LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris galioja iki šiol, buvo priimtas 2013 m. gruodžio 19 d. Įstatymo priėmimas buvo svarbus žingsnis reglamentuojant nevyriausybinių organizacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitas nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias nevyriausybinių organizacijų plėtrą, tačiau Įstatymu nustatytas galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus, todėl teikiamas Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas:
- atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas), kuriame numatyta, kad programų ir fondų finansavimą iš valstybės biudžeto reglamentuojančiuose įstatymuose negali būti nustatytas konkretus jiems skiriamas valstybės biudžeto lėšų dydis ir per biudžetinius metus nepanaudotos valstybės biudžeto pajamas sudarančios lėšos negali būti negrąžinamos į valstybės biudžetą. Nustatyta, kad Įstatyme įtvirtintas su Nevyriausybinių organizacijų fondo administravimu ir finansavimo tvarka susijęs reglamentavimas yra tikslintinas;
- nes Įstatyme apibrėžta viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoka nėra išsami, esamas apibrėžimas nėra pakankamas identifikuojant viešosios naudos nevyriausybinę organizaciją. Atsižvelgiant į būtinybę tikslinti teisinį reguliavimą ir į būtinybę Įstatymo lygmeniu nustatyti aiškius reikalavimus viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai, kuriais vadovaujantis nevyriausybinė organizacija būtų pripažinta viešosios naudos, viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoka ir reglamentavimas turi būti tikslintini;
- nes, stebint Įstatymo įgyvendinimą praktikoje, nustatyta, kad tiek Nevyriausybinių organizacijų taryba, tiek savivaldybių nevyriausybinės organizacijos tarybos veikia žymiai efektyviau, kai pirmininku renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Praktikoje pastebėtas ilgesnis pirmininko kadencijos poreikis, kadangi taip būtų labiau užtikrinamas darbų tęstinumas ir įgyvendinamumas. Be kita ko, dėl sąlyginai nedidelio aktyvių nevyriausybinių organizacijų skaičiaus regionuose, kyla kliūčių organizuoti savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų darbą tik vienų metų kadencijai ir sudėtinga kasmet organizuoti pirmininko rinkimus.
Teikiamo Įstatymo projekto tikslas – patikslinti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoką, nustatyti reikalavimus viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai, patikslinti Nevyriausybinių organizacijų fondo biudžeto nustatymo principą, tikslinti Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybės nevyriausybinės organizacijos tarybos pirmininkų ir jų pavaduotojų kadencijos trukmę ir rinkimo tvarką.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėja Justina Lukaševičiūtė (tel. +370 658 60355, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Milda Saudargė (tel. +370 658 60494, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytas viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas (tai yra nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei), tačiau jis nėra išsamus ir nepakankamas viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos požymiams nustatyti, kadangi nėra nustatytų reikalavimų, kokia veikla ir kokia veiklos apimtimi organizacijos vykdoma veikla galėtų būti laikoma kaip teikianti naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei.
Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad asignavimų valdytojai, skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas, o nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pažymime, kad Įstatyme apibrėžta viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoka nėra pakankama siekiant nustatyti viešosios naudos nevyriausybinę organizaciją, todėl svarbu nustatyti aiškius viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kt.) ir į tai, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas), svarbu, kad reikalavimai viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai būtų nustatyti ne tik poįstatyminiuose teisės aktuose, bet ir Įstatyme. Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nevyriausybinių organizacijų tarybos / savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų metų kadencijai iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos / savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka Nevyriausybinių organizacijų taryba / savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus valstybės institucijos ar įstaigos atstovą arba Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Atitinkamai, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas, o pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas. Praktika rodo, kad vienų metų Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko kadencija yra per trumpa, kadangi suorganizavus keletą šių tarybų posėdžių ir veiklai įgaunant pagreitį reikia organizuoti naujo pirmininko rinkimus (vadovaujantis Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 141 „Dėl Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimo“, ne vėliau kaip likus mėnesiui iki pirmininko ir pavaduotojo kadencijos pabaigos, organizuojami nauji pirmininko ir pavaduotojo rinkimai), todėl Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų darbinė veikla stabdoma ir koncentruojamasi į pirmininko rinkimo procesą. Be kita ko, ypač regionuose, kur savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybos yra ne tokios aktyvios ir per metus organizuojama vos pora posėdžių, savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikla apsiriboja tik pirmininko rinkimais.
Siekiant užtikrinti Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veiklos produktyvumą ir tęstinumą, nustatyta būtinybė ilginti pirmininko kadencijos trukmę.
Be to, atlikus savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų apklausą ir įvertinus Nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklą (pastaruosius tris kartus iš eilės pirmininku renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas), darytina išvada, kad posėdžiai žymiai efektyviau organizuojami, darbas vyksta produktyviau ir svarstomi aktualiausi klausimai nevyriausybiniam sektoriui, kai pirmininku išrenkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas, o ne valstybinių institucijų atstovas. Todėl nustatytas poreikis atsisakyti nuostatos, kad pirmininku galėtų būti renkamas ir valstybinių institucijų atstovas.
