LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3748

 

 

2024-06-19  Nr. 106-P-28

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Seimo narys Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Komiteto narį Dainių Kreivį;

Komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

Kiti asmenys: švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Ministro Pirmininko patarėja Aistė Kairienė, Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Rūta Banytė, advokatų profesinės bendrijos „Biguzas, Samuolis ir partneriai“ advokatas Audrius Biguzas, Lietuvos studentų sporto asociacijos vadovė Indrė Čelkienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentas Zenonas Misiūnas, Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Reklaitienė, advokatų profesinės bendrijos „Constant“ vyresnysis teisininkas/ advokatas Nerijus Stukas, dziudo klubo „Dziudo TEM“ direktorius Linas Šantaras, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vyresnioji patarėja Ilona Šimkūnaitė, Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus, Lietuvos karate federacijos prezidentas Romas Vitkauskas, Nacionalinė sporto federacijų asociacijos vadovas Edis Urbanavičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

1

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas nustato ir sportininkų teisių atstovo veiklą. Pažymėtina, kad formaliai šie atstovai atstovautų ne sportininkų teisėms, o patiems sportininkams (gindami jų teises). Atsižvelgiant į tai, projekte teisingiau būtų vartoti ne „sportininkų teisių atstovo“, o „sportininkų atstovo“ sąvoką.

Pritarti

Pasiūlymas:

1 str. 1 dalį išdėstyti taip:

    „1. Šis įstatymas nustato sporto principus, sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją sporto srityje, sportininkų teisių atstovo veiklą, reikalavimus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriams ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, sporto renginių saugumo reikalavimus, sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus.”

 

2.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

2

6,

10,

12

 

2. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje po žodžio „sportininko“ įrašytinas žodis skliaustuose „(sportininkų)“ (analogiškai kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje). Taip pat siūlytina patikslinti ir kai kurias kitas keičiamo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, pvz., 10 ir 12 dalis, jose nustatant, kad tam tikra veikla (fizinio aktyvumo pratybos, fizinio aktyvumo trenerio vadovaujama veikla) gali būti atliekama ne vieno, o kelių asmenų atžvilgiu.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

2 str. 6 dalį išdėstyti taip:

    „6. Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas ir apibrėžtos trukmės sportininko (sportininkų) rengimas, siekiant įvertinti sportininko pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas.“

 

2 str. 10 dalį išdėstyti taip:

    „10. Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo trenerio vadovaujama aktyvi fizinė asmens (asmenų) veikla, nesiekiant pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose.“

 

2 str. 12 dalį išdėstyti taip:

    „12. Fizinio aktyvumo treneris – asmuo, vadovaujantis asmens (asmenų) fizinio aktyvumo veiklai ir (arba) šviečiantis visuomenę sporto, fizinio aktyvumo klausimais.“

 

3.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

2

17, 25

 

3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 ir 19 dalyse prieš žodžius „įgyvendinimo terminai“ įrašytinas žodis „priemonių“, o 25 dalyje po žodžio „priemonių“ – žodis „įgyvendinimo“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

2 str. 17 dalį išdėstyti taip:

    „17. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantys uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.“

 

2 str. 25 dalį išdėstyti taip:

    „25. Sporto programa – ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto ir (ar) sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose, nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente, tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.“

 

4.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

2

34

 

4. Svarstytina, ar derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje po žodžių „patvirtintų taisyklių ir paskelbtų nuostatų“ neturėtų būti įrašyta formuluotė „(tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms)“ (t. y. analogiškai kaip nustatyta šio straipsnio 7 dalyje).

 

Pritarti

Pasiūlymas:

2 str. 34 dalį išdėstyti taip:

„34. Teisėjas – asmuo, užtikrinantis sporto šakos tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintų taisyklių ir paskelbtų nuostatų (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) laikymąsi tos sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose.“

 

5.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

3

 

4

5. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta būtent „manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis“ sąvoka, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodyto manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo turinį, t. y. nurodyti, kad šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti būtent aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas šias sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo sporto varžybose.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

3 str. 4 p. išdėstyti taip:

 „4) manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo; šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas aukšto meistriškumo sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo sporto varžybose;“

 

6.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

1,

5

 

4,

6,

8

6. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra nurodytos tik olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje vietoj dispozicinės nuorodos „šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų“ siūlome įrašyti žodžius „olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ir sporto šakų federacijų“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos, kuriame pateikta ši nuoroda.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Sportininkų teisių atstovas prižiūri, kaip yra įgyvendinamos užtikrinamas sportininkų teisės teisių ir pareigos pareigų, susijusios susijusių su olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams  Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamomis sportininkų rengimu rengimo ar jų dalyvavimu dalyvavimo aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų organizavimo funkcijomis (išskyrus susijusios susijusių su nacionalinių antidopingo taisyklių įgyvendinimu), įgyvendinimas, nagrinėja sportininkų prašymus ir skundus, susijusius su šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų atliekamomis funkcijomis.“

 

7.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

2

 

 

7. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad į sportininkų teisių atstovo pareigas gali pretenduoti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad sportininkų teisių atstovui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje išdėstyta nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų sportininkų teisių atstovui yra aiškesnio, konkrečiai apibrėžto turinio, siūlytina 9 straipsnio 2 dalyje atsisakyti abstraktaus turinio formuluotės „nepriekaištingos reputacijos“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsnių ir jo 2 dalį išdėstyti taip:

    „2. Į sportininkų teisių atstovo pareigas gali pretenduoti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą.“

8.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

3

 

8. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti sportininkų teisių atstovo teisinį statusą. Nors šio asmens skyrimo į pareigas tvarka bei atleidimo iš jų pagrindai, kadencijos laikotarpis, valdingų įgaliojimų pobūdis, suteiktų teisių turinys, veiklos vertinimo bei apmokėjimo už darbą sąlygos implikuoja, kad sportininkų teisių atstovas turėtų turėti valstybės pareigūno statusą, tačiau tai paneigia nuostata, numatanti, kad su juo sudaroma darbo sutartis.

 

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Sportininkų teisių atstovą konkurso būdu į pareigas 4 metams skiria ir iš jų atleidžia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Konkursas organizuojamas ir vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma darbo sutartis. Sportininkų atstovas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kurią sudaro ir nutraukia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tas pats asmuo sportininkų teisių atstovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Jei sportininkų teisių atstovo veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, jis švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso.“

 

9.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

3

 

9. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai sportininkų teisių atstovo veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, jis švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso, tačiau nenumatyta kokia tvarka sportininkų teisių atstovo veikla būtų vertinama. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra aptariamos tik biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo sąlygos, tuo tarpu sportininkų teisių atstovas pagal siūlomą reguliavimą nebūtų laikomas biudžetinės įstaigos darbuotoju.

 

Nepritarti

Argumentai:

ŠMSM vertinimu, atstovo veikla būtų vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sportininkų atstovas pagal siūlomą reguliavimą būtų laikomas biudžetinės įstaigos (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos) darbuotoju, tad jam būtų taikomos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos.

 

10.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

4

 

10. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai, yra ne tik neaiški savo turiniu, tačiau ir nederanti su Darbo kodeksu. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnį, darbo sutarties (o pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį su sportininkų teisių atstovu būtų sudaroma darbo sutartis) šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu, o darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, neaišku koks sportininkų teisių atstovo galimybės ir teisės veikti savarankiškai turinys, ir šios galimybės santykis su sportininkų teisių atstovu sudarytos darbo sutarties sąlygomis. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti subjektą (darbdavį), kuris su sportininkų teisių atstovu sudarytų darbo sutartį.

 

Nepritarti

Argumentai:

Sportininkų atstovo poreikis buvo ne kartą aptartas su aukšto meistriškumo sportininkais. Siūlomas naujas institutas turi būti nepriklausomas nuo ministerijos, Nacionalinės sporto agentūros ar kitų sporto srityje veikiančių institucijų, turi veikti savarankiškai ir nešališkai. Tuo pačiu pabrėžtina, netikslinga steigti atskirą įstaigą. Todėl buvo pasirinktas toks modelis, kad sportininkų atstovas yra ministerijos darbuotojas, tačiau reali jo darbo vieta – Lietuvos antidopingo agentūra.

Formuluotė „veikia savarankiškai“ yra vartojama ir kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme (4 straipsnio 2 punktas), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme (3 straipsnio 3 punktas), apibrėžiant veiklos laisvės ir savarankiškumo principą, t. y. Seimo kontrolieriai yra nepriklausomi nuo kitų institucijų, kiekvieno Seimo kontrolieriaus teisės ir pareigos lygios, kiekvienas jų pagal kompetenciją veikia savarankiškai.

Įstatymas papildomas nuostata, kad darbo sutartį sudaro ir ją nutraukia švietimo, mokslo ir sporto ministras.

 

11.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

4

 

11. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, stokoja teisinio aiškumo. Pirma, nėra aišku, koks veiklos nepriklausomumas, t. y. nepriklausomumas nuo kokio ar kokių subjektų turimas omenyje. Antra, sąvoka „organizacinis nepriklausomumas“ suponuoja tam tikros organizacijos veiklos nepriklausomumą, tuo tarpu sportininkų teisių atstovo veikla numatoma kaip savarankiška, nesiejama su jokia tam specialiai įsteigtos ar priskirtos organizacijos pagalba. Trečia, nėra aišku, kodėl šį „veiklos ir organizacinį nepriklausomumą“ ir kokiais veiksmais (sprendimais) turėtų užtikrinti švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pažymėtina, kad pagal bendruosius valstybės institucijų veiklos valstybinio reguliavimo principus, jų nepriklausomumas užtikrinamas įstatymiškai, įtvirtinant tam tikras imperatyvias normas, kurių privalo laikytis visi teisinių santykių subjektai, t. y. kažkokie viešojo administravimo subjektų sprendimai, įgyvendinantys jau įstatymuose įtvirtintas atitinkamas valstybės institucijų nepriklausomumo garantijas, neturėtų būti reikalingi.

 

Nepritarti

Argumentai:

Nuostata suformuluota pagal analogiją – Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 25 straipsnio  1 dalyje nustatyta, kad: „Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas viešojo sektoriaus subjekto vadovui. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas užtikrina už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo subjekto veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklai reikalingus išteklius, už šią veiklą atsakingų subjektų teises ir veiklos garantijas, įskaitant priemones, kuriomis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai ir (ar) jų darbuotojai apsaugomi nuo galimo neigiamo poveikio dėl jų atliekamų funkcijų.“

Korupcijos prevencijos pareigūnai įstaigose taip pat yra tų įstaigų darbuotojai, tačiau jiems pagal įstatymą užtikrinamas veiklos ir organizacinis nepriklausomumas.

 

12.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

4

 

12. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklai reikalingus išteklius, santykis su kita šios dalies nuostata, numatančia, kad sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Kitaip sakant nėra aišku, už kokių išteklių suteikimą būtų atsakingas švietimo, mokslo ir sporto ministras (teisingiau numatyti, kad už tai atsakingas būtų ne pats ministras, o jo vadovaujama ministerija), o už kokių techninių ir ūkinių išteklių suteikimą – Vyriausybės įgaliota įstaiga. Svarstytina, ar apskritai logiška ir tikslinga už sportininkų teisių atstovo veiklai būtinų išteklių suteikimą (ūkinį ir techninį veiklos aprūpinimą) atsakingomis numatyti dvi skirtingas valstybės institucijas.

 

Nepritarti

Argumentai:

Sportininkų teisių atstovo darbdavys – ŠMSM, tačiau siekiant jo veiklos nepriklausomumo, jis faktiškai dirbs kitoje ŠMSM pavaldžioje įstaigoje – Lietuvos antidopingo agentūroje, todėl tikslinga numatyti, kad tiek švietimo, mokslo ir sporto ministras (ŠMSM), kaip darbdavys, yra atsakingas už sportininkų teisių atstovo veiklai reikalingų išteklių, pvz., darbui reikalingų priemonių, paslaugų suteikimą, įsigijimą, tiek numatyti, kad sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Analogija – Mokslo ir inovacijų patarėjai ministerijose, kurie savo funkcijas atlieka ministerijose (faktiškai ten dirba), tačiau jų darbdavys yra Lietuvos mokslo taryba.

 

13.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

4

 

13. Atsižvelgiant į tai, kad sportininkų teisių atstovo veikla būtų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o aiškūs kriterijai, kuriais remiantis iš valstybės biudžeto apmokamiems asmenims nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas, todėl jie turi būti nustatomi įstatymu, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vietoj nuostatos, kad sportininkų teisių atstovo veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, reikėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti sportininkų teisių atstovo darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir jo mokėjimo pagrindus.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius. Sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Sportininkų teisių atstovo veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Sportininkų atstovo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu.“

 

14.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

5

1

14. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti dėl kokių sportininkų teisių atstovo kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo į jį su prašymu gali kreiptis sportininkai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą prašymu laikomas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Be to, derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, siūlytina šį punktą papildyti (perkeliant kai kurias 2 punkto nuostatas), nustatant, kad sportininkų teisių atstovas nagrinėja ne tik prašymus, tačiau ir skundus. Taip pat siūlome šiame punkte vietoj žodžių „pateikia atsakymą“ bei „atsakymo pateikimo“ reikėtų įrašyti atitinkamai žodžius „priima sprendimą“ bei „sprendimo priėmimo“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 5 dalies 1 p. išdėstyti taip:

„1) nagrinėja sportininkų prašymus ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo  gavimo dienos pateikia atsakymą priima sprendimą. Dėl keliamų klausimų sudėtingumo arba dėl to, kad prireikia gauti papildomos informacijos, atsakymo pateikimo sprendimo priėmimo terminą sportininkų teisių atstovas gali pratęsti 20 darbo dienų;“

 

15.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

5

2

15. Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlome reglamentuoti tik skundo pagrindu arba savo iniciatyva atliekamo tyrimo sąlygas (paties skundo, kuriam išnagrinėti nereikalinga atlikti tyrimą, nagrinėjimo funkciją atskleidžiant šios dalies 1 punkte). Be to, šiame punkte po formuluotės „ne ilgiau kaip 20 darbo dienų“ siūlytina įrašyti žodžius „nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos“, o po žodžių „du kartus“ – žodžius „ne ilgiau kaip“. Taip pat siūlome šiame punkte suvienodinti vartojamą terminiją, nes vienoje nuostatoje nustatoma, kad atlikus tyrimą sportininkų teisių atstovas pateikia išvadą, o kitoje – kad pateikia siūlymą (rekomendacijas). Jei turimi mintyje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyti „siūlymai (rekomendacijos)“, kurie teikiami olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijoms, aptariama keičiamo įstatymo nuostata atitinkamai tikslintina.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 5 dalies 2 p. išdėstyti taip:

„2) nagrinėja sportininkų skundus, gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl sportininkų teisių pažeidimų ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą dėl jų priima sprendimus. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo atlikimo ir  siūlymo (rekomendacijų) pateikimo sprendimo priėmimo terminą sportininkų teisių atstovas gali pratęsti du kartus ne ilgiau kaip po 20 darbo dienų nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos;

 

16.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

5

6

16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte siūlome išbraukti žodžius „tyrimo metu“, nes pažeidimai gali būti nustatomi ir neatliekant formalaus tyrimo, pvz., tik nagrinėjant skunde išdėstytas faktines sportininko teisių pažeidimo aplinkybes. Jeigu vis dėlto keičiamame įstatyme bet kuris skundo nagrinėjimas suprantamas kaip tyrimo atlikimas, siūlytina aiškiai atskirti skundo dėl pažeidimo nagrinėjimo bei tyrimo dėl galimo pažeidimo atlikimo savo iniciatyva sąlygas. Tokiu atveju keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkto pirmas sakinys turėtų būti dėstomas taip: „teikia siūlymus (rekomendacijas) olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijoms dėl skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytų pažeidimų ištaisymo“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 5 dalies 6 p. išdėstyti taip:

„6) teikia siūlymus (rekomendacijas) įpareigoja šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas, sporto šakų federacijas ištaisyti dėl skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytų nustatytus pažeidimų pažeidimus ištaisymo. Tuo atveju, kai siūlymų (rekomendacijų) adresatas atsisako įgyvendinti siūlymus (rekomendacijas), per 20 darbo dienų jis turi pateikti sportininkų teisių atstovui motyvuotą paaiškinimą, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys bei motyvai Sportininkų atstovo sprendimą privalo nagrinėti ir įgyvendinti nurodytos sporto organizacijos, kurioms toks sprendimas adresuojamas, ir apie sportininkų atstovo sprendimo nagrinėjimo ir įgyvendinimo rezultatus informuoti sportininkų atstovą. Informacija sportininkų atstovui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi įgyvendinant sportininkų atstovo sprendimą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sportininkų atstovo sprendimo gavimo dienos;“

 

17.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

5

7

17. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 7 punkte vietoj žodžių „valstybės institucijoms“ siūlytina įrašyti žodžius „valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 5 dalies 7 p. išdėstyti taip:

„7) teikia siūlymus (rekomendacijas) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl sporto srities teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant užkirsti kelią tyrimo metu nustatytiems pažeidimams kilti ateityje;“

 

18.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

5

9

18. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 9 punkte vietoj žodžio „kreipimųsi“ reikėtų įrašyti žodžius „prašymų ir skundų“. Be to, šio punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes ji implikuoja, kad sportininkų teisių atstovas savo metinę veiklos ataskaitą viešintų ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 5 dalies 9 p. išdėstyti taip:

„9 10) Vyriausybės įgaliotos įstaigos interneto svetainėje ne rečiau kaip du kartus per mėnesį viešina nuasmenintą apibendrintą informaciją apie gautų sportininkų kreipimųsi prašymų ir skundų pobūdį, nustatytus pažeidimus, jų pobūdį, skaičių, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas), priemones, kurių imtasi siekiant nustatytų pažeidimų padariniams pašalinti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje, savo metinės veiklos ataskaitą, rengia apžvalgas apie nustatytus pažeidimus, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas).“

 

19.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

6

 

19. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar ekspertų grupė sudaroma ad hoc kiekvienu konkrečiu atveju, ar vis dėlto švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarytų nuolatinę ekspertų grupę, kuri sportininkų teisių atstovo prašymu ad hoc teiktų ekspertinę pagalbą. Taip pat siūlome šioje dalyje išbraukti perteklinius žodžius „ir jos personalinę sudėtį tvirtina“ bei „nuostatus ir“.

 

.

 

 

Pritarti

Argumentai:

Ekspertų grupė veiktų ir ad hoc principu, ir būtų nuolat veikianti – atvejus ir tvarką nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras.

 

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 6 dalį išdėstyti taip:

„6. Sportininkų teisių atstovas dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo gali pasitelkti specialių žinių turinčių ekspertų grupę, kurią sudarytą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka sudaro ir jos personalinę sudėtį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ekspertų grupės nuostatus ir darbo reglamentą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ekspertų darbas ekspertų grupėje apmokamas valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

 

20.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

6

11

6

8

 

20. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje brauktini žodžiai „valstybės informacinių išteklių“, nes sportininkų teisių atstovui duomenis teiktų ne patys valstybės informaciniai ištekliai, o šiuos informacinius išteklius valdantys subjektai – valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

6 str. 6 dalį išdėstyti taip:

     „6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės informacinių išteklių, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“

 

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 8 dalį išdėstyti taip:

„8. Sportininkų teisių atstovas turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo bendradarbiauti su sportininkų teisių atstovu ir teikti sportininkų teisių atstovui jo prašomą informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.

