NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMO PAŽYMA

Projekto pavadinimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ projektas (toliau – nutarimo projektas).

Projekto rengėjas

Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM)

Tikslas

Nutarimo projektu nustatomi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijai, pagal kuriuos: § asmens sveikatos priežiūros paslaugos įrašomos į (arba išbraukiamos iš) Iš PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (toliau – Paslaugų sąrašas); § asmens sveikatos priežiūros įstaigai iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos paslaugos, nurodytos Paslaugų sąraše. Šia teisėkūros iniciatyva siekiama užtikrinti pacientui saugių, kokybiškų, veiksmingų paslaugų teikimą bei valstybės lėšų racionalų naudojimą.

Siūlomo projekto poveikio įvertinimas (teigiamos ir (ar) neigiamos pasekmės)

Poveikis atitinkamai sričiai

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalis numato, kad „Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos tik asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios atitinka Vyriausybės nustatytus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus“. Šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja iš PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų. Pagal šiuo metu galiojančias Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas iš PSDF apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra išvardijamos iš PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše, kurį tvirtinta SAM, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos prie SAM (toliau – VLK) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba (toliau – PSDT) nuomones. Visa eile sveikatos apsaugos ministro įsakymų yra patvirtinti atitinkamos rūšies PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašai. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyto teisės akto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo) projektą, reglamentuojantį iš PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus. Nutarimo projekte numatytos dvi dalys kriterijų: § nutarimo projekto 3 punkte nurodyti kriterijai taikomi Paslaugų sąrašui tikslinti (paslaugai įrašyti į Paslaugų sąrašą arba išbraukti iš Paslaugų sąrašo). Taikant kriterijus Paslaugų sąrašo keitimui (paslaugos įrašymui į Paslaugų sąrašą ar išbraukimui iš Paslaugų sąrašo, bus galima tiksliau ir aiškiau įvertinti senos, atgyvenusios paslaugos, kuri galbūt pacientams jau nebetinkama teikti, nebekompensavimą PSDF biudžeto lėšomis, arba atvirkščiai – bus aiškesnės galimybės įvertinti, ar naują, inovatyvią, progresyvią paslaugą galima pradėti kompensuoti PSDF biudžeto lėšomis. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta paslaugų atitikties kriterijams vertinimo komisija (toliau – Komisija), gavusi pasiūlymą įrašyti į Paslaugų sąrašą iki tol iš PSDF biudžeto nekompensuojamą paslaugą, vertins ją pagal nutarimo projekto 3 punkte numatytus kriterijus, t. y. vertins, ar nauja paslauga yra mediciniškai veiksminga, ar jos kompensavimas PSDF biudžeto lėšomis atitinka PSDF biudžeto galimybes, valstybės sveikatos politiką ir kt. Numatoma, kad vertinant paslaugą pagal kiekvieną kriterijų, turės būti pateikiama pagal galimybes kokybinė ir kiekybinė informacija (paskaičiavimai ir kt.). Pažymėtina, kad Komisijos kompetencija – paslaugos atitikimo kriterijams vertinimas, o Paslaugų sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, kaip tai numatyta Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje. § nutarimo projekto 4 punkte nurodyti kriterijai taikomi Paslaugų sąraše esančios paslaugos vertinimui, ar ji bus kompensuojama iš PSDF biudžeto asmens sveikatos priežiūros įstaigai atitinkamais metais sudarant sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis (toliau – TLK). Kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar Paslaugų sąraše įrašyta paslauga bus apmokama iš PSDF biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros įstaigai, nustatomi kiekvienai paslaugų rūšiai atskirai (priminei sveikatos priežiūrai, brangiems tyrimams ir procedūroms, greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) paslaugoms ir kt.). Į šiuos kriterijus atsižvelgiama sudarant sutartis tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir TLK dėl iš PSDF biudžeto kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitinkamais metais. Šiais kriterijais siekiama užtikrinti, kad pacientams būtų teikiamos saugios, kokybiškos, savalaikės, atitinkančios medicininių protokolų reikalavimus, veiksmingos sveikatos priežiūros paslaugos. Pavyzdžiui, nutarimo projekto 4.10.2 p. nurodytu kriterijumi stacionarinėms akušerijos paslaugoms – ne mažiau 300 gimdymų per metus (su 10 procentų nuokrypiu) – siekiama, kad akušerijos paslaugų apimtis būtų pakankama sveikatos priežiūros paslaugų saugumui, turimų gydytojų specialistų ir medicinos įrangos efektyviam naudojimui užtikrinti. Profesines klaidas ar komplikacijas ligoninėse lemia nepakankama personalo kvalifikacija ir klinikinės patirties stoka. Diagnozavimo ir gydymo klaidos labiau tikėtinos tose ligoninėse, kurių personalas retai susiduria su tam tikromis ligomis ir būklėmis. Pavyzdžiui, jei operacinės dirba „prastovų režimu“, kai per parą atliekama vos pora operacijų, arba gimdymas priimamas kas antrą ar trečią dieną, tai gali reikšti, ne tik tai, kad neefektyviai naudojama ligoninės infrastruktūra ir žmogiškieji ištekliai, bet kyla klausimas dėl teikiamų paslaugų kokybės ir saugumo. Vadinasi, klinikinė patirtis lemia įstaigos teikiamų paslaugų kokybę, kuri yra svarbiausias rodiklis pacientui, turinčiam teisę gauti kokybišką ir saugią paslaugą. Remiantis minėtu pavyzdžiu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, atitinkamais metais nepasiekusi akušerijos paslaugų kriterijaus, t. y. per praėjusius metus nepriėmusi 300 gimdymų (galima 10 procentų paklaida), negalės sudaryti sutarties su TLK dėl šių paslaugos kompensavimo iš PSDF biudžeto ateinantiems metams. Pažymėtina, kad nutarimo projekte numatyta, jog 300 gimdymų kriterijus netaikomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių atstumas iki artimiausios įstaigos, teikiančios stacionarines chirurgijos ir akušerijos paslaugas yra daugiau nei 50 km arba įstaigos gauna paramą, dalyvaudamos Lietuvos – Šveicarijos bendradarbiavimo programoje). Be to, šiam kriterijui galima 10 procentų paklaida dėl kintančios demografinės situacijos šalyje ir siekio užtikrinti paslaugų prieinamumą pacientams bei gydymo įstaigų veiklos tęstinumą. Nutarimo projekte numatytais kriterijais siekiama užtikrinti efektyvią ligoninių veiklą, kuri nekeltų grėsmės pacientams. Siekiama, kad šalyje asmens sveikatos priežiūros įstaigos teiktų tik kokybiškas, saugias, standartizuotas pagal šiuolaikinį įrodymais grįstą medicinos mokslą paslaugas pacientams. Siekiama, kad pacientai pasitikėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, teikiamomis paslaugomis ir sveikatos sistema plačiąja prasme.

