LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL SEIMO NUTARIMO

DĖL LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 PROJEKTO

NR. XIVP-3380

2024-09-04  Nr. 104-P-56

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Arvydas Pocius, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Anušauskas, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Dainius Gaižauskas, Vytautas Mitalas.

Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Jovita Dalgedaite.

Kviestieji asmenys: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro generalinis direktorius  dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Teisės ir personalo skyriaus vedėja  dr. Asta Aranauskienė, Seimo narė Paulė Kuzmickienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Nutarimo projekto preambulėje nurodytinas teisės akto priėmimo teisinis pagrindas, t. y. reikėtų nurodyti konkretų įstatymą, kuriame nustatyta, kad Seimas turi priimti siūlomą nutarimą.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

2.  Atsižvelgiant į kartu su šiuo nutarimo projektu teikiamo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2343(2) siūlomus pakeitimus (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimas bus keičiamas į Totalitarinių režimų tyrimų centrą), siūlytume papildyti nutarimo projektą atskiru straipsniu, kuriuo būtų pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. VIII-505 „Dėl Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

3. Tikslintinas teikiamu nutarimo projektu tvirtinamų Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punktas, jame aiškiai nurodant, kad Totalitarinių režimų tyrimų centras (toliau – Centras) yra valstybės biudžetinė įstaiga (išbraukiant  neapibrėžto teisinio turinio žodį „savarankiška“) bei atsisakant kaip perteklinių šios įstaigos paskirtį nustatančių nuostatų (ši informacija pateikiama Nuostatų 9 ir 10 punktuose, apibrėžiant Centro tikslus ir funkcijas).

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

4. Nuostatų 2 punkte prieš žodžius „viešasis juridinis asmuo“ įrašytini žodžiai „ribotos civilinės atsakomybės“. Be to, atsižvelgiant į Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą sąvoką „Lietuvos valstybės herbas“, šiame punkte prieš žodžius „valstybės herbu“ įrašytinas žodis „Lietuvos“.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 7 straipsnio 2 dalį, biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija ir įvertinus tai, kad tokia kompetencija yra nurodyta Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, siūlome patikslinti Nuostatų 3 punktą ir vietoj žodžių „kuris Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina ir keičia Centro nuostatus, sprendžia kitus įstatymuose jo kompetencijai priskirtus klausimus“ įrašyti žodžius „kuri atlieka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas funkcijas“.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

6. Nuostatų 4 punkto, nustatančio Centro veiklos teisinius pagrindus, tikslingumas ir teisinė reikšmė yra abejotini, nes šio punkto nuostatoje nenustatomi jokie specifiniai, konkrečiai Centrui skirti įstatymų bei kitų teisės aktų specialaus taikymo pagrindai. Atsižvelgus į tai bei į tai, kad visi teisinių santykių subjektai privalo laikytis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, šio punkto siūlome atisakyti kaip perteklinio ir nustatančio tik deklaratyvią, bendrojo pobūdžio ir jokios praktinės teisinio reguliavimo reikšmės neturinčią nuostatą dėl teisės aktų laikymosi. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, šiame punkte brauktini žodžiai „susijusiais su Centro veikla“, kadangi Centras savo veikloje turi vadovautis visais Lietuvos Respublikos teisės aktais, ne tik susijusiais su Centro veikla, o prieš žodžius „tarptautinėmis sutartimis“ – įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

7. Derinant Nuostatus su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 11 straipsniu „Centro lėšos“, Nuostatų 5 formuluotėje prieš žodį „tarptautinių“ įrašytinas žodis „nacionalinių“, taip pat įrašytini šie finansavimo šaltiniai: „lėšos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse programose“, „kitos teisėtai gautos lėšos“.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

8. Pažymėtina, kad formaliai Seimas savo sprendimais valstybės biudžeto lėšų neskirsto (Seimas tik priima Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą bei jo pakeitimus). Atsižvelgiant į tai, Nuostatų 5 punkte siūlytina išbraukti žodžius „Seimo ar“.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

9. Nuostatų 7 punkte brauktinas žodis „Seimas“, nes konstitucinė Seimo narių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra ne šių Nuostatų reguliavimo dalykas.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

10. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 6 dalyje jau įtvirtintas imperatyvas, nustatantis, kad juridinių asmenų steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, o Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos vadovas, reikėtų kaip perteklinį išbraukti Nuostatų 8 punktą.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

11. Siekiant Nuostatų glaustumo, siūlome sutrumpinti Nuostatų II skyrių „Centro veiklos tikslas ir funkcijos“ atsisakant labai detalaus Centro funkcijų dėstymo ir Centro atliekamus veiksmus pateikiant labiau apibendrintai ir atitinkamai sugrupuojant.

Nepritarti

Šiuo metu galiojančiame Centro įstatyme funkcijos detaliai aptartos. Vis dėlto buvo nutarta detaliai Centro funkcijas aprašyti Nuostatuose siekiant tiksliai išskirti funkcijas.

Įstatymo projekte išskiriami uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatuose.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

12. Atsižvelgiant į tai, kad Centro vykdomi moksliniai ir taikomieji tyrimai turėtų būti įvardinami ne Centro veiklos tikslu (mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas yra mokslo ir studijų institucijų pagrindinis tikslas), o tik kaip priemonė jo veiklos tikslui pasiekti, Nuostatų 9 punkte siūlome išbraukti žodžius „taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus“. Pažymėtina, kad mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas gana išsamiai aptartas Nuostatų 10 punkte, nustatančiame konkrečias Centro funkcijas.

Nepritarti

Centras – specifinė institucija, atliekanti ir vykdanti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, nes pažinimas ir įvertinimas turi būti paremtas moksliniais ir taikomaisiais tyrimais.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

13. Nuostatų 10.1.1 papunktyje brauktinas žodis „veiklos“, nes siūloma formuluotė implikuoja, kad totalitariniai režimai patys vykdo veiklą. Nuostatų 10.1.1.1 papunktyje vietoj žodžių „okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus“ siūlome įrašyti žodžius „totalitarinių režimų okupacijų metu įvykdytus nusikaltimus“, Nuostatų 10.1.1.2 papunktyje vietoj žodžių „okupacinių režimų vykdytą politiką“ – žodžius „totalitarinių režimų okupacijų metu vykdytą politiką“. Pažymėtina, kad analogiškai turėtų būti peržiūrėtos ir kitos Nuostatų 10 punkto nuostatos.

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į tai, kad priimtas naujos redakcijos įstatymas, nustato tyrimų laikotarpį nuo 1920 m., įtraukiant ir Vilniaus krašto okupaciją, tai šiuo atveju TD pasiūlymas įtraukti žodį „totalitarinių“ neatitinka istorinės realybės ir šiai TD pasiūlymo daliai, liečiančiai 10.1.1.1. p. nepritariama.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

14. Nuostatų 10.1.4 papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti nusikaltimus, o ne pateikti neapibrėžto turinio nuorodą į Centro įstatymą. Pažymėtina, kad kartu teikiamame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2343(2) nurodyti tik šie nusikaltimai: karo, genocido ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūlome juos įvardinti ir Nuostatuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Nuostatų 10.1.6 , 10.2.1 ir 10.2.9 papunkčiams.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

15. Nuostatų 10.2 papunktis tikslintinas, nes Centras vykdo ne laisvės kovotojų sklaidą ir edukaciją, o informacijos apie laisvės kovotojus sklaidą ir edukaciją.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

16. Nuostatų 10.2.2 papunktyje vietoj žodžių „apie šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „apie Centro įstatyme“.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

17. Nuostatų 10.3 papunktyje brauktini žodžiai ,,ir jų rūpybą“, nes pats Centras jokios rūpybos nevykdo.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

18. Nuostatų 10.3.2. papunktyje vietoj žodžių „socialinės rūpybos“ įrašytini žodžiai „valstybės paramos“.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

19. Svarstytina, ar Nuostatų 10.3.5. punkte numatyta  funkcija (organizuoja, koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo (persikėlimo) į Lietuvą nuolat gyventi ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą) gali būti priskirtina Centrui, kadangi pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892,  8.11.12 papunktį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo į Lietuvą ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą.

Pritarti

Atsisakyti Nuostatų 10.3.5. punkto.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

20. Tikslintinas Nuostatų 10.4.1 papunktyje nurodyto registro pavadinimas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 3 straipsnį, yra steigiamas Lietuvos Respublikos gyventojų registras (ne Lietuvos gyventojų registras). Be to, šios nuostatos turinys tarpusavyje derintinas su Gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kada Centrui gali būti teikiami Gyventojų registro duomenys (numatyta, kad tokie duomenys teikiami, kai to reikia organizuojant okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą, ieškant jų giminaičių).

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

21. Nuostatų 10.5.1. ir 10.5.2 punktus, kuriuose išsamiai nurodomos Centro kaip Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijos, siūlome arba tikslinti dėstant tik bendro pobūdžio Centro, kaip sekretoriato funkciją, arba suderinti juos su Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1VE-28 (šių nuostatų 45 punkte yra nurodyta ir daugiau sekretoriato funkcijų, kurios Nuostatuose nėra aptariamos).

Pritarti

Patikslinti Nuostatus ir atsisakyti 10.5.1. ir 10.5.2. papunkčių

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

22. Nuostatų 10.7 ir 10.8 papunkčiai brauktini dėl to, kad tai yra ne Nuostatų, o atitinkamų įstatymų (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo bei  Viešojo administravimo įstatymo) reguliavimo dalykas, nes jame nustatomos ne specifinės, tik Centrui būdingos, o bendrosios, visoms biudžetinėms įstaigoms būdingos, pareigos.