 

21.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

9

 

21. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu sportininkų teisių atstovo laikinai nėra, jo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministras paveda atlikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį“. Nėra aiškus čia vartojamos formuluotės „laikinai nėra“ turinys: ar siekiama nustatyti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui pavedama atlikti sportininkų teisių atstovo funkcijas, kol joks asmuo nepaskirtas į sportininkų teisių atstovo pareigas (nesudaryta darbo sutartis), ar kas kita. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir išbaigtumo, siūlytina aptariamą nuostatą tikslinti. Be to, keičiamame įstatyme turėtų būti aptarta ir tai, koks subjektas atliktų sportininkų teisių atstovo funkcijas sportininkų teisių atstovui laikinai negalint jų atlikti (pvz., dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių).

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 9 dalį išdėstyti taip:

„9. Nutrūkus sportininkų atstovo įgaliojimams, tol kol kitas asmuo nepaskirtas į sportininkų atstovo pareigas, taip pat kai sportininkų atstovas atostogauja arba dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.) negali eiti savo pareigų, sportininkų atstovo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimu atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“

 

22.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

11

10

 

22. Atsižvelgiant į tai, kad bendrieji darbo sutarčių pasibaigimo pagrindai yra įtvirtinti Darbo kodekse, o kituose įstatymuose gali būti nustatyti tik papildomi, specialūs, su darbo santykių specifika susiję darbo sutarčių pasibaigimo pagrindai, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalį reikėtų tikslinti, nurodant, kad darbo sutartis su sportininkų teisių atstovu be Darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 10 dalį išdėstyti taip:

„10. Darbo sutartis su sportininkų atstovu, be Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų arba teismas pripažįsta jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse.“

 

23.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

13

1

 

23. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teisėjui“ reikėtų įrašyti žodžius „darbo užmokestis ar“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 11 straipsnį laikyti 13 straipsniu ir jo 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Sportininkui, aukšto meistriškumo sporto treneriui ar teisėjui darbo užmokestis ar  atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo, sporto veiklos arba paslaugų sutartis.“

 

24.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

13,

15

2,

2

 

24. Nėra aiški keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje po žodžių „sporto programas“ skliaustuose įtvirtintos formuluotės „(su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones)“ paskirtis ir santykis su pačios sąvokos „sporto programa“ apibrėžimu, kuris įtvirtintas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje. Pažymėtina, kad pagal minėtą apibrėžimą sporto programa laikomas aukšto meistriškumo sporto ir (ar) sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą planavimo dokumentas, todėl skliaustuose nustatant siūlomą siaurinančio turinio formuluotę, lieka neaišku, kokios sporto programos turimos omenyje. Jeigu šioje dalyje siekiama nustatyti būtent tik aukšto meistriškumo sporto priemones įtvirtinančias sporto programas, taip reikėtų ir nustatyti, t. y. vietoj žodžių „sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones)“ reikėtų įrašyti žodžius „aukšto meistriškumo sporto priemones įtvirtinančias sporto programas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 daliai.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 11 straipsnį laikyti 13 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, įgyvendinančios sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones) , privalo sudaryti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie yra suaugusiųjų ar jaunimo amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai ir (ar) gauna valstybės stipendiją.“

 

Pasiūlymas:

Projekto 13 straipsnį laikyti 15 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams. Bendrojo ugdymo mokyklose švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti steigiamos klasės, skirtos mokiniams, kurie yra sportininkai, rengiami pagal paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ar sporto šakų federacijų įgyvendinamas sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones) .“

 

25.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

14

8

 

25. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies formuluotę, pagal kurią su sportininku, aukšto meistriškumo sporto treneriu ar teisėju gali būti sudaroma darbo arba sporto veiklos sutartis, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatą dėl paslaugų sutarties su tokiais asmenimis sudarymo (t. y. siūlytina numatyti, kad su minėtais asmenimis draudžiama sudaryti būtent sporto veiklos, o ne paslaugų teikimo sutartis).

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Šiuo atveju Sporto įstatymo projekto 14 straipsnio (buvusio 12 str.) 8 dalyje nurodytos paslaugų sutartys būtų, pavyzdžiui, kai fizinio aktyvumo treneriai sudaro paslaugų sutartis su sporto klubu, o ne sporto veiklos sutartį (nurodytą Sporto įstatymo projekto 13 (buvusio 11 str.) straipsnio 1 dalyje, papildomai pastebėtina, kad Sporto įstatymo projekto 13 straipsnio (buvusio 11 str.) 2 dalyje nustatytos formos sporto veiklos sutartį sudarytų tik paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos, įgyvendinančios  sporto programas su sportininkais).

Atsižvelgiant į tai,  kas išdėstyta, Sporto įstatymo projekto 12 str. siūloma laikyti 14 straipsniu ir jo straipsnio 8 dalyje nurodytinos ir sporto veiklos sutartys, o Sporto įstatymo projekto 13 straipsnio (buvusio 11 str.) 1 dalyje vietoj žodžių „pagal darbo arba sporto veiklos sutartis“ įrašytini žodžiai „pagal darbo, sporto veiklos arba paslaugų sutartis“.

Atitinkamai sporto veiklos sutartimis turi būti papildytos ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatos.

 

Pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 8 dalį išdėstyti taip:

„8. Draudžiama priimti į darbą teisės dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio arba fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugas neturintį asmenį arba sudaryti sporto veiklos ar paslaugų sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugas arba vykdyti fizinio aktyvumo pratybų ar sporto pratybų.“

 

Pasiūlymas:

Projekto 13 str. 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Sportininkui, aukšto meistriškumo sporto treneriui ar teisėjui darbo užmokestis ar atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo,  arba sporto veiklos arba paslaugų sutartis.

 

26.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

13

3

 

26. Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dispozicinė nuoroda į šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį yra perteklinė, nes ir taip akivaizdu, kad sportinės veiklos sutartyje turi būti įtvirtintos visos imperatyviosios įstatymo nuostatos, tame tarpe ir valstybės stipendijų nemokėjimo pagrindai. Jeigu vis dėlto šią nuostatą būtų nuspręsta palikti, formuluotę su dispozicine nuoroda į šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį reikėtų patikslinti, nes minėtoje 26 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos ne sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, o aplinkybės, kurioms esant valstybės stipendija negali būti mokama. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžių „sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, atitinkančios šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes“ siūlytina įrašyti žodžius „sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 11 straipsnį laikyti 13 straipsniu ir jo 3 dalį išdėstyti taip:

     „3. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su sportininkų rengimu  ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, nacionalinių antidopingo taisyklių laikymusi, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, atitinkančios šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai, ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė.“

 

27.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

14

1

 

27. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, pirma, kokie subjektai yra laikomi fizinio aktyvumo ar sporto specialistais (nes keičiamame įstatyme šių subjektų kategorija nėra apibrėžta), ir antra, ar vadovaujami šių specialistų turėtų būti tik fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, ar vis dėlto ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas, išskyrus fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas,  gali vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistų trenerių , atitinkantys šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, arba asmenys, kurių kitose valstybėse įgyta fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesinė kvalifikacija yra pripažinta pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą.“

 

28.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

14

1,

5

 

28. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys, atsižvelgiant į jo turinį, turėtų būti dėstomas šio straipsnio 5 dalyje.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 1 dalies paskutinį sakinį išbraukti.

 

Pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 5 dalį išdėstyti taip:

     „5. Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių, siekiančių Lietuvos Respublikoje dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriais arba teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių paslaugas arba dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi arba teikti fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugas, profesinės kvalifikacijos, įgytos kitose Europos Sąjungos valstybėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažįstamos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. Kitose valstybėse įgytas fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio,  fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesines kvalifikacijas pripažįsta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.“

 

29.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

14

2

1

29. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“.

Nepritarti

Argumentai:

Ši nuostata galioja nuo 2019 m. Nuostata taikytina tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui,  asmuo baigė studijas pagal vienpakopę sistemą, jo kvalifikacija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra  prilyginta kvalifikacijai, kuri įgyjama baigus magistrantūros arba vientisąsias studijas, arba asmenų, baigusių neuniversitetines studijas, kvalifikacija yra prilyginta profesinio bakalauro kvalifikacijai.

Ši nuostata taip pat reiškia lygiavertę užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

 

30.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

14

3

2

30. Derinant keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas tarpusavyje, šios dalies 2 punkte prieš žodžius „vidurinį išsilavinimą“ įrašytini žodžiai „ne žemesnį nei“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 3 dalies 2 p. išdėstyti taip:

     „2) asmuo, įgijęs ne žemesnį nei  vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, organizuotus nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus kompetencijas;“

 

31.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

14

1

 

31. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, bei atsižvelgiant į tai, kad asmenys, vykdantys fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, turės atitikti ne keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, o Švietimo įstatymo nustatytus reikalavimus, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas“ įrašytini žodžiai „išskyrus fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas“.

 

Pritarti

 

32.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

14

7

2

32. Nors keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 2 punkto pirmajam sakinyje numatyti tik du sankcijų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo atvejai, kai 1) buvo pritaikytos atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos ir 2) šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe, tačiau paskutiniajame šio punkto sakinyje numatomas ir toks atvejis, kai asmuo traukiamas tik baudžiamojon atsakomybėn, neskiriant jam atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostatos derintinos tarpusavyje. Taip pat pažymėtina, kad šiame punkte reguliacinio pobūdžio normos neturėtų būti dėstomos skliaustuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 3 ir 6 punktams bei 27 straipsnio 3 dalies 3 ir 6 punktams.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) kuriam dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis ar už antidopingo taisyklių pažeidimą buvo pritaikytos pritaikyta baudžiamoji atsakomybė arba atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe. (jJeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali nuo šių sankcijų taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos). Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, ir iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos sporto šakos federacijos, arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;“

 

33.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

14

7

3

33. Abejotina, ar keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatomi apribojimai, iš esmės susiję su fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių ar instruktorių ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas teikiančių asmenų nepriekaištinga reputacija, yra proporcingi. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatomi ribojimai – pagal analogiją kaip ir Švietimo įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog fizinio aktyvumo ar sporto trenerių, instruktorių bei fizinio aktyvumo ar sporto trenerio paslaugas teikiančių asmenų statusas nėra tapatus pedagogo statusui. Sporto įstatyme nurodyti asmenys, priešingai negu pedagogai, dirba ne tik su vaikais.

Įstatyme numatant žmogaus teisių apribojimus, susijusius su jau išnykusiu ar panaikintu teistumu, turi būti kreipiamas didelis dėmesys ir į tai, kokioms kategorijoms priskiriamų nusikaltimų padarymas turėtų sąlygoti atitinkamus padarinius. Antai Konstitucinis Teismas, vertindamas kai kurių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, 2020 m. birželio 5 d. nutarime pažymėjo, kad visą gyvenimą trunkantis teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis atėmimas laikytinas konstituciškai pateisinamu tų asmenų atžvilgiu, kurie yra padarę „<…> tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės <…>”. Nors Sporto įstatymo bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reguliuojami teisiniai santykiai skiriasi, tačiau manytina, kad cituota Konstitucinio Teismo doktrina aktuali ir Sporto įstatymo projekto kontekste. Dėl to abejotina, ar iš tiesų keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte minimi sunkūs bei absoliučiai visi labai sunkūs (jų nediferencijuojant į, pvz., nusikaltimus gyvybei, sveikatai ir pan.) nusikaltimai yra tokie pavojingi, kad jų padarymas visam gyvenimui turėtų užkirsti asmeniui kelią dirbti keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytą darbą arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto trenerio ar instruktoriaus paslaugas visiškai neatsižvelgiant į tai, jog galbūt toks asmuo konkrečiu atskiru atveju jau yra pasitaisęs ir jokios grėsmės visuomenei nebekelia.

Be to, manytina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punktas tiek, kiek jame numatomas draudimas galiotų sunkius ar labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo fakto, sistemiškai nedera su kitomis Sporto įstatymo nuostatomis. Antai keičiamo įstatymo 7 ir 18 straipsniuose numatyta, kad Nacionalinės sporto tarybos bei sporto projektų komisijos nariais gali būti asmenys, atitinkantys Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą padaręs asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ne visą gyvenimą, o tik tol, kol nėra išnykęs ar panaikintas teistumas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotėje „teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą” žodis „ir” yra perteklinis, kadangi nuteisimo faktai už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodomi ne kaip kumuliatyvūs, bet kaip alternatyvūs.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunkčiui, kuriame numatyti reikalavimai juridinio asmens vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams, asmeniui, turinčiam teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkui ar kitam asmeniui, tvarkančiam juridinio asmens apskaitą.

Nepritarti

Argumentai:

Sporto įstatymo projektu siūlomi 14 straipsnio (buvusio 12 str.) 7 dalies 3 punkte nustatyti apribojimai yra proporcingi, taip pat vertinant ir analogiškas Švietimo įstatymo nuostatas, į kurias atsižvelgiant ir pritaikyta tokia analogija Sporto įstatymo projekte.

Pagal Švietimo įstatymą: „mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas (2 straipsnio 18 dalis), „mokinys – asmuo, kuris mokosi“ (2 straipsnio 17 dalis). Vadovaujantis Švietimo įstatymo 48 straipsnio  8 dalimi, „mokytoju negali dirbti asmuo:

1) neatitinkantis šio straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų;

2) kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;

3) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;

4) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;

5) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;

6) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai;

7) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.“

Iš to darytina išvada, kad Švietimo įstatymas nustato reikalavimus visiems mokytojams, ne tik dirbantiems su vaikais, todėl tokios pačios nuostatos taikytinos ir aukšto meistriškumo sporto ar fizinio aktyvumo trenerių darbui, nes jie taip pat dirba ir su vaikais, ir su suaugusiais, o be to, jų darbas tiesiogiai yra susijęs su asmenų sveikata.

 

Pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 7 dalies 3 p. išdėstyti taip:

    „3) teistas už sunkų ir (ar)  labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;“

 

34.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

17

1

 

34. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „neleidžia“ siūlytina įrašyti žodžius „privalo neleisti“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 15 straipsnį laikyti 17 straipsniu ir jo 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai, informuodami apie renginį (pratybas), kartu privalo nurodyti galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, kurios gali kilti dalyviui renginio (pratybų) metu, ir rekomenduoti prieš dalyvavimą renginyje (pratybose) pasitikrinti sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams asmenims, kurie nepasitikrino sveikatos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar kurie pagal gautą išvadą negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose, sporto varžybose, sporto pratybų, sporto varžybų organizatoriai neleidžia privalo neleisti  dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose.“

 

35.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

18

1

 

35. Nėra aiški keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sporto renginio organizatoriui, vykdančiam technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, apie tai pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotai savivaldybės administracijai, išduodančiai leidimą organizuoti šį sporto renginį. Kitaip sakant nėra aišku, kam reikalingas papildomas pranešimas, jeigu dėl šio renginio organizavimo leidimo bus kreipiamasi teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 16 straipsnį laikyti 18 straipsniu ir jo 1dalį išdėstyti taip:

„1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgaliotos savivaldybės administracijos leidimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotai savivaldybės administracijai, išduodančiai leidimą organizuoti sporto renginį.“

 

36.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

20

7,

8

 

36. Reikėtų tarpusavyje suderinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalis, nes 7 dalyje nustatoma, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija administruoja šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas programas ir projektus, o 8 dalyje nurodyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos skiriamos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti.

 

Nepritarti

Argumentai:

Ministro įgaliotai institucijai 4 procentai yra skiriami administruoti tik projektams – t. y. nuo sudaryto Sporto rėmimo fondo (Sporto įstatymo projekto 20 straipsnio (buvusio 18 str.) 5 dalis).

Visos kitos programos – sporto programos, nacionalinės fizinio aktyvumo programos, antidopingo programa – nepatenka į Sporto rėmimo fondą ir joms administruoti, kaip ilgalaikio planavimo, ketverių kalendorinių metų trukmės, planavimo dokumentams, valstybės biudžeto lėšos nėra skiriamos.

 

37.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

21

4

2

37. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra atskleistas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto b papunktyje vartojamos sąvokos „fizinio aktyvumo renginio“ turinys. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje yra įtvirtinta tik sąvokos „sporto renginys“ apibrėžtis.

Nepritarti

Argumentai:

Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad sporto renginys – viešas renginys, kuriame populiarinamas sportas ir (arba) varžomasi bei atitinkamai sąvoka sportas (Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 20 dalis) apima visas asmens fizinės veiklos formas, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą.

Taigi vertinant sistemiškai, sporto renginiai yra išskiriami į fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto renginius.

Sporto įstatymo projekto 21 straipsnio (buvusio 19 str.) 4 dalies 2 punkto b papunktyje svarbu išskirti fizinio aktyvumo renginius, kadangi šie kriterijai yra skirti būtent fizinio aktyvumo veikloms ir tokioms veikloms skiriamos valstybės biudžeto lėšos, taigi įgyvendinant fizinio aktyvumo veiklas negali būti organizuojami aukšto meistriškumo sporto renginiai ar įgyvendinamos kokios nors su aukšto meistriškumo sportu susijusios priemonės.

 

38.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

21

12

 

38. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje reikėtų patikslinti, kad atitinkamą informaciją savo interneto svetainėse skelbia ne pačios savivaldybės, o įgaliotos kompetentingos savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 12 dalį išdėstyti taip:

„12. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir įgaliotos kompetentingos savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos  savo interneto svetainėse skelbia su sporto programomis, susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą, mokėjimo sustabdymo panaikinimą ir (ar) mokėjimo atnaujinimą ar mokėjimo nutraukimą.“

 

39.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

8

1

6

39. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 3 dalies 2 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktyje prieš žodį „antidopingo“ įrašytinas žodis „nacionalinių“ (o 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktyje prieš žodžius „antidopingo organizacijos“ dar ir žodis „nacionalinės“).

Nepritarti

Argumentai:

Būtent šiose nuostatose vartojama Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka antidopingo taisyklių pažeidimas.

Antidopingo organizacijos sąvoka yra platesnė sąvoka nei nacionalinės antidopingo organizacijos sąvoka: nacionalinė antidopingo organizacija šalyje gali būti tik viena, o antidopingo organizacijų yra daug. Konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antidopingo organizacija – tai subjektas, atsakingas už bet kokios dopingo kontrolės proceso dalies inicijavimo, įgyvendinimo ar vykdymo taisyklių patvirtinimą. Pavyzdžiui, tai gali būti Tarptautinis olimpinis komitetas, Tarptautinis paraolimpinis komitetas, kiti svarbūs renginių organizatoriai, testuojantys jų organizuojamuose renginiuose, Pasaulinė antidopingo agentūra, tarptautinės federacijos bei nacionalinės antidopingo organizacijos.

 

40.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

8

1

9

40. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte reikėtų patikslinti, ką vartoti gydymui leidimus išduoda Nacionalinė antidopingo organizacija.

Nepritarti

Argumentai:

Būtent tokia Sporto įstatymo projekto 8 straipsnio (buvusio 20 str.) 1 dalies 9 punkte vartojama leidimų vartoti gydymui sąvoka yra apibrėžta Konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte (2 straipsnio 23 dalis). Kaip kad ir nurodyta Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 35 dalyje, kitos Sporto įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte.

