išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, Šilumos ūkio įstatymo projektą komitetas svarstė, pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Įstatymo projektą taip pat siūlė svarstyti skubos tvarka (taip parašyta). Pritarė bendru sutarimu.
Matyt, čia, suprantama, būtų priimtas Šilumos ūkio įstatymas, nes tai yra labai svarbu. Dėl šilumos punktų spartesnės modernizacijos. Tai sudaro apie 40 % apskritai visų energetinių sutaupymo išlaidų ir duoda didžiausią efektyvumą renovuojant pastatus. Todėl siūloma valstybės pagalbą nuo 30 % didinti iki 80 %. Komitetas supranta reikšmę ir pritaria šiam Vyriausybės teiktam įstatymo projektui.
Taip pat buvo Seimo narių K. Starkevičiaus, D. Kreivio pastaba, pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies. Siūlo išdėstyti įstatymo projektą taip, kad jis įsigaliotų ne liepos 1 dieną, o 15 dieną. Tam pritarta bendru sutarimu.
Dėl daugiabučių irgi?
PIRMININKAS. Taip.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kitas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo projektas. Taip pat komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Vėlgi pritariama… Taip pat yra Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Siūlo išdėstyti taip: valstybės parama daugiabučio namo, buto ir kitų patalpų savininkams, šilumos tiekėjams teikiama subsidijuojant ar dotuojant aplinkos ministro įstatymu nustatytą dalį. Vėlgi, kaip jau įvardinau, nuo 30 % iki 80 %. Komitetas bendru sutarimu tam iš dalies pritarė.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar dviejų komitetų išvadas turime išklausyti. Kaip suprantu, S. Gentvilas nori pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė abudu projektus. Dėl Šilumos ūkio įstatymo projekto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl antrojo, lydimojo – tai Paramos daugiabučiams namams atnaujinti projekto – lygiai taip pat pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir turbūt R. Vaitkus, čia šiandien aktyviai teikiantis išvadas. Kas pateiks Aplinkos apsaugos komiteto išvadą? Pirmininkės nėra šiuo metu, tai jau jūs padirbėkite už ją.
R. VAITKUS (LSF). Aplinkos apsaugos komitetas birželio 1 dieną svarstė projektą. Įstatymo projektui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Abiem projektams, taip suprantu?
R. VAITKUS (LSF). Taip, abiem projektams.
PIRMININKAS. Gerai, išklausėme komitetų išvadas. Dabar žiūrime, diskusijoje nėra pageidaujančių kalbėti. Dėl motyvų dabar nekalbame, nes yra pataisų, kurioms pritarta iš dalies, o autorių nėra. Mes nežinome, ar jie prašys balsuoti. Viskas keliama į balsavimo intervalą.
Jeigu būtų vidaus reikalų ministrė, galėtų pateikti svarbų paketą, bet jos nėra. Ką mes čia dar galime paimti? Panašu, kad iš likusių pateikimų nieko negalime skelbti, nes nėra teikėjų. Iš rytinės darbotvarkės yra likę du projektai, tai yra Seimo nutarimas „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“. Čia yra 12 valandą. Tai aš, ko gero, šiomis aplinkybėmis skelbsiu 8 minučių pertrauką. Ir 12 valandą pradėsime nagrinėti Seimo nutarimą „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“. Tą projektą pateiks Seimo Pirmininkė. Kol kas maždaug 8 minučių pertrauka. (Balsai salėje) Manau, kad Sekretoriatas kviečia, bet visi suplanavę laiką yra pagal darbotvarkę, o mes judame gerokai sparčiau. (Balsai salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pertraukos laikas baigėsi.
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1856 (pateikimas)
Tęsiame rytinį posėdį. Kaip buvo minėta ir numatyta darbotvarkėje, 12 valandą pradėsime svarstyti Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektą Nr. XIVP-1856. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, reaguojant į atvirą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą vasario 24 dieną, kaip žinote, buvo įvesta nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos teritorijoje. Kovo 10 dieną, o vėliau ir balandžio 21 dieną Seimas pratęsė šios nepaprastosios padėties galiojimą iki birželio 29 dienos.
Deja, ir šiuo metu grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja. Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi. Jos metu daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir jų mastas tik didėja. Be to, Rusijos Federacija laikosi atviros ir intensyvėjančios grasinimų retorikos Ukrainą remiančių valstybių atžvilgiu, kartu niekindama jų nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ir netgi kvestionuodama jų egzistavimą.
Šios padidėjusios grėsmės visuomenės rimčiai neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimų bei nenustačius nepaprastųjų priemonių, todėl gavome Vyriausybės pasiūlymą pratęsti Lietuvos Respublikos teritorijoje nepaprastąją padėtį naujam laikotarpiui – iki 2022 m. rugsėjo 15 d.
Atsižvelgdama į Vyriausybės pasiūlymą ir vadovaudamasi Seimo statuto 186 straipsniu teikiu Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektą. Nutarimo projekte siūloma palikti šiuo metu galiojusius apribojimus ir nepaprastąsias priemones, naujų ribojimų ir priemonių įvesti nesiūloma. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad įvertinus tai, kad pakeitus Visuomenės informavimo įstatymą jame nustatytas draudimas skleisti karinę propagandą ir neapykantą skatinančią informaciją bei numatytas šio draudimo vykdymo efektyvus mechanizmas, projekte siūloma atsisakyti ribojimo skleisti informaciją, susijusią su aplinkybėmis, dėl kurių nepaprastoji padėtis įvesta kaip perteklinė.
