LIETUVOS RESPUBLIKOS JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

NR. IX-1871 2, 3 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatinusios priežastys:

1. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, vykdymas.

2. 2016 m. rugsėjo 12 d. Valstybinio audito pateiktoje ataskaitoje ,,Jaunimo politikos strateginis planavimas ir priemonių įgyvendinimas socialinės apsaugos ir darbo srityje“ Nr. VA P‑10-4-11 rekomenduojama užtikrinti tinkamą jaunimo politikos įgyvendinimo kontrolę, atlikti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – JRD) pavestų ir faktiškai vykdomų funkcijų peržiūrą ir prireikus jas patikslinti, įvertinti žmogiškųjų išteklių joms atlikti poreikį, įvardyti ir spęsti visų jaunimo grupių problemas ir kt. Dalis Valstybinio audito pateiktoje ataskaitoje įvardytų rekomendacijų buvo įgyvendinta įsigaliojus Įstatymo naujai redakcijai 2019 m. sausio 1 d., tačiau likusią dalį pradėta įgyvendinti kiek vėliau. Kadangi tai procesas, reikalaujantis laiko, jis užsitęsė.

3. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (toliau – LiJOT), pateikti siūlymai dėl Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimų, sąvokų tikslinimo ir naujų sąvokų įvedimo, atsižvelgiant į praktikoje vykdomą jaunimo politiką, jos tendencijas tiek Europos Sąjungoje (toliau – ES), tiek nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis.

Įstatymo projekto tikslas – tobulinti jaunimo politikos įgyvendinamąjį lygmenį, užtikrinti visų jaunimo grupių problemų sprendimą, kaštų požiūriu efektyvią, racionalią, horizontaliuoju principu vykdomą jaunimo politiką.

Įstatymo projekto uždaviniai:

1) Įstatyme apibrėžti ir patikslinti jaunimo politiką įgyvendinančias institucijas;

2) Įstatymo projektą papildyti išmaniojo darbo su jaunimu bei jaunimo informavimo ir konsultavimo sąvokomis.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė, tel. 8 706 682 45, el. p. [email protected].

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Jaunimo politiką Lietuvos Respublikoje formuoja ir jos įgyvendinimą pagal kompetenciją koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM), o JRD jaunimo politiką įgyvendina rengdamas, įgyvendindamas ir administruodamas valstybės jaunimo politikos programas bei priemones. Tarptautines ir ES programas jaunimo politikos srityje įgyvendina viešoji įstaiga „Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra“ (toliau – JTBA).

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad valstybės biudžeto asignavimai viešosioms įstaigoms gali būti skiriami tik jeigu tai numatoma jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais ES ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodoma konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos pavadinimas, prireikus santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiai viešajai įstaigai suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas. Todėl Įstatyme konkrečiai įvardyta, kad JTBA įgyvendina ir (ar) administruoja tarptautines ir ES programas jaunimo politikos srityje. Šioms funkcijoms vykdyti gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir ES lėšas). 

Netolygus jaunimo politikos priemonių įgyvendinimas, neužtikrintas darbas su skirtingomis jaunimo grupėmis ir skirtingomis temomis, dvi mažos, iš esmės panašias funkcijas jaunimo politikos srityje pagal SADM kompetenciją įgyvendinančios įstaigos – JRD ir JTBA – šiandien yra tie kausimai, kuriuos būtina spręsti siekiant efektyviai įgyvendinti kaštais ir turiniu grįstą jaunimo politiką.