Nutarimo projekto punkto Nr.	Kriterijus	Paaiškinimai
3.1.	moksliškai pagrįstas paslaugos medicininis veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas	Kriterijumi vertinamas paslaugos (taikomų gydymo ir diagnostikos metodų) veiksmingumas, tikslumas, racionalus sveikatos priežiūros išteklių naudojimas. Paslaugos medicininis veiksmingumas parodo, ar tam tikros ligos ar sveikatos sutrikimo gydymas yra pagrįstas moksliniais tyrimais ir įrodymais, ar nepadarys žalos paciento sveikatai, bus išvengta klaidų ir komplikacijų, ar paslauga saugi ir bus pasiektas numatytas gydymo tikslas. Be to, vertinant paslaugą pagal šį kriterijų, būtina įvertinti, ar tai paslaugai teikti yra pakankamo lygio (inovatyvi) infrastruktūra, užtikrinanti paslaugos teikimą, ar pakankamai ir atitinkamo lygio diagnostinių priemonių ir pilnaverčiai funkcionuojančių padalinių, galinčių teikti paslaugą. Paslaugos turi būti teikiamos pagal tarptautinių ir Europos standartų reikalavimus bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, taikant pažangiausias moksliškai pagrįstas technologijas, vaistus, pirmos medicinos pagalbos teikimo būdus. Ekonominis efektyvumas nustatomas naudojant išsivysčiusiose šalyse taikomą sąnaudų-naudos analizę – išlaidų (ir investicijų efektyvumo) vertinimo metodą, kuriuo siekiama rezultatus įvertinti kiekybine išraiška ir palyginti su jiems pasiekti panaudotais ištekliais. Be to, numatoma remtis Ministro Pirmininko tarnybos parengtomis socialinių sąnaudų-naudos analizės metodinėmis gairėmis http://www.lrv.lt/bylos/VORT/VORT-3/metodines_gaires.pdf. Sąnaudų-naudos analizė yra plačiai taikomas ekonominės analizės metodas, leidžiantis nustatyti ir įvertinti tam tikros viešosios iniciatyvos tiesiogines ir netiesiogines ekonomines sąnaudas bei naudą. Šios sąnaudos ir nauda išreiškiami pinigine išraiška. Tokiu būdu galima įvertinti grynąją intervencijos naudą, palyginti tarpusavyje skirtingas intervencijos alternatyvas.
3.2.	paslaugos poreikis visuomenei	Paslaugos poreikis visuomenei nustatomas įvertinus atitinkamos paslaugos potencialių gavėjų skaičių, t. y. vertinant paslaugą, atsižvelgiama, kokiam paslaugos gavėjų skaičiui ji bus teikiama. Pavyzdžiui, jeigu tai liga, kuria serga visoje Lietuvoje tik 5 pacientai, tai palyginus su paslauga, kuri bus teikiama visiems onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, pirmiau minėtos paslaugos potencialių gavėjų skaičius bus mažas.
3.3.	paslaugos atitiktis valstybės sveikatos politikai	Paslaugos atitikimas valstybės sveikatos politikai nustatomas atsižvelgiant į atitinkamo laikotarpio Vyriausybės programos nuostatas sveikatos apsaugos srityje, Lietuvos sveikatos sistemos plėtros metmenyse nustatytas kryptis, Lietuvos sveikatos programos strateginius tikslus ir kitus dokumentus. Pavyzdžiui, Šešioliktosios Vyriausybės programos nuostatos numato stiprinti onkologinę pagalbą, mažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vykdyti aktyvią psichikos ir priklausomybės ligų prevenciją ir pan.
3.4.	paslaugos kompensavimo galimybės atsižvelgiant į valstybės finansinius išteklius	Paslaugos kompensavimo galimybės atsižvelgiant į valstybės finansinius išteklius – nustatomos atsižvelgiant į atitinkamų metų PSDF biudžeto dydį, įvertinamos PSDF biudžeto galimybės apmokėti vertinamą paslaugą. Pavyzdžiui, jeigu visas PSDF biudžetas, skirtas paslaugų apmokėjimui – 1 mln., o viena nauja paslauga kainuos 100 000 Lt, tai vertinama, ar apmokėjus jau esamas paslaugas, užtikrinant jų teikimo tęstinumą, nauja paslauga nėra per brangi ir atitinka finansines galimybes pagal esamą konkrečių metų biudžetą jai apmokėti.