Nepritarti

Siekiant didesnio aiškumo ir nuoseklumo, nuorodos į įstatymus, kurie aptaria kitas Centro vykdomas funkcijas, nelaikytinos perteklinėmis.

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

23. Nuostatų 10.8 papunktyje brauktinas žodis „pasiūlymas“, kadangi pasiūlymų nagrinėjimo tvarka Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje nenumatyta (numatyta tik prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka).

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

24. Nuostatų 11.6 papunktyje prieš žodžius „gauti informaciją“ įrašytini žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka“.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

25.  Tikslintinas Nuostatų 11.7 punktas, kadangi neaišku, dėl kieno ,,efektyvesnės finansinės ir materialinės paramos administravimo“ Centras  turi teisę teikti pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei.

Pritarti

Tikslintinas Nuostatų 11.7 punktas, nurodant, kad Centras turi teisę teikti Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl Centro finansavimo ir dėl priemonių, kurių reikia efektyvesniam Centro funkcijų atlikimui užtikrinti;

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

26. Nuostatų 12.2 papunktyje numatyta Centro pareiga kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbti ir pateikti Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą nedera su kartu su šiuo nutarimo projektu teikiamo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 6 straipsnio 12 dalimi bei  šių Nuostatų 17.19 punktu, pagal kuriuos ši pareiga numatyta Centro generaliniam direktoriui.

Pritarti

Atsisakyti 12.2 papunkčio

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

27. Nuostatų 12.3 papunktis tikslintinas, nes nėra aišku kokiems juridiniams asmenims ir kokiu pagrindu Centras turi teikti informaciją apie savo veiklą. Jeigu turima omenyje Centro pareiga teikti informaciją asmenims Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka, taip reikėtų ir nurodyti. Tačiau pažymėtina, kad tai yra bendro turinio pareiga, taikytina visoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, todėl jos nustatymas Nuostatuose yra perteklinis.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

28. Nuostatų 11.8 ir 12.4 papunkčiai turėtų būti dėstomi atskirais punktais (nes gramatiškai nedera su 11 ir 12 punktų nuostatomis iki dvitaškio.

 

Nepritarti

Iš pateikiamos pastabos turinio nėra aišku kaip Nuostatų 11.8 ir 12.4 papunkčiai gramatiškai nedera su 11 ir 12 punktų nuostatomis.

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

29. Atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus  veiklos lygmens planavimo dokumentų tipus bei į šio įstatymo 24 ir 25 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyta, koks subjektas ir kokius planavimo dokumentus tvirtina, tikslintinas Nuostatų  13 punktas, kuriame nurodoma, kad Centro veikla organizuojama vadovaujantis patvirtintais Centro ilgalaikiais strateginiais ir metiniais veiklos planais.  Atitinkamai tikslintinas Nuostatų 17.6 punktas.

Pritarti

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

30. Tikslintinas Nuostatų 16 punktas, nurodant, kad Centro generalinio direktoriaus pavaduotojas, ar kitas darbuotojas pavaduoja Centro generalinių direktorių Centro generalinio direktoriaus laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai jo laikinai nėra ir (ar) jis laikinai negali eiti savo pareigų. Taip pat abejotinas reguliavimo, pagal kurį laikino Centro generalinio direktoriaus pavadavimo atveju turėtų būti gaunamas Seimo valdybos pritarimas, būtinumas. Atkreiptinas dėmesys, kad laikino pareigų pavadavimo atveju, pavaduojamasis  įstaigos vadovas dažniausiai turi visą informaciją apie įstaigos veiklą ir svarbesni klausimai apie įstaigos veiklą be jo žinios jį pavaduojančiojo sprendimu nėra priimami, todėl svarstytinas reikalavimas būtinai gauti Seimo valdybos pritarimą dėl laikino pobūdžio einamųjų funkcijų atlikimo.

Pritarti

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

31. Nuostatų 16 punkte vietoj žodžių „ir jis negali laikinai eiti šių pareigų“ įrašytini žodžiai „anksčiau laiko“ (nes, kai valstybės pareigūno įgaliojimai nutrūksta, jis ne laikinai, o apskritai nebegali užimti savo pareigų).

Pritarti

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

32. Atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d. 11 straipsnyje išvardytas biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas, siūlytume tikslinti Nuostatų 17 punkte nurodytas Centro generalinio direktoriaus funkcijas (suderinti su minėtame įstatyme numatytų funkcijų formuluotėmis, o naujas siūlomas funkcijas formuluoti kaip nuolatinio (tęstinio) pobūdžio darbus (veiksmus), vengiant bendro pobūdžio įstaigos vadovų vykdomų ar smulkių, vienkartinių darbų (veiksmų) vardijimo). Be to, šios funkcijos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant ir į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo bei Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas.

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

33. Tikslintinas Nuostatų 17.7 punktas (juo siūloma numatyti, kad Centro generalinis direktorius teikia Tarybai tvirtinti Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą), kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokie konkursai turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką (šia tvarka turi būti vadovaujamasi, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė), o tuo atveju, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi.

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

34. Nuostatų 17.8 papunktyje reikėtų atskleisti joje vartojamos formuluotės „Centro biudžetas“ turinį.

 

Nepritarti

Nuostatų 17.8 papunktyje yra vartojama formuluotė, kad Centro generalinis direktorius teikia Centro Tarybai tvirtinti Centro biudžeto paskirstymo aprašą. Papildomo turinio detalizavimas nėra šių Nuostatų dalykas, o Generalinio direktoriaus ir Centro Tarybos tvirtinamo aprašo (dokumento) dalykas.

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

35.  Tikslintinas Nuostatų 17.11 punktas atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus tvirtins patys įstaigų vadovai (didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nebus nustatinėjamas). Be to, šiame punkte brauktini žodžiai „ir Centro administracijos padalinių veiklą“, kadangi pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjekto struktūroje nenumatomi tokie padaliniai kaip „administracijos padaliniai“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad struktūrinių padalinių veiklą reglamentuoja jų nuostatai, bet ne vidaus tvarkos taisyklės.

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

36. Tikslintinas Nuostatų 17.13 punktas, nes Darbo kodekse nėra numatyta, kad darbuotojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

Pritarti

Patikslinti Nuostatų 17.13 punktą ir atsisakyti konstrukcijos ,,drausminės nuobaudos“.

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

37. Tikslintinas Nuostatų 17.14 punktas, kadangi tiek pagal Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, tiek pagal Valstybės tarnybos įstatymą įstaigos vadovas nustato darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą.

Pritarti

Patikslinti Nuostatų 17.14 punktą ir nustatyti, kad Centro generalinis direktorius neviršydamas nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemą.

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

38. Nuostatų 17.15 punkte siūloma nustatyti, kad Centro generalinis direktorius užtikrina Centro valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą ir jų tarnybinės veiklos vertinimą. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme yra formuluojama visa eilė veiksmų, kurias atlieka įstaigos vadovas pavaldžių asmenų atžvilgiu, todėl manytume, kad netikslinga Nuostatų 17.5 punkte išskirti tik kai kurias personalo valdymo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, siūlytume šį papunktį išbraukti.

Pritarti

 

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

39. Nuostatų 19 punkte vietoj žodžių „ir atleidimo tvarką“ įrašytini žodžiai „Tarybos ir jos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindus“.

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

40. Nuostatų 20 punktas brauktinas kaip perteklinis ir neturintis jokio teisinio krūvio. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių „sąlygas Tarybos darbui sudaro Centras“ siūlome įrašyti teisės aktuose paprastai vartojamą formuluotę „techniškai aptarnauja“ (pvz., šių Nuostatų 10.3.3 ir 26 punktai).

Pritarti iš dalies

Vietoje žodžių „sąlygas Tarybos darbui sudaro Centras“ įrašyti formuluotę „techniškai aptarnauja“.

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

41. Pažymėtina, kad Nuostatų 22 punktas, numatantis, kad Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams, nedera su kartu teikiamu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2), kurio nuostatos implikuoja, kad Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami visai Tarybos 5 metų kadencijai. Taip pat pažymėtina, kad pasirinkus tokį reguliavimą, pagal kurį Tarybos pirmininko kadencija nesutampa su pačios Tarybos kadencija, įgalinama situacija, kad Tarybos pirmininkas ir neišbus savo, kaip Tarybos pirmininko, kadencijos, nes pasibaigs jo, kaip Tarybos nario, kadencija.

Pritarti

Patikslinti Nuostatų 22 punktą ir nustatyti, kad Tarybos pirmininkas renkamas 5 metams.

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

42. Nuostatų 22 punkto nuostata, nustatanti, kad Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu yra netiksli. Jeigu Tarybos pirmininko pavaduotojas būtų renkamas lygiai tokia pačia tvarka kaip ir Tarybos pirmininkas – vienam iš Tarybos narių surenkant daugiau nei pusę Tarybos narių balsų, neturėtų būti jokio formalaus Tarybos pirmininko teikimo. Antra, jeigu siūloma nustatyti Tarybos pirmininko vykdomą kandidatūros teikimą, tokia procedūra nebegali būti laikoma rinkimais – tai būtų paskyrimo į pareigas procedūra (priimant arba atmetant siūlomą kandidatą).

Pritarti

Patikslinti Nuostatų 22 punktą ir nustatyti, kad Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka kaip ir Tarybos pirmininkas, atsisakant nuostatos ,,Tarybos pirmininko teikimu“.

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

43.  Tikslintinas Nuostatų 25 punktas, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, kuriame apibrėžiama sąvoka ,,interesų konfliktas“ (sąvoka ,,viešųjų ir privačių interesų konfliktas“ nėra vartojama).

