PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

GARANTIJŲ DARBUOTOJAMS JŲ DARBDAVIUI TAPUS NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO Nr. XII-2604 1, 2, 11, 13, 14, 15, 16, 19 STRAIPSNIŲ, III SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 91 SRAIPSNIŲ  ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-4627

 

2020 m. kovas 17 d.

Vilnius

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Str.

Str. d.

p.

91

 

 

Argumentai:

Siūlome įstatymu įtvirtinti galimybes mokėti išmokas už prastovą 100% apskaičiuotų lėšų. Manome, kad nemažai, ypač smulkaus ir vidutinio verslo, įmonių, tiesiogiai nukentėjusių nuo tiesiogiai jų atžvilgiu įvestų apribojimų, susidurs su milžiniškais sunkumais. Verslą atstovaujančių organizacijų, ekonomikos ekspertų nuomone, kils didelė bankrotų banga, darbą ir pajamas gali prarasti daugelis darbuotojų. Verslas, kuriuos tiesiogiai paliečia taikomi veiklos apribojimai, faktiškai nebeturi pajamų ir bus nepajėgus net ir iš dalies prisidėti prie atlyginimų mokėjimo. Todėl siūlome maksimalią valstybės pagalbą.

 

Tuo pačiu siūlome, kad parama būtų koncentruojama į trumpesnį (iki 2 mėnesių trukmės) periodą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį Įstatymo papildymas 91 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

 

„91 straipsnis. Išmoka už prastovą

1. Teisę į išmoką už prastovą turi asmuo, kuriam Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova ir kuriam darbdavys pagal Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalį moka ne mažesnį kaip 40  procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį už mėnesį.

2. Išmoka už prastovą, kuri sudaro  60 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip  Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintaą minimaliojisiąją mėnesinėę algaą  mokama visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantiems asmenims ne ilgiau nei 2 mėnesius, išskyrus iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojus, mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko prastovoje esantiems asmenims šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokas už prastovą moka jų darbdavys.

3. Išmokos už prastovą dydis per mėnesį 60100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Tuo atveju, kai darbuotojui paskelbtos prastovos trukmė trumpesnė nei vienas mėnuo, išmokos už prastovą dydis proporcingai mažinamas.

4.  Išmokos už prastovą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbuotojams (išskyrus iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojus), kurie kreipėsi Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose (toliau – IDIF nuostatai) nustatyta tvarka į administratorių, paskiriamos per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos. Išmokos už prastovą biudžetinėse įstaigose ir Lietuvos banke darbuotojams darbdavio skiriamos ir mokamos mutatis mutandis šiame įstatyme ir IDIF nuostatuose nustatyta tvarka.

5. Išmokoms už prastovą skirti reikalingi duomenys tikrinami naudojantis Registru ir kitomis reikalingomis duomenų bazėmis bei kita informacija. Išmokų už prastovą skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma IDIF nuostatuose.“

 

 

 

 

Teikia:

Seimo nariai

Gintaras Steponavičius

Gintaras Vaičekauskas