3.5.	paslaugos visuotinė aprėptis	Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos aiškinimą visuotinė aprėptis suprantama taip, kad siekiama užtikrinti, jog visi žmonės gali naudotis skatinamosiomis paslaugomis, prevencine, gydomąja, reabilitacijos ir paliatyviąja sveikatos priežiūra, kurios jiems reikia, kad ji būtų pakankamos kokybės, veiksminga, tuo pat metu užtikrinant, kad naudojimasis šiomis paslaugomis negali sukelti vartotojui finansinių sunkumų. Šis apibrėžimas įkūnija tris susijusius tikslus: - teisingumas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis – tiems, kuriems reikia paslaugų, turėtų gauti jas, o ne tik tie, kurie gali mokėti už jas; - kad sveikatos paslaugų kokybė gaunantiems sveikatos priežiūros paslaugas yra pakankamai gera, - finansinės rizikos apsauga – užtikrinama, kad naudojimasis sveikatos priežiūros paslaugomis nesukelia pacientams finansinės naštos.
3.6.	pakankami žmogiškieji ištekliai, reikalingi užtikrinti paslaugos teikimą	Pakankami žmogiškieji ištekliai, reikalingi užtikrinti paslaugos teikimą, nustatomi įvertinus, ar yra pakankamai atitinkamos kompetencijos turinčių licenciją ir dirbančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, galinčių teikti paslaugą. Pavyzdžiui, įvedant naują paslaugą – pozitronų emisijos tomografiją – nepakako vien nupirkti brangų aparatą ir užtikrinti jo veikimą, bet buvo vertinama, ar bus pakankamai kompetentingo personalo, reikalingo paciento parengimo tyrimui, tyrimo atlikimui, jo įvertinimui. Reikalavimai taip pat turi atitikti sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytus žmogiškųjų resursų, reikalingų paslaugų teikimui užtikrinti, reikalavimus (pvz., kad turi būti paros postas, visą parą turi dirbti radiologas, reanimacijoje 1 slaugytoja aptarnauja 2 pacientus ir pan.). Kriterijumi taip pat siekiama užtikrinti, kad būtų išvengta profesinių klaidų arba komplikacijų, kurias lemia nepakankama personalo kvalifikacija ir klinikinės patirties stoka.
3.7.	paslaugos kompensavimas viešojo finansavimo (valstybės ar draudimo) lėšomis ne mažiau kaip penkiose ES valstybėse narėse	Vertinant paslaugą pagal šį kriterijų, siekiama atsižvelgti į situaciją kitose Europos Sąjungos šalyse ir pasinaudoti jose galiojančia gerąja praktika. Paslaugos kompensavimas viešojo finansavimo (valstybės ar draudimo) lėšomis ne mažiau kaip penkiose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse nustatomas įvertinus, ar paslauga kompensuojama viešojo finansavimo (valstybės ar draudimo) lėšomis ne mažiau kaip penkiose iš šių ES valstybių narių: Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija. Šios šalys panašios į Lietuvą pagal išsivystymo lygį ir makroekonominius rodiklius. Be to, Farmacijos įstatymo 59-1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas ar  lygiagretaus  importo leidimo turėtojas turi sveikatos  apsaugos ministro nustatyta tvarka SAM deklaruoti taikomą Lietuvos Respublikai nekompensuojamojo vaistinio preparato kainą ir pateikti šio vaistinio  preparato kainas, deklaruotas  referencinėse valstybėse. Vyriausybė 2010-03-10 nutarimu Nr. 256 „Dėl referencinių valstybių patvirtinimo“ patvirtino referencines valstybes: Bulgarijos Respublika, Čekijos  Respublika,  Estijos Respublika,  Latvijos   Respublika, Lenkijos Respublika, Rumunijos Respublika, Slovakijos  Respublika ir Vengrijos Respublika. Remiantis galiojančia praktika, minėtos šalys pasirinktos ir analogiškai nurodomos ir nutarimo projekte.