Nustatyta, kad tiek JRD, tiek JTBA turi daug panašių veiklos funkcijų vykdant jaunimo politiką, tačiau matyti akivaizdūs kokybės skirtumai. Kaip pozityvųjį pavyzdį galima pateikti JTBA sukurtą ES projektų administravimo sistemą. JTBA darbas su projektais, dotacijos gavėjų patikros, informacinė veikla, renginių organizavimas ir kitos veiklos yra reglamentuotos kokybės vadybos sistemos procedūromis, kuriose aiškiai apibrėžtas veiklos įgyvendinimo procesas, darbuotojų atsakomybės ir jų atskyrimas, kontrolės, koregavimo ir prevenciniai veiksmai. Įgyvendinant veiklą, procedūros ir tvarkos nuolat atnaujinamos pagal Europos Komisijos (toliau – EK) reikalavimus, SADM ir Kokybės valdymo sistemų ISO standartų auditų rekomendacijas, projektų vykdytojų ir renginių dalyvių vertinimus ir pasiūlymus. JTBA užtikrina įgyvendinamų projektų kokybę nuo kiekvieno projekto pradžios iki pabaigos – teikia informaciją ir konsultacijas paraiškų teikimo bei projektų įgyvendinimo metu, užtikrina grįžtamąjį ryšį ir teikia rekomendacijas projektų įgyvendinimo metu, ataskaitos tikrinimo ir patikrų metu rengia tarptautinius ir vietinius mokymus. Prie kokybės užtikrinimo, regionų pasiekimų, naujų organizacijų ir mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių įtraukimo labai prisideda JTBA suburti tinklai – regioninis konsultantų tinklas ir mokymo vadovų tinklas. Konsultantų ir mokymų vadovų bendradarbiavimo su JTBA sistema, atsakomybės ir veikla reglamentuotos konsultantų tinklo reglamente ir mokymų vadovų darbo tvarkoje – tai padeda užtikrinti kokybę ir skaidrumą. Tam, kad būtų užtikrinta tinkama projektų atranka ir proceso skaidrumas, projektų kokybę vertina išoriniai ekspertai, rekomendaciją dėl projektų finansavimo teikia projektų atrankos komitetas. JTBA kasmet rengia mokymus ekspertams, kaskart, pasibaigus paraiškų terminui, teikia bendras ir individualias rekomendacijas bei pastabas dėl paraiškų vertinimo. Dvidešimties metų patirtis įgyvendinant jaunimui skirtas ES programas, nepertraukiamas ryšys su potencialiomis ir projektus vykdančiomis organizacijomis, nuolat tobulinamos aiškios veiklą reglamentuojančios procedūros pelnė ilgalaikį organizacijų pasitikėjimą JTBA vykdoma veikla.

JRD taip pat organizuoja 12 jaunimo veiklos konkursų, vykdomų nacionaliniu lygmeniu, tačiau neturi aiškios ir susistemintos projektų administravimo sistemos. Tai pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktoje Korupcijos rizikos analizėje, atliktoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 ,,Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Joje taip pat nurodoma, kad, susipažinus su analizuojamuoju laikotarpiu JRD rengtais projektų konkursų nuostatais, pažymėtina nepakankama nuostatų kokybė teisiniu, ypač antikorupciniu, požiūriu. Projektų, kurie finansuojami iš SADM skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, atranką ir administravimą organizuoja JRD ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SPPD), vadovaudamiesi Projektų administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir  darbo ministro 2007 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-155 „Dėl Projektų administravimo taisyklių patvirtinimo“.

Vertinant JRD ir JTBA veiklos ataskaitas ir veiklų pobūdį matyti, kad abi įstaigos dirba tiesiogiai arba perka jaunimo darbuotojų rengimo, jų kompetencijų kėlimo, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų mokymų, bendro jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos diegimo paslaugas, vykdo tarpžinybinį ir šviečiamąjį darbo su jaunimu sistemos viešinimą jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms, konsultuoja savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorius (toliu – SJRK) palaikydamos juos metodiškai, organizuodamos darbo su jaunimu mokymus. Abi įstaigos turi ilgametę patirtį organizuojant renginius jaunimo politikos srityje. JTBA turi pažangų Europos savanoriškos tarnybos modelį, o JRD ką tik pristatė Nacionalinės jaunimo savanoriškos tarnybos modelį. Abiejų šių programų tikslas – ugdyti jaunus žmones, suteikiant jiems papildomų kompetencijų. JRD taip pat administruoja jaunimo tyrėjų tinklo veiklą, palaiko jaunimo darbuotojų tinklą, kuris dirba su jaunimu regionuose, taikydamas atviro darbo su jaunimu principus.