Ši ypač sudėtinga saugumo situacija mūsų regione reikalauja ir šių ypatingų, bet laikinų priemonių ją suvaldyti, todėl tikiuosi jūsų pritarimo šiam teikiamam nutarimo projektui. Nutarimo projektas buvo parengtas vadovaujantis Vyriausybės pasiūlymais, todėl tiek aš, tiek Ministrė Pirmininkė esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausiančių yra nemažai. Prašysiu, kad klausiantis nurodytų, į kurią iš vadovių kreipiasi. Pirmasis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, Jurgi. Sąmoningi piliečiai – sąmoningi sprendimai turi būti. Jeigu pasitikima piliečiais, kaip sako, į rinkimus eina sąmoningi visi, kodėl būtina įvesti cenzūros diktatūrą, slėpti ką nors, kad informacija būtų vienpusiška? Atrodo, žaidžiame demokratiją, nors ir hibridinę demokratiją, tačiau informacijos pateikimo ir žinojimo vienpusiškas ribojimas ir ta propaganda, kuri dabar skleidžiama, ir melo užtenka, ir visko… Gerbiama premjere, kodėl sąmoningiems piliečiams reikia suvaržymų?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Man sunku įsivaizduoti, kaip sąmoningi piliečiai bandytų ieškoti informacijos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos įsteigtų žiniasklaidos priemonių teikiamame turinyje arba kaip sąmoningi piliečiai norėtų organizuoti kokius nors susirinkimus, kurių tikslas yra palaikyti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmus, dėl kurių yra įvesta nepaprastoji padėtis. Todėl sakyčiau, kad Lietuvos Respublikos piliečiams prieinamų informacijos šaltinių išties yra daugybė ir Lietuvoje mūsų retransliuotojai ir kabelinės televizijos, prasidėjus invazijai, ženkliai papildė savo asortimentą, atsirado galimybė matyti ukrainietiškus kanalus ir informacijos paletė dar labiau pasipildė. Aš tikrai nemanau, kad žmones, kurie nori gauti informacijos, šitie apribojimai kaip nors veiks. O Rusijos ir Baltarusijos galimybes skleisti melą šitie apribojimai tikrai sumažins. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Gerbiama premjere, kokiu pagrindu, pasibaigus pandemijai, pasibaigus Baltarusijos migracijos krizei, vėl pratęsiama nepaprastoji padėtis, nors tikrai užtektų tą nepaprastąją padėtį taikyti tik pasienio ruože su Rusija ir Baltarusija. Mes, skirtingai nei Lenkija, darome nepaprastąją padėtį visoje Lietuvos teritorijoje, dėl to turistų srautai į Lietuvą yra atbaidomi, nes žmonės skaito ir mato ambasadose labai aiškią informaciją, kad visos valstybės teritorijoje yra nepaprastoji padėtis. Šiuo atveju mūsų mažai šaliai toks sprendimas tikrai yra neracionalus. Kodėl pasirinktas būtent toks modelis, kai tikrai galima rinktis kitokį, kuris visiškai atspindėtų valstybės interesus? Dėkui.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Oro uostų duomenys tikrai neliudija, kad kas nors būtų labai išsigandęs sprendimo dėl nepaprastosios padėties. Bet atkreipsiu jūsų dėmesį, kad nepaprastoji padėtis nėra susijusi su kovidu ir niekada dėl kovido jokios nepaprastosios padėties nebuvo, buvo tik ekstremalioji situacija, kuri baigėsi nuo gegužės 1 dienos. Dėl migracijos buvo nepaprastoji padėtis, vėliau ji buvo atšaukta, suvaldžius situaciją. Tačiau aš nesutikčiau su jūsų teigimu, kad iš tos pusės jokių grėsmių ar jokių rizikų nėra, nes mes puikiai žinome, kad nelegalios migracijos organizavimas yra vienas iš galbūt plačiau taikomų spaudimo kitoms valstybėms būdų tiek Rusijos Federacijos, tiek Baltarusijos. Dabar nėra taip, kad visiškai nebūtų jokių bandymų nelegaliai kirsti sieną.
O nepaprastoji padėtis yra įvesta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir tai turi platesnes pasekmes negu pasekmės vien tik pasieniui, nes tiek kibernetinės saugos kažkokie incidentai, tiek kiti incidentai galimi visoje Respublikos teritorijoje. Tai aš dar kartą atkreipiu dėmesį į tai, kokie apribojimai taikomi Lietuvos Respublikos piliečiams, kokios konstitucinės laisvės yra varžomos. Tikrai labai labai ribota nomenklatūra, iš esmės susijusi su Rusijos ir Baltarusijos propagandinių kanalų sklaida ir susirinkimais, kuriais būtų bandoma išreikšti kokį nors palaikymą Rusijos vykdomai agresijai. Visa kita, kas yra susiję jau su Vyriausybės taikomomis priemonėmis, yra ir tos priemonės, kurios reikalingos taikyti ne tik pasienyje, bet reikalingos taikyti ir visoje Respublikos teritorijoje, visų pirma svarbių įmonių įrenginių ir turto apsaugai, taip pat ir kitoms priemonėms, kurios aktualios visai Lietuvai.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Širinskienė. Įdėkite kortelę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Drįsčiau suabejoti tais argumentais, kurie ką tik buvo išsakyti ir kurie yra surašyti, nes, tarkime, tikrai yra teisės sistema ir bazė, kuri leidžia apsiginti nuo kibernetinių atakų, ir nepaprastoji padėtis apsaugai nuo jų nieko neprideda. Lygiai taip pat neprideda nieko papildomo, kaip yra surašytas nutarimas, ir valstybės sienos apsaugai. Mes esame keitę atitinkamus teisės aktus ir būtų galima stiprinti valstybės sienos apsaugą ir be nepaprastosios padėties. Dėl kariuomenės panaudojimo – vėlgi Seimas yra pakeitęs teisės aktus ir kariuomenę galima panaudoti lygiai taip pat sienos apsaugai be nepaprastosios padėties.
Dabar kiti dalykai, kurie buvo įvardinti ir yra parašyti, tai yra draudimai visuomenės informavimo priemonėms. Tai galima padaryti be nepaprastosios padėties – yra Visuomenės informavimo įstatymas. Lygiai taip pat ir dėl visų mitingų, kurie būtų skirti Rusijai paremti, yra karo propagandos draudimas ir taip tuos mitingus būtų galima uždrausti, neįvedant nepaprastosios padėties.
Tai faktiškai visi nepaprastosios padėties argumentai, kodėl jos yra siekiama, nutarime gali būti išspręsti kitais būdais, nepaprastosios padėties neskelbiant. Tada kyla natūralus klausimas, o kodėl reikalinga nepaprastoji padėtis, nes akivaizdu, kad ji vienintelį dalyką įgalina – valstybės rezervo panaudojimą. Kitaip valstybės rezervo panaudoti, neskelbiant nepaprastosios padėties, būtų neįmanoma. Be abejo, kad toks valstybės rezervo panaudojimas yra supaprastintas skaidrumo prasme.
PIRMININKAS. Laikas klausti senokai baigėsi.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mano klausimas yra toks: ar vis dėlto jūs nemanote, kad reiktų atsiskaityti kada nors Seime už tai, kaip jūs naudojate rezervą nepaprastosios padėties metu, nes šiuo atveju..
PIRMININKAS. Laikas! Išjungsime.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). …sumos yra didelės.
PIRMININKAS. Per daug komentuojate. Klauskite. (Balsai salėje) Jeigu būtų diktatūra, po minutės būčiau išjungęs. Dabar 2 minutes kalbėjo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai jokių problemų atsiskaityti Seime Vyriausybei nėra. Visi sprendimai, kurie yra priimami ir kurie susiję su lėšomis, yra taip pat priimami Vyriausybės nutarimu. Aš nė kiek neabejoju, kad jūs Vyriausybės darbotvarkę taip pat akylai sekate.
Yra dar vienas niuansas, kurio jūs nepaminėjote ir kuris yra svarbus ir aktualus šiuo klausimu, tai yra Ukrainos karo pabėgėliai. Jų Lietuvoje mes turime beveik 60 tūkst. ir rūpinimasis jais taip pat yra susijęs su nepaprastosios padėties situacija. Aš nenorėčiau, kad susiklostytų tokia padėtis, kai Seimas, nepriėmęs patikslinimų, reikalingų Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, bet nepratęsęs nepaprastosios padėties, sudarytų tokį teisinį vakuumą, kad 60 tūkst. žmonų staiga liktų be tos paramos, kuri dabar yra šiems žmonėms teikiama. Tikrai esu pasirengusi atsiskaityti ir jums asmeniškai, ir visam Seimui, kaip tik jūs matysite reikalinga, bet vis dėlto nepaprastoji padėtis yra svarbi taip pat ir šiuo aspektu.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, štai „Amnesty International“ šiandien dokumentavo įrodymus, paskelbė virš 60 puslapių ataskaitą, kur yra dokumentuotas prievartinis elgesys, kankinimai, įskaitant seksualinį žmonių išnaudojimą, žeminimą, perteklinį jėgos naudojimą, šunų naudojimą. Žodžiu, tokias ataskaitas galbūt būtų galima matyti tik dėl Ruandos kokių nors veiksmų arba Afrikos šalių. Taip pat toje ataskaitoje kalbama apie tai, kad šie žmogaus teisių pažeidimai iš dalies buvo dangstomi nepaprastąja padėtimi.