Pritarti

Patikslinti Nuostatų 25 punktą taip:

Tarybos nariai privalo dalyvauti Tarybos posėdžiuose, laiku ir tinkamai atlikti jiems pavestus darbus, laikytis etikos reikalavimų, kai svarstomas klausimas gali sukelti Tarybos nario viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą, nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir balsavimo, veikti nepriklausomai, neviešinti konfidencialios informacijos, viešai nekomentuoti atskirų Tarybos narių balsavimo.

 

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

44. Nuostatų 27 punkto nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, t.y. jiems nustatomus reikalavimus pateikti duomenis ir atskleisti informaciją apie ryšius, susijusius su dalyvavimu okupacinių režimų represinėse struktūrose ir (ar) mokymąsi tų struktūrų mokyklose; apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis; duomenis apie dalyvavimą komunistų partijoje einant vadovaujančių darbuotojų pareigas, yra ne Centro nuostatų reguliavimo dalykas, o įstatyminio reguliavimo dalykas (nes tai tiesiogiai susiję su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu).

Pritarti

Atsisakyti Nuostatų 27 punkto.

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

45. Brauktinas Nuostatų 28.2 papunktis, nes šiame papunktyje nurodyto subjekto – viešosios įstaigos „Fondas „Atmintis“, negalime vadinti nei padaliniu, nei kažkokiu kitokiu juridiniu vienetu, priklausančiu Centro struktūrai. Viešoji įstaiga apskritai yra savarankiškas juridinis asmuo, todėl negali būti laikoma nei biudžetinės įstaigos struktūrine dalimi, nei kažkaip kitaip „prie biudžetinės įstaigos veikianti“. Šią viešąją įstaigą steigia, nuostatus tvirtina, veiklą apsprendžia bei valdymo tvarką nustato ne Centro valdymo organai, jos darbuotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų, darbo užmokestį nustato ir moka ne Centro vadovas. Pabrėžtina, kad Centras, kaip biudžetinė įstaiga, negali būti viešosios įstaigos dalininku. Viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė, o atitinkama valstybės institucija ar įstaiga gali tik įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, teises ir pareigas. Apskritai viešosios įstaigos steigimo, jos veiklos, valdymo klausimai nėra Nuostatų reguliavimo dalykas.

Pritarti

Atsisakyti Nuostatų 28.2 papunkčio.

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

46. Brauktinas Nuostatų 29 punktas, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą, biudžetinės įstaigos vadovui numatyta kompetencija organizuoti biudžetinės įstaigos finansinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (buvęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas), kuriuo nuoroda į „buhalterinę apskaitą“ pakeista nuoroda į „finansinę apskaitą.

Pritarti

 

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13

 

 

 

47. Tikslintinas Nuostatų 31 punktas, atsižvelgiant į nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose numatyta, koks subjektas gali atlikti viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ([email protected]), 2024-06-11 Nr.:G-2024-5273

 

 

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) darbuotojų Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros profesinės sąjunga (toliau – LITAK) informuoja, kad dalyvaus Jūsų rengiamuose posėdžiuose, atitinkamai 2024-06-12 ir 2024-06-13, kuriuose bus svarstomi Lietuvos Respublikos LGGRTC įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) XIVP-2343(2) ir Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projektas XIVP-3380.

Atsakydami į Jūsų pakvietimus dalyvauti šiuose posėdžiuose, norime pateikti pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos LGGRTC įstatymo pakeitimo ir pridedame šio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame tiksliai nurodyti visi dabar LGGRTC vykdomi uždaviniai, funkcijos ir apima visus svarbius aspektus, reikalingus sėkmingai ir efektyviai LGGRTC veiklai. Šie pasiūlymai su įstatymo pakeitimo projektu 2024-02-08 buvo išsiųsti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui el. paštu: [email protected] ir [email protected].

Todėl dar kartą norime pažymėti, kad siūlome palikti esamą LGGRTC pavadinimą, kadangi tokiu pavadinimu jau virš 30 metų LGGRTC plačiai žinomas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, šiuo pavadinimu įstaiga sėkmingai bendradarbiauja su visomis Lietuvos įstaigomis, taip pat ir užsienio valstybių institucijomis, ir toks esamas pavadinimas puikiai atspindi LGGRTC veiklos spektrą.

Taip pat dar kartą norime pažymėti ir tai, kad nesiūlome įteisinti Seime užregistruotame projekte nurodyto organo „Taryba“, nes tai įneš papildomą vilkinimą dėl reikalingų sprendimų priėmimo, taip pat atsakomybės dėl jų klausimą ir „dvivaldystę“. Tai bus tik dar vienas prižiūrintis organas be realių priežiūros įrankių, papildoma perteklinė administracinė struktūra, kuri įneš sumaišties visam LGGRTC darbo organizavimo veiksmingumui, dar labiau pablogins ir taip sudėtingą mikroklimatą, reikalaus papildomo labai didelio lėšų ir resursų kiekio, kenks Seimui atskaitingos valstybinės įstaigos prestižui. Labai prašome į šį LITAK siūlomą projektą atsižvelgti rengiant naują LGGRTC įstatymo pakeitimo įstatymą, siekiant užtikrinti LGGRTC veiklos veiksmingumą, tęstinumą ir atitikimą valstybės bei visuomenės lūkesčiams. Taip pat maloniai prašome atsižvelgti į šiuos LITAK pasiūlymus ir rengiant naują Seimo nutarimo dėl LGGRTC nuostatų patvirtinimo projektą Nr. XIVP3380.

PRIDEDAMA. LGGRTC įstatymo pakeitimo projektas, 14 lapų.

Nepritarti

Pasiūlymo turinys nukreiptas į naujos redakcijos LGGRTC įstatymo projektą (kuris jau priimtas), o ne į nuostatus.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

1. Nuostatų 1 punktą siūlome dėstyti taip: „1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių ir autoritarinių režimų okupuotoje Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimo okupaciniams režimams (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).

Pritarti

 

 

2

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

2. Nuostatų 2 punkto 3 sakinį siūlome dėstyti taip: „Centras turi savo ženklus, kurie yra registruojami įstatymų nustatyta tvarka.“, nes pvz. Tuskulėnų memorialo ekspozicija turi naudojamą išpopuliarintą ženklą, kurį planuojama registruoti.

Pritarti

 

3

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

3. Nuostatų 3 punktą tikslinti: „<...>Lietuvos Respublikos Seimas, kuris atlieka <...>“.

Pritarti

 

4

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

4. Nuostatų 5 punkte siūlome nurodyti dar vieną Centro finansavimo šaltinį – dalyvavimą nacionalinėse mokslinėse ir kitose programose. Taip pat siūlome neišbraukti žodžių „Seimo ar“, nes taip yra nurodyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – Įstatymas), įsigaliosiančio 2024 m. spalio 1 d., 12 str. 2 d.

Pritarti iš dalies.

Nepritarti dėl žodžių „Seimo ar“ neišbraukimo, nes Seimas pinigų neskirsto. Žr. TD pastabą.

5

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

5. Nuostatų 6 punktą siūlome dėstyti taip: „6. Centro vieši pranešimai ir kita informacija skelbiami Centro administruojamuose / kontroliuojamuose visuomenės informavimo kanaluose. Centras pagal poreikį pasitelkia ir kitus visuomenės informavimo kanalus.“.

Nepritarti

Iš turinio matyti, kad Centras visuomenės informavimo kanalų neadministruoja ir nekontroliuoja, o tik turi juose savo paskyras.

6

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

6. Iš Nuostatų 7 punkte pateiktos formuluotės nėra aišku, kokiais atvejais Nuostatų projektą svarstys Taryba ir kokia bus veiksmų seka, kai pakeitimus inicijuos Seimas. Siūlytume Nuostatų 7 punktą dėstyti taip: „7. Nuostatų pakeitimus gali inicijuoti Centro generalinis direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba (toliau – Taryba), Seimas. Nuostatų pakeitimus inicijavus Tarybai, Nuostatų pakeitimo projektas svarstomas Tarybos posėdyje. Tarybai projektą apsvarsčius savo posėdyje, Nuostatų pakeitimo projektą Centro generalinis direktorius teikia Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.“.

Nepritarti

Seimui įtvirtinti sau teisę inicijuoti nuostatų pakeitimus nėra logikos.

7

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

7. Nors Nuostatų 8 punkte Centro veiklos tikslas nurodytas beveik taip pat, kaip įstatymo 3 str., tačiau norime atkreipti dėmesį, kad įamžinimas (memorializacija) nėra taikomasis tyrimo metodas, o Centras daro ne tik tyrimus, tačiau užsiima įamžinimo (memorializacijos), edukacijos veikla. Manytume, šios pagrindinės veiklos sritys turėtų atsispindėti Centro veiklos tiksle. Norime atkreipti dėmesį, kad visame tekste žodį „autokratinis“ reikia keisti į žodį „autoritarinis“. Taip pat po žodžio „Lietuvos“ siūlome įterpti žodžius: „gyventojų pasipriešinimo okupaciniams režimams“.

Pritarti iš dalies

Pritarti tai daliai, kur siūloma žodį „autokratrinis“ keisti į „autoritarinis“

8

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

8. Nuostatų 10.1.1 punkte vietoje žodžių: „Lietuvos komunistų partijos“ siūlome rašyti žodžius „komunistų partijų“, kaip nurodyta Įstatymo 4 str. 1 p. e papunktyje. Ši pastaba taikytina ir Nuostatų 10.1.1.5 punktui. Žodis „nacių“ galėtų būti pakeistas „nacionalsocialistų“. Manytume, kad netikslinga šiame punkte pakartoti Centro veiklos uždavinį, nurodytą Įstatymo 4 str.

Pritarti iš dalies

Nepritarti dėl termino „nacių“ keitimo, nes toks terminas visuotinai įtvirtintas ir taip pat naudojamas Įstatyme.

