LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 394
STENOGRAMA
2016 m. lapkričio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, svečiai, pradėsime lapkričio 10 dienos vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Šis posėdis bus šiek tiek kitoks nei įprasta, tad iš karto kviečiu visus pažvelgti į televizijos ekranus.
Rodomas 2012–2016 metų Seimo kadencijos svarbiausių įvykių vaizdo įrašas
(Plojimai)
Tikrai tas akimirkas, keletą akimirkų, būtų galima rodyti turbūt visą dieną apie visą kadenciją, kiek buvo reikšmingų įvykių, tačiau parengė mums pačius svarbiausius momentus, atspindinčius, kokią mes turėjome šią kadenciją.
Gerbiamieji kolegos, ketverių metų kadenciją baigėme į amžinybę palydėję tris savo kolegas: Julių Veselką, Algirdą Vaclovą Patacką, Jurą Poželą. Tylos minute pagerbkime jų atminimą.
Tylos minutė
Ačiū.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Gerbiamieji Seimo nariai, šios gėlės Seimo vardu bus padėtos ant mirusių mūsų kolegų kapų.
15.10 val.
Frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų kalbos
Mieli kolegos, į tribūną kviečiu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnę I. Šiaulienę.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamas Ministre Pirmininke, Vyriausybės nariai, mieli kolegos, šeštojo po Nepriklausomybės atkūrimo Seimo nariai, Tautos atstovai! Štai ir baigėsi ketverių metų politikos, mokslo ir meno studijos ir praktika. Patyrėme čia daug išbandymų, sudėtingų problemų sprendimo, daug ko išmokome ir daug ką nusprendėme. Žinoma, šiandien baigdami šią kadenciją skirtingai ją vertiname. Vienus lydėjo didesnė sėkmė, kitus – mažesnė, bet dar kartą visi įsitikinome, kad rinkėjai, kaip ir žmonos, visada nepatenkinti, nors tikrai daug darėme dėl jų. Kaip visuomet, pusė rinkėjų nebalsuoja, o jei balsuoja, tai ne ta pusė. Po rinkimų, kaip ir po vedybų, ne visada gauni tai, ko norėjai. Politikoje, kaip ir meilėje, nebūna taikos sutarčių – tik paliaubos.
Mielieji kolegos, mes visi patyrėme, kad politikoje, kaip ir apskritai gyvenime, nekenkia diplomatiškumas, nėra protinga aštrinti situaciją, akcentuoti nemalonius momentus, matyti tik save. Visada sveika jausti saiką, kolektyvą, nuotaiką, sverti žodį. Tas pats žodis, nekart įsitikinome, vienu atveju gali būti teisingas, kitu – melas, vienu atveju – nutvieksti, kitu atveju – suvedžioti.
Nepakeičiamas mano autoritetas vertinant politinį brandumą yra jau dabar taip pat iškeliavęs į amžinybę Čekijos prezidentas, buvęs literatas V. Havelas, kuris yra sakęs, kad „politika yra tokia žmogaus veiklos sritis, kurioje moralės, kritinės savivokos ir atsakomybės reikalavimai yra ypač dideli. Be to, dar būtinas skonis ir taktas, sugebėjimas atjausti kitą sielą, saikas, ramybė. Tai ypač kuklių žmonių veiklos sfera. Politika yra darbas, kurį dirbti reikalingi budrūs žmonės“. Šiandien galime paklausti savęs, ar tokie buvome, ar tokie likome ir ar tokie toliau būsime.
Mieli kolegos, noriu padėkoti savo frakcijai, kuri išlaikė brandumą, ir juokaudama pagal rašytoją R. L. Stivensoną turiu dėkoti jums, kad jūs balsavote taip, kaip aš visada, atsakingai.
Noriu atsiprašyti visų kolegų už nesusipratimus, jei kartais netyčia, ne laiku ar ne vietoje ką nors leptelėjau.
Noriu padėkoti koalicijos partneriams ir, žinoma, koalicijos frakcijų seniūnams, t. y. abiem Kęstučiams ir Petrui. Ačiū, kad buvo malonu su jumis dirbti, kad supratome ir, kitaip sakant, tos vienybės mums nepristigo.
Linkiu kuo geriausios kloties visiems: tiek čia likusiems, tiek išeinantiems. Norėjau rasti ką nors naujo atsisveikinti, palinkėti, bet vis tiek pakartosiu, ką praeitoje kadencijoje sakiau, F. Bajoraičio žodžius, parašytus lietuvių kalbos bendratimi prieš šimtą metų, bet iki šiol nepraradusius savo esmės:
Negriauti, nebriauti, nešaukti, nepliaukšti,
Kentėti, judėti ir arti, akėti ir sėti,
Ir laukti, budėti, stebėti, regėti, tikėti,
Kantrumą turėti, kentėti, tylėti, mylėti.
Mylėkime Lietuvą! Mes, ir liekantys, ir išeinantys, vis tiek visada turėsime įsipareigojimą, kad buvome Tautos atstovais. Teks jais būti. Kuo geriausios kloties ir ačiū jums! (Plojimai)
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Dėkoju frakcijos seniūnei I. Šiaulienei. Į tribūną kviečiu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūną A. Kubilių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamas premjere, Vyriausybės nariai, kolegos Seimo nariai! Aš noriu pasakyti keletą paprastų žodžių.
Pradėsiu nuo to, kad noriu pasiginčyti su I. Šiauliene dėl skaičių, nes aš suskaičiavau, kad aš baigiau šeštąją kadenciją pats nebūdamas signataru. Baigiau šeštąją kadenciją ir žengsiu į septintąją kadenciją. Čia, matematika mano mylimas dalykas, iškart suskaičiavau, kad iš tų šešių baigtų kadencijų nuo pat 1992 metų tik dvi buvo, kai mes – konservatoriai, Tėvynės sąjunga – buvome valdantieji. Kaip jūs žinote, geri dalykai, kuriuos Lietuvai per šitą laikotarpį pavyko pasiekti, yra konservatorių nuopelnas, o visos neišspręstos problemos yra per ilgo socialdemokratų buvimo įvairiose valdžiose pasekmė. (Juokas salėje) Aš iš jūsų juoko supratau, kad visi su tuo sutinkate.
Žinote, prasidėjus šio Seimo kadencijai, kuri dabar baigėsi, mes, patyrę veteranai, dar vis jaunatviški, buvome susirinkę ir sakėme, kad reikia įkurti klubą 6+, t. y. kas jau perėjo šešias kadencijas ir daugiau. Ir tą čia mes jau pataikome. Su G. Kirkilu ir I. Šiauliene sakėme, kad tokį klubą reikia įkurti, nes manau, kad politinio profesionalumo, kuris ateina tik su patirtimi, naujame Seime gali būti šiek tiek per mažai.
Bet iš tikrųjų pasižiūrėjus į prabėgusius ketverius metus – jie buvo svarbūs ne tik tuo, ką pavyko Lietuvoje padaryti, bet ir tuo, kokie globalūs pokyčiai vyko aplink Lietuvą. Iš tiesų situacija, jeigu prisimintume dabar 2012 metus, ko gero, mūsų pačių matymu, buvo visiškai kitokia, negu dabar mes ją turime. Ir Rusijos agresija Ukrainoje, ir pabėgėlių krizė, ir „Brexit“, ir galų gale Amerikos prezidento rinkimai daro pasaulį visai kitokį, nei mes jį matėme 2012 metais. Iš tiesų šiandien galime patys sau pasakyti, kad globalus pasaulis, kurio dalis mes esame, darosi vis mažiau nuspėjamas, ir šiandien galime tik su nerimu spėlioti, apie ką mes kalbėsime 2020 metais, baigiantis jau kito Seimo kadencijai.
