Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 174
STENOGRAMA
2022 m. gegužės 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, pradedame popietinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
14.01 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1576(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, laukiame atvykstančios S. Cichanouskajos, todėl siūlyčiau paimti rezervinį 1 klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1576(2). Labai norėčiau pakviesti gerbiamą L. Slušnį, kad pristatytų komiteto išvadą. Tai yra rezervinis 1 klausimas – projektas Nr. XIVP-1576(2). Svarstymo stadija. Prašyčiau pristatyti komiteto išvadą.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF*). Ačiū, Pirmininke. Seimo Sveikatos reikalų komitetas dėl Sveikatos draudimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1576(2). Visų detalių nekomentuosiu. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Atskirosios nuomonės nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
14.02 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1492(2) (svarstymas)
Taip pat siūlyčiau apsvarstyti rezervinį 2 klausimą – Transporto veiklos pagrindų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1492(2). Tai yra svarstymo stadija. Kviečiu I. Pakarklytę, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ekonomikos komitetas projektą svarstė gegužės 18 dieną ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat norėčiau pakviesti Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį, kuris galėtų pristatyti komiteto išvadą. Ar turime ką nors, kas galėtų pristatyti? Jei ne, tuomet pristatysiu aš. Gal gerbiama Vilija galėtų pristatyti? SRDK. Primenu, kolegos, tai yra rezervinis 2 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1492(2).
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Papildomo komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Diskusijoje kalbėti užsirašė M. Ošmianskienė, tačiau šiuo metu jos… Atsiprašau, diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų užsirašė kalbėti M. Ošmianskienė, tačiau jos šiuo metu salėje nematau. Taigi dėl šio įstatymo projekto taip pat apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kolegos, kad balsuoti numatytas laikas yra nuo 15 val. 40 min.
Taigi rezervinius klausimus apsvarstėme. Atvyko mūsų viešnia.
Gerbiami kolegos, šiuo metu, kai daugelio mūsų akys ir mintys nukreiptos į ukrainiečių tautos kovą dėl laisvės ir jų valstybės teritorinio vientisumo, svarbu iš akiračio nepaleisti kitų tautų laisvės troškimo. Viena tokių kovų, nors ir ne tokia dramatiška forma kaip Ukrainoje, vyksta visai šalia mūsų – Baltarusijoje. Po suklastotų 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų autoritarinis A. Lukašenkos režimas tapo dar nuožmesnis. Tūkstančiai baltarusių, demokratų ir pilietinės visuomenės aktyvistų, buvo įkalinti. Prieš kelias dienas, gegužės 21-ąją, baltarusiai kaip tik minėjo Politinio kalinio dieną, o dar už kelių dienų, gegužės 29-ąją, sukanka dveji metai, kai buvo sulaikytas kandidatas į prezidentus S. Cichanouskis. Jo vietą tuomet užėmė Sergejaus sutuoktinė S. Cichanouskaja, ne savo noru tapusi Baltarusijos demokratijos šaukle.
A. Lukašenkos režimo nusikalstamus veiksmus, peržengiančius Baltarusijos ir sveiko proto ribas, simboliškai iliustravo priverstinis „Ryanair“ lėktuvo, skridusio tarp dviejų Europos Sąjungos sostinių, tarp Atėnų ir Vilniaus, nutupdymas. Šio įvykio metines kaip tik minėjome vakar. Tai bei vėlesni įvykiai, tarp jų – karas prieš Ukrainą, kartu liudija, kad mūsų sprendimas suteikti S. Cichanouskajai oficialaus Lietuvos valstybės svečio statusą buvo teisingas, todėl šiandien man yra garbė pakviesti į Lietuvos Respublikos Seimą kreiptis Baltarusijos pilietinės visuomenės lyderę S. Cichanouskają. Jos kalbos tema – „Be laisvos Baltarusijos nebus laisvos ir saugios Europos“. (Plojimai)
14.05 val.
Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos kalba
S. CICHANOUSKAJA. Gerbiama ponia Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Seimo ir Lietuvos Vyriausybės nariai, pilietinės visuomenės atstovai, mieli laisvos Baltarusijos draugai. Didelė garbė šiandien kalbėti šičia, prieš jus.
Norėčiau pradėti savo pasisakymą nuo padėkos žodžių Lietuvai ir Lietuvos tautai. Lietuva mums pasidarė labai artima. Žinote, kartais atrodo, lyg padėka yra kas nors savaime suprantamo. Bet leiskite pasinaudoti proga ir išreikšti didelį dėkingumą visų baltarusių vardu. Kasdien jaučiame jūsų palaikymą. Labai jį vertiname, nors kartais pamirštame apie tai pasakyti. Jūsų pagalba neapsiriboja formaliais pareiškimais, susirūpinimo žodžiais. Sprukdamos nuo represijų Lietuvoje laikiną prieglobstį rado daug tūkstančių baltarusių šeimų. Vilnius priglaudė ir mane, ir mano vaikus.
2020 metais, kai pradėjo grasinti mano vaikams, priėmiau sprendimą išvežti juos į Lietuvą. Vėliau prisijungiau ir pati, kai teko pasirinkti – vaikai ar kalėjimas. Kodėl būtent į Lietuvą? Nes Lietuva – tai saugumas, nes Lietuva – tai draugai. Per pusantrų metų šičia nė karto nesusidūriau su neigiamu požiūriu į baltarusius. Tik palaikymo žodžiai, solidarumas.
Kaip ir daugelis baltarusių iki 2020 metų mažai domėjausi politika ar istorija. Daug kas man tapo atradimu. Atradimas man yra ir mūsų bendra istorija. Vaikščiodamas po Vilnių labai jauti tą ryšį. Štai šiame pastate veikė vienas pirmųjų baltarusių laikraščių „Naša Niva“, o štai šičia mūsų tautietis P. Skorina prieš 500 metų išleido pirmą spausdintinę knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Beje, taip pat noriu padėkoti Seimui už tai, kad jis paskelbė šiuos metus Pranciškaus Skorinos metais. Deja, mano tauta šiuo metu neturi parlamento, kuris turėtų legitimumą ar moralinę drąsą priimti tokį pat sprendimą, todėl esu dėkinga Seimui už tai, kad jis aukštai laiko tą vėliavą dėl mūsų, baltarusių, tautos.
Kartkartėmis taip pat lankausi Rasų kapinėse. Jos baltarusiams yra piligrimystės vieta. Deja, nebuvau 2019 metais K. Kalinausko laidotuvėse, bet žinau, kad buvo atvykę tūkstančiai baltarusių. Tai išpranašavo mūsų revoliuciją 2020 metais. Dabar Konstantino Kalinausko vardas suteiktas baltarusių pulkui, ginančiam Ukrainą. Lietuva yra centras daugeliui baltarusių pilietinės visuomenės, baltarusių studentijos, baltarusių kultūros, baltarusių verslo organizacijų. Lietuva priglaudė Europos humanitarinį universitetą, jis turi rengti elitą naujai Baltarusijai. Taip pat suteikė paramą baltarusių studentams, studijuojantiems Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir kituose. Lietuva taip pat reguliariai palaiko baltarusių akademinius renginius ir konferencijas, pavyzdžiui, Tarptautinį Baltarusijos tyrinėtojų kongresą. Daug metų būtent iš Vilniaus veikia Baltarusijos žmogaus teisių namai, veikia Pranciškaus Skorinos baltarusių gimnazija, Vilniaus Ivano Luckevičiaus baltarusių muziejus, baltarusių Šv. Baltramiejaus bažnyčia Užupyje, Gudų kultūros draugija – galiu vardinti dar ilgai. Neseniai Vilniuje taip pat pradėjo veikti Baltarusių bendruomenės ir kultūros centras Vilniaus gatvėje 20, „Radio svoboda“ baltarusių tarnyba ir kiti baltarusių centrai. Lietuva svetingai priėmė ir daugelį baltarusių informacinių technologijų bendrovių, įskaitant tokius milžinus kaip EPAM ar „Wargaming“. Ir tai nėra vien tik geros kaimynystės pavyzdys, tai yra didžiulis indėlis į būsimuosius dvišalius santykius tarp mūsų šalių. Baltarusiai visada jautė Lietuvos politikų palaikymą, nes jie supranta, jog tik nepriklausoma demokratinė ir europietiška Baltarusija gali būti patikima draugė ir kaimynė.
Dar prieš 10 metų čia, Lietuvos Seime, buvo sukurta grupė „Už demokratinę Baltarusiją“. Iš šios tribūnos norėčiau tarti ačiū Seimo nariams, kurie vadovavo Seimo narių grupei per pastaruosius metus. Lietuva buvo pirmoji, o dabar mes tokias grupes kuriame kitų šalių parlamentuose. Taip pat ačiū buvusiam Lietuvos Seimui ir Vyriausybei, nes pripažino mūsų pergalę 2020 metais ir priglaudė pirmuosius pabėgėlius. Ačiū dabartinei Vyriausybei, ji stipriai palaiko baltarusius dabar. Ačiū Lietuvos tautai. Niekada nepamiršime tos beprecedentės solidarumo akcijos, kurią surengėte 2020 metų rugpjūtį per Baltijos kelio metines. Tūkstančiai žmonių išsirikiavo gyvąja grandine nuo Vilniaus iki Medininkų. Kol daugelis Europoje vien tik bandė suprasti, kas gi vyksta Baltarusijoje, jūs rinkote paramą represijos aukoms su kompanija „GoBelarus“. Lietuva buvo pirmoji šalis, atvėrusi humanitarinį koridorių nukentėjusiems baltarusiams ir pradėjusi išduoti nacionalines humanitarines vizas. Nepaisydami pandemijos, kad padėtumėte mums, jūs, Seimo nariai, rinkotės į neeilines sesijas, keitėte įstatymus. Dažnai vykstu į užsienio šalis ir nuolatos pateikiu Lietuvą kaip pavyzdį. Jūsų svetingumas ir žmoniškumas iš tikrųjų neturi ribų.
Mieli draugai, šiandien norėčiau priminti, kaip prasidėjo mūsų revoliucija. Politinę krizę Baltarusijoje lėmė visų pirma tai, kad A. Lukašenka pralaimėjo rinkimus, atsisakė priimti tautos valią 2020 metais. A. Lukašenka dar kartą sutrypė Konstituciją. Baltarusijos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnis skelbia, kad vienintelis valstybinės valdžios šaltinis yra baltarusių tauta ir tik jai priklauso suverenumas, o tauta labai aiškiai tarė – išeik.
Taikūs daugiatūkstantiniai protestai vyko daugiau nei 40-yje miestų ir mes žinome, kad akcijose dalyvavo iki pusantro milijono žmonių. Tačiau diktatorius nusprendė likti valdžioje bet kokiais įmanomais būdais, bet kokia kaina. Surengė slaptą inauguraciją. Baltarusija išgyveno beprecedentę teroro bangą – į žmones šaudė, mėtė granatas. Pirmą nušovė A. Taraikouskį, vėliau buvo kitos aukos. Daug žmonių prarado galūnes ir visam gyvenimui liko suluošinti. Dešimtys tūkstančių buvo įkalinti, turėjo dusti kamerose. Internetas buvo atjungtas, todėl tiesą teko rinkti mažais gabaliukais. Nuo 2020 metų daugiau nei 50 tūkst. žmonių buvo areštuoti. Tūkstančiai vis dar laukia nuosprendžio. Tūkstančiams jau paskelbtas nuosprendis kalėti. Bendras laikas, kuriam nuteisti politiniai kaliniai, yra 4 tūkst. 623 metai. Tik įsivaizduokite – 4 tūkst. 623 metai pavogto gyvenimo! Mes sieksime, kad paleistas būtų kiekvienas. Daugelis politinių kalinių yra sunkios būklės. Daugelį laiko vienutėje, toliau kankina.
Gegužės 21 dieną, lygiai prieš metus, kalėjime buvo nužudytas V. Ašurakas, kuris rinko už mane parašus Lydoje, vėliau dalyvavo ir protestuose. Vitoldo mirtis, deja, yra ne vienintelė per Baltarusijos įvykius. Tarp politinių kalinių yra ir mano vyras Sergejus. Sekmadienį, gegužės 29 dieną, sueis lygiai dveji metai nuo tos dienos, kai jį įkalino. Jį nuteisė kalėti 18 metų. Pusantrų metų jis praleido vienutėje. Sergejus vedė jutubo tinklaraštį, keliavo per šalį, rinko žmonių istorijas apie gyvenimą diktatūros sąlygomis. Tai įkvėpė jį siekti prezidento posto ir mesti iššūkį A. Lukašenkai. Vienintelis dalykas, ko troško Sergejus, tai paversti Baltarusiją laisva šalimi – šalimi, kur galėtų gyventi kiekvienas baltarusis ir baltarusė.
Sergejus, kaip ir daugelis politinių kalinių, turi savo globėjus tarp įvairių parlamentų narių. Ir aš norėčiau padėkoti Seimo nariams, kurie apsiėmė globoti. Ačiū, draugai. Politiniams kaliniams kuriamos sąlygos, kad jie galvotų, jog apie juos pamiršo, kad niekas nesistengia, kad juos paleistų. Jūsų laiškai suteikia jiems jėgų bei energijos. Deja, oficialiai pripažintų politinių kalinių dabar yra beveik devynis kartus daugiau negu Lietuvos Seimo narių. Todėl raginu Seimo narius toliau apsiimti globoti įkalintus baltarusius. Jūsų palaikymas labai reikšmingas jiems, jų šeimoms ir viso pasaulio baltarusiams.
Mielos ponios ir ponai, šiandieną itin rimta grėsmė Baltarusijos nepriklausomybei. A. Lukašenka išsilaikė 2020 metais, nes jį palaikė Rusija. Per pačius protestus Kremlius padėjo režimui propagandininkais ir pinigais. Kremlius buvo pasirengęs gelbėti A. Lukašenką ir kariais. Šiandien A. Lukašenka atsilygina V. Putinui mūsų suverenitetu. Tariamai dėl mokymų į Baltarusiją buvo įvesta svetima kariuomenė, vėliau iš mūsų teritorijos prasidėjo Ukrainos puolimas. Visa tai vyko sutikus režimui, asmeniškai sutikus A. Lukašenkai. A. Lukašenka ir V. Putinas įtraukė Baltarusiją į nusikalstamą karą. Jie tikėjosi greitojo karo, kad Kijevas bus nukariautas per tris keturias dienas, bet jiems nepavyko dėl ukrainiečių tautos drąsos. Džiaugiuosi, kad baltarusiai taip pat prisidėjo sutrikdant Rusijos armijos planus.
Kitaip nei Rusijoje, baltarusių visuomenė nepalaiko karo, 86 % baltarusių pasisako prieš, kad kare dalyvautų Baltarusijos kariai. Per pirmas karo dienas per visą šalį nuėjo antikarinių akcijų banga, buvo pradėtas antikarinis judėjimas. Pagrindiniai Baltarusijos antikarinio judėjimo uždaviniai yra tokie: neleisti, kad baltarusių kariuomenė dalyvautų Rusijos kare prieš Ukrainą, sustabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą visų pirma iš Baltarusijos teritorijos, išvesti Rusijos karius iš Baltarusijos, apginti Baltarusijos nepriklausomybę nuo Rusijos. Baltarusiai supranta, kad Ukrainos pergalė priartins ir mūsų pergalę, jie daro viską, kad jai padėtų.
Turbūt esate girdėję apie baltarusių partizanus. Jie surengė daugiau negu 80 geležinkelių diversijų, kad sutrukdytų Rusijos karinės technikos eismą, kibernetiniai aktyvistai surengė keletą stambių išpuolių kibernetinėje erdvėje, motinos ir žmonos pradėjo kampaniją, kad sustabdytų baltarusių vyrų dalyvavimą kare. Solidarumo fondai, labdaros iniciatyvos, atsiradusios 2020 metais, dabar padeda Ukrainos pabėgėliams, baltarusių išeivija bei verslininkai perdavė apie 30 automobilių Ukrainos medikų bei kariuomenės reikmėms, apie pusantro tūkstančio vaikinų ir merginų prisijungė prie baltarusių batalionų Ukrainos kariuomenėje.
Vienas iš jų – 19-metis Timūras, dalyvavęs protestuose 2020 metais. Po rinkimų jį sumušė A. Lukašenkos banditai, keletą savaičių jis buvo ištiktas komos. Jo mama neatlaikė šoko ir mirė, bet Timūras atlaikė ir sugebėjo pasprukti į Europą, o kai prasidėjo karas, prisijungė prie baltarusių Konstantino Kalinausko bataliono ir dabar kartu su ukrainiečiais kariais gina Ukrainą. Jis mano, kad Ukrainos pergalė suteiks jam šansą grįžti į Baltarusiją. Be laisvos Ukrainos nebus laisvos Baltarusijos, o be laisvos Baltarusijos nebus saugios Ukrainos ir saugios Europos.
Mums labai svarbu, kad Vakarai būtų vieningi palaikydami Ukrainą ir Baltarusiją. Šiandien diktatoriai bando suskaldyti šią vienybę tarp Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos, įvaryti pleištą tarp atskirų Europos Sąjungos šalių, dabar jie išnaudoja maisto saugumo temą, tariamai: jei nepanaikinsite sankcijų, bus badas. Esame kategoriškai prieš bet kokius sandorius, kurie numato tranzitą per Baltarusiją, negalima leisti, kad režimui būtų panaikintos sankcijos, nepamirškime, už ką tos sankcijos įvestos. Kol nepaleisti politiniai kaliniai, o mūsų teritorijoje yra Rusijos karių, sankcijų panaikinimas leis režimui būti dar labiau nebaudžiamam.
Noriu padėkoti Lietuvos užsienio reikalų ministerijai bei Vyriausybei už nuoseklią politiką režimo atžvilgiu, Lietuva yra tikras pavyzdys visai Europai. Ir aš neperdedu, taip iš tikrųjų yra. Prašau toliau rodyti sankcijų režimui spragas, aš toliau raginsiu kitas pasaulio šalis mokytis iš Lietuvos principingumo.
Taip pat prašau apsvarstyti sankcijas vadinamiesiems A. Lukašenkos parlamento deputatams, jie yra bendrininkai vykdant karą Ukrainoje ir nusikaltimus baltarusių tautai, jie vienbalsiai palaikė įstatymą, pagal kurį mirties bausmė gali būti pritaikyta už pasikėsinimą įvykdyti teroro išpuolį. Anot baltarusių žmogaus teisių organizacijos „Vesna“, kaltinimai pasikėsinus įvykdyti teroro išpuolį jau pareikšti dešimtims aktyvistų, taip pat ir asmeniškai man. Iš esmės kiekvienas baltarusis ar baltarusė, kurie pasisako prieš dabartinę nelegitimią valdžią, rizikuoja būti nužudytas.
Prašau jūsų įtikinti Lietuvos verslo bendruomenės atstovus, jog būtina pristabdyti ekonominius santykius su Baltarusijos valstybės įmonėmis, nes, deja, tokiu būdu užtikrinamas A. Lukašenkos režimo finansavimas. A. Lukašenkai labai reikia pinigų. A. Lukašenka paskelbė vadinamąjį bevizį režimą iki metų pabaigos. Raginu lietuvius be būtinybės nepasiduoti šiam pigiam triukui, nes vykdami į turistinę pramoginę kelionę jūs vykstate į šalį, kur kenčia daugiau nei 1 tūkst. 200 politinių kalinių ir jų šeimų, ten, kur pavojus gresia už bet kokį laisvą žodį. Net už tai, kad naudojo Lietuvos istorinį herbą – Vytį, baltarusius areštavo, baudė baudomis. Labai laukiame visų lietuvių, jūs visada buvote ir liekate mūsų gerais kaimynais, Baltarusijoje, bet tik laisvoje ir demokratinėje Baltarusijoje, kurią mes būtinai sukursime.
Visada yra pasirinkimas tarp to, kas naudinga, ir to, kas teisinga. Užuot pabandę sutaupyti ar užsidirbti porą eurų (be abejo, tai gali būti naudinga), lai kiekvienas iš mūsų dabar paaukoja keletą eurų Ukrainai ar politinių kalinių šeimoms. Tai daryti teisinga, tai daryti verta dabartinėmis sąlygomis.
Žinote, A. Lukašenkos režimas yra lyg fotelis su trimis kojelėmis, ant kurių laikosi represijos, pinigai ir Kremlius. Jei bent viena iš tų kojelių bus sulaužyta, sugrius ir visas režimas. Todėl turime toliau atimti iš režimo pinigus, galimybes vykdyti terorą, taip pat atriboti jį nuo Kremliaus.
Mieli lietuviai, dabar Baltarusija yra istorinėje kryžkelėje. Baltarusiai supranta, kad yra tik du keliai: europietiška demokratinė Baltarusija arba de jure Rusijos okupacija ir ilgametė izoliacija, regresas, beteisiškumas. Šiuo metu baltarusiams Baltarusijoje sunku jaustis kaip namuose. Begalinės represijos, tampančios tik vis žiauresnės, veržia juos lyg grandinės. Griaunami gyvenimai, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinės padėties. Vienas iš populiariausių Baltarusijos protestų šūkių buvo šūkis „Tai – mūsų miestas“. Eidami žygius per Baltarusijos miestus, nors ir rizikuodami gyvybe, jautėme savo galią pakeisti tėvynę į gera, nes esame savo žemės šeimininkai. Dabar diktatoriai Kremliuje ir Minske bando atimti iš mūsų tėvynę, bet žiaurios valdžios represijos prieš savo tautą tik patvirtina, kaip smarkiai ji bijo pralaimėti. Nepaisydami grėsmės laisvei ir gyvybei, baltarusiai gina savo namus ir tebekovoja su režimu. Baltarusiai nori išvadavimo, o ne laikino palengvėjimo. Ką mums reiškia išvadavimas? Tai gyventi demokratinėje Baltarusijoje, kur žmonės galės laisvai rinkti savo atstovus į valstybės institucijas, o užginčyti Baltarusijos suverenitetą bus tiesiog neįmanoma. Demokratinėje Baltarusijoje, kaip rašė mūsų tautinis herojus K. Kalinauskas, „bus ne liaudis Vyriausybei, o Vyriausybė liaudžiai“. Išsivaduoti – tai užtikrintai jaustis savo šalyje, turėti ekonomiką, grįstą žmogaus iniciatyva, o ne iniciatyvos slopinimu, kaip yra dabar. Išsivaduoti, vadinasi, taip pat laisvai dirbti ir nebijoti, kad režimas pasisavins tavo pasiekimus ir atims tavo laisvę, nes tave apgins nepriklausoma profsąjunga. Demokratinėje Baltarusijoje jėgos struktūros tarnaus tautai, o ne apsišaukėliams šeimininkams. Policija kovos su nusikaltėliais, o ne su taikiais piliečiais, ginančiais savo teises. Išsivaduoti, vadinasi, gyventi europietiškoje Baltarusijoje, kuri ieškos sau draugų, o ne priešų, pati pasirinks savo užsienio politikos liniją. Svajojame apie šalį, gerbiamą pasaulyje, nes ji gerbia savo piliečius.