9

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

9. Neaišku kodėl Nuostatų 10.1.1.1 punkte minimas 1918-1923 m. laikotarpis, nes lenkų okupacija buvo iki 1920 m., po to iki 1922 m. vyko kovos su bolševikais ir bermontininkais.

Nepritarti

 Pastaba neaktuali

10

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

10. Pagal Nuostatų 10.1.1.3, 10.1.1.4. (pakartotas) bei kituose punktuose nurodytą formuluotę darytina prielaida, kad 1918-1940 m. Lietuva buvo taip pat okupuota. Šį laikotarpį būtina tikslinti visame Nuostatų tekste.

Nepritarti

Pastaba neaktuali

11

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

11. Siekiant tikslumo, Nuostatų 10.1.1.4 punktą siūlome dėstyti taip: „10.1.1.4. 1944 – 1953 m. Lietuvos partizaninio karo ir neginkluoto pasipriešinimo laikotarpiu.“, nes Lietuvos partizaninis karas laikomas ginkluotu pasipriešinimu.

Nepritarti

Išdėstytas punktas atliepia pastabos turinį, todėl nėra prasmės keisti. 

12

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

12. Nuostatų 10.1.1.5 punkto formuluotė suponuoja, kad kitos represinės struktūros neveikė, tik komunistų partija. Siūlytume tikslinti.

Nepritarti

Totalitarinių režimų laikotarpių visos represinės struktūros pavaldžios centrinei struktūrai, todėl pastaba netiksli.

13

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

13. Siūlome 10.1.2 punktą papildyti: „padeda Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai įgyvendinti kultūrinės diplomatijos priemones, susijusias su šiame punkte nurodytais laikotarpiais; įgyvendinant Centro uždavinius, padeda Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kultūros ministerijai ir Krašto apsaugos ministerijai didinti visuomenės atsparumą dezinformacijai valstybės istorinės atminties politikos srityje“. Taip pat siūlytume nuostatuose nurodyti, kad Centras rengia Atmintinų datų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu ir rezistenciniu bei disidentiniu judėjimu, sąrašą.

Nepritarti

Perteklinis siūlymas

14

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

14. Nuostatų 10.1.4 punktą siūlome rašyti taip: „10.1.4. sudaro laisvės kovų dalyvių ir nukentėjusių nuo karo nusikaltimų, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui Lietuvos gyventojų (toliau – nukentėję Lietuvos gyventojai), taip pat šių nusikalstamų veikų vykdytojų ir organizatorių, 1918–1990 m. okupacinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;“ 1918 – 1990 m. laikotarpis turi būti tikslinamas visame Nuostatų tekste.

Nepritarti

Šis punktas patikslintas pagal TD pastabą.

15

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

15. Nuostatų 10.1.5 punktą siūlome rašyti taip: „10.1.5. atlieka istorinių dokumentų dėl Lietuvai ir užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, tyrimus; Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka rengia istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus, teikia jas ir informaciją valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims apie šio paveldo dokumentų tyrimus, 1918–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius rezistencijos (pasipriešinimo) okupacijoms dalyvius, apie okupacijų, totalitarinių režimų įvykdytas veikas, jų organizatorius, vykdytojus, kitus atsakingus asmenis;“ 1918 – 1990 m. laikotarpis turi būti tikslinamas visame Nuostatų tekste.

Nepritarti

Perteklinis pasiūlymas

16

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

16. Nuostatų 10.1.6. punktą siūlome rašyti taip: „10.1.6. rūpinasi dokumentų, susijusių su karo nusikaltimų, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, politinėmis ir kitomis represijomis, apie Lietuvos išsivadavimą iš totalitarinių režimų ir jos valstybingumo atstatymą, rezistencija, laisvės kovotojus, nuo okupacinių režimų nukentėjusius asmenis paieška Lietuvoje ir užsienio valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų tyrimus, sklaidą;“.

Nepritarti

Šis punktas patikslintas pagal TD pastabą.

17

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

17. Nuostatų 10.1.7 punkte po žodžių „vykdo istorines ekspertizes“, siūlome rašyti „Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka“, o po žodžio „vykdytojus“ siūlome rašyti „organizatorius, kitus atsakingus asmenis“.

Nepritarti

Perteklinis pasiūlymas

18

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

18. Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių siūlymą, manytume, kad būtina papildyti Nuostatus šia formuluote, ją dėstant 10.1.10 punkte: „Šiuose Nuostatuose nurodytos istorinės-archyvinės pažymos, išvados, istorinės ekspertizės parengiamos bei pareiškėjams išsiunčiamos per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai prašymas pateikiamas dėl didelio kiekio informacijos, dėl kurios reikia parengti minėtas pažymas, išvadas, ekspertizes, Centro generalinio direktoriaus arba jo įgalioto darbuotojo rezoliucija šis terminas gali būti pratęstas dar iki 7 mėnesių, apie tai per 7 darbo dienas raštu informuojant pareiškėją. Minėtos pažymos, išvados, ekspertizės parengiamos per įmanomai trumpiausią laiką.“

Pritarti

 

19

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

19. Nuostatų 10.1.4 punkte po žodžio „karo“ siūlome įrašyti žodį „nusikaltimų“, tokiu būdu bus aiškiai atriboti karo nusikaltimai nuo nusikaltimų žmoniškumui.

Nepritarti

Šis punktas patikslintas pagal TD pastabą ir formuluotę įtvirtintą Įstatyme.

20

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

20. Nuostatų 10.2, 10.2.1 ir kituose punktuose lietoje žodžių „laisvės kovotojai“ rašytini žodžiai „laisvės kovų dalyviai“.

Nepritarti

Terminas „laisvės kovotojai“ yra plačiai naudojamas ir priimtinas.

21

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

21. Nuostatų 10.2.2 punkte po žodžių „programas, projektus“ siūlome įrašyti žodį „leidinius“.

Nepritarti

Šio punkto turinys talpina ir „ledinio“ sąvoką.

22

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

22. Nuostatų 10.2.3 punkte po žodžių „atminimo ženklų“ siūlome įrašyti žodį „lentų“, o po žodžio „monografijų“ - žodžius: „studijų, straipsnių, enciklopedinio pobūdžio leidinių“.

Pritarti iš dalies

Nepritarti dėl žodžio „lentų“, nes turinys talpina šią sąvoką.

23

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

23. Nuostatų 10.2.4 punkte po žodžio „rašant“ siūlome įrašyti „studijas, monografijas, straipsnius“.

Pritarti

 

24

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

24. Manytume, kas Nuostatų 10.2.5 punkte pakaktų nurodyti „dalyvauja steigiant memorialus“.

Nepritarti

Pasiūlymas nekeičia esmės, o dabartinė formuluotė apibrėžia memorialų statymą Vilniuje ir kitur Lietuvoje.

25

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

25. Nuostatų 10.3.1, 10.3.2, 10.3.3, 10.3.4 punktuose būtina nurodyti 1939–1990 m. laikotarpį, kaip ir nurodyta atitinkamame įstatyme.

Pritarti

 

26

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

26. Siūlytume Nuostatų 10.5.1, 10.5.2 punktus palikti, nes priešingu atveju reikėtų išbraukti ir atitinkamus 10.6 punkto papunkčius.

Nepritarti

Pasiūlymas prieštarauja TD pastabai.

27

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

27. Nuostatų 10.6.2 punktą siūlome papildyti: po žodžių „Centro interneto svetainėje“ įrašyti žodžius: „ir Centro administruojamuose visuomenės informavimo kanaluose, o prireikus ir kitose visuomenės informavimo priemonėse“.

Pritarti iš dalies

Pritarti tik tai daliai, kuri liečia prirašant „o prireikus ir kitose visuomenės informavimo priemonėse“. Iš turinio matyti, kad Centras visuomenės informavimo kanalų neadministruoja ir nekontroliuoja, o tik turi juose savo paskyras.

28

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

28. Nuostatų 10.7 punkte siūlome atsisakyti žodžių „Centras turi teisę“, nes tai nurodyta 11 punkte.

Nepritarti

Nuoroda yra netiksli ir nurodytame punkte kalbama apie kitus dalykus.

29

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

29. Nuostatų 11 punktą siūlytume dėstyti taip: „Centras, įgyvendindamas jam Centro įstatyme nustatytus veiklos tikslus, uždavinius ir atlikdamas šiuose Nuostatuose jo kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę:“.

Nepritarti

Siūlymas perteklinis

30

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

30. Siūlome Nuostatus papildyti nauju punktu: „Centras bendradarbiauja su užsienio šalių institucijomis ir dalyvauja Europos atminties ir sąžinės platformos, Europos atminties ir solidarumo tinklo veikloje.“

Nepritarti

Siūlymas perteklinis

31

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

31. Nuostatų 12.3 punkte siūlytina neišbraukti žodžių „taip pat kitiems juridiniams asmenims“, nes tai nurodyta Viešojo administravimo įstatyme.

Nepritarti

Siūlymas prieštarauja TD pastabai

32

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

32. Nuostatų 16 punkte po žodžių „Centro generalinio direktoriaus pavaduotojas, ar kitas“ vietoje žodžio „darbuotojas“ siūlome įrašyti žodžius „valstybės tarnautojas“, nes vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, negali laikinai eiti pareigų susijusių su viešojo administravimo funkcijomis.

Pritarti iš dalies

Papildyti 16 p. žodžiais valstybės tarnautojas, nes priimtame įstatyme įtvirtinta, kad gali pavaduoti „Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį“.