Šiuos ketverius metus mes stengėmės ir buvome konstruktyvi opozicija: rėmėme reikalingus sprendimus ir kritikavome valdžią už klaidas ar netinkamą veikimą. Tokia yra opozicijos pareiga ir mes ją stengėmės labai atsakingai įvykdyti.
Noriu tik priminti, kad svarbiausiuose ketverių metų darbuose mes buvome konstruktyvūs partneriai ir svarbių projektų rėmėjai – rėmėme energetinių projektų tęstinumą, rėmėme euro įvedimą, rūpinomės Lietuvos geopolitiniu saugumu, ypač Ukraina, rėmėme susitarimą radikaliai didinti krašto apsaugos finansavimą, sugrąžinti šauktinių kariuomenę, džiaugiamės tuo, kad nuo kitų metų Lietuvoje bus dislokuotos NATO pajėgos ir net didesne dalimi rėmėme ir naujo Darbo kodekso priėmimą. Taigi darbų buvo padaryta nemažai, niekas negali sakyti, kad čia nieko nebuvo padaryta. Nebūčiau opozicijos lyderis, jeigu nepasakyčiau, kad, mano įsitikinimu, buvo galima padaryti ir daugiau, bet ir valdžioje, ir opozicijoje esame tokie, kokie esame.
Todėl ta proga noriu tikrai padėkoti visiems, su kuriais buvo smagu dirbti ir racionaliai diskutuoti, nepaisant skirtingų partijų ir požiūrių, bet dėkoju ir tiems, su kuriais bendrauti buvo galbūt sunkiau, kurie net ir būdami valdžioje rūpinosi visų pirma, kaip sukurti eilinę konservatorių veiklos tyrimo komisiją, ir to buvo. Be abejo, galima buvo padaryti daugiau, jeigu dar aiškiau matytume svarbiausias problemas, kurioms spręsti pristigo laiko, ir imtumės jas efektyviai spręsti. Deja, turiu pasakyti iš savo tų šešių kadencijų patirties, kad mūsų politikoje vis dar per daug yra politikavimo ir per mažai atsakingos valstybės politikos.
Viena sritis, mano įsitikinimu, ypač dabar, žiūrint tiek į mūsų patirtį, tiek ir į visos Vakarų visuomenės patirtį, jai pristigo dėmesio ir per paskutinius ketverius metus, kur problemos kaupiasi metai iš metų ir jos tampa grėsmingomis, taigi viena iš tokių problemų, mano akimis, yra skurdas ir socialinė atskirtis. Šiandiena aš galėčiau drąsiai tvirtinti, kad būtent skurdas tampa vienu iš svarbiausių iššūkių mūsų nacionaliniam saugumui. Kažkada tokiu iššūkiu buvo mūsų energetinė priklausomybė ar per mažas krašto apsaugos finansavimas, dabar tokiu iššūkiu tampa žmonių skurdas. Ir 2012 metais, ir dabar skurdas, socialinė atskirtis, regiono ekonominis ir socialinis atsilikimas lėmė vis labiau plintantį žmonių nusivylimą, netikėjimą ateitimi, balsavimą prieš sistemines partijas ir tokius rinkimų rezultatus, kokius šiandien turime.
Tokiu žmonių nusivylimu lengva manipuliuoti, jam lengva daryti įtaką ir įvairiomis išorės galioms. Ne tik britų žvalgybos vadovas, bet ir mes turime suprasti, kad tai sukuria terpę dideliems nacionalinio saugumo iššūkiams. Galime pasiguosti tuo, kad lygiai toks pats žmonių nusivylimas lėmė „Brexito“ ir Amerikos prezidento rinkimų rezultatus, tačiau esu įsitikinęs, kad Lietuvoje ateina metas, kai mes turime suprasti, kad skurdo ir socialinės atskirties neįveiksime vien tiktai užuojautos žodžiais ar vien tik pareiškimais, kad mums rūpi kiekvienas žmogus, bet tą galime padaryti tiktai labai realiu ir konkrečiu sisteminiu darbu socialinėje srityje. Taigi to iki šiol trūko ir apie tą aš labai norėjau šiandien pasakyti keletą paprastų žodžių.
Bet problemoms spręsti reikia stiprių, efektyvių valstybės institucijų, reikia politinės patirties tokiose institucijose. Pastaruoju metu populiaru kalbėti priešingai, kad politinis profesionalumas yra nesvarbu. Aš su tuo kategoriškai nesutinku ir turiu pasakyti, kad mums, čia susirinkusiems, Seimui, ypač svarbu dviejų institucijų – Vyriausybės ir Seimo veikla. Norint stiprių institucijų, reikia, kad jos būtų gerbiamos. Pagarba priklauso nuo to, kaip jos dirba, bet taip pat ir nuo to, ar, savo ir visuomenės požiūriu, sugebame atskirti institucijos svarbą ir ten dirbančius asmenis, kurių konkretų darbą kartais giriame, kartais kritikuojame. Kartais kritikuojam smarkiai, nes, mūsų manymu, yra už ką kritikuoti.
Seimo ir Vyriausybės veikla labai stipriai priklauso ir vertinama pagal jų vadovų – Seimo Pirmininko ir premjero veiklą. Vėlgi labai dažnai mes neįvertiname, kokios svarbos yra šios institucijos t. y. Seimo Pirmininko ir premjero institucijos. Man, I. Degutienei, dar keliems, esantiems čia, salėje, yra tekę patirti ir žinome, koks tai yra sunkus ir atsakingas darbas. Per paskutinius ketverius metus mes dažnai kritikavome L. Graužinienės ar A. Butkevičiaus veiklą, nes, dar kartą galiu pakartoti, mano įsitikinimu, buvo už ką. Galėjome gal dar ir stipriau kritikuoti, tačiau noriu pabrėžti, kad tai nereiškia, kad galime negerbti pačių institucijų, t. y. Seimo Pirmininko ir premjero institucijų. Žinome, kad tikrai nebuvo lengva šių institucijų užkraunamą asmeninę atsakomybę panešti, todėl, atsiribodami nuo asmeninių vertinimų, bet išreikšdami pagarbą Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko institucijoms, kartu su I. Degutiene norime premjerui ir Seimo Pirmininkei įteikti po pagarbos šioms institucijoms simbolį – po gėlių puokštę. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Labai ačiū, opozicijos lyderiui, frakcijos seniūnui A. Kubiliui. Kviečiu Darbo partijos frakcijos seniūną K. Daukšį.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamas premjere, ministrai, gerbiami kolegos Seimo nariai, šiandien paskutinis šios kadencijos Seimo posėdis. Žinote, kad Seime daugiausia darbo yra kalbėti, todėl stengsiuosi būti šventiškas ir nesutrukdyti daug jūsų laiko.