Grįžtu prie savo žodžių apie lemiamą Baltarusijos istorijos posūkį. Noriu priminti, kad Baltarusija yra esminė šalis Rytų Europoje. Lietuviams ir lenkams tai akivaizdu. Noriu jus patikinti, mano biuro veikla, demokratinių Baltarusijos jėgų ir visų pilietiškai sąmoningų baltarusių veikla vystosi. Mes plečiame savo galimybes spręsti praktines problemas, rengiame darbo grupes Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, taip pat vykdome derybas su Europos Komisija dėl bendrų pastangų baltarusių mobilumo klausimais Europos Sąjungoje. Europos Taryba sustiprino bendradarbiavimą su Baltarusijos žmonėmis, kartu rengiame sistemingo darbo Europos Taryboje formatus dviem pagrindinėmis kryptimis – valstybinių statybų bei pilietinės visuomenės vystymo. Mes esame įsitikinę, kad tai bus naudinga baltarusių tautai ir mūsų šaliai. Būtent todėl mano biurui reikia papildomų priemonių, kad mes galėtume daugiau nuveikti dėl žmonių.
Neseniai sukurta mano biuro atstovybė Kijeve turės atstovauti baltarusių interesams Ukrainoje ir glaudžiau bendradarbiauti su Ukrainos Vyriausybe. Ši atstovybė yra didelė galimybė su Ukrainos valdžia aptarti pokarinę tvarką, taip pat santykius tarp mūsų šalių ir apskritai Rytų Europoje. Dabar kaip niekada svarbus pokalbis, kuris pirmą kartą per keletą šimtmečių galės vėl suartinti keturias tautas: baltarusius, lietuvius, lenkus ir ukrainiečius.
Istorijos ir mąstysenos požiūriu, Baltarusija yra neatimamas Vidurio Europos ir, visų pirma, mūsų Baltijos ir Juodosios jūrų kultūrinės ir istorinės erdvės dėmuo. Daugelis baltarusių, kurie prieš dvejus metus pabudo kovoti dėl savo politinių teisių, dar buvo nesuvokę, kad laisvės pasirinkimas reiškia ir geopolitinį pasirinkimą. Šiandien dauguma aktyvių baltarusių suvokia, kad jie turi teisę būti patys savimi, būti baltarusiais, kad tai yra geriausia apsauga nuo išorės pasikėsinimo į mūsų laisvę ir kad mūsų nepriklausomos šalies vieta yra tarp laisvų Europos šalių.
Esame dėkingi Lietuvai už operatyvią, nuoseklią, reikšmingą pagalbą baltarusiams, kurie gina demokratinę savo šalies ateitį. Žavimės, kaip neįtikėtinai mobilizavosi lietuvių visuomenė ir Lietuvos valstybė, kad padėtų Ukrainai, kuri kovoja su Rusijos pasikėsinimu į jos laisvę ir nepriklausomybę, ir į visos Europos taikią santvarką. Ukrainos pergalė reikalinga visoms mūsų tautoms, taip pat baltarusiams. Kartu būsimas Ukrainos, Lietuvos ir viso žemyno saugumas nebus visiškai užtikrintas, jeigu nebus laisvos Baltarusijos. Būtent todėl Baltarusija neturi būti mainų objektas galimose derybose su V. Putinu ir neturi būti keisto Europos politikų susirūpinimo, kaip V. Putinui padėti išsaugoti veidą. Tik kartu su laisva, nepriklausoma ir europietiška Baltarusija greta laisvos Ukrainos galėsime turėti stiprią ir saugią Europą.
Mieli draugai, kaip ir prieš šimtmečius, dabar mes kovojame dėl bendrų tikslų, dėl bendrų vertybių, dėl bendros ateities. Žyvie Belarus! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame Baltarusijos opozicijos lyderei S. Cichanouskajai už šį kreipimąsi į Seimą ir už priminimą, kad be laisvos, demokratiškos Baltarusijos nebus saugios, laisvos Europos.
Kolegos, toliau tęsiame posėdį. Kviečiu posėdžiui pirmininkauti Pirmininko pavaduotoją V. Mitalą.
14.35 val.
Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projekto pristatymas
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-2 klausimas – Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projekto pristatymas. Įžanginį žodį kviečiu tarti L. Kasčiūną, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, sienos iniciatorių (ar nebūtinai). (Balsas salėje) Galima ir taip. Prašom, gerbiamas Laurynai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno kalba
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Vytautai. Gerbiami kolegos, išties turime tokią procedūrą, numatytą įstatyme. Manyčiau, kad ją galime paversti labai įdomia diskusija. Kai mes rugpjūčio mėnesį priėmėme Fizinio barjero įstatymą, numatėme, kad projekto įgyvendintojai kas mėnesį informuos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Tas buvo daroma labai sistemingai, mes turėjome ne vieną išvažiuojamąjį posėdį. Bet buvo numatyta ir galimybė pristatyti visą projektą Seimui.
Balandžio 30 dieną baigtas pirmasis etapas. Etapas baigtas sėkmingai. Mes šiandien turime daugiau negu 60 % įgyvendinto fizinio barjero. Viskas telpa į biudžeto rėmus. Manau, yra puiki proga apie tai pasikalbėti dar detaliau. Mano kolegos ministrai, kurie yra atsakingi už šitą projektą, turbūt tas detales pateiks. Aš savo įžanginiame žodyje noriu aptarti kelis aspektus, susijusius su tuo, kaip visa tai atrodo bendrame kontekste.
Šiandien yra beveik metai, kai Lietuva susidūrė su beprecedenčiu iššūkiu – nelegalia migracija, kuri buvo instrumentiškai naudojama prieš mus. Tą vykdė mums gerai žinomas diktatorius A. Lukašenka. Kai tai prasidėjo, jis tikėjosi, kad mūsų valstybė šito egzamino neišlaikys. Jis tikėjosi sukelti kultūrinius, socialinius išskyrimus mūsų visuomenėje. Jis tikėjosi padaryti taip parodydamas, kad mes kaip valstybė, mūsų institucijos nėra efektyvios spręsti migracijos problemą. Jis norėjo padaryti taip, kad supriešintų mus su Europa, nes žino, kad migracijos tema socialiai kultūriškai yra labai jautri, ypač europinėje darbotvarkėje. Jis norėjo pažeminti mus, mūsų valstybę. Jis norėjo primesti mums žaidimo taisykles. Šiandien, praėjus metams po to jo hibridinio spaudimo, organizuoto migracijos proceso, galiu tikrai drąsiai pasakyti – Lietuva suvaldė šią krizę.
Ką reikėjo padaryti, kad mes tą krizę suvaldytume? Pirma, ką mes padarėme, tai apribojome nelegalių migrantų, kurie atvyko į Lietuvą, teises laisvai judėti apgyvendinimo teritorijose. Kai kam atrodė, kad tai yra labai stiprus sprendimas. Kai kam atrodė, kad galbūt net per stiprus sprendimas. Bet aš atsakysiu drąsiai: mes tą padarėme visi kartu tam, kad apribotume nelegalią migraciją, kaip ir apribojome Lietuvą – neleidome padaryti Lietuvos kaip dar vieno nelegalios migracijos kelio. Mes užkirtome kelią antrinei migracijai į Vakarų Europą. Mes sumažinome traukos faktorių. Tai buvo labai svarbu. Tai pamoka visai Europai, kad gali kovoti su nelegalia migracija mažindamas traukos faktorių.
Antras svarbus žingsnis (turbūt pats svarbiausias žingsnis) – tai sprendimas rugpjūčio pradžioje, kai mes nutarėme įgyvendinti apgręžimo politiką. Aiškiai pasakėme, kad migracija gali būti tik legali: jeigu nori prašyti prieglobsčio, ateik į ambasadą ar į pasienio punktą, bet nesibrauk nelegaliai. Tai buvo labai svarbus sprendimas. Aš net drįsčiau teigti – tai praėjusiais metais nacionalinio saugumo požiūriu buvo stipriausias sprendimas, kuris išmušė iš A. Lukašenkos rankų visus svertus. Jis riaumojo, kad uždarys kiekvieną sienos metrą ir neleis mums jų grąžinti. Bet jam to nepavyko padaryti.
Sprendimas įrodė, kad mes turime puikią ir profesionalią Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kurią būtina stiprinti. Ji kartu su krašto apsaugos savanoriais, su policija, su šauliais, su kitų tarnybų talka įrodė, kad mes galime atlaikyti šį išbandymą. Vidaus reikalų ministerijos sistemai praeitais metais teko nelengvas išbandymas. Ji įrodė, kad gali atlaikyti įvairias hibridines grėsmes.
Trečias sprendimas – būtent fizinio barjero įgyvendinimas. Priėmėme specialų įstatymą. Kai kas sako, kodėl jūs statote sienas XXI amžiuje? Aš atsakau labai paprastai: mes sienas statome ne prieš laisvę į pasaulį, šis fizinis barjeras skirtas tam, kad sulaikytų autoritarą, kuris nori sugriauti mūsų laisvę į pasaulį, kėsinasi į mūsų gyvenimo būdą, į mūsų tradicijas, į visuomenės sanglaudą. Todėl šį projektą vertinu kaip pirmą labai stiprų žingsnį, kad šių metų gale mes galėtume drąsiai pasakyti, žiūrėdami visiems į akis, kad kartu su fiziniu barjeru, su monitoringo sistemomis, kurios yra diegiamos ir šių metų pabaigoje turi būti pabaigtos, galėsime stebėti visą savo pasienį su Baltarusija ir kartu su profesionalia Valstybės sienos apsaugos tarnyba turėsime vieną stipriausių Europos Sąjungoje sienos apsaugos sistemų.
Baigdamas tikrai noriu padėkoti visiems, kuriems teko šis išbandymas, kurie stovėjo miškuose, kurie turėjo budėti naktimis, kurie turėjo saugoti mūsų valstybę, saugoti Europos Sąjungos išorinę sieną, saugoti Vakarų Europos civilizaciją. Ačiū jums už tai. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę į tribūną. Prašau.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kalba
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, jau beveik metai, kai dėl įtampos Lietuvos pasienyje su Baltarusija gyvename ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Metai, per kuriuos reikėjo rasti ir priimti ne vieną netradicinį ir labai greitą sprendimą. Pasienyje su Baltarusija iškilusi tvora yra vienas iš jų. Tai ne šiaip sau tvora, o gynybinė Lietuvos ir visos Europos Sąjungos siena, padedanti atgrasyti ir atremti nekonvencines grėsmes.
Gynybinės sienos prireikė, nes nuosekli Lietuvos laikysena suklastotų Baltarusijos rinkimų atžvilgiu sulaukė tiesioginių A. Lukašenkos grasinimų užtvindyti Europą migrantais ir narkotikais. Jie greitai virto realybe. Nuo gegužės mėnesio neteisėti migracijos srautai išaugo eksponentiškai. Vien per liepos mėnesį buvo sulaikyta beveik 3 tūkst. neteisėtų migrantų, o liepos pabaigoje per dieną buvo sulaikoma apie 200 migrantų.
Tokia situacija lėmė kompleksinių sprendimų poreikį ir jie buvo priimti. Vyriausybės sprendimas paskelbti ekstremaliąją situaciją. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimas dėl fizinio barjero reikalingumo. Mano, kaip operacijų vadovės, sprendimas dėl sustiprintos sienos apsaugos nukreipiant neteisėtus migrantus prie teisėtų prieglobsčio teisės realizavimo būdų.
Turiu pripažinti, kad netikėta hibridinė ataka iš Baltarusijos atskleidė mūsų sienos pažeidžiamumą ir ganėtinai atmestiną požiūrį į valstybės sienos apsaugą. Nors 17 metų buvome Europos Sąjungoje ir 14 metų Šengeno zonoje, Europos Sąjungos išorės siena, kurią mums priklauso saugoti, buvo apsaugota labai fragmentiškai. Iki neteisėtų migrantų krizės pradžios tik 78 kilometrai valstybės sienos buvo padengti šiokia tokia apsaugine tvora, o modernesne stebėjimo įranga buvo stebimas tik pasienio ruožas su Rusija. Išorės sienos su Baltarusija tik 38 % stebėjome moderniai. Nors lėšos stebėjimo įrenginiams buvo numatytos, darbai judėjo taip lėtai, kad geriausiu atveju įrangą būtume turėję po penkerių metų, tai yra 2025 metais.
Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio paskelbę ekstremaliąją situaciją, dirbti prie sienos su Baltarusija mobilizavome visas pasieniečių pajėgas, pasitelkėme kariuomenės ir Europos Sąjungos agentūrų pagalbą. Naujoji realybė leido mums išgryninti naują sienos apsaugos standartą, paremtą holistiniu požiūriu. Siena gali būti saugoma efektyviai, jei integruojami trys elementai: fizinis barjeras, modernios sienos stebėjimo sistemos ir atnaujinti taktinės veiklos algoritmai. Nepaisant milžiniškų pastangų, buvo aišku, kad neturime galimybių beveik 700 kilometrų padengti žmogiškosiomis pajėgomis. Nedelsiant reikia fizinio barjero, kuris taptų rimta kliūtimi sienos pažeidėjams. Ir pirmasis fizinio barjero įrengimo etapas pradėtas Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva. Po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimų Valstybės sienos apsaugos tarnyba skubiai identifikavo 16 pažeidžiamiausių ruožų. Vidaus reikalų ministerija įsipareigojo įrengti juose spiralinę pjaunamąją vielą – koncertiną. Liepos 19 dieną aš kaip operacijų vadovė pasirašiau sprendimą organizuoti viešuosius pirkimus dėl koncertinos įsigijimo ir įrengimo darbų. Su Krašto apsaugos ministerija buvo sutarta, kad Lietuvos kariuomenė skirs daugiau nei 100 karių, kurie padės vykdyti fizinio barjero statybos darbus. Liepos 26 dieną operacijų vadovo sprendimu į pagalbą kariuomenei atėjo ugniagesiai ir galiausiai Vidaus reikalų ministerijos komanda parengė ir Fizinio barjero įstatymo projektą.
Didžiausias iššūkis buvo koncertina ir pirmi koncertinos kiekiai atkeliavo iš kariuomenės rezervo. Deja, jo užteko tik pirmiesiems kilometrams, tuomet visi Vidaus reikalų ministerijoje tapome koncertinos vadybininkais. Aš pati asmeniškai išūžiau ausis visiems Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrams. Ministerijos žmonės išnaudojo visus tarptautinius kontaktus ir paramos reikalai pajudėjo. Vien per rugpjūtį į mūsų prašymą atsiliepė penkios šalys. Čekija skyrė 0,5 mln. eurų finansinę paramą sienos apsaugai, Estija pasiūlė 100 kilometrų koncertinos padovanoti, o 194 kilometrus įsigyti. Ukraina padovanojo Lietuvai 100 kilometrų koncertinos, Slovėnija padovanojo – 10, Slovakija – 20, Danija pasiūlė įsigyti 93 kilometrus koncertinos. Dar vėliau sulaukėme dar trijų šalių pagalbos. Slovėnija padovanojo 110 kilometrų, Vengrija skyrė 25 kilometrus medžiagų, Turkija padovanojo 90 kilometrų koncertinos.
Dar keli faktai apie tarptautinį bendradarbiavimą, kuris padėjo tiek paspartinti pirminius fizinio barjero diegimo darbus, tiek sutelkė visą Europos Sąjungą. Surengėme daugiau negu 130 tarptautinių susitikimų, užtikrinome 42 mln. Europos Sąjungos paramos. Pasitelkėme Europos Sąjungos agentūrų pagalbą. Aktyvavome Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, suorganizavome tarptautinę sienų valdymo konferenciją. Pateikėme siūlymus dėl vieningos Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos standartų ir fizinio barjero kaip reikšmingos Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos priemonės įtvirtinimo Europos Sąjungos teisėje. Rugpjūtį koncertinos diegimo darbai įsibėgėjo, buvo įvykdyti viešieji pirkimai ir fizinio barjero įrengimo darbus ruožuose pradėjo privačios šalies bendrovės. Taip pat buvo atliktas ir viešasis pjaunamosios vielos pirkimas iš privataus Lietuvos tiekėjo.
Keli skaičiai, siekiant geriau suvokti darbų eigą. Įrengiant Vidaus reikalų ministerijos dalį – 82 kilometrus koncertinos, iš viso buvo panaudota 928 kilometrai pjaunamosios vielos, iš jų 480 kilometrų buvo gauti kaip parama, o 448 kilometrai buvo įsigyti. Kariuomenė kartu su ugniagesiais pastatė 50 kilometrų koncertinos barjero, privačios bendrovės įrengė 32 kilometrus koncertinos barjero. Tuo pačiu metu paspartinome ir sienos stebėjimo įrenginių diegimą, tai, kas buvo numatyta iki 2025 metų, turi būti padaryta per metus. Rugpjūčio pabaigoje Seime ir Vyriausybėje priimti sprendimai dėl kito fizinio barjero projekto etapo įgyvendinimo, iškeltas ambicingas tikslas iki 2022 metų rugsėjo nutiesti 508 kilometrus tvoros, tam valstybės biudžete buvo numatyti 152 mln. eurų. Ir čia estafetę perėmė kolegos iš Energetikos ministerijos. Projektui vykdyti paskirta bendrovė EPSO-G. Kaip vyko darbai toliau, pristatys energetikos ministras.
Bet grįžtant prie misijos – tvora ištakų. Kai kam tai atrodė – misija neįmanoma. Visokių girdėjome vertinimų, kad sukamės per lėtai, perkame per brangiai, bet dabar matome, kiek buvo padaryta per du mėnesius, nors jokiose pratybose toks scenarijus buvo net nesapnuotas. Ir pažiūrėkime, nepraėjus nė metams Europos Sąjungos išorės siena žemėlapyje atrodo kitaip. Užtverti visi pažeidžiamiausi ruožai ir jau daugiau kaip 70 % Europos Sąjungos išorės sienos stebima modernia įranga. Iki metų pabaigos moderniai stebėsime ir visą pasienio su Baltarusija ruožą. Visos darbų sutartys jau yra pasirašytos. Pokytis diegiant fizinį barjerą: atėję radome 78 kilometrus apsauginės tvoros, šiandien jau turime virš 300 fizinio barjero kilometrų.
O fizinis barjeras jau mums pasitarnavo, visų pirma padėjo sustabdyti beveik 9 tūkst. neteisėtų migrantų ir iš esmės pakeitė krizės eigą. Taip pat matome teigiamą įtaką ir valdant kontrabandą. Šiuo metu sulaikoma apie keturis kartus daugiau cigarečių kontrabandos. Mūsų pavyzdžiu pasekė taip pat ir Latvija bei Estija. Kartu užtikrinsime, kad mūsų regione bus užtikrintas aukštas Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos lygis. Be kita ko, nors esame maža šalis, savo pavyzdžiu įkvėpėme ir kitus – lyderiavome formuodami europinę darbotvarkę, pateikėme siūlymų dėl Europos Sąjungos migracijos politikos ir sienos apsaugos pokyčių.
Noriu padėkoti visiems, kas patikėjo ir padėjo įtikinti kitus, kad fizinis barjeras su Baltarusija šiuo metu mums yra gyvybiškai svarbus. Pirmiausia noriu padėkoti premjerei ir kolegoms Vyriausybėje, parlamentui, ypač Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, kuris tapo tikru ambasadoriumi ir nepailsdamas viešina mūsų padarytus darbus. Taip pat kariuomenei, ugniagesiams, antri metai neatostogaujantiems mūsų pasieniečiams, Prezidentei D. Grybauskaitei ir visiems Lietuvos žmonėms, kurie siūlėsi į pagalbą, kad tik greičiau kiltų fizinis barjeras, kad jaustumės saugesni ir apsigintume. Ir mes apsigynėme. Šiandien jaučiamės gerokai stipresni ir saugesni.
Ir čia norėčiau perduoti žodį mūsų kolegai, kuris toliau rūpinasi, kad mūsų gynybinis barjeras sparčiai kiltų ir toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu D. Kreivį pristatyti savo rūpesčio rezultatus.
A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolega posėdžio pirmininke, gal jūs paraginkite Seimo narius grįžti į salę, nes šiek tiek nejauku, ypač kai matai vos penkis valdančiųjų atstovus.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, kas mane girdite, ateikite, kad A. Širinskienei būtų jaukiau.
Prašom, gerbiamas Dainiau, jūsų žodis.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio kalba
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš pabandysiu trumpai apibrėžti, kokia yra projekto eiga. Nemažai detalių pasakė ir NSGK pirmininkas, ir ministrė.
Kaip buvo minėta, pernai vasarą Lietuvai teko tikrai sudėtingas iššūkis suvaldyti hibridinę ataką, Baltarusijos režimo ataką prieš Lietuvą, kai per mūsų sieną pradėjo plūsti nelegalūs migrantai. Tuomet į tai buvo reakcija – Seimas priėmė Fizinio barjero įstatymą ir po to Vyriausybės sprendimu energetikos įmonių grupė EPSO-G buvo paskirta įgyvendinti šį projektą.
Kaip žinote, EPSO-G buvo pasirinkta šiam projektui dėl turimos patirties. Įmonių grupė vykdo nemažai didžiulių projektų – sinchronizacijos, GIPLʼo tiesimo ir kitus. Tad patirtis, valdant tokio pobūdžio projektus, yra milžiniška. Ir EPSO-G tapo atsakinga už reikalingų projektų įgyvendinimo darbų organizavimą, koordinavimą, bendravimą su Sienos apsaugos tarnyba, taip pat priimant sprendimus dėl tinkamesnių projekto įgyvendinimo būdų, viešųjų pirkimų, sutarčių su rangovais ir taip toliau. Patvirtintas projekto biudžetas yra 152 mln. eurų ir, šios dienos duomenimis, jis nebus viršytas. Viso projekto pabaiga yra numatoma rugsėjo 1 dieną.
Lietuvos–Baltarusijos sienos ilgis yra 679 kilometrai. Siekiant kuo greičiau apsaugoti pažeidžiamiausius ruožus, sienos statybos darbai, barjero darbai buvo padalinti į dvi dalis. Pirmasis etapas šiandien yra jau pabaigtas, jo ilgis yra 110 kilometrų. Pradėtas buvo pernai, rugsėjo mėnesį, jau yra užbaigtas. Jis ėjo pačiomis jautriausiomis vietomis, kur didžiausi migrantų srautai.
