LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS VARDO IR PAVARDĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO NR. XIV-903 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-05-15 Nr. XIVP-2700

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma papildyti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį, joje kaip išimtį nustatant vieną konkrečią moterų pavardžių lietuviška forma (lietuviškais rašmenimis) darymo taisyklę, būtent kad tuo atveju, kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės su tokia pat galūne, tokia pavardė daroma neatsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį.

Vertindami teikiamą siūlymą, pažymime, kad vienos konkrečios moterų pavardžių darymo taisyklės nustatymas keičiamame įstatyme sistemiškai nederėtų su kitomis šio įstatymo nuostatomis, kuriomis įtvirtinti tik svarbiausi, esminiai asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose reikalavimai. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinti du pagrindiniai Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo reikalavimai: 1) vardas ir pavardė turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis; 2) pavardės turi būti rašomos atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį (šių reikalavimų išimtys numatytos ne lietuvių tautybės asmenims ir tam tikras sąlygas atitinkantiems asmenims, kurių vardai ir pavardės dokumentų šaltiniuose įrašyti ne lietuviškais rašmenimis). Jokių kitų vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose reikalavimų, juolab konkrečių gramatinių vardo ir pavardės rašymo (darymo) taisyklių keičiamame įstatyme nėra nustatyta. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas tuo, kad įstatymuose turėtų būti nustatomos tik bendriausios taisyklės, kurios detalizuojamos ir jų įgyvendinimo tvarka reglamentuojama poįstatyminiuose teisės aktuose. Vadovaujantis šiuo principu, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje Vyriausybei pavesta patvirtinti Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisykles.

Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 8 punktu moterų pavardžių darymo reikalavimų nustatymo funkcija deleguota Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Taigi pasirinktas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įgaliojimus nustatyti konkrečias moterų ir mergaičių pavardžių lietuviška forma darymo taisykles turi iš profesionalių kalbininkų sudaryta valstybės institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuriai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatyme yra nustatyti uždaviniai spręsti Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, nustatyti lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, spręsti lietuvių kalbos norminimo klausimus, svarstyti visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priimti dėl jų sprendimus. Lietuviškų pavardžių rašymo taisyklėms nustatyti neabejotinai reikia specialių kalbotyros žinių, specialios (profesinės) kompetencijos. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime dėl asmenvardžių rašymo yra pabrėžęs ypač svarbų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vaidmenį saugant valstybinę lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gramatinės vardų ir pavardžių rašymo taisyklės turėtų būti nustatomos remiantis ne įstatymų leidėjo politine valia, o kalbininkų profesine kompetencija ir specialiomis kalbotyros žiniomis.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo įstatyme būtų nustatyta viena konkreti gramatinė moterų pavardžių darymo taisyklė, ne tik sistemiškai nederėtų su keičiamo įstatymo nuostatomis, bet ir įsiterptų į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, specialiomis žiniomis grindžiamos profesinės kompetencijos sritį.

Kartu pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu moterų lietuviškų pavardžių darybos taisyklių sistemos vientisumas būtų suardytas ir tuo požiūriu, kad projektu teikiama moterų pavardžių darybos taisyklė būtų vienintelė taikoma ne visoms, o tik daliai moterų ir mergaičių, nes siūlomu nauju būdu (su galūne -a ar -ia) lietuviškos moterų ir mergaičių pavardės galėtų būti daromos tik iš vyriškų pavardžių su tokia pat galūne. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų iš konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kylančius reikalavimus.

2. Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime yra pažymėjęs, kad įstatymu nustatant, kaip piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, todėl Seimas turi gauti tokių žinių ar tokią kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialias išvadas, tarp jų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, kaip iš profesionalių kalbininkų sudarytos valstybės institucijos, pagal įstatymus turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, oficialią išvadą, ir negali į šias išvadas neatsižvelgti. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatyme yra nustatyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgaliojimai, be kita ko, teikti valstybės institucijoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą (3 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgdami į tai, siūlytume dėl šio projekto gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą.

3. Jeigu, nepritarus šios išvados 1 punkte išdėstytoms pastaboms, būtų nuspręsta nustatyti projektu teikiamą moterų pavardžių darybos taisyklę, siūlytume ją įtvirtinančią nuostatą išdėstyti taip: „taip pat atvejus, kai norima turėti (suteikti) lietuvišką šeiminės padėties nenurodančios formos moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, suteikiamą pagal vyrišką pavardę su galūne -a ar -ia, nekeičiant šios pavardės formos“.

4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

Departamento direktorius                                                                                           Dainius Zebleckis

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]