2018-06-18
PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034 PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-1787
Eil. Nr.
|
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1 |
16
|
1 |
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1787 (toliau – Įstatymo projektas) įstatymo rengėjas siekia įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę Nr. 278 „Sukurti efektyvesnę žemės gelmių išteklių valdymo sistemą, pagrįstą racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu (numatyti, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduodami konkurso būdu, nustatyti aiškesnes leidimų tirti ir naudoti išdavimo ir panaikinimo procedūras, patikslinti institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srities valstybės politiką, funkcijas ir jų vykdymo kontrolę)“. Verta pažymėti, kad nuo 2001 m. Žemės gelmių įstatymas buvo keičiamas tik atskirų straipsnių apimtimi. Žemės gelmių įstatymo projektas yra reikalingas, kad būtų tinkamai suderinti šiandien aktualūs (ekonominiai, socialiniai, teisiniai) aspektai. Tačiau, nors ir siekiama užtikrinti naudojimosi žemės gelmių ištekliais, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, efektyvių ir skaidrių teisių suteikimą ir įtvirtinti žemės gelmių sektoriuje konkurencingas išteklių ir ertmių naudojimo sąlygas, verta pažymėti, kad nėra užtikrinami proporcingumo ir lygiateisiškumo principai. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalis suteikia ypatingas privilegijas žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams. Įstatymo projektu yra siūloma, kad asmenys galėtų be leidimo naudoti požeminį gėlą vandenį, jeigu jie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, ir išgauna (planuoja išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį paėmimo vidurkį. Pažymima, kad toks kiekis yra skaičiuojamas pagal tai, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta tokia sąvoka „Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – toks fizinių ir juridinių asmenų apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kai per parą paimama ne daugiau kaip 10 m3 vandens ir vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai“; Tačiau verta pažymėti, kad Įstatymo projekto rengėjas numato išimtis dėl leidimo naudoti požeminio gėlo vandens išteklius žemės ūkio veiklą vystantiems subjektams. Šiuo atveju Įstatymo projekto rengėjai suteikia itin dideles privilegijas žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams, nes leidimas šiems asmenims būtų privalomas, jeigu išgauna (planuoja išgauti) iš požeminio vandens vandenvietės 100 m3 ar daugiau požeminio gėlo vandens, skaičiuojat metinį vidurkį. Pažymima, kad aukščiau pateikti argumentai akivaizdžiai parodo, kad siūlomas teisinis reglamentavimas suteikia privilegijas vienai subjektų grupei, o tai pažeidžia lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Manome, kad tikslinga suvienodinti ūkines veiklas vykdančių subjektų teises ir pareigas.
Pasiūlymai:
1. Pakeisti projekto 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir
(arba) ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų
grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti
Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes, išskyrus gėlą
požeminį vandenį, jeigu fizinis ar juridinis asmuo arba šių asmenų grupė,
veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurie nėra viešojo geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų
tvarkytojai, išgauna (planuoja išgauti) iš požeminio vandens vandenvietės
mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant
metinį vidurkį, |
Teikia
Seimo narys Simonas Gentvilas