 

41.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

8,

27

2,

8

 

41. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti, kad Nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšos skiriamos būtent iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 daliai. Valstybės biudžeto lėšų šaltinį, iš kurio mokamos rentos buvusiems sportininkams, reikėtų nurodyti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 20 straipsnį laikyti 8 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšos skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“

 

Pasiūlymas:

Projekto 26 straipsnį laikyti 27 str. ir jo 8 dalį išdėstyti taip:

„8. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“

 

42.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

23

1

11

42. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 10 punkte prieš žodį „ilgiau“ įrašytini žodžiai „juridinis asmuo“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 22 straipsnį laikyti 23 straipsniu ir jo 1 dalies 11 p. išdėstyti taip:

„11) juridinis asmuo  ilgiau negu 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;“

 

43.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

25

 

 

43. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 24 straipsnis turėtų būti patikslintas, nurodant, kad valstybė skatina ne tik sportininkus, tačiau ir jų trenerius.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 24 straipsnį laikyti 25 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„Valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus ir jų trenerius už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.“

 

44.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

26

2,

4,

8,

  6

 

 

44. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 dalyse po žodžio „tarptautinės“ įrašytinas žodis skliaustuose „(pasaulio)“. Taip pat, siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje dėstomą taisyklę reikėtų dėstyti šio straipsnio 6 dalyje, atitinkamai pernumeruojant toliau einančias dalis.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 25 straipsnį laikyti 26 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal tam tikros sporto šakos tarptautinės (pasaulio)  federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo šio rango varžybų:“

 

Pasiūlymas:

Projekto 25 straipsnį laikyti 26 straipsniu ir jo 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau negu 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama mažesnį negu 12 varžovų skaičių, Vyriausybė už pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų. Kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje mažesnį negu 12 varžovų skaičių, tačiau dalyvavo mažesnis negu nustatytas varžovų skaičius, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki tarptautinės (pasaulio)  sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus.“

 

Pasiūlymas:

Projekto 25 straipsnį laikyti 26 straipsniu ir jo 6 dalį išdėstyti taip:

„6. Valstybės premijas moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja išmokėjus sportininkui ar aukšto meistriškumo sporto treneriui skirtą valstybės premiją, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai.“

 

Pasiūlymas:

Projekto 25 straipsnį laikyti 26 straipsniu ir jo 8 dalį išbraukti.

 

45.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

27

7

10

45. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 10 punkto nuostata, numatanti, kad sportininkui paskirtoji valstybės stipendija nemokama, kai jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvauja bent vienose šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, nedera su šio straipsnio 4 dalimi, kurioje imperatyviai įtvirtinta, kad sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos.

Nepritarti

Argumentai:

Sporto įstatymo 27 straipsnio (buvusio 26 str.) 4 dalyje nurodyta, kad sportininkui valstybės stipendija skiriama 4 metams, o 7 dalyje nurodomi atvejai, kuriems esant valstybės stipendija nemokama – 10 punkte numatant, kad sportininkui paskirtoji valstybės stipendija nemokama, kai jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvauja bent vienose nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose. Jei sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos sudalyvauja bent vienose nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, jam valstybės stipendija toliau mokama taip, kaip ir paskirta vadovaujantis Sporto įstatymo projekto 27 straipsnio (buvusio 26 str.) 4 dalimi – iš viso 4 metus. Taigi šios dvi minėtos nuostatos neprieštarauja viena kitai, kadangi tam, kad valstybės stipendijos mokėjimą būtų galima sustabdyti po 2 metų, valstybės stipendija pirmiausia turi būti paskirta. Taip pat tai yra galiojančios nuostatos – Sporto įstatymo 25 straipsnio 5 dalies  nuostata perkeliama į Sporto įstatymo projekto 27 straipsnio 7 dalį (buvusio 24 straipsnio buvusi 8 dalis).

 

46.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

2

3

 

46. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „ir juos pabaigę, įsigaliojus šiam įstatymui“, nes šioje dalyje kalbama apie asmenis, atitinkamus mokymus pabaigusius iki įstatymo įsigaliojimo.

Pritarti

Pasiūlymas:

„3.          Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo baigę mokymus, suteikiančius teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu, aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto krypties studijų programas, ir juos pabaigę, įsigaliojus šiam įstatymui, laikomi įgijusiais fizinio aktyvumo arba aukšto meistriškumo sporto trenerio kompetencijas.“

 

47.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

2

4

 

47. Derinant projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatas tarpusavyje, šios dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „ar kompetencijų“ įrašytini žodžiai „arba nepradėjo studijuoti pagal šioje dalyje nurodytas studijų programas ar lankyti mokymų aukštojoje mokykloje“.

Pritarti

Pasiūlymas:

2 str. 4 dalį išdėstyti taip:

„4.          Mokytojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo vykdę fizinio aktyvumo pratybas ir (ar) aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar profesinio mokymo programas, tačiau neatitinkantys šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimų, turi teisę dirbti iki 2029 2030 m. rugsėjo 1 d., jei ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo studijuoti pagal sporto studijų krypties grupės programą ar fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba turintys aukštąjį išsilavinimą – lankyti mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas. Su mokytojais, per šį laikotarpį neįgijusiais reikiamo išsilavinimo ar kompetencijų, , arba nepradėjusiais studijuoti pagal šioje dalyje nurodytas studijų programas ar lankyti mokymų aukštojoje mokykloje, darbo sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.“

 

Taip pat sistemiškai įvertinus kartu ir šią pastabą, siūlytina vietoje 2029 metų įrašyti 2030 m., atitinkamai ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo projekto 1 straipsnyje dėstomo 2 straipsnio 7 dalyje.

 

48.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-05-15

 

 

 

48. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime yra registruotas Vyriausybės pateiktas Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-3592), kurio tikslas – ratifikavus Konvenciją dėl manipuliavimo sporto varžybomis, užtikrinti tinkamą jos nuostatų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad minėto projekto nuostatos nėra inkorporuotos į šiuo Vyriausybės teikiamu projektu nauja redakcija dėstomą Lietuvos Respublikos sporto įstatymą.

Pritarti

Perkeliamos jau priimto Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2686 nuostatos dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Lietuvos kyokushin karate federacija ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija

2024-05-30

25

27

 

1, 2

 

 Lietuvos kyokushin karate federacija ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, (toliau – Asociacijos) yra narystės pagrindu įsteigtos savanoriškos sporto asociacijos, vienijančios atskiras asociacijas, sporto klubus, asmenis, užsiiminėjančius kyokushin karate ir techniniu sportu. Asociacijos vienija individualiomis sporto šakomis užsiimančius sportininkus, kurie kultyvuoja į olimpinių žaidynių programą neįtrauktas sporto šakas.

 

Šiuo raštu žemiau pasirašiusios Asociacijos kreipiasi į Jus dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – SĮ) projekto (toliau – Projektas) 24 ir 26 straipsnių pakeitimo, kurie, Asociacijų nuomone, atlieptų ne tik mūsų atstovaujamų sporto bendruomenių poreikius, bet ir būtų suderinami su aktualia SĮ redakcija, kitais SĮ įtvirtintais sporto principais.

 

Siūlome keisti SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnius tokia apimtimi, kuri nediskriminuotų sportininkų, kultyvuojančių tiek olimpines, tiek neolimpines sporto šakas:

 

Pasisakydami apie SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnių pakeitimų pasiūlymus ir jų būtinumo teisinę argumentaciją pabrėžiame, jog Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija. Šis principas suponuoja pareigą nustatyti vienodą (nediferencijuotą) reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje atžvilgiu, kai tarp asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.1

 

Lygiateisiškumas iš esmės reiškia nediskriminavimo principą sporte. SĮ 3 straipsnio 1 punktas numato, kad vienas iš sporto principų yra lygiateisiškumas, kuris reiškia, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti.

 

SĮ Projekto reguliavimas numatantis galimybes į stipendijas pretenduoti tik olimpinių sporto šakų sportininkams už sportinius pasiekimus sukuria nelygiateises (diskriminacines) sąlygas tarp sportininkų sportuojančių olimpinėje sporto šakoje ir sportininkų sportuojančių neolimpinėje sporto šakoje. Sportininkas, sportuojantis olimpinėje sporto šakoje „apdovanojamas“ ar jam suteikiama galimybė gauti „privilegijas“, o sportininkas pasirinkęs kitokią sportinės veiklos kryptį, kuri nėra olimpinė, tokių „privilegijų“ negauna pagal teisinį reguliavimą. Tai ne tik diskriminuoja sportininkus, bet ir neolimpinėse sporto šakose, kur egzistuoja didelis vaikų masiškumas, skatina vaikus siekiančius aukšto meistriškumo sporto rezultatų, rinktis olimpines sporto šakas, nes jos pačios savaime turi galimybę būti „labiau apdovanotos“ netgi teisiniu reguliavimu. SĮ 3 straipsnio 6 punktas numato, jog sportas remiasi asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo principu; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai.

 

SĮ Projekto reguliavimas, kad stipendijas turėtų teisę gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai pažeidžia šį principą, nes įgalina sportininkus rinktis kitas sporto šakas, kurios, kaip jau minėta aukščiau, turi didesnes teisėkūros „privilegijas“ ir „paskatas“, nei kad mūsų atstovaujamos sporto šakos. Mūsų Asociacijų apimtyje sportuojantys sportininkai kaip neolimpinių sporto šakų sportininkai priverstinai verčiami rinktis sportuoti ne tai, kas jiems patinka ar sekasi, bet tas sporto šakas, kurių sportininkai turi teisę gauti stipendijas, t. y. olimpines sporto šakas.

 

VTAPĮ 4 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, jog tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis nediskriminavimo principu, t. y. kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, jos fakultatyviuose protokoluose, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės.

 

SĮ Projekto reguliavimas, numatantis, kad į stipendijas pagal SĮ turi teisę pretenduoti ir gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai, sukuria diskriminacines sąlygas tarp vaikų sportininkų. SĮ Projekto reguliavimu sudaromos nevienodos sąlygos gauti stipendijas nepilnamečiams asmenims, kurie sportuoja ir siekia aukšto meistriškumo sporto rezultatų neolimpinėse sporto šakose. 

 

Aukščiau nurodytų teisės aktų bei juose įtvirtintų principų pažeidimai yra akivaizdūs, sukuriantys nevienodas, nelygias (diskriminacines) sąlygas tarp olimpinių sporto šakų sportininkų ir neolimpinių sporto šakų sportininkų. Toks diskriminavimas tarp paminėtų sportininkų nėra objektyviai pateisinamas. 

 

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, prašome Jūsų atsižvelgti į Lietuvos kyokushin karate federacijos ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos teikiamus SĮ Projekto pasiūlymus / pakeitimus siekiant atliepti neolimpinių sporto šakų sportininkų interesus bei veiklos garantijas.

 

Nepritarti

JSRK nepritarė.

 

Argumentai:

Tai yra galiojančios Sporto įstatymo nuostatos, šių nuostatų Sporto įstatymo projektu nesiūloma keisti.

Šiuo metu Sporto įstatyme nustatytas sportininkų skatinimas už sporto laimėjimus nėra diskriminuojantis, nes yra skiriamas įvertinus skirtingą asmenų padėtį, vadovaujantis Sporto įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta nuostata: valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.

Skirtingi sportininkų skatinimo dydžiai už pasiektus laimėjimus nepažeidžia asmenų lygybės principo. Tokie skirtumai turi būti pagrįsti. Konstitucinis Teismas nurodo, kad Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos nėra pažeidžiamos, jei įstatyme nustatytos sąlygos skiriasi pagal teisinio reguliavimo objekto, o ne teisės subjekto požymius (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-27 sprendime Nr. A-438-1155/2010 pažymėjo, kad asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002-04-23, 2003-07-04, 2003-12-03, 2007-09-26 nutarimai). Atitinkamai Sporto įstatymo 22 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, kad lygiateisiškumo principas nėra pažeidžiamas, kai skatinant sportininkus už pasiektus laimėjimus, atsižvelgiama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.

Sporto įstatyme nustatytas sportininkų skatinimas už pasiektus laimėjimus taip pat atitinka ir valstybės ilgalaikius sporto tikslus, numatytus iki 2030 metų, kurie yra įtvirtinti 2022–2030 metų plėtros programoje valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto plėtros programos patvirtinimo“.

Taip pat pažymėtina, kad šiuo Sporto įstatymo projektu nenumatoma keisti nuostatų, susijusių su esminiais reikalavimais skiriant valstybės stipendijas ar valstybės premijas. Planuojama peržiūrėti, vertinant sistemiškai, ateityje, atsižvelgiant į valstybės strateginius tikslus, subalansuojant finansines galimybes.

Reikalinga išsami analizė įvertinant esamą reguliavimą ir pateiktų pasiūlymų poveikio vertinimas.

Dėl pakeitimų, susijusių su neolimpinių sporto šakų sportininkų skatinimu, pastebėtina, kad:

-   šiuo metu galiojančios Sporto įstatymo nuostatos suderinamos su Sporto plėtros programoje nustatytais tikslais – medaliais olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose olimpinėse rungtyse, olimpiečių skaičiumi;

-   sportininkai turi būti skatinami už išskirtinius laimėjimus, už pasiekimus aukšto meistriškumo sporto varžybose, kuriose yra didelė konkurencija (dalyvaujančių šalių  ir sportininkų skaičius);

-   neolimpinėse sporto šakose dažniausia nėra jokių atrankos sistemų į svarbiausias varžybas, daug mažesnis dalyvaujančių šalių skaičius, todėl jose konkurencija yra mažesnė nei olimpinėse sporto šakose, kurios yra labiau išvystytos, populiarios;

-   jei būtų sulygintas sportininkų skatinimas už pasiekimus olimpinėse ir neolimpinėse sporto šakose, neatsižvelgus į jų skirtumus, būtų diskriminuojamos olimpinės sporto šakos;

-   reikėtų labai didelių papildomų valstybės biudžeto lėšų, kadangi neolimpinėse sporto šakose (ir olimpinių sporto šakų neolimpinėse rungtyse) iškovojama daug daugiau aukštų vietų pasaulio ir Europos čempionatuose dėl mažesnės konkurencijos. Stipendijoms skiriama suma 2024 m. išaugo iki 5,9 mln. Eur, kai 2023 m. buvo 4,8 mln. Eur. Priėmus siūlymus reikėtų nuo kelių iki keliolikos papildomų milijonų (vien jaunimo amžiaus padidėtų apie 160, kai šiuo metu tokių yra tik 41);

-   dabartinei sistemai reikia leisti galioti bent 2–3 metus (paskutiniai pakeitimai įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.), kad būtų galima kompleksiškai išanalizavus, pateikti sisteminius siūlymus;

-   2022 m. pakeitus su loterijomis susijusį reguliavimą ir Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui tekusias lėšas nukreipus į valstybės biudžetą, sporto įstatymu buvo priimti pakeitimai, kuriais sistemiškai buvo peržiūrėta sportininkų skatinimo sistema, peržiūrėtos sportininkų pasiektos vietos, už kurias skiriamos valstybės premijos ir valstybės stipendijos, įtvirtintos visos socialinės garantijos sportininkams;

-   pagal užsienio praktiką, Lietuvoje stipendijų sportininkams sistema yra viena dosniausių (tiek dėl mokamos stipendijos dydžio, tiek dėl mokėjimo termino, tiek dėl plataus gavėjų rato).

ES valstybėse narėse premijos sportininkams skiriamos (18 ES valstybių narių):

-     7 valstybėse olimpinių ar paralimpinių žaidynių 1–3 vietų laimėtojams premijas skiria ne valstybė, o olimpiniai ir paralimpiniai komitetai (Italija, Estija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Austrija, Danija),

-     5 valstybėse premijos nenumatytos (Liuksemburgas, Suomija, Švedija, Airija, Didžioji Britanija),

 - 6 valstybėse premijas skiria vyriausybė (už olimpinių ir paralimpinių žaidynių 1–3 vietas skiria vienodo dydžio Slovakija, Slovėnija, Lenkija ir Kroatija (pavyzdžiui, už 1 vietą atitinkamai po 22 500 eurų, 17 160 eurų, 15 000 eurų, 13 900 eurų), už olimpinių žaidynių 1–3 vietas skiriama 2 kartus didesnė premija nei už paralimpinių žaidinių 1–3 vietą Vengrijoje (pavyzdžiui, už 1 vietą olimpinėse žaidynėse – 112 900 eurų ir 56 450 eurų už 1 vietą paralimpinėse žaidynėse).

 

2.        

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2024-05-30

22

3

1

 Nacionalinė sporto federacijų asociacija (toliau – NSFA) teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 naujos redakcijos projektui (toliau – Projektas).

Siūlome išbraukti Projekto 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra tokia pat nevyriausybinė organizacija kaip ir visos kitos sporto organizacijos, veikiančios sporto srityje. Šiuo Projekto punktu sudaromos išskirtinės sąlygos gauti ir naudoti valstybės biudžeto lėšas vienai organizacijai, o tai prieštarauja lygiateisiškumo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto netaikymas olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančiai nevyriausybinei organizacijai neatitinka gero valdymo principų ir sudaro riziką atsirasti korupcinėms apraiškos.

 

Pritarti iš dalies

JSRK pritarė.

 

Argumentai:

Tarptautinio olimpinio komiteto (toliau – TOK) priimtoje Olimpinėje chartijoje yra nustatyti reikalavimai TOK narių kadencijoms – Olimpinės chartijos 16 taisyklės 1.7 papunktis nustato, kad kiekvienas TOK narys renkamas 8 metų laikotarpiui su galimybe būti perrinktam vienam ar keliems laikotarpiams ateityje, perrinkimo procedūrą nustato TOK Vykdomasis komitetas.

Olimpinės chartijos 28 taisyklės 1 dalis nustato, kad ir kokia būtų nacionalinių olimpinių komitetų sudėtis, į ją turi būti įtraukti TOK nariai jų šalyje, jeigu tokių yra; šie nariai turi balsavimo teisę NOK generalinėje asamblėjoje; be to, TOK nariai šalyje yra nacionalinio olimpinio komiteto vykdomosios valdžios, kurioje jie turi balsavimo teisę, nariai ex officio.

Tokiu būdu užtikrinamas tinkamas Lietuvos olimpinio judėjimo atstovavimas tarptautiniu lygiu, atsižvelgiant į TOK Olimpinėje chartijoje keliamus reikalavimus.

Tuo pačiu, Įstatymo nuostata tobulinta užtikrinant, kad analogiška išimtis būtų taikoma ir sporto federacijoms.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 22 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus. Atsižvelgiant į tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles, sporto šakos federacijos valdymo organų narių kadencijos laikas gali būti pratęstas einamų pareigų tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos valdymo organuose, kurių nariai turi balsavimo teisę, laikotarpiui;“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus:

1) olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančią nevyriausybinę organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas reikalavimas steigimo dokumente įtvirtinti valdymo organų nariui (nariams), kuris (kurie) yra Tarptautinio olimpinio komiteto narys (nariai), rotaciją;

2) intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus, be to

4. Ttarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pasirašiusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.“

 

3.        

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2024-05-30

2

19

 

NSFA siūlo iš Projekto 2 straipsnio išbraukti 19 punkto sąvoką, nes ji prieštarauja nevyriausybinių organizacijų savarankiškumo, nepriklausomumo, lygiateisiškumo principams. Nacionalinės skėtinės organizacijos atstovauja ir gina savo narių interesus. Jų veikla turėtų būti grindžiama ir finansuojama savanorišku organizacijos nario mokesčiu ar kitų subjektų parama. Tokių organizacijų finansavimas valstybės biudžeto lėšomis daro nevyriausybines organizacijas pažeidžiamomis ir priklausomomis, o valstybės institucija įgyja ne partnerius, o nuo biudžeto lėšų priklausomus palankius subjektus. Tai neskatina pažangos ir nuomonių įvairovės. Tokia formuluotė suteiktų prioritetą vienai ar kelioms organizacijoms prieš kitas, pažeistų lygiateisiškumo principą. Taip pat kyla grėsmė, kad lėšos šiam finansavimui gali būti skirtos iš programų, kurios tiesiogiai susijusios su sporto organizacijų veiklomis, kuriomis siekiama valstybės keliamų strateginių tikslų. Atitinkamai siūlome koreguoti Projekto kitus straipsnius, išbraukiant nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programos sąvoką.