Atliekant JRD ir JTBA veiklos vertinimą nustatyta, kad iki šiol buvo nepakankamai užtikrinamas kitų SADM kompetencijai priskirtų su jaunimu susijusių priemonių įgyvendinimas (pvz., socialinės paslaugos jauniems asmenims globos įstaigose, vaikų dienos centrų ir jaunimo darbo centrų veiklos ir kt.), trūko ir šiandien trūksta horizontaliuoju principu įgyvendinamų priemonių rezultato. Šie aspektai laikytini tobulintinais tiek politikos formavimo, tiek įgyvendinimo požiūriu. Pažymėtina ir keletas pozityvių aspektų, pvz., JTBA, turėdama aiškius įsipareigojimus EK vykdyti „Erasmus+“ programą, atskiromis minėtomis temomis dirbti neprivalo, tačiau, reaguodama į SADM pastabas ir siūlymus, pastaraisiais metais produktyviai prisidėjo prie darbo su nedirbančiais, nesimokančiais ir mokymuose nedalyvaujančiais asmenimis. Tokie sėkmingo darbo su jaunimu pavyzdžiai rodo, kad abi institucijos gali dirbti su jaunimu ne tik per jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas, atviruosius jaunimo centrus ir erdves, bet ir įtraukdamos platesnį veikėjų ratą ir taikydamos įvairesnes priemones. Peržiūrėjus šių įstaigų veiklą svarstytina, ar negalima būtų rasti tobulintų įgyvendinimo aspektų, kurie leistų šioms institucijoms prisidėti prie kitų, jaunimui ypač svarbių temų plėtojimo, tokių kaip, pvz., užimtumas, šeimos politika, demografiniai ir migracijos iššūkiai, jaunimo būsto politikos klausimai ir kita.

2016 m. rugsėjo 12 d. Valstybės kontrolės (toliau – VK) ataskaitoje ,,Jaunimo politikos strateginis planavimas ir priemonių įgyvendinimas Socialinės apsaugos ir darbo srityje“ Nr. VA‑P‑10-4-11 taip pat teigiama, kad neaiškus jaunimo projektų indėlis jaunimo politikos srityje siekiant jaunimo politikos tikslų ir kokybiško jų įgyvendinimo, ši sritis turi būti stiprinama ir tai galima pasiekti turint bendrą į kokybę orientuotą darbo su jaunimu sistemą. Šiuo projektu ir siekiama ją sukurti. Toje pačioje VK ataskaitoje teigiama, kad nedirbama su visomis jaunimo grupėmis, tačiau akivaizdu, kad dabartinė jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų sąranga pagal SADM kompetenciją nėra sukurta tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinti net SADM kompetencijai priklausančias jaunimo politikos priemones.

Akivaizdu, kad jaunimo politikos sistemoje turi būti stipri, į kokybinius kriterijus orientuota jaunimo politiką įgyvendinanti institucija.

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įvertinus minėtą problematiką, sujungus dvi mažas jaunimo politiką įgyvendinančias įstaigas ir tolygiai bei racionaliai perskirsčius turimą jų įdirbį, patirtį ES ir nacionaliniu lygmenimis, žmogiškųjų išteklių potencialą plėtoti jaunimo politiką, bus išspręstos šios problemos:

1. Jaunimo politikos priemonių įgyvendinimo netolygumas, kokybiško darbo su visomis jaunimo grupėmis užtikrinimo stoka;

2. Darbas tik su dalimi jaunimo pagal tuo metu esančius prioritetus, tuo pat metu neapibrėžiant kitų jaunimo politikos klausimų, nepakankamai vykdoma horizontaliuoju principu įgyvendinama politika;

3. Esamos institucinės sąrangos neatitiktis viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairėms.

Siekdama spręsti jaunimo politikos sistemoje identifikuotas problemas ir stiprinti jaunimo politikos įgyvendinamąjį lygmenį, SADM kolegija, sudaryta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. A1-611 ,,Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kolegijos sudarymo“ (toliau – SADM kolegija), posėdžio metu, posėdyje dalyvaujant ir JRD, JTBA, LiJOT vadovams, priėmė sprendimą prijungti JTBA prie JRD, taip stiprinant jaunimo politikos įgyvendinimą. Įgalioti naujai sukurtą instituciją įtraukti daugiau ir įvairių jaunimo grupių (pvz., jaunuoliai iš įkalinimo įstaigų, neįgalūs jauni asmenys, jaunos šeimos ir kt.).

Svarbu pažymėti, kad, siekiant užtikrinti tinkamą 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimą, užtikrinant nenutrūkstamą „Erasmus+“ programos jaunimo dalies įgyvendinimą, planuojama pertvarka bus įgyvendinama dviem etapais:

1) JTBA iš viešosios įstaigos bus pertvarkoma į biudžetinę įstaigą;

2) pertvarkyta JTBA bus prijungiama prie biudžetinės įstaigos JRD.

Reorganizacijai tinkamai įgyvendinti būtinas JTBA teisinės formos pakeitimas iš VšĮ į biudžetinę įstaigą, atsižvelgiant į tai, kad reorganizacijoje gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys.