Antrąjį etapą sudaro 420 kilometrų ilgio barjeras, pradėtas pernai gruodį, jį planuojama pabaigti rugsėjo 1 dieną. Dalis sienos eina upių, ežerų krantais, kur fizinio barjero įrengimas yra nenumatytas. Į bendrąjį fizinį barjerą integruojama ir Vidaus reikalų ministerijos sutelktomis pajėgomis įrengta koncertina. Anksčiau įrengti tvoros segmentai yra atnaujinami ir aukštinami.
Dabar truputėlį apie tuos du etapus. Pirmasis etapas, kaip minėjau, yra didžiausią grėsmę keliantys ruožai, tai Druskininkų, A. Barausko, Adutiškio pasienio užkardų ruožai, juos matote žemėlapyje. Taip pat įvykus incidentams prie Lenkijos sienos buvo papildomai integruoti šalia Lenkijos esantys ruožai. Buvo skubos tvarka tiesiama koncertina Kapčiamiesčio ir Kabelių ruože. Fizinį ruožą šiame etape tiesia įmonių grupės bendrovė „Tetas“ ir sutarčių vertė yra 33 mln. eurų.
Antrasis etapas – tai 420 kilometrų papildomas ruožas, jį sudarė keturi ruožai, kuriuose dirba skirtingi rangovai, nupirkti viešųjų pirkimų būdu. Pietryčių ruože – UAB „Brosta“, Rytų ruože – UAB „Tetas“, Pietų ir Šiaurės rytų – jungtinės veiklos pagrindu dirbanti UAB „Kauno tiltai“. Galutinė sutarčių vertė yra maždaug 88 mln. eurų. Kaip minėjau, darbus planuojama baigti iki rugsėjo 1 dienos. Projektas vyksta gana skaidriai.
Kaip šiandien atrodo pasiekimai? Turime jau nutiestos daugiau nei 330 kilometrų tvoros. Didžiąją dalį koncertinos… Kaip minėjau, ne visur prie tvoros koncertiną išeina statyti dėl įvairių gamtinių aplinkybių, bet vyksta intensyvūs statybos darbai. Kasdien dirba 650 darbuotojų. Naudojama daugiau negu 100 vienetų technikos, tai yra poliakalės, ekskavatoriai, keltuvai, traktoriai, įvairūs kėlimo mechanizmai ir panašiai. Fizinis barjeras kasdien pailgėja 3–4 kilometrais.
Taip pat yra daug nestandartinių sprendimų, kuriuos reikia papildomai įrengti. Tai įvairūs vartai, varteliai, laiptai, vandens pralaidos ir panašiai. Tų sprendinių yra nemažai, jie yra derinami papildomai ir su VSATʼu ir yra įgyvendinami. Tai yra papildomi darbai, kuriuos iš pradžių buvo sunku ir numatyti.
Noriu pasakyti, kad ypač žiemos–pavasario laikotarpiu turėjome daugybę iššūkių. Žmonės, įmonių darbuotojai, dirbę prie sienos, tikrai nusipelnė mūsų visų didžiulės pagarbos ir padėkos. Nes darbas, kaip matote, vyko štai tokiomis sąlygomis: dažnai yra nuotraukų, kur žmonės iki krūtinės yra vandenyje, aišku, su specialiais kostiumais, buvo tiesiama tvora ir užtvara. Taigi šiandien, kaip minėjau, didžioji dalis koncertinos yra pastatyta tik tų žmonių dėka ir migrantų srautas tikrai būtų kur kas didesnis, jeigu ne tos užtvaros, kurias mes šiandien įrengėme. Todėl galime pasidžiaugti ir dar kartą, kaip minėjau, padėkoti tiek įmonėms, tiek jų darbuotojams už darbą, kurį jie atlieka. Dėkui. Taip atrodo tvora. Turbūt sunku būtų bet kam per ją perlipti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pristatymai įvyko. Kviečiu pranešėjus į Vyriausybės ložę. Bus klausimų, galima bus atsakyti į juos. Pirmasis klausia A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Smagu kartu tikriausiai pasidžiaugti, kad esame daugiau negu pusę kelio nuėję statydami fizinį barjerą, bet aš manau, kad turime atkreipti dėmesį ne tik į pačią infrastruktūrą, bet ir į žmones, kurie dirbs su ta infrastruktūra. Valstybės sienos apsaugos tarnyba irgi atlieka labai didelį vaidmenį mūsų krašto apsaugos sistemoje. Kiek girdime, trūksta dėl neteisėtos migracijos, ji vyko ir dar vyksta, įsteigtų 590 etatų finansavimo, taip pat trūksta ir ekipuotės finansavimo. Aš norėčiau pasiklausti, nežinau, gal vidaus reikalų ministrės pagal kuravimo sritį. Ar yra bent ateinančių metų biudžete planuojamas tas finansavimas, ar yra galvojama apie krašto gynybos finansavimą, kartu finansuoti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad šių metų biudžete buvo numatytas tikriausiai rekordinis finansavimas vidaus reikalų sistemai, pareigūnams. Aprūpinimas būtiniausiomis priemonėmis, motyvacija yra mūsų prioritetas ir bus prioritetas. Bet jeigu kalbėtume apie ateities prioritetus, mes matome naujas grėsmes, susijusias su geopolitine situacija. Šiuo metu gryniname naują standartą, pareigūnų aprūpinimo standartą, jis yra susijęs būtent ir su mūsų pareigūnų pasirengimu, esant, tarkim, karinėms grėsmėms. Šiuo metu mes dėliojame, skaičiuojame ir siūlytume, kad kitų metų biudžete atsispindėtų. Matydami, kas vyksta Ukrainoje, matydami, kad pareigūnai neturi liemenių, neturi šalmų ir kitų priemonių, o turi kariauti, turi vykdyti savo funkcijas, mes tokios situacijos sau negalime leisti, turime padaryti viską. Šiuo atveju mes skaičiuojame ir dėliojame. O su VSAT’u mes kalbamės, dėliojame ateities perspektyvas. O dėl etatų, skaičiuojame, kaip matote, mes sparčiai judame su fiziniu barjeru, su sienos stebėjimo sistemomis, vadinasi, automatiškai to žmogiško buvimo prie sienos reikės vis mažiau, nes sistemos ir fizinis barjeras tikrai palengvins patį situacijos valdymą. Pasienio apsauga tikrai išliks prioritetu, tikrai dėliosime ateityje ir tam tikrus papildomus dalykus, susijusius su pasienio apsauga ir karinėmis grėsmėmis.
PIRMININKAS. Dėkui. Apsibrėžkime, aš pagal klausiančiųjų skaičių matau, kad galima skirti 15 minučių klausti ir atsakyti. Jeigu taip tinka, tada klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Žinote, kai pirmą kartą pamačiau, kad Energetikos ministerija kaip atsakinga institucija dalyvauja įrengiant fizinį barjerą, pamaniau, kad gal net per tvorą tekės elektros srovė, gal iš kokių įrengtų saulės elektrinių ir panašiai. Tačiau, tiesą pasakius, iki šiol taip ir nesupratau, kuo čia dėta Energetikos ministerija.
Bet mano klausimai tokie. Ar pavyks antrą etapą baigti laiku, iki rugsėjo mėnesio, atsižvelgiant į karo laikmetį ir sutrikusį medžiagų tiekimą, ar neprireiks kainų indeksavimo? Dar norėtųsi žinoti dėl migrantų apgręžimo politikos. Kokia šiandien situacija, kaip yra vertinama žmogaus teisių specialistų? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš dėl pirmos dalies, kodėl Energetikos ministerija. Projektų apimtis yra milžiniška, o įmonių, kurios galėjo vykdyti šiuos projektus, Lietuvoje buvo kelios. Tai energetikos įmonių grupė EPSO-G, taip pat „Lietuvos geležinkeliai“ pagal tuometę patirtį ir kompetencijas, pagal turimą techniką ir taip toliau. Energetikos įmonių grupė turi reikalingą techniką ir taip toliau. Kadangi „Geležinkelių“ krūvis tuo metu buvo didesnis, buvo pasirinkta grupė EPSO-G. Toks buvo pasirinkimas.
Kaip aš minėjau, kompetencijos yra milžiniškos vykdant didžiulius valstybės projektus, tiek tiesiant dujotiekius, tiek statant linijas. Projektas bus įvykdytas laiku, projektas bus įvykdytas pagal biudžetą, medžiagų tiekimas buvo suderintas, kontraktai buvo pasirašyti prieš visą brangimą, todėl reikšmingos įtakos neturės. Gal kai kuriems komponentams gali, bet, kaip minėjau, šiandien labai aiškiai matome, kad projektas bus įgyvendintas laiku ir pagal biudžetą.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kol mes turime nepaprastąją padėtį, ekstremalią situaciją ir kol yra tokia geopolitinė situacija, tikrai nėra planuojama priimti sprendimų dėl apgręžimo arba neįleidimo į Lietuvos Respubliką. Pirmiausia, iki tol, kol visame pasienyje su Baltarusija nebus pastatytas fizinis barjeras ir įdiegtos sienos stebėjimo sistemos. Ir antras, man atrodo, labai svarbus kriterijus yra pasikeitusi geopolitinė ir saugumo situacija. Esant šitiems dviem kriterijams mes galėsime svarstyti ir keisti sprendimus. Iki tol pagrindo sprendimų pakeitimams nematome.
Kalbant apie šito sprendimo teisėtumą, noriu pažymėti, kad šis sprendimas negalėtų būti taikomas esant įprastai situacijai, bet esant tokioms situacijoms, kai migrantai yra naudojami kaip instrumentas, vienas iš Baltarusijos hibridinės atakos elementų prieš Lietuvą, tai manau, kad tai yra aiškus argumentas netgi europiniu lygiu. Lietuva yra inicijavusi tam tikrus teisėkūros pakeitimus, būtent susijusius su ekstremaliomis situacijomis ir jų metu taikomomis išimtimis, europinėje teisėje. Mes turime turėti teisę gintis, ginti savo valstybę, savo nacionalinį saugumą ir mums turi būti sudarytos tam sąlygos. Noriu pažymėti, kad mes giname ne tik savo šalį, mes giname Europos Sąjungą, nes tai yra Europos Sąjungos išorės siena.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Labai trumpai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, kad leidote pasisakyti. Aš dar pridėsiu vieną labai paprastą dalyką prie ministrės tikrai labai teisingų žodžių dėl apgręžimo politikos. Ko jinai leidžia išvengti? Jinai leidžia išvengti piktnaudžiavimo prieglobsčio teise. Tai yra įrankis, kurį visą laiką bando panaudoti A. Lukašenka, bando naudoti ir kiti. Išvengti piktnaudžiavimo prieglobsčio teise. Tai yra pamoka visai Europos Sąjungai. Ministrė labai gerus skaičius įvardijo – 9 tūkst. atvejų, kai mes pradėjome taikyti apgręžimo politiką, yra bandyta nelegaliai patekti į Lietuvą, bet žmonės buvo apgręžti ir jiems pasiūlyta prieglobsčio prašyti legaliai. Įsivaizduokime, jeigu mes nebūtume taikę apgręžimo politikos, kiek tokių atvejų šiandien būtų buvę, kiek šeimų iš įvairių kilmės šalių būtų mokėję nuo 5 iki 7 tūkst. eurų, kad galėtų savo šeimą nelegaliai atvežti per miškus, per šalčius ir per lietų į Lietuvą, po to į Vakarų Europą. Tam tikra prasme, aš netgi taip drąsiai sakau, apgręžimo politika saugo žmogaus teises, laisves ir jų orumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Na, nežinau, ar Seimui pateikiant ataskaitą reikia smulkmeniškai suskaičiuoti, kiek vienetų posėdžių vyko, nes, matyt, posėdžių skaičius ne visą laiką rodo, kad yra dirbama efektyviai. Jisai gali rodyti ir tai, kad iš esmės nelabai gebama tą daryti ir daug plepama. Tikrai siūlau posėdžių skaičiais nesigirti.
O dabar klausimas būtų toks. Efektyvumą viso darbo, be abejo, rodo kilometrai, jie tikrai yra pasistūmėję, ir rodo kaštai. Jūs, ministras D. Kreivys, įvardijote pirmame etape 33 mln. vertės sutartis. Kyla klausimas, kiek antrame etape yra pasirašyta sutarčių ir kokios sumos?
Ir antras klausimas. Vėlgi, tikrai, kaip ir minėjote, dirba daug darbuotojų, kaip žinome, vienas žmogus darbo metu tragiškomis aplinkybėmis žuvo. Ar baigtas yra tyrimas dėl jo žūties? Kokie rezultatai?
PIRMININKAS. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Ir kas buvo padaryta, kad tokios nelaimingos situacijos nepasikartotų?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš gal irgi pradėsiu nuo to, kad… Skaidrėse buvo – antras etapas yra 88 mln. vertės. Jame dalyvauja keturios įmonės, kurios pasidalinusios tuos keturis ruožus. Dvi įmonės dirba konsorciume. Turbūt tos skaidrės bus prieinamos, galėsite susipažinti, jeigu reikės daugiau informacijos, galėsime taip pat pateikti.
Dėl incidento. Jis vyko jau ne įmonių statymo metu.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Taip, dėl šios tikrai labai tragiškos istorijos dar kartą užuojauta šeimai. Tyrimas dar nėra baigtas, bet jau eina link finišo. Kai jis bus baigtas, tikrai bus išmokėti visi pinigai, kompensacijos, kurios ir priklauso. Aš pati asmeniškai seku šitą klausimą, nes turi būti atlyginta žmogui ir šeimai už tą situaciją.
Nenorėčiau dabar tikslinti visų aplinkybių, kurios paaiškėjo, bet sakau, tikrai tenka apgailestauti, kad nelaimingas atsitikimas nutinka darbo metu, taip nutinka, bet kadangi pareigūnas savo noru… Ne vienas pareigūnas būtent iš šitos sistemos ėjo tam, kad padėtų tuo sudėtingu laikotarpiu statant fizinį barjerą. Mes esame tikrai labai dėkingi, kad žmonės galbūt darė ne vien tik savo tiesiogines funkcijas, bet ir atėjo statyti fizinį barjerą. Dėl situacijos dar kartą apgailestaujame. Tikrai tuo metu, kai paaiškėjo šita tragiška situacija, mes ėmėmės visų būtinų priemonių, kurios susijusios su saugos dalykais, su greitosios pagalbos suteikimu. Bet noriu pažymėti, kad tai buvo tik pirmajame etape, kai fizinį barjerą statė kariuomenė ir mūsų PAGD’o pareigūnai. Vėlesniais etapais tai daro tik įmonės. Šiuo metu pareigūnai to nedaro. Bet esame, dar kartą noriu pabrėžti, labai dėkingi pareigūnams už patriotiškumą ir pasiryžimą būti ten, kur labiausiai reikia šaliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis. Jo salėje nematau. Tada D. Gaižauskas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Išties, kolegos, pabėgėlių krizė buvo vienas iš sudėtingesnių iššūkių mūsų valstybei ir visam atkurtos valstybės nepriklausomybės laikotarpiui. Susivienijome, įvedėme nepaprastąją, ekstremaliąją padėtį. Reikėjo. Visa tai buvo padaryta pasienio teritorijoje. Visos savivaldybės tai priėmė kaip iššūkį ir, manau, su ta problema vienaip ar kitaip tvarkėsi ir susitvarkė.
Nors šiandien kalbame apie tvoros statymą, bet aš norėčiau akcentuoti ir Kalvarijos savivaldybę kaip pasienio savivaldybę, Suvalkų koridorių, kur išties ekstremalioji, nepaprastoji padėtis veikė. Paskutiniu metu, penktadienį, kai buvau susitikime, vis dėlto pavyko sutaikyti didžiąją dalį tarybos, priims administracijos direktorių, nereikės tiesioginio valdymo. Tą ir kalbėjome mes, ministre, per paskutinį susitikimą.
Bet man labai stipriai akcentavo vieną jų problemą. Jūs, sako, pažiūrėkite, pasienio teritorija, geležinkelis, struktūra išties labai sudėtinga ir svarbi…
PIRMININKAS. Kolega, laikas klausti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …bet, sako, mes priėjome prie tokios situacijos, kad traukinys negali sustoti, nes peronas nesutvarkytas. Tai tikrai nedidelės investicijos, tvorai – 150 mln. eurų, čia, sako, net negali žmonės išlipti. Tai prašė perduoti klausimą jums arba susisiekimo ministrui, sako, gal tą problemą sutvarkykime, nes gali būti, kad ir pabėgėlių atvežti, ir žmonių pagalbos… Bent šitą klausimą. Ar galėtumėte perduoti susisiekimo ministrui spręsti?
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Taip, kolega, perduosiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pradžioje bus mano tokia įžanga, kad mes, Lietuva kaip valstybė, praeityje esame praradę gana nemažai. Pirmas, manau, didelis praradimas, kad mes atsisakėme statyti atominę elektrinę. Taip, buvo suorganizuotas referendumas, bet jisai buvo tik patariamojo balso teise.
Toliau. Mes galėjome taip pat turėti kompensacijas dėl suskystintų dujų terminalo, kai buvo komisaras S. Kalas. Jis planavo pastatyti prie Latvijos suskystintų dujų terminalą ir buvo numatyta 300 mln. Europos Sąjungos parama. Reikėtų pažiūrėti dokumentus ir panašiai.
Dabar mano klausimas būtų dėl „Frontexo“ ir dėl šitos koncertinos, barjero. Pagal idėją ir pagal dokumentus Europos Sąjunga atsako už išorės sienas. Tam buvo įkurta agentūra „Frontex“.
PIRMININKAS. Kolega, laikas klausti.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ji iš pradžių turėjo 40 žmonių. Ar neplanuojate vis dėlto kreiptis į Europos Komisiją, kad nors iš dalies būtų apmokėta šita mūsų sąskaita, kuri bus pateikta, kai baigsite šitą koncertiną? Tai būtų teisinga. Manau, šitas atvejis yra neišskirtinis – tiesiog Europos Sąjungos funkciją mes atliekame už ją savo jėgomis. Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai teisingai, gerbiamas kolega, pažymėjote. Suprantame, kad tai yra Europos Sąjungos išorės siena, ir reikia labai aiškiai susitarti, kaip mes saugome Europos Sąjungos išorės sienas, kokios priemonės yra įteisintos ir kaip jos turi būti finansuojamos. Tai mes ir padarėme europiniu lygmeniu, pateikėme non-paper konkrečius siūlymus, suvienijome 16 Europos Sąjungos šalių, kurios pasisakė už tai, kad Europos Komisija turėtų finansuoti fizinį barjerą. Taip pat pateikėme kitus siūlymus dėl vienodo Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos standarto. Jis turi būti vienodas bet kurioje vietoje. Procesai juda galbūt ne taip sparčiai, kaip mes tikėtumės. Dėl tos priežasties mes sausio mėnesį buvome suorganizavę Lietuvoje, Vilniuje, forumą dėl sienų apsaugos valdymo. Na ir toliau kelsime šį klausimą, nes manome, kad tai yra labai svarbu.
O jeigu kalbame apie „Frontexą“, manau, kad ši situacija taip pat labai gerai parodė, kad yra kur tobulėti, kaip galima būtų dar patobulinti šią agentūrą. Esame labai dėkingi už tai, kad jie yra prisijungę ir yra su mumis, ir mums padeda, bet jeigu kalbame apie dar geresnį įsitraukimą, jų greitesnį reagavimą ir pagalbą, manau, kad yra apie ką diskutuoti. Artimiausioje Vidaus reikalų ministrų taryboje apie tai ir kalbėsimės labai rimtai, nes ne vien Lietuva turi pasiūlymų, bet ir daugelis kitų šalių turi pasiūlymų ir konkrečių sprendimų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik dar papildysiu. Iš tikrųjų labai geras klausimas, nes jūs jaučiate tą pokyčio prasmę Europoje, ar ne? Bet taip, ir mes keliame klausimą, ir ministrė daug padarė, kad dabar jau jie gali finansuoti iš europinių pinigų sienos stebėjimą. Bet dėl sienos fizinio barjero vis dar, žinote, ideologiniai debatai. Bet jau žingsnis į priekį. Aš tikiu, kad kada nors gali būti ir dar vienas žingsnis į priekį.
O dėl „Frontexo“ iš tikrųjų man pačiam klausimas iš pradžių buvo toks: ar pasieniečiai dirba viešbučio administratoriais? Ateina nelegalai. Juos paima ir nuveža į apgyvendinimo centrus. Ir taip dirba pasienis. Tai ar saugome sieną? Pas mane namie didžiulis žemėlapis. Mano žmona žiūri liepos viduryje ir sako: tai kam tos sienos tame žemėlapyje, jeigu tu gali eiti kiaurai ir niekas tau niekur nieko neparodys, kad yra barjeras, yra valstybių siena? Tai pradėjome saugoti sieną. Parodėme, kad valstybė turi sieną, kad Europos Sąjunga turi sieną. Jeigu nori, prašom, kaip svečias pasibelsk į duris, gražiai, su dokumentais, o ne prasibrauk kaip nesvečias.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, norėčiau papildyti vieną labai svarbų aspektą. Esant šiai situacijai, kai mes kreipėmės į Europos Komisiją, Europos Komisija numatė 200 mln. eurų Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai. Šiuo metu vyksta derybos ir artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kokia suma iš tų 200 mln. atiteks Lietuvai. Čia būtų galbūt ne konkrečiai fiziniam barjerui, bet kitoms priemonėms, kurios yra reikalingos stiprinant sienos apsaugą.
PIRMININKAS. Dėkui. Laikas, skirtas klausti ir atsakyti, baigėsi. Dabar diskusija dėl šio klausimo. Diskusijoje, kaip matau, buvo užsirašęs kalbėti lyg ir K. Masiulis. Taip? Prašom į tribūną. Ačiū gerbiamiems pranešėjams. Galite grįžti į vietas Seimo salėje.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, čia ponia A. Širinskienė priekaištavo, kad pozicija nelabai domisi, bet opozicija nė kiek ne mažiau nelabai domisi. Nors kai vyko… Pozicija kaip tik daugiau informacijos turi. Yra galimybių gauti daugiau informacijos, bet, atrodo, nelabai nori. O buvo marškiniai draskomi, kai vyko sprendimai dėl šio klausimo ir opozicija nepalaikė jų.
Gaila, kad kolegos išėjo. Man nepatinka sąvoka, tiesą sakant, „fizinis barjeras“. Lyg mes neturėtume… Mes kaip fizinį barjerą darome? Fiziškai užbarjeriname? Gerbiama ministre Agne Bilotaite, ar galite?.. Ponia ministre, ar galite atkreipti dėmesį!? Aš noriu paklausti: ar fizinį barjerą mes užbarjeriname, ar tveriame? (Balsai salėje) Tai sąvoka „tveriame“. Jeigu tveriame, paimkime „Sinonimų žodyną“, pamatysite, „Lietuvių kalbos sinonimų žodynas“ daug duoda, tai yra užtvaras, atitvaras ir panašiai, tai vartokime, kad tai yra užtvaras, pasienio užtvaras. Gerai.