 

Pritarti

JSRK pritarė

4.        

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2024-05-30

25,

27

 

 

Siūlome keisti SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnius tokia apimtimi, kuri nediskriminuotų sportininkų kultyvuojančių tiek olimpines, tiek neolimpines sporto šakas.

Pasisakydami apie SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnių pakeitimų pasiūlymus ir jų būtinumo teisinę argumentaciją pabrėžiame, jog Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija. Šis principas suponuoja pareigą nustatyti vienodą (nediferencijuotą) reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje atžvilgiu, kai tarp asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Lygiateisiškumas iš esmės reiškia nediskriminavimo principą sporte. SĮ 3 straipsnio 1 punktas numato, kad vienas iš sporto principų yra lygiateisiškumas, kuris reiškia, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti.

SĮ Projekto reguliavimas numatantis galimybes į stipendijas pretenduoti tik olimpinių sporto šakų sportininkams už sportinius pasiekimus sukuria nelygiateises (diskriminacines) sąlygas tarp sportininkų sportuojančių olimpinėje sporto šakoje ir sportininkų sportuojančių neolimpinėje sporto šakoje. Sportininkas, sportuojantis olimpinėje sporto šakoje „apdovanojamas“ ar jam suteikiama galimybė gauti „privilegijas“, o sportininkas pasirinkęs kitokią sportinės veiklos kryptį, kuri nėra olimpinė, tokių „privilegijų“ negauna pagal teisinį reguliavimą. Tai ne tik diskriminuoja sportininkus, bet ir neolimpinėse sporto šakose, kur egzistuoja didelis vaikų masiškumas, skatina vaikus siekiančius aukšto meistriškumo sporto rezultatų, rinktis olimpines sporto šakas, nes jos pačios savaime turi galimybę būti „labiau apdovanotos“ netgi teisiniu reguliavimu.

SĮ 3 straipsnio 6 punktas numato, jog sportas remiasi asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo principu; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai.

SĮ Projekto reguliavimas, kad stipendijas turėtų teisę gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai pažeidžia šį principą, nes įgalina sportininkus rinktis kitas sporto šakas, kurios, kaip jau minėta aukščiau, turi didesnes teisėkūros „privilegijas“ ir „paskatas“, nei kad mūsų atstovaujamos sporto šakos. Mūsų federacijų apimtyje sportuojantys sportininkai kaip neolimpinių sporto šakų sportininkai priverstinai verčiami rinktis sportuoti ne tai, kas jiems patinka ar sekasi, bet tas sporto šakas, kurių sportininkai turi teisę gauti stipendijas, t.y. olimpines sporto šakas.

VTAPĮ 4 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, jog tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis nediskriminavimo principu, t.y. kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, jos fakultatyviuose protokoluose, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės.

SĮ Projekto reguliavimas, numatantis, kad į stipendijas pagal SĮ turi teisę pretenduoti ir gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai, sukuria diskriminacines sąlygas tarp vaikų sportininkų. SĮ Projekto reguliavimu sudaromos nevienodos sąlygos gauti stipendijas nepilnamečiams asmenims, kurie sportuoja ir siekia aukšto meistriškumo sporto rezultatų neolimpinėse sporto šakose.

Aukščiau nurodytų teisės aktų bei juose įtvirtintų principų pažeidimai yra akivaizdūs, sukuriantys nevienodas, nelygias (diskriminacines) sąlygas tarp olimpinių sporto šakų sportininkų ir neolimpinių sporto šakų sportininkų. Toks diskriminavimas tarp paminėtų sportininkų nėra objektyviai pateisinamas.

 

Nepritarti

JSRK nepritarė.

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 5;

Prieš – 7;

Susilaikė – 0.

 

5.        

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2024-05-30

2

2

 

NSFA siūlo iš Projekto 2 straipsnio 2 dalies išbraukti „ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams“ Taip pat siūlome šią formuluotę išbraukti iš kitų straipsnių, kuriuose ji yra pavartota kaip atitinkanti aukšto meistriškumo sporto sąvoką.

Intelekto negalią turinčių asmenų ir studentų sporto judėjimų veiklos nelaikytinos aukšto meistriškumo sportu. Intelekto negalią turinčių asmenų tarptautinė organizacija savo misijoje deklaruoja: „Mūsų sportininkai randa džiaugsmą, pasitikėjimą ir pasitenkinimą – žaidimo aikštelėje ir gyvenime. Jie taip pat įkvepia žmones savo bendruomenėse ir kitur atverti savo širdis platesniam žmonių talentų ir potencialo pasauliui. Mūsų tikslas yra pasiekti kiekvieną iš jų ir jų šeimas. Specialioji olimpiada tai daro per daugybę treniruočių, varžybų, sveikatos patikrinimų ir lėšų rinkimo renginių. Taip pat sukuriame galimybes šeimoms, bendruomenės nariams, vietos lyderiams, įmonėms, teisėsaugai, įžymybėms, aukštiems asmenims ir kitiems susiburti, kad pakeistume požiūrį ir paremtume sportininkus“.

Atkreiptinas dėmesys, kad intelekto negalią turinčių asmenų sportui netaikomi Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimai, o tai yra vienas svarbiausių aukšto meistriškumo sporto reikalavimų.

Lietuvoje studentai aukšto meistriškumo sportininkai yra tie patys sportininkai, kurie atstovauja savo sporto šakos federacijoms aukšto meistriškumo sporto varžybose. Tokiu būdu dubliuojamos, taigi neefektyviai naudojamos aukšto meistriškumo sportui finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. O tuo tarpu, sporto šakų federacijos vis akcentuoja nepakankamą aukšto meistriškumo sporto finansavimą.

 

Nepritarti

JSRK pritarė.

 

Argumentai:

·           Studentų sporto judėjimo finansavimas:

Studentų judėjimas yra aukšto meistriškumo sporto dalis, taip pat aukšto meistriškumo sportui priskirtinas savo sistema ir organizacine struktūra bei atitikimu Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytiems kriterijams (10 kriterijų).

1.  Šiuo metu studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra Lietuvos studentų sporto asociacija (toliau – LSSA), kuri yra Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) narė nuo 1993 m. liepos 8 d. ir Europos universitetų sporto asociacijos (EUSA) narė.

2.  Tarptautinis olimpinis komitetas nuo 1961 m. yra pripažinęs Tarptautinę universitetų sporto federaciją.

3.  LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, organizuoja Lietuvos studentų 23 sporto šakų čempionatus, Lietuvoje vykstančias Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynes, yra atsakinga už sportininkų (studentų) vežimą į vyksiančias universiadas, už kuriose pasiektus laimėjimus (1–3 vietas), vadovaujantis Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skiriamos valstybės premijos.

4.  LSSA, kaip ir kiti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai (pvz., sporto šakų federacijos), siekiantys gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinti, turės atitikti Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.

5.  Studentų sportas yra aukšto meistriškumo sporto dalis. Pažymėtina, kad universiadoje galima įvykdyti olimpinį normatyvą ir iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes – 2023 metais olimpinį kelialapį iškovojo plaukikė Kotryna Teterevkova.

6.  Studentų sporto judėjimas, kaip ir kiti aukšto meistriškumo sporto judėjimai, turi aiškią sistemą.

7.  Studentų sportui finansuoti ŠMSM skirdavo iš priemonės, skirtos studijoms. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad toks finansavimas yra ydinga praktika, kai vienai organizacijai taikomas atskiras mechanizmas ir skiriamas atskiras finansavimas. Turi būti užtikrinta, kas lėšos nebūtų dubliuojamos (su sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programomis), t. y. lėšų pasirengimui neskiriama, o skiriama tik atstovavimui varžybose. Todėl 2022 m. buvo priimti Sporto įstatymo pakeitimai, kur studentų sportas finansuojamas per aukšto meistriškumo sporto programas, kaip ir kitos sporto organizacijos (2023 m. – 300 tūkst. Eur, 2024 m. – 400 tūkst. Eur).

8.      Už aukšto meistriškumo sporto varžybose pasiekimus  universiados nugalėtojui yra skiriama 4 600 Eur valstybės premija, 2 vietos laimėtojui – 3 680 Eur, trečios vietos laimėtojui – 3 080 Eur. Trenerių valstybės premijų dydis yra 50 proc. sportininko dydžio.

 

·           Specialiosios olimpiados judėjimo finansavimas:

Specialios olimpiados judėjimas finansuojamas per aukšto meistriškumo sportą. Taikoma tik išimtis dėl Pasaulinio antidopingo kodekso taikymo (kadangi kodekso draudžiamajame sąraše nurodyti vaistai specialiosios olimpiados sportininkų gali būti vartojami gydymo tikslais).

Specialiosios olimpiados judėjimas aukšto meistriškumo sportui priskirtinas savo sistema ir organizacine struktūra bei atitikimu Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytiems kriterijams (9 iš 10, nes, kaip minėta, taikoma išimtis dėl atitikimo Pasauliniam antidopingo kodeksui).

1.  Neturėtų būti išbraukta iš dabar veikiančios aukšto meistriškumo programų finansavimo sistemos viena negalios grupė (specialiosios olimpiados sportininkai) taip juos diskriminuojant kitų sportininkų su negalia atžvilgiu.

2.  Valstybės kontrolė yra pažymėjusi, kad vienai organizacijai sukurti atskirą mechanizmą ir skirti atskirą finansavimą yra ydinga praktika.

3.  Tarptautinis olimpinis komitetas yra pripažinęs Pasaulio specialiosios olimpiados komitetą ir remia jo veiklą.

4.  Pasaulio specialiosios olimpiados žiemos ir vasaros žaidynės yra vykdomos taip pat kaip ir olimpinės žaidynės (atidarymo, uždarymo ceremonijos, sportininkų, teisėjų priesaikos, ugnies nešimas (uždegama Atėnuose ir nešama per šalis), šalių delegacijų eisenos atidarymo ir uždarymo metu ir t.t.).

5.  Pasaulio specialiosios olimpiados žaidynių žaidybinėse sporto šakose (futbolas, krepšinis, tinklinis) kartu su specialiosios olimpiados sportininkais jungtinėje komandoje žaidžia ir sveikieji sportininkai (pvz. futbole 7x7 aikštėje turi būti 4 specialiosios olimpiados sportininkai, vienas iš jų vartininkas ir 3 sveikieji sportininkai).  

6.  Specialiosios olimpiados judėjimas, kaip ir kiti aukšto meistriškumo sporto judėjimai, turi aiškią sistemą: organizuojamos specialiosios olimpiados žaidynės, Europos bei Eurazijos specialiosios olimpiados, Lietuvoje įsteigta vienintelė organizacija, kuri vienija visus intelekto sutrikimus turinčius sportininkus – Lietuvos specialios olimpiados komitetas.

Pagal Sporto įstatymo struktūrą valstybės finansavimas skiriamas dviem sritims: fiziniam aktyvumui ir aukšto meistriškumo sportui, kur fizinis aktyvumas finansuojamas per Sporto rėmimo fondą, teikiant projektus.

 

6.        

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

2024-05-30

21

2

 

NSFA atkreipia dėmesį, kad Projekto 19 straipsnio 2 dalies formuluotė: „gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių“ yra paini ir nesuprantama bei gali būti skirtingai interpretuojama. Siūlytume patikslinti minėtą formuluotę.

Nepritarti

JSRK nepritarė.

 

Argumentai:

Tokia nuostata galioja nuo  2017 metų (patvirtinta Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu), o 2019 metais perkelta į Sporto įstatymą. Iki šiol praktikoje nekilo problemų įgyvendinant šią nuostatą ar susidurti su skirtingomis šios nuostatos interpretacijomis.

Pažymėtina, kad minėta nuostata nustato ne pareigą, o galimybę, t. y. kad švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių. T. y. prieš priimdamas sprendimą, ar nustatyti tokį bendrojo finansavimo dydį ir kokio dydžio, ministras įvertina visas aplinkybes, atsižvelgia į esamą situaciją ir konsultuojasi su sporto organizacijomis (pvz., 2022 m. pakeitus loterijas ir paramą reglamentuojančius įstatymus ir Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui tenkančias lėšas nukreipus į valstybės biudžetą, šis bendrojo finansavimo dydis buvo sumažintas nuo 10 iki 5).

 

7.        

Nerijus Stukas

2024-05-31

2

10

 

1. Įstatymo Nr. I-1151 2 str. 10 d. nekorektiškai suformuluota. 10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių; Nėra aišku, kokia situacija yra su nariais, išbuvusiais maksimalų kadencijų skaičių. Tarkime visi 7 tuo pačiu metu išrinkti kolegialaus valdymo organo nariai išbuvo 2 kadencijas po 4 metus. Ar šioms kadencijoms pasibaigus reikia: a. perrinkti visus (pagal rotacijos reikalavimus), ar b. perrinkti 4 (ne mažiau kaip pusę) narių (pagal paskutinės eilutės reikalavimą atnaujinti ne mažiau kaip pusę narių)?

2. 2018-10-18 įstatymu Nr. XIII-1540 (TAR, 2018, Nr. 2018-17451) įvesta įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcija, įsigaliojusi 2019-07-01, numačiusi kadencijas. Dalis sporto federacijų savo įstatuose numatė, kad kadencijos skaičiuojamos nuo kadencijų reikalavimo įvedimo (pvz. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos įstatų 9.4 punktas, LTU Aquatics įstatų 18.1 p., Lietuvos gimnastikos federacijos įstatų 18.2 punktas). Remiantis Įstatymo Nr. I-1151 aiškinamojo rašto 11.4 punktu, galima suprasti, kad kadencijos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2019 m. Jeigu pagal Įstatymo Nr. I-1151 2 str. 10 d. nuo 2027-01-01 įsigalios reikalavimas pakeisti daugiau kaip pusę kolegialaus valdymo organo narių, mažiau kaip pusė narių (pvz. 3 iš 7), kurie nuo 2019 m. iš naujo skaičiavo kadencijas ir 2027 m. butų priartėję prie maksimalios 8 metų ribos, dėl įstatymo pakeitimo galės toliau eiti pareigas neribotai (pakeičiant daugiau kaip pusę kitų kolegialaus organo narių). Tokiu pakeitimu sudaroma galimybė ilgamečiams valdymo organų nariams pareigas eiti neribotai, tuo įgaunant neribotą ir bet kokios kontrolės nepaisančią valdžią. O įstatymo normos dėl kadencijų tampa neveikiančios, nes didžiausią įtaką turintys ilgamečiai vadovai jų išvengia. Nėra atliktas joks tyrimas, bet yra didelė tikimybė, kad skaičiuojant kadencijas nuo 2019 m. ar nuo naujų įstatų (rinkimų), priimtų po 2019 m., ir dabar yra valdymo organų narių, kelis kartus viršijančių maksimalią 8 metų ribą.

 

Nepritarti

JSRK nepritarė.

 

Argumentai:

Sporto šakų federacijos yra asociacijos, jos vadovaujasi Asociacijų įstatymu. Sporto įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ne mažiau kaip pusė kolegialaus valdymo organo narių būtų perrinkta, tačiau sporto šakos federacija, būdama asociacija, gali nuspręsti perrinkti ir visus kolegialaus valdymo organo narius.

Toks pasiūlymas Sporto įstatymo projektu teikiamas siekiant užtikrinti sporto šakos federacijos veiklos tęstinumą ir kad sporto organizacijų visi valdymo organų nariai nepasikeistų vienu metu.

 

8.        

Lietuvos studentų sporto asociacija

2024-06-07

 

 

 

2024 metų gegužės 31 dieną, vykstant Sporto įstatymo klausymams buvo svarstoma Sporto įstatymo nauja redakcija ir jai pateikti skėtinių visuomeninių sporto organizacijų siūlymai, į kuriuos nebuvome kviečiami.

Posėdyje buvo svarstomas Nacionalinės sporto federacijų asociacijos direktoriaus Edžio Urbanavičiaus siūlymas:

„NSFA siūlo iš Projekto 2 straipsnio 2 dalies išbraukti „ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams...“ Taip pat siūlome šią formuluotę išbraukti iš kitų straipsnių, kuriuose ji yra pavartota kaip atitinkanti aukšto meistriškumo sporto sąvoką. Lietuvoje studentai aukšto meistriškumo sportininkai yra tie patys sportininkai, kurie atstovauja savo sporto šakos federacijoms aukšto meistriškumo sporto varžybose. Tokiu būdu dubliuojamos, taigi neefektyviai naudojamos aukšto meistriškumo sportui finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. O tuo tarpu, sporto šakų federacijos vis akcentuoja nepakankamą aukšto meistriškumo sporto finansavimą.“

Svarstant šį siūlymą Sporto įstatymo klausymuose ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje Lietuvos studentų sporto asociacija (toliau – LSSA) nebuvo informuota ir pakviesta, neturėjome informacijos apie siūlomus kardinalius pokyčius, nesukuriant jokios alternatyvos studentų judėjimo finansavimui.

Atsitiktinai sužinoję apie Seimo jaunimo sporto reikalų komisijos posėdį birželio 5 d. bei jame svarstomą studentų sporto finansavimo klausimą, dalyvauti pasiprašėme patys, tačiau pasirengti jam neturėjome laiko.

Manome, kad sprendžiant su studentų sportu susijusius klausimus LSSA atstovo (kaip studentų sporto judėjimui vadovaujanti skėtinė asociacija) dalyvavimas būtinas, nes pateikti NSFA siūlymai yra deklaratyvūs ir neatitinka realybės, o sprendžiamas asociacijos vienintelio finansavimo atėmimo klausimas be mūsų. Nesudarant sąlygų išsakyti savo argumentus yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, o finansavimo nutraukimas Seimo jaunimo, sporto reikalų komisijoje balsavimo būdu, neįsigilinus ir nepasiūlius kito sprendimo, reiškia ir studentų sporto žlugdymą, teisėtų lūkesčių nepaisymą, visišką veiklos sustabdymą ir nesiskaitymą su studentų bendruomene. Svarbu pasakyti, kad nuolatinės studentų fizinio aktyvumo veiklos iki šiol nėra finansuojamos ir varganai gyvuoja išskirtinai LSSA narių dėka.

Sprendimas Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje priimtas per kelias dienas nuo pasiūlymo yra – skubotas, nepagrįstas argumentais, o jį įgyvendinus studentų sportas visiškai lieka be aukšto meistriškumo veiklų finansavimo, nes jokio kito finansavimo modelio nėra ir negalėtų būti.

Šiuo raštu prašome jus nekeisti esamo finansavimo modelio, nes:

1. Studentų judėjimas pilnai atitinka keliamus reikalavimus ir kriterijus aukštam sportiniam meistriškumui. (Pasaulio studentų čempionatuose dalyvauja olimpinių rinktinių nariai, jų atsarginiai partneriai, neįveiklinti tuo metu rinktinėse ir atstovaujantys Lietuvai).

2. Tarptautinis olimpinis komitetas nuo 1961 m. yra pripažinęs Tarptautinę universitetų sporto federaciją (FISU). FISU rengia Universiadas, kurios prilygta Olimpinėms žaidynėms, dalyvaujant išskirtinai studijuojantiems sportininkams.

3. LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, organizuoja 16 sporto šakų Lietuvos studentų čempionatus, Lietuvoje vykstančias SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žaidynes, atsakinga už sportininkų (studentų) vežimą į vyksiančias universiadas, kuriose už pasiektus laimėjimus (1–3 vietas) vadovaujantis Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu skiriamos valstybės premijos. Dalyvavimas Lietuvos studentų čempionatuose yra vienas iš atrankos kriterijų rinktinių formavimui.