33

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

33. Siūlome Nuostatų 17 punktą papildyti dviem naujais papunkčiais: tvirtina Laisvės gynėjų teisinio statuso pripažinimo komisijos narių skaičių, kompetenciją, sudarymo ir pirmininko skyrimo, sprendimų priėmimo tvarką; tvirtina Laisvės gynėjų teisinio statuso pripažinimo komisijos nuostatus ir Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo ir jų apskaitos tvarkymo nuostatus. Šios funkcijos pavestos vykdyti įgyvendinant Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą.

Nepritarti

Nuostatuose yra punktas kuris sako: „atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas funkcijas.“

 

34

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

34. Neaišku kokiu pagrindu Nuostatų 17.1 punkte nurodoma, kad „Tarybos sprendimai pakartotinai nagrinėjami vieną kartą“, siūlome šios nuostatos atsisakyti.

Nepritarti

Neapibrėžtumas leistų vilkinti procesą, todėl „kartų“ apsibrėžimas yra būtinas. 

35

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

35. Nuostatų 17.13 punkte siūlome palikti ir tarnybines ir drausmines nuobaudas, nes tarnybinės taikomos tik valstybės tarnautojams.

Nepritarti

Tai prieštarauja TD pastabai

36

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

36. Nuostatų 19 punkto siūlytume atsisakyti, nes jis kartoja Įstatymo 7 str. 1, 2 dalių nuostatas, todėl jis neaktualus. Taip pat siūlytume apsvarstyti ar nevertėtų atsisakyti Tarybos veiklos reglamentavimo Nuostatuose, nes su Tarybos veikla susijusios nuostatos bus reglamentuotos Tarybos darbo reglamente.

Nepritarti

Šis punktas neprieštarauja įstatymui

37

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

37. Nuostatų 20 punktą siūlome papildyti nuostata: „užtikrinant Tarybos veiklos ir posėdžių viešumą“.

Nepritarti

Taryba savo darbo reglamente turės apsispręsti.

38

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

38. Nuostatų 25 punkte neaišku kokiu pagrindu įrašyta nuostata, kad negalima viešai komentuoti atskirų Tarybos narių balsavimo.

Pritarti

 

39

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

39. Nuostatų 26 punkte siūlome atsisakyti reglamentavimo „Komisiją techniškai aptarnauja Centras“, nes Komisijoje bus Centro darbuotojai ir visiems darbuotojams dirbti turi būti sudaromos atitinkamos sąlygos.

Nepritarti

Apibrėžtumas būtinas, tai leis išvengti nesusipratimų.

40

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2024-08-27, 10R-54

 

 

 

40. Centre nėra įtvirtintas „mokslininko“ statusas, nėra ir tokių pareigybių, nes Centras nėra mokslo institucija. Siūlome Nuostatų 26 punkto priešpaskutinį sakinį dėstyti taip: „Komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 Centro darbuotojai, turintys humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties mokslo daktaro laipsnį arba šių studijų magistro kvalifikacinį laipsnį“. Tokiu būdu būtų išvengta ir diskriminacinių nuostatų.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

 

 

Argumentai:

 

Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ar jos teritorijos dalis per savo nepriklausomybės laikotarpį XX amžiuje buvo okupuota ne tik totalitarinių, bet ir autoritarinių režimų. Būtent 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovos, vėliau įvykusi 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija ir aneksija privalo išlikti Centro tyrimų objektu. Šios kovos yra Lietuvos valstybės istorijos, tautinio pasididžiavimo, rezistencijos ir tapatybės politikos dalis.

Taip pat siūloma pavadinime išryškinti „gyventojų genocido“ ir „rezistencijos“ sąvokas. „Genocido“ sąvoka yra tiesiogiai susijusi su totalitarinių režimų brutaliu valdymu, šių režimų (SSRS ir nacių) karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui, siekiant pavergti ir palaužti besipriešinančios Lietuvos rezistenciją. Todėl siūlome pavadinime vartoti ir „rezistencijos“ sąvoką, nes 1918 – 1990 m. Lietuvos istorija yra ir nuolatinės rezistencijos prieš totalitarinius ir autoritarinius režimus laikmetis, siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos Respubliką.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų projekto siūlomą Centro pavadinimą ir  jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuostatai“

Nepritarti

Priimtas naujos redakcijos LGGRTC įstatymas, paliekantis pavadinimą „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras)

 

 

 

2

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

1

 

Argumentai:

 

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje teigia, kad reiktų atsisakyti perteklinių „savarankiškos“ įstaigos paskirtį nustatančių nuostatų ir nurodyti, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“.

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūlomas projektas neturėtų nutylėti XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos iki 1940 m., Lietuvos gyventojų fizinio ir kultūrinio genocido, Lietuvos herojų pasipriešinimo kelioms okupacijoms vienu metu.

Nuo 1919 m. tos pačios valstybės ir kartais net to paties asmens (J. Stalino ir kitų) vadovaujami okupantai Lietuvoje įvykdė nusikaltimus, todėl ši Lietuvos istorija turi būti tiriama ir prieš 1940 metus, ir po jų.

1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir rezistencijos laikotarpis, kurio metu siekta ištrūkti iš okupacinių pančių, ginklu kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos. Šis Lietuvos istorijos laikotarpis negali būti užmirštas ir jo tyrimai bei rezultatai būtini ne tik siekiant atskleisti nepriklausomybės kovų detales, bet ir stiprinant tautinę tapatybę, pasididžiavimą Tautos darbais.

1919-1930 m. Lietuvos valstybė už nuopelnus ginant Tėvynę ir pasipriešinimą okupantams apdovanojo karius, partizanus, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Negalime ignoruoti svarbių XX a. pradžios įvykių Lietuvos istorijoje, kuriuos būtina tirti ir išryškinti. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinės atminties institutas tiria nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917 m. iki 1990 m.

1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis privalo būti tyrimų objektu.

Lenkijos okupacijos metu buvo vykdoma priverstinė polonizacija. uždaromos kultūrinės ir švietimo įstaigos, naudojamos kitos brutalios-okupacinės priemonės. Iš pradžių lietuviai už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudą, tariamą perversmų organizavimą, o vėliau – už antirinkiminę agitaciją ir atsisakymą balsuoti buvo gaudomi, baudžiami baudomis ir įkalinimu, prievarta vedami į rinkimus. Vėliau (1921 m. sausį) – priverstinai  tremiami į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Represinės priemonės atitiko militarinio režimo pobūdį, kuris dar sugriežtėjo 1921 m. sausį įvedus nepaprastąją padėtį. Okupaciją, su J. Pilsudskio pritarimu, įvykdęs L. Želigovskis valdė dekretais, kol galiausiai 1921 m. lapkritį paskelbė 1922 m. sausį įvyksiant „demokratinius rinkimus“. Jų demokratiškumą geriausiai apibūdina specialus dekretas, numatęs metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti rinkimuose.

Viešais pareiškimais, publicistika, visuotiniu „Vilniaus Seimo“ rinkimų boikotu ir kitais būdais Vilniaus krašto lietuviai skelbė savo nepritarimą įvykdytos okupacijos padarinių įteisinimui. Tos pačios pozicijos laikėsi ir visos kitos krašto tautinės mažumos, beveik vieningai nedalyvavusios rinkimuose į „Vilniaus Seimą“.

Visgi 1922 m. išrinktas „Vilniaus Seimas“ jau po dviejų mėnesių pasiprašė, kad „Vidurio Lietuva“ būtų prijungta prie Lenkijos. Lenkija, pati būdama šios inkorporacijos autore, sutiko, ir Vilnius su visa Pietryčių Lietuva tapo Lenkijos provincija.

Taigi būtina toliau tirti ir domėtis 1920 – 1939 m. Vilniaus krašto okupaciniu laikotarpiu, kuris privalo būti Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų objektu.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras) yra savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių ir autokratinių režimų okupuotoje Lietuvoje okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).“

Nepritarti

 

Analogiška dalis jau – priimtame įstatyme, 2 str. 1 punkte, todėl siūloma dėstyti taip pat kaip įstatyme.

3

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

2

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu. Centro juridinio asmens kodas 191428780. Centras turi savo ženklą, kuris yra registruojamas įstatymų nustatyta tvarka. Centro teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Centro sutrumpintas pavadinimas – TRTC OGGRTC. Centro buveinės adresas: Didžioji g. 17, Vilnius, Lietuvos Respublika.“

Nepritarti

Priimtas naujos redakcijos LGGRTC įstatymas, paliekantis pavadinimą „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras)

4

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

7

 

Argumentai:

 

Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas.

 

Atitinkamai yra pakeičiamos Centro nuostatos (suderinta ir su Centro įstatymui teikiamais siūlymais), kad Tarybos funkcijos neperžengtų Centro direktoriaus vadovo funkcijų ribos, Centro viduje ir išorėje būtų išvengta nesusipratimų dėl Centro valdymo ir Centras galėtų efektyviau veikti, atsiskaityti Seimui.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7. Nuostatų pakeitimus gali inicijuoti Centro generalinis direktorius, Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba), Seimas. Nuostatų pakeitimo projektas svarstomas Tarybos posėdyje. Tarybai projektą apsvarsčius savo posėdyje, Nuostatų pakeitimo projektą Centro generalinis direktorius teikia Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.“

Nepritarti

Priimtas naujos redakcijos LGGRTC įstatymas, kuriame numatyta, kad Taryba yra kolegialus valdymo organas

5

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

9

 

Argumentai

 

Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9. Centro veiklos tikslas – totalitarinių ir autokratinių režimų okupuotoje Lietuvoje Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus;“

Nepritarti

Centro veiklos tikslas yra aptartas priimto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje:

Todėl Nuostatuose tikslas neturėtų skirtis.

