|
1.
|
18
|
|
Argumentai:
Testavimas ir ankstyva diagnostika yra viena iš svarbiausių
pandemijos valdymo priemonių. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis
testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau
nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir
išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis,
taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek vien nepaskiepytų
asmenų testavimas, nėra pakankamas, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo
ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje, būtina testuoti visus darbuotojus ir
nemokamai. Nevaldomas Covid-19 plitimas parodė, kad Vyriausybės taktika
galimybių paso pagalba suteikti privilegijas vakcinuotiems asmenims ir
leidimą nesisaugoti sukūrė netikrą saugumo jausmą, kuris prisidėjo prie
viruso plitimo ir vakcinuotų asmenų ligų bei mirčių. Lietuvos Respublikos
Sveikatos ministerija pabrėžia, kad Kadangi virusas yra naujas, šiuo metu
nėra pakankamai žinių, kiek laiko po vakcinacijos išliks imunitetas, taip pat
neaišku, ar bus reikalinga reguliari revakcinacija. Taip pat Sveikatos
apsaugos ministerija skelbė, kad vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) apsaugo
nuo simptominės COVID-19 ligos ir, svarbiausia, nuo jos sunkių formų bei
mirties, tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių
infekcijos požymių kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti
virusą kitiems asmenims. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės
įstatymo Nr. I-1553 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu
siūloma numatyti prievolę, kad darbuotojai patys turėtų susimokėti už
testavimą, tačiau toks reguliavimas neskatins darbuotojus ir kitus
gyventojus testuotis, todėl siekiant suvaldyti pandemiją būtina suteikti
galimybę visiems Lietuvos gyventojams nemokamai testuotis nuo užkrečiamųjų ligų, dėl kurių yra paskelbta
valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 18 straipsnio
pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją
išdėstyti taip:
,,7. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo
užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka
darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas,
jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Visų Lietuvos gyventojų Darbuotojų,
dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose
leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai
besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta
valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše,
sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra
paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai Vyriausybės nutarime dėl valstybės
lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos
Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas)
nurodytos vakcinos (toliau – vakcina) yra prieinamos, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu –
darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl
medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro
patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės
kontraindikacijos). Darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, ir
darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų,
sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra
paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis
Vyriausybės nustatyta tvarka.“
|
|
2.
|
3
|
|
Argumentai:
Testavimas ir ankstyva diagnostika yra viena iš svarbiausių
pandemijos valdymo priemonių. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis
testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau
nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir
išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis,
taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek vien nepaskiepytų
asmenų testavimas, nėra pakankamas, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo
ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje, būtina testuoti visus darbuotojus ir
nemokamai. Nevaldomas Covid-19 plitimas parodė, kad Vyriausybės taktika
galimybių paso pagalba suteikti privilegijas vakcinuotiems asmenims ir
leidimą nesisaugoti sukūrė netikrą saugumo jausmą, kuris prisidėjo prie
viruso plitimo ir vakcinuotų asmenų ligų bei mirčių. Lietuvos Respublikos
Sveikatos ministerija pabrėžia, kad Kadangi virusas yra naujas, šiuo metu
nėra pakankamai žinių, kiek laiko po vakcinacijos išliks imunitetas, taip pat
neaišku, ar bus reikalinga reguliari revakcinacija. Taip pat Sveikatos
apsaugos ministerija skelbė, kad vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) apsaugo
nuo simptominės COVID-19 ligos ir, svarbiausia, nuo jos sunkių formų bei
mirties, tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių
infekcijos požymių kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti
virusą kitiems asmenims. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės
įstatymo Nr. I-1553 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu
siūloma numatyti prievolę, kad darbuotojai patys turėtų susimokėti už
testavimą, tačiau toks reguliavimas neskatins darbuotojus ir kitus
gyventojus testuotis, todėl siekiant suvaldyti pandemiją būtina suteikti
galimybę visiems Lietuvos gyventojams nemokamai testuotis nuo užkrečiamųjų ligų, dėl kurių yra paskelbta
valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 40 straipsnio
pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnio 2 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„2) valstybės lygio ekstremaliosios
situacijos, paskelbtos dėl užkrečiamosios ligos, karantino ir (ar) riboto
karantino, kurie nustatomi pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus, priemonių
taikymas žmonėms, jų sveikatos patikrinimai, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio
7 dalyje nurodytais atvejais, kai sveikatos patikrinimai finansuojami
darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis,
mikrobiologiniai tyrimai, ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika,
izoliavimas, atliekami Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautinės teisės aktų
nustatyta tvarka;““
|
|
3.
|
|
|
Argumentai:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos
teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. Teisės aktai, keičiantys ar
nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą,
paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais
atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo
dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba
keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus,
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai
nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. T.y. šio
įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti ne gruodžio 1 d., o gegužės 1 d., nes
pagal šį įstatymą sukuriamos naujos pareigos verslui, nėra įgyvendinama ES
teisės aktuose nustatyti įsipareigojimai ir šiuo metu jau yra spalio 07 d.
Todėl gruodžio 1 d. pasirinkimas yra netinkamas ir pažeidžia dviejų datų
taisyklę
Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrius šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d. įsigalioja
2022 m. gegužės 1 d.
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. lapkričio 30 d. 2022
m. balandžio 30 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
|