4. LSSA, kaip ir kiti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai (pvz., sporto šakų federacijos), siekiantys gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinti, atitinka Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.

5. Studentų sportas yra aukšto meistriškumo sporto dalis. Pažymėtina, kad universiadoje galima įvykdyti olimpinį normatyvą ir iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes – pvz. 2023 metais olimpinį kelialapį dvejose distancijose iškovojo plaukikė Kotryna Teterevkova.

6. Studentų sporto judėjimas, kaip ir kiti aukšto meistriškumo sporto judėjimai, turi aiškią sistemą, atranką į formuojamas studentų rinktines.

7. Studentų sportui finansuoti ŠMSM skirdavo iš priemonės, skirtos studijoms. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad toks finansavimas yra ydinga praktika, kai vienai organizacijai taikomas atskiras mechanizmas ir skiriamas atskiras finansavimas, turi būti užtikrinta, kas lėšos nebūtų dubliuojamos (su sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programomis), t. y. lėšų pasirengimui neskiriama, o būtų skiriama tik atstovavimui varžybose. Todėl, atsižvelgiant į valstybės kontrolės pastebėjimus, 2022 m. Seime buvo priimti Sporto įstatymo pakeitimai, kuriais studentų sportas finansuojamas per aukšto meistriškumo sporto programas, kaip ir kitos sporto organizacijos (2023 m. – 300 tūkst. Eur, 2024 m. – 400 tūkst. Eur). Šiuo metu mes įgyvendinime šią nuostatą. Studentų judėjimas, skirtingai nei sporto šakų federacijos, lėšas gauna tik sportininkų atrankai ir išvežimui į Universiadas, pasaulio ir Europos studentų, universitetų čempionatus t. y. negauna lėšų rinktinių pasirengimui ir finansavimo dubliavimo nėra, kaip klaidingai teigiama NSFA, Edžio Urbanavičiaus siūlyme.

8. Už aukšto meistriškumo sporto varžybose pasiekimus universiados nugalėtojui yra skiriama 4 600 Eur valstybės premija, 2 vietos laimėtojui – 3 680 Eur, trečios vietos laimėtojui – 3 080 Eur. Trenerių valstybės premijų dydis yra 50 proc. sportininko dydžio.

Nesuprantame, kaip skirtingų sportininkų, olimpiečių, rinktinių narių pasiekimai Universiadoje, pasaulio ir Europos čempionatuose galėtų būti traktuojami kitaip nei aukštas sportinis meistriškumas?

Svarbu, kad studentų sporto aukšto meistriškumo finansavimas yra tvarus, išspręstas Jūsų komiteto siūlymu ir svarstytas Seime prieš du metus, kur nubalsuotas vienbalsiai. Dabartinis reguliavimas ne tik atliepia valstybės kontrolės lūkesčius, bet ir tenkina mus. Svarbu paminėti, kad atliepdami Valstybės lūkesčius nuoširdžiai dirbame ir didžiuojamės, nes praeitų metų studentų sporto rezultatai per 30 metų yra geriausi. Pasaulio žiemos studentų universiadoje iškovotas sidabro medalis, o vasaros universiadoje iškovota 13 medalių. Pasaulio ir Europos studentų čempionatuose 2023 metais iškovoti 7 medaliai. Pažymėtina, kad dalyvavimas minėtuose renginiuose, sportininkams yra įskaitiniai jų karjeroje.

Džiaugiamės, kad Švietimo mokslo ir sporto ministerija girdi mūsų argumentus, supranta studentų judėjimo vertę Lietuvai, ir palaiko mūsų judėjimą aukšto meistriškumo sporte ir suvokia, kad šių funkcijų negalės įgyvendinti nacionalinės sporto šakų federacijos, nes FISU narys yra LSSA ir išskirtinai LSSA propaguoja studentų aukšto meistriškumo sportą, teikia paraiškas dalyvauti Universiadoje, pasaulio ir Europos studentų čempionatuose ir kitaip aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje FISU. Federacijos pakeisti mūsų negalės.

Prašome komiteto atmesti NSFA Edžio Urbanavičiaus siūlymą, kuriam pritarė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, bei nepalaikyti siūlymo išbraukti studentų sportą iš aukšto meistriškumo programos, paliekant galiojančias (ir šiuo metu Sporto įstatymu nekeičiamas) nuostatas, kad studentų sportas turi būti finansuojamas per aukšto meistriškumo sporto programas, kol atlieps visus finansavimui gauti būtinus kriterijus.

Neatsižvelgus į mūsų argumentus, studentų aukšto meistriškumo sporto veikla Lietuvoje bus visiškai sužlugdyta, Lietuvos studentų sporto asociacijos ir narystė pasaulinėje sporto studentų federacijoje FISU netenka prasmės, nes Lietuva studijuojančių sportininkų rezultatus nuvertina ir supranta ir prilygina jas mėgėjų ar fizinio aktyvumo veikloms, užuot dar labiau palaikydama akademinį jaunimą, kuris sugeba ne tik sportuoti, bet ir mokytis, kuria Lietuvos ateitį.

 

Papildoma informacija.

Šiuo metu studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra LSSA. LSSA yra Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) narė nuo 1993 m. liepos 8 d. ir Europos universitetų sporto asociacijos (EUSA) narė nuo EUSA įkūrimo 1999 m.

LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, organizuoja 16 sporto šakų Lietuvos studentų čempionatus, Lietuvoje vykstančias Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynes, atsakinga už sportininkų (studentų) vežimą į vykstančius pasaulio ir Europos studentų čempionatus ir universiadas, kuriose už pasiektus laimėjimus (1–3 vietas), vadovaujantis Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, yra skiriamos valstybės premijos.

Pažymėtina, kad universiadoje galima įvykdyti olimpinį normatyvą ir iškovoti kelialapį į Olimpines žaidynes (kaip pvz., 2023 metais olimpinį kelialapį dvejose rungtyse iškovojo VDU studentė plaukikė Kotryna Teterevkova). Universiadose, pasaulio studentų čempionatuose dalyvaujančios studentų rinktinės yra sudaromos sporto šakų pagrindinės ir/ar rezervinės rinktinės pagrindu. Ne vienas studentas, dalyvavęs universiadose, studijų metu tapo Europos (EČ), Pasaulio (PČ) čempionatų ir Olimpinių žaidynių (OŽ) prizininkais:

Studentai Olimpiečiai:

Graikų-romėnų imtynės: Mindaugas Mizgaitis – 2005 m. Universiados bronza, PČ – 5 vieta;

Lengvoji atletika: Lina Grinčikaitė-Samuolė – 2008 m. Olimpinių žaidynių (OŽ) dalyvė, o 2009 m. Universiados – aukso, 2011 m. – bronzos ir 2013 m. – sidabro, 2012 m. – Europos čempionato (EČ) – bronzos medalių laimėtoja. Airinė Palšytė – 2011, 2015 ir 2017 m. Universiadų visų spalvų medalių laimėtoja, o 2016 m. – EČ – sidabras; Andrius Gudžius – 2015 m. Universiados bronza, 2016 m. – OŽ – 12 vieta, 2017 m. PČ – auksas; Edis Matusevičius – 2019 ir 2023 m. Universiados auksas, 2023 m. – PČ- 8 vieta, 2024 m. OŽ

Irkluotojai: Mindaugas Griškonis 2013 m. – Universiados auksas, 2014 m. – EČ – bronzos medalis. Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritter – 2012 m. – OŽ – 6 vt., 2013 Universiados auksas ir PČ – bronza; 2015 m. Universiados – auksas, PČ – sidabras; 2016 m. Rio OŽ S.Ritter su M.Griškoniu iškovojo sidabrą. Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė – 2013 m. PČ – auksas, 2013 ir 2015 m. Universiados auksas, 2016 m. – OŽ – bronza; Dovilė Rimkutė – EČ ir PČ – sidabras ir kartu D. Karaliene iškovotas kelialapis į 2024 m. OŽ.

Plaukimas: Giedrius Titenis – 2009 m. – Universiados ir PČ – bronza; Danas Rapšys – 2017 m. – Universiados – 2 aukso ir 1- bronzos, - EČ – bronza; Andrius Šidlauskas – 2022 m. – EČ ir 2023 m. Universiados bronza; Kotryna Teterevkova – 2022 m. EČ bronza, o 2023 m. Universiadoje iškovojo ne tik visų 3 spalvų medalius, bet ir įvykdė šių metų Olimpinių žaidynių normatyvą dvejose rungtyse.

2023 metais studentai sportininkai, dalyvavę Universiadoje, šiais metais jau yra Olimpinės rinktinės nariai: Plaukimas – Kotryna Teterevkova, Tomas Navikonis; Lengvoji atletika: Edis Matusevičius, Juozas Baikštys, Urtė Baikštytė, Edgaras Benkunskas.

 

Pritarti

 

9.        

VŠĮ Dziudo klubas „Dziudo TEM“

2024-06-10

22

1

 

Šiuo metu Sporto šakų federacijose įvedama tokia tvarka, pagal kurią federacijos valdymo organų sprendimai gali būti apskundžiami tik Tarptautiniam Sporto Arbitražo Teismui (CAS), Lozanoje. Tokia apskundimo tvarka taikoma tiek federacijų nariams, tiek sportininkams, kurie nepriklauso federacijai ar jos nariams.

Pvz., išrašas iš Lietuvos dziudo federacijos įstatų:

Pažymėtina, kad ginčų nagrinėjamas Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS) yra itin brangus tarptautinis ginčo sprendimo procesas ir reikalauja itin didelių finansinių resursų. Šie piniginiai resursai pagal CAS interneto svetainėje skelbiamą informaciją (https://www.tas-cas.org/en/arbitration/code-procedural-rules.html) kelias dešimtis kartų viršija paprasto sporto klubo biudžetą. Tai sudaro prielaidas federacijoms piktnaudžiauti savo teisėmis, nes sporto federacijų nariai, sportininkai, nevykdantys jokios komercinės veiklos, disponuoja mažais biudžetais, nėra finansiškai pajėgūs spręsti ginčus tarptautiniuose arbitražuose, todėl jokių ginčų nesprendžia ir taip leidžia sporto federacijos organams savivaliauti. Todėl tokios sporto federacijų įstatų nuostatos akivaizdžiai prieštarauja reikalavimams sudaryti sąlygas asmenims pasinaudoti efektyvia teisės gynybos priemone.

Siūloma pataisa taikoma tik toms sporto šakos federacijoms, kurios siekia gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti – tenkinti viešąjį interesą. Federacijoms, kurios to nesiekia, reikalavimai nėra privalomi, todėl asociacijų laisvė nėra pažeidžiama.

 

Siūlome papildyti sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalį 14 punktu:

 

„14) sporto šakos federacijos įstatuose nustatyta tvarka, pagal kurią federacijos nariai, nesutinkantys perduoti ginčų sprendimą arbitražui, turi teisę ginčus spręsti Lietuvos teismuose.“

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 22 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 13 punktu ir jį išdėstyti taip:

 „13) juridinio asmens įstatuose nėra nuostatų, ribojančių teisę bet kokį ginčą spręsti Lietuvos Respublikos ginčų nagrinėjimo institucijose.“

 

10.    

VŠĮ Dziudo klubas „Dziudo TEM“

2024-06-10

22

1

 

Seimo narys Andrius Kupčinskas 2023-02-15 teikė Sporto įstatymo pataisas dėl 2 ir 19 str. pakeitimo.

Dėl pataisų 2023-02-28 Seimo kanceliarijos teisės departamentas pateikė išvadas 2023-09-06 LR Vyriausybė nutarė pritarti keliamam siekiui įgyvendinti viešąjį interesą skaidriai, efektyviai ir demokratiniais principais paremtai sporto šakų federacijų veiklai, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Vyriausybė numatė peržiūrėti ir įvertinti sistemiškai, rengdama Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą. 

2023-10-25 Jaunimo ir sporto reikalų komisija, atsižvelgusi į aukščiau pateiktas nuomones, nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti.

 

2024-05-08 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskelbtame Sporto įstatymo projekte nėra sisteminių nuostatų, kurios atitiktų siekį įgyvendinti viešąjį interesą skaidriai, efektyviai ir demokratiniais principais paremti sporto šakų federacijų veiklą. Todėl įgyvendinat siekį tikslinga, atsižvelgus Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadas ir Vyriausybės komentarą ir teikti siūlymą (kaip šiuo metu neturintį alternatyvų) Seimo Švietimo ir mokslo komitetui.

 

Įstatymų leidėjas, ribodamas asociacijų laisvę, turėtų pagrįsti šios laisvės ribojimo būtinumą.

Konstitucijoje garantuojamas asociacijų laisvės turinio elementas - kad būtent asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką negali būti suabsoliutintas.

Asociacijos savo veikloje tenkina savo narių ir viešąjį interesą. Sporto šakos federacija iš esmės yra viešosios naudos subjektas, kuriam valstybė paveda atlikti tam tikras unikalias viešas funkcijas (pravesti nacionalinius čempionatus, formuoti rinktines, atstovausiančias šalį, nustatyti reikalavimus sporto šakai), tokios federacijos veiklos rezultatais valstybės ar savivaldybės institucijos, kiti subjektai grindžia savo sprendimus (nustato lengvatas stojant į aukštąsias mokyklas ar sporto gimnazijas, trenerių kvalifikacines kategorijas ar sportininkų meistriškumo pakopas, skiria finansavimą).

Šiuo atveju asociacijos narių interesas negali būti iškeltas aukščiau viešojo.

Be to siūloma pataisa taikoma tik toms sporto šakos federacijoms, kurios siekia gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti – tenkinti viešąjį interesą. Federacijoms, kurios to nesiekia, reikalavimai nėra privalomi, todėl asociacijų laisvė nėra pažeidžiama.

Pasiūlymo nauda. Užtikrinus, kad į sporto šakos federacijas be kliūčių galėtų įstoti subjektai (fiziniai ar juridiniai), kurie vykdo realią tos sporto šakos veiklą ir atitinka bendrus sporto šakos federacijos narystės reikalavimus būtų pasiekta:

·           Nacionalinė sporto šakos federacija realiai atstovautų visus suinteresuotus subjektus ir veiktų visoje valstybės teritorijoje (Sporto įstatymo 2 str. 29 punktas).

·           Garantuotų, kad į sporto šakos federacijos valdymą būtų įtrauktas didesnis suinteresuotų asmenų ratas, tai užtikrintų stipresnę ir objektyvesnę savivaldą.

·           Visi suinteresuoti tos sporto šakos subjektai turėtų vienodas galimybes naudotis valstybės biudžeto lėšomis.

·           Visi suinteresuoti tos sporto šakos subjektai turėtų vienodas galimybes dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose (šiuo metu pagal galiojantį reglamentavimą aukšto meistriškumo varžybomis pripažintos tik tos varžybos, kurios rengiamos sporto šakos federacijos – tarptautinės federacijos narės, todėl sportininkai norintys dalyvauti tokiose varžybose turi būti tos sporto šakos federacijos nariais ar narių nariais (Sporto įst. 2 str. 9 punktas).

·           Sporto klubai atitiktų reikalavimus, siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu (Sporto įstatymo 19 str. 2 punktas 1 ir 2 dalys sporto klubas turi atitikti tokius kriterijus: turi būti sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis, turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose.)

 

Reikalavimai subjektams. Siūlomas narystės reguliavimo modelis neribotų sporto šakos federacijų narystės kitų galimybių, bet užtikrintų, kad federacijų veikloje netrukdomai galėtų dalyvauti to siekiantys subjektai, vykdantys realią ir pastovią veiklą, susijusią su sporto šakos plėtojimu. Reikalavimai, nustatomi tokiems subjektams, apribotų piktnaudžiavimo galimybę steigti fiktyvius vienadienius sporto klubus ir tuo dirbtinai įtakoti federacijų veiklą:

·           Reikalavimas veiklos pastovumui – iki narystės prašymo padavimo ne mažiau kaip vieneri pastarieji metai subjekto atstovų dalyvavimo sporto šakos aukšto meistriškumo varžybose. Toks terminas, per kurį federacija surengia visų amžiaus grupių varžybų ciklą, leidžia subjektams parodyti realią sporto veiklą, atitinkančią aukšto meistriškumo sporto reikalavimus. Kadangi dažnai fizinis aktyvumas yra parengiamasis etapas į aukšto meistriškumo sportą bei apima vaikų sportą, tačiau savo rengimo lygiu nusileidžia aukšto meistriškumo sportui, siūlomas dviejų metų terminas. Reikalavimas konkretizuoti sporto šakos fizinio aktyvumo veiklą yra nepagrįstas, nes visa tos sporto šakos sporto veikla, kuri nepatenka į aukšto meistriškumo sporto apibrėžimą ir yra fizinio aktyvumo veikla. Įprastai, subjektai siekiantys narystės federacijoje turi patys pagrįsti savo veiklos realumą. Tai nesukelia jokių papildomų sąnaudų nei pačiai federacijai, nei valstybės sporto institucijoms.

·           Reikalavimai veiklos kokybei – subjekto sporto šakos pratybas veda asmenys, atitinkantys šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, užtikrina, kad subjektų veikla atitinka kvalifikacijos reikalavimus. (dera su Sporto įstatymo 19 str. 2 punkto 4 papunkčiu)

·           Reikalavimas sporto šakos infrastruktūros realumui - nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdo sporto šakos pratyboms būtiną infrastruktūrą (dera su Sporto įstatymo 19 str. 2 punkto 5 papunkčiu).

 

Neigiamos pasekmės nesant reguliavimo. Valstybės institucijos reguliuojančios sporto sritį laikosi politikos „viena sporto šaka – viena sporto federacija“. Tokia politika konsoliduoja sporto šakos bendruomenę. Tačiau neįgyvendinus konsolidavimo priemonių – realiai veikiantiems sporto šakos subjektams nesuteikus galimybės be kliūčių įstoti į nacionalinę sporto šakos federaciją, sporto bendruomenė realizuodama savo teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas (sporto įstatymo 3 str. 6 punktas) gali jungtis į alternatyvią sporto šakos federaciją bei ieškoti alternatyvios tarptautinės sporto narystės. Tokia padėtis stebima šalies dziudo sporte (pvz., Lietuvos dziudo federacija (28 nariai) / Nacionalinė dziudo asociacija (50 narių)) (International judo federation / World judo federation (alternatyva)). Tai sukurtų pavojingą precedentą, skaldantį sporto šakas, sukeliantį maišatį šalies sporto sistemoje, bei paskatintų nemažą dalį šalies sporto federacijų rinktis alternatyvų kelią. Tokia padėtis pareikalautų arba papildomo teisinio reguliavimo, arba papildomų administravimo sąnaudų.

Papildoma administravimo našta LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai būtų minimali, nes sporto subjektai savo pažeistas teises gintų teisės aktų nustatyta tvarka, o finansavimo apribojimas vyktų tik kompetentingoms institucijoms nustačius tvarkos pažeidimą.

 

Atsižvelgiant į 2023-02-28 Seimo kanceliarijos teisės departamento pateiktas išvadas ir 2023-09-06 LR Vyriausybės komentarus siūlome įstatymo Sporto įstatymo 19 str. 1 dalį papildyti 13 punktu:

„13) sporto šakos federacijos įstatuose nustatyta tokia tvarka, pagal kurią federacijos nariais netrukdomai gali tapti narystės prašymą pateikę sporto subjektai, kurie atitinka federacijos įstatuose nustatytus bendrus narystės reikalavimus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su sporto šakos plėtojimu bei kuriuos atstovaujantys asmenys iki narystės prašymo padavimo ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dalyvavo sporto šakos aukšto meistriškumo varžybose ar ne mažiau kaip pastaruosius dvejus metus dalyvavo sporto šakos fizinio aktyvumo veikloje, nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdo sporto šakos pratyboms būtiną infrastruktūrą, juose pratybas veda asmenys, atitinkantys šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus”.

