LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Energetikos IR DARNIOS PLĖTROS komisija

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BŪTINŲJŲ PRIEMONIŲ, SKIRTŲ APSISAUGOTI NUO TREČIŲJŲ ŠALIŲ NESAUGIŲ BRANDUOLINIŲ ELEKTRINIŲ KELIAMŲ GRĖSMIŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-306 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-220

2021-05-06  Nr. 117-P-8

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius, Komisijos nariai Kasparas Adomaitis, Zigmantas Balčytis, Linas Jonauskas, Kęstutis Masiulis, Laima Nagienė, Arvydas Nekrošius, Audrius Petrošius, Lukas Savickas, Paulius Saudargas, Romualdas Vaitkus, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo kanceliarijos patarėja, aptarnaujanti Seimo komisijas Rūta Bėčiūtė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Agnija Tumkevič, Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras A. Zananavičius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovė Viktorija Vasiliauskienė ir vyr. specialistas Simas Grigonis, Vyriausybės kanceliarijos Ministro Pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Lančinskas, Prezidento kanceliarijos Aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Tomas Lukoševičius ir AB "Ignitis grupė" Verslo atsparumo tarnybos direktorius Edvinas Kerza.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-15				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekte vietoje formuluotės „Pakeisti 4 straipsnį 4 dalimi:” įrašytina formuluotė “Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi:“, o vietoje skaičiaus „12“ įrašytinas skaičius „4“. Be to, naujos straipsnio dalies dėstymas turėtų prasidėti didžiąja raide.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-15				2. Neaiški formuluotė „priklausantys subjektui“. Tobulinant projektą reikėtų įrašyti, kokiais konkrečiais ryšiais sandorio šalis turi būti susijusi su subjektu, kuris dalyvauja nesaugios branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-03-23				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-220 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei, teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projektu siekiama įtvirtinti, kad „investuotojas ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio šalis, dalyvaujantys įstatymu pripažintos nesaugia branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, arba priklausantys subjektui, dalyvaujančiam nesaugios branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, negali dalyvauti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamuose energetikos sistemos projektuose.“ Atkreipiame dėmesį, kad Projekte minimas investuotojas ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio šalis inter alia gali būti ir ES įsisteigusi bendrovė. Tokiu atveju, Projektu įtvirtinamas reguliavimas galėtų nulemti įsisteigimo laisvės, laisvo kapitalo judėjimo ir (ar) paslaugų teikimo laisvės ES bendrojoje rinkoje ribojimus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pripažinęs, kad, „<...> kalbant apie įmones, veikiančias naftos, telekomunikacijų ir elektros sektoriuose, tokių produktų ar tokių paslaugų aprūpinimo arba tiekimo užtikrinimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje krizės atveju tikslas gali būti visuomenės saugumo priežastis ir todėl tai gali pateisinti pagrindinės laisvės apribojimą.“ Vis dėlto, nors valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo reikalavimus, kaip leidžiančius nukrypti ir pateisinti pagrindinės laisvės ribojimą, šie reikalavimai turi būti suprantami siaurai – taip, kad kiekviena valstybė narė be Europos Sąjungos institucijų kontrolės negalėtų vienašališkai nustatyti jų apimties. Todėl viešąja tvarka ir visuomenės saugumu galima remtis, tik kai kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui (žr. Byla C-326/07, Komisija prieš Italiją [2009] ECLI:EU:C:2009:193, para. 69-70). ESTT praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad ribojimai gali būti taikomi tik laikantis ES steigimo sutartyse nustatytų ribų, o būtent – proporcingumo principo, reikalaujančio, jog priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos įgyvendinti siekiamą tikslą ir neviršytų to, kas būtina norint jį pasiekti (Žr. Byla C-106/91 Ramrath [1992] ECLI:EU:C:1992:230, para. 29-30). Vadovaujantis aktualia ESTT praktika bei turint omenyje tai, kad Projektu tam tikrų ryšių turinčioms bendrovėms iš esmės nustatomas absoliutus draudimas vykdyti veiklą Lietuvos Respublikos energetikos sektoriuje, toks ribojimas privalo būti pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti papildytas Projekto aiškinamasis raštas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas jau numato atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo mechanizmą, suderintą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis (žr. 1 straipsnio 4 dalį), ir kurio kontekste yra vertinami ESTT praktikoje minimi tikslingumo ir proporcingumo aspektai. Egzistuojančio reguliavimo kontekste, galimai grėsmę nacionaliam saugumui keliantys subjektai (ar sandoriai) vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galinčias kelti grėsmę svarbiam visuomenės interesui. Todėl svarstytina, ar esamas reguliavimas nėra pakankamas Projektu siekiamiems tikslams pasiekti.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti inciatorių pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius.

Komisijos pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Justinas Urbanavičius

(Seimo kanceliarijos patarėja aptarnuajanti Seimo komisijas, Rūta Bėčiūtė)