LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-05-17 Nr. XIVP-1625
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Pagal projekto 2 straipsnio 4 dalimi Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms nuo 2023 m. gegužės 1 d. perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybių teritorijoje esančių miestų valstybinę žemę. Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės turtas (miestų teritorijoje esanti valstybinė žemė) bus perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybėms. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokios valstybinės žemės patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. viena valstybės institucija.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais:
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, įstatymų leidėjas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtino nuostatą ir siekį valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti centralizuotai. Pažymėtina, kad vykdant kito valstybės turto - valstybinių miškų valdymo reformą, įstatymų leidėjas Miškų įstatyme nustatė, kad valstybinius miškus valdo viena miškų urėdija vietoje anksčiau tokį valdymą atlikusių 42 miškų urėdijų. Taigi, pastaraisiais metais buvo vykdoma valstybės turto valdymo pertvarka, vykdant tokio turto valdymo centralizaciją, kai tokį turtą valdo vienas subjektas. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas miestuose esanti valstybinė žemė taip pat valdoma centralizuotai – šios žemės patikėtinis yra viena valstybės institucija. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma decentralizuoti miestuose esančios valstybinės žemės valdymą ir patikėjimo teise žemę perduoti valdyti savivaldybėms, kurių Lietuvos Respublikoje yra 60. Taigi, valstybinės žemės valdymas būtų perduodamas santykinai dideliam subjektų skaičiui. Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų užtikrinta vieninga, nuosekli tokio valstybės turto valdymo politika, vienoda turto disponavimo praktika. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu įstatymo projektu vietos savivaldai miestuose būtų suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybinė miestų žemė, reikalinga savivaldybėms, savivaldybių bendruomenių poreikiams tenkinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis savivaldybėms perduodama patikėjimo teise viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai bei kitoms reikmėms. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jau yra numatytas valstybinės žemės, reikalingos savivaldybių poreikiams tenkinti, perdavimas savivaldybių nuosavybėn ar ją valdyti patikėjimo teise.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Kaip jau buvo minėta, valstybinė žemė, reikalinga savivaldybių poreikių tenkinimui, jau yra perduota (perduodama) nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybėms. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu valstybė atsisakytų visos miestuose esančios valstybinės žemės valdymo ir disponavimo teisių, tokios žemės valdymo ir disponavimo teises suteikdama savivaldybėms, jų poreikiams tenkinti, kas galimai sąlygotų tokios valstybinės žemės naudojimą savivaldybės bendruomenės, bet ne visos visuomenės poreikių tenkinimui. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-6 ,,Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“ pažymėjo, kad audito metu nustatyta, kad 39 (iš 49) savivaldybės neužtikrino, kad 53 proc. savivaldybėms patikėto valstybės nekilnojamojo turto būtų, racionaliai valdoma ir naudojama, o priimami sprendimai dėl šio turto naudojimo ir valdymo užtikrintų maksimalią naudą visuomenei ir jos interesų tenkinimą[1]. Atlikto audito tikslas – įvertinti, ar savivaldybėms patikėjimo teise perduotas valstybės nekilnojamasis turtas valdomas efektyviai. Taigi, valstybinio audito metu nustačius, kad nemaža dalis savivaldybių neužtikrina joms jau perduoto valstybės nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir naudojimo, teikiamu įstatymo projektu savivaldybėms siūloma perduoti dar daugiau valstybės nekilnojamojo turto.
Be to, pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę nuo 2023 m. gegužės 1 d. vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teikiamo projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo VI1 skyriuje nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, perdavus valstybinės žemės miestuose patikėjimo teises savivaldybėms, į savivaldybių administracijas bus perkelta nuo 206 iki 298 Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš Nacionalinės žemės tarnybos bus perduota 112 pareigybių (etatų) žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų vykdymui, o 15 pareigybių (etatų) žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinei priežiūrai vykdyti. Taigi, kyla pagrįstų abejonių, ar Nacionalinė žemės tarnyba, sumažėjus darbuotojų skaičiui, sugebėtų realiai vykdyti 60 savivaldybių - valstybinės žemės miestuose patikėtinių - veiklos priežiūrą ir kontrolę, jiems valdant patikėtą valstybinę žemę miestuose. Manytina, kad vienos valstybės institucijos, kuri pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykdo valstybinės žemės miestuose patikėtinio funkcijas, kontrolė ir veiklos priežiūra galėtų būti efektyvesnė, nei veiklos šioje srityje priežiūra ir kontrolė didelio skaičių savivaldybių.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte ir 6 dalyje atitinkamai nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirta sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas, o išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar sprendimų priėmimas, įgyvendinant valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisę, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės tarybų priimamų teisės aktų priėmimo procedūras, būtų efektyvesnis nei sprendimų priėmimo procedūros, vykdomos pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.