 

Nepritarti

Argumentai:

Sporto federacijos yra asociacijos, kurių veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas

Minimoje Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023-02-28 išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2431 pabrėžiama, kad asociacijų laisvė suponuoja tai, jog asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką. 

Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės turinio elementais esančios teisės steigti asociacijas ir dalyvauti jų veikloje aiškintinos kaip apimančios, be kita ko, į asociaciją susivienijusių asmenų teisę apibrėžti ir vykdyti asociacijos veiklą taip, kad būtų tenkinami jų interesai, inter alia nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.

Tai, be kita ko, reiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 1 dalį, asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali inter alia savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką, asociacijos valdymo organų struktūros ar valdymo organų narių skyrimo (rinkimo) tvarką ir kriterijus, kuriuos atitinkantys asmenys galėtų būti skiriami (renkami) į valdymo organus. 

Taigi Sporto įstatyme nustačius atskirą reglamentavimą, taikomą tik sporto federacijoms, būtų pažeistas Asociacijų įstatymas ir, galima, Konstitucijos 35 str.

Nuostata, kad subjektų, siekiančių tapti sporto šakos federacijos nariais, veikla tiesiogiai susijusi su sporto šakos plėtojimu nustatytą laikotarpį, neatitinka kitų Sporto įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, Sporto įstatymo 2 straipsnio 29 dalis nustato, kad sporto šaką plėtoja sporto šakos federacija, kuri yra už ją atsakinga, sporto šakos federacija atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.

Siūlomi nustatyti reikalavimai ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dalyvauti sporto šakos aukšto meistriškumo varžybose ar ne mažiau kaip pastaruosius dvejus metus dalyvauti sporto šakos fizinio aktyvumo veikloje yra pernelyg plataus turinio ir neapibrėžti, vertinant ir Sporto įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytą fizinio aktyvumo sąvokos apibrėžimą,  o siūlomas nustatyti būtent vienų metų ir dvejų metų laikotarpis nėra pagrįstas bei nenumatoma nuo kokio momento toks laikotarpis pradedamas skaičiuoti.

Nepagrįstai ribojama asmenų teisė tapti sporto šakos federacijos nariais, siūlant nustatyti reikalavimą jiems „turėti ar įvairiais pagrindais valdyti sporto šakos pratyboms būtiną infrastruktūrą“, taip pat nėra įvertinta tuo aspektu, kad kai kuriose sporto šakose tokią infrastruktūrą sporto šakos federacijos nariams apskritai nėra būtina arba neįmanoma valdyti nuosavybės teise ar kitais pagrindais, pavyzdžiui, lauko sporto šakose (orientavimosi sportas, sportinė žūklė), ekstremalaus sporto šakose (alpinizmo sportas), intelekto sporto šakose (šachmatai).

 

11.    

VŠĮ Dziudo klubas „Dziudo TEM“

2024-06-10

14

1

 

LR Sporto įstatymo 2 straipsnio 29 punkte nurodyta, sporto šakos federacija „yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi“. Kitos įstaigos ar institucijos nėra pakankamai kompetentingos savarankiškai nustatyti sporto šakai būdingus reikalavimus.

Sporto šakos federacijoms primygtinai primetant trenerių darbo teisės tvarką būtų pažeista federacijų kaip asociacijų veiklos autonomija nustatyti treneriams specifinius kvalifikacijos reikalavimus pagal savo poreikius. Iš kitos pusės nacionalinė sporto šakos federacija yra patronuojama tarptautinės sporto šakos federacijos ir privalo laikytis tarptautinių sporto šakos plėtojimo reikalavimų.

Valstybės institucijos gali siekti, kad asmenys, dirbantys trenerių darbą, įgytų tam tikras kompetencijas, bet nustatant bendrą kompetenciją visų sporto šakų treneriams kyla perteklinių reikalavimų našta, kad asmenys turės švaistyti savo resursus kompetencijoms, kurios nenaudingos atskiroms sporto šakoms. Pavyzdžiui, skirtingos kompetencijos reikalingos šachmatų (arba e-sporto), dziudo, automobilių sporto atvejais.

Todėl teisė vykdyti fizinio aktyvumo ar sporto pratybas turi būti suderinta su sporto šakos federacija, priešingu tokia teisė būtų suteikiama neatsakingai, be federacijos žinios ir kontrolės. Tai prieštarautų LR Asociacijų įstatymo 14 str., Sporto įstatymo 2 str. 29 punktui.

 

Siūloma:

Projekto 12 straipsnio 1 punktą pakeisti taip:

12 straipsnis. Teisė vykdyti fizinio aktyvumo pratybas ar sporto pratybas

1. Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų, atitinkantys šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, arba asmenys, kurių kitose valstybėse įgyta fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesinė kvalifikacija yra pripažinta pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą. Kitose valstybėse įgytas fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio,  fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesines kvalifikacijas tvirtina tos sporto šakos tarptautinės ar nacionalinės sporto šakos federacijos ir pripažįsta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.

 

Nepritarti

Argumentai:

14 str. 1 d. paskutinė nuostata patikslina pirmiau nurodytą sakinį dėl subjektų, kurie turi teisę atlikti užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą. Vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 15 str. 1 d., užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą atlieka atitinkama Lietuvos kompetentinga institucija, sporto atveju šią funkciją atlikti numatyta ŠMSM arba įgaliotai institucijai. Pagal kitų sričių taikomą praktiką, profesinės kvalifikacijos vertinimui sudaroma komisija, kuri pagal asmens pateiktą informaciją įvertina asmens užsienyje įgytą profesinės kvalifikacijos atitiktį Lietuvoje galiojančiam šios srities reglamentavimui. Į komisijos sudėtį įtraukiami kvalifikacijų bei kompetencijų teikimo srityje dirbantys asmenys, taip pat darbdavių, nevyriausybinių organizacijų atstovai, kuriems pavedama įvertinti profesinio pripažinimo siekiančio asmens įgytas išsilavinimo bei darbinės patirties kompetencijas.

 

12.    

VŠĮ Dziudo klubas „Dziudo TEM“

2024-06-10

14

2

1

Projekto 12 straipsnio 2 punkto 1 dalyje naudojama formuluotė „sporto kvalifikacinis laipsnis“ yra neaiški. Viešojoje erdvėje „sporto kvalifikacinis laipsnis“ yra traktuojamas kaip sporto atskyris, rangas, lygis. Teisinio apibrėžimo nėra.

Todėl, jei tai yra sporto atskyris, jis taip pat turėtų būti suderintas su tos sporto šakos federacija, jei tai nusako išsilavinimo lygio kryptį, tai turėtų būti formuluojama aiškiau.

 

Siūloma:

Projekto 12 straipsnio 2 punkto 1 dalį pakeisti taip:

2. Teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu arba teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugas turi:

1) asmuo, įgijęs sporto šakos tarptautinės ar nacionalinės sporto šakos federacijos patvirtintą sporto kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba baigęs fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijas ir įgijęs atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

 

Nepritarti

Argumentai:

14 str. 2 d. 1 p. nustato aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimą kaip vieną iš privalomų alternatyvų įgyti teisę dirbti treneriu Lietuvoje, o sporto kvalifikacinis laipsnis suteikiamas baigus sporto krypčiai priskirtą aukštojo mokslo studijų programą. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 41 str. 1 d., vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinti valstybinė aukštoji mokykla, nevalstybinė aukštoji mokykla, užsienio valstybės aukštosios mokyklos, kurios veikla yra įvertinta aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė, filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad tarptautinei ar nacionalinei sporto šakos federacijai Lietuvoje nėra suteikta teisė vykdyti aukštojo mokslo studijų programos bei teikti kvalifikacinio laipsnio.

 

13.       

Lietuvos sporto federacijų sąjunga

2024-06-11

 

2

2

 

„2. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.“

 

NEIŠBRAUKTI: Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos...

 

Argumentai:

Palikti „jaunučius“ jeigu jie yra numatyti tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nuostatuose.

 

Nepritarti

Argumentai:

Ankstyva specializacija sporte vertinama neigiamai. Į jaunučių amžiaus grupę patenkantys vaikai sportininkai dažnai neturi pasirinkę pagrindinio aukšto meistriškumo sporto ir sportuoja kelias sporto šakas ar kelias sporto šakos rungtis. Jaunesnio amžiaus sportininkų emocinė ir fizinė branda dar tik formuojasi, o aukšto meistriškumo sporto pasiekimai priklauso būtent nuo jų emocinės ir fizinės brandos lygmens. Konkurencinis spaudimas aukšto meistriškumo sporte gali lemti jaunesnio amžiaus sportininkų pervargimą, turėti neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, emocinei būklei.

Atsižvelgiant į išvardytas priežastis, siūlytina jaunučių amžiaus grupės sportininkų nepriskirti sportininkams.

14.       

Lietuvos sporto federacijų sąjunga

2024-06-11

 

2

30

 

„30. Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (visoje valstybės teritorijoje ar jos administraciniame vienete) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.“

 

PAPILDYTI: „vienintelė turi teisę organizuoti (arba deleguoti šią teisę) organizuoti nacionalinius čempionatus ir sudaryti nacionalines rinktines“.

 

Argumentai:

Šiuo metu jau turime alternatyvių Lietuvos čempionatų, organizuojamų atskirų klubų, nesuderintų su nacionaline sporto šakos federacija.

 

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Sporto įstatymo projekto 2 str. 30 d. išdėstyti taip:

„Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (visoje valstybės teritorijoje ar jos administraciniame vienete) yra vienintelė atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.“

 

15.    

Lietuvos sporto federacijų sąjunga

2024-06-11

 

10

2

2

„2. Savivaldybės vykdomoji institucija:

<...>

2) vykdo sporto bazių ir infrastruktūros plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą vietos bendruomenei;“

 

PAPILDYTI: 2) vykdo sporto objektų bazių ir infrastruktūros plėtrą, suderinus su nacionalinėmis sporto šakų federacijomis, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams vietos bendruomenei.

 

Argumentai:

Šiuo metu jau turime sporto bazių, kurios netinkamos varžybų organizavimui, nes projektas nebuvo derintas su sporto šakos federacija.

 

Nepritarti

Argumentai:

Savivaldybės sprendžia dėl sporto objektų plėtros savo teritorijoje ir jų aktualumo bei prieinamumo visiems gyventojams (ne tik vietos bendruomenei). Statybų procesas yra griežtai reglamentuotas, taikoma daug įvairių procedūrų, derinimų su įvairiomis institucijomis. Natūralu, kad savivaldybės tokiais atvejais konsultuojasi su sporto šakų federacijomis, tačiau ne visada pavyksta su jomis suderinti sporto objektų projektus visa apimtimi. Pvz., jeigu savivaldybė planuoja statyti daugiafunkcinį sporto objektą, kuris tiktų kelioms sporto šakoms, turėtų tokį projektą suderinti su visomis susijusiomis sporto šakų federacijomis. Toks reikalavimas gali neproporcingai apsunkinti ir taip sudėtingą ir ilgą statybų procesą.

 

16.    

Lietuvos sporto federacijų sąjunga

2024-06-11

 

21

4

1

„4. Valstybės biudžeto lėšos regos, klausos, judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų pateiktoms sporto programoms skiriamos taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:

1) aukšto meistriškumo sportui:

a) sportininkų laimėjimai tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;

b) sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose dalyvaujančių sportininkų skaičius;

c) šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų veiklos rezultatai;“

 

PAPILDYTI: valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos ne tik pagal kriterijus, bet ir pagal programas.

 

Argumentai:

Kadangi tai yra programinis finansavimas, todėl valstybės biudžeto lėšos turi būti skiriamos ne tik už pasiektus rezultatus ir sportininkų skaičių, bet ir pagal planuojamas įgyvendinti sporto programas. Federacijoms yra būtinas stabilus, o ne kasmet nuo nulio kintamas finansavimas, kad būtų galima užtikrinti tęstinį programų vykdymą.

 

Nepritarti

Argumentai:

Šis pasiūlymas nėra Sporto įstatymo reguliavimo sritis – Sporto įstatyme siūloma įtvirtinti bendruosius kriterijus, pagal kuriuos skiriamos lėšos, o visą sporto programų finansavimo tvarką nustatyti pavedama švietimo, mokslo ir sporto ministrui.

Pažymėtina, kad šiam klausimui spręsti veikia švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta darbo grupė iš sporto organizacijų, kuri išnagrinėjusi šį klausimą, nusprendė, kad skirti nuolat fiksuotą lėšų sumą sporto šakų federacijoms nėra tikslinga.

17.    

Lietuvos sporto federacijų sąjunga

2024-06-11

 

22

1

 

„1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytai sporto programai ar šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nurodytiems tarptautinių sporto varžybų projektams įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:“

 

ATSKIRTI IR SUMAŽINTI REIKALAVIMUS naujai besikuriančioms ir sparčiai populiarėjančioms sporto šakoms, kad būtų sudaryta galimybė gauti valstybės biudžeto lėšų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms sporto judėjimo plėtojimą per fizinį aktyvumą.

 

Argumentai:

Turi būti skirtingi kriterijai sporto šakų federacijoms, plėtojančioms aukšto meistriškumo sportą ir fizinio aktyvumo veiklas ir toms, kurios dar tik pradeda vystytis ir plėtoja tik fizinio aktyvumo veiklas ir/arba dar nėra pasiekusios aukštų sportinių rezultatų.

 

Nepritarti

Argumentai:

Sporto įstatyme siūloma nustatyti bendruosius vertinimo kriterijus, pagal kuriuos būtų skiriamas finansavimas sporto šakų federacijų parengtoms sporto programoms. Bendruosius vertinimo kriterijus detalizuos švietimo, mokslo ir sporto ministras.

18.    

Lietuvos sporto federacijų sąjunga

2024-06-11

 

2

10

 

(nuo 2027 m. sausio 1 d.)
„10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos vienasmenio valdymo organų narių organo rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus, ir kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių;“.

 

PAKEISTI: „10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos vienasmenio valdymo organų narių organo rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus, ir kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių;“.

 

Argumentai:

Palikti siūlomą rotaciją ir pertrauką tik  vienasmeniam valdymo organų nariui, o  kolegialaus valdymo organo narių kadencijų trukmė, skaičius bei pertrauka tarp jų turi būti pačios asociacijos nustatyta. Jau dabar federacijose trūksta norinčių užimti šias dažnu atveju visuomenines pareigas, todėl šis apribojimas nepagerins federacijų valdymo kokybės.

 

Nepritarti

Argumentai:

Toks pasiūlymas teikiamas siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir kad sporto organizacijų, siekiančių gauti valstybės biudžeto lėšų (nurodytų Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje), valdymo organų nariai nepasikeistų vienu metu, siūloma patikslinti kolegialiam valdymo organui taikytiną rotaciją – siūloma nustatyti, kad kolegialus valdymo organas, pasibaigus 4 kadencijoms po 2 metus arba 2 kadencijoms po 4 metus, būtų atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių, o vienasmeniam valdymo organų organui – ir toliau tam pačiam asmeniui palikti ir šiuo metu taikomą rotaciją 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus (Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 10 dalis). Tokia nuostata įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad toks Sporto įstatymo pakeitimas dėl reikalavimo kadencijoms įsigaliojo tik 2023 m. sausio 1 d. ir kad sporto organizacijoms pakeitus savo įstatus valdymo organų kadencijos nebūtų vėl skaičiuojamos iš naujo, siūloma nustatyti, kad asmuo, nuo 2023 m. sausio 1 d. ėjęs iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Sporto įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo organo nario pareigas ne mažiau kaip 4 metus iš eilės, laikomas ėjusiu šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo nario pareigas vieną kadenciją iš eilės, ir nuo 2027 m. sausio 1 d. tas pats asmuo gali eiti tik vieną 4 metų kadenciją, kuriai pasibaigus tam asmeniui yra taikoma 4 metų pertrauka vienasmeniame valdymo organe  (Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 11 dalis).

 

19.    

Lietuvos sporto federacijų sąjunga

2024-06-11

 

23

 

1

7

„1. Valstybės biudžeto lėšos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytoms programoms (toliau – programos) ir šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 19 straipsnio 10 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:

7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) finansininkas (finansininkai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą:

a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, arba teistas už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba nusikaltimą, susijusį su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu (įtraukimu) jas vartoti, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;“

 

PALIKTI KAIP DABAR YRA: a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba nusikaltimą, susijusį su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu (įtraukimu) jas vartoti;

 

Argumentai:

Šiuo nauju siūlymu yra pažeidžiamos žmogaus teisės.

 

Nepritarti

Argumentai:

Toks pasiūlymas teikiamas pagal analogiją – Švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punktas nustato, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas.

 

20.    

Lietuvos sporto federacijų sąjunga

2024-06-11

 

25,

27

 

 

Siūlome keisti SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnių tokia apimtimi, kuri nediskriminuotų sportininkų kultivuojančių tiek olimpines, tiek neolimpines sporto šakas.

 

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 5;

Prieš – 7;

Susilaikė – 0.

 

21.    

Lietuvos sporto trenerių asociacija

2024-06-11

 

 

 

Lietuvos sporto trenerių asociacija dar kartą primename apie sporto įstatymo 26 str. „Valstybės stipendijos mokėjimo sąlygos ir tvarka“  4) punkto padarytą grubią klaidą, kur yra sulyginta Pasaulio jaunimo čempionatai, Europos Jaunimo čempionatai ir Jaunimo olimpinės žaidynės. Dar kartą primename, kad jaunimo olimpinėse žaidynėse varžosi jaunuoliai nuo 14 (keturiolikos) iki 18 (aštuoniolikos) metų amžiaus , kas tarptautinėje sporto praktikoje atitinka jaunių amžiaus grupės sportininkus, o jaunimo amžiaus grupė yra 19 ( devyniolika) – 23 (dvidešimt trys) metų amžiaus sportininkai. Todėl niekaip negalima lyginti rezultatų jaunių ir jaunimo amžiaus grupėse, kaip pvz. lyginti profesoriaus žinias su mokinio. Ir tai yra diskriminacija jaunimo amžiaus sportininkų atžvilgiu.

 

Nepritarti

Argumentai:

Šiuo Sporto įstatymo projektu nenumatoma keisti nuostatų, susijusių su esminiais reikalavimais skiriant valstybės stipendijas ar valstybės premijas. Planuojama peržiūrėti, vertinant sistemiškai, ateityje, atsižvelgiant į valstybės strateginius tikslus, subalansuojant finansines galimybes.

Reikalinga išsami analizė įvertinant esamą reguliavimą ir pateiktų pasiūlymų poveikio vertinimas.

 

22.    

Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas

2024-06-12,

2024-06-13 (patikslintas raštas)

 

 

 

Lietuvos specialiosios olimpiados komitetui (toliau – LSOK) didelį nerimą kelia dar kartą Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos noras Lietuvos Respublikos sporto įstatyme LSOK išbraukti iš aukšto meistriškumo sporto. Šis klausimas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitete buvo svarstytas 2020 m. ir tam nebuvo pritarta.