Jis iš tikro buvo prasmingas, nes migracija gali būti pozityvi, valdoma ir mes turime jos norėti, migracija gali būti negatyvi, nevaldoma ir mes jos nenorime, nes ji griauna mūsų saugumą. Šitą migraciją sugalvojo V. Putinas ir mums bandė primesti. Mes bandome nuo jos apsisaugoti, buvo draugų iš opozicijos pusės, V. Putino draugų, kurie visaip trukdė priimti šituos sprendimus. Sprendimai buvo priimti… (Balsai salėje) Taip, trukdėte ir visaip trukdėte. Aiškinote, kad per greiti, neišdiskutuoti, ta ta ta, per brangiai kainuos, laiku nepadarysite, argumentus atsimenu. Viskas vyksta laiku, greitai, pagal sąmatas ir jūs net nenorite to girdėti, nes viskas vyksta gerai. 60 % barjero, arba to užtvaro, pastatyta, rezultatas – migrantų sumažėjimas ir, matyt, jų išnykimas, tų neteisėtų migrantų. Mes buvome apskritai pirmieji, susidūrę su šia problema, jokia kita valstybė nebuvo atakuota, Lietuva už tą susidūrimą su A. Lukašenka buvo baudžiama pirmoji. Ir mes pasiūlėme Europos Sąjungai ir kaimyninėms valstybėms sprendimo būdą, tas sprendimas pradžioje buvo apgręžimas, paskui fizinio barjero statymas. Visos tos priemonės iš pradžių sulaukė kritikos tiek viduje, tiek išorėje, o galiausiai, kaip matome, sulaukė pritarimo, nes mes tą migrantų antplūdį stabdome, nes jis ėjo per mus į Vakarų Europą, jie to irgi nebenori, o mes jį suvaldėme.
Kitas dalykas, V. Putinas ir A. Lukašenka bendradarbiavo su mafinėmis… jie perėmė, galima sakyti, mafinių struktūrų funkciją, nes būtent nelegalia migracija užsiima kriminalinis Vakarų pasaulis, Vakaruose jie už tai uždirba ir tai yra jų biznis. O čia dabar stoja šalia jų ir dviejų valstybių užsienio reikalų ministerijos ir vadovai. Tokia jų tarptautinė politika buvo tuo metu ir iki šiol tęsiasi. Dar vienas pasiekimas – mes sulaukėme tarptautinės santalkos. Pirmą kartą taip užpulti mes sulaukėme tarptautinės santalkos ir solidarumo. Dabar ta santalka dar labiau plinta jau Ukrainoje. Turime rezultatą ir tas rezultatas yra labai geras: migracija nyksta, kontrabanda nyksta, fizinis barjeras auga. Su tuo ir sveikinu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuo klausimą ir baigiame.
15.23 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 4 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1698, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2, 3, 4 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1699, Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1738 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir dviejų lydimųjų įstatymų pateikimas. Kviečiu socialinės apsaugos ir darbo viceministrę V. Augienę pristatyti paketą. Prašau.
V. AUGIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Norėčiau pristatyti trijų įstatymų paketą, jie susiję su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros ratifikavimu.
2011 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė trečiąjį fakultatyvų protokolą dėl pranešimų procedūros, jis įsigaliojo 2014 metais ir šis protokolas įtvirtina skundo dėl vaiko teisių pažeidimo procedūrą, kuria suteikiama teisė vaikams ar jų atstovams, ar kitai valstybei pateikti skundą Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui prieš valstybę dėl konkrečių vaiko teisių pažeidimų pagal konvenciją ir jos pirmuosius du fakultatyvius protokolus, jeigu nepavyko apginti pažeistų teisių nacionaliniuose teismuose. Lietuvos Respublika fakultatyvų protokolą pasirašė 2015 metais ir 2016 metais prisiimdama rekomendacijas, gautas iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės peržiūros, įsipareigojo ratifikuoti šį protokolą.
Su šio protokolo ratifikavimu mes norime pateikti Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros ratifikavimo“ projektą, taip pat Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą ir Žalos atlyginimo įstatymo projektą. Pirmuoju tiesiog bus ratifikuotas protokolas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektu siekiame, kad vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimas, gynimas ir apsauga būtų užtikrinama vadovaujantis ne tik konvencija, bet ir jos protokolais.
Žalos atlyginimo projektu siekiama užtikrinti veiksmingą tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą jau ratifikavus protokolą, numatant, kad Jungtinių Tautų komitetuose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priskirtų asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, nagrinėjant bylas prieš Lietuvos Respubliką, valstybei atstovautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Taip pat įtvirtinti galimybę Jungtinių Tautų komitetų nagrinėjamose bylose sudaryti taikius susitarimus, patikslinant ne teismo tvarka išmokamas kompensacijas su mokėjimo tvarka ir padidinant mokėjimo turtinės ir neturtinės žalos dydžius, kurie nebuvo peržiūrėti nuo 2002 metų. Visų teisės aktų projektų tikslas – atlikti teisines procedūras, reikalingas fakultatyviam protokolui dėl pranešimų procedūros ratifikuoti, su pareiškimu, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktu protokolas priskirtinas ratifikuojamų tarptautinių sutarčių kategorijai.
Lietuvos Respublikos Prezidentas vakar pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvų protokolą dėl pranešimų procedūrų. Žalos atlyginimo programai įgyvendinti nuo 2023 metų, planuojama, reikės suplanuoti apie 30 tūkst. eurų, o ratifikavus protokolą bus išplėsta Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme kompetencija, todėl Teisingumo ministerijai reikėtų papildomai įsteigti vieno patarėjo etatą, kuriam reikėtų 40 tūkst. eurų per metus.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninėms pastaboms pritarėme, todėl prašyčiau Seimo narių pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, aiškinamajame rašte jūs teigiate, kad teisė kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą būtų suteikta tik tais atvejais, jeigu per nacionalinę teismų sistemą nepavyko įrodyti vaiko teisių pažeidimo fakto. Kodėl jūsų teikiamame projekte nėra tiesiogiai numatyta, kad tokia teisė vaikui kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą suteikiama tik išnaudojus vidaus teisines gynybos priemones? Ar yra pagrindo nepasitikėti mūsų teismų sistema, jeigu net jai nenustačius pažeidimo jūs manote, kad vis tiek yra būtina suteikti teisę vaikams kelti viršnacionalinį ginčą? Ir kiek tokių kreipimųsi iš Lietuvos galėtų sulaukti jau ateinančiais metais? Ačiū.
V. AUGIENĖ. Jeigu aš teisingai supratau jūsų klausimą, tai Lietuvos teismais yra pasitikima. Čia kaip tik ir numatoma, kad kreipimusi į Jungtinių Tautų komitetą ir gali apskųsti valstybės sprendimus.
PIRMININKAS. Ar atsakė į klausimą?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Visiškai neatsakė.
V. AUGIENĖ. Aš tada nesupratau, dovanokite, jūsų klausimo.
PIRMININKAS. Gerai, aš manau, atleiskite, kolegos, bet čia nediskusinis žanras.
Judame prie A. Syso. Prašom. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, negirdėjau, čia buvo gana daug triukšmo, pats negirdėjau. Kokius teigiamus dalykus mes, taip sakant, po šitų pataisų gausime, nes aš nespėjau pasiskaityti, vaiko teisių srityje? Išskyrus tai, kad mes čia vis su įvairiomis direktyvomis ir konvencijomis bandome susilyginti.
V. AUGIENĖ. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimu siekiama, kad vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimas, gynimas ir apsauga būtų užtikrinama vadovaujantis ne tik pačia konvencija, bet ir jos fakultatyviais protokolais, taip pat įtvirtinti vaiko ir asmens, veikiančio jo vardu, teisę kreiptis į komitetą dėl vaiko teisių, įtvirtintų konvencijoje ir fakultatyviuose protokoluose. Iš esmės, paprastais žodžiais kalbant, būna situacijų, kai vaiko teisės pažeidžiamos esant jam dar vaikui, o šio protokolo ratifikavimas sudarys galimybę kreiptis dėl padarytos žalos, turtinės ir neturtinės, net ir suaugus.
PIRMININKAS. Dėkui. A. Kubilienė patikslins klausimą. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš noriu dar kartą patikslinti, kodėl nėra numatyta, paprastai sakau, tiesioginės teisės kreiptis, o būtina išnaudoti pirmiausia Lietuvos teismus. Kiek tokių kreipimųsi galėtų būti jau ateinančiais metais? Ir klausimas, jeigu jūs norite išnaudoti, neleidžiate tiesiogiai kreiptis, jūs nepasitikite Lietuvos teismais?
V. AUGIENĖ. Teismais pasitikime, atsakymas į paskutinę klausimo dalį. Bet praktika paprasta, tokia bendrinė logika: pradžioje yra ginčijama savo, Lietuvos, jurisdikcijoje, galbūt tuos ginčus galima išspręsti ir čia, Lietuvos teismuose. Man atrodo, tiesiog paprastoji logika, nes išlaidos vis tiek yra gana didelės ir galbūt nėra reikalo ginčytis su valstybe, jeigu net nepaklausėme, ar valstybė nesutinka. Gal valstybė sutinka ir prisiima pareikštas pretenzijas. (Balsai salėje)
Neprognozuojame, dabar sunku įvertinti, nes tokios praktikos ir tokios galimybės nebuvo. Negalime atsakyti, kaip pradės naudotis. Bet labai daug neprognozuojame, bent jau iš karto. Galbūt atsiradus vienam precedentui, paskui gali sekti ir…
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš galbūt tiesiog norėčiau reaguoti į netikslumus, skleidžiamus Seimo posėdžių salėje. Į visus tarptautinius mechanizmus, ar tai būtų Jungtinių Tautų, ar Europos Tarybos, yra kreipiamasi tik išnaudojus vietos teisines gynybos priemones. Tai yra papildomi mechanizmai užtikrinti tarptautinių dokumentų įgyvendinimą ir tai nėra valstybės diskrecija pasirinkti taikyti nacionalines gynybos priemones ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Slušnys. Jo salėje nematau. Tuomet R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tomas ką tik aiškiai išdėstė, labiau negu pašnekovė, tad klausimų man nekyla. Aš tik noriu paklausti, aišku, įvairios direktyvos ir panašiai, bet kada atėjo ši direktyva, kurią turime įgyvendinti? Ar šiais metais, ar praėjusiais?
V. AUGIENĖ. Kaip ir minėjau, 2015 metais pasirašėme pranešimų procedūrą, protokolą dėl pranešimų procedūros, o 2016 metais priėmėme rekomendacijas, gautas iš Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės peržiūros antrojo ciklo metu, ir įsipareigojome ratifikuoti šį protokolą iki 2021 metų.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju. Dabar galite grįžti į vietą salėje. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti.
15.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1690 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1690. Kviečiu viceministrą A. Pečkauską į tribūną pristatyti klausimą. Ir posėdžiui pirmininkaus J. Sabatauskas.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pristatau jau anonsuotą klausimą. Šio aukšto strateginio teisės akto projekto tikslas – sustiprinti visuomenės narių sveikatą, gerovę ir saugumą, mažinant narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo žalą, jų pasiūlą bei paklausą, nustatant tęstinės, nuoseklios ir ilgalaikės valstybės politikos tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, taip pat poveikio rodiklius narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse.
Nuo 2021 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam strateginio valdymo modeliui, ši kaip strateginis dokumentas teikiama Nacionalinė darbotvarkė pakeis Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 metais. Nacionalinės darbotvarkės projektą parengė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Jis sudarė penkias tarpžinybines darbo grupes, kuriose dalyvavo valstybės, savivaldybių įstaigų, institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat įvairių mokslo sričių atstovai. Šio projekto nuostatos kiekvienoje srityje detaliai aptartos sveikatos apsaugos ministro sudarytoje Nacionalinės darbotvarkės rengimo politinio lygmens koordinacinėje grupėje. Ją sudarė Vyriausybės, septynių ministerijų, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai.
Šio dokumento esminis siekis – subalansuotomis priemonėmis siekti saugesnės ir sveikesnės šalies, kurioje kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti ar sumažinti alkoholio, tabako ir narkotikų daromą žalą, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove.
Nacionalinės darbotvarkės strateginiam siekiui pasiekti formuojami šeši pagrindiniai tikslai. Leiskite juos įgarsinti. Atitolinti ir sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, valdyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką ir stiprinti apsauginius veiksnius, įgyvendinant visiems visuomenės nariams prieinamą skirtingus poreikius atitinkančią, kontekstiniais ir moksliniais duomenimis grįstą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją. Užtikrinti prieinamą kokybišką asmens individualius poreikius tenkinančią, ekonomiškai tvarią ir įrodymais pagrįstą priklausomybių ligų gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų asmenims, rizikingai ir žalingai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas ar nuo jų priklausomiems, sistemą.
Trečia, sumažinti alkoholio, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių pasiūlą.
Ketvirta, sužlugdyti ir išardyti su narkotikais susijusias organizuotas nusikalstamas grupes, kurios veikia Lietuvoje arba kurių veikla yra nukreipta į Lietuvą, užkirsti kelią narkotikų prekursorius naudoti ne pagal paskirtį ir jų prekybai neteisėtos narkotikų gamybos tikslais. Spręsti sąsajų su kitomis grėsmėmis saugumui klausimą ir tobulinti nusikalstamumo prevenciją. Didinti neteisėtos didmeninės prekybos narkotikais ir jų prekursoriais atvejų nustatymo galimybes ir spręsti klausimą, susijusį su logistinių ir skaitmeninių kanalų panaudojimu neteisėtam narkotikų platinimui, bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi didinti šiais kanalais kontrabanda gabenamų konfiskuojamų neteisėtų medžiagų kiekį.
Šešta, sumažinti narkotikų vartojimo žalingą poveikį visuomenės ir asmens sveikatai, socialinei ir ekonominei aplinkai, plėtoti humanistinę, į asmens sveikatą ir pagalbą narkotikų vartotojams orientuotą ir įrodymais pagrįstą baudžiamąją politiką.
Šiems tikslams pasiekti yra suformuota 15 uždavinių, o pati įgyvendinimo pažanga bus vertinama stebint numatytus 11 rodiklių. Jų siektinos reikšmės pasirinktos ir derintos su 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąrašo reikšmėmis, kitų Europos šalių rodikliais, Pasaulio sveikatos organizacijos techninėse gairėse rekomenduojamais siektinais rezultatais.
Priėmus šią darbotvarkę, laukiami teigiami pokyčiai. Tai yra sumažėjęs suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis 15 metų ir vyresniems gyventojams. Daugiau nei du kartus sumažėjusi tabako gaminius rūkiusių per paskutinį mėnesį 15–64 metų gyventojų dalis. Išlaikytas dvigubai mažesnis nei Europos Sąjungos šalyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp 15–64 metų gyventojų. Taip pat išaugęs pagalbos prieinamumas, pakaitinio gydymo paslaugų prieinamumas, mažėjantis mirtingumas dėl su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusių priežasčių.
Nacionalinei darbotvarkei įgyvendinti bus rengiami Vyriausybės tvirtinami tam tikro laikotarpio Nacionalinės darbotvarkės planai. Jų vykdymas numatomas per nacionalines plėtros programas ir strateginius veiklos planus. Pirmąjį Nacionalinės darbotvarkės planą, tai yra 2023–2026 metų, pagal Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą numatoma parengti iki kitų metų pirmojo ketvirčio.
Projekto rengimo metu buvo konsultuojamasi su visuomene. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį vyko viešoji konsultacija. Joje dalyvavo apie 300 respondentų iš nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų, verslo atstovų, akademinės bendruomenės narių. Viešosios konsultacijos rezultatai parodė, kad šioje Nacionalinėje darbotvarkėje aptariamos problemos, suformuluoti tikslai, jų įgyvendinimo kryptys atliepia visuomenės nuomonę, kuria kryptimi ir kaip turėtų būti sprendžiami psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo klausimai. Ačiū už išklausymą, kviečiu balsuoti teigiamai.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, suprantu, kad darbotvarkėje čia toks išplaukęs klausimas, ypač iki trisdešimt kelintų metų. Gal galėtumėte ką nors konkrečiau pasakyti, nes jūs žadate mažinti narkotikų, tabako, alkoholio paklausą, pasiūlą bei žalą asmeniui, visuomenei ir valstybei. Gal galite įvardinti ką nors konkrečiai, ką pasiūlysite, kad pasiūla, paklausa ar žala mažėtų ne teoriškai, o praktiškai?
PIRMININKAS. Prašom.
A. PEČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Konkrečiai šis dokumentas ir yra skirtas tam, kad nubrėžtų konkrečią kryptį, kur link turėtų būti judama su visų psichotropinių medžiagų, įskaitant ir tabaką bei alkoholį, prevencija. Tos trys dalys, kurias jūs įvardijote, ir yra tos kryptys, kuriomis bus judama. Na, natūralu, kad konkretūs veiksmai, kas bus atliekama, kas bus vykdoma, bus numatyti tuose mano jau minėtuose planuose, kurie yra įvardinti ir šiame dokumente, jie trys bus sudaryti skirtingiems laikotarpiams. Jie bus susieti su nacionalinėmis pažangos priemonėmis ir tokiu būdu gims diskusijos su socialiniais partneriais. Kalbame turbūt ir apie teisinius įrankius, kalbame ir apie įrankius savivaldos lygmeniu. Jie sudarys sąlygas gauti ir prieinamesnę pagalbą tiems žmonėms, kurie yra priklausomi, ir turbūt daugybę kitų. Į konkretybes yra labai sunku kreipti dėmesį, nes natūralu, kad tų priemonių tikrai yra daugybė.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas retorinis, aš neprašysiu į jį atsakyti pranešėjo, aš norėčiau jį užduoti valdančiajai daugumai, kurios valia šita darbotvarkė atkeliauja į Seimo salę. Aišku, jiems neįdomu, bet aš noriu paklausti. Ar nėra taip, kad darbotvarkė sau, o sprendimai sau, nes iki šiol yra marinuojami sprendimai dėl tiesioginės prekybos tabako gaminiais? Jie nepasiekia Seimo salės, yra netraukiami į darbotvarkę, visa retorika yra nukreipta į prisitaikėlišką narkotikų vartojimo normalizavimą darant prielaidą, kad tai anksčiau ar vėliau teks įteisinti ir legalizuoti. Labai ambicingi siekiai yra sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, tačiau politinėje darbotvarkėje buvo teikiami siūlymai liberalizuoti politiką, kas būtų didinę, o ne mažinę alkoholinių gėrimų vartojimą. Dabar Vyriausybė dar teikia išvadą, kad ji, kaip suprantu, pritaria naminės degtinės legalizavimui. Mano klausimas, kaip ir sakiau, yra retorinis. Kokia yra tikroji šitos Vyriausybės narkotikų prevencijos politika ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo politika?
PIRMININKAS. Viceministre, nebandysite atsakyti?
A. PEČKAUSKAS. Na, kaip suprantu…
PIRMININKAS. Aš suprantu, klausimas retorinis, bet paskui konkrečiai nuskambėjo. Jeigu jūs neatsakysite, aš duosiu klausti kitam klausėjui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, čia jūs rašote, teikiate, kad reikėtų rekomenduoti savivaldybių institucijoms rengti gyvenvietėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimo priemones, bet puikiausiai suprantate, kad visos priemonės turi turėti ir atitinkamą finansavimą. Kiekviena savivaldybė turi savo alkoholio ir narkotikų prevencijos programas, bet jos yra mažai veikiančios, nes trūksta finansavimo, tuomet tos narkomanijos prevencijos ir kitos programos yra mažai veiksnios. Ar bus skirta lėšų tam? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, kai bus rengiami, šiuo metu jau turbūt pradedami rengti, konkretūs planai, tai jie bus susieti su nacionalinėmis pažangos priemonėmis, kuriose yra numatyti ir finansiniai mechanizmai. Matyt, konkrečioms kai kurioms priemonėms, kurios galimai reikalaus finansavimo, lėšos galės būti numatytos.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų pratęsdama kolegos A. Verygos pasisakymą noriu paklausti, kaip jūs vertinate dabar tuos, kuriuos buvo bandyta teikti. Narkotikų dekriminalizavimas, parduotuvių laiko ilginimas ir prekyba alkoholiu – ar tai suderinami dalykai? Mes kalbame apie sveikesnę aplinką, mes norime, kad tauta būtų sveikesnė, jaunimas sveikesnis. Mes kalbame lygiai taip pat, ne cigaretės, kokie ten yra, kur kvapais… jaunimas irgi, tai mes uždraudėme. Kaip jūs tai vertinate, jeigu yra kiti projektai, mums teikiami, ir mes juos turėtume priimti. Ar mes neiname prieš jūsų pateiktą projektą?
A. PEČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Žinote, priemonės ir įstatymų projektai, kurie priimami Seime, dažniausiai turbūt vis tiek remiasi logika. Tie sprendimai yra priimami vienokiame ar kitokiame kontekste ir yra įrodymais pagrįsti. Tai, ką mes ir šioje darbotvarkėje esame numatę, ir tie skaičiai, kurie ten aprašyti, yra paimti iš mokslinių tyrimų, iš tarptautinių organizacijų rekomendacijų. Matyt, kai kurie projektai, kurie atkeliauja į Seimo salę, tikrai atliepia ir tuos rodiklius, kurie tenai parašyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, aš prašyčiau, kad vis dėlto šurmulys būtų mažesnis, nes toks įspūdis, kad esame penktadienio vakarą Vilniaus gatvės kuriame nors bare.
Dėl motyvų už kalba I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Čia gal atliepiant ironiškus ir sarkastiškus kolegų pastebėjimus, kuriais buvo bandoma iš konteksto ištraukti kokią nors vieną detalę ir ją pritempti prie savo pageidaujamų išvadų. Nors čia tų detalių būtų galima pritempti visokiausių, nes aš atsimenu tuos laikus, kai kolega Aurelijus buvo pasirašęs įstatymo projektą dėl narkotikų vartojimo dekriminalizavimo. Dar kartą noriu pabrėžti tą žodį, kad čia vėlgi „liberalizavimas“, „legalizavimas“ ar visokios kitokios sąvokos nebūtų mėtomos į kairę, į dešinę kaip šuns uodega.