Džiaugiuosi, kad šiame paskutiniame posėdyje neliko opozicijos, kad mes galų gale supratome, kad esame vienas kolektyvas – galbūt su skirtingomis nuomonėmis, bet dirbantis vienam tikslui, t. y. Lietuvos naudai. Didžiuojuosi tais darbais, kuriuos mes visi kartu padarėme, ar tai būtų minimalios algos kėlimas, ar tai būtų Darbo kodeksas, ar tai būtų energetikos sektoriaus darbai, ar kiti dalykai.
Linkiu dėkodamas jums visiems už tuos nuveiktus darbus, dėkodamas savo frakcijai, dėkodamas koalicijos partneriams, dėkodamas opozicijai, kuri pataisydavo laikas nuo laiko, dėkodamas visiems tiems, kurie buvo geranoriški ar kurie galbūt ne visai geranoriški, bet pamokydavo, linkiu vieno dalyko, linkiu meilės. Meilės savo tėvynei, meilės savo artimiesiems, šeimai, meilės savo draugams, meilės savo darbui, kurį dirbsite ateityje, tiesiog meilės gyvenimui. Linkiu, kad ta meilė būtų abipusė. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju K. Daukšiui. Kviečiu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūną E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, su kuriais ketverius metus kartu praleidome, Vyriausybės nariai, gerbiama Seimo Pirmininke, šiandien baigiame dar vieną nepriklausomos valstybės parlamento kadenciją – septintąją, skaičiuojant kartu su Atkuriamuoju Seimu. Galime ir turime džiaugtis, kad stiprėja parlamentarizmo tradicijos Lietuvoje ir stiprėja pati Lietuva.
Gerbiau ir gerbsiu kiekvieną savo kolegą Seimo narį, gerbiau ir gerbsiu bet kurią pasaulėžiūrą, žinoma, tada, kai ji apskritai egzistuoja, bet prašau gerbti ir mano, kaip liberalo, pasaulėžiūrą. Tai, ką aš pasakysiu, yra iš mano, kaip liberalo, pasaulėžiūros išplaukiantys vertinimai, ypač apie gerus arba blogus Seimo darbus.
Turime įvertinti gerus darbus, juo labiau kad jų būta, tokius kaip krašto apsaugos finansavimo didinimą ir krašto apsaugos, kaip sistemos, stiprinimą, pratęsėme ir užbaigėme dalį energetinę nepriklausomybę sukuriančių projektų. Išsprendėme vienkartinių pakuočių tvarkymo reikalus, atrodytų smulkus dalykas, o aš žaviuosi, mes tikrai žengėme didelį žingsnį į priekį ir tvarkomės, gyvename civilizuočiau. Apribojome greitųjų kreditų išdavimą ir galbūt išgelbėjome kokius 300 ar 500 žmonių, kurie nesugeba tvarkytis su pinigais, kurie jiems brukami. Įvedėme tiesioginius mero rinkimus ir padidinome žmonių tikėjimą valdžia, kiek jis pagrįstas arba kiek tiesiogiai išrinkti merai pateisins lūkesčius, čia kitas dalykas. Pagerinome Darbo kodeksą ir visą socialinį modelį.
Pripažinkime, kad yra darbų, kuriuos aš, kaip liberalas, vertinu prastai, manau, kad kartais žengta atgal. Stiprėjo suvalstybinimo tendencijos, ypač kuriant valstybės monopolį energetikoje, augo spaudimas privačiam kapitalui, galvojant tik apie valstybės interesą, o ne apie kapitalo, asmenų, savininkų interesus. Dažnai ignoravome savininkų teises, iškeldami kokių nors interesų grupių arba valstybės interesus, ypač turiu omeny žemės ūkį ar miškų sektorių. Kartu pro pirštus buvo žiūrima į procesus valstybės valdomose įmonėse, mažinant reikalavimus joms. Apribojome disponavimo žeme galimybes rėkaudami tuščioje vietoje apie kažkokius užsieniečius, kurių reikia bijoti. Nuolatos kai kas kišasi į teisėsaugos reikalus. Tai man, kaip liberalui, nepriimtina, tačiau daugelio darbų ar rimtų reformų šis Seimas net nesiėmė. Pritrūko ambicijos, išmanymo ar paprasto sutarimo kalbėti ne tik apie minimalų išgyvenimą ar minimalią mėnesio algą, bet apie proveržius, ambicingus tikslus, uždavinius valstybei. Valdančioji dauguma turėjo daug užkulisinių interesų ir tarpusavio rietenos ar kartais net šantažas kartojosi vos ne kiekvieną sesiją, ypač kai klausimai pasisukdavo apie kieno nors imuniteto atėmimą. Net ir pačios valdančiosios partijos kartais sprendė savo vidinius, o ne valstybės reikalus piketuodamos prie jų veiklą tiriančių prokurorų namų, primesdamos Seimui ne valstybinės svarbos, o jų pačių vidinius klausimus. Galiausiai kažkokie vidiniai vienos partijos užkulisiai lėmė ir Seimo Pirmininko pasikeitimą. Man taip ir neaišku, kas ten įvyko. Pripažinkime, kad šios kadencijos Seime dar labiau išaugo antagonizmas ir nesusikalbėjimas tarp dviejų stambių europinės politikos šeimų tradicijas turinčių partijų – konservatorių ir socialdemokratų.
Pakartosiu savo svajonę, išsakytą prieš trejus metus, kad šios partijos vietoj rietenų turėtų sugebėti susitarti ne tik dėl strateginių, bet ir dėl daugelio svarbių kasdienių reikalų. Deja, ši mano viltis sumažėjo. Natūralu, kad ir rinkėjai nubaudė abi šias partijas, skirdami mažesnį mandatų skaičių joms abiem. Pripažinkime ir tai, kad gerėjant korupcijos suvokimo indeksui vis dar turime gausybę skandalų ne tik su etikos nusižengimais, bet ir su tikra bei akivaizdžia politine korupcija. Norėtųsi pasakyti senoviškai, vis dar pasitaikantys atvejai, bet tenka sakyti, rodos, dažnėjantys atvejai. Aš turiu svajonę, kad tai pirmiausia susiję su gerėjančiu teisėsaugos darbu, o ne su gausėjančiais atvejais. Žiūrėsime. Apmaudu, kad šiemet ir mes, liberalai, labai blogai atrodėme politinės korupcijos požiūriu – vienkartinis skandalingas atvejis, dėl kurio asmeniškai aš negaliu atsiprašinėti. Man tiesiog apmaudu, kad tas skandalas atėmė modernesnės Lietuvos viltį iš didelės dalies Lietuvos žmonių.