Dabar kalbant apie Lietuvos žmonių teises, įvedus nepaprastąją padėtį, apribotos žmonių teisės dalyvauti profsąjungų veikloje, derėtis dėl atlyginimų, streikuoti. Aš noriu jūsų paklausti: ką jūs ruošiatės daryti, kad nebūtų dangstomasi nepaprastąja padėtimi tam, kad būtų pažeidinėjami tarptautiniai teisės aktai, žeminama Lietuva, pažeidinėjamos Lietuvos žmonių teisės? Ką ruošiatės daryti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš tikrai jūsų retorikos nesiruošiu komentuoti, kaip ir jūsų kitų kolegų retorikos nesiruošiu komentuoti, nes man atrodo, kad ji neatlaiko kritikos. Bet Lietuva ir toliau ketina vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus. Aš nesu susipažinusi su jūsų minima ataskaita. Tikrai labai atidžiai ją išnagrinėsiu.
Dėl streikų. Taip, manau, kad situacija nėra gera, tačiau tam yra pritarta po pateikimo, taip pat ir mano balsu, Darbo kodekso pataisoms, kurias turi apsvarstyti Trišalė taryba. Ir tikrai jokių problemų tas pataisas padaryti įstatyme aš nematau. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, komentarai čia nenumatyti. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų abiem valstybės vadovėms. Mes vėl dar kartą diskutuojame, ar reikia riboti žmonių teises Lietuvoje visoje šalyje. Latvija, Lenkija taip pat turi sienas ir su Baltarusija, ir su Rusijos Federacija, tačiau tokių priemonių nesiima. Ar joms grėsmė yra mažesnė negu Lietuvai? Ar tai būdas vidines šalies problemas, su kuriomis mūsų valdžiai sunkiai sekasi tvarkytis… nebandoma paslėpti, kad ir kaip skaudžiai skambėtų, po karo su Ukraina skraiste? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, aš norėčiau, kad jūs konkrečiau įvardintumėte, kokias vidaus problemas bandoma, jūsų teigimu, paslėpti po nepaprastosios padėties skraiste. Pristatydama šį nutarimo projektą, aš, man rodos, gana aiškiai išvardijau argumentus, kodėl toks poreikis yra. O kad yra šalių, kurios šiek tiek kitaip reglamentuoja savo poziciją, yra šalių, kurios lygiai taip pat kaip Lietuva, tai yra faktas, bet aš manau, kad mūsų nepaprastosios padėties sprendimas yra pagrįstas ir argumentus išdėsčiau.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi klausimas buvo abiem, tai aš gal pabandysiu papildyti.
PIRMININKAS. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tiesą sakant, nelabai turiu ką pridurti prie to, ką jau esu pasakiusi, kad apribojimai, kurie yra susiję su Lietuvos Respublikos piliečiais, iš tikrųjų yra minimalūs. Tikrai, jeigu kažkas nori reikšti nuomonę apie tai, kaip sekasi ar nesiseka Vyriausybei daryti vienus ar kitus dalykus, tai yra laisva šalis, puikiausiai darė praėjusią savaitę ir toliau gali tai daryti, kritikuoti ir niekas dėl to jokių problemų niekam turbūt nėra sukėlęs ir aš visiškai šitų teisių nekvestionuoju. Bet vis dėlto Rusijos ir Baltarusijos propagandinių kanalų teisę skleisti melą Lietuvoje, aš manau, kad nėra nepagrįsta šiuo metu užkardyti, ypač tuo metu, kai mes matome, kad mele atsiranda tos temos, kurios yra labai pavojingos, kai problemomis, ekonominėmis problemomis bus bandoma kaltinti Vakarų vyriausybes, kurios nustatė sankcijas Rusijos Federacijai, ir visus kitus, tik ne tą žmogų, kuris pradėjo karą prieš Ukrainą.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas klausia. Atsiprašau, dar nepaklausė A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai dėkui, pirmininke. Kadangi visi daugiausia klausė premjerės, tai aš paklausiu Seimo Pirmininkės. Daugelis žmonių, kurie nesidomi politika, per vakaro žinias išgirdę, kad Seimas vis dėlto priėmė nutarimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, dažniausiai įsibaimina ir nežino, ką daryti. Tuo puikiausiai naudojasi Rusijos propaganda, skleisdama įvairią dezinformaciją socialiniuose tinkluose ir panašiai. Mano toks gal klausimas su prašymu. Galbūt galėtumėte nuraminti žmones pasakydama, kuo šis nutarimas padės žmonėms, kuo juos apsaugos. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Gerbiamas kolega, aš manau, kad kiekvieno iš mūsų, kalbančio šioje salėje iš tribūnos ar per mikrofoną, ir yra priedermė nedauginti tų baimių ir nesuteikti peno Rusijos propagandai, o tai, deja, kartais pasitaiko. Tai aš lygiai taip pat pati stengiuosi visada atvirai ir nuoširdžiai atsakyti į visus klausimus ir tikrai siūlau nespekuliuoti baimėmis, jų nedauginti, o būtent tiesiog kiekvienam iš mūsų, esančių šioje Seimo salėje, suvokti savo žodžio vertę ir savo žodžius gerbti.
PIRMININKAS. Nors jau baigėsi procedūrai skirtas laikas, bet paminėjau J. Sabatausko pavardę, tai prašom klausti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl nepaprastosios padėties galiojimo būtent visoje Lietuvos teritorijoje. Lenkijos Respublika nepaprastąją padėtį įvedė tik pasienyje su Ukraina, kodėl mes negalime įvesti pasienyje su Rusijos Federacija ir Baltarusija, kadangi tai irgi šalis dalyvaujanti tame kare? Suprantu, kad Lietuvos piliečių teisės didžiąja prasme nevaržomos daugelyje vietų, tik tiek, kas siejasi su Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, bet turint omeny tai, ką minėjo kolegos, teisę į streiką… Taip, premjerė atsakė, kad mano projektas bus svarstomas Trišalėje taryboje, bet daugiau jau mėnuo praėjo po pateikimo pritarimo Seime, Trišalė taryba, kaip suprantu, dar net nepaskyrė datos, kada svarstys. Aš taip suprantu, kad ir šios nepaprastosios padėties pratęsimas baigsis ir dar bus neapsvarstę. (Balsas salėje) Ar negalėtume svarstyti įvesti tik pasieniuose? (Balsas salėje) Kolega, aš jums netrukdžiau, kai jūs klausinėjote, tai netrukdykite ir kitiems.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, bet tie apribojimai, kurie yra susiję su apribojimais, taikomais Lietuvos Respublikos gyventojams, tai jie yra susiję su tais dalykais, juk būtų gana komiška, jeigu mes draustume retransliuoti Rusijos propagandinius kanalus pasienyje, o nedraustume to daryti visoje likusioje Lietuvos teritorijoje. Todėl ir nepaprastoji padėtis atitinkamai siūloma taikyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Dėl Darbo kodekso išties ta problema yra, aš manau, kad ją reikėtų ištaisyti kaip įmanoma greičiau. Trišalės tarybos paprašysime, kad įtrauktų greičiau tą projektą ir greičiau tą savo išvadą pateiktų. Vyriausybė tikrai neužtruks išvadą pateikti, kai tiktai gausime Trišalės tarybos vienokį ar kitokį verdiktą.