Aš pasakysiu, kas, mano vertinimu, yra šitos programos pagrindinis principas. Vis dėlto pagrindinis principas yra, kad žmogus turi galvą ne tik tam, kad į pilvą neprilytų, bet kad galėtų priimti sąmoningus sprendimus. Yra žmonių, kuriems reikia pagalbos išsivaduojant nuo įvairiausių priklausomybių, ir tam turi būti skiriamas deramas dėmesys. Bet nuolatinis įsitikinimas, kad kovoti su nepageidaujamomis pasekmėmis galima tik viską uždraudus, turbūt nėra tas požiūris, kuris liberalioje valstybėje, kuri remiasi taip pat ir individo laisvėmis ir teisėmis spręsti, turėtų būti pagrindinis. Siūlau palaikyti ir ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Būčiau nekalbėjęs ir iš tikrųjų, kolegos, buvau jau net pakalbinęs gal balsuoti už, bet premjerė, manau, sugadino visą reikalą pakalbėdama apie liberalias valstybes ir panašius dalykus. Aš nežinau, ar, premjere, jūs skaitėte tą Nacionalinę darbotvarkę. Ten yra referuojama į Pasaulio sveikatos organizaciją. Jinai tuose teiktuose mano siūlymuose nemato nieko liberalaus – jinai mato žmonių prarastas gyvybes. Tą supranta ir jūsų kolegos frakcijoje. Galite pakalbinti medikus, kurie nebalsavo už tuos įvairiausius siūlymus, kuriuos jūs vadinate liberaliais.
Aš manau, kad absoliuti dauguma toje darbotvarkėje numatytų priemonių yra geros ir jas reikia įgyvendinti. Ką aš norėjau pasakyti? Tai, kad jūs teikiate tokį dokumentą, o kartu balsuojate priešingai, teikiate priešingus siūlymus. Tai jūs tiesiog apsispręskite, ką jūs norite padaryti, ir neapgaudinėkite žmonių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, atėjo balsavimo laikas. Turbūt kaip darbotvarkėje dabar balsuosime dėl paskutinio pateikto projekto, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-1690. Pateikimo stadija. Po balsavimo, kiek suprantu, žodį suteiksiu replikuoti.
Užsiregistravo 98, balsavo 96 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 13. Projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis numatomas Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Ar galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo datos? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu. Per šoninį mikrofoną A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Ekonomikos komitetą norėčiau paprašyti kaip papildomą, jeigu būtų galima.
PIRMININKAS. Kaip papildomas siūlomas Ekonomikos komitetas. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ne, kolega nenori pritarti. Prašom. Per šoninį mikrofoną A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tikrai siūlau nepritarti dėl Ekonomikos komiteto, nes čia mes kalbame vis dėlto apie sveikatos reikalus, ir paprašyti, nežinau, kur yra pirmininkė, kad bent jau Priklausomybių prevencijos komisija tokį dalyką apsvarstytų, nes keista, kad yra svarstoma Nacionalinė darbotvarkė, o turimas mūsų darinys net nesiima to svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Per šoninį mikrofoną M. Skritulskas.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, mano balsą prašom įskaityti už.
PIRMININKAS. Jūsų balsą įskaityti už balsuojant dėl šio projekto. Dėl protokolo – M. Skritulskas už.
Kolegos, pasiūlytas, kaip aš supratau, kaip papildomas Ekonomikos komitetas, kolega A. Veryga tam nepritarė, o dėl Priklausomybių prevencijos komisijos galime pritarti? Pritariama bendru sutarimu. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl Ekonomikos komiteto reikės apsispręsti visam Seimui. Kolegos, balsuojame, ar gali būti Ekonomikos komitetas papildomas.
Užsiregistravo 108, balsavo 107 Seimo nariai: už – 32, prieš – 31, susilaikė 44. Dėl Ekonomikos komiteto nepritarta. Pagrindinis lieka Sveikatos reikalų komitetas, papildomo teisėmis Priklausomybių prevencijos komisija. Svarstymas birželio 21 dieną.
15.53 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 4 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1698, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2, 3, 4 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1699, Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1738 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas, dėl kurio balsuosime, – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1, 4 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1698. Pateikimo stadija. Ir lydimieji Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, įstatymo projektas bei įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl pranešimų procedūros ratifikavimo“ projektas. Pateikimas.
Užsiregistravo 109, balsavo 109 Seimo nariai: už – 99, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymų projektų paketui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, įstatymo – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas.
Dėl trečio projekto, dėl konvencijos ratifikavimo, pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Ar galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo datos? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
15.55 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1576(2) (svarstymo tęsinys)
Dar balsavimai dėl rezervinių. Balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1576(2). Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 112, prieš, prieštaraujančių nėra. Po svarstymo pritarta projektui.
15.56 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1492(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1492(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 113, prieš, susilaikiusių nėra. Po svarstymo projektui pritarta.
Replika po balsavimo. Pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, žinoma, entuziastingai balsavau už tai, kad mūsų visas viešasis transportas nuo lapkričio 1 dienos jau būtų visiškai pritaikytas neįgaliesiems. Bet vis dėlto aš raginčiau pagrindinį komitetą atidžiai išsiaiškinti, ar tai realu, ar mes neapsijuoksime. Kiek aš žinau, „Lietuvos geležinkeliams“ gerokai dar trūksta, kad jie prisitaikytų pagal reglamento reikalavimus, ir tas procesas ir ginčai su „Lietuvos geležinkeliais“ ankstesnėse kadencijose jau tęsiasi ne vienus metus. Tai kas čia iš to, kad mes priimame teorinius gražius dalykus, bet vis dėlto reikia realistiškai nustatyti datas, kada tai tikrai įmanoma padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, manau, kad komitetas įsiklausys į kolegos pastabas. O dabar darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1438(2)ES svarstymo stadija. Kadangi dar balsavimo laikas nesibaigia, o čia yra siūlymų, tuoj, gerbiama premjere, ar mes galėtume pradėti ir svarstyti, ir kartu balsuoti dėl pasiūlymų?
Replika po balsavimo – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nelabai smagu, kad mes diskusiją su Jurgiu turime iškelti į plenarinį posėdį, bet taip jau atsitiko, kad buvo pasakyta nevisiškai tiksli informacija, nes prieš tai balsuotas įstatymo projektas numato šitą pareigą naujai, pirmą kartą registruojamoms Lietuvos Respublikoje transporto priemonėms. Tam, kad Seimo nariams balsuojant priėmimo stadijoje nekiltų abejonių, ar čia realistinis reikalavimas, ar ne – tikrai jis yra realistinis.
PIRMININKAS. J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, jokių blogų ketinimų neturėjau. Tikrai nepasižiūrėjau pakankamai atidžiai, kad nebus to reikalaujama iš senų priemonių. Bet problema su esančiomis priemonėmis tuo klausimu yra labai rimta. Ką aš kalbėjau, kad reikia siekti kuo greitesnio ir esamų priemonių pritaikymo, tai tikrai yra labai rimtas klausimas, nes tikrai neįgalieji neturės galimybių visada pasinaudoti tik tomis naujai įregistruotomis priemonėmis, jiems teks naudotis esamomis.
15.58 val.
Darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 721, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1438(2)ES, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 111, 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1439(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-752 pavadinimo, 14 straipsnio pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1440(2), Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1441(2), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1442(2), Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1443(2), Teismų įstatymo Nr. I-480 papildymo 442 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1444(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime pereiti prie popietinio 5 darbotvarkės klausimo – Darbo kodekso daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1438(2) ir lydimųjų Ligos ir motinystės socialinio draudimo dviejų įstatymų projektų Nr. XIVP-1439(2) ir Nr. XIVP-1440(2)? Pagrindinio komiteto pranešėjas – komiteto pirmininkas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš iš karto pristatysiu išvadas dėl pagrindinio ir visų lydimųjų įstatymų. Kalbant apie Darbo kodeksą, balandžio 20 dieną komitetas apsvarstė siūlomus Vyriausybės pakeitimus. Paminėtina, kad buvo gauti kolegės M. Ošmianskienės siūlymai, kurių daugumai buvo pritarta, dalis jų buvo atsiimta ir buvo perduota svarstyti socialiniams partneriams, jie nebuvo tiesiogiai susiję su direktyvos perkėlimo iniciatyvomis. Įvertinome Biudžeto ir finansų komiteto išvadą ir iš dalies pritarėme dėl įsigaliojimo terminų. Siūlome, kad pakeitimai įsigaliotų ne nuo rugpjūčio 1 dienos, o nuo sausio 1 dienos. Pagrindiniai komiteto pasiūlymai yra, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir gautus komitete pasiūlymus, koreguoti 138 straipsnį dėl papildomos poilsio dienos auginant vieną vaiką bei neįgalius vaikus, taip pat dėl datos ir termino. Šiems pakeitimams komitetas pritarė bendru sutarimu.
Taip pat apsvarstėme Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo priedu įstatymo projektą. Kalbant apie šį įstatymo projektą, svarbu paminėti, kad pagal mūsų Seimo procedūrą buvo kreiptasi ekspertinės išvados, buvo tokia Seimo narių statutinė iniciatyva, ir buvo gautos penkių institucijų ir organizacijų, mokslo institucijų išvados. Paminėsiu, kad gavome Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkų išvadą, gavome profesoriaus R. Lazutkos pateiktą išvadą, taip pat projektą vertino Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetas.
Projektai ir ekspertų išvados buvo pristatytos komiteto posėdyje. Pagal vieną iš ekspertinių išvadų buvo netgi formuluojamas komiteto pasiūlymas, kuriuo yra siūloma pritarti išplėstam sąrašui tų atvejų, kada vaikas yra laikomas auginamu vieno iš tėvų, tiesiog yra praplečiamas atvejų sąrašas. Taip pat komitetas techniškai sutvarkė pagal išsakytas įvairias Teisės departamento pastabas, pasiūlymus. 7 balsavus už, prieš – 2, susilaikius 2, šiai išvadai buvo pritarta.
Kitas komiteto svarstytas papildomas lydimasis projektas – taip pat Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo įstatymu yra perkeliamos tam tikros nespėjusios įsigalioti nuostatos į dabar priimamą ir svarstomą įstatymą, kad būtų suvienodinta. Visiems šiems pakeitimams ir įsigaliojimo terminams komitetas pritarė bendru sutarimu, taip pat komiteto išvadai.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo projektą taip pat komitetas apsvarstė gegužės 18 dieną. Buvo gauta keletas Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymų, jiems yra pritarta ir bendru sutarimu pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Dar vienas lydimasis projektas, tai yra Vadovybės apsaugos įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo atveju buvo apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos ir Biudžeto ir finansų komitetų pateikti pasiūlymai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymams pritarėme iš dalies, nes komitetas pritarė visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Šiai išvadai pritarta bendru sutarimu.
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Žvalgybos įstatymo 31 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
Ir paskutinis lydimasis įstatymo projektas – Teismų įstatymo papildymo 442 straipsniu įstatymo projektas. Dėl jo taip pat buvo gautas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Apsvarstyti ir Teisėjų tarybos siūlymai neperkelti šios direktyvos būtent į šios srities įstatymą. Tam nebuvo pritarta komitete. Teisės ir teisėtvarkos komitetui taip pat nepritarėme – jie siūlė kitokį matymą, kaip būtų informuojami teisėjai apie darbo sąlygas. Tiesiog komitetas siūlo, kad būtų laikomasi visiems bendros tvarkos, kaip ir kituose specializuotuose įstatymuose. Ir šiai išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas komiteto pirmininke. Jūs pristatėte išvadas dėl visų projektų. O jų nei daug, nei mažai – septyni. Papildomo komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, pirmininkas M. Majauskas pristatys komiteto išvadas dėl projektų.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas išsamiai diskutavo ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, iš esmės pritarė, pateikė vieną siūlymą ir kelias pastabas. Siūlymas buvo toks: atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, jog šiuo metu kūdikio besilaukiančioms šeimoms būtų taikomos šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą, tai kitų metų kovo 1 dieną. Į šį pasiūlymą buvo iš dalies atsižvelgta.
Antra pastaba buvo, jog šiuo įstatymo projektu tėvai yra skatinami grįžti į darbą anksčiau ir rinktis vaiko priežiūros atostogas, iki kol vaikui sueis 18 mėnesių. Pažymėtina, kad skatinant tėvus rinktis vaiko priežiūros atostogas, iki kol vaikui sueis 18 mėnesių, reikėtų atitinkamai pritaikyti infrastruktūrą, tai yra užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas nuo 18 mėnesių. Supratome, kad pagrindinis komitetas taip pat į šią nuostatą atsižvelgė pakoregavęs procentus.
Trečioji pastaba buvo, jog priėmus įstatymo projektą galimybės antraisiais vaiko priežiūros metais gauti ir visą darbo užmokestį, ir vaiko priežiūros išmoką neliks, todėl, tikėtina, apie 35 % šeimoms bendra vaiko priežiūros išmokos suma per visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, lyginant su šiuo metu esančia sistema, gali būti mažesnė. Valstybės kontrolė šią nuostatą vertina kaip įstatymo spragą, Biudžeto ir finansų komiteto pareiga tiesiog buvo atkreipti dėmesį, jog tokia įtaka pajamoms gali būti.
Taigi apskritai iš esmės įstatymo projektui buvo pritarta. Už – 8, prieš – 1, niekas nesusilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl dviejų projektų, tai yra Vadovybės apsaugos įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Teismų įstatymo papildymo 442 straipsniu įstatymo projekto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš šio paketo komitetas, kaip paminėta, svarstė du projektus. Dėl Vadovybės apsaugos įstatymo pataisų projekto visi šeši dalyvavę posėdyje balsavo už, pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti pagal tai, kaip komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms. Dėl Teismų įstatymo komitetas siūlė kiek kitokią redakciją, nes tai yra reikalas su kita valdžia, su teismo valdžia, ir neturėtų būti vienodas reguliavimas. Už tokį siūlymą balsavo taip pat visi šeši posėdyje dalyvavę komiteto nariai. Tačiau pagrindinis komitetas liko prie kitokios redakcijos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, esant pirmai galimybei, žinoma, suredaguos Teismų įstatymą pagal tai, kaip jis turėtų būti suredaguotas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas komiteto pirmininke. Dabar diskusija. Matau, kad dviejų kitų užsirašiusių nėra. Ieva Kačinskaite-Urboniene, gal jūs irgi nekalbėsite? (Balsas salėje) Kalbėsite. Prašom, jūsų teisė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik nesupratau, kaip leisite kalbėti, ar dėl Ligos ir motinystės, ar dėl pirmojo. Nežinau, kodėl kiti atsisakė, čia toks svarbus klausimas.
PIRMININKAS. Kalbame dėl viso paketo.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėl viso paketo. Dėl viso paketo tikrai yra ką pasakyti. Šis įstatymas plėšo mane perpus, aš taip galėčiau sakyti. Viena vertus, yra kuriamos laisvesnės sąlygos dirbti ir užsidirbti, būnant vaiko priežiūroje. Kita vertus, yra labai kišamasi į privatų šeimos gyvenimą, bloginama šeimų, sulaukusių pagausėjimo, tai yra vaikų, finansinė padėtis. Dar vienas dalykas. Tikrai yra persistengta dėl išmokų peržiūrėjimo.
Šiek tiek nuo pradžių. Viena vertus, mes čia įgyvendiname Europos Sąjungos direktyvą, numatančią daugiau balanso, darbo ir šeimos planavimo, didesnį tėčių įsitraukimą. Čia yra mums privaloma sąlyga įvesti neperleidžiamas 4 mėnesių, tai yra 2 tėčiui, 2 mamai, vaiko priežiūros atostogas. Tai tikrai sveikintina, tikrai yra gerai, kad tėčiai (dažniausiai, kaip žinome, mamos prižiūri vaikus) išeis ir prižiūrės vaikus. Bet vėlgi mūsų Vyriausybė siūlo tas atostogas, neperleidžiamas tėčiams, išnaudoti tik iki 24 mėnesių, kitaip tariant, jeigu jos bus nepanaudotos, yra mažinamos vaiko priežiūros išmokos. Kita vertus, direktyva mus įpareigoja tas neperleidžiamas atostogas išdėlioti taip, kad jos būtų panaudotos iki vaiko aštuonerių metų. Kodėl mes verčiame tai daryti anksčiau, jeigu net tarptautiniai dokumentai mums sudaro galimybes, šeimoms sudaro galimybes spręsti, kada tėčiui megzti ryšį su vaiku, laisviau.
Antras dalykas, gerai, kad dabar jau nuo pirmųjų metų yra leidžiama vaiką prižiūrintiems tėvams, ar tai tėtis, ar mama, dirbti ir užsidirbti. Mes iš tikrųjų archajiškai neleisdavome užsidirbti, ypač mamoms. Bet vėl kas yra blogai? Vyriausybė nustatė lubas, kiek galima užsidirbti. Man nesuprantama, kaip remdamiesi šiuolaikinės rinkos ekonomikos veikimu, nesikišimu į verslą ir visais kitais klausimais mes dabar apribojame žmonėms užsidirbti, net jeigu darbdavys nori mokėti daugiau.
Dar nelabai gerai yra tai, kad direktyva, mus įpareigojusi turėti neperleidžiamus tėvystės mėnesius, 2 mamai ir 2 tėčiui, mūsų nevertė peržiūrėti vaiko priežiūros išmokų tvarkos. Ši Vyriausybė nusprendė ją peržiūrėti ir pirmaisiais ir antraisiais metais siūlė sumažinti procentus, kiek galima būtų gauti nuo buvusio atlyginimo vaiką prižiūrinčiam asmeniui. Taigi vis dėlto mes esame priversti įvesti tas neperleidžiamas atostogas ir tikrai kaip ir negalime balsuoti prieš tokį sutarimą Europos Sąjungos mastu.
Kita vertus, mes galimai pabloginsime šeimų finansinę situaciją. Aš labai tikiuosi ir raginu visus įsiklausyti į pasiūlymus, kurie bus, kurie gerins šeimų finansinę situaciją, ir juos palaikyti, nes kitu atveju, kaip ir dabar turime žemėjantį gimstamumą, taip galimai turėsime jį dar mažesnį. Vakar kaip tik klausiausi mokslininko (man atrodo, pavardė D. Jasilionis) pranešimo, kuris prognozavo, kad 2050 metais mes turėsime tik 10 tūkst. vaikų gimstamumą per metus. Mano manymu, mes čia, Seime, turime daryti viską, kad gerintume sąlygas ir sudarytume geresnes, palankesnes finansines aplinkybes šeimoms susilaukti vaikų.
Na ir pabaiga. Man atrodo, mums reikia pagaliau išsikapstyti ir tikrai grįžti prie to įstatymo projekto artimiausiu metu, atskirti ligą nuo motinystės, ligą nuo tėvystės. Kas dabar atsitiko? Pas mus viskas tarsi suplakta į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, kai tuo tarpu mes turime Išmokų vaikams įstatymą, kur galėtume kuo gražiausiai sudėlioti vadinamųjų vaiko priežiūros atostogų ir išmokų tvarką nesiedami su socialinio draudimo lubomis ir neįpareigodami asmenų, prižiūrinčių vaikus, užsidirbti tik iki buvusio atlyginimo. Štai šis įstatymas tikrai turėtų būti labai tobulintinas. Labai kviečiu dar kartelį įsiklausyti į gerus pasiūlymus ir balsuoti bent jau ne už mažesnes vaiko priežiūros išmokas, negu yra dabar. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Taigi, kolegos, pereiname prie balsavimo dėl Darbo kodekso. Noriu prieš tai paklausti, nes yra Seimo narės M. Ošmianskienės siūlymai, tačiau pažymėta, kad svarstymo metu komiteto posėdyje ji atsiėmė savo siūlymus. Aš noriu paklausti, ar tikrai jūs atsiimate? Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Taip, aš atsiimu ir jie pereina į Trišalę tarybą. Taip.
PIRMININKAS. Sutikote?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Sutikote. Ačiū. Lieka tada paklausti dėl Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo, jis yra dėl 30 straipsnio dėl įstatymo projekto įsigaliojimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Buvo pritarta iš dalies, priimame tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Priimate tą sprendimą. Tvarka. Kolegos, tada galime dėl Darbo kodekso balsuoti, ar pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Pritariame!“) Pritariame bendru sutarimu dėl Darbo kodekso. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 1, 5, 111, 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas, dėl jo taip pat turime pasiūlymų. Pasiūlymas dėl projekto 7 straipsnio, dėl bazinio 22 straipsnio. Yra Seimo narių I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Giraitytės-Juškevičienės, V. Juknos ir V. Fiodorovo pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ar yra pritariančių, kad dabar svarstytume? Nematau. Nereikia. Prašom, Ieva Kačinskaite-Urboniene, pristatyti savo pasiūlymą. Arba kitas kolega.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs čia kalbate apie įsigaliojimo datą ar apie kurį pasiūlymą?
PIRMININKAS. Aš kalbu apie teisę gauti vaiko priežiūros išmoką.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Kuris straipsnis?
PIRMININKAS. Prie Ligos ir motinystės socialinio draudimo…
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Kuris straipsnis?
M. LINGĖ (TS-LKDF). 22 straipsnis.
PIRMININKAS. Bazinis 22 straipsnis. 7 projekto straipsnis.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėl šito mes neprašome balsuoti.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti. Komitetas nepritarė. Tai jūs neprašote balsuoti, sutinkate su komiteto sprendimu. Ačiū. Čia buvo dėl 3 dalies.
Dėl 4 dalies yra Seimo narių R. Žemaitaičio, A. Širinskienės pasiūlymas. Nėra nė vieno. Komiteto pirmininkas galbūt pristatys.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Jo esmė yra, kad šita įstatymo dalis kalba apie papildomus mėnesius tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų. Dabar galiojanti sistema numato, kad paskutiniais 2 mėnesiais galima pasinaudoti tomis papildomomis… atostogų paskutiniais mėnesiais ir jie yra apmokami ir būtų apmokami taip, kaip ir neperleidžiamos atostogos. Tą numato direktyva.
Tačiau pasiūlyme kalbama, kad… Nežinia, ar čia norėta pailginti bendrą atostogų trukmę. Jeigu norėta tuo siūlymu, nubraukiant 18 ir parašant 24, pailginti trukmę tais atvejais, kai augina vienas iš tėvų, tokiu atveju reikėjo pasiūlymą registruoti dėl kito įstatymo straipsnio – apie tai kalbama 23 straipsnyje. Nes pagal tai, ką pasiūlė kolegos Seimo nariai, išeitų taip, kad, norėdami pasinaudoti tais papildomais mėnesiais, tėvai turėtų grįžti į darbą, pusę metų vienu atveju išdirbti ir tik tada po tų 6 mėnesių vėl grįžti atostogų, pasinaudoti tais 2 mėnesiais. Nėra labai aiškios logikos, kodėl tokia sistema buvo siūloma.
Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, o šio pasiūlymo iniciatoriai nedalyvavo komiteto posėdyje, plačiau nepaaiškino ir nepatikslino projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra siūlymo autorių, aš priverstas paklausti Seimo dėl šio konkretaus siūlymo, tai yra 22 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Kolegos, balsuojame. Komitetas nepritarė. Balsuojame dėl R. Žemaitaičio ir A. Širinskienės siūlymo dėl 22 straipsnio 4 dalies: vietoj kol vaikui sueis 18 mėnesių – 24 ir vietoj 24 – 26 mėnesiai.
Užsiregistravo 89, balsavo 87: už – 15, prieš – 26, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra dėl projekto 9 straipsnio – įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies. Tai yra I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymas, jam komitetas taip pat nepritarė. Prašom, kolege Ieva, pristatyti savo pasiūlymą dėl 24 straipsnio 2 dalies.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Supratau, čia dėl 31 %, teisingai?
PIRMININKAS. Taip.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Siūlome, kad antraisiais metais, kada vyksta vaiko priežiūra, nesvarbu, kas prižiūri: ar tėtis, ar mama, būtų išlaikytas tas pats lygmuo, kuris yra dabar, tai yra 31 % nuo buvusio darbo užmokesčio. Prašom balsuoti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes komitetas pritarė panašiam kolegų L. Kukuraičio ir T. Tomilino pasiūlymui, kuriuo buvo siūloma antraisiais vaiko auginimo metais šį dydį nuo 25 % padidinti iki 30 %. Todėl siūlome šiam nepritarti.
PIRMININKAS. Ar kolegė pritartų tokiam sprendimui? (Balsai salėje) Balsuojame dėl pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 30, prieš – 16, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta. Yra kitas I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymas dėl 4 dalies, irgi dėl 31 %. Ar čia yra iš esmės tapatu, pirmininke? (Balsai salėje) Tada nebalsuosime. Replika po balsavimo – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tiesiog pasigedome, kodėl neleidote pasisakyti dėl motyvų.
PIRMININKAS. Niekas nebuvo užsirašęs. (Balsai salėje) Ekrane tuščia, kolegos! (Šurmulys salėje) Gerbiamas pirmininke, ar šis pasiūlymas yra tapatus ankstesniam, nes procentai tie patys – 31 %, tik dėl 4 dalies. (Balsai salėje)
M. LINGĖ (TS-LKDF). Mes kaip tik dabar dėl jo ir apsisprendėme.
PIRMININKAS. Ne, aš turiu omenyje kitą, analogišką, pasiūlymą dėl 4 dalies. Galima manyti, kad jis analogiškas? Tada nebalsuosime dėl jo.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiama Ieva, pritariate? Ačiū, pritarta, kad analogiškas pasiūlymas. Kitas siūlymas dėl to paties straipsnio 7 dalies yra kolegės I. Kačinskaitės-Urbonienės, taip pat kolegės V. Giraitytės-Juškevičienės, V. Juknos ir V. Fiodorovo. Prašom pristatyti.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Taigi čia buvo mūsų siūlymas, kad mes neribotume, kiek žmogus gali užsidirbti, o jeigu jis užsidirba daugiau negu du VDU, kad išmoka būtų ribojama iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Komitetas nepritarė. Dar turėjome šiokių tokių ginčų. Mūsų požiūriu, mes turėtume ir valstybė turėtų reguliuoti tiek, kiek išmoka, o ne tiek, kiek žmogus gali darbo užmokesčio gauti rinkoje. Todėl prašytume balsuoti.
PIRMININKAS. Aišku. Pirmininke?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes siūlymas nesiderina su socialinio draudimo principu kompensuoti asmens prarastų darbo pajamų dalį. Siūlymas susieti su VDU ir vienu tam tikru dydžiu, na, yra panašesnis į paramos sistemos klausimus, o mes labiau kalbame apie socialinio draudimo sistemą, todėl yra nepritarta.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi komitetas nepritarė siūlymui, balsuojame.
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 30, prieš – 17, susilaikė 42. Siūlymui nepritarta.
Dar vienas siūlymas, taip pat I. Kačinskaitės-Urbonienės. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu dėl abiejų metų nepritariame, kad būtų neribojama, kaip sakoma, kiek žmogus gali užsidirbti, tai siūlau dar atskiru ir būsiu jau padariusi viską, kad šeimų situacija neblogėtų. Taigi siūlau, kad antraisiais vaiko priežiūros metais darbo užmokestis nebūtų lubos, iki kiek galima užsidirbti, tai yra buvęs darbo užmokestis. Siūlau antraisiais metais neriboti pajamų, kiek žmogus gali užsidirbti. Štai toks yra pasiūlymas.
PIRMININKAS. Pirmininke?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlytoms nuostatoms būtent taip reguliuoti, atsižvelgdamas ir į Valstybės kontrolės, ir į ekspertų netgi pateiktas komitetui išvadas, kur tokia tvarka yra vadinama net ydinga ir manipuliacine. Tiesiog atkreiptinas dėmesys, kad antraisiais metais paprastai apie 40 % besinaudojančių šia teise formina ir perrašo tą išmoką tėvams, tuo metu tėvai gauna ir darbo užmokestį, ir priežiūros išmoką, o mamos paprastai lieka prižiūrėti vaikus ir tuo pačiu metu lieka be socialinių garantijų ir taip yra daugiau pažeidžiamos. Šita dabar egzistuojanti sistema nėra teisinga ir nepritariame, kad ji šiuo pasiūlymu būtų išlaikoma.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl siūlymo, jam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 94, balsavo 93 Seimo nariai: už – 29, prieš – 14, susilaikė 50. Siūlymui dėl 7 dalies nepritarta.
Dėl to paties straipsnio 17 dalies yra Seimo narių R. Baškienės, L. Nagienės ir L. Mogenienės siūlymas. Prašom kolegę R. Baškienę pristatyti.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas pirmininke, mes kartu su kolegėmis L. Mogeniene ir L. Nagiene išties teikiame pasiūlymą. Aš galbūt kalbėsiu dėl visų, nes čia atitinkamai vėl kartojama ir kituose straipsniuose. Pagrindinis dalykas, kad mes suprantame ir akcentas yra dėl Europos Sąjungos neperleidžiamų mėnesių. Mes taip pat suprantame ir akcentuojame, kad procentus nustato mūsų Vyriausybė. Primenu, kad dabar yra taip: jeigu pirmuosius metus paima, vienus metus, tai 77,58 %, o jeigu paima dvejus metus, tai pirmaisiais 54 %, o antraisiais 31 %. Deja, įstatymo projekte siūloma 18 mėnesių ir 60 %. Tai ženkliai mažiau. O antraisiais metais, jeigu pasirenka antruosius metus, 45 % ir 25 %. Aišku, įvertiname ir neperleidžiamų mėnesių sumą, tai yra 78 %. Mes siūlome didesnius dydžius: vietoj 60 % siūlome 70 %, vietoj 45 % – 54 %. Palikti taip, kaip yra dabar. Vietoj 25 % – 31 %. Tačiau kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko skaičiavimus, matome, kad mūsų pasiūlymas sudaro 64,8 mln. eurų. Politikoje kaip ir gyvenime reikia ieškoti kompromiso, reikia ieškoti sutarimo ir galvoti, kaip? Galbūt ateityje bus galima didinti ir gerinti šeimų padėtį dar daugiau. Bet dabar dėl to, kad L. Kukuraičio teiktas pasiūlymas yra ganėtinai išdiskutuotas ir kompromisinis, siūlome jam pritarti, todėl su kolegėmis visus savo pasiūlymus dėl visų straipsnių atsiimame, kad galėtume pritarti, manau, bendru sutarimu, L. Kukuraičio teiktam pasiūlymui: vietoj 25 % antraisiais metais – 30 %. Ačiū už supratimą ir už kompromiso paieškas taip pat.
PIRMININKAS. Kolege, kaip supratau, atsiimate. Ačiū. Kadangi atsiima, balsuoti nereikia. Dėl įgyvendinimo, dėl įstatymo 11 straipsnio – įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas yra Seimo nario pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Dėl įsigaliojimo datos analogiškas siūlymas Seimo narių R. Žemaitaičio ir A. Širinskienės. Dėl jų nebalsuojame. Seimo narių I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Giraitytės-Juškevičienės, V. Juknos ir V. Fiodorovo pasiūlymai irgi dėl įsigaliojimo, kaip ir Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės vienas siūlymas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Noriu pasakyti, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad mes komitete kaip ir išdiskutavome, kad sausio 1 diena bus toks kompromisinis variantas, kai įsigalios tos pataisos, todėl dėl kovo 1 dienos balsuoti neprašome. Bet, kolegos, tikrai siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad didesni dydžiai tikrai nėra pasiekti, yra tik vienas – antrųjų metų 30 % dydis. Kadangi tikriausiai neturėsiu galimybės dar pasisakyti, raginu visus kol kas susilaikyti, kol nepataisysime dydžių, kurie atlieptų teisingus ir teisėtus šeimų lūkesčius.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip supratau, jūs neprašote balsuoti dėl savo. Ačiū.
Dar yra Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas, dėl kurio pagrindinis neturi… bet jis yra toks pat kaip ankstesnis kolegų. Nematau komiteto pirmininko. O kitam yra pritarta iš dalies. Visi pasiūlymai yra apsvarstyti.
Kolegos, balsuojame dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo… Atsiprašau, šį kartą yra norinčių dėl motyvų. A. Gedvilas dėl motyvų prieš.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip ir anksčiau pasisakiau, taip ir šį kartą. Į įstatymo projektą įtraukta gana daug gerų ir reikalingų punktų, tačiau 22 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad tėvai turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, o 3 dalyje atsiranda prievolė, nes teigiama, kad nepasinaudojus atostogomis vaiko priežiūros išmoka neskiriama ir nemokama.
Versdami tėvus elgtis vienaip ar kitaip, mes kišamės į šeimos gyvenimą. Manau, kad ne bausmėmis primetamomis priemonėmis tinka didinti šeimų sąmoningumą, o prevencinėmis. Be to, būtina pažymėti, kad Europos Sąjungos reglamente, kuriuo remiantis įvedamos privalomos tėvystės atostogos, vaiko amžius nurodytas iki aštuonerių metų, o ne iki 24 mėnesių, ką mes ir bandome įtvirtinti savo įstatymo redakcijoje, perkeldami šią Europos Sąjungos direktyvą.
Ir dar. Prisiminiau, kaip Lietuva skubėjo pirmoji pasirašyti Lisabonos sutartį, prieš tai net nepasiderėjusi dėl sąlygų. Tad ne pirmą kartą pionieriškai atrodo noras perspjauti Europos Sąjungos reglamentus, todėl nesuprantu, kam iš viso reikalingi pertekliniai reikalavimai. Keista, kad nors su ministre kalbėjome susitikimo metu ir ji neprieštaravo dėl tokio perteklinio suvaržymo, tačiau, kaip matau, įstatymas liko nepataisytas. Tad kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl motyvų už – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai aš manau, kad šis pokytis mums yra reikalingas. Siekiame ne tik formaliai perkelti direktyvą, bet ir realiai paskatinti tėčius priimti sprendimą 2 mėnesius praleisti su savo gimusiu vaiku. Tai rodo, kad tampa glaudesnis tėčio ir vaiko ryšys, lygiai taip pat šeiminis ryšys.
Esminis dalykas yra tas, kad šiuo projektu finansinės šeimų perspektyvos tikrai neblogėja. Jeigu mes pažiūrėtume bendrą krepšelį, kiek šeimos gauna iš dabar padarytų pasirinkimų, kai renkasi metus ar dvejus būti vaiko priežiūros atostogose, ar pasirinkimas būtų padaromas pagal naują šį mūsų svarstomą modelį, tai finansiškai šis modelis yra šeimoms palankesnis, jeigu abu tėvai renkasi naudotis 2 neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Man atrodo, taip pat yra svarbus aspektas, kad dabar kai kurioms šeimoms galbūt būdavo sudėtinga rinktis vienų metų atostogas, nes mažai yra priešmokyklinio ugdymo infrastruktūros, tai yra lopšelių-darželių, būtent todėl pasirinkimai dabar yra iki 18 mėnesių, yra daug didesnės galimybės tokiam vaikui rasti priešmokyklinio ugdymo paslaugas, arba 24 mėnesiai. Taigi laikotarpis tikrai netrumpėja ir šeimų pasirinkimai išlieka tokie patys.
Aišku, vien tik vaiko priežiūros atostogomis visų problemų neišspręsime, turi būti šeimoms ir tam tikros papildomos paslaugos, kurios turi būti išdiskutuotos, ne tik lopšelių-darželių ar priešmokyklinio ugdymo, bet ir kitos paslaugos, kurios yra reikalingos ir kurių mes bendru sutarimu ieškosime kitais projektais. Labai kviečiu, kolegos, pritarti. Manau, kad kompromisas, kurį priėmėme atsižvelgdami į gerbiamo L. Kukuraičio siūlymą, tikrai sprendžia dalį problemų ir vieningai galėtume pasakyti, kad tą žingsnį šiandien yra svarbu žengti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų pasisakyta. Kolegos, balsuojame dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-1439(2). Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 76, prieš nėra, susilaikė 23. Po svarstymo projektui pritarta.
Gerbiami kolegos, dar iš šio paketo liko penki projektai. Tai yra Ligos ir motinystės socialinio draudimo projektas Nr. XIVP-1440(2), Lygių galimybių įstatymo projektas Nr. XIVP-1441(2), Vadovybės apsaugos projektas Nr. XIVP-1442(2), Žvalgybos įstatymo projektas Nr. XIVP-1443(2) ir Teismų įstatymo projektas Nr. XIVP-1444(2), dėl jų siūlymų nėra. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu jiems pritarti? (Balsai salėje: „Taip!“) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taigi, kolegos, einame toliau pagal darbotvarkę, balsavimo etapas šį kartą baigėsi.
16.42 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 2023 metais minimų sukakčių, datų, įvykių ir asmenybių“ projektas Nr. XIVP-1714 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl 2023 metais minimų sukakčių, datų, įvykių ir asmenybių“ projektas Nr. XIVP-1714. Pateikimas. Pranešėja – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, pradėdama pristatyti du iš eilės einančius svarbius šios darbotvarkės, o gal ir visų metų dokumentus pirmiausia noriu padėkoti jums už tą supratimą, bendradarbiavimą ir siekį pagalvoti apie valstybės istoriją kaip valstybininkams, tiems, kurie vis dėlto nori įsigilinti į istoriją, nori žinoti, kas yra svarbu, kita vertus, atsirinkti, kas mums visiems svarbiausia. Noriu pasakyti, kad ši rezoliucija, o ir kitas dokumentas negimė ar vienos mano, ar mūsų komisijos iniciatyva, tai yra sutelktas visuomenininkų, istorikų, Švietimo ir mokslo komiteto, Laisvės kovų komisijos, drįstu pasakyti, ir Kultūros komitetui įsitraukus, man atrodo, visai geras rezultatas.
Matome, kad 2023 metai tikrai yra labai turtingi įvairių sukakčių, mes tikrai turime, ką papasakoti. Kita vertus, nusprendėme, kad tai, kas svarbiausia, ką mes norime įprasminti suteikdami metų nominacijas, paliekame mažesnės aprėpties, o visa tai, kas irgi labai svarbu tiek mūsų valstybės raidai, vertinant ir sukaktis, ir tai, kokios tos sukaktys turėjo reikšmę mūsų valstybingumui, sumanėme vis dėlto atkreipti dėmesį rezoliucijos formatu.
Čia mes matome, kad tikrai 2023 metais turėsime apie ką kalbėti visoje Lietuvoje. Kalbėsime apie tokias asmenybes kaip M. Petrauskas, bus minimos 150-osios gimimo metinės, kaip Šaulių sąjungos įkūrėjas V. Putvinskis-Pūtvis, jo 150-osios gimties metinės, knygnešė F. Bortkevičienė, tiek pat metų gimties. Svarbus, manau, yra ir žvalgės, ir politikės M. Kubiliūtės jubiliejus, valstybininko S. Daukanto 230 metų, poeto J. Baltrušaičio 150 metų. Manau, kad ne tik asmenybės, bet ir labai svarbūs įvykiai, kuriuos aš norėčiau išskirti.
Kitais metais minėsime tremčių 70-ąsias metines. Tai buvo vienos iš paskutinių tremčių, vykusių prieš tiek metų. Vilniaus geto likvidavimo 80-metis. Turėsime ypatingą renginį. Juo ypač domisi žemaičiai, bet aš manau, kad tai svarbu visai Lietuvai. S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą 90 metų. Mes matome, kad tas šimtmetis netoliese. Kai jau bus šimtmetis, tuomet galėsime kalbėti ir apie metų nominaciją. Matyt, dar svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kitais metais kalbėsime apie sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30-metį. Tai, be abejonės, svarbu dar ir matant visas šio laikmečio aplinkybes. Svarbu ir tai, kad kiti metai mūsų regionams svarbūs. Čia tiek Aukštaitija, mano mylima Aukštaitija, minės 700 metų vardo pagarsinimo jubiliejų. Kiek didesnį – 770 metų – Dzūkijos (Dainavos) vardo pirmojo paminėjimo jubiliejų. Kiti metai – šimtmetis nuo Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo.
Taigi matote, kiek daug įdomių, svarių, svarbių tiek regionų, tiek Lietuvos sukakčių. Labai prašau pritarimo šiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, gerbiama komisijos pirmininke, aš esu tarp tų 47 Seimo narių, kurie pasirašė šią rezoliuciją. Jaučiuosi patekęs į savotiškas pinkles. Ar jūs taip nesijaučiate, kad mes, patvirtindami jau dvejų, trejų metų atmintinų dienų minėjimus, dabar įvarėme save į kampą? Ar jūs taip nemanote?
Antras dalykas. Ar, jūsų nuomone, tikrai tos tarpžinybinės komisijos, į kurias mes dedame tokias viltis, padės išspręsti šias problemas? Ar vis dėlto nepakaktų Švietimo ir mokslo komiteto, jūsų vadovaujamos komisijos ir ministerijų, kurioms artimas tų metų įrašymas? Šiuo atveju į tarpžinybinę komisiją norima įtraukti kuo daugiau visuomenės, piliečių, organizacijų. Bet ir dabar jos tą daro, teikdamos tuos pasiūlymus. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkoju jums, Stasy, už klausimą ir dar kartelį už tai, kad palaikėte šią rezoliuciją, pritarėte jai. Man atrodo, kad tikrai nėra per anksti. 2023 metai gana arti įvyks. Kuo anksčiau mes pasirengsime, apžiūrėsime savo istoriją, kad ir prieš dvejus, trejus metus, tuo mes geriau pasirengsime, tas mūsų šventimas ir ta atminties raiška bus ir įdomesnė, ir apgalvota, labiau bus sutelktas dėmesys. Dabar, aišku, matyt, svarbaus dalyko nepasakiau. Ne tik pasakome, kas mums svarbu, bet raginame sudaryti, kaip jūs jau sakėte, tas tarpžinybines komisijas. Jose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų atstovai, ir savivaldybės, įvairiausios organizacijos ar visuomenininkai būtų įsitraukę ir galvotų, kaip tas šventes būtų galima švęsti. Man visai džiugu pasakyti, kalbant apie keletą iš jų, pavyzdžiui, apie Šaulių sąjungos įkūrėjo V. Putvinskio-Pūtvio metus. Mes kaip tik vakar buvome susirinkę su Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais, aišku, su broliais šauliais ir kitomis organizacijomis, kalbėjomės, ką galėtume padaryti. Sutarėme, kokia tai galėtų būti komisija, kokia tos komisijos aprėptis, jau pasidalinome tam tikromis idėjomis. Man atrodo, yra gerų pavyzdžių, pasižiūrėsime, kaip pasiseks. Bet jūs labai gerai pastebėjote, jeigu visus įvykius, asmenybes paverstume metais, tikrai būtų gana nominalu. Vis tiek Vyriausybė visiems metams skirti tiek daug lėšų negalėtų. Džiaugiuosi, kad mums pavyko išsigryninti tai, kas svarbiausia, ir tai aptarsime kitame nutarimo projekte. O rezoliucija mums pirmiausia leis nepamiršti, kas svarbu. Kita vertus, organizuotai į tai pažiūrėti. Juo labiau kad, jeigu žiūrėsime į 2024, 2025 metus, tai tam turėsime gerokai daugiau laiko. Aš manau, kad tada geriau atitiksime rezoliucijos formatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto prašyčiau laikytis Statuto nustatyto laiko: klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti, ar nereikėjo tai padaryti jau daug seniau?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Matyt, būtų nieko. Ačiū, Kęstuti, už klausimą. Būtų buvę nieko padaryti tai anksčiau, bet tiesiog mes ir tą tvarką ne per seniausiai esame patvirtinę, todėl manau, kad labiau pavyks su 2024 metais, o dar labiau su 2025 metais toks susiplanavimas ir ankstyvas žinojimas, ką vis dėlto minėsime ir švęsime tais metais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Manau, ir dabar nereikia to daryti, nes visada pinigų būdavo ir tuos metus visi minėdavome, ir daugiau žinių turėdavome, ir jaunimas augdavo tais metais, kai buvo minima. Automatiškai ir žinios ateina, tu žinai tą istoriją ir panašiai. Man labai svarbu dėl Dainavos metų. Vis dėlto mums, dzūkams, yra labai išskirtina, nes, anot profesoriaus E. Gudavičiaus, Karalius Mindaugas yra būtent iš Dainavos krašto, dabartine kalba galima pasakyti, kad jis yra dzūkas, mūsų Lietuvos Karalius Mindaugas. Kitais metais, 2023 metais, būtent sueis 770 metų, kai jis laiške pamini Dainavos pavadinimą, būtent tame laiške. Noriu paklausti, ar bus daug teisių suteikiama kaip ir žemaičiams, ar dzūkams bus tas pats, ar ne? Ačiū jums.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Robertai, už klausimą ir už tai, kad palaikote šią rezoliuciją pasirašydamas. Turėjome daug diskusijų apie tai. Man rodos, tikrai mums svarbaus regiono, Dzūkijos, vardo paminėjimo šventę mes kartu, pasitelkdami ir Kultūros ministeriją, ir kitas susijusias institucijas, organizacijas, inicijuosime, sutelksime ir paieškosime gerų programinių nuostatų, kurios nebūtų tiktai nominalios, bet būtų ir pasiekiančios visuomenę, kad apie tai išgirstų ne tik Dzūkija, bet ir visa Lietuva. Aš manau, kad sutelktai mes tai padarysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė… Dar V. Rakutis. Atsiprašau, čia diskutuoti. Visi paklausė, kurie norėjo paklausti. Dabar diskusijoje kalbės S. Tumėnas. Ruošiasi V. Rakutis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mieli Seimo nariai, kadangi šitą rezoliuciją pasirašiau, jai pritariu ir raginu jus pritarti, tai noriu pasisakyti. Šitą problemą, kuri jau yra savotiškai chroniška problema, reikia, matyt, kardinaliau spręsti ir greičiau spręsti, kaip sakė kolega Kęstutis. Įsitikinau, kad tai, kas šiandien čia vyksta ir koks rezoliucijos projektas yra pristatomas, mano nuomone, buvo užkoduota jau tada, kai Seime priėmėme sprendimą per metus skelbti dvejus, trejus atmintinus metus. Manau, kad tada tiesiog paskubėjome ir savotiškai įvarėme save į kampą. Apie tai kalbėjau iš tos garbios tribūnos ir tada, kai vyko šitų visų projektų pristatymas. Nes kaip surasti tuos kriterijus, kaip pasverti, atrinkti, išmatuoti, kas yra svarbu, kas yra svarbiau, kas yra svarbiausia, ir tai atlikti objektyviai, nieko nenuskriaudus ir nieko neįžeidus? Štai ir komisijos pirmininkė pasakė, kad 2023 metais yra 18 iniciatyvų, 18 asmenų ir organizacijų, kurios nori tų atmintinų metų, o reikia patvirtinti tik kelis. Paprastai rezoliucijos nesprendžia problemos, o tik atkreipia dėmesį į problemą.