6

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

10

 

Argumentacija:

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūlomas projektas neturėtų nutylėti XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos iki 1940 m., Lietuvos gyventojų fizinio ir kultūrinio genocido, Lietuvos herojų pasipriešinimo kelioms okupacijoms vienu metu.

Nuo 1919 m. tos pačios valstybės ir kartais net to paties asmens (J. Stalino ir kitų) vadovaujami okupantai Lietuvoje įvykdė nusikaltimus, todėl ši Lietuvos istorija turi būti tiriama ir prieš 1940 metus, ir po jų.

1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir rezistencijos laikotarpis, kurio metu siekta ištrūkti iš okupacinių pančių, ginklu kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos. Šis Lietuvos istorijos laikotarpis negali būti užmirštas ir jo tyrimai bei rezultatai būtini ne tik siekiant atskleisti nepriklausomybės kovų detales, bet ir stiprinant tautinę tapatybę, pasididžiavimą Tautos darbais.

1919-1930 m. Lietuvos valstybė už nuopelnus ginant Tėvynę ir pasipriešinimą okupantams apdovanojo karius, partizanus, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Negalime ignoruoti svarbių XX a. pradžios įvykių Lietuvos istorijoje, kuriuos būtina tirti ir išryškinti. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinės atminties institutas tiria nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917 m. iki 1990 m.

1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis privalo būti tyrimų objektu.

Lenkijos okupacijos metu buvo vykdoma priverstinė polonizacija. uždaromos kultūrinės ir švietimo įstaigos, naudojamos kitos brutalios-okupacinės priemonės. Iš pradžių lietuviai už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudą, tariamą perversmų organizavimą, o vėliau – už antirinkiminę agitaciją ir atsisakymą balsuoti buvo gaudomi, baudžiami baudomis ir įkalinimu, prievarta vedami į rinkimus. Vėliau (1921 m. sausį) – priverstinai  tremiami į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Represinės priemonės atitiko militarinio režimo pobūdį, kuris dar sugriežtėjo 1921 m. sausį įvedus nepaprastąją padėtį. Okupaciją, su J. Pilsudskio pritarimu, įvykdęs L. Želigovskis valdė dekretais, kol galiausiai 1921 m. lapkritį paskelbė 1922 m. sausį įvyksiant „demokratinius rinkimus“. Jų demokratiškumą geriausiai apibūdina specialus dekretas, numatęs metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti rinkimuose.

Viešais pareiškimais, publicistika, visuotiniu „Vilniaus Seimo“ rinkimų boikotu ir kitais būdais Vilniaus krašto lietuviai skelbė savo nepritarimą įvykdytos okupacijos padarinių įteisinimui. Tos pačios pozicijos laikėsi ir visos kitos krašto tautinės mažumos, beveik vieningai nedalyvavusios rinkimuose į „Vilniaus Seimą“.

Visgi 1922 m. išrinktas „Vilniaus Seimas“ jau po dviejų mėnesių pasiprašė, kad „Vidurio Lietuva“ būtų prijungta prie Lenkijos. Lenkija, pati būdama šios inkorporacijos autore, sutiko, ir Vilnius su visa Pietryčių Lietuva tapo Lenkijos provincija.

Taigi būtina toliau tirti ir domėtis 1920 – 1939 m. Vilniaus krašto okupaciniu laikotarpiu, kuris privalo būti Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų objektu.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10. Centras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatyme (toliau – Centro įstatymas) nustatytus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

10.1. atlieka Centro įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir nustato prioritetines tyrimų kryptis, sudaro jų programas ir jas įgyvendina; koordinuoja ir (ar) bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, institucijomis, vykdančiomis šios srities ir (ar) laikotarpių tyrimus, inicijuoja ir (ar) dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, projektus, edukacinius ir kitus renginius;

10.1.1. analizuoja totalitarinių ir autoritarinių režimų veiklos prielaidas ir prigimtį, holokausto, genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą ir veikimo principus; renka, kaupia, tiria, sistemina ir apibendrina dokumentus ir kitus duomenis apie nacių ir Lietuvos komunistų partijos veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijos metais ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių ir autoritarinių režimų veikimui Lietuvoje ir užsienyje. Atlieka Lietuvos istorijos tyrimus ir siekia atkurti istorinį teisingumą okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. Vykdo šiuos mokslinius tyrimus ir įgyvendina jų sklaidą:

10.1.1.1. 1918-1923 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu;

10.1.1.2. 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu;

10.1.1.1. 10.1.1.3. 193918–1990 m. totalitarinių ir autoritarinių okupacinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus karo, fizinio ir kultūrinio genocido ir kitus nusikaltimus žmoniškumui;

10.1.1.2. 10.1.1.4. 1944 – 1953 m. Lietuvos partizaninio (ginkluoto ir neginkluoto) pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpiu 1939–1945 m. Klaipėdos krašte okupacinių režimų vykdytą politiką;

10.1.1.3. 10.1.1.5.  nacių ir Lietuvos komunistų partijos veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijos metais;

10.1.1.3. 10.1.1.6. Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytąos agresijąos ir jos sukeltų padarinių laikotarpiais;

10.1.1.4. Lietuvos rezistencijos (ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo) 193918–1990 m. okupaciniams režimams laikotarpiu ir 1990–1991 m. SSRS vykdytai agresijai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, procesus ir dalyvius;

10.1.2. prisideda prie mokslinių tyrimų, susijusių su Rusijos Federacijos vykdytais nusikaltimais bei agresija, ir jų sklaidos;

10.1.3. vykdo istorinės, mokslinės, analitinės informacijos, dokumentų ir kitų duomenų sklaidą; rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą, represijas ir rezistenciją (pasipriešinimą) okupaciniams režimams, organizuoja nacionalines ir (ar) tarptautines mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius, susijusius su Centro veiklos tikslais; dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių organizuojamas programas ir tyrimus;

10.1.4. sudaro laisvės kovotojų ir nukentėjusių nuo Centro įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų Lietuvos gyventojų (toliau – nukentėję Lietuvos gyventojai), taip pat šių nusikalstamų veikų vykdytojų ir organizatorių, 193918–1990 m. okupacinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;

10.1.5. atlieka istorinių dokumentų dėl užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tyrimus; rengia istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus, teikia jas ir informaciją valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims apie šio paveldo dokumentų tyrimus, 193918–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius rezistencijos (pasipriešinimo) okupacijoms dalyvius;

10.1.6. rūpinasi dokumentų, susijusių su Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, paieška Lietuvoje ir užsienio valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų tyrimus, sklaidą;

10.1.7. identifikuoja genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų, Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir minėtų veikų vykdytojus ir organizatorius, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus; vykdo istorines ekspertizes, teikia išvadas, pažymas, istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius faktus, ir kitus duomenis apie konkrečius nurodytų veikų vykdytojus teisėsaugos institucijoms. Kreipiasi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu gauna faktinių duomenų apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XXII, XXV skyriuose;

10.1.8. tiria ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus;

10.1.9. dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;

10.2. vykdo laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų memorializaciją (įamžinimą), sklaidą ir edukaciją:

10.2.1. dalyvauja įgyvendinant strateginius veiklos planus laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, patyrusių politines ir kitas represijas ir (ar) dalyvavusių rezistencijoje (pasipriešinime) asmenų ir istorinės atminties vietų memorializacijos (įamžinimo) srityje, tremties, kalinimo ir rezistencijos muziejų srityje; steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą kuriant ekspozicijas, rengiant edukacines programas tremties, kalinimo, rezistencijos (pasipriešinimo) ir Centro įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų temomis;

10.2.2. inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo programas, projektus, edukacinius renginius ir juos įgyvendina, rengia; organizuoja, vykdo jų sklaidą; renka, kaupia, tvarko, skaitmenina laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus apie šiame įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių įvykius, organizuoja, vykdo tokio atminimo ir informacijos sklaidą bei ją talpina virtualioje memorializacijos platformoje; sudaro, pildo, naudoja sklaidoje nukentėjusių Lietuvos gyventojų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, integralų istorinių duomenų registrą (skaitmeninius duomenų rinkinius) ir užtikrina duomenų prieinamumą; renka, tvarko duomenis apie išeivijoje ir buvusiose SSRS teritorijoje gyvenančius lietuvius;

10.2.3. inicijuoja, organizuoja, skatina, koordinuoja, vykdo, remia memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, monografijų sukūrimą ir (ar) jų projektus istorinės atminties vietose Lietuvoje ir (ar) užsienio valstybėse; prieš tai suderinus veiksmus su atitinkamomis institucijomis;

10.2.4. koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų ar fizinių bei juridinių asmenų iniciatyva vykdomą memorialinių kompleksų, paminklų statybą ar atminimo ženklų įrengimą istorinės atminties vietose arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų sąvadus, registrus; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) ir kitais istorinės atminties įamžinimo klausimais;

10.2.5. dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir (ar) kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusios SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu;

10.2.6. organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, kitus renginius, vykdo ekskursijas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, panaudodamas Centro padalinių tyrimų rezultatus, sukauptus dokumentus ir (ar) kitus istorinius duomenis; renka, tvarko, saugo, tiria istorinius duomenis, atspindinčius totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų vykdyto Lietuvos gyventojų holokausto, genocido formas, metodus, pasipriešinimo (rezistencijos) 193918–1990 m. okupaciniams režimams būdus ir mastą, vykdo jų sklaidą; vykdo nukentėjusių Lietuvos gyventojų bei laisvės kovotojų memorializaciją (įamžinimą); vykdo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus veiklos sklaidą, muziejinę komunikaciją; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą ir eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; rengia (organizuoja) ir įgyvendina muziejines ir kitas kultūrines edukacines programas; kaupia, tvarko saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro tokių duomenų skaitmeninius rinkinius, vykdo jų sklaidą;

