AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. 1-722 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 371 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau VSĮĮ) Nr. I -722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais siekiama, kad bendrovių vadovams būtų panaikintas draudimas eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Pagal šiuo metu galiojančias įstatymų normas nesudaroma galimybė tos pačios įmonės vadovui toliau tęsti darbus, neatsižvelgiant į jo darbų kokybe t. y. gerai ar blogai atliekamos pareigos, ilgiau nei 10 metų iš eilės. Tokios teisės normų taikymas šiuo atveju prieštarauja teisinei logikai ir sudaromas prielaidos esamam vadovui nedėti maksimalių pastangų užtikrinant kokybišką įmonės valdymą, kuris būtų pagrįstas inovatyviu požiūriu. Dar 2018 m. liepos 26 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Bendrovių valdysenos komiteto rekomendacijose Lietuvai buvo aiškiai akcentuota atsisakyti ABĮ nuostatų, nustatančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo. Akcentuota, kad tai padėtų išvengti tendencijos, kai antrą kadenciją dirbantis vadovas, ypač kadencijos pabaigoje, nesistengtų vykdyti jam iškeltų uždavinių, siekti gerų rezultatų, nes nepriklausomai nuo darbo rezultatų, jis vis tiek bus atšauktas iš pareigų. Tai vienareikšmiškai prieštarauja vienai iš pagrindinių gerosios įmonės valdysenos principų. Įmonių vadovams keliami aukšti tiek asmeniniai, tiek profesinės kompetencijos reikalavimai, tačiau šiuo metu nepaliekama jokia terpė valstybės ar savivaldybės valdomoms įmonėms išsaugoti gerai dirbanti vadovą, nors pačios gali bet kada priimti daugelį sprendimų, pvz.: atleisti netenkinantį jų lūkesčių vadovą. Atsisakius vadovų kadencijų skaičiaus ribojimų esantys vadovai ir toliau tęstų esamus darbus, turėtų mažiau neigiamas įtakos įmonės veiklos tęstinumui keičiantis vadovams, o taip pat būtų labiau patraukli naujiems kandidatams siekti įmonės vadovo pareigų ir atsakomybių. Šią mintį sustiprina ir tai, kad ABĮ 33 str. 6 d. aiškiai nustato, kad valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas, todėl bendrovių vadovams kadencijų skaičius taip pat turėtų būti neribojamas. Šiuo metu įstatymų leidėjas nepakeitęs VSĮĮ 11 str. 1 d. ir 2 d. ir akcinių bendrovių įstatymo 371 str., pažeidžia G20/EBPO stojimo metu prisiimtus įsipareigojimus ir korporatyvinio valdymo principus.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Antanas Čepononis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu VSĮĮ nr. 1-722 11 straipsnis nusako, kad įmonės vadovas priimamas į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios įmonės vadovu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus pirmajai kadencijai, įmonės vadovas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu gali būti skiriamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka likus 3 mėnesiams iki vadovo pirmosios kadencijos pabaigos. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priėmusi sprendimą neskirti įmonės vadovo antrajai kadencijai, likus 3 mėnesiams iki įmonės vadovo pirmosios kadencijos pabaigos, taip pat likus 3 mėnesiams iki įmonės vadovo antrosios kadencijos pabaigos, organizuoja viešą konkursą įmonės vadovo pareigoms eiti. Pasibaigus antrajai kadencijai, įmonės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų. Bei ABĮ nr. VIII-1835 371 straipsnis nustato, kad bendrovės, taip pat jos dukterinės bendrovės (toliau – grupė) vadovas priimamas į darbą 5 metų kadencijai, tas pats asmuo tos pačios grupės vadovu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus pirmajai kadencijai, grupės vadovas gali būti renkamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar grupės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu grupė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus, bei pasibaigus antrajai kadencijai, grupės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
VSĮĮ nr. 1-722 11 straipsnio pakeitimu siekiama, kad įmonės vadovas priimamas į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai ir kad to paties asmens skyrimo tos pačios įmonės vadovu kadencijų skaičius nebūtų ribojamas. Pasibaigus kadencijai, įmonės vadovas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu gali būti skiriamas 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo buvusios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka likus 3 mėnesiams iki vadovo kadencijos pabaigos. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priėmusi sprendimą neskirti įmonės vadovo kitai kadencijai, likus 3 mėnesiams iki įmonės vadovo kadencijos pabaigos, organizuoja viešą konkursą įmonės vadovo pareigoms eiti.