PIRMININKAS. Ačiū klausiusiems ir atsakiusioms valstybės vadovėms.
Dabar motyvai. P. Gražulis kalba už.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, tikrai būtų galima pasisakyti už, jeigu kaip Lenkija, Latvija tik pasienio zonoje taikytume nepaprastąją padėtį.
Antras dalykas. Aš noriu painformuoti premjerę. Ne tik mūsų frakcijoje, bet ir kitose frakcijose lankėsi pasieniečių profsąjungos. Yra 4 tūkst. pasieniečių ir jie neturi ginklų, tik 200 automatų, ir neduoda jiems nė vieno šovinio. Aš noriu pasakyti, kad mūsų frakcija raštu kreipėsi, gavome vidaus reikalų ministrės atsakymą, kad gruodžio mėnesį 200 automatų skirs šovinius. Palaukite, ar ne svarbiau pasieniečius apginkluoti, negu skelbti nepaprastąją padėtį visoje Lietuvoje? Man labai keista valdančiosios daugumos pozicija, premjerės ir Seimo Pirmininkės. Iš tikro pirmą smūgį sutinka tai pasieniečiai ir jie galbūt sąmoningai nuginkluoti? Ar čia nėra speciali sąmoninga kažkokia politika, tarnaujanti ne Lietuvai?
PIRMININKAS. Prieš pasisako M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų niekaip negavome atsakymo, kuo Lietuva skiriasi nuo Lenkijos, šalia kurios sienos krenta Rusijos bombos Ukrainos teritorijoje ir kuri turi didžiulę sieną su Ukraina. Niekaip negavome atsakymo, kuo skiriasi Lietuva nuo Latvijos, kurioje taip pat, kaip ir Lenkijoje, galioja nepaprastoji padėtis tiktai pasienio zonoje su Baltarusija. Akivaizdu, kad ir Lietuvai tikrai pakaktų nepaprastosios padėties pasienio regionuose, o šiuo atveju tai yra perteklinė priemonė. Ir vienintelė priežastis, kurią gerai įvardino kiti pasisakę kolegos, tai yra rezervas, kad rezervo lėšas galima naudoti lengviau ir laisviau, o kanalų žiūrėjimas, sklaida – tai visuotinio interneto laikais nei V. Putinas, nei I. Šimonytė nesugebės užblokuoti žmonėms žiūrėti tai, ką jie nori. Šituo atveju vėlgi yra perteklinė priemonė. Mes imamės draudimo, užuot žmones edukavę, pateikę žmonėms kokybišką turinį ir aiškinę, kur kas yra, ką iš esmės ir darome. Tikrai tai nėra tie atsakymai, kurie verstų įvesti nepaprastąją padėtį visos valstybės teritorijoje. Raginu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar jau esame pasiekę balsavimo intervalą, jis buvo numatytas 12 val. 20 min.
Taigi galime iš karto ir balsuoti dėl aptarto nutarimo projekto. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo Seimo nutarimo projektui „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“.
Balsavo 105: už – 85, prieš – 2, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta. Svarstymas ir priėmimas rytoj. Komitetai neskiriami. Dar nesame priėmę Seimo statuto pataisų, kuriose būtų reglamentuotas komiteto skyrimas.
12.54 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580(3) (svarstymas)
Dabar paskutinis šio rytinio posėdžio darbotvarkės projektas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580(3). Išklausysime Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą, ją pateiks komiteto pirmininkas R. Juška. Kaip žinome, buvo paprašyta pertrauka ankstesniame posėdyje. Komitetas vėl iš naujo apsvarstė projektą. Pirmininkas supažindins su rezultatais ir pokyčiais po to antrojo svarstymo komitete.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas birželio 22 dienos posėdyje svarstė Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1580 (naują redakciją) ir bendru sutarimu nutarė pritarti komiteto patobulintam Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1580(3) ir projekto Nr. XIVP-1580(2) prijungimui prie komiteto patobulinto įstatymo projekto (trečio varianto), komiteto išvadoms. Nėra pažymėta, gerbiamas posėdžio pirmininke, bet mes balsavome komitete ir pritarėme bendru sutarimu siūlyti Seimui svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka.
PIRMININKAS. Jūs luktelėkite tribūnoje, nes diskusijoje niekas neužsirašė, tad iš karto mes nagrinėsime pasiūlymus ir dėl jų balsuosime. 1 straipsnis keičia visą įstatymą, jam tiesiogiai visi pasiūlymai, galima sakyti, skirti, bet mes imsime straipsnius pagal numeraciją, kaip jie yra jau naujai dėstomame įstatyme. Matau, kad pirmieji pasiūlymai yra dėl 3 straipsnio, kur yra apibūdintos įvairios sąvokos. Pirmoji yra K. Vilkausko pastaba, pasiūlymas. Prašau autorių pristatyti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ilgai nekalbėsiu, nes dėl seniūnijų mes čia ir su kolegomis diskutavome, ir pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupėje, kad būtų atskira tema. Dabar koncentruojamės į pagrindinį įstatymą, pagrindinė tema yra mero rinkimai, santykiai su taryba. Manau, kad visi turime padiskutuoti dėl tos vadinamosios žemutinės savivaldos ateityje su suinteresuotomis šalimis, prijungiant ir bendruomeninių organizacijų sąjungą, ir Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociaciją, Savivaldybių asociaciją.
Dėl seniūnijų, manau, galėsime dar padiskutuoti ir bendrai sutarę pateikti patį optimaliausią variantą. Šitie mano pateikti pirmieji pasiūlymai teisiškai būtų vertingi, apibrėžtų dar kartelį pačias seniūnaitijos teritorijas ir santykį su gyventojais. Neprašau balsuoti dėl šito.
PIRMININKAS. Patikslinsiu: jūs šiame etape savo visus pasiūlymus atsiimate?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ne, ne, ne visus, šiame etape dėl seniūnaitijų.
PIRMININKAS. Dėl seniūnaitijų…
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Paskui bus septintas pasiūlymas dėl seniūnijų programinio finansavimo.
PIRMININKAS. Gerai, dėl 3 straipsnio čia yra vienas, du, trys, keturi, penki, šeši jūsų pasiūlymai. Visus tuos šešis atsiimate?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, tiktai…
PIRMININKAS. Dėl šio straipsnio atsiimate, taip?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip. Dėl šio straipsnio, taip.
PIRMININKAS. Čia yra apie seniūnaitijas. Gerai, šiame straipsnyje mes neturime ką svarstyti, kai atsiimti pasiūlymai. Tada žiūrime į 15 straipsnį. Čia buvo Seimo narių A. Vyšniausko, A. Kupčinsko, K. Masiulio, A. Petrošiaus pasiūlymų. Klausiu autorių, kaip šiuo atveju: atsiimate ar prašote balsuoti?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atsiimame.
PIRMININKAS. Atsiimate. Abu pasiūlymus, taip? Dėl to straipsnio buvo ir dėl 8 punkto, ir dėl 10 punkto jūsų pasiūlymai. Komitetas nepritarė. Atsiimate? Gerai. Taupome laiką.