Pirmuoju etapu VšĮ JTBA bus pertvarkoma į biudžetinę įstaigą teisės aktų nustatyta tvarka. Planuojama, kad JTBA pertvarkymas numatomas pradėti 2020 metų II ketvirtyje ir numatomas baigti III ketvirtyje. Numatomo pertvarkymo metu nebus mažinamas JTBA darbuotojų skaičius. Pertvarkymo metu ir po jo bus užtikrintas tęstinis ir nepertraukiamas „Erasmus+“ programos vykdymas.

Antruoju etapu pertvarkyta JTBA bus reorganizuojama prijungimo būdu ją prijungiant prie JRD. Planuojama, kad minėtų įstaigų reorganizavimo procedūros turėtų prasidėti 2020 metų IV ketvirtyje ir numatomas baigti 2021 metų II ketvirtyje. Planuojama, kad reorganizavimas turėtų užtrukti 6 mėnesius. Reorganizuota biudžetinė įstaiga bus sustiprinta padidėjusiu žmogiškųjų išteklių skaičiumi. Be to, jaunimo politiką įgyvendins viena įstaiga, tai lems efektyvesnį, visapusiškesnį ir koncentruotai vykdomą jaunimo politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Be kita ko, pertvarkos / reorganizacijos metu bus užtikrintas „Erasmus+“ programos vykdymas.

Siekiama, kad nurodyti pertvarkymo ir reorganizavimo procesai būtų baigti ir pertvarkyta biudžetinė įstaiga pradėtų veikti nuo 2021 metų liepos mėnesio.

Pažymėtina, kad tiek su JTBA, tiek su JRD vadovais 2019 metais buvo konsultuojamasi dėl numatomos šių įstaigų pertvarkos bei rengiamo JPPĮ pakeitimo projekto.

4. Į Įstatymo projektą įtrauktos naujos sąvokos: ,,išmanusis darbas su jaunimu“, ,,jaunimo informavimas ir konsultavimas“:

4.1. SADM, kaip valstybės institucija, atsakinga už jaunimo politikos formavimą, siekia kurti tokias priemones ir naudotis tokiais metodais, kurie yra priimtiniausi ir palankiausi jaunimui. Skaitmeninis raštingumas ir kiti XXI a. įgūdžiai yra itin svarbūs jaunimo savarankiškumo, socialinės įtraukties, įsidarbinimo galimybių ir kasdienio gyvenimo elementai. Jaunimas turi įvairių kompetencijų, leidžiančių jam veikti skaitmeninėje aplinkoje. Tačiau būsimame darbe ir kasdieniame gyvenime jaunimui reikės aktyvaus, lankstaus ir kritiško požiūrio į skaitmenines technologijas. Naudojantis išmaniuoju darbu su jaunimu, galima pasiekti atokiosiose vietovėse esantį jaunimą, neįgalųjį jaunimą ir kt. Todėl šiandien yra didelis poreikis plėtoti šį metodą visuose darbo su jaunimu veiklose.

4.2. Jaunimo informavimas ir konsultavimas – jaunam žmogui aktuali veikla, kuria suteikiama žinių jaunam žmogui svarbiais klausimais, užtikrinant, kad jis gautų jam reikalingą informaciją. Vykdomas darbas su jaunimu, jauni žmonės konsultuojami, kur jie gali rasti aktualią informaciją, tačiau niekur nėra aiškios apibrėžties, kas yra jaunimo informavimas ir konsultavimas. Siekiant spręsti šią problemą, minėtą sąvoką siekiama įtvirtinti teikiamame Įstatymo projekte. 

Siūloma, kad Įstatymas įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priimant visus sprendimus JTBA ir JRD įstaigų reorganizacijos klausimais, dalyvaudavo šių įstaigų vadovai. 2019 m. birželio 10 d. vykusiame SADM kolegijos posėdyje svarstytas JTBA prijungimo prie biudžetinės įstaigos JRD klausimas (2019 m. birželio 17 d. protokolas Nr. A8-2 pridedamas). Posėdžio metu buvo pritarta JTBA prijungimui prie JRD, tam pritarė ir įstaigų vadovai bei Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Įstaigų vadovai informavo, kad apie JTBA prijungimą prie JRD yra informuoti ir įstaigų darbuotojai.

6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai

Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas.

Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei padėčiai neturės.

7. Koks Įstatymo įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai

            Priimtas Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti ar pripažinti netekusiu galios teisės aktą, susijusį su pertvarkomų įstaigų pavadinimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“, padidinant didžiausią leistiną pareigybių skaičių socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose 20 pareigybių. Šį Vyriausybės nutarimą būtina keisti, nes šiuo metu JTBA yra 19,9 pareigybės ir visos jos faktiškai užimtos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalimi, darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Atsižvelgiant į tai, kad JRD didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius nustatomas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu, taip pat į tai, kad SADM neturi galimybių perskirstyti 20 pareigybių socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose bei įstaigose ir turi pareigą įgyvendinti Darbo kodekso reikalavimus, būtina didinti didžiausią leistiną pareigybių skaičių socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.