Pažymėtina, kad dalis specialiųjų kriterijų konkrečiai paslaugų rūšiai (nutarimo projekto 4 punktas) jau šiuo metu yra įtvirtinti teisės aktuose.

Pavyzdžiui, Šešioliktosios Vyriausybės 2012−2016 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, numatyta siekiamybė, kad planinės pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas, skubios pagalbos – tą pačią dieną (nutarimo projekto 4.1.4. ir 4.1.5. p.); sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės  ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga,  teikianti  pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalo užtikrinti, kad jos aptarnaujamiems gyventojams visose atitinkamose normose ir specialistų  pareiginėse instrukcijose numatytos paslaugos būtų teikiamos visą parą (nutarimo projekto 4.1.2. p.); sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. V-393 „Dėl Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ numatyta, kad palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos visą parą (nutarimo projekto 4.5.1. p.); sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 „Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tiekimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkte nurodyta, kad psichikos  sveikatos  centras  užtikrina  psichikos sveikatos priežiūros   specialistų  komandos  kokybiškų,  saugių,  tinkamų, priimtinų ir prieinamų pirminių ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros  paslaugų  teikimą:  gydytojo  psichiatro ir psichikos sveikatos  slaugytojo – ne  mažiau kaip 20 valandų per savaitę (nutarimo projekto 4.2.1. ir 4.2.2 p.); sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. V-1131 „Dėl greitosios medicinos pagalbos teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numato reikalavimus GMP paslaugoms (nutarimo projekto 4.13. p.); sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. V-900 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatyta siekiamas kokybės rodiklis – 300 gimdymų per metus antrinio lygio paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose (nutarimo projekto 4.10.2 p.); ir kiti kriterijai.