Šioje rezoliucijoje pasiūlėme tarpžinybines komisijas sukakčių minėjimui, atminti, kad tie metai būtų minimi ir deramai finansuojami valstybės lygmeniu ir kad į programų rengimą būtų įtrauktos piliečių organizacijos. Bet, kita vertus, ir dabar tas yra. Nes kas mums neša į Seimą? Seimo nariai ir, aišku, visuomeninės organizacijos, atskiros iniciatyvos, tai yra tie patys žmonės, kuriuos mes įtrauksime į tas tarpžinybines komisijas. Kaip pasverti, ar reikia minėti žirgo metus, ar S. Daukanto 230-metį; ar M. Petrausko, ar F. Bortkevičienės; ar tremtinių ir politinių kalinių, ar JAV Kongreso Kersteno komiteto 70-metį? Pavyzdžių jau pasakiau, ko gero, užteks.
Aš manau, kad vis dėlto ateityje daugiau iniciatyvos reiktų perduoti ministerijoms ir išrikiuoti kelias grupes, kad vieni atmintini metai būtų skelbiami valstybės lygmeniu, kitus minėtų, kuruotų ministerijos, dar kitus – savivaldybės ir regionų tam tikros institucijos. Kviečiu pritarti šiai rezoliucijai, nes problemą reikia spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskutuoti V. Rakutį.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš mane kalbėjęs Stasys daug pasakė to, ką aš irgi norėjau paminėti. Mes darome tam tikrą reformą. Reforma buvo neišvengiama. Turėjome labai daug vienodų pavadinimų. Čia posėdžiuose tuos metus vis laimindavome. Seimo nariai, tokiu būdu palaikydami savo rinkėjus, žinoma, remdavo tokius dalykus ir pasiekėme tikrai kosminius skaičius.
Kaip gerai pasakė kolega E. Jovaiša, iš tikrųjų kartais yra kalta mūsų istorija. O gal jūs, Stasy, čia minėjote šitą faktą. Taip yra. Tiesiog ateina mūsų Lietuvos Respublikos visokių jubiliejų šimtmetis ir tada, žinoma, tų iniciatyvų atsiranda labai daug. Taigi reikėjo kažką daryti ir buvo sugalvota bandyti reitinguoti. Tačiau sistemos dar yra formavimosi stadija, todėl labai svarbu ne tik priimti rezoliuciją ir kam nors perleisti problemą, bet mums, Seimo nariams, yra didžiulė atsakomybė sužiūrėti, kad tas ir būtų padaryta.
Taigi dėl tų pasiūlymų, kurie atėjo ar per mūsų komisijos narius, ar per Seimo narius, reikia žiūrėti, kas iš tikrųjų darosi, ar tikrai tos komisijos veikia, ko trūksta, kad jos veiktų geriau, kad išliktų aiški priklausomybė, sakykime, kad tas klausimas būtų kažkieno, o ne niekieno. Todėl aš manau, kad mes turime labai rimtai išlaikyti kontrolę, mūsų komisija bendrai ir kiekvienas Seimo narys turi būti atsakingas už tą pasiūlymą asmeniškai, kad ta sistema veiktų.
Kodėl tai svarbu? Čia, girdėjau, kolegos nemažai kalba: ai, čia tie metai yra nesąmonė, trukdo dirbti. Klausykite, gerbiamieji, čia yra būdas mums kaip Seimui turėti kontaktą su mūsų žmonėmis, paremti kultūros žmones, kuriems nėra taip lengva, žinokite, ir tuos paminėjimus… ir pinigų gauti sudėtinga, ir tam tikrą statusą. Todėl labai svarbu išlaikyti tą įdirbį, kurį mes turėjome kaip Seimo nariai remdami labai svarbias kultūrines iniciatyvas. Palaikykime, kontroliuokime, kol sistema pradės veikti. Aš labai tikiuosi, kad mūsų komisijai pavyks šią reformą iki galo atlikti. Jeigu bus kokių problemų, tada vėl prašysime jūsų padėti jas išspręsti. Su geriausiomis viltimis judėkime reformos link. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kadangi prieš nėra, kaip ir galiu atsisakyti. Misija yra sunkoka, bet įmanoma išspręsti tas problemas.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Ažubalis – už. Dėl balsavimo motyvų.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, tikrai pasakysiu, kad Paulė ir jos komisija iš tikrųjų pasiūlė išeitį iš problemos, kuri mus kamavo daugelį metų, tai yra kai mes lenktyniaudavome vieni su kitais, kas greičiau paskelbs kokius metus. Kartais tie metai iš tikrųjų būdavo prasmingi, o kartais būdavo keisti, švelniai kalbant. Šiuo atveju, aš manau, yra labai gera pradžia. Manau, iš tikrųjų prioritetų daug, mūsų istorija turtinga, todėl tikrai sakau, kad bent šiuo etapu mes radome tinkamą sprendimą. Ačiū komisijos nariams. Viskas. Linkiu sėkmės.
Tik žiūriu į tą visą rezoliucijos sąrašą. Gerai, galvoju, o kur Brunono žudiko Zebedeno jubiliejus ir kur pats Brunonas? Nėra jų, na, bet čia tikriausiai kitą kartą. Dabar, ponai, linkiu visiems sėkmės kuriant tuos naujus kitus proginius metus. Aš manau, kad tai padės mūsų istorijos politikai ir istorijos atminčiai tapti tvarkingesnei ir nebūti tokiai plėšomai ir draskomai vėjo, kai kartais nežinome, kodėl mes tą minime, o kitko neminime. Aš manau, po truputį mes iš tikrųjų padarysime tvarką mūsų istorinės atminties baruose. Taigi aš už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl balsavimo motyvų K. Masiulis, bet nematau. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto pripažinkime, kad labai svarbios valstybei datos. Galbūt ne tokias svarbias įrašydami į vieną eilutę mes tikrai jas devalvuodavome. Šiuo atveju, manyčiau, tikrai geras sprendimas yra graduoti ir suskirstyti į lygmenis. Kai kurios galbūt labiau yra regiono lygio, tai irgi paminėjimas. Pavyzdžiui, praeitais metais minėjome E. Šimkūnaitės, bet vis tiek daugiau renginių buvo regione, nes ji ten žinoma, ten gimusi, ten augusi, ir keletas renginių buvo respublikinių.
Vis dėlto niekas nedraudžia iškelti renginius į respublikinį lygį iš regiono ir įtraukti daugiau žmonių. Bet, kaip ir minėjau, kai kurios šventės yra valstybei neprilyginamos. Todėl manau, kad įsitrauks ministerijos, savivaldybės. Aišku, reikės turbūt ir komisijai padirbėti su savo pasiūlymais, kad vis dėlto tas lygis atitiktų svarbą. Aišku, svarbiausia, kad svarbūs asmenys nebūtų užmiršti. Siūlau pritarti tai rezoliucijai.
PIRMININKAS. I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš taip pat, kaip ir mano kolegos, prieš tai kalbėję, siūlau balsuoti už nurodytą rezoliuciją. Pagaliau šia Seimo rezoliucija bus įvesta tvarka dėl visų atmintinų dienų, nebus tokio chaotiškumo. Pati Vyriausybė ir regionuose savivaldybės jau galės po truputį ruoštis minėjimams, kurie nurodyti šioje rezoliucijoje.
Man pačiai asmeniškai labai svarbu tremtinių ir politinių kalinių minėjimas. Dėl to minėjimo mes kartu su kolege D. Asanavičiūte esame irgi pateikusios nutarimo projektą. Pateikimą projektas perėjo, tai mes labai džiaugiamės, kad šioje rezoliucijoje minėjimas dėl tremties ir politinių kalinių bus įtrauktas į kitus metus. Raginu kolegas pritarti rezoliucijai ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi kalbėjo, kurie norėjo pasisakyti. Kolegos, balsuojame dėl rezoliucijos. Atsiprašau, balsuosime balsavimo metu. Jau labai norėjau greičiau užbaigti.
17.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. XIV-428 „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1713 (pateikimas)
Bet čia pat kitas nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIVP-1713. Pranešėja – P. Kuzmickienė. Kartu su ja dar 48 Seimo nariai. A. Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, gal reikėtų balsavimo laiką patikslinti, nes mes labai atsiliekame nuo grafiko. Arba tiesiog pagreitinti patį posėdžio vedimą.
PIRMININKAS. Tai va, norėjau pagreitinti, paskelbti balsavimą, bet prisiminiau, kad apsisprendėme kitaip. O šiaip tai mes dar šiek tiek atsiliekame, iš tiesų, bet aš tikiuosi… Viskas jūsų rankose. Kuo mažiau jūsų klausinės dėl aiškių klausimų ir pasisakinės, tuo greičiau mes baigsime. Ypač kai visi kalba dėl balsavimo motyvų už, o prieš nėra. Gal tada verta ir atsisakyti.
Taigi, prašome kolegę P. Kuzmickienę pristatyti.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, 2023 metus siūlome skelbti Lietuvos sostinės Vilniaus, Klaipėdos krašto ir Šventojo Juozapato metais. Tai yra mūsų bendro, tokio sutelkto darbo kartu su istorikais, su Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariais, su Švietimo ir mokslo komitetu… Kaip jau minėjau, Kultūros komitetui įsitraukiant pasiektas toks sutarimas, kad vis dėlto tie metai turėtų būti dedikuoti šiems svarbiems įvykiams ir asmenybei. Matyt, kad daugumai iš mūsų čia nereikia priminti, kodėl mums yra svarbi sostinė, kurios vardas buvo pirmą kartą paminėtas prieš 700 metų (bus sausio 25 dieną), kad ši sostinė per visą šį laikotarpį išliko mums, mūsų valstybingumui labai svarbi ir visada buvo orientuota į Europą.
Kitas labai svarbus prieš šimtmetį įvykęs laimėjimas, ne tiek daug tokių laimėjimų buvo aname šimtmetyje, tai yra Klaipėdoje 1923 metais įvykusio sukilimo pasekmė, atkovotas Klaipėdos kraštas. Tokiu būdu mes esame vis dėlto jūrinė valstybė ir turime tam tikrą vaidmenį turėdami Klaipėdą kaip uostamiestį, esame stipresni visame Baltijos arba stiprūs Baltijos regione.
Dar viena svarbi nominacija kitiems metams – šventasis Juozapatas. Tiksliau, jo vardas yra Ivanas Kuncevičius. Jis unitas, stiprinęs savo dvasinį kelią, pradėjęs jį Šventosios Trejybės bažnyčioje Vilniuje ir bazilijonų vienuolyne subrendęs kaip iškilus dvasininkas, tikrai prisidėjo prie to, kad bažnyčia, unitai turėtų tam tikrą vienybę. Čia mus labai gražiai sujungia būtent prieš 400 metų su Ukraina ir šiandien tą tokią vienybės dvasią mes matome iki šiol. Labai svarbu, kad tuo pat mums primena Graikų apeigų katalikų bažnyčios istorinę ištikimybę Europai.
Labai svarbu, jog tai yra treji metai, mes tą išsigryninome ir Vyriausybė tokiems trejiems metams, tinkamai sumąsčius programą, parengus ją tinkamą, numatytų reikiamą lėšų kiekį. Man atrodo, kad tais metais mes stipriai, aiškiai, gerai girdėtume ir Vilniaus sostinės vardą, ir Klaipėdos krašto vardą ir permąstytume, ką reiškia unitai, ką reiškia šventasis Juozapatas. Taip daugiau būtume istorijoje, bet sietume ją su dabartimi. Prašau pritarti šiam nutarimui. Tikrai labai dėkoju Seimo kolegoms, palaikantiems šį nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų nori klausti trys Seimo nariai. V. Rakutis klausia pirmasis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama komisijos pirmininke, tikrai džiaugiamės, kad šitie trys laimėjo šias sunkias varžybas, šie treji metai. Norėčiau tik atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų. Vilnius kaip Lietuvos sostinė yra svarbus miestas ne tik Lietuvos, bet taip pat Baltarusijos ir Ukrainos valstybėms. Čia labai svarbu išnaudoti šituos ryšius tarp Vilniaus, tos didžiosios valstybės sostinės, ir šitų valstybių.
Lygiai taip pat kaip ir Klaipėdos, nes Klaipėdos kraštas tai nėra tik Klaipėdos kraštas nuo 2023 metų, bet tai yra visa mažlietuvių kultūra, kuri iš tikrųjų atskiros nominacijos kažin ar gali tikėtis kitaip negu šitų metų atveju. Ir kai šis kraštas nusprendė jungtis prie Lietuvos, buvo išleistas Mažosios Lietuvos aktas. Tai iš tikrųjų yra dviejų kultūrų susijungimas. Žinote, kol su tuo nesusiduri iš arčiau, nesupranti, apie ką čia kalbama. Iš tikrųjų tai yra didžiulė kultūra, kuri ateina iš lietuviškosios Prūsijos dalies, ir tai šita dar nėra tapusi visiškai mūsų dalimi. Mes priimame K. Donelaitį, priimame kitus dalykus, o tai yra ir ekonominė, ir politinė, ir visokia istorija.
Na, o Šventojo Juozapato metai yra ypač svarbūs todėl, kad tai yra Unitų bažnyčia. Ir šiandien Rytų bažnyčia iš esmės išgyvena panašias problemas kaip ir tada, XVI–XVII amžiuje, kai Unitų bažnyčia sujungė skilusią Bažnyčią, XII amžiuje skilusią Katalikų Bažnyčią. Taigi yra labai geros nominacijos, bet labai svarbu išnaudoti šitą dalyką.
Mano klausimas yra labai paprastas. Ar jūs manote, kad trejų metų užtenka per metus, ar vis dėlto reikėtų truputį padidinti šitų nominacijų skaičių?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Žinote, man atrodo, svarbiausia orientuotis ne į skaičių, tokį trejetą. Jeigu yra svarbių valstybę arba Lietuvą garsinusių asmenybių, įvykių daugiau ir jeigu mes dėl to visi sutariame, man atrodo, kad viskas gerai, bet gali būti ir mažiau. Apie tai mes kalbėjome su istorikais ir apie 2024 metus, jie matė netgi mažesnį atmintinų metų skaičių. Man atrodo, kad mes galime sutarti, jog paprastai gali būti tiek, bet jeigu matome, kad itin turtingi metai, galime kalbėti ir apie daugiau. Betgi supraskime, kad mūsų valstybės lėšos yra ribotos, todėl apsisprendimas dėl svarbiausių dalykų padės geriausiai išleisti tas lėšas istorinei atminčiai.
PIRMININKAS. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Miela kolege, pats pasirašiau šitą rezoliuciją. Džiaugiuosi, kad skiriame dėmesį mūsų istorijai, kultūrai. Aš tik vieną techninį klausimą. Čia buvo – pakeisti dar 2021 metų Seimo nutarimą. Ar tai buvo dėl to, kad reikėjo pridėti tas istorines datas, ar čia koks piniginis klausimas? Ir dar čia labai trūksta Trakų. Trakams šiais metais 700 metų. Jeigu dar Trakai atsirastų, tai būtų visai gražu.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Kęstuti, už klausimą. Tiesiog buvo surastas sprendimas. Kadangi dėl Klaipėdos krašto metų buvo apsispręsta 2021 metais, o norėjome, kad viename nutarimo projekte būtų visa tai, kas svarbiausia 2023-iaisiais, tai tokį sprendimą ir pasiūlė Teisės departamento vadovybė, ir pabandėme išpildyti. Man atrodo, kad čia visai geras formatas. O Trakai? Trakai labai svarbūs. Linkiu labai gražiai švęsti ir minėti tą 700 metų jubiliejų, nepamiršti pirmiausia Trakuose.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kęstuti, tu neliūdėk, jeigu Trakai negaus, tai, tikėkimės, Trakai gali po Dainavos vėliava būti ir švęsti, nes Trakai įeina į Dainavos kraštą pagal žemėlapį. Aš sutikčiau su gerbiamuoju V. Rakučiu, kuris suabejojo, kad gal vis dėlto reikėtų didinti tą datų, metų minėjimo skaičių ir panašiai. Minėjote, kad lėšos yra ribotos, bet aš noriu dar kartą pakartoti, kad tos lėšos niekada nebuvo ribotos, tiesiog Seimas pats priima sprendimą švęsti tuos metus ar nešvęsti, tai pagal tai.
Dabar tie treji metai, kurie ministerijos jau yra pašventinti, kuriuos pristatėte, tikrai, manau, jau bus. Tai prie tų 18 datų, kurias pristatėte praeitu klausimu, atsiranda dar trys, iš viso išeina 21. Ar tos 18 neišnyks, kai dabar šitos trys bus patvirtintos kitais metais švęsti? Ir kas tuos 18 tvarkys?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerai, dėkoju, Robertai. Man atrodo, mes lyg ir aptarėme, bet aš galėčiau dar pakartoti, kad sutarėme dėl tų trejų metų, jiems ir suteikėme metų nominaciją ir dedikuosime tuos metus. Tai būtų trys mums svarbiausi dalykai, įvykiai ir asmenybės. Tai, kas iš tikrųjų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, ir pasaulyje garsina mūsų valstybę. Čia vienas iš pagrindinių kriterijų buvo atsirenkant. Sakiau, diskusijos buvo karštos, bet ganėtinai vieningai apsispręsta.
Dabar dėl tų kitų 18 rezoliucijoje paminėtų dalykų. Man atrodo, kad čia mūsų visų iniciatyva yra ne tik paminėti kokiame nors dokumente, bet prisidėti prie tos iniciatyvos, sutelkti tuo besirūpinančias organizacijas, grupes ir institucijas. Tai savo pavyzdžiu rodau kalbėdama ir apie V. Putvinskio-Pūtvio asmenybę, ir apie kitas.
Kviečiu ir jus taip pat imtis lyderystės, telkti ir ieškoti būdų, kaip paminėti. Apskritai kalbant, metų nominacija savaime dalykų neišsprendžia. Man atrodo, dėl to sutarėme. Reikia ir darbo įdėti, reikia ir lėšų. Sutarėme, kad 2023 metais minime tris svarbius dalykus, pažiūrėkime, kaip mums pasiseks, nebijokime pamatyti tą rezultatą, bet ir padirbėti dėl to. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo klausti. Dėl balsavimo motyvų yra užsirašę du kolegos: L. Girskienė, S. Tumėnas. Ar tikrai norite kalbėti? L. Girskienė. Ar?..
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai siūlau palaikyti pateiktą projektą ir nepamiršti Vyriausybei skirti lėšų šiems visiems renginiams įgyvendinti ir panašiai. Tikrai dėkoju už iniciatyvą ir kviečiu visus pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi nėra prieštaravimų, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru susitarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Galime pritarti? Jūs dėl komitetų, komisijų? S. Tumėnas – per šoninį.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad projekte įrašyta, kad Vyriausybė turi jau patvirtinti programą iki šių metų liepos 1 dienos. Aš nežinau, ar tai įmanoma, nes dažniausiai nesuspėja. O dabar lygiai mėnuo liko. Tą datą siūlyčiau pakoreguoti.
PIRMININKAS. Viskas priklausys nuo komisijų ir komitetų, kolegos. Jeigu norite greičiau, jeigu apsvarstys ir papildoma komisija, ir komitetas, manau, viskas yra įmanoma. Pritariame dėl komisijos ir svarstymo datos, ji gali būti ir ankstėlesnė. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
17.18 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1700 (pateikimas)
Kitas projektas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1700. Pranešėja – A. Gedvilienė. Pateikimas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiuo metu komitetai svarsto, kai kurie papildomi jau apsvarstė Vyriausybės parengtą proveržio paketą, juo siekiama paskatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabą dėl vieno iš paketo projektų – dėl Elektros energetikos įstatymo projekto (dėl kai kurių nuostatų įsigaliojimo). Atsižvelgdami į šią pastabą mes su kolegomis iš Aplinkos apsaugos komiteto J. Urbanavičiumi ir K. Adomaičiu parengėme ir teikiame šį įstatymo projektą. Juo siekiama, kad Elektros energetikos įstatymo projekte numatyti 31 straipsnio 2 dalies pakeitimai, detalizuojantys Perdavimo sistemos operatoriaus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo turinį, išliktų ir po 2023 m. sausio 1 d. Todėl turi būti atliktas Elektros energetikos įstatymo pirminio projekto 20 straipsnio pakeitimas. Tai yra nedidelis pakeitimas, ištaisomi juridinės technikos netikslumai, tačiau Teisės departamentas nurodo, kad vien komiteto pakeitimu jo sutvarkyti negalima, todėl mes parengėme šį projektą. Dėl naujo projekto teisininkai pastabų neturi, tad prašau jūsų pritarti po pateikimo. Galėtume įrašyti šį įstatymą į paketą ir svarstytume jau dabar visus septynis projektus kartu. Planuojame visą paketą svarstyti jau kitą savaitę, todėl prašau, jei įmanoma, neskirti papildomų komitetų, vis dėlto pasiūlymas yra tikrai redakcinio pobūdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kadangi niekas nenori jūsų klausti, taip pat kalbėti dėl balsavimo motyvų… A. Skardžius vis dėlto nori kalbėti. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Taip. Atsisakiau klausti, bet noriu pakalbėti už. Nėra visai čia toks techninis dalykas, vis dėlto perdavimo tinklo operatoriui suteikiama teisė atjungti gamintojus, jeigu jie viršija būtent jiems skirtą galią. Yra vėjo parkai, vėjo parkų teritorijose galima vystyti ir kitą atsinaujinančią energetiką, pavyzdžiui, saulės, arba atvirkščiai. Štai ta jiems skirta galia, turima savo leidime, bus ne tik paties operatoriaus reikalas, kad nebūtų perkraunami paties gamintojo tinklai, bet ir operatorių suteikiama teisė. Tai reikėtų kuo greičiau padaryti, reikia pabaigti tą teisinį reglamentavimą, suteikiantį teisę vystyti atsinaujinančią energetiką, nes labai trūksta laisvo tinklo, perdavimo tinklo. Tai reikia ypatingos skubos tvarka. Pritariu gerbiamai komiteto pirmininkei, kad reikia labai greitai padaryti, dar pavasario sesijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių kalbėti. Galime dėl visų tų aplinkybių pritarti projektui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Komiteto pirmininkė minėjo, kad svarstys kartu su kitais projektais gal jau ir kitą savaitę, tai panašiu metu ir bus svarstymo stadija Seime. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.23 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1702 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1702. Pateikimas. Pranešėjas – M. Skritulskas.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu iš esmės yra siūlomi trys dalykai. Numatyti galimybę rengti susirinkimus nuotoliniu arba mišriu būdu. Šis būdas, pastaraisiais metais mes įsitikinome, yra iš tikrųjų efektyvus. Kitas pakeitimas, kad būtų galima atšaukti pirmininką ir valdybos narius paprasta dauguma, o ne dviem trečdaliais, kaip dabar įstatyme yra numatyta. Trečias dalykas, kad būtų galimybė savininkui kreiptis į teismą dėl ataskaitinio susirinkimo sušaukimo. Tokia teisė įstatyme kol kas nėra numatyta. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Noriu paklausti jūsų. Kiek žinau, niekada nesidomėjote daugiabučių namų administravimo sritimi, iš kur kilo tokia iniciatyva? Aš jūsų pirmą pasiūlymą dėl nuotolinių posėdžių kaip ir palaikyčiau, tačiau du kitus punktus galima ir dabar be problemų įgyvendinti.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Bendraujant su rinkėjais šios pastabos buvo išsakytos iš jų patirties. Tai ypač aktualu būtų tuose miestuose, kuriuose yra antrinis būstas, pirmiausia kurortuose, kur sunkiai susirenkama į susirinkimus. Kita vertus, tai būtų naudinga įtvirtinti visuose miestuose, žinoma. Tai tiek. Ar dar ką nors?