Šiandien Seimo Pirmininkė darbą, baigiančio Seimo veiklą įvertino septynetu. Nesiginčysiu, bet tokio gana vidutiniško vertinimo tikrai negalėčiau suteikti atskiriems Seimo arba valstybės pareigūnams, ar institucijoms. Prisiminkime, kad pats premjeras savo Vyriausybės veiklą, 2014 metų veiklą, įvertino tik šešetu. Natūralu, kad mes, kaip opozicija, linkstame prie dar žemesnio vertinimo ne tik 2014 metų, bet ir kitų metų. Vyriausybės ir jos institucijų veiklą per visą kadenciją geriausiai apibūdino premjero per rinkimų debatus rodomas popieriukas kameroms ir trys premjero žodžiai: „Aš turiu grafiką.“ O štai M. L. Kingas 1963 metų savo garsiojoje kalboje net aštuonis kartus išdarė: „Aš turiu svajonę.“
Pabaigoje. Ateities viltys. Linkiu naujam Seimui išmanymo, ambicijų ir sėkmės. Nors yra susitarta, kad dėl visų vertybinių klausimų bus apsispręsta Seime, o ne Vyriausybės programoje, aš tikiuosi, kad Vyriausybė nebus institucija be minčių, be pasaulėžiūros, be ambicijų, o tik techninis Seime priimtų sprendimų įgyvendintojas. Aš turiu tokią viltį, kolegos, aš turiu svajonę! Ačiū visiems! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamajam E. Gentvilui. Kviečiu frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ laikinąjį pirmininką ir frakcijos narį R. Žemaitaitį. Seniūnas delegavo jį kalbėti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Mielieji Lietuvos gyventojai, žmonės, Seimo Pirmininke, premjere, esami ir būsimi kolegos! Šiandien mes švenčiame ne tik paskutinę mūsų ketverių metų kadencijos Seime darbo dieną, bet kartu mes minime ir 26-erius nepriklausomybės metus. Tai yra tas atspindys, kaip mes gyvenome visą tą laikotarpį, tai yra atspindys mūsų priimtų įstatymų, mūsų debatų, mūsų diskusijų. Dėl mūsų kai kurių televizijos laidų iškeltų reitingų šiandien mes turime, deja, tokį Seimą. Mes savęs klausiame, kodėl Seimas yra juodas, blogas, geras, raudonas, mėlynas ar žalias? Ogi pažiūrėkime, kokį mes jį padarėme. Visa tai priklauso nuo to, kiek žmogus leidžia iš savęs pasijuokti, pasityčioti, o kartais ir šmaikščiai, bet labai vulgariai save pateikti. Aš manau, kad tie ketveri metai mums visiems buvo sunkūs, pirmiausia mes turėjome išlipti iš ekonominės krizės. Mes vieni kitus kaltinome, vieni kaltinome naktine mokesčių reforma, kiti kaltino, kodėl mes jos neatkuriame, kodėl neatkuriame, bet mes visi turėjome kokį nors kelią. Turėjome tikėjimą, turėjome viltį ir visi manėme, kad esame teisūs. Netrukus atėjo ir Europos Sąjungos sankcijos Rusijai. Mes vėlgi visi tapome žemės ūkio specialistais, ekonomistais, vadybininkais, energetikais, vieni siūlė nustatyti pieno kainas, kiti siūlė nustatyti mėsos kainas, treti siūlė liberaliai į tai žiūrėti ir visi mes buvome absoliučiai teisūs, nes mes visi turėjome kelio matymą tokį, kokį įsivaizdavome, kad jis yra tinkamas, geras ir teisingas.
Dabar mes kalbame apie vertybes. Mes sakome: žmogaus teisės, teisių įgyvendinimas. Bet vėlgi reikėtų savęs paklausti, ar baigdami kadenciją mes visas žmogaus teises įgyvendinome, apsaugojome ir apgynėme, o gal kartais asmeniniai interesai, intrigos neleido to padaryti. Deja, taip yra.
Norėčiau aš papasakoti tokį įdomų dalyką. Prieš keletą metų dirbau teisme, viena mano padėjėja sako: kaip jūs manęs nematote, aš tiek daug dirbu, dirbu vakarais, dirbu rytais, daug rašau, daug sprendžiu, daug žiūriu ir panašiai, ir panašiai, o jūs to nepamatote? Kokia aš graži, kokia aš nuostabi. Taip pat mes gyvename ir Seime. Atrodo, kokie mes gražūs, kokie mes protingi. Kiekvienas mūsų parengtas įstatymo projektas yra pats geriausias, pats tobuliausias. Jeigu kolega nepritaria, mes iš karto pradedame ginčytis, bartis ir pyktis. O kam to reikia, jūs man pasakykite? Nuo to mes laimingesni tapome, žmonės laimingesni nuo to tapo? Tik save labiau suerzinome, supykdėme ir parėję namo, užuot su šeima pabuvę, mes galvojome, kaip antradienį ar ketvirtadienį imti pertrauką, kaip į komitetą sutrukdyti ateiti. Deja, mes tą turėjome.
Aš norėčiau tiesiog palinkėti ateinančiam Seimui ir išeinantiems kartu, ir kartu kolegoms, kurie dirbs, nebūkime patys gražiausi, nebūkime patys nuostabiausi ir netikėkime, kad mes tokie esame, nes realybė būna visai kitokia. Sau mes puikūs, kitiems mes nesame tokie. Aš norėčiau jums palinkėti vieno dalyko kaip jaunas kolega, praėjusią kadenciją buvau jauniausias. Aš pastebėjau vieną dalyką, kiekvienas mes esame su savo ego, kiekvienas mes esame su savo principais, kiekvienas mes esame su savo nuomone, matymu ir vizija. Aš jums ir linkiu: išlikite tokie, nepasiduokite, kad jus kas nors pakeistų, nepasiduokite intrigoms, kad, sakykime, na, gal tu dabar kitaip kalbėk, gal tu dabar kitaip mąstyk, o gal dabar ką nors pakeisk savyje. Nieko nereikia keisti, mes esame unikalūs ir mes turime tokie išlikti.
Kartu aš noriu padėkoti kolegoms, su kuriais teko dirbti. Pirmiausia savo frakcijai, valdančiajai koalicijai, kuriai kliuvo, pirmą kartą man teko būti valdančiojoje koalicijoje, labai daug akmenų. Vis klausdavau, kodėl taip yra, kodėl čia mus skriaudžia, bet aš vis prisimenu iš to pasakojimo, kaip ji sakydavo, kokia aš gera, kokia aš nuostabi, ir sakau, deja, mes ne tokie buvome. Kartu aš noriu padėkoti Lietuvos žmonėms, nes jeigu ne Lietuvos žmonės, mes, ko gero, pusės projektų Seime neužregistruotume. Mes į pusę jų neįsigilintume, mes pusę jų neperskaitytume, jeigu nevažiuotume į apygardas, nevažiuotume susitikti su žmonėmis ir nematytume jų problemų. Tikrai dėkoju jums visiems, tiems Seimo nariams, kurie tą išgirdo. Kartu dėkoju opozicijai, nes jeigu ne opozicija, vėlgi kai kurie įstatymų projektai būtų nepriimti, kai kurių darbo grupių būtų nepriimti. Kartu noriu tikėti, kad mes išsaugojome tam tikras vertybes. Vertybes, kurias mes matydavome komandiruočių metu, žvejybos metu, krepšinio aikštelėje, mes būdavome tarsi kiti žmonės. To aš jums ir linkiu.
Linkiu ir visam Sekretoriatui, nes kiekvienas Seimo narys ateina kaip tam tikra, kaip įsivaizduojama asmenybė – koks aš gražus, koks aš nuostabus ir jūs mane aptarnaukite. Tikrai nuoširdus jums ačiū, kad jūs sugebėjote diplomatiškai rasti sprendimą. Radote priėjimą prie kiekvieno iš mūsų. Tai yra unikalu, ką jūs turite, nes žmogui dirbti su tokiomis asmenybėmis yra labai sudėtinga. Linkiu aš jums visokeriopos sėkmės. Ačiū Seimo Pirmininkei, jos komandai.