30 straipsnis. Čia yra daug įvairių pasiūlymų. Yra D. Griškevičiaus ir kitų Seimo narių pasiūlymų. Jų yra keturi. Aš prašyčiau autorių informuoti, ar jie susiję, ar atsiimate, neatsiimate, kad būtų visiškai aišku.
R. JUŠKA (LSF). Pirmininke, aš gal šiek tiek pakomentuočiau, nes pritarta iš dalies visai tai eilei. Turbūt neprašytų kolegos balsuoti, o pritartų.
PIRMININKAS. Gerai, pakomentuokite.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas siūlo nustatyti, kad atskiriamas mero pavadavimas, esminis dalykas, ir laikinas mero pareigų ėjimas kaip du savarankiški institutai. Merą pavaduoja mero paskirtas vicemeras, o laikinai pareigas eina tarybos paskirtas tarybos narys. Posėdžių darbotvarkes sudaro, posėdžius šaukia ir juos veda bei tarybos priimtus sprendimus pasirašo tik tarybos paskirtas tarybos narys. Čia mes radome bendrą sutarimą. Pritarta iš dalies. Autoriai sutiko, bent komitete.
PIRMININKAS. Aš pastebėsiu, kad trim pasiūlymams pritarta iš dalies, tai tenkina autorius, ir vienam nepritarta. (Balsai salėje) Kaip?
R. JUŠKA (LSF). 31 straipsniui nepritarta.
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia jau 31 straipsnis, teisingai. Dėl 30 straipsnio tenkina pritarimas iš dalies. Priimame su komiteto redakcija, pritarus iš dalies.
31 straipsnis. Čia jūsų pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Kadangi pasiūlymas buvo išspręstas kituose straipsniuose, tai dėl 31-o pasiūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate pasiūlymą? Gerai. Baigėme ir su šiuo straipsniu. Dėl 32 straipsnio yra A. Vyšniausko ir kitų kolegų trys pasiūlymai. Klausčiau, ar visus atsiimate, neatsiimate?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atsiimame.
PIRMININKAS. Atsiimate visus pasiūlymus.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl šio straipsnio taip pat neturime ką nagrinėti. Toliau dėl 33 straipsnio taip pat yra du A. Vyšniausko ir kolegų pasiūlymai, jiems komitetas nepritarė. Kaip šiuo atveju?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip pat atsiimame, inkorporuotas kitas pasiūlymas, jam komitetas pritarė, čia yra kompromisas.
PIRMININKAS. Gerai. Ir dėl šio straipsnio nieko nesvarstome. Toliau yra 35 straipsnis, dėl jo yra K. Vilkausko pasiūlymas. Tiksliau, yra trys pasiūlymai. Prašyčiau mus suorientuoti, ką darome.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Palengvinu situaciją, pirmuosius du atsiimu, palieku septintą pasiūlymą, norėčiau, kad dėl jo Seimas ir apsispręstų. Antras mano pasiūlymas, dėl jo prašau apsispręsti, tai projekto 35 straipsnio 7 dalies pakeitimas. Juo siekiu, kad planuojant seniūnijoms finansavimą būtų vadovaujamasi tam tikrais kriterijais. Seniūnijų asignavimų planavimas būtų konsoliduojamas vienoje savivaldybės biudžeto programoje. Priminsiu, dabar yra veiklos planai, juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Ar, savivaldybės tarybai nusprendus, seniūnijų veiklai skirtose keliose savivaldybės biudžeto programose.
Kodėl to reikia? Kaip rodo praktika, iki šiol dažnoje savivaldybėje savivaldybės biudžeto asignavimai, reikalingi seniūnijų funkcijoms vykdyti, planuojami gana subjektyviai, nesivadovaujant pagrįstais kriterijais ir rodikliais. Iš to kyla nemažai problemų, netolygiai paskirstomi ištekliai seniūnijoms, lemiamą įtaką, nustatant finansavimą seniūnijoms, kartais turi net partinė priklausomybė. Situacija gali būti visai kita, jeigu asignavimai seniūnijų funkcijoms būtų planuojami vadovaujantis tam tikrais savivaldybės tarybos nustatytais kriterijais. Jie, beje, buvo 2009–2014 metams nustatyti, turėjome programinį finansavimą. Turėjome gerosios patirties, kodėl ja negalime kūrybiškai pasinaudoti ir šiandien?
Dar daugiau, žinodami, kad savivaldybių biudžetai yra programiniai, asignavimai planuojami pagal tam tikras biudžeto programas, kurios koreliuoja su savivaldybės strateginio veiklos plano programomis, kodėl negalime pasinaudoti dalyje Lietuvos savivaldybių sukaupta gerąja patirtimi ir visoms seniūnijoms asignavimų suplanuoti vienoje savivaldybės biudžeto programoje? Šiuo metu seniūnijoms skirti asignavimai išsimėtę po įvairias programas, taigi, ir seniūnijų veiklų priemonės po įvairias savivaldybės strateginio veiklos plano programas. Konsolidavus…
PIRMININKAS. Laikas!
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Konsolidavus šias programas tikrai būtų didesnis piliečių įsitraukimas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Fiksuoju, kad dėl 5 ir 6 dalių pasiūlymus jūs atsiėmėte ir mes spręsime dėl pasiūlymų dėl 7 dalies, kurią pristatėte.
Komiteto išvada.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas nepritarė. Pasiūlymų pirmoji dalis, kuria siekiama įtvirtinti, kad seniūnijos finansavimas suplanuojamas atskiroje tai seniūnijai skirtoje biudžeto programoje arba savivaldybės tarybos sprendimu vienoje bendroje visoms seniūnijoms skirtoje biudžeto programoje, taip pat reikalavimas, kad asignavimai tarp seniūnijų paskirstomi atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu pavyzdiniu tokių kriterijų sąrašu, neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo. Neprasminga unifikuoti visoms savivaldybėms aktualius kriterijus, kaip jos turėtų skirstyti lėšas seniūnijoms, nes seniūnijos yra labai skirtingos. Jos gali būti tiek administracijos filialai, tiek biudžetinės įstaigos, būti nevienodo dydžio ir veikti skirtingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kaimiškose vietovėse ar didmiesčiuose, kas iš esmės lemia jų veiklos ypatumus. Pakeitimas taip pat mažina savivaldos savarankiškumą, nes lėšos seniūnijoms būtų skiriamos iš savivaldybės biudžeto, o jas skirdama taryba turėtų vadovautis Vyriausybės nustatytais kriterijais.
Taip pat tokia pataisa įterpiama į išimtinę savivaldybių tarybų kompetenciją sudaryti ir įtvirtinti savo biudžetą. Seniūnijų veikla dažniausiai finansuojama vadovaujantis patvirtintomis programų sąmatomis, lėšos kiekvienai seniūnijai apskaitomos atskirai, o seniūnijų išlaidos, vykdant patvirtintas programas, yra apmokamos tiesiogiai iš savivaldybės administracijos sąskaitos.