LSOK yra viena iš didžiausių Lietuvos neįgaliųjų sporto organizacijų, kuri savo veiklą vykdo jau 35 metus. LSOK kiekvienais metais organizuoja ir vykdo intelekto ir kitų specialiųjų poreikių žmonėms daugiau kaip 30 sporto renginių, tarp kurių ir šalies čempionatai suaugusiems, jaunimui, įvairūs sporto renginiai moksleiviams ir vaikams, o taip pat sėkmingai atstovauja jų interesus šalies ir tarptautinėse sporto organizacijose bei yra pasiekę puikių sporto rezultatų Specialiosios Olimpiados pasaulio vasaros ir žiemos žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose.

Jeigu LSOK būtų išskirtas iš kitų neįgaliųjų sporto organizacijų ir Sporto įstatyme būtų išbrauktas iš aukšto meistriškumo sporto, tai neabejotinai būtų sužlugdytas specialiosios olimpiados judėjimas Lietuvoje. Be to, tai būtų akivaizdus diskriminacijos dėl negalios atvejis, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymą ir Konstitucijos 29 straipsnį, garantuojantį lygybę prieš įstatymą visiems asmenims. LSOK pašalinimas iš aukšto meistriškumo sporto taip pat reikštų sportininkų izoliaciją, o tai pažeistų Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurias Lietuva yra ratifikavusi. Be to, būtų visiškai neaišku, kaip ateityje bus finansuojamos LSOK sporto programos ir iškiltų LSOK egzistavimo ir išlikimo klausimas. Tai pažeistų teisę į vienodas galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, įskaitant sportą, ir tiesiogiai pažeistų Lygių galimybių įstatymą, draudžiantį bet kokią diskriminaciją dėl negalios visose gyvenimo srityse, įskaitant sportą.

Prašome Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, komiteto narius, dar kartą apsvarstyti šį Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto komisijos, mūsų nuomone visapusiškai diskriminacinį, nesuprantamai, kokiu tikslu nukreiptą prieš LSOK klausimą (LSOK nuomone, pagrindinis to iniciatorius yra Nacionalinės sporto federacijų asociacijos, jungiančios tik 7 šalies sporto organizacijas, direktorius Edis Urbanavičius), prieš naujos Lietuvos Respublikos sporto įstatymo redakcijos teikimą.

 

Pritarti

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Jaunimo ir sporto reikalų komisija

2024-06-05

 

2

2

 

 

Argumentai:

išdėstyti Nacionalinės sporto federacijų asociacijos pasiūlyme, kuriam Komisija pritarė (išvados lentelėje pasiūlymas Nr. 5.).

 

Pasiūlymas:

      Iš projektu keičiamo Sporto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos aukšto meistriškumo sporto sąvokos apibrėžties ir atitinkamai kitų Sporto įstatymo straipsnių išbraukti intelekto negalią turinčių asmenų sportą ir studentų sportą (sporto judėjimams vadovaujančias organizacijas).

      Pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui kartu su     Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numatyti projektu keičiamame Sporto įstatyme nuostatas, užtikrinančias intelekto negalią turinčių asmenų sporto ir studentų sporto finansavimą valstybės biudžeto lėšomis.

 

Nepritarti

Argumentai:

Studentų sporto judėjimo finansavimas.

Studentų judėjimas yra aukšto meistriškumo sporto dalis, taip pat aukšto meistriškumo sportui priskirtinas savo sistema ir organizacine struktūra bei atitikimu Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytiems kriterijams (10 kriterijų).

Šiuo metu studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra Lietuvos studentų sporto asociacija (toliau – LSSA), kuri yra Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) narė nuo 1993 m. liepos 8 d. ir Europos universitetų sporto asociacijos (EUSA) narė. Tarptautinis olimpinis komitetas nuo 1961 m. yra pripažinęs Tarptautinę universitetų sporto federaciją.

LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, organizuoja Lietuvos studentų 23 sporto šakų čempionatus, Lietuvoje vykstančias Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynes, yra atsakinga už sportininkų (studentų) vežimą į vyksiančias universiadas, už kuriose pasiektus laimėjimus (1–3 vietas), vadovaujantis Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skiriamos valstybės premijos. LSSA, kaip ir kiti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai (pvz., sporto šakų federacijos), siekiantys gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinti, turi atitikti Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Pažymėtina, kad universiadoje galima įvykdyti olimpinį normatyvą ir iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes – 2023 metais olimpinį kelialapį iškovojo plaukikė Kotryna Teterevkova.

Studentų sportui finansuoti ŠMSM skirdavo iš priemonės, skirtos studijoms. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad toks finansavimas yra ydinga praktika, kai vienai organizacijai taikomas atskiras mechanizmas ir skiriamas atskiras finansavimas. Turi būti užtikrinta, kad lėšos nebūtų dubliuojamos (su sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programomis), t. y. lėšų pasirengimui neskiriama, o skiriama tik atstovavimui varžybose. Todėl 2022 m. buvo priimti Sporto įstatymo pakeitimai, po kurių studentų sportas finansuojamas per aukšto meistriškumo sporto programas, kaip ir kitos sporto organizacijos (2023 m. buvo skirta 300 tūkst. Eur, 2024 m. – 400 tūkst. Eur).

 

Specialiosios olimpiados judėjimo finansavimas

Specialios olimpiados judėjimas finansuojamas per aukšto meistriškumo sportą. Taikoma tik išimtis dėl Pasaulinio antidopingo kodekso taikymo (kadangi kodekso draudžiamajame sąraše nurodyti vaistai specialiosios olimpiados sportininkų gali būti vartojami gydymo tikslais). Specialiosios olimpiados judėjimas aukšto meistriškumo sportui priskirtinas savo sistema ir organizacine struktūra bei atitikimu Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytiems kriterijams (9 iš 10, nes, kaip minėta, taikoma išimtis dėl atitikimo Pasauliniam antidopingo kodeksui). Tarptautinis olimpinis komitetas yra pripažinęs Pasaulio specialiosios olimpiados komitetą ir remia jo veiklą.

Specialiosios olimpiados judėjimas, kaip ir kiti aukšto meistriškumo sporto judėjimai, turi aiškią sistemą: organizuojamos specialiosios olimpiados žaidynės, Europos bei Eurazijos specialiosios olimpiados, Lietuvoje įsteigta vienintelė organizacija, kuri vienija visus intelekto sutrikimus turinčius sportininkus – Lietuvos specialios olimpiados komitetas.

Specialiosios olimpiados judėjimą išbraukus iš aukšto meistriškumo sporto finansavimo sistemos, intelekto negalią turintys sportininkai būtų diskriminuojami, nes kitos negalios grupės (regos, klausos, judėjimo negalia ir kt.) yra priskiriamos aukšto meistriškumo sportui.

Valstybės kontrolė yra pažymėjusi, kad vienai organizacijai sukurti atskirą mechanizmą ir skirti atskirą finansavimą yra ydinga praktika.

 

2.        

Jaunimo ir sporto reikalų komisija

2024-06-05

 

2

19

 

 

Argumentai:

išdėstyti Nacionalinės sporto federacijų asociacijos pasiūlyme, kuriam Komisija pritarė (išvados lentelėje pasiūlymas Nr. 3).

 

Pasiūlymas:

Išbraukti projektu keičiamo Sporto įstatymo 2 straipsnio 19 dalį ir 20-35 dalis laikyti atitinkamai 19-34 dalimis.

 

Pritarti

 

3.        

Jaunimo ir sporto reikalų komisija

2024-06-05

 

6

5

2

 

Argumentai:

atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą Nr. 2, keistina projektu keičiamo Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalis.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti projektu keičiamo Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir 3-8 punktus laikyti atitinkamai 2-7 punktais.

 

Pritarti

 

4.        

Jaunimo ir sporto reikalų komisija

2024-06-05

 

21

1

 

 

Argumentai:

atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą Nr. 2, keistina projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 6, 7 ir 9 dalys. Įstatymo 19 straipsnio 9 dalis siūlytina keisti taip pat atitinkamai atsižvelgiant ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 38.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms sporto programoms ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai įgyvendinti bei įstaigai, sudarančiai sąlygas rengti sportininkus, išlaikyti. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatyta tvarka.“

 

Pritarti

 

5.        

Jaunimo ir sporto reikalų komisija

2024-06-05

 

21

2

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms sporto programoms ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių.“

 

Pritarti

 

6.        

Jaunimo ir sporto reikalų komisija

2024-06-05

 

21

7

 

 

Pasiūlymas:

Išbraukti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 8-13 dalis laikyti atitinkamai 6-11 dalimis.

Pakeisti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir įgaliotos kompetentingos savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos savo interneto svetainėje svetainėse skelbia su sporto programomis ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programa, o savivaldybės savo interneto svetainėse – su sporto programa susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą, mokėjimo sustabdymo panaikinimą ir (ar) mokėjimo atnaujinimą ar mokėjimo nutraukimą.

 

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:

1. Pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, patobulintam Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3748(2), Komiteto išvadoms ir teikti Įstatymo projektą Seimui svarstyti.

2. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. dalis asmenų, kuriems buvo išduoti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimai pagal anksčiau galiojusias įstatymų nuostatas ir kurie nespėjo įgyti Sporto įstatyme nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, nebegalės dirbti  treneriais ir instruktoriais, vadovaujantis Seimo Statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūlyti Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3748(2) ir jį lydinčiuosius projektus svarstyti skubos tvarka.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

2

7

 

 

Argumentai:

Perkeliamos jau priimto Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2686 nuostatos dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis.

 

Pasiūlymas:

„9 7. Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių,  arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių,  ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, organizuojami kaip tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis ir vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).“

 

Pritarti

 

2.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

2

14

 

 

Argumentai:

Perkeliamos jau priimto Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2686 nuostatos dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis.

 

Pasiūlymas:

„17 14. Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą atitinka manipuliavimo sporto varžybomis sąvoką, apibrėžiamą 2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl manipuliavimo sporto varžybomis.“

 

Pritarti

 

3.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

9

 

 

N

Argumentai:

Perkeliamos jau priimto Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2686 nuostatos dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymą nauju 9 straipsniu:

„9 straipsnis. Kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinavimas

1. Kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinatoriaus funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2. Kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinatorius vykdo šias funkcijas:

1) koordinuoja sporto organizacijų ir valstybės institucijų bei įstaigų veiklą, susijusią su kova su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis;

2) renka ir teikia sporto organizacijoms ir valstybės institucijoms bei įstaigoms, kurių veikla susijusi su kova su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis, informaciją, aktualią kovojant su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis;

3) kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie neįprastas ir (ar) įtartinas lažybas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančių sporto varžybų;

4) teikia informaciją apie galimus teisės aktuose nurodytus sporto taisyklių pažeidimus teisėsaugos institucijoms arba sporto organizacijoms ir (arba) sporto lažybų organizatoriams;

5) nustato, analizuoja ir vertina su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis susijusią riziką;

6) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka vertina, ar valstybės biudžeto lėšų prašantys juridiniai asmenys įgyvendina šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 61 punkte nurodytą reikalavimą, ir apie šio reikalavimo įgyvendinimą teikia informaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai įstaigai;

7) bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis bei nacionalinėmis kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis platformomis, kaip jos suprantamos Europos Tarybos konvencijoje dėl manipuliavimo sporto varžybomis;

8) savo interneto svetainėje skelbia šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis: priemones, kuriomis įgyvendinama Europos Tarybos konvencija dėl manipuliavimo sporto varžybomis, jų terminus ir joms skirtas valstybės biudžeto lėšas, šių priemonių įgyvendinimą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinatoriaus funkcijų atlikimas yra finansuojamas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.“

 

Pritarti

 

4.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

23

1

7

N

Argumentai:

Perkeliamos jau priimto Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2686 nuostatos dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis.

 

Pasiūlymas:

Projekto 22 straipsnį laikyti 23 straipsniu ir jo 1 dalį papildyti nauju 7 punktu:

„7) juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto programai įgyvendinti, tačiau jis nesilaiko kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis taisyklių, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras;“.

 

Pritarti

 

5.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

8

 

 

 

Pasiūlymas:

Projekto 20 straipsnį laikyti 8 straipsniu.

Pritarti

 

6.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

2

30

 

 

Pasiūlymas:

Sporto įstatymo projekto 2 str. 30 d. išdėstyti taip:

„Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (visoje valstybės teritorijoje ar jos administraciniame vienete) yra vienintelė atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.“

 

Pritarti

 

7.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

5

3

 

 

Argumentai:

Įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja sporto stebėseną ir jos priemones. Viena iš tokių priemonių yra Sporto registras. Pasiūlymu siekiama praplėsti subjektų, kurie privalėtų teikti duomenis Sporto registrui, sąrašą. Tuo pačiu paliekama teisė registro nuostatuose nurodyti ir papildomus subjektus, kurie turėtų tokią pareigą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projektu keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„3.  Sporto registro informacinės sistemos valdytoja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, duomenų valdytoja – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Švietimo įĮstaigos, ugdančios ir (ar) rengiančios sportininkus, ir sporto organizacijos, sporto bazių valdytojai, juridiniai asmenys, gaunantys valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms ir šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 21 straipsnio 10 dalyje nurodytiems projektams, savivaldybių administracijos, nacionalinė antidopingo organizacija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis Sporto registro informacinei sistemai privalo teikti Sporto registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Sporto registro informacinėje sistemoje registruojami duomenys apie sporto organizacijas, sportininkus, aukšto meistriškumo sporto trenerius, fizinio aktyvumo trenerius, aukšto meistriškumo sporto instruktorius, fizinio aktyvumo instruktorius, teisėjus ir sporto bazes.“

 

Pritarti

 

8.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

14

2

3

 

Argumentai:

14 str. 2 dalyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, norintys dirbti FA ar AMS treneriais ar teikti šias paslaugas.

Ir pagal dabar galiojantį reguliavimą, jeigu asmuo neturi sporto krypties kvalifikacinio laipsnio arba nėra baigęs fizinio ugdymo mokytojų studijų, jis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir baigęs tam tikrus mokymus aukštojoje mokykloje, gali dirbti treneriu. Pagal LRV siūlomą pakeitimą, reikalavimai tokiam asmeniui būtų sugriežtinti. T. y., jam neužtektų turėti aukštojo išsilavinimo, jam reikėtų turėti konkrečių sričių kvalifikacinį laipsnį – sveikatos mokslų, gyvybės mokslų arba ugdymo mokslų. Taigi, pvz., teisę, ekonomiką, buhalteriją ar kitų krypčių studijas baigę asmenys negalėtų dirbti treneriais vien tik baigę specialius mokymus, jie turėtų siekti įgyti naują kvalifikaciją.

Pabrėžtina, kad asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, specialūs mokymai rengiami tik tose aukštosiose mokyklose, kurios  vykdo sporto studijų krypčių grupei priskiriamas studijų krypties studijas. Tai užtikrina, kad jie įgys tinkamas su asmens sveikata ir sportu susijusias kompetencijas.

 

Pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) asmuo, turintis sveikatos mokslų, gyvybės mokslų arba ugdymo mokslų kvalifikacinį laipsnį aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio kompetencijas.“

 

Pritarti

 

9.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

21

4

 

 

Argumentai:

Sporto šakų federacijos ir kitos organizacijos iki šiol rengdavo aukšto meistriškumo sporto programas ir gaudavo valstybės finansavimą. Įstatymo projektu aukšto meistriškumo sporto programa  pervadinama į sporto programą, kuri turės dvi dalis: aukšto meistriškumo sporto veiklas ir sporto šakos plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą veiklas. Gali susidaryti situacija, kad sporto šakų federacijų vykdomos fizinio aktyvumo veiklos valstybės biudžeto lėšomis bus finansuojamos iš aukšto meistriškumo sportui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.  Kad tokia situacija nesusidarytų, tikslinga Įstatyme nurodyti, kad sporto programose nurodytoms aukšto meistriškumo veikloms finansavimas skiriamas būtent iš ŠMSM aukšto meistriškumo sportui skirtų asignavimų, o fizinio aktyvumo veikloms – iš ŠMSM fiziniam aktyvumui skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

 

Pasiūlymas:

Projekto 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Valstybės biudžeto lėšos Regos, klausos, judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų pateiktoms sporto programoms parengtose sporto programose nurodytoms aukšto meistriškumo sporto veikloms finansavimas skiriamas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai aukšto meistriškumo sportui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, fizinio aktyvumo veikloms – iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai fiziniam aktyvumui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, skiriamos taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:“

 

Pritarti

 

10.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

14

7

2

 

Argumentai:

Praktikoje pasitaiko situacijų, kuomet ginčijamos nuostatos dėl su sportininkais susijusių sankcijų taikymo ar įsigaliojimo pradžios. Neretai sankcijos paskyrimo ar įsigaliojimo data nesutampa su toje sankcijoje nustatytos konkrečios sankcijos taikymo pradžios data. T. y. sankcijos dažnai galioja atgal, t. y. ne nuo jos paskyrimo dienos, o nuo pažeidimo nustatymo dienos. Taigi įstatyme tikslinga nustatyti, kad tam tikros su sankcijomis susijusios pasekmės galioja ne nuo sankcijos įsigaliojimo, bet nuo jos taikymo termino pradžios.

Straipsnis taip pat tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

 

Pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) kuriam dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis ar už antidopingo taisyklių pažeidimą buvo pritaikytos pritaikyta baudžiamoji atsakomybė arba atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe. (jJeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali nuo šių sankcijų paskyrimo taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos). Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, ir iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos sporto šakos federacijos, arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;“.

 

Pritarti

 

11.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

27

7

3

 

Pasiūlymas:

Projekto 26 straipsnį laikyti 27 straipsniu ir jo 7 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam yra pritaikytos tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;“.

 

Pritarti

 

12.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

27

7

6

 

Pasiūlymas:

Projekto 26 straipsnį laikyti  27 straipsniu ir jo 7 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

 

„6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas pažeidė nacionalines antidopingo taisykles ir už tai jam yra pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;“.

 

Pritarti

 

13.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

28

3

3

 

Pasiūlymas:

Projekto 27 straipsnį laikyti 28 straipsniu ir jo 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip:

 

„3) jis rentos gavimo metu manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;“.

 

Pritarti

 

14.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

28

3

6

 

Pasiūlymas:

Projekto 27 straipsnį laikyti 28 straipsniu ir jo 3 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

 

„6) rentos gavimo metu sportininko karjerą baigusiam asmeniui buvo pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimus arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;“.