ABĮ nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimu siekiama, kad Bendrovės, taip pat jos dukterinės bendrovės (toliau – grupė) vadovas priimamas į darbą 5 metų kadencijai. To paties asmens skyrimo tos pačios įmonės vadovu kadencijų skaičius neribojamas. Pasibaigus kadencijai grupės vadovas atšaukiamas iš pareigų. Tas pats asmuo gali būti renkamas kitai kadencijai. Sprendimą dėl esamo vadovo tinkamumo eiti pareigas kitai kadencijai priima bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - stebėtojų tarybą, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas) įvertinusi ar praėjusios kadencijos laikotarpiu grupė pasiekė jai nustatytus veiklos tikslus. Jeigu grupės vadovas buvo išrinktas grupės valdybos nariu, atšaukus jį iš pareigų, arba pasibaigus su juo sudarytai darbo sutarčiai kitais pagrindais, jis atšaukiamas ir iš grupės valdybos narių.
Priėmus įstatymų projektų pakeitimus būtų sudaryta galimybė tos pačios įmonės vadovui, gerai atliekančiam pareigas, toliau tęsti darbus, taip vadovas eidamas pareigas ilgiau nei 10 metų užtikrintų įmonės maksimalius rezultatus ir kokybišką įmonės valdymą. Kadangi ir taip vadovams yra keliami dideli, bei profesinės kompetencijos reikalaujantys standartai, iš pareigų būtų atleidžiami tik nepatenkinantys lūkesčių. Pataisos būtų labai aktualios ir mažesniuose miestuose, kadangi yra sudėtingiau rasti kompetentingus ir patyrusius vadovus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo projektų paketo pasekmių nenumatoma. Priešingai – tai pastiprintų tendenciją rasti kompetentingus ir patyrusius vadovus, bei išlaikyti iškeltų tikslų rezultatyvumą.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektai įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektuose siūlomi pakeitimai yra susiję su verslo sąlygų gerinimu ir konkurencingumu.
Užtikrins kokybišką įmonių valdymą, turėtų mažiau neigiamas įtakos įmonės veiklos tęstinumui keičiantis vadovams ir būtų labiau patraukli naujiems kandidatams siekti įmonės vadovo pareigų ir atsakomybių.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Pritarus siūlomiems pakeitimams, kitų norminių teisės aktų keisti nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymams įgyvendinti teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus įstatymų projektus, neigiamo poveikio valstybės, savivaldybės biudžetams, kitiems valstybės įsteigtiems fondams nenumatoma.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
2018 m. liepos 26 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Bendrovių valdysenos komiteto rekomendacijose Lietuvai buvo aiškiai akcentuota atsisakyti Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) nuostatų, nustatančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo. Akcentuota, kad tai padėtų išvengti tendencijos, kai antrą kadenciją dirbantis vadovas, ypač kadencijos pabaigoje, nesistengtų vykdyti jam iškeltų uždavinių, siekti gerų rezultatų, nes nepriklausomai nuo darbo rezultatų, jis vis tiek bus atšauktas iš pareigų.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „kadencijų skaičius“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia Seimo nariai:
Antanas Čepononis
Edmundas Pupinis
Jonas Gudauskas
Juozas Vaižgalys
Algis Strelčiūnas
Mindaugas Skritulskas
Juozas Baublys
Valdas Rakutis
Linas Slušnys
Justinas Urbanavičius
Kęstutis Vilkauskas