Šiuo metu Įstatymo 6 straipsnio 6 dalis reguliuoja, kokiais atvejais savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas (savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas), tačiau šis reguliavimas skiriasi nuo Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų, kurios nurodo, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, kuriam pritarė ne mažiau kaip 1/2 tos savivaldybės teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas (Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į šių iš esmės tapačią sritį reglamentuojančių skirtingų įstatymų normų turinį, būtina tarpusavyje susieti jose numatytą reguliavimą.
Šiuo metu Įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad Nevyriausybinių organizacijų fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas, o planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Nevyriausybinių organizacijų fondui numatoma Vyriausybės nustatyta gyventojų pajamų mokesčio atitinkama dalis, kuri negali būti mažesnė negu 20 procentų skaičiuojant nuo užpraėjusių metų gyventojų paskirtos gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalies. Šios nuostatos neatitinka minėto Konstitucinio Teismo Nutarimo nuostatų.
Taipogi Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. Be kita ko, Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai. Šios nuostatos trukdo Nevyriausybinių organizacijų fondo administravimą perduoti kitai įstaigai (administruoti sutartis su projektų vykdytojais, atlikti pavedimus ir pan.), centralizuoti projektų administravimo kompetencijas ir yra kliuvinys pilnavertiškam Nevyriausybinių organizacijų fondo funkcionavimui.
Įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo lėšos naudojamos nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, finansavimui. Tokia nuostata išskiria bendruomenines organizacijas tik kaip vieną iš asociacijų formų, todėl diskutuotina kitų asociacijų lygybės požiūriu. Be to, bendruomeninės organizacijos yra laikomos nevyriausybinėmis organizacijomis, dėl to tikslinamosios nuostatos siūloma atsisakyti.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siekiant patikslinti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoką, siūloma Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies sąvoką papildyti, kad viešosios naudos nevyriausybinė organizacija laikoma tokia nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei ir pripažinta atitinkančia Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Įstatymo projekto 5 straipsnyje, kuriuo Įstatymo 8 straipsnis dėstomas nauja redakcija (pildomas 8 straipsnio 2 dalimi) siūloma įtvirtinti, kad viešosios naudos nevyriausybine organizacija pripažįstama nevyriausybinė organizacija, kuri:
1) vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai ir kurios nukreiptos į vaiko gerovės didinimą, neįgaliųjų apsaugą, moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą, žmogaus teisių apsaugą, šeimų stiprinimą, socialinės atskirties ir skurdo mažinimą, švietimo ir mokslo skatinimą, humanitarinės pagalbos teikimą, sveikatos apsaugą ir aplinkos apsaugą;
3) Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikusi metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą už praėjusius finansinius metus;
5) siekia išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei ar jos daliai, steigimo dokumente arba steigėjų patvirtintame dokumente yra nurodžiusi siekiamo socialinio poveikio tikslą (sprendžiama socialinė problema), išmatuojamo socialinio poveikio rodiklius, šių rodiklių vertinimo metodiką ir vieną kartą per kalendorinius metus vertina praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinį poveikį, socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasi (suteikdama galimybę teikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis organizacijos vykdoma veikla, ir su visuomene. Socialinio poveikio rezultatai turi būti patvirtinti nevyriausybinės organizacijos steigėjų ir skelbiami viešai.
Minėtame Įstatymo projekto straipsnyje taip pat nustatoma, kad viešosios naudos nevyriausybine organizacija negalės būti pripažinta nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą pagal ekonominės veiklos rūšis. Vyriausybės įgaliota institucija, vertindama nevyriausybinės organizacijos, siekiančios būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija veiklą, vertina organizacijos įstatus, Juridinių asmenų registrui pateiktas praėjusių dvejų praėjusių ataskaitinių metų veiklos ataskaitas ir pateiktus vienių praėjusių kalendorinių metų veiklos socialinio poveikio rezultatus. Šie reikalavimai viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai sukurti atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, nes nevyriausybinės organizacijos, iš esmės teikiančios viešąją naudą, valstybėse skatinamos ir joms sudaromos lengvatinės sąlygos, tad nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms visuomenei naudingą veiklą, keliami aukšti reikalavimai: būti skaidria organizacija, teikti finansines ir veiklos ataskaitas; būti patikimu mokesčių mokėtoju. Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija turi siekti teigiamo socialinio pokyčio ir padarytą savo vykdoma veikla poveikį įrodyti. Užsienio šalių teisėje atskiriant viešąją naudą teikiančias organizacijas apibrėžiami ne tik organizacijos tikslai, bet ir visuomenei naudingos veiklos apimtis. Visuomenei naudinga organizacija turi iš esmės vykdyti visuomenei naudingą veiklą nustatytose viešosios politikos srityse. Daugelio šalių praktikoje sąlyga „iš esmės“ reiškia daugiau negu 50 procentų arba beveik visa vykdoma veikla.