Savivaldybių sprendimai taikyti centralizuotą buhalterinę apskaitą seniūnijoms grindžiami tuo, kad kiekvienai seniūnijai turėti atskiras sąskaitas banke yra neracionalu, ekonomiškai nepagrįsta ir netikslinga dėl papildomų ir vis augančių finansinių išlaidų dėl sąskaitų administravimo, žmogiškųjų išteklių stokos seniūnijose, administracinės naštos didėjimo ir panašiai. Pažymėtina, kad sąskaitos banke turėjimas nėra seniūnijų ir seniūnų veiklos ūkinio ir finansinio savarankiškumo garantas, nes asignavimų valdytojų sąskaita banke – tik viena iš priemonių, skirta jų išlaidoms apmokėti, vykdant patvirtintas programas. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dabar balsuosime, ar pritarsime šiai K. Vilkausko pataisai. Kviečiu balsuoti. Balsuojame, ar pritariame pasiūlymui.
Balsavo 119: už – 29, prieš – 12, susilaikė 78. Nepritarta pasiūlymui.
Dabar 38 straipsnis. Čia pirmiausia buvo du Seimo narių D. Griškevičiaus ir kolegų pasiūlymai, jiems pritarta iš dalies. Ar tenkina pritarimas iš dalies? Tada čia balsuoti nebereikia.
Yra trys K. Vilkausko pasiūlymai. Visiems trims nepritarta. Tai čia yra pasiūlymai dėl 15 dalies, 16 ir 18 dalių. Klausiu, ką darome? (Balsai salėje)
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Prašom nereguliuoti. Irgi atsiimu šiuos pasiūlymus. Du pasiūlymai yra skirti seniūnaičių pozicijai stiprinti, o paskutinis pasiūlymas yra susietas su didesniu pilietiniu įsitraukimu svarstant biudžetą. Bet aš juos atsiimu. Tikrai manau, kad padiskutuosite plačiau ir rasime patį optimaliausią sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Puiku, tada balsavimo išvengiame.
40 straipsnis. Yra Seimo nario A. Kupčinsko pasiūlymas. Klausiu, ką darome?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, su tais seniūnaičiais, man atrodo, yra tam tikra parodija, jie kaip ir yra, bet jų kaip ir nėra. Gaila, komitetas mano, kad šioje stadijoje nevertinga suteikti platesnių įgaliojimų ir juos rinkti tiesiogiai kartu per savivaldybių tarybų rinkimus. Bet tebūnie, man atrodo, grįšime vėliau, todėl atsiimu šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Pasiūlymas atsiimamas. 66 straipsnis – vėl K. Vilkausko pasiūlymas. Ką darome? Komitetas nepritarė.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Aš jau prieš tai minėjau, kad čia susieta su didesniu pilietiniu įsitraukimu, kad aktyviau dalyvautų svarstant savivaldybių tarybų biudžetus, bet kadangi susiję su seniūnijomis, tai atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate pasiūlymą. Dėkui komiteto pirmininkui.
Motyvai dėl viso projekto. J. Sabatauskas buvo užsirašęs prieš, tik ne toje vietoje mes jį rodėme. Dabar užsirašykite ir įjungsime. Gerai, prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Užsirašiau. Ačiū. Gerbiami kolegos, kalbu ne prieš visą įstatymą, bet prieš vieno straipsnio pataisą. Jai komitetas pritarė, ji nebuvo retransliuota ir nebuvo apie ją kalbama dabar salėje. Seimo nariai pasiūlė, kad jeigu tiesioginiuose rinkimuose išrinkto naujo mero rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamo mero įgaliojimai tęsiasi, iki bus išrinktas naujas meras.
Kaip jūs įsivaizduojate, ar komitetas pasijautė Jėzumi Kristumi, kuris prikėlė Lozorių, kad jūs norite prikelti tą, kurio nebegalima prikelti, nes mero įgaliojimai jau būna pasibaigę? Kaip gali tęstis įgaliojimai, kurie baigėsi prasidėjus naujos kadencijos tarybos posėdžiui? Jis išrinktas visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose, jį renka piliečiai.
Šiuo atveju yra visiškai, sakyčiau, netgi antikonstitucinis sprendimas, negali būti taip, kad pratęsiami mero įgaliojimai, kurie jau prieš tai baigėsi. Todėl darbo grupės redakcija buvo kur kas geresnė, kad taryba tokiais atvejais vienam iš tarybos narių paveda eiti mero pareigas. Iš tikrųjų susidaro paradoksali situacija: skiriamų pareigūnų įgaliojimus galima pratęsti, bet renkamų, kai jų įgaliojimai jau baigiasi, deja, ne. Aš nežinau, kaip jūs taip sumąstėte, bet tikrai šis klausimas, aš manau, bus užprotestuotas, Teisės departamento turėtų būti pastaba ir blogiausiu atveju Konstituciniame Teisme pasimatysime, kolegos.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame šiam projektui po svarstymo.
Balsavo 121: už – 117, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Komitetas prašė skubos, bet aš teiraučiausi komiteto pirmininko. Mes ir be skubos ketvirtadienį galime priimti. Ar yra svarių motyvų, kad jums reikia priėmimo rytoj? Nereikia. Tai tada neskelbiame jokių skubų. Priimsime ketvirtadienį įprasta tvarka.
Dabar pasiruoškite balsavimo maratonui. (Balsai salėje) Balsuosime iš eilės, kaip surašyti projektai darbotvarkėje. (Balsai salėje) Blokais, nes yra svarstymo stadija, dėl kiekvieno projekto blokuose nereikia balsuoti.
12.45 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 3, 6, 16, 18, 20, 251 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1597(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1598(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1599(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1600(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1601(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmiausia klausimo 1-2 paketas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisos ir keturi lydimieji pradedant projektu Nr. XIVP-1597(2). Balsuojame, ar pritariame šiam paketui po svarstymo.
Balsavo 120: už – 120, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta. Vėlgi matau, kad komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka, bet aš teiraujuosi to paties, ko teiravausi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto: tiks ketvirtadienį priėmimas be jokių skubų? Gerai.
12.46 val.
Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1738(2), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 4 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1698(2), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2, 3, 4 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1699(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimų 1-3.1, 1-3.2. 1-3.3 paketas – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos protokolo ratifikavimas ir du lydimieji. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 118: už – 118, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
12.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1807(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1807(2). Balsuojame, ar pritariame nutarimo projektui po svarstymo.
Balsavo 115: už – 104, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo projektui pritarta.
12.48 val.
Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1719(2), Civilinio kodekso 4.181, 6.66, 6.953, 6.961 ir 6.968 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1720(2), Civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1721(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1722(2), Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo Nr. XII-2443 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1723(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 78 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1724(2), Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 77, 91, 94 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1725(2), Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1726(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42, 433 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1728(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1729(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. XII-2566 61 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1730(2), Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 32, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1731(2), Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 221 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1732(2), Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1733(2), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 80 ir 174 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1734(2), Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1735(2), Hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymo Nr. IX-1746 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1736(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar paketas, jame gana daug projektų. Pirmasis pagrindinis – Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1719(2) ir 16 lydimųjų. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo šiam paketui.
Balsavo 115: už – 115, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Čia vėlgi fiksuotas komiteto prašymas skubos, tai M. Majausko teiraujuosi to paties: ar tenkina priėmimas ketvirtadienį? Gerai. Tai atsisakote skubos prašymo.
12.49 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 253 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1786(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 punktas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių ir papildymo nauju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1786(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo?
Balsavo 117: už – 105, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo… (Balsai salėje) Atsiprašau, vieną praleidau.