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų sveikinu su šiuo projektu, nes, kaip sakome, technologijos eina į priekį. Sušaukti susirinkimus, organizuoti, spręsti problemas, kai yra namų bendrijos, yra sudėtinga. Tik mano vienas klausimas yra dėl protokolų rašymo.
Pasirašytinai, yra numatyta, kad pasirašytinai bus įtraukti į protokolą. O kaip jūs fiksuosite, kad šitie žmonės, gyventojai, kurie buvo prisijungę nuotoliniu būdu, kaip tokiu atveju bus šitų asmenų fiksavimas protokole ir taip toliau? Dėl dalyvaujančiųjų skaičiaus. Labai svarbu užfiksuoti dalyvaujančiųjų skaičių. Kaip vyks fiksavimas? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad dar turėtų būti detalizuojama poįstatyminiais teisės aktais. Taisyklės tokios yra ir dabar patvirtintos, jeigu neklystu, aplinkos ministro įsakymu. Galbūt tose taisyklėse turėtų būti numatyta, kad yra daromas garso ir vaizdo įrašas ir kurį laiką jis saugomas. Aš manau, kad šiuos dalykus galima sutvarkyti poįstatyminiais teisės aktais.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Dėl susirinkimų, gerbiamas kolega, tikrai pritariu. Iš tikrųjų yra naujų priemonių, aktyvesnis dalyvavimas, nes visada būna problemų sukviesti bendriją.
Tačiau dėl bendrijų pirmininkų nušalinimo. Iš tikrųjų būna karštų momentų, kuomet žmonės dėl kažko supyksta, ar tas netinka, ar tas netinka. Labai lengva valia gali atleisti, o po to nebus ką paskirti. Šiuo atveju gali būti tam tikrų problemų, nes bendrijos pirmininko vieta nėra auksinė, iš tikrųjų dažnai reikia žmonių prašyti, kad ją užimtų. Savaime suprantama, kai yra kokios nors didelės bendrijos, tai galbūt viskas gerai, bet nėra tai auksinė vieta, turi visiems taikyti. Ar nesukels šita sąlyga tam tikro sąmyšio, kuomet nušalins, paskui vėl kas nors? Daug konfliktų gali būti.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jeigu sąmyšio nėra Seime, kur Seimo Pirmininkas renkamas paprastąja dauguma, aš manau, kad ir bendrijose sąmyšio nebus. Visos institucijos dažniausiai savo vadovus renka paprastąja dauguma ir aš nemanau, kad reikėtų daryti išimtį savininkų bendrijų susirinkimuose.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Panašus klausimas. Yra visokių piliečių toje bendrijoje, jie nenori patys dalyvauti, nenori mokėti ir panašiai. Gali atsirasti tokių piliečių, kurie gali kreiptis ir į teismą būdami nepatenkinti. Aš nežinau, ar čia būtų galimi kokie nors saugikliai?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Nevisiškai supratau klausimą, kolega, gal galite patikslinti. (Balsas salėje) Dėl kreipimosi į teismą. Reikėtų pažymėti, kad panašiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Asociacijų įstatyme ir kituose panašiuose įstatymuose, yra numatyta galimybė, kad jos nariai gali kreiptis į teismą. Deja, šiame įstatyme tokios galimybės nėra. Aš manyčiau, logiška, kad jeigu pirmininkas piktnaudžiaudamas savo padėtimi nešauktų ataskaitinio susirinkimo, kuris yra įstatyme numatytas, tokiu atveju suteiktume galimybę atskiram nariui kreiptis į teismą ir jis jau įpareigotų įsakmiai sušaukti susirinkimą. Manau, tai yra logiška.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi Seimo nariai, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų yra vien tik už. A. Petrošius. Norite kalbėti?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš tiesų tai yra sveikintina iniciatyva ir lankstumo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams reikia šiek tiek suteikti tiek dėl valdymo organų atšaukimo, nes pusė, matyt, yra pakankamas skaičius, tiek dėl dalyvavimo nuotoliniu būdu. Manau, kad dalyvavimas posėdžiuose nuotoliniu būdu yra viena geriausių pamokų, kurias galėjome išmokti per pandemiją. Žinant, kad išties sudėtinga surinkti gyventojus į susirinkimus, turint galvoje, kad yra tikrai nemažai nuomojamo būsto, yra žmonių, kurie gyvena užsienyje, turi būstus, bet sprendimus yra suinteresuoti priimti, manau, tai įgalintų savininkus labiau dalyvauti ir įsitraukti į savo turto valdymą, priimti sprendimus, o tai palengvintų dalią visam namui, dėl kurio klausimai būtų sprendžiami. Kviečiu šiandien kolegas palaikyti ir sutvarkyti šitą procesą iki galo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, ar galime bendru sutarimu pritarti projektui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo laiko? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.30 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1711 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Miškų įstatymo 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1711 (prie projekto Nr. XIVP-639). Pranešėjas – V. Pranckietis. Pateikimo stadija.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Miškų įstatymo pataisą teikiame tik dėl to, kad Vyriausybė pritarė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymui, ir tam, kad būtų suderintas Miškų įstatymas, kuriuo kompensuojamas turtas, turėtas kitoje vietoje. Taigi to projekto prireikė tik tam, kad Miškų įstatymas buvo galiojantis iki 2020 metų, ir dabar jo tiesiog yra tokia pakabinta situacija, kad lyg ir galioja, lyg ir ne. O pagal jį turėtų grįžti atgal į urėdiją tie miškai, kurie buvo skirti kompensuoti už nekilnojamąjį turtą.
Tai labai paprastas techninis siūlymas: vietoj 2020 metų galiojimo datą pratęsti iki 2024 metų, taip suteikiant gyventojams teisę pagal jau minėtą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kad būtų galimybė pusę metų pasirinkti miško sklypą, o urėdija dar turėtų virš mėnesio po pasirinkimo tuos sklypus suformuoti, atiduoti ir po to jau grįžtų visi nepanaudoti miškai suteikiant urėdijos miškų statusą. Siūlau tą projektą…
Tas projektas reikalingas tam, kad galėtų eiti kitas projektas ir kad taip pat nebūtų skubama, kaip siūlė A. Gedvilienė, kad neįsiveltume į dideles procedūras. Tai skirti vieną komitetą ir jis galėtų būti, mūsų komiteto jis parengtas, yra visų komiteto narių parašai dėl šito projekto, tai būtų vieno komiteto sprendimas dėl datos pakeitimo ir taip mes pasivytume kitą įstatymą, tai yra Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš ne tiek klausti, kiek padėkoti Kaimo reikalų komitetui, kuris užpildė tą spragą ir šį lydimąjį teisės aktą siūlo. Labai operatyviai sureagavo ir siūlo mums šiandien patvirtinti pateikimą. Prašyčiau tai padaryti, kad eitų visas paketas, kalbant apie piliečių nuosavybę ir turėtą žemę miestuose, galimybė kaip kompensacinę priemonę pasirinkti miško sklypą. Tai yra labai svarbu, nes numatyta data iki šių metų pabaigos. Kuo ilgiau Seime trunka svarstymai, be abejo, tuo mažiau laiko apsispręsti šeimoms, kurios dabar paveldėjo, ir ne viena šeima, pretendentų yra daug daugiau, pasirinkti sklypą.
Aš tik noriu paklausti pirmininko, kaip jis vertina ir kitus pasiūlymus ir kaip galėtume greičiau ir efektyviai, teisingai baigti restitucijos procesą Lietuvoje?
V. PRANCKIETIS (LSF). Tai yra tęstinė problema. Restitucija yra neišspręsta iki galo, ji labiau aktuali Vilniaus regione. Kiti projektai kol kas nesvarstyti papildomame komitete. Kol jie ten nesvarstyti, būtų neetiška pagrindiniam komitetui imtis tų pareigų. Bet aš manau ir siūlau, kad mes šiandien sutarkime dėl jau parengtų projektų, dėl jų tęstinumo ir greito įgyvendinimo taip, kaip rekomendavo Vyriausybė. Dėl kitų projektų ir Vyriausybės išvada buvo neigiama. Dėl šio projekto teigiama, bet būtent šio įstatymo parengimo iniciatyva ir buvo Vyriausybės. Mes čia jokių nuopelnų, tik techninį darbą padarėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Žinote, Miškų įstatymo pataisos ėjo anksčiau, tai nejaugi mes… Lyg ir 2020 metais turėjo būti baigta, viskas turėjo būti. Tai dabar dveji metai – tas tarpas, taip niekas ir neveikia. Taip reikia suprasti. Tai ką, per tuos dvejus metus mes nieko net nežinojome, kad negalime grąžinti, sakysime, ar mišku, ar kaip. Tai kiek dar turime tokių objektų ir kiek turėsime to laisvo miško, kuris bus valdiškas miškas, kuris paskui… grąžinsime savininkams ir taip toliau. Gal žinote bent apytiksliai tuos skaičius?
V. PRANCKIETIS (LSF). Patikslinkite, bet man atrodo, keli šimtai tūkstančių hektarų. Ne, ne, ne apie tai klausė. Kiek miškų yra rezervuota nuosavybei atkurti. Tai yra keli šimtai tūkstančių hektarų, bet tai nereiškia, kad jie nėra šioje valstybėje, vis tiek Lietuvoje, ir niekur jie nedings.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Irgi dėkodamas prisimenu vieną istorinį faktą. 2006 metais Ministru Pirmininku tapo G. Kirkilas ir jis sakė, kad per jo buvimą premjero poste bus baigtas restitucijos procesas. Praėjo bemaž 15 metų, mes tęsiame. Tikrai gera jūsų idėja. Gal paspartinsime. Bet ar jūs tikrai į ponios L. Nagienės klausimą atsakydamas negalėtumėte pasakyti, ar turite duomenų, kiek yra tų asmenų, kurie dar turi teisę į išlikusio nekilnojamojo… neišlikusio nekilnojamojo turto kompensacijas vienu ar kitu būdu?
V. PRANCKIETIS (LSF). Jau yra gal tik šimtais. Tai yra nedideli žmonių skaičiai, bet… 3 tūkst. Galbūt iki tiek žmonių Lietuvoje. Tai yra tikrai nedaug. Taip, jūs teisus dėl to, kad visų spalvų vyriausybės jau suspėjo padalyvauti tame restitucijos projekte ir visos įsirašydavo į programą. Duok Dieve, kad šiai Vyriausybei pavyktų pabaigti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti projektui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Kaimo reikalų komitetas. Komiteto pirmininkas siūlė daugiau kitų nesiūlyti, nors čia parašytas Aplinkos apsaugos komitetas. Noriu paklausti A. Gedvilienės. Nebūtina, ar ne? Siūlomas tik vienas pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Galime pritarti dėl komitetų ir siūlomos datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.38 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1662, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1663 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1662. Jis nėra įrašytas į pavasario sesijos programą, tai mes pritariame jo įrašymui ir kviečiame pateikimo stadijoje… Ir lydimasis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1663. Taip pat neįrašytas. Mes fiksuojame, kad įrašome. Kviečiame pateikimo stadijoje pristatyti V. Baką.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiais dviem įstatymų projektais yra siekiama sustiprinti Seimo kontrolierių, Seimo steigiamų ir jam atskaitingų kontrolės institucijų veiklą ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Iš tiesų tai padaryti labai svarbu, ypač dabar, kai mes turime net kelias krizes, kurias sukėlė tiek kovido pandemijos krizė, tiek migrantų vadinamoji krizė, tiek Rusijos karas Ukrainoje.
Matyt, sutiksite, kad visais laikais visose valstybėse krizių, nepaprastųjų padėčių ir karo padėčių atveju nukentėdavo žmogaus teisės. O mūsų, tai yra Seimo, užduotis – užtikrinti kur kas efektyvesnį ir kur kas aktyvesnį parlamentinės kontrolės mechanizmą, ypač krizių atveju. Ir tame mechanizme pagal mūsų Konstituciją viena svarbiausių grandžių yra žmogaus teisių darbotvarkė ir žmogaus teisių užtikrinimą vykdančios Seimo kontrolės įstaigos, kurias mes steigiame pagal Konstitucijos 73 straipsnį.
Mielieji kolegos, prisiminkite, kai kovido pandemijos laikotarpiu buvo stipriai apribotos žmogaus teisės. Jeigu mes abejojame tokiais ribojimais arba visuomenė tuo abejoja, mes neturime nieko kito kaip tik kreiptis į Seimo paskirtą ombudsmeną ir prašyti įvertinti, patarti ir prašyti pagalbos. Taigi šie projektai yra būtent apie tai ir jie apima ne pavienes įstaigas, jie apima visus Seimo skiriamus ombudsmenus. Problema, kurią sprendžiame, be abejo, yra šių institucijų darbuotojų darbo apmokėjimas.
Na, sutikite, sunku paaiškinti situaciją, kai kontroliuojančių institucijų darbuotojų tarnybos sąlygos yra gerokai prastesnės nei kontroliuojamų institucijų. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojų, valstybės įstaigų vadovų, kurių iš esmės veiklą kartais tiria ombudsmenai, šiuo metu galiojančiuose įstatymuose atlyginimų koeficientai yra tokie. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus koeficientas 18,35, policijos generalinio komisaro, Kalėjimų departamento direktoriaus 18,5 ir taip toliau, Valstybės saugumo departamento. O Seimo kontrolieriaus, ombudsmeno atlyginimas prilygsta šių institucijų padalinio, pavyzdžiui, skyriaus vadovo darbo užmokesčiui. Tai nėra normalu, nes iš Seimo ombudsmenų mes tikimės kokybės, mes formuojame jiems lūkesčius, kad jų išvados bus profesionalios, pagrįstos ir vertingos mums, taip pat ir mums priimant sprendimus, taip pat žmonėms, kurie ieško pagalbos dėl institucijų biurokratizmo ir tikisi aukštos kvalifikacijos ir dėmesio žmogaus teisių problemoms.
Jeigu apibendrinčiau įstatymo projekto patį tikslą, tai juo yra siekiama sustiprinti žmogaus teises užtikrinančias, pažeidimus analizuojančias institucijas ir bent jau prilyginti Seimo ombudsmeno darbo užmokestį su tų institucijų, kurių veiklą jis iš esmės tiria. Taigi atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia T. Tomilinas. Atsisako klausti. J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Taip pat atsisako klausti. Kolega, nebėra norinčių jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šis projektas yra mūsų Seimo reputacijos, Seimo garbės projektas. Kontrolieriai yra mūsų realus įrankis kontroliuoti vykdomąją valdžią ne žodžiais, o realiais darbais. Krizių, nepaprastųjų padėčių situacijoje vykdomoji valdžia natūraliai gauna daugiau įgaliojimų ir todėl visiškai adekvati parlamento reakcija yra stiprinti savo įrankius, numatytus Konstitucijoje, įstatymuose, kaip tą valdžią būtų galima kontroliuoti. Žmogaus teisės nukenčia pirmos, kai atsiranda įvairios krizinės, ekstremalios situacijos. Aš esu girdėjęs ir premjerės pasisakymą šiuo klausimu, kad iš principo šį klausimą reikia svarstyti, reikia spręsti, todėl tikiuosi, kad dauguma ir, žinoma, opozicija pritars šiam labai reikalingam Lietuvai įstatymo projektui tam, kad mes sustiprintume parlamentinę žmogaus teisių kontrolę Lietuvoje. Visos tos S. Cichanouskajos kalbos, visos mūsų deklaracijos dėl žmogaus teisių gynimo Ukrainoje ir visame pasaulyje turi atsispindėti ir mūsų vidaus politikoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl balsavimo motyvų už Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tikrai balsuosiu už šitą projektą, nes iškeltos problemos yra teisingos. Bet vis dėlto dar kartą noriu atkreipti dėmesį į tą patį, ką jau kalbėjau Biudžeto įstatymo priėmimo metu, kad štai kalbėdamas ir pristatydamas projektą kolega V. Bakas minėjo kai kurias institucijas, kurių veiklą prižiūri kontrolieriai, ir tų institucijų darbo užmokesčio laiptelius. Bet jūs puikiai žinote, kad visiškai neseniai Seimas pritarė pasiūlymams keisti tuos įstatymus, nes, palyginus su kitomis institucijomis, tie darbo užmokesčiai nebūtinai yra tinkamai sukalibruoti.
Mes čia turime vieną didelę problemą apskritai nesisteminio požiūrio, kada ištraukiame kokią nors vieną grupę iš konteksto, jos situaciją išsprendžiame ir paskui kitos grupės atsiranda tokioje nelabai palyginamoje padėtyje. Todėl aš pritarsiu šitam įstatymo projektui, raginu ir kolegas pritarti, tačiau taip pat prašau kreiptis į Vyriausybę išvados. Vyriausybė pateiks birželio mėnesį, ką jau yra žadėjusi Seimui, visų institucijų ir visų pareigūnų darbo užmokesčio kompleksinę peržiūrą. Galbūt tai bus taip, kaip siūlo kolegos, galbūt panašiai, bet bent jau bus kontekstas ir mes nebeįsivelsime į tą atskirų sprendimų ir atskirų detalių lopymo žaidimą, kai belopydami vieną detalę sukuriame problemą kurioje nors kitoje vietoje.
Iš principo problema yra iškelta teisingai. Siūlau palaikyti, nes tą problemą reikia spręsti, tačiau kartu ją siūlau spręsti kompleksiškai. Ir tikrai tuos pasiūlymus Vyriausybė pateiks. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių kalbėti. Nors buvo pasisakymai, kad balsuos už, ar reikia balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nori kolegos. (Šurmulys salėje) Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Vis dėlto prašo balsuoti. Balsuojame, kolegos.
Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto bei Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 89, balsavo 88: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo projektams pritarta.
Buvo siūloma prašyti Vyriausybės išvados. Kadangi tikrai ir Statuto numatytas atvejis, tai prašome Vyriausybės išvados. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių… Atsiprašau. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Abu projektus siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Per šoninį mikrofoną – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš norėjau… Ar girdite? Aš norėjau padėkoti, gerbiami kolegos, taip pat premjerei už palaikymą. Aš vis dėlto kviesčiau greičiau apsispręsti dėl šio klausimo, nes jis yra sisteminis. Valstybės tarnybos atžvilgiu galbūt nėra sisteminis, bet žmogaus teisių užtikrinimo, ką mes akcentuojame ir šita Vyriausybė, tai yra sisteminis klausimas, kai ta grandis, kuri turėtų saugoti, paliekama tokia nuvertinta ir neįgalinta. Mano siūlymas tiesiog greičiau apsvarstyti Vyriausybėje tą klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dar kartą aš pakartosiu: mes tikimės pasiūlymus pateikti birželio mėnesį. Įvyks Seime pateikimas, registruokite pasiūlymus, jeigu jums atrodys, kad Vyriausybės požiūris jums yra netinkamas, bet vis tiek tai yra fragmentinis dalykas, išimant iš bendro pareigūnų konteksto. Man atrodo, mes čia galime nusivynioti į labai labai daug labai panašių diskusijų, nes mes tų problemų, kai tarsi priežiūrą vykdantys ar aukštesnes pagal kažkokį konvencinį supratimą pareigas einantys pareigūnai uždirba mažiau nei jų pavaldiniai, tikrai viešajame administravime turime daug. Birželio mėnesį Vyriausybė pateiks projektus Seimui. Manau, kad tai yra labai geras kalendorius ir visa tai tiesiog natūraliai sutaps. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratau, kad iš tikrųjų bus anksčiau, Vyriausybė išvadas ruošiasi pateikti kartu su projektu. Taigi ar galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.49 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 2023 metais minimų sukakčių, datų, įvykių ir asmenybių“ projektas Nr. XIVP-1714 (priėmimo tęsinys)
Kolegos, liko mums dar vienas paskutinis balsavimas dėl Seimo rezoliucijos „Dėl 2023 metais minimų sukakčių, datų, įvykių ir asmenybių“ projekto Nr. XIVP-1714. Priėmimas. Pateikimas ir svarstymas jau praėjo ir jau diskutavome. Priėmimas. Balsuojame. Kolegos, mes balsuojame, ar priimti rezoliuciją be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Rezoliucija priimta. (Gongas)
Kolegos, tai buvo paskutinis šios dienos balsavimas. Ačiū visiems už darbą vakariniame gegužės 24 dienos (antradienio) posėdyje. (Balsai salėje) Kolegos, ką tik balsavome ir registravomės. Ačiū visiems. Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.