Nepriėmus nutarimo projekto, liktų galiojanti tvarka, kai Paslaugų sąrašo keitimui nėra patvirtintų kriterijų.

Vertinant poveikį ir galimas pasekmes priėmus nutarimo projektą, galima teigti, kad bus užtikrintas pacientams paslaugų prieinamumas (dėl kriterijaus paslaugos visuotinė aprėptis), teikiamų paslaugų kokybė bei saugumas. PSDF biudžeto lėšomis bus perkamos tik efektyvios, kokybiškos ir saugios paslaugos, tokiu būdu racionaliai naudojami valstybės ištekliai.

Nutarimo projektu patobulinama šalies sveikatos apsaugos sistema, kuri leidžia valdymo institucijoms kontroliuoti paslaugų teikimo išlaidas pagal iš anksto nustatytus objektyvius, nediskriminacinius kriterijus, kuriais skatinama sąžininga, skaidri konkurencija tarp įstaigų, ir kiek įmanoma, išvengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių iššvaistymo. Tikėtinas didesnis sveikatos apsaugos sistemos patrauklumas, teigiamas poveikis PSDF biudžeto stabilumui.

Poveikis valstybės finansams

Nutarimo projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės ir PSDF biudžeto lėšų. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti racionalų ir efektyvų tiek riboto dydžio PSDF biudžeto išteklių naudojimą plačiąja prasme, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmenyje bei įsitikinti, kad šalies sveikatos sistemoje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktų reikalavimus, t. y. medicininius standartus, kokybės, saugumo kriterijus ir kitus. Nutarimo projektas padės užtikrinti viešųjų finansų stabilumą.

Poveikis administracinei naštai

Pasiūlymo patikslinti Paslaugų sąrašą iniciatoriai (SAM, VLK, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, visuomeninės organizacijos (asociacijos) Komisijai pagal kompetenciją turės pateikti prašymą su motyvais ir argumentais bei susijusią informaciją. Komisija, surinkusi duomenis, vertins jos atitikimą kriterijams ir priims sprendimą dėl Paslaugų sąrašo keitimo, kurį pateiks PSDT. Atitinkamai PSDT turės pateikti savo nuomonę sveikatos apsaugos ministrui. Administracinė našta išaugs nežymiai, kadangi pagal šiuo metu galiojančią tvarką, PSDT ir VLK taip pat teikia SAM siūlymus ir (arba) nuomones dėl Paslaugų sąrašo keitimo. Kitų papildomų informacinių įpareigojimų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms vykdant savo pagrindinę veiklą nutarimo projektu nenumatoma.

Kita svarbi informacija

Nutarimo projektas buvo pateiktas SAM vyriausiesiems respublikos akušerijos, chirurgijos, kardiologijos, psichiatrijos, slaugos ir šeimos medicinos sričių specialistams vertinti. Gautos pastabos ir pasiūlymai, į kurių didžiąją dalį atsižvelgta.

Informacija apie asmenį ir instituciją, atsakingą už poveikio vertinimą

Vardas ir pavardė, pareigos, kontaktai

Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Urnikienė (tel. 2661482, el. p. [email protected]; Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė (tel. 2364107, el. p. [email protected])