12.50 val.
Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1666(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1666(2). Ar pritariame po svarstymo? Balsuojame.
Balsavo 114: už – 112, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
12.51 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-109(2) (svarstymo tęsinys)
Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 117: už – 109, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
12.52 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1791(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 10 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1792(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 20 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1793(2) (svarstymo tęsinys)
Trijų projektų paketas – atitinkamai Advokatūros įstatymo, Antstolių įstatymo ir Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 116: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo paketo projektams pritarta.
12.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. kovo 29 d. dekreto Nr. 1K-913 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją“ 1 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymui, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymui“ projektas Nr. XIVP-1741(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl atitinkamo Prezidento dekreto“ projektas Nr. XIVP-1741(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 109: už – 66, prieš – 9, susilaikė 34. Po svarstymo pritarta.
12.53 val.
Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1779(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1779(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo. (Triukšmas salėje) Kodėl toks triukšmas dėl Šiaulių miesto ir rajono vieno kaimo ribų koregavimo? (Balsai salėje)
Balsavo 116: už – 114, prieš nėra, susilaikė 2. Balsavimas neatspindi kilusio triukšmo.
Darbotvarkės 1-12 klausimas. Dėl jo jau balsavome. Tiesa, čia buvo prašymas skubos tvarkos dėl Šiaulių miesto ir rajono, bet turbūt taip pat sutariame, kad ketvirtadienį ramiai priimsime be jokių skubų. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas nereikalauja skubos turbūt? (Balsai salėje) Ketvirtadienį priimsime įprasta tvarka dėl Šiaulių. Gerai.
Toliau dėl 1-12 klausimo jau balsavome, dėl nepaprastosios padėties įvedimo.
12.54 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-555 1, 2, 3, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 1 ir 2 priedais įstatymo projektas Nr. XIVP-1852, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 3, 5 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo priedais įstatymo projektas Nr. XIVP-1853 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13.1, 1-13.2 klausimai – Medicinos praktikos įstatymo kai kurių straipsnių ir Odontologijos praktikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektai. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo.
Dabar dėl abiejų projektų būtų siūlomas kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime dėl to drauge sutarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Sutariame. Taip ir fiksuojame.
Vietos savivaldos įstatymo projektą jau apsvarstėme. Iš eilės žiūrime į vakarinio posėdžio projektus, kuriuos spėjome apsvarstyti, liko tik apsisprendimas dėl pasiūlymų ir galutiniai balsavimai.
12.56 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1773(3) (priėmimo tęsinys)
Dėl Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pasiūlymų nebuvo. Priėmimas. Balsuojame, ar priimame šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – visi 116, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.57 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1774(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1774(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.57 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1775(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1775(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.58 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1776(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis projektas iš šio paketo – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1776(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – visi 112, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.59 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1575(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1700(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija.
Čia buvo Seimo narės L. Nagienės pasiūlymas. Gaila, nematau pačios Seimo narės. Kebli situacija, dabar sunku pasakyti, ar Seimo narę tenkina komiteto pritarimas iš dalies? Nesant Seimo narės, aš negaliu už ją nuspręsti, kad ją tenkina pritarimas iš dalies. Balsuosime tada už visos apimties Seimo narės pasiūlymą. Gal komitetas pakomentuotų? Čia pranešėjas, matyt, J. Urbanavičius buvo?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Seimo narė L. Nagienė siūlo atmesti, atsisakyti priimto įstatymo, nes atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo patikslinti Teritorijų planavimo įstatymo projektą. Vėjo elektrinės neturi būti numatytos teritorijų planavimo dokumentuose tuo atveju, kai jos planuojamos neurbanizuotose teritorijose.
PIRMININKAS. Supratome. Dabar balsuosime už tokį Seimo narės pasiūlymą, kaip ji suformulavo.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 41, prieš – 34, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta. Lieka projektas su daliniu komiteto pritarimu ir ta redakcija, kaip komitetas suformulavo. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Dėl kito, lydimojo, projekto nebuvo jokių pasiūlymų, dabar svarstymo stadijoje apsispręsime dėl abiejų projektų: Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1575(2) ir Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1700(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta paketui po svarstymo. Premjere, dėl vedimo tvarkos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Prašyčiau priimti skubos tvarka, nes šie du įstatymų projektai dėl Seimo darbo tam tikrų sutrikimų atsiliko nuo pagrindinio paketo, kuris yra jau priimtas. Tiesiog, kad galėtų prisivyti pakeliui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, kadangi pagrindiniai projektai jau keliauja pasirašyti, gal bendru sutarimu pritariame dėl skubos? (Balsai salėje) Gerai, fiksuojame, kad pritariame bendru sutarimu dėl šių dviejų projektų skubos, nes jie atsilieka nuo pagrindinių projektų.
13.03 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 193, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201, 581 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1403(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1404(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 2-3.1 ir 2-3.2 klausimai – Aplinkos apsaugos įstatymo du keitimo projektai, čia pasiūlymų jokių nėra. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 108, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo projektams pritarta.
Buvo minėta, kad prašo skubos, bet nebeprašo, kai paaiškinome, kad viską priimsime normalia tvarka.
Žemės praleidžiame, jis lieka vakariniame posėdyje.
A. SKARDŽIUS (DPF). Dėl vedimo tvarkos. Ten 2-2 klausimas – labai svarbus elektros įstatymas. Jūs kažkaip prašokote. Buvau užsirašęs ir dėl motyvų kalbėti.
PIRMININKAS. Mes kaip dėl viso paketo…
A. SKARDŽIUS (DPF). Bet labai jie skiriasi, ten neina apie ribotų išteklių, tai yra galių skirstymą… Dabar visi griebia tas galias, ribotas išteklius nusikalstamu būdu uzurpuojamas galbūt dviejų žmonių ir po to pardavinėjamas. Apie ką jūs kalbate?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jums reikėjo signalizuoti tuomet… (Balsas salėje) Čia Sekretoriatas indikuoja, kad nerodė to užsirašymo. Aš tikiuosi, kad priėmimo stadijoje jūs galėsite atkreipti dėmesį, čia ne priėmimas, rytoj bus priėmimas, galėsite atkreipti dėmesį į jums blogai atrodančius dalykus.
13.05 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 20, 23, 24 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1678(2), Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1679(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar 2-5.1 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr. XIVP-1678. Čia yra Seimo narių K. Starkevičiaus ir D. Kreivio pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina pritarimas iš dalies? Tenkina, balsuoti nereikia. Iš karto galėsime balsuoti dėl abiejų projektų – klausimų 2-5.1 ir 2-5.2. Tiesa, dėl antrojo projekto taip pat yra Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymas, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Klausiu Aplinkos apsaugos komiteto atstovų, ar tenkina pritarimas iš dalies? Ponas R. Vaitkus sako, kad tenkina. Kaip ir minėjau, tuomet galime balsuoti dėl viso paketo, tik pažiūrėsime, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų. Nėra užsirašiusių dėl motyvų, tai balsuojame dėl 2-5 klausimo dviejų projektų – Šilumos ūkio įstatymo pataisų ir Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 114: už – 114, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
Iš vakarinio posėdžio pagrindinės darbotvarkės nieko daugiau neliko. Dar buvo du rezerviniai klausimai apsvarstyti.
13.07 val.
Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1042(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmasis – Architektūros įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1042(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 113: už – 108, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
13.08 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 15, 18 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1739(2) (svarstymo tęsinys)
Ir dar kitas rezervinis, jį spėjome apsvarstyti, tai Alternatyviųjų degalų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1739. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 110: už – 107, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo šiam projektui pritarta.
Balsavimą baigėme. Vakariniame posėdyje liko labai nedaug klausimų. (Balsas salėje) Ne, pabaigti tikrai neišeis, vis dėlto jų yra per daug. Tai yra ir Žemės įstatymo sisteminis paketas, du rezerviniai, vidaus reikalų ministrės teikiami svarbūs projektai. Manau, kad apie valandą truks vakarinis posėdis. Atitinkamai planuokite laiką, nes balsavimo intervalas, akivaizdu, bus žymiai anksčiau.
13.09 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar dar pareiškimai rytiniame posėdyje. Pirmas – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, noriu šiek tiek dėmesio paprašyti. Kaip žinote, šiandien „Amnesty International“, tai yra tarptautinė nevyriausybinė, viena įtakingiausių žmogaus teisių pasaulio organizacijų, pateikė ataskaitą apie situaciją Lietuvos stovyklose, apie migrantus ir apie tą politiką, kurią mes čia vykdėme šiuos metus. Aš noriu pakviesti visus susipažinti su ta ataskaita, nes joje, be kita ko, yra suformuluotos rekomendacijos ir Lietuvos Respublikos Seimui. Aš galiu pasakyti, kad per savo patirtį, studijas nesu nieko panašaus matęs, kas yra aprašoma toje ataskaitoje. Daug žmonių ir daugelis mūsų net nežinojo (aš esu tikras), kas vyksta tose stovyklose ir kas vyksta prie sienų. Aš tik keletą momentų paminėsiu. „Amnesty International“ dokumentavo prievartinį elgesį, kankinimus ir kitokį žiaurų elgesį, įskaitant seksualinį išnaudojimą ir žeminimą, perteklinį jėgos panaudojimą, šunų panaudojimą, savavališką sulaikymą siaubingomis, pavojų sveikatai keliančiomis sąlygomis, – aš čia cituoju ataskaitą, – atsisakymą leisti pasinaudoti prieglobsčiu, teisinės pagalbos nebuvimą ir jos neprieinamumą. Čia kalbama apie fiktyvias prieglobsčio procedūras.
Minima tokia sąvoka – teisinė fikcija, kai iš pažiūros lyg ir sudarytos galimybės, bet jos iš esmės nepasiekia, žmonės negali pasinaudoti savo teisėmis. Rasiniai išpuoliai, apsaugininkų vykdomas bauginimas ir persekiojimas rasiniu pagrindu. Pateikiama ir daugybė nežmoniško elgesio stovyklose prie Lietuvos sienų liudijimų, remiamasi dokumentine medžiaga. Pavyzdžiui, kovo 1 dieną žmonės buvo mušami vien dėl to, kad protestavo dėl nežinios, blogo maisto, smurto. Žmonėms į burnas buvo kišami pagaliai ir jungiamas elektrošokas, žmonės dėl to nualpdavo.
Iš tiesų jau dabar apie šitą ataskaitą rašo tarptautinė spauda ir, aš manau, tai yra vienas didžiausių Lietuvos pažeminimų nepriklausomos Lietuvos istorijoje, prie kurio tiesiogiai prisidėjo ministrė A. Bilotaitė, premjerė. Aš tikrai noriu pakviesti jus susipažinti, nes tas brutalus elgesys, kurį iš esmės įgalino daryti vidaus reikalų ministrės įsakymai, kildinamas ir iš Seimo, tai yra kad mes neva priimdami įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ leidome šitaip elgtis. Aš kviečiu susipažinti su ataskaita ir dar šioje Seimo sesijoje taisyti klaidas, priimti įstatymus, kurie užkirstų kelią tokiam tikrai brutaliam mūsų elgesiui.
Šypsokitės, ministre, bet aš manau, jeigu vis dėlto teisinė valstybė suveiks, Danijos, atrodo, ir Italijos pavyzdžiu ministrai ėjo į teisiamųjų suolus, aš tikiuosi, jūs ten atsisėsite. Jeigu prokuratūra pradės tyrimus dėl tų visų epizodų, jūs turėsite sėstis į teisiamųjų suolą.
PIRMININKAS. Ir dar vienas pareiškimas, jį perskaitys V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiamieji, priėmėme nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, tačiau yra daug bet. Pasaulio ir Europos įtampa ir Lietuvoje labai rimta. Ar karingi mūsų vadovai, premjerė I. Šimonytė ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, ir jo kompanija, neprišauks trečiojo pasaulinio karo, nes yra daug bet, kaip sakiau. Dėl Kaliningrado kilo įtampa ir, mano nuomone, labai rimtai į tai reikia žiūrėti.
Dabar, atrodo, Europos Komisija galbūt atšaldys mūsų vadovus, tačiau ir mums visiems reikia būti budriems, nes, kaip matau, neįvertintas Baltarusijos vaidmuo šiame etape. Aš manau, galimas variantas, kad Baltarusija, ne Rusija, gali paskelbti virš Lietuvos neskraidymo zoną.
Gerbiami kolegos, visi turime būti tam pasiruošę. Kažkur galbūt apie Minską, kažkur galbūt kitur išdėstys savo priešlėktuvinę gynybą ir 500 kilometrų zonoje, galimas variantas, nebeskraidys mūsų lėktuvai ir NATO nepadės, nes, kaip paminėjo Estijos premjerė K. Kalas, tik už 180 dienų išvaduos. Kai viskas bus sugriuvę, kai būsime jau iš dalies pribaigti, tada mus išvaduos. Man kelia nerimą, kad mes neįvertinome Baltarusijos, mes jos tranzitą irgi apribojome, įšaldėme jos pyktį, todėl kas mūsų laukia? Mums reikia pasiruošti.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes neturime teisės toli išvažiuoti, nes gali būti, kad reikės paskelbti karinę padėtį, ne tik nepaprastąją padėtį. Kaip sugrįšite, jeigu per toli nuskrisite ir neskraidymo zona bus? Nors dabar įvykiai kažkaip raminantys, bet Rusijos pasisakymai ir veiksmai liudija labai rimtą situaciją.
Gerbiami piliečiai, irgi turime būti pasiruošę, kad būtų atsargų ir degalų kiekvienam, kad būtų galima kažkur nuvykti, atvykti, sugrįžti. Turime rimtai žiūrėti į situaciją, o ne taip, kaip mūsų vadovybė – chi chi, cha cha. Ir Europos Komisija pasimetusi dėl mūsų valdžios veiksmų. Aišku, reikia tikėti, kad viskas Lietuvai baigsis gerai, bet turime atsargiai viską stebėti ir padėti mūsų valdžiai pasirinkti tokį kelią, kuris naudingas Lietuvai, nes nėra politikoje draugų, tik laikini partneriai, kiekvieno interesai, bet visi žiūri, ieško naudingumo principo. Ir visa gamta, ir gyvenimas yra sudėliotas taip, kad kam yra naudinga. Turime kovoti ir stengtis gyventi taip, kaip yra naudinga Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, šia aukšta gaida ir baigsime rytinį posėdį. (Gongas) (Balsai salėje) Baigus registracija neįmanoma.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.