Taip pat reikės priimti teisės aktus, nustatančius dviejų naujų darbo su jaunimu formų (išmaniojo darbo su jaunimu bei jaunimo informavimo ir konsultavimo) formų tvarkas ir turinį.

9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte pateikiamos naujos ir tikslinamos sąvokos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.

10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams.

11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai

Iki Įstatymo įsigaliojimo SADM parengs teisės aktų projektus, būtinus naujos jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos veiklai nuo 2021 m. liepos 1 d. užtikrinti.

Reikės priimti teisės aktus, nustatančius dviejų naujų darbo su jaunimu formų (išmaniojo darbo su jaunimu bei jaunimo informavimo ir konsultavimo) tvarkas ir turinį.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Papildomų lėšų Įstatymui įgyvendinti nereikės. Lėšos Įstatymui įgyvendinti numatytos iš SADM jaunimo politikai vykdyti skiriamų asignavimų, todėl papildomai lėšų vykdomai pertvarkai prašoma nebus. Vykdoma pertvarka iš esmės yra orientuota į vykdomų funkcijų efektyvinimą. Tai leis tinkamai ir racionaliai įgyvendinti jaunimo politikos funkcijas vienoje įstaigoje, pasiekti platesnę jaunimo politikos tikslinių grupių auditoriją, vykdyti daugiau horizontalių jaunimo politikos priemonių (plačiau aprašyta šio aiškinamojo rašto 3 dalyje).

Pakeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“, kuris susijęs su Įstatymo įgyvendinimu, papildomai reikės 20 pareigybių, tačiau joms steigti papildomai lėšų neprireiks. Lėšos numatytos ir bus skiriamos iš SADM jaunimo politikai skiriamų asignavimų, iš kurių yra kofinansuojama JTBA veikla. SADM kasmet kofinansuoja JTBA įgyvendinamą programą „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso bei Europos jaunimo informacijos tinklo „Eurodesk“ veiklą (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020–2022 metų strateginis veiklos planas (toliau – SVP), programa „Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“, kodas (03-03), priemonė 03003030101 „Įgyvendinti jaunimo politikai skirtas priemones“) (2020 metams iš valstybės biudžeto tam skirta 165 tūkst. eurų), taip pat skiria finansavimą JRD išlaikyti (SVP programa „Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“, kodas (03-03), priemonė 03003030103 „Užtikrinti jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą, sudarant sąlygas Jaunimo reikalų departamento veiklai“) (2020 metams iš valstybės biudžeto tam skirta 334 tūkst. eurų). Minėtoms programoms įgyvendinti ir pareigybėms išlaikyti kasmet yra skiriama lėšų (apie 195 tūkst. eurų) ir iš Europos Komisijos. Pareigybės bus reikalingos tol, kol bus įgyvendinamos minėtos programos. Planuojama, kad lėšų suma, skiriama iš valstybės biudžeto pareigybėms išlaikyti, nesikeis tiek 2021 m., tiek 2022 m., tiek 2023 m., tačiau dalį lėšų reikės skirti darbo užmokesčiui. Preziumuojant, kad iš Europos Komisijos skiriamos dotacijos įgyvendinamoms programoms ir pareigybėms išlaikyti nurodytais metais taip pat nesikeis, planuojama, kad papildomų lėšų Įstatymui įgyvendinti neprireiks. Tačiau, atsižvelgiant į 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programavimo laikotarpį ir nesant iki galo aiškių sumų, numatomų skirti įgyvendinamoms programoms finansuoti, lieka neaiškus iš Europos Komisijos gaunamo finansavimo dydis, numatomas įgyvendinamų programų pareigybėms išlaikyti.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados

Rengiant Įstatymo projektą, vyko nuolatinės konsultacijos su socialiniais partneriais – LiJOT, SADM kolegijai priimant sprendimą dėl JTBA prijungimo prie JRD, SADM kolegijos posėdyje dalyvavo ir patys JRD, JTBA bei LiJOT įstaigų vadovai.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „jaunas žmogus“, „jaunimas“, ,,išmanusis darbas su jaunimu“, ,,jaunimo informavimas ir konsultavimas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.