Nustačius aiškesnius reikalavimus viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai, bus sukurtas standartas, kad šioms organizacijoms keliami aukštesni reikalavimai ir, vadovaujantis išdėstytais reikalavimais, bus lengviau tokias organizacijas identifikuoti.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti 5 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko (jo pavaduotojo) ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko (jo pavaduotojo) kadencijos trukmę iš vienų metų į dvejų metų trukmės kadenciją. Toks pakeitimas sudarytų sąlygas produktyvesniam ir į rezultatą orientuotam Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų darbui.
Be kita ko, Įstatymo projektu siūloma Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku rinkti tik iš nevyriausybinių organizacijų atstovų, atsisakant nuostatos, jog pirmininkas gali būti renkamas iš valstybinių įstaigų atstovų. Pažymėtina, kad pirmininko pavaduotoju gali būti renkamas valstybinės įstaigos atstovas, taip siekiant suteikti daugiau įgaliojimų ir valstybinių įstaigų atstovams. Nevyriausybinių organizacijų atstovai, geriausiai išmanantys nevyriausybinio sektoriaus veiklą ir žinantys aktualiausius, labiausiai probleminius šiam sektoriui klausimus, posėdžius organizuotų aktyviau ir efektyviau. Be to, kaip rodo praktika, Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkais tris kadencijas iš eilės buvo išrinkti nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Įstatymo projektu keičiamų 5 ir 6 straipsnių nuostatos įsigaliojus Įstatymui taikomos tik renkant naujus Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų pirmininkus ir jų pavaduotojus, o iki Įstatymo įsigaliojimo išrinkti Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų narių primininkai ir jų pavaduotojai, įstatymui įsigaliojus, pareigas eina tą laikotarpį, kuriam jie buvo išrinkti.
Įstatymo projektu siūloma suvienodinti Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatas su Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kad šios normos derėtų tarpusavyje ir būtų taikoma aiški bei vieninga procedūra siekiant savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai pavesti atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas.
Įstatymo projektu patikslinus Įstatymo 9 straipsnį, t.y. atsisakius nuostatų, kad Nevyriausybinių organizacijų fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas, kad turėtų būti nustatyta konkreti jam skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis ir kad lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą bei per biudžetinius metus nepanaudotos lėšos lieka Nevyriausybinių organizacijų fondo sąskaitoje, Nevyriausybinių organizacijų fondo finansavimo tvarka atitiks Konstitucinio Teismo nutarimą: nebus nurodytas konkretus skiriamas valstybės biudžeto lėšų dydis, lėšos nebus kaupiamos ir nebus perkeliamos į kitus finansinius metus. Įstatymo 9 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo lėšos sudaromos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų.
Be kita ko, atsisakius Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę, o Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį papildžius nuostata, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo strateginių programų įgyvendinimą administruoja viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra ir 7 straipsnio 2 dalį papildžius nuostata, kad asignavimų valdytojai, įgyvendinantys socialinės, nevyriausybinių organizacijų plėtros, žmogaus teisių apsaugos arba švietimo politikos srities programas bei priemones, gali įgalioti viešąją įstaigą Europos socialinio fondo agentūrą administruoti tas programas ir priemones, pagal kurias skiriamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms, bus sudarytos sąlygos pilnavertei Nevyriausybinių organizacijų fondo veiklai įtvirtinant galimybę fondo administravimą perduoti kitai įstaigai. Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra turi ilgametę projektų administravimo patirtį, reikiamas kompetencijas, todėl tokiu būdu projektų administravimo kompetencijos bus centralizuotos ir optimizuoti projektų administravimo resursai. Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros veikla atliekant 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas būtų finansuojama iš asignavimų valdytojams skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
Įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse atsisakius perteklinės tikslinamosios nuostatos „įskaitant bendruomenines organizacijas“, nebus išskirta viena asociacijos forma ir neliks neaiškumo, kodėl bendruomeninės organizacijos yra išskiriamos, jeigu jos yra tos pačios nevyriausybinės organizacijos.
Siūloma, kad Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. vasario 1 d., išskyrus Įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatas, kurios įsigaliotų 2022 m. balandžio 30 d.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Teikiamas Įstatymo projektas nesusijęs su verslo sąlygomis ir plėtra.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai derinami ir vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
1) Iki 2022 m. sausio 31 d. pakeisti Nevyriausybinių organizacijų fondo nuostatus,
patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 141 „Dėl Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimo“, (rengėja – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti lėšų neprireiks.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą dalyvavo Nevyriausybinių organizacijų taryba, VšĮ „NVO teisės instituto“ ekspertai, į kurių pastabas ir pasiūlymus dėl reikalavimų viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai buvo atsižvelgta.
2021 m. vasario mėn. vykdyta savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų apklausa dėl šių tarybų darbo organizavimo ir pirmininko kadencijos trukmės. Apklausos rezultatai atskleidė savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų pirmininko ir jo pavaduotojo kadencijos ilginimo būtinumą.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„viešosios naudos nevyriausybinė organizacija“, „viešosios naudos NVO“, „viešosios naudos pripažinimas“, „viešosios naudos pripažinimo tvarka“.