10.2.7. rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo, taip pat dėl atmintinų dienų ir atmintinų metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų ir nepriklausomybės atkūrimu bei Lietuvos valstybės laisvės kovų istoriniais faktais ir (ar) įvykiais, jų atminties išsaugojimu, paminėjimo; konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, organizuojantiems su pasipriešinimu (rezistencija) ir nukentėjusių Lietuvos gyventojų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius;

10.2.8. rengia, organizuoja ir dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, pasipriešinimo (rezistencijos) kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, kitas istorinės atminties vietas; šias vietas ir statinius, susijusius su Lietuvos gyventojų genocido, kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, įvykdymo bei laisvės kovų faktais; identifikuoja, kartografuoja nustato jų istorinę bei istorinės atminties (memorialinę) vertę; renka kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus ir (ar) kitus istorinius duomenis, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų sklaidą; dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir tarpinstitucinių komisijų, siekiančių įamžinti genocido ir totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimą, veikloje;

10.2.9. renka, kaupia, analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties vietas, susijusias su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais ir kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, laisvės kovomis, pogrindinių organizacijų veikla, partizanų ir disidentų judėjimu, pasipriešinimo (rezistencijos) 193918–1990 m. okupaciniams režimams procesais bei jų dalyviais Lietuvoje ir užsienio valstybėse, vykdo jų sklaidą; šias vietas kartografuoja, inventorizuoja, rengia, teikia reikiamus duomenis jų teisiniam statusui nustatyti; kuria ir administruoja Istorinės atminties vietų registrą kaip sudėtinę Kultūros vertybių registro dalį, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, kuriuos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu, nustato Registro objektams naudojimo ir tvarkymo reikalavimus;

10.3. vykdo laisvės kovotojų ir genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:

10.3.1. pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; išduoda nustatytos formos pažymėjimus, tvarko jų apskaitą;

10.3.2. inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų projektus, teisės aktų dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus ir (ar) kitais klausimais); kontroliuoja tokių įstatymų, teisės aktų ir kitų dokumentų vykdymą;

10.3.3. techniškai aptarnauja Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją, teikiančią Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo; priima pretendentų pateiktus dokumentus, juos rengia, teikia svarstyti šiai komisijai; priima šios komisijos išvadas ir nagrinėja skundus dėl šių išvadų; šios komisijos veiklos rezultatus skelbia Centro interneto svetainėje;

10.3.4. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 193918–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar proceso byloje atnaujinimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo išnagrinėti šių asmenų bylas;

10.3.5. organizuoja, koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo (persikėlimo) į Lietuvą nuolat gyventi ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą;

10.4. inicijuoja, organizuoja 193918–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką ir jų identifikavimą;

10.4.1. remdamasis Lietuvos gyventojų registro duomenimis ir (ar) kita informacija, ieško Lietuvoje ir užsienio valstybėse minėtų asmenų giminaičių; organizuoja, vykdo jų biologinių mėginių paėmimą DNR tyrimams; organizuoja rastų neatpažintų ieškomų minėtų asmenų palaikų tvarkymą ar juos tvarko, taip pat tvarko minėtų asmenų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių rinkinį, priklausantį Centrui, jų identifikavimui reikalingus duomenis;

10.4.2. renka, kaupia, tvarko, apibendrina įvairių šaltinių duomenis apie minėtų asmenų žuvimo, užkasimo ir (ar) palaidojimo aplinkybes ir vietas; organizuoja tokių vietų paieškas, koordinuoja minėtų asmenų palaikų ekshumavimo ir identifikavimo darbus;

10.4.3. skelbia paieškų rezultatus, su paieškomis susijusią informaciją, analitinius, mokslinius duomenis; kaupia, tvarko su šiomis paieškomis bei tyrimais susijusią informaciją;

10.5. atlieka Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas:

10.5.1. organizuoja šios komisijos darbą, teikia šiam darbui reikalingą techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą;

10.5.2. priima pareiškėjų dokumentus, juos nagrinėja, vizuoja, teikia komisijai svarstyti, išsiunčia pareiškėjams komisijos sprendimus ir (ar) atitinkamus prašymus; priima iš pareiškėjų informaciją, kurią skelbia Centro interneto svetainėje;

10.6. atlieka viešųjų objektų pripažinimą objektais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos:

10.6.1. teikia Seimui teikimus sudaryti Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinę komisiją, skirti jos pirmininką ir (ar) pakeisti jos sudėtį;

10.6.2. organizuoja Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos darbą; teikia šiam darbui reikalingą finansinę, techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą; prašo pateikti komisijos išvadas ir jas kartu su kitais aktualiais dokumentais skelbia Centro interneto svetainėje;

10.6.3. priima pareiškėjų dokumentus, juos registruoja, išnagrinėja, įvertina, teikia Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinei komisijai arba siunčia atitinkamus raštus pareiškėjams;

10.6.4. priima sprendimus, nurodytus Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, juos apskaito, registruoja, pateikia juos įgyvendinantiems subjektams, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną;

10.6.5. atlieka totalitarinių, autoritarinių režimų ideologijų sklaidos prevenciją:

10.6.5.1. inicijuoja ir (ar) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis įgyvendina projektus ir programas, skleidžiant informaciją ir plečiant visuomenės žinias bei supratimą apie totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų žalą, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus;

10.6.5.2. sudaro galimybes visuomenei stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius jos atsparumą dezinformacijai;

10.6.5.3. vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus, užtikrina jų rezultatų pristatymą visuomenei, kaupia atliktų mokslinių ir taikomųjų tyrimų duomenų archyvą integralioje duomenų bazėje;

10.7. teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo, nuosavybės teise, nuomos pagrindais valdo, naudoja valstybės turtą, juo disponuoja;

10.8. pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus, prašymus, pasiūlymus, susijusius su Centro veiklos sritimis;

10.9. atlieka kitas įstatymų, Seimo nutarimų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.“

Pritarti iš dalies

Nepritarti tai daliai kuri liečia pavadinimo keitimą ir atsižvelgiant į priimtą įstatymą, išimti žodį „okupacija“ kalbant apie Vilniaus krašto okupaciją 1920-1939 m. Kitiems pasiūlymams pritarti atsižvelgiant į priimtą naujos redakcijos įstatymą.  

7

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

14

 

Argumentai:

 

Pagal šių nuostatų 15 punktą ir Centro Įstatymo projekto 6 str. 3 dalį, Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas.

Siūlome išbraukti Projekto 14 punktą kaip perteklinį ir neapibrėžtumą dėl Centro valdymo keliančią formuluotę.

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

Pasiūlymas:

„14. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba). Centro patariamoji institucija yra Mokslo krypties komisija.“

 

Nepritarti

Priimtas naujos redakcijos LGGRTC įstatymas, numato, kad Taryba yra kolegialus valdymo organas

8

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

15

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

„15. Generalinis direktorius yra Centro vienasmenis valdymo organas, skiriamas į pareigas ir iš jų atleidžiamas Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos įstatyme nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Priimtu naujos redakcijos LGGRTC įstatymu, paliekamas senas pavadinimas.

9

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

16

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

„16. Kai Centro generalinis direktorius laikinai negali atlikti savo funkcijų dėl ligos, atostogų ar komandiruotės, jo funkcijas laikinai atlieka Centro direktoriaus pavaduotojas, o kai jo nėra – Centro generalinio direktoriaus paskirtas Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, esant Seimo valdybos pritarimui. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas eina Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos įstatyme nustatyta tvarka.“

 

Nepritarti

Priimtu naujos redakcijos LGGRTC įstatymu, paliekamas senas pavadinimas.

10

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

17

 

Argumentai

 

Nors Seimas tvirtinta Centro Tarybos sudėtį, Seimui už Centro veiklą tiesiogiai atskaitingas yra Centro vadovas, generalinis direktorius. Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai.

 

Be to, Centro Tarybos atsakomybės yra ekspertinio-patariamojo pobūdžio, bet ne Centro priežiūros ir jo veiklos organizavimo ir planavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinga ir efektyvu Centro generalinio direktoriaus atsakomybės sritis perleisti Centro Tarybai, todėl siūlome šias pataisas.

 

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 17 punktą ir jį išdėstyti taip:

„17. Centro generalinis direktorius atlieka šias funkcijas:

17.1. veikia Centro vardu;

17.2. atstovauja Centrui santykiuose su Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis arba dalį šių funkcijų paveda atlikti Centro valstybės tarnautojams ar darbuotojams pagal jų kompetenciją;

17.3. organizuoja ir kontroliuoja Centro darbą taip, kad būtų įgyvendinamas Centro veiklos tikslas, uždaviniai ir atliekamos teisės aktuose nustatytos funkcijos;

17.4. užtikrina įstatymų, kitų teisės aktų ir Nuostatų laikymąsi;

17.5. atsiskaito Tarybai ir Seimui;

17.6. teikia tvirtinti Tarybai Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą;

17.7. teikia tvirtinti Tarybai tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą;

17.8. teikia tvirtinti Tarybai tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą;

17.9. teikia tvirtinti Tarybai tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus;

17.10. nesutikdamas su Tarybos sprendimu, gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu dar kartą apsvarstyti sprendimą. Taryba privalo per 30 dienų nuo Centro generalinio direktoriaus prašymo gavimo dienos jį apsvarstyti. Centro generalinio direktoriaus prašymu Tarybos sprendimai pakartotinai nagrinėjami vieną kartą;

17.11. 17.10. tvirtina Centro struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašą, neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, Centro vidaus tvarkos taisykles, reglamentuojančias Centro vidaus tvarką ir Centro administracijos padalinių veiklą;

17.12. 17.11. tvirtina Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus;

17.13. 17.12. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Centro valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas, vienkartines ir kitas išmokas;

17.14. 17.13. neviršydamas nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestį;

17.15. 17.14. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka užtikrina Centro valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą ir jų tarnybinės veiklos vertinimą;

17.16. 17.15. organizuoja skundų dėl Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmų nagrinėjimą;

17.17. 17.16. organizuoja ir koordinuoja Centro veiklą, priima sprendimus Centro veiklos klausimais, arba teisės aktų nustatyta tvarka dalį šių funkcijų paveda funkcijas Centro valstybės tarnautojams ir (arba) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pagal jų kompetenciją;

17.18. 17.17. leidžia įsakymus ir tvirtina kitus Centro dokumentus, kontroliuoja jų vykdymą;

17.19. 17.18. Tarybai teikia svarstyti kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia ją Seimui;

17.20. 17.19. rūpinasi Centro intelektualiaisiais, materialiaisiais ir finansiniais ištekliais;

17.21. 17.20. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;

17.22. 17.21. atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas funkcijas.“

Nepritarti

Siūlomi pakeitimai nedera su priimtomis naujos redakcijos LGGRTC įstatymo nuostatomis.