Kolegos, linkiu jums vieno dalyko – kad tie, kurių neišrinko į Seimą, susitikę gatvėje nepereitumėte į kitą gatvės pusę, kad susitiktumėte, pasikalbėtumėte, pasisveikintumėte. Tai yra žmogiškumas. Sėkmės jums! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju R. Žemaitaičiui.
Kviečiu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnę R. Tamašunienę. Prašom, Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Laikas turi savybę greitai praeiti ir viskas turi savo loginę pabaigą, bet kiekviena pabaiga tampa impulsu naujai pradžiai, naujiems planams ir naujiems gyvenimo pokyčiams.
Kalbėdama frakcijos vardu baigiamajame, taigi ir apibendrinamajame posėdyje, pirmiausia noriu pradėti nuo savęs, tai yra nuo mūsų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, kuri pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje turėjo savo atskirą parlamentinį klubą. Kaip frakcijos seniūnė šiandien aš labai didžiuojuosi, kad per ketverius metus mes išlikome darni, vieninga komanda, kad išlikome ištikimi savo vertybėms, kad sugebėjome dirbti sąžiningai, kryptingai, laikėmės duoto žodžio, atstovavome piliečių interesams, kad šiandien ne gėda žiūrėti savo rinkėjams į akis. Tariu nuoširdų ačiū visiems savo frakcijos nariams.
Šioje kadencijoje teko dirbti ir valdančiojoje koalicijoje, ir jai nepriklausyti. Daug nuoširdžių, išmintingų žmonių pažinome daugumoje ir tą patirtį kiekvienas asmeniškai labai vertiname. Bet šiandien mūsų sprendimą palikti valdančiąją daugumą taip pat vertiname kaip išmintingą ir laiku padarytą sprendimą.
Gaila, kad nueinantys ketveri metai nebuvo išnaudoti esminiams dalykams – atsigręžti į žmogų, į jo problemas, kurių jis nepajėgia spręsti pats vienas. Vyriausybė turėjo puikią galimybę įgyvendinti tikrai gerą Vyriausybės programą, kuri, deja, taip ir netapo įstatymu, o liko deklaratyvių pažadų rinkiniu. Todėl kiek energijos mes išeikvojome veltui – Darbo kodeksui, ataskaitoms apie gerus ir gerėjančius ekonominius rodiklius ir parengimui projektų, kurių jau niekas neįgyvendins.
Garsus serbų aforistas yra pasakęs: „Piliečius galima apgauti vieną kartą, dar vieną kartą ir dar vieną kartą, ir niekada daugiau.“ Tas „niekada daugiau“ ir buvo rinkimų diena. Kalbu visai ne pikdžiugiškai, o apgailestaudama, kad laiko, kai mūsų valstybėje neįvyko didelių sukrėtimų (iš tikrųjų gyvenome taikos laiku), nepatyrėme didelių ekonominių praradimų, to laiko neišnaudojome efektyviems sprendimams, kurių labai laukė visi mūsų piliečiai. Viliuosi, kad nauja kadencija, kurios sudėtyje mes liekame, ir beveik nepakito mūsų frakcijos sudėtis, dirbs produktyviai, socialinės problemos ir šeimos stiprinimo kryptis bus tikrai šios kadencijos pagrindinė kryptis.
Gerbiamieji kolegos, per ketverius metus kiekviena frakcija, kiekvienas mes atskirai Seimo narys, mūsų įstatymų projektai, mūsų balsavimai, mūsų pasiekimai ir nesėkmės, mūsų pasiryžimas veikti ir jo nebuvimas dėliojosi į atskirus portretus ir į darnias mozaikas, kurias vertiname mes patys, bet taip pat vertino ir vertins mūsų rinkėjai.
Frakcijos vardu noriu padėkoti visiems: Seimo vadovybei, Seimo nariams, kanceliarijos vadovybei ir darbuotojams, mūsų padėjėjams, visiems pritariantiems ir oponuojantiems už buvimą drauge ir šalia, už bendrus darbus ir išbandymus, už jūsų šypsenas, išmintį, patarimus, supratimą. Linkiu visiems kloties, sėkmės, kad naujai pradėti darbai ir siekiai įgautų ne tik sparnus, bet ir teisingą skrydžio kryptį. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame R. Tamašunienei. Dabar kviečiu Mišrios Seimo narių grupės seniūnę R. Baškienę. Prašom, Rima.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, premjere, Vyriausybės nariai, mielieji kolegos Seimo nariai, Nepriklausomybės Akto signatare, buvęs mūsų pirmininke, mielieji čia susirinkę! Išties šitoje salėje nepaprastai jausminga būti – čia prisiekėme, čia prisieks naujosios kadencijos Seimas, čia kai kuriems mums seniokams teko dirbti ypatingai jaučiant, kokia svarbi šita salė ir ši institucija.
Seimo statuto 26 straipsnis numato, kad Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami Mišrios Seimo narių grupės nariais. Aš turėjau garbę vadovauti Mišriai Seimo narių grupei. Vertinant dvi paskutines kadencijas, Mišri Seimo narių grupė kažkaip sistemiškai prasidėdavo nuo trijų Seimo narių, išrinktų vienmandatėse rinkimų apygardose, o paskui baigdavo kadenciją – praėjusią kadenciją 18, šią kadenciją 13. Galiu pasakyti, kad būtent ši Mišri Seimo narių grupė laisvo Seimo nario mandato principą įgyvendino labiausiai, kad demokratijos nuostatos mūsų buvo labai gražiai sutiktos. Mes labai spalvingi, bet surasdavome puikius sprendimus, ir tai mus telkė ir vienijo.
Labai pagarbiai vertinu kiekvieną iš jūsų. Esu dėkinga už išmintį, patarimus, nes viso to labai labai reikėjo. Galėčiau vardinti daug padarytų darbų, kuriuos padarė mūsų grupės nariai. Tai užimtų ganėtinai daug laiko, tad apsiribosiu tik tuo, kad 348 teisės aktai, pranešimai spaudai – taip pat per 300 ir, žinoma, spaudos konferencijos, pranešimai ir t. t. Ir profesoriaus A. Dumčiaus organizuojama Širdies diena – ne tik gyvybiškai suprantant Širdies dieną, bet širdį kaip meilę, kaip pagarbą.
Mes džiaugiamės, kad buvome turtingi, mes turėjome net tris profesorius iš 13. Mano paminėtą A. Dumčių, prie mūsų prisijungusią V. M. Čigriejienę, P. Gylį. Ir, aišku, negaliu neprisiminti, kas išliko atmintyje, – tai mūsų grupės nario A. V. Patacko žodžiai, darbai ir nuolatinis priminimas Seimo nario priesaikos. Būtent jis šios kadencijos Seime buvo įkūręs parlamentinę grupę, kuri taip ir vadinosi: „Už ištikimybę priesaikai“. Kiekvieną iš jūsų noriu prašyti, kviesti: išlikime ištikimi šiems šventiems žodžiams.
Reikšmingas, manau, kiekvienam iš mūsų Valstybės politiko elgesio kodeksas, kurį ankstesnėje kadencijoje gerbiamas A. Dumčius inicijavo. Aš manau, mums visiems nepapratai svarbios nenuneigiamos šio kodekso nuostatos – pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas ir, žinoma, atsakomybė. Nuoširdžiai tikiu, kad ir kur mes būtume, kad ir ką mes dirbtume, kokioje pozicijoje, mums išliks svarbiausia priesaika ir Valstybės politiko kodekso nuostatos.