 

Pritarti

 

15.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

2

4

 

 

Argumentai:

Pasiūlymu pratęsiamas terminas jau dabar dirbantiems asmenims įgyti įstatymu nustatytą kvalifikaciją ne iki 2029 m. rugsėjo 1 d., o iki 2030 m. rugsėjo 1 d.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Mokytojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo vykdę fizinio aktyvumo pratybas ir (ar) aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar profesinio mokymo programas, tačiau neatitinkantys šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 1214 straipsnio 4 dalies reikalavimų, turi teisę dirbti iki 2029  2030 m. rugsėjo 1 d., jei ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo studijuoti pagal sporto studijų krypties grupės programą ar fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba turintys aukštąjį išsilavinimą – lankyti mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas. Su mokytojais, per šį laikotarpį neįgijusiais reikiamo išsilavinimo ar kompetencijų, arba nepradėjusiais studijuoti pagal šioje dalyje nurodytas studijų programas ar lankyti mokymų aukštojoje mokykloje, darbo sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.“

 

Pritarti

 

16.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

2

11

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„11.  Asmuo, nuo 2023 m. sausio 1 d. ėjęs iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo organo nario pareigas ne mažiau kaip 4 metus iš eilės, laikomas ėjusiu šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo nario pareigas vieną 4 metų kadenciją arba dvi 2 dvejų metų kadencijas iš eilės, ir nuo 2027 m. sausio 1 d. tas pats asmuo gali eiti tik vieną 4 metų kadenciją arba dvi 2 metų kadencijas iš eilės, kuriai kurioms pasibaigus tam asmeniui yra taikoma 4 metų pertrauka vienasmeniame valdymo organe.“

 

Pritarti

 

17.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

6

5

6

 

Argumentai:

Nacionalinė sporto agentūra daug dėmesio skiria sporto šakų federacijų konsultavimui, jų kompetencijų tobulinimui. Todėl tikslinga Įstatyme patikslinti agentūros funkcijas, kad ji ne tik teikia sporto šakų federacijų konsultavimo paslaugas, bet ir stiprina jų kompetencijas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 6 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) teikia sporto šakų federacijų konsultavimo paslaugas, stiprina sporto šakų federacijų kompetencijas;

 

Pritarti

 

18.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

7

2

 

 

Argumentai:

Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinė sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir ŠMSM patarianti institucija. Siekiant stiprinti tarybos vaidmenį, tikslinga nustatyti, kad taryba įvairiais klausimais teikia ne išvadas, o pasiūlymus.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nacionalinė sporto taryba svarsto ir teikia išvadas pasiūlymas dėl:“

 

Pritarti

 

19.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

20

2

 

 

Pasiūlymas:

Projekto 18 straipsnį laikyti 20 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytasus Nacionalinės sporto tarybos išvadas pasiūlymus, tvirtina nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašą ir nustato joms keliamus reikalavimus (įskaitant tikslus ir siektinus rezultatus). Nacionalinės fizinio aktyvumo programos iš sąrašo atrenkamos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“

 

Pritarti

 

20.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

21

2

 

 

Argumentai:

Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad Nacionalinė sporto taryba svarsto ir teikia pasiūlymus dėl sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijų. Tikslinga 21 straipsnio 2 dalyje papildyti, kad ministras nustato iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus tik įvertinęs į Nacionalinės sporto tarybos pasiūlymus.

 

Pasiūlymas:

Projekto 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip:

2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Nacionalinės sporto tarybos pasiūlymus, nustato iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšomis asignavimų finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams. ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms sporto programoms ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių.

 

Pritarti

 

21.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

13

3

 

 

Pasiūlymas:

Projekto 11 straipsnį laikyti 13 straipsniu ir jo 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su sportininkų rengimu pasirengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, nacionalinių antidopingo taisyklių laikymusi, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, atitinkančios šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė.“

 

Pritarti

 

22.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

21

4

1

 

Argumentai:

Projekto 19 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti bendrieji vertinimo kriterijai, pagal kuriuos bus vertinamos įvairių sporto organizacijų rengiamos sporto programos.

Tikslinga šiek tiek patikslinti aukšto meistriškumo sportui taikomą bendrąjį kriterijų, susijusį su subjekto, rengiančio sporto programą, veiklos rezultatais ir nurodyti, kad bus vertinami „vadybos ir veiklos rezultatai“.

Konkretūs vadybos ir veiklos rodikliai bus apibrėžiami poįstatyminiame teisės akte, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame sporto programų finansavimo apraše. Bus vertinami įvairūs sporto organizacijos rodikliai, todėl Įstatyme vartojamas platesnės apimties bendrojo kriterijaus pavadinimas.

Bus vertinami tokie rodikliai kaip: sporto organizacijos rengiamos klinikos, seminarai, konferencijos, kvalifikacijos tobulinimo kursai; tarptautinės kategorijos teisėjų skaičius; gautos paramos dydis; ar sporto organizacijos vidaus dokumentuose įtvirtintos aiškios įvairių sričių interesų (veiklos, finansų, viešųjų pirkimų) konfliktų sprendimo ir nusišalinimo nuo sprendimų procedūros darbuotojams ir valdymo organų nariams; ar sporto organizacijos  interneto svetainėje skelbiami visų kolegialių valdymo organų ir komitetų susirinkimų, vykusių per paskutinius 12 mėn. nuo paraiškos teikimo dienos, protokolai ir sprendimai ar jų išrašai; ar sporto organizacijos valdymo organuose pareigas eina aukšto meistriškumo sportininkas arba aukšto meistriškumo sportininkų atstovas; ar valdymo organų sudėtis subalansuota lyčių aspektu ir pan. 

 

Pasiūlymas:

Projekto 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 4 dalies 1 punkto c papunktį išdėstyti taip:

„c) šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų vadybos ir veiklos rezultatai;“

 

Pritarti

 

23.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

21

4

2

 

Argumentai:

Atitinkamai būtina patikslinti ir sporto šakų plėtojimui ir populiarinimui per fizinį aktyvumą taikomus bendruosius kriterijus ir nurodyti, kad bus vertinami subjekto, rengiančio sporto programą, „vadybos ir veiklos rezultatai“.

 

Pasiūlymas:

Projekto 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 4 dalies 2 punkto d papunktį išdėstyti taip:

„d) šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų vadybos ir veiklos rezultatai;“

 

Pritarti

 

24.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

22

1

12

 

Argumentai:

Įstatyme nustatyta pareiga sudaryti sporto veiklos sutartis. Įstatyme taip pat yra nustatytos ir sankcijas, jeigu privalomais atvejais sporto veiklos sutartys nėra sudaromos. Pvz., sporto organizacija negali gauti valstybės finansavimo sporto programai, sportininkas negali gauti stipendijos.

Tačiau įstatyme nėra aptarta situacija, jeigu sportininkui ir pvz., sporto šakos federacijai nepavyksta sutarti dėl sporto veiklos sutarties sąlygų. Arba jeigu sportininkas nesutinka su pateiktomis sutarties sąlygomis ir iš esmės nebegali būti nacionalinės rinktinės nariu ir gauti stipendijos.

 

Pasiūlymas:

Projekto 21 straipsnį laikyti 22 straipsniu ir jo 1 dalies 12 punktą išdėstyti taip:

„12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, kai šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta sporto veiklos sutartis su sportininku nesudaroma dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sporto šakos federacijos, laikoma, kad sporto šakos federacija atitinka šiame punkte nurodytą kriterijų.“

 

Pritarti

 

25.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

21

5

 

 

Argumentai:

Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti tik bendrieji sporto programų vertinimo kriterijai. Specialieji kriterijai įstatymo projekte nėra nurodyti, tačiau 19 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad specialiuosius kriterijus tvirtins ministras. Nėra aišku, kokios jie apimties ir ką tiksliai turėtų vertinti. Kadangi tokie specialieji kriterijai Įstatyme nėra nustatyti, o jais remiantis būtų skiriamas valstybės finansavimas, būtina atsižvelgti į ne kartą Konstitucinio teismo išsakytas pastabas, kad visi kriterijai turi būti nurodyti įstatyme.

Taip pat Įstatyme tikslinga nustatyti tam tikrą laikotarpį, kurį bendrieji kriterijai nebūtų keičiami. Tai sporto programų rengėjams suteiktų stabilumo, kad kriterijai nebūtų keičiami per dažnai, o programų rengėjai turėtų stabilumo ir galėtų planuotis veiklas ne vieneriems, tačiau keleriems metams į priekį.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Švietimo, mokslo ir sporto ministras detalizuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, tvirtina šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktų sporto programų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis specialiuosius vertinimo kriterijus, nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms sporto programoms proporcijas (šio straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrųjų vertinimo kriterijų ir jų detalizavimo, specialiųjų vertinimo kriterijų) ir taikomus svorio koeficientus. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrųjų vertinimo kriterijų detalizavimas gali būti peržiūrėtas pasibaigus vasaros olimpinėms, vasaros paralimpinėms žaidynėms, kai tokie kriterijų detalizavimo pakeitimai gali iš esmės pakeisti regos, klausos, judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų finansinę padėtį.“

 

Pritarti

 

26.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

27

7

11

 

Argumentai:

Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyti atvejai, kada sportininkui valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama. Nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad gali pasitaikyti atvejų, kai sporto veiklos sutartis tarp sportininko ir sporto šakos federacijos nepasirašoma dėl vienos pusės kaltės. Dėl to būtina numatyti atvejus, kad tuomet, kai sporto veiklos sutartis nesudaroma dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sportininko, laikoma, kad sportininkas yra sudaręs sporto veiklos sutartį, ir valstybės stipendija sportininkui yra skiriama, o paskirtoji – mokama. Priešingu atveju sportininkas, ne dėl savo kaltės negalintis sudaryti sporto veiklos sutarties, prarastų stipendiją.

Taip pat aktualu nustatyti atvejus, kai sportininkas, gavęs valstybės stipendiją, nepiktnaudžiautų jos gavimu ir toliau sportuotų, laikytųsi sportininko rengimo varžyboms plano. Natūralu, kad gali būti tam tikros aplinkybės, kuomet sportininkas nebegalės sportuoti, dėl to stipendijos mokėjimas jam neturėtų būti sustabdomas. Tokių aplinkybių sąrašą turėtų nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministras.

 

Pasiūlymas:

Projekto 26  straipsnį laikyti 27 straipsniu ir jo 7 dalies 11 punktą išdėstyti taip:

„11) jis nėra sudaręs sporto veiklos sutarties su šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais, įgyvendinančiais sporto programas, kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, ir ilgiau nei vienus metus nesilaiko sportininko rengimo aukšto meistriškumo sporto varžyboms plano, išskyrus dėl pagrįstų priežasčių, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tuo atveju, kai šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta sporto veiklos sutartis nesudaroma su šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sportininko, laikoma, kad sportininkas yra sudaręs sporto veiklos sutartį, ir valstybės stipendija sportininkui yra skiriama, o paskirtoji – mokama.“

 

Pritarti

 

27.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

11

 

 

 

Pasiūlymas:

Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„9 11 straipsnis. Sportininkų teisių atstovas ir jo veikla

1. Sportininkų teisių atstovas prižiūri, kaip yra įgyvendinamos užtikrinamas sportininkų teisės teisių ir pareigos pareigų, susijusios susijusių su olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams  Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamomis sportininkų rengimu rengimo ar jų dalyvavimu dalyvavimo aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų organizavimo funkcijomis (išskyrus susijusios susijusių su nacionalinių antidopingo taisyklių įgyvendinimu), įgyvendinimas, nagrinėja sportininkų prašymus ir skundus, susijusius su šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų atliekamomis funkcijomis.

2. Į sportininkų teisių atstovo pareigas gali pretenduoti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

3. Sportininkų teisių atstovą konkurso būdu į pareigas 4 metams skiria ir iš jų atleidžia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Konkursas organizuojamas ir vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma darbo sutartis. Sportininkų atstovas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kurią sudaro ir nutraukia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tas pats asmuo sportininkų teisių atstovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Jei sportininkų teisių atstovo veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, jis švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso.

4. Sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius. Sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Sportininkų teisių atstovo veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Sportininkų atstovo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu.

5. Sportininkų teisių atstovas vykdo šias funkcijas:

1) nagrinėja sportininkų prašymus ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo  gavimo dienos pateikia atsakymą priima sprendimą. Dėl keliamų klausimų sudėtingumo arba dėl to, kad prireikia gauti papildomos informacijos, atsakymo pateikimo sprendimo priėmimo terminą sportininkų teisių atstovas gali pratęsti 20 darbo dienų;

2) nagrinėja sportininkų skundus, gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl sportininkų teisių pažeidimų ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą dėl jų priima sprendimus. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo atlikimo ir  siūlymo (rekomendacijų) pateikimo sprendimo priėmimo terminą sportininkų teisių atstovas gali pratęsti du kartus ne ilgiau kaip po 20 darbo dienų nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos;

3) perduoda tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustato nusikalstamos veikos požymių;

4) kreipiasi į šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas, sporto šakų federacijas ir siūlo įpareigoja jas nutraukti sportininkų teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktą;

5) konsultuoja sportininkus apie jų teises ir pareigas;

6) teikia siūlymus (rekomendacijas) įpareigoja šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas, sporto šakų federacijas ištaisyti dėl skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytų nustatytus pažeidimų pažeidimus ištaisymo. Tuo atveju, kai siūlymų (rekomendacijų) adresatas atsisako įgyvendinti siūlymus (rekomendacijas), per 20 darbo dienų jis turi pateikti sportininkų teisių atstovui motyvuotą paaiškinimą, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys bei motyvai Sportininkų atstovo sprendimą privalo nagrinėti ir įgyvendinti nurodytos sporto organizacijos, kurioms toks sprendimas adresuojamas, ir apie sportininkų atstovo sprendimo nagrinėjimo ir įgyvendinimo rezultatus informuoti sportininkų atstovą. Informacija sportininkų atstovui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi įgyvendinant sportininkų atstovo sprendimą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sportininkų atstovo sprendimo gavimo dienos;

7) teikia siūlymus (rekomendacijas) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl sporto srities teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant užkirsti kelią tyrimo metu nustatytiems pažeidimams kilti ateityje;

8) atlieka savo priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną;

8 9) ne rečiau kaip du kartus per metus sportininkams, šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, sporto šakų federacijoms organizuoja mokymus apie sportininkų teises ir pareigas, priemones, skirtas užkirsti kelią galimiems pažeidimams ateityje;

9 10) Vyriausybės įgaliotos įstaigos interneto svetainėje ne rečiau kaip du kartus per mėnesį viešina nuasmenintą apibendrintą informaciją apie gautų sportininkų kreipimųsi prašymų ir skundų pobūdį, nustatytus pažeidimus, jų pobūdį, skaičių, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas), priemones, kurių imtasi siekiant nustatytų pažeidimų padariniams pašalinti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje, savo metinės veiklos ataskaitą, rengia apžvalgas apie nustatytus pažeidimus, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas).

6. Sportininkų teisių atstovas dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo gali pasitelkti specialių žinių turinčių ekspertų grupę, kurią sudarytą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka sudaro ir jos personalinę sudėtį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ekspertų grupės nuostatus ir darbo reglamentą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ekspertų darbas ekspertų grupėje apmokamas valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

7. Sportininkų teisių atstovui ir ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

8. Sportininkų teisių atstovas turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo bendradarbiauti su sportininkų teisių atstovu ir teikti sportininkų teisių atstovui jo prašomą informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.

9. Jeigu sportininkų atstovo laikinai nėra, jo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministras paveda atlikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

9. Nutrūkus sportininkų atstovo įgaliojimams, tol kol kitas asmuo nepaskirtas į sportininkų atstovo pareigas, taip pat kai sportininkų atstovas atostogauja arba dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.) negali eiti savo pareigų, sportininkų atstovo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimu atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

10. Sportininkų teisių atstovo įgaliojimai nutrūksta:

1) pasibaigus jo kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, laikui;

2) jam atsistatydinus;

3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

5) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

6) teismui pripažinus jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse;

7) jam mirus.

10. Darbo sutartis su sportininkų atstovu, be Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų arba teismas pripažįsta jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse.“

 

Pritarti

 

28.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

22

1

13

N

Argumentai:

Praktikoje pasitaiko situacijų, kai sporto šakų federacijos savo steigimo dokumentuose nurodo, kad ginčai dėl federacijos valdymo organų sprendimų gali būti sprendžiami tik Tarptautiniame sporto arbitražo teisme. Manytina, kad tokia nuostata varžo asmenų teisę kreiptis į teismą, kuri yra įtvirtinta LR Konstitucijos 30 straipsnyje. Ginčų sprendimas Tarptautiniame sporto arbitražo teisme yra labai brangus, todėl ne visi asmenys gali išgalėti tokiu būdu ginti savo teises. Todėl tikslinga Įstatyme nustatyti, kad juridinio asmens, kuris siekia gauti valstybės lėšų, steigimo dokumentuose neturi būti nuostatų, ribojančių teisę bet kokį ginčą spręsti Lietuvos Respublikos ginčų nagrinėjimo institucijose, t. y. Lietuvos teismuose ir ikiteismine tvarka.

Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintas asociacijų laisvės principas reiškia, kad į asociaciją susivieniję asmenys turi teisę apibrėžti ir vykdyti asociacijos veiklą taip, kad būtų tenkinami jų interesai, inter alia nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Tačiau pabrėžtina, kad vienos asmenų teisės negali varžyti kitų asmenų teisių. Šiuo atveju, asociacijų laisvė negali varžyti asmenų teisės ginti savo teisėtus interesus teismuose ar ikiteismine tvarka.

 

Pasiūlymas:

Projekto 21 straipsnį laikyti 22 straipsniu ir jo 1 dalį papildyti nauju 13 punktu ir jį išdėstyti taip:

„13) juridinio asmens įstatuose nėra nuostatų, ribojančių teisę bet kokį ginčą spręsti Lietuvos Respublikos ginčų nagrinėjimo institucijose.“

 

Pritarti

 

29.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

22

1

10

 

Pasiūlymas:

Projekto 21 straipsnį laikyti 22 straipsniu ir jo 1 dalies 10 punktą išdėstyti taip:

„10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus. Atsižvelgiant į tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles, sporto šakos federacijos valdymo organų narių kadencijos laikas gali būti pratęstas einamų pareigų tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos valdymo organuose, kurių nariai turi balsavimo teisę, laikotarpiui;“

 

Pritarti

 

30.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

2

10

 

 

Pasiūlymas:

Projekto 2 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:

„10.        2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcija:

„10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos vienasmenio valdymo organo rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus, ir kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių. Atsižvelgiant į tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles, sporto šakos federacijos valdymo organų narių kadencijos laikas gali būti pratęstas einamų pareigų tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos valdymo organuose, kurių nariai turi balsavimo teisę, laikotarpiui;“.

 

Pritarti

 

31.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

22

3

 

 

Pasiūlymas:

Projekto 21 straipsnį laikyti 22 straipsniu ir jo 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus:

1) olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančią nevyriausybinę organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas reikalavimas steigimo dokumente įtvirtinti valdymo organų nariui (nariams), kuris (kurie) yra Tarptautinio olimpinio komiteto narys (nariai), rotaciją;

2) intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus, be to

4. Ttarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pasirašiusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.“

 

Pritarti

 

32.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

14

11

 

N

Argumentai:

Šiuo metu Sporto įstatyme yra nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, norintys dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriais ar instruktoriaus arba teikti trenerių paslaugas. Tačiau nėra nustatyta, kas atlieka šių įstatymo nuostatų priežiūrą.

Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatyme nurodyti, kad trenerių ir instruktorių veiklos teisėtumo priežiūrą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.

 

Pasiūlymas:

Projekto 12 straipsnį laikyti 14  straipsniu ir jį papildyti nauja dalimi 11 dalimi:

„11. Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto trenerių, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto instruktorių veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrindama šią veiklą vykdančių asmenų atitiktį šio straipsnio 1–3 ir 7 dalyse nustatytiems reikalavimams, vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.“

 

Pritarti

 

33.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-06-19

 

6

6

 

 

Argumentai:

Tikslinga neapriboti asmenų, turinčių pateikti Nacionalinei švietimo agentūrai reikalingą informaciją, būtiną jos funkcijų atlikimui, rato. Šiuo metu įstatyme galiojanti nuostata, kad tokią pareigą turi tik asmenys, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, praktikoje kelia sunkumų, nes gali susidaryti situacija, kai asmenys, realiai vykdantys su sportu susijusias veiklas, formaliai galės atsisakyti pateikti informaciją. Nuostata aktuali ir dėl to, kad Administracinių nusižengimų kodekso 98(1) straipsnyje yra numatyti atsakomybė už darbo ar paslaugų sutarties sudarymą su asmenimis, neatitinkančiais Sporto įstatyme nustatytų reikalavimų. Tam, kad NSA galėtų efektyviau tikrinti visus asmenis, reikalingas siūlomas pakeitimas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“

 

Pritarti

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Rudelienė, I. Kačinskaitė-Urbonienė.

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

 

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIVP-3748(2).

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)