2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre.
3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda“ siūloma apibrėžti sąvoką „racionaliai tvarkoma žemės valda“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatose tebevartojama ankstesnioji sąvoka „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose projekto nuostatose suvienodinti sąvokų vartojimą.
4. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,ūkis”. Pažymėtina, kad Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimas. Jeigu teikiamame projekte turimas tikslas apibrėžti ne bet kokio ūkio, bet būtent ūkininko ūkio sąvoką, tai atkreipiame dėmesį, kad teikiamame projekte siūlomas sąvokos ,,ūkis” apibrėžimas neatitinka Ūkininko ūkio įstatyme apibrėžtos sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūlomo sąvokos ,,ūkis” apibrėžimo nereikėtų patikslinti atsižvelgiant į Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas. Be to, šiose projekto nuostatose dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
5. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „žemės sklypo naudojimo būdas“, tačiau toliau įstatymo tekste yra vartojama ne tik ši sąvoka, bet ir sąvokos „žemės naudojimo būdas“, „naudojimo būdas“ ar tik „būdas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme apibrėžtų sąvokų nuoseklaus vartojimo, reikėtų peržiūrėti visą keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną ir tą pačią, įstatyme apibrėžtą sąvoką.
6. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje po žodžių „prie kito“ įrašytinas žodis „žemės“.
7. Teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje pateiktos sąvokos ,,žemėtvarkos projektas” apibrėžimo. Atkreipiame dėmesį, kad ši sąvoka projekte vartojama kaip sudėtinė sąvokų „kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, „žemės reformos žemėtvarkos projektai“ dalis, pavyzdžiui teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors „kaimo plėtros žemėtvarkos projekto“ apibrėžimas yra detalizuotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (2014 m. liepos 28 d. redakcija) patvirtintose Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse, Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje neturėtų būti pateiktas šios sąvokos apibrėžimas.
8. Tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, vietoje žodžio „Nacionalinė“ įrašant žodį „Nacionalinės“. Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų vartoti pilną nurodytos institucijos pavadinimą, nes pavadinimo trumpinys yra įvestas tik projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
9. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodomi sandoriai, kurie gali būti sudaromi disponuojant valstybine žeme. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad valstybės turtu disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatą.
10. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatose nurodytų Aplinkos apsaugos ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų pavadinimams.
11. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte valstybinės žemės patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondas siūloma įrašyti valstybės įmonę Žemės informacijos centras. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1176(2)) ir su juo susiję įstatymų projektai, kuriais valstybės įmonė Valstybės žemės fondas keičiama į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centras. Pažymėtina, kad projekte Nr. XIVP-1176(2) ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data yra 2023 m. sausio 3 d., tai yra vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, nei teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje ir abiem projektais keičiamo įstatymo nuostatose vartoti vieną kurį iš siūlomų valstybės įmonės pavadinimų. Be to, turėtų būti derinamos ir skirtingai abiejuose projektuose dėstomos keičiamo įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio atitinkamos nuostatos ir kt.).
12. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „miškų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas šio įstatymo pavadinimas pirmą kartą vartojamas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo 11 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 40 straipsnio 8 daliai dėl jose nurodytų įstatymų pavadinimų.
13. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti valstybinių žemės sklypų perdavimą viešosios transporto infrastruktūros valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 23 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695 (jo įsigaliojimo data yra numatyta 2023 m. sausio 2 d.), minėti atsisakymo derinti pagrindai yra įtvirtinti keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnyje, tačiau vadovaujantis teikiamo projekto 3 straipsniu, „įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-695“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad atsisakymo derinti pagrindai turėtų būti nustatyti įstatyme, todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti.
14. Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje po žodžių „negali perduoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“, o vietoj formuluotės „miško žemės ar kitus žemės sklypus“ įrašytina formuluotė „valstybinės miško žemės ar kitus valstybinės žemės sklypus“.
15. Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje prieš abu žodžius „žemės“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies antrajam sakiniui.
16. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes, nes pagal vienas projekto nuostatas yra atlyginama „sodinių“ vertė (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 19 dalis), o pagal kitas – „želdinių“ vertė (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 ir 9 dalys).
17. Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant, kad išnuomojama valstybinė žemė ar valstybinės žemės sklypas ir kad turimas omenyje būtent valstybinės žemės nuomos terminas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, taip pat 11 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatams, kuriose nenurodyta kokios nuosavybės žemės sklypas ar žemė turima omenyje.
18. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama jeigu ,,jos reikia Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiais projektams”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius projektus apimtų nuostata ,,kiti valstybei svarbūs projektai” bei kuris subjektas turėtų teisę nustatyti, kad atitinkamas projektas, išskyrus tuos, kuriuos valstybei svarbiais projektais pripažintų Vyriausybė, yra svarbus valstybei. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą.
19. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, be aukciono išnuomojami Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai arba kriterijai, pagal kuriuos tokius dydžius nustatytų Vyriausybė, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vartojamą formuluotę „žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų“ siūlytina tikslinti formuluote „valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų“.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą bei projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 ir 15 dalių, kurios įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., nuostatas.
20. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje po formuluotės „Jei tokių asmenų nėra,“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės ūkio paskirties“, o po žodžio „išnuomoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“; trečiajame sakinyje po žodžių „yra keli,“ įrašytinas žodis „valstybinės“.
21. Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės“, po žodžio „skaičiuojamas“ įrašytinas žodis „valstybinės“.
22. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „pagrindinę“ įrašytinas žodis „žemės“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo 21 straipsnio 1 punktui.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. balandžio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1048, kurio 1 straipsniu Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį papildė nauju 7 punktu ir kuris įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Iš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar minėto įstatymo nuostatos yra inkorporuotos į projektu keičiamą įstatymą, ar ne. Taip pat nėra pakankamai aišku, ar ir minėto įstatymo 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 47 straipsnio pakeitimai yra inkorporuoti į projektu keičiamą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų derinti su minėto įstatymo nuostatomis.
24. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, ją suderinant su Civilinio kodekso 4.129 straipsniu, pagal kurį atlyginami ne dėl servituto nustatymo asmenų patirti nuostoliai, bet dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai.
25. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų, nustatant į kokį subjektą reikėtų kreiptis dėl nuostolių, patirtų nustatant servitutą, kai servitutas reikalingas valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, ir kaip tokiu atveju atlyginami atsiradę nuostoliai.
26. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos ministerijos pavadinime brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
27. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuojama ir šioje dalyje nurodytos valstybės įmonės kompetencija reguliuojant žemės santykius, atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio pavadinimas.
28. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio nuostatas, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodis „valstybinės“ turėtų būti perkeltas ir įrašytas po žodžio „nustato“.
29. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“. Abejotina, ar viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti kitą – nesuinteresuotą instituciją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aukščiau nurodytais atvejais.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatas.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 13, 21, 34, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2193, kurio 5 straipsniu Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį išdėstė nauja redakcija. Pažymėtina, kad ši Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir teikiamas projektas. Taigi, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos. Siekiant to išvengti, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo nuostatomis.
31. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant, kad šioje dalyje nurodytus poįstatyminius teisės aktus tvirtina ne ministerijos, o atitinkamų sričių ministrai. Pritarus šiai pastabai, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies nuostatas, išbraukiant jose žodžius „Lietuvos Respublikos“.
32. Siekiant nuoseklumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti pilną Viešųjų pirkimų įstatymo pavadinimą, o projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje – šio įstatymo sutrumpintą pavadinimą.
33. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje tikslintinas jose nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. vietoj formuluotės „Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“.
Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jose įrašant sutrumpintą šio įstatymo pavadinimą.
34. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „atvejus, kai“ įrašytinas žodis „pagrindinė“.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte „vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatose vartojama formuluotė „teisės aktų nustatyta tvarka“ tikslintina.
36. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti ir šio straipsnio nuostatose vartojamas tokio pažymėjimo termino trumpinys „kvalifikacijos pažymėjimas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatos, kuriose vartojamas terminas „geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiame termine nereikėtų išbraukti žodžio „geodezininko“.
37. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis tikslintina, nurodant kokių dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontroliavimas turimas omenyje.
38. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra suprantamos, nes neaišku, kokio turinio nuostatas siekiama nustatyti, ar siekiama nustatyti, kad, atliekant žemės naudojimo patikrinimą, tikrinama ar objektas atitinka visus keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 – 7 punktus, ar turima omenyje kas kita. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „tikrinamas objektas“ turinys.
39. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai teikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar prašymas galėtų būti teikiamas bet kuriam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, ar teritoriniam padaliniui, kuris veikia teritorijoje, apimančioje žemės sklypo buvimo vietą, ar padalinys, kuriam teikiamas prašymas turėtų būti nustatomas pagal kitus kriterijus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.
40. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūloma nustatyti asmenų – tiek fizinių, tiek juridinių - atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 53 straipsnyje dėstomas teisinis reguliavimas neatitinka susiklosčiusios teisėkūros praktikos.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad fizinių asmenų, juridinių asmenų vadovų bei kitų atsakingų asmenų atsakomybė už administracinius nusižengimus yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), tuo tarpu juridinių asmenų atsakomybė yra dėstoma specialiuosiuose, atitinkamą sritį reguliuojančiuose įstatymuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, Statybos, Aplinkos apsaugos, Alkoholio kontrolės, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymuose. Šiuose specialiuosiuose įstatymuose yra išsamiai reglamentuojama, kas yra laikoma įstatymo pažeidimu, išsamiai apibrėžiami visi subjektyvieji ir objektyvieji teisės pažeidimo požymiai, nustatoma atsakomybės už šiuos įstatymo pažeidimus taikymo tvarka, sankcijas skiriantys subjektai, protokolų surašymo tvarka, bylų nagrinėjimo procesas ir terminai, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, baudos dydžio nustatymo taisyklės ir pan. Būtent išvardintomis specialiesiems įstatymams būdingomis nuostatomis turėtų būti pildomas ir vertinamas įstatymo projektas.
Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Juridiniams asmenims taikomos sankcijos atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose fiziniams asmenims taikomas sankcijas“. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu yra sukuriama situacija, kai juridiniams asmenims būtų de facto taikomos ANK nuostatos. Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas ne tik neatitinka ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatų - pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte – bet ir neatsižvelgia į fizinių ir juridinių asmenų sisteminius skirtumus sankcijų taikymo srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai juridiniams asmenims už tuos pačius teisės pažeidimus yra taikomos kur kas didesnės baudos nei fiziniams asmenims. Be to, tam tikrų specifinių administracinių nuobaudų taikymas (pavyzdžiui, įspėjimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 3 dalyje bei 333 straipsnio 1 dalyje) juridiniams asmenims apskritai nėra būdingas.
Trečia, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies formuluotė, nes juridinių asmenų padaliniams bei užsienio organizacijoms ir jų padaliniams turėtų būti taikoma atsakomybė už pažeidimus, o ne „taikomi pažeidimai“.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina sistemiškai tobulinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, aiškiai išskiriant fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už įstatymo pažeidimus reglamentavimą.
41. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 13 - 17 dalių nuostatas, projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“, įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“.
42. Pagal projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, kurioje pateiktas sąvokos ,,žemės naudojimo valstybinė kontrolė“ apibrėžimas, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji institucija tokią veiklą pradėtų vykdyti nuo 2023 m. gegužės 1 d. Ši nuostata nedera su projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Siekiant projekto nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų dėstomas keičiamo įstatymo 36 straipsnis, įsigaliosiantis 2023 m. gegužės 1 d., nustatant, kad nuo šios datos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei šios institucijos teises, vykdant tokią kontrolę.
43. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės įmonė Žemės ir informacijos centras yra visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose) patikėtinis. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Numatoma, kad VĮ ŽIC valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėjimo teisė perduodama įstatymu“. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės įmonei Žemės informacijos centras būtų perduodami priimant atskirą įstatymą, ar perduodami šiuo įstatymu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
44. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nutarimas ir priėmimo – perdavimo aktai, kuriais savivaldybėms patikėjimo teise perduodama miestų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė, parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas privalėtų parengti aukščiau minėtų Vyriausybės nutarimų ir priėmimo – perdavimo aktų projektus bei juos suderinti su Aplinkos ministerija bei atitinkamomis savivaldybėmis. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujanti aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatas.
45. Siekiant aiškumo, reikėtų tarpusavyje suvienodinti projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamą formuluotę „savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės“, šio straipsnio 4 dalyje vartojamas formuluotes „Valstybinė žemė miestų administracinėse ribose“, „savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose“, „savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės“.
46. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 7 dalies nuostatose išbraukiamos nuostatos, nustatančios, kad „jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo“. Atsisakius šių nuostatų nėra aišku, kas būtų daroma su savivaldybės reikmėms perduota ir toms reikmėms nebenaudojama valstybine žeme tose savivaldybės teritorijose, kurios nėra miestų administracinėse ribose. Ši pastaba taikytina ir dėl pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės perdavimo, kuri savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu perduodama kitoms reikmėms.
47. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 15 dalyje reikėtų vartoti sutrumpintus joje nurodytų įstatymų pavadinimus. Be to, siūlytina peržiūrėti projekto 2 straipsnyje dėstomas visas keičiamo įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. ir šių nuostatų inkorporavimo į naują Žemės įstatymo redakciją, įsigaliosiančią 2023 m. gegužės 1 d., kontekste, šiose projekto nuostatose nurodytus pilnus ar sutrumpintus įstatymo pavadinimus tikslinti pagal nustatytus teisės technikos reikalavimus.
48. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų vartoti pilnus joje nurodytų ministerijų pavadinimus.
49. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai nustato Vyriausybė.“ Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, valstybinės žemės sklypų, kuriuos savivaldybės turėtų teisę suteikti panaudos pagrindais kitiems asmenims, ploto dydžiai ir vertė turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme arba keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos Vyriausybė nustatytų suteiktinų pagal panaudą valstybinių žemės sklypų dydžius bei vertę. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatą nereikėtų formuluoti kaip imperatyvią normą, nustatant, kad savivaldybės, gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą, turėtų teisę suteikti pagal panaudą tik nustatytą ploto bei vertės dydį neviršijančius valstybinės žemės sklypus. Kitu atveju, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad žemės sklypus, neatitinkančius ploto ir vertės kriterijų, savivaldybės galėtų suteikti pagal panaudą ir negavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo.
Kartu svarstytina, ar nuostatos ,,kriterijus, taikomus <...> panaudai, nustato Vyriausybė“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, kokius dar kriterijus nustatytų Vyriausybė, t. y. ar papildomus kriterijus valstybinės žemės sklypams, kuriuo pagal panaudą galėtų suteikti savivaldybės, ar kriterijus žemės panaudos suteikimo procedūroms.
Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytoms pastaboms, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatas.
50. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio straipsnio 13 dalyje nustatytą tvarką“ tikslintina, nes projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje jokia tvarka nenurodoma. Svarstytina, ar nuoroda neturėtų būti pateikiama į projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16 dalį.
51. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiomis teisėmis valstybinės žemės sklypas prieš jo pardavimą būtų perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Jeigu žemės sklypas Nacionalinei žemės tarnybai būtų perduodamas patikėjimo teise, tai projekte tai turėtų būti aiškiai nurodyti.
52. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės teritorijoje (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti) per vienerius kalendorinius metus žemės ūkio paskirties žemės keitimas negali viršyti vieno procento bendrojo savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus nustatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti atvejų, kai savivaldybės teritorijoje keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę gali būti pateikta prašymų, kuriuose nurodytas žemės ūkio paskirties žemės plotas viršytų vieną procentą savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, o prašymuose nebūtų duomenų, kad bent vienas iš jų atitinka projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalies 1-5 dalyje nurodytas išimtis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis tokiu atveju būtų atrinkti asmenys, kuriems būtų leidžiama keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
53. Nėra aiškus, projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų tarpusavio santykis, t. y., šio straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad žemės ūkio paskirties žemės keitimo apribojimas netaikomas miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose, o pagal šio straipsnio 11 dalį į vieno procento apskaičiavimo nuostatas yra įtraukiamas bendras konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatas „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar į vieno procento apskaičiavimo taisyklę yra įtraukiamos miestelių teritorijos, ar ne.
54. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje po žodžių „inicijuojantys žemės ūkio paskirties“ įrašytinas žodis „žemės“.
55. Iš projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų, nėra aiškus šių projektų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y. neaišku, ar asmenys, kurie inicijuoja žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimą ir kurie pagal projekto nuostatas vienais metais privalėtų mokėti kompensaciją, negalėtų atidėti žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimo kitiems metams, kai bus iš naujo perskaičiuojamas vienas procentas bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančios žemės ūkio paskirties žemės ploto, ir tokiu būdu išvengti kompensacijos mokėjimo. Taip pat nėra aišku, kaip būtų mokama kompensacija, jei žemės sklypas yra dviejų ir daugiau savivaldybių teritorijose, ir vienoje savivaldybėje yra viršijamas vienas procentas, o kitoje ne.
56. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, projekto 2 straipsnyje turėtų būti dėstoma ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkto nauja redakcija, nes nuo 2023 m. gegužės 1 d. šiame punkte nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas atliks Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
57. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 4 punkte nėra pakankamai aiškus jose vartojamos formuluotės „žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų“ turinys, nes kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas terminas „žemės konsolidacijos projektas“.
58. Tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies struktūrinių dalių numeracija.
59. Nėra aiškios projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, kokius sandorius (visus ar tik keičiamame įstatyme nustatytus žemės sandorius) ir su kokio objekto (valstybinės žemės ar kito turto) patikėjimo teisės įgyvendinimu tie sandoriai turėtų būti susiję, kuriuos privalėtų tikrinti Nacionalinė žemės tarnyba.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų, 4 dalies nuostatoms.
60. Tikslintinas projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 5 punktas, detalizuojant kreipimosi į teismą tikslą – „kreipiasi į teismą dėl...“.
61. Tikslintinas projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 4 dalies 4 punktas, detalizuojant, kokie/kokiame keičiamo įstatymo straipsnyje nurodyti sprendimai buvo sustabdyti.
62. Siekiant įstatyme suvienodinti formuluočių vartojimą, projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 6 ir 7 dalyse, keičiamo įstatymo 352 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų“ siūlytina įrašyti „valstybinės žemės patikėtinių“.
63. Redakciniu aspektu tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 8 dalis, nes sprendimų vykdymas įprastai yra sustabdomas, o ne nutraukiamas.
64. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad Nacionalinė žemės tarnyba atitinkamiems subjektams pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliotinai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, tačiau taip pat šiose nuostatose minėtiems kolegialiems subjektams ir subjektų kolegialiems valdymo organams suteikiamas ir galimas 1 mėnesio terminas šiam reikalavimui apsvarstyti. Tokiu atveju nėra aišku, ką reiškia reikalavimas „neatidėliotinai įgyvendinti“.
65. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokius veiksmus atliktų Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu šiose nuostatose nurodytą reikalavimą atsisakytų įvykdyti valstybės įmonė Žemės informacijos centras.
66. Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti pildoma projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 352 straipsnio 4 dalis, nes vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Nacionalinė žemės tarnyba į teismą dėl viešąjį interesą pažeidžiančių administracinių sprendimų, veiksmų/neveikimo gali kreiptis tik nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai pasinaudojus administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, teisė/pareiga kreiptis į teismą nėra nustatyta.
67. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 13 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kokios konkrečiai procedūros šioje straipsnio dalyje turimos omenyje. Taip pat nėra aišku, kodėl pasirinkta būtent 2023 m. balandžio 30 d. data, ne projekto 2 straipsnyje išdėstytų keičiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimo data.
68. Projekto 2 straipsnio 15 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ turinys, nes neaišku, kuri įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. ar 2023 m. gegužės 1 d. - turima omenyje.
69. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galėtų būti aiškinamas taip, kad, įsigaliojus įstatymui, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pakeičia registro duomenis ir visų valstybinės žemės sklypų, kuriuos iki įstatymo įsigaliojimo patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba, patikėtiniu nurodo savivaldybes, ,,kurios teritorijoje yra miestas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms patikėjimo teise perduodama ne bet kuri valstybinė žemė, bet valstybinė žemė, esanti miestų administracinėse ribose. Be to, valstybinė žemė savivaldybėms būtų perduodama Vyriausybės nutarimais, taip pat pasirašomas valstybinės žemės priėmimo - perdavimo aktas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registre savivaldybes valstybinės žemės patikėtiniais galėtų nurodyti tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, t. y. galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės priėmimo - perdavimo aktui. Projekto nuostatos tikslintinos.
70. Projekto 2 straipsnio 17 dalyje reikėtų nustatyti momentą, nuo kada savivaldybės būtų laikomos perėmusios Nacionalinės žemė tarnybos teises pagal jos sudarytas valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose ir Vyriausybės nutarimais perduotų patikėjimo teise savivaldybėms, sutartis. Be to, svarstytina, ar nuostatos ,,neįvykdytose sutartyse“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,nepasibaigusiose sutartyse“. Kartu, svarstytina, ar data ,,iki 2022 m. gruodžio 31 d.” neturėtų būti pakeista data ,,iki 2023 m. balandžio 30 d.”
Taip pat nėra aišku, kokias argumentais remiantis teisių ir pareigų perėmimas siejamas su sudarytų sutarčių ,,nepakeitimu“, t. y. pakeistose sutartyse teisių perėmimas jau neįvyktų. Nesant pagrįstų tokio teisinio reguliavimo nustatymo argumentų, svarstytina, ar pastarosios nuostatos nereikėtų atsisakyti.
71. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]