Nekalbėsiu šiandien apie nusivylimus, apie nerimą, kurį teko išgyventi, kad nepavyko pateisinti žmonių lūkesčių taip, kaip norėjome, kad Seimo prestižas, pasitikėjimas Seimu augtų labiau, kad prioritetas kultūrai, švietimui būtų pats esminis, kad vienybė ir susitelkimas bei darna mus dar labiau vienytų.
Mielieji, nuoširdžiai linkiu kiekvienam iš jūsų ilgo, gražaus gyvenimo, kupino gyvenimiškos jėgos, ypatingos meilės ir pasidžiaugimo šalia esančiais žmonėmis, pasidžiaugimo viskuo, kas tikra.
Linkiu, kad jūsų šeimose vyrautų santarvė ir meilė. Ir tai nepaprastai svarbu. Sutarimas šeimoje duoda stiprybę, duoda galimybę veikti, būti energingam ir nepaprastai daug padaryti. Šeimą, kaip vertybę, kėlėme, manau, ir kelsime toliau, nes tai labai svarbu.
Linkiu, kad jūsų visų namai kvepėtų duona. Ir kaip simbolį už telkimą ir vienijimą, labai nuoširdžiai ir valstietiškai noriu įteikti mūsų ūkininkų Baristų iš Šiaulių rajono iškeptą duoną gerbiamajai Seimo Pirmininkei L. Graužinienei. Ji labai nuoširdžiai stengėsi, kad mums visiems sektųsi. (Plojimai)
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Mielieji kolegos, dėkoju Mišrios Seimo narių grupės seniūnei R. Baškienei.
15.52 val.
Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus kalba
Į tribūną kviečiu Ministrą Pirmininką A. Butkevičių. (Plojimai)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ministrai, Nepriklausomybės Akto signatare Česlovai Juršėnai, jus visada malonu matyti Seime.
Mielieji, šiandien išgyvename kiekvienos kadencijos Seimo narių patirtą jausmą, kaip greitai prabėga ketveri metai. Darbą baigia vienuoliktasis nepriklausomos Lietuvos Seimas ir šešioliktoji Vyriausybė. Esame antra iš eilės Vyriausybė, kuri dirbo visą kadenciją, nors valdančiosios koalicijos ir opozicijos jėgos buvo apylygės. Labai svarbu, kad čia radome sutarimą daugeliu Lietuvai svarbių klausimų. Manau, kad mūsų politiniame gyvenime atsiranda daugiau atsakomybės, išminties ir stabilumo.
Šiuos ketverius metus augant ekonomikai, toliau laikėmės iždo politikos drausmės. Todėl mūsų valstybė yra gerokai stabilesnė ir atsparesnė galimiems netikėtumams ar krizių audroms. Lietuva sukaupė daug augimo jėgų, sustiprino savo ekonomiką ir jau netrukus gali pradėti dosniau didinti atlyginimus ir pensijas, veiksmingiau spręsti socialines problemas.
Mieli kolegos, norėčiau keletu aspektų paminėti, ką pavyko nuveikti per tuos ketverius metus, bet šiandien, manau, yra tam tikra šventinė diena, ir tikrai nesiruošiu labai ilgai jūsų varginti. Noriu pabrėžti tai, kad įvestas euras tapo Lietuvos gebėjimo tvarkyti savo finansus kokybės ženklu ir atnešė tarptautinių rinkų pasitikėjimo dividendų.
Atverdami naujas labai perspektyvias rinkas kituose žemynuose, augančios ekonomikos ir megarinkų šalyse, atrėmėm Rusijos draudimų ir recesijos smūgį Lietuvos eksportui. Į regionus nukreiptos investicijos sužadino verslo plėtrą nuo didmiesčių atokiau esančiuose miestuose ir miesteliuose. Šių gerųjų permainų norėtųsi daugiau, bet dar kartą pakartosiu – regionų ekonomiką gaivinti yra sunkiau ir brangiau, negu marinti. Manau, ši skausminga krizės laikų nepamatuoto taupymo pamoka ateityje neleis daryti panašių klaidų.
Lietuvos politinę nepriklausomybę patikimai sustiprinome energetiniu saugumu. Nuo šiol mūsų valstybė gali savarankiškai apsirūpinti energetiniais ištekliais iš įvairių šaltinių. Šilumos ir elektros gamybai pradėjome plačiai naudoti vietinį kurą. Dėl to ne tik ženkliai sumažėjo energijos kainos vartotojams. Lietuvoje sukurta energijos iš vietinio kuro gamybos pramonė, kurios pažangios technologijos jau eksportuojamos į kitas šalis.
Pradėjome derybas dėl Lietuvos narystės vienoje įtakingiausių pasaulio ekonominių institucijų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Tikimės, kad nauja koalicinė Vyriausybė sėkmingai užbaigs šį darbą, ir Lietuva, kaip buvo numatyta, 2018 metais taps Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.
Naujų grėsmių akivaizdoje šimtus milijonų eurų investavome į krašto gynybinių pajėgumų plėtrą. Lietuva, pradėjusi vykdyti savo įsipareigojimus NATO – stiprinti ir palaikyti nacionalinės kariuomenės galią, sąjungininkų akyse susigrąžino patikimos ir atsakingos partnerės vardą. Būsime geriau apginti, jeigu tuo rūpinsimės ir patys.
Inicijavę aukštojo mokslo permainas, laikėmės principo – mūsų kelias yra ne tarpusavio konkurencija, kooperacija. Lietuvos rinka yra per maža dešimtims universitetų ir kolegijų. Kauno geriausi universitetai jau parengė jungimosi planus. Įstatymu įteisintas valstybės užsakymas rinkoje paklausių specialybių garantuoja kvalifikuotų specialistų rezervą ateities ekonomikai. Gerą žinią siunčia profesinio mokymo sistema – profesinis rengimas pastaraisiais metais dar labiau sustiprino savo patrauklumą.
Gerbiamieji, šešioliktoji Vyriausybė sprendė aštrias kasdienes problemas ir kūrė prielaidas ateities gerovei.
Mes nepaliekame naujų valdžios skolų gyventojams. Baigiami išmokėti iš krizės laikų paveldėti finansiniai įsipareigojimai. Skirdami šimtamilijonines kompensacijas, didindami krašto apsaugos finansavimą, deja, pritrūkome išteklių dosniau padidinti pensijas, kitas socialines išmokas ir atlyginimus.
Tačiau parengtas socialinis modelis – giluminė struktūrinė reforma yra mūsų investicija į Lietuvos ekonominės ir socialinės gerovės perspektyvą. Lieku prie savo nuomonės. Ši reforma yra būtina, kad pritrauktume investuotojus, kad atsirastų naujų darbo vietų, kurias steigia ne valdžia, o sėkmingai plėtojamas verslas, kad sparčiau augtų atlyginimai, kad būtų stipresnės socialinės garantijos ir mažėtų socialinė atskirtis, būtų didesnė pajamų lygybė.
Neslėpsiu, tikėjausi šiuolaikiškesnio profsąjungų požiūrio, daugiau politinės paramos Seime. Juk būtent ši valdančioji koalicija ėmėsi Lietuvos ekonomikai ir jos konkurencingumui, noriu pabrėžti, gyvybiškai svarbios ir socialiai labai jautrios reformos. Čia norėčiau padėkoti koalicijos partneriams, taip pat Liberalų frakcijai, kuri vienareikšmiškai palaikė pertvarką.
Deja, kaip jau pas mus įprasta, planuojamos permainos sulaukė didelio pasipriešinimo, diskusijos dėl didelės apimties teisinio projekto įstrigo ir nusitęsė iki pat rinkimų. Jų rezultatai mums, socialdemokratams, nebuvo palankūs ir dėl būsimų pertvarkų baimės. Bet jeigu mes norime naujų investicijų, kurias savo rinkimų programose žadėjo skatinti ne viena partija, darbo ir socialinių santykių reforma yra neišvengiama.
Mielieji, nuoširdžiai dėkoju koalicijos partneriams ir opozicijos atstovams už kartu priimtus Lietuvai svarbius sprendimus. Savo kalbą norėčiau baigti linkėjimu naujam Seimui mūsų politikos džentelmeno, 90-metį švenčiančio Prezidento V. Adamkaus žodžiais. Pradėdamas savo kadenciją, jis sakė: „Suglauskime pečius, kad pakeltume sunkią naštą.“ Šie žodžiai kaip niekada prasmingi ir šiandien. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, leiskite frakcijos ir visų jūsų – ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos – vardu padėkoti Ministrui Pirmininkui, kuris tikrai turėjo didelių užmojų. Galbūt ne visada mes supratome, galbūt ir tauta nesuprato, bet manau, kad tie darbai, kurie padaryti, jie bus įvertinti, ypač kai reikės lyginti. Ačiū, premjere, už jūsų ištvermę, už tai, kad Vyriausybė išbuvo stabili, kaip ir koalicija, nepaisant to, kad gražioji Rita su savo kompanija iš mūsų ir pasitraukė. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dar kartą dėkojame Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui.
16.01 val.
Seimo Pirmininkės L. Graužinienės kalba 2012–2016 metų Seimo kadencijos pabaigos proga
Dabar į tribūną kviečiu Seimo Pirmininkę L. Graužinienę.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano kalba jau bus paskutinė politiko kalba, bet, kaip Seimo Pirmininkė privalau apžvelgti mūsų šiuos ketverius metus.
Kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia. Po keleto dienų, t. y. pirmadienį, vienuoliktasis Lietuvos Respublikos Seimas baigs savo darbą ir taps istorija, užleisdamas vietą Lietuvos žmonių valia išrinktam naujajam Seimui.
O šiandien yra jaudinantis momentas mums visiems, čia susirinkusiems į paskutinį šios kadencijos Seimo posėdį. Paskutinis posėdis visada turi papildomų emocinių atspalvių – visų pirma jame sklando atsisveikinimo ir išsiskyrimo jausmas, tačiau paskutinis posėdis kartu yra ir graži galimybė peržvelgti mūsų nuveiktus darbus, pasidžiaugti tuo, ką pavyko padaryti.
Gerbiamieji, vienuoliktasis Seimas yra išskirtinis pirmiausia todėl, kad jo kadencijos metu Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. Pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvai teko didžiulis darbas – koordinuoti net kelių šimtų Europos Sąjungos teisės aktų svarstymą ir priėmimą.
Pirmininkaudami Europos Sąjungos Tarybai, Seime surengėme ne vieną svarbų ir įsimintiną renginį. 2013 metų rugsėjo mėnesį Seime įvyko Tarpparlamentinė užsienio ir saugumo bei saugumo ir gynybos politikos konferencija, kurioje sulaukėme daugiau kaip 200 parlamentarų iš Europos Sąjungos valstybių narių, šalių kandidačių ir NATO valstybių iš Europos.
Spalio mėnesį Seime buvo surengtas inauguracinis naujosios Tarpparlamentinės Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijos posėdis. Tą patį mėnesį Seime įvyko Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijos (COSAC) 50-asis posėdis, per kurį buvo įsteigtas COSAC moterų forumas, siekiant paskatinti moteris labiau įsitraukti į politinę veiklą. Per visą pirmininkavimo laikotarpį Seime buvo surengta daugybė Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų komitetų pirmininkų susitikimų, kuriuose aptarti įvairūs politiniai klausimai.
Seime įvyko ir paskutinis Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginys – Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija, surengta 2014 metų balandžio mėnesį.
Mes, šios kadencijos Seimo nariai, padarėme ne vieną darbą, kuriuo pagrįstai galime didžiuotis. Mums pavyko susitarti ir pakeisti Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos tiesiogiai rinkti savivaldybių tarybų merus, nors apie tiesioginius merų rinkimus buvo diskutuojama daugelį metų.
Šios kadencijos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, reikalingus tam, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba būtų pagrindinis piliečių rengimo valstybės gynybai būdas. Įstatymais įtvirtintos naujos karo prievolės atlikimą skatinsiančios priemonės, užtikrinsiančios tinkamą karo prievolės organizavimą ir administravimą.
Mums pavyko priimti įstatymų pakeitimus, susijusius su socialiniu modeliu, nors šie pakeitimai sukėlė didelį atgarsį visuomenėje ir yra vertinami nevienareikšmiškai, tačiau tie sprendimai – Lietuvos ateičiai.
Dirbome sklandžiai, nuosekliai ir kryptingai – nuo kasdienių rutininių darbų iki atstovavimo tarptautinėje arenoje. Daug dėmesio skyrėme glaudesnei Baltijos šalių politinei ir ekonominei integracijai, bendriems strateginiams infrastruktūros projektams ir energetinio saugumo stiprinimui. Kryptingai palaikėme Ukrainą ir kitas Rytų partnerystės šalis. Siekėme, kad nauji iššūkiai Europoje neužgožtų Rytų partnerystės svarbos. Su kolegomis iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų siekėme optimalių sprendimų išorinėms grėsmėms atremti ir solidarumui Europos Sąjungos viduje stiprinti.
Ko padaryti nepavyko? Išskirsiu tik porą aspektų. Nepavyko pakeisti Konstitucijos 55 straipsnio, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius. Pagal Konstitucijos pataisų svarstymo ir priėmimo Seime procedūras šios kadencijos Seimas jau neturėjo galimybės pakeisti Konstitucijos. Taigi sprendimas dėl Seimo narių skaičiaus lieka naujajam Seimui.
Šios kadencijos Seimui taip pat nepavyko priimti Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuriuo buvo siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje R. Paksas prieš Lietuvą, pripažįstantį, kad konstitucinio pobūdžio draudimas pareiškėjui visam laikui ir negrįžtamai būti renkamam Seimo nariu yra… galimybės nebūti renkamam Seimo nariu… neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Per šią Seimo kadenciją taip pat netrūko svarbių sukakčių, suteikusių mums ne vieną progą atsigręžti atgal ir prisiminti Lietuvos nueitą atkurtos nepriklausomybės kelią.
Šiandien drąsiai ir užtikrintai sakau – ši Seimo kadencija buvo politiškai stipri, svarbiausiais Lietuvai klausimais vieningai priėmusi bendrus sprendimus. Dėkoju visiems, su kuriais dirbome kartu. Taip pat dėkoju Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui ir visam ministrų kabinetui už brandų ir kryptingą bendradarbiavimą. Parlamente ir Vyriausybėje, kuriuose tiek skirtingų asmenybių, ginančių savo nuomonę ir poziciją, manau, labiausiai mus vienijo darbas Lietuvai.
Ypač esu dėkinga visiems kolegoms, su kuriais mane siejo ištikimas ne vienos kadencijos darbas. Labai gera dirbti, kai žinai, į ką gali atsiremti, kuo gali pasitikėti ir kam gali patikėti didžiulę atsakomybę. Kai kurie iš jūsų liks dirbti ir dvyliktajame Seime. Jums teks svarbi pareiga tęsti pradėtus gerus ir prasmingus darbus, taip pat kadencijos pradžioje pagelbėti naujiems kolegoms suprasti valstybės valdymo subtilybes. Mieli kolegos, šiandien noriu Jums visiems padėkoti už parodytą pasitikėjimą manimi prieš trejus metus. Stovėdama priešais Jus, galiu užtikrintai sakyti, kaip ir žadėjau tada, kad Seimo Pirmininko pareigas atlikau tikrai taip, kaip reikalauja Konstitucija – sąžiningai, dorai, tarnaudama Lietuvos žmonėms. Politiko kelias yra tarnystės kelias. Taip jį suprantu, taip deklaruoju savo gyvenimo tikslo sampratą ir asmeninį pasirinkimą.
Kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia. Tačiau yra ir pradžių pradžia – žmogiškosios esmės, kuri mus lydi per visą gyvenimą. Apie ją poetas Justinas Marcinkevičius be galo jautriai, giliai ir įžvalgiai yra pastebėjęs (leiskite jį pacituoti): „Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga.“
Tikiu Lietuva ir jos ateitimi, tikiu, kad prie valstybės vairo ateina žmonės, atradę savyje šią pradžią.
Brangieji kolegos, atsisveikindama kiekvienam iš Jūsų linkiu naujo, įdomaus ir prasmingo darbo etapo, gyvenimo etapo, kad ir kur būtumėte, kad ir kokį kelią pasirinktumėte. Širdyje jus visus stipriai apkabinu.
Labai ačiū visiems. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkei ir prašyčiau gerbiamą Pirmininkę likti čia, savo vietoje.
Mieli kolegos, remiantis Seimo valdybos sprendimu, Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimai už nuoseklią veiklą priimant visuomenės gerovę užtikrinančius sprendimus, Lietuvos parlamentarizmo tradicijų, pilietiškumo ir patriotizmo stiprinimą, aktyvų dalyvavimą valstybės politiniame gyvenime skiriami šiems Seimo nariams (kviečiu Seimo narius čia, prie tribūnos, Seimo Pirmininkė jums įteiks apdovanojimus). Kviečiu V. M. Čigriejienę, A. Dumčių, V. Filipovičienę, D. Jankauską, K. Kuzminską, V. V. Margevičienę ir D. Teišerskytę. (Plojimai) Prašom, kolegos, čia, prie tribūnos.
Kviečiu prie tribūnos. Noriu priminti jums visiems, kad visi šie mūsų Seimo nariai yra tremtiniai, iš tremtinių šeimų. (Plojimai)
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiami kolegos, aš savo kolegoms noriu jūsų vardu padėkoti už visada atliekamą gražią misiją mūsų liūdnos šventės metu, už jų prisiminimus ir už tas jautrias akimirkas, kada mes su jais kartu prisimindami galėjome išgyventi mūsų istorijos etapus.
Įteikiami apdovanojimai
V. M. Čigriejienei. (Plojimai) A. Dumčiui. (Plojimai) V. Filipovičienei. (Plojimai) D. Jankauskui. (Plojimai) K. Kuzminskui. (Plojimai) V. V. Margevičienei. (Plojimai) D. Teišerskytei. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame kolegoms, dėkojame Pirmininkei. Toliau tęsiame apdovanojimus, kviesime po vieną Seimo narį. Remiantis Seimo valdybos sprendimu, Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimai skiriami ir šiems Seimo nariams. Kviečiu V. Aleknaitę-Abramikienę atsiimti apdovanojimo.
L. GRAUŽINIENĖ. Padėkokime Vilijai už darbą ESBO.
PIRMININKAS. Paplokime truputėlį gausiau. (Plojimai)
Kviečiu K. Daukšį. (Plojimai) B. Juodką. (Plojimai) J. Kvetkovskį. (Plojimai) G. Purvaneckienę. (Plojimai) O. Valiukevičiūtę. (Plojimai) Ir E. Žakarį. (Plojimai)
Mieli kolegos, viso Seimo vardu Seimo Pirmininkė įteiks padėkas Seimo kanceliarijos vadovams – Seimo kanclerei D. Raudonienei (Plojimai) ir Seimo kanclerio pavaduotojui A. Dimaičiui.
L. GRAUŽINIENĖ. Na, ir Antanui paplokit. (Plojimai, balsai salėje)
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją I. Degutienę, o Seimo Pirmininkę prašau likti prie tribūnos.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia atsiprašau už balsą, bet pasakysiu tai, ką noriu pasakyti. Noriu padėkoti visiems, kad buvome kartu, kad dirbome kartu, o svarbiausia, kad ir tie, kurie išeina, ir tie, kurie lieka, susitikę gatvėje galėsime pasisveikinti ir pažiūrėti vienas kitam į akis. Man atrodo, kad tai yra svarbiausia. O mūsų paradui vadovavo žmogus, moteris, Loreta, kuri kartais buvo griežta, bet teisinga, kuri kartais bandė sutramdyti, bet nelabai sekėsi.
Mes, Loreta, atsiprašome už tai, ką ne taip darėme. Vis tiek didžiausia pagarba ir meilė Tau, Loreta, už tai, kad Tu buvai su mumis ne vieną kadenciją, dirbai įvairų darbą ir baigei šią kadenciją eidama labai atsakingas Seimo Pirmininko pareigas. Tu, Loreta, būdama Seimo Pirmininkė, įteikei Seimo medalius Seimo nariams, o aš jūsų visų vardu norėčiau tokį medalį įteikti L. Graužinienei, nes buvau iniciatorė, ir aš manau, kad jūs man pritariate. Ačiū, Loreta, ir Tau kuo geriausios sėkmės gyvenime, bet politikos nepamiršk ir sugrįžk. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju I. Degutienei ir kviečiu Seimo posėdžių sekretoriato vedėją V. Gureckienę atnešti Lietuvos Respublikos Konstituciją.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, padėję ranką ant šios Konstitucijos pirmajame Seimo posėdyje prisiekėme būti ištikimi Lietuvos Respublikai; prisiekėme gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekėme visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Šiandien išeidami paliekame šią Konstituciją pirmadienį prisieksiantiems naujiems Seimo nariams. Sėkmės jiems! (Plojimai)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėkoju Seimo Pirmininkei ir kviečiu visus sugiedoti himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
(Plojimai)
L. GRAUŽINIENĖ. Leiskite paskelbti šios kadencijos paskutinio posėdžio pabaigą. (Gongas) Kadangi mūsų valdžia dar yra iki pirmadienio 12 valandos, kviečiu visus vyno taurės į Seimo restoraną. (Balsai salėje) Atsiprašau, dar kviečiu visus bendrai nuotraukai.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.