11

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

18

 

Argumentai:

 

Už Centro veiklą tiesiogiai atskaitingas Seimui yra Centro vadovas, generalinis direktorius. Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

„18. Centro direktorius atsako už:

18.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi Centro veikloje;

18.2. praėjusių kalendorinių metų Centro veiklos ataskaitos parengimą ir jos pateikimą Tarybai, Seimui ir visuomenei;

18.3. Centrui nustatytų uždavinių įgyvendinimą, funkcijų ir pareigų vykdymą, Centro ūkinę ir finansinę veiklą;

18.4. darbų saugą Centre.“

Nepritarti

Siūlomi pakeitimai nedera su priimtomis naujos redakcijos LGGRTC įstatymo nuostatomis.

12

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

19

 

Argumentai:

 

Siūloma neatsisakyti Centro ankstesnio teisinio reglamentavimo ir nepritarti Centro valdymo decentralizacijos siekiui. Reikalingas valstybinis-sisteminis požiūris į Lietuvos istoriją ir istorijos politiką, todėl Seimas negali šalintis atsakomybės, kas eis Centro vadovaujančias pareigas ir bus atsakingas už Centro planus, veiklos kryptis ir ataskaitas. Tarybos organizacinis pobūdis, veiklos ribos ir sudarymo tvarka lemia, kad Taryba de facto tampa Centrui vadovaujančia struktūra, perimančia Seimo atsakomybes, o  tai nedera su efektyvaus valdymo ir atskaitingumo principais.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 19 punktą ir jį išdėstyti taip:

„19. Taryba yra kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, sudaromas iš 11 asmenų. Tarybos sudarymo ir atleidimo tvarką, jos kompetenciją (funkcijas) ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos įstatymas.“

Nepritarti

Siūlomi pakeitimai nedera su priimtomis naujos redakcijos LGGRTC įstatymo nuostatomis.

13

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

21

 

Argumentai:

 

Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl Centro direktorius tvirtina tarybos veiklos reglamentą.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 21 punktą ir jį išdėstyti taip:

„21. Taryba rengia ir tvirtina savo veiklos reglamentą, kurį tvirtina Centro direktorius.“

Nepritarti

Siūlomi pakeitimai nedera su priimtomis naujos redakcijos LGGRTC įstatymo nuostatomis.

14

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

24

 

Argumentai:

 

Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl yra reikalingas Centro direktoriaus pritarimas kai kuriems strateginiams ir operatyviniams Centro veiklos sprendimams.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 24 punktą ir jį išdėstyti taip:

„24. Atlikdama savo funkcijas, Taryba, Centro direktoriui pritarus, turi teisę gauti iš Centro, Seimo ar kitų institucijų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti, taip pat organizuoti išplėstinius Tarybos posėdžius, į kuriuos kviečiami Centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, ekspertai, valstybės institucijų, kitų socialinių partnerių atstovai.“

 

Nepritarti

Siūlomi pakeitimai nedera su priimtomis naujos redakcijos LGGRTC įstatymo nuostatomis.

15

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

26

 

Argumentai:

 

Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl yra reikalingas Centro direktoriaus pritarimas kai kuriems strateginiams ir operatyviniams Centro veiklos sprendimams.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 26 punktą ir jį išdėstyti taip:

„26. Centro patariamoji institucija yra Mokslo krypties komisija (toliau – Komisija), kurios sudėtį ir nuostatus Tarybos teikimu tvirtina generalinios direktoriaus teikimu tvirtina Taryba. Komisija svarsto ir teikia Centro generaliniam direktoriui ir Tarybai rekomendacijas bei jas pagrindžiančius argumentus dėl Centro mokslo pasiekimų ir kitų su Centro mokslo pasiekimais susijusių klausimų. Komisijos posėdžių nutarimai yra priimami paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. Komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 Centro mokslininkai, turintys humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties mokslo daktaro laipsnį. Komisiją techniškai aptarnauja Centras.“

 

Nepritarti

Siūlomi pakeitimai nedera su priimtomis naujos redakcijos LGGRTC įstatymo nuostatomis.

16

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Rima Baškienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius,

2024-01-09

 

 

28

 

Argumentai:

 

Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl yra reikalingas Centro direktoriaus pritarimas kai kuriems strateginiams ir operatyviniams Centro veiklos sprendimams.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 28 punktą ir jį išdėstyti taip:

„28. Prie Centro veikiančios institucijos:

28.1. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijaos, kurios sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Centro generalinios direktoriaus teikimu tvirtina Taryba. Komisijos veikla reglamentuojama Centro generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintu Komisijos darbo reglamentu ir finansuojama iš Centrui skiriamų valstybės biudžeto lėšų;

28.2. fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėjas yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų.“

Nepritarti

Siūlomi pakeitimai nedera su priimtomis naujos redakcijos LGGRTC įstatymo nuostatomis.

17

Seimo narys Valdas Rakutis, 2024-03-08

 

 

 

 

Argumentai:

 

Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į ilgą Lietuvos laisvės kovų istoriją, kurios metu buvo kovojama ne tik su totalitariniais, bet ir su autoritariniais bei monarchiniais režimais. 1918-1920 metais vykusios Lietuvos nepriklausomybės kovos ir po to sekusi 1920-1939 metų okupacija turi išlikti Centro tyrimo objektu, o 1795-1918 metų Rusijos ir Vokietijos imperijų okupacijos laikotarpis turi būti įtrauktas į tyrimo objektų sąrašą. Nevalia nei vieno šių laikotarpių išbraukti iš tyrimo objektų sąrašų, kadangi visi jie yra nepaprastai svarbūs modernios Lietuvos valstybės raidai ir yra aktuali tapatybės ir istorijos politikos sudedamoji dalis.

Manome, kad laisvės kovų sąvoka tinkamai apjungia visus šiuos laikotarpius, neskirstydama okupantų pagal jų valdžios režimų pobūdį. Taip pat ji apjungia tiek ginkluotą, tiek neginkluotą rezistenciją ir skamba labiau įkvepiančiai už dabartinį Centro pavadinimą, šnekamojoje kalboje vadinamą tiesiog genocido centru. Nors suprantame, kad totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos prieš juos tyrimai dėl nusikaltimų masto reikalaus daugiau tyrėjų dėmesio nei ankstesni laikotarpiai, nemanome, kad Centras turėtų pernelyg griežtai susiaurinti savo istorinių tyrimų spektrą ir atsisakyti reikšmingo 1795-1939 m. laisvės kovų laikotarpio tyrimų.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų projekto siūlomą Centro pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatai“

Nepritarti

Priimtu naujos redakcijos LGGRTC įstatymu, paliekamas senas pavadinimas

18

Seimo narys Valdas Rakutis, 2024-03-08

 

 

1

 

Argumentai:

 

Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, derėtų nurodyti, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“.

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų apsiriboti 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos laikotarpiu.

1918-1920 metais Lietuvoje vyko nepriklausomybės kovų, kurių metu buvo kovojama prieš bermontininkus, Lenkiją ir Sovietų Rusiją. Nepriklausomybės kovų detalės, t.y. kovų eiga bei okupacinių režimų represijos prieš Lietuvos gyventojus negali būti pamirštos. Tuo laikotarpiu Lietuva ginklu apgynė savo nepriklausomybę prieš tris skirtingo pobūdžio režimus, skirtingai mačiusius Lietuvos vietą pasaulyje ir atlikusius skirtingus nusikaltimus.

Bermontininkai buvo provokiškos ir prorusiškos orientacijos kariuomenė, siekusi atkurti senąjį monarchinį režimą ir vėl okupuoti Baltijos šalis. Žemaitijos teritorijoje kovoję bermontininkų daliniai plėšikavo prieš vietos gyventojus.

 Lenkija tuo metu buvo autoritarinė valstybė, okupavusi Vilniaus kraštą ir jame vykdžiusi priverstinę polonizaciją. Vilniaus kraštas buvo aneksuotas, kai 1920-1922 metais egzistavusi satelitinė Vidurio Lietuvos Respublika, kuri kelis mėnesius po Seimo rinkimų pasiprašė į Lenkijos sudėtį. Šią „valstybę“ valdė generolo Luciano Želigovskio karinė diktatūra, kuri represavo vietos lietuvius už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudos platinimą ir tariamą perversmų organizavimą. Lietuviai buvo tremiami iš Vilniaus krašto į nepriklausomą Lietuvą, o ir patys 1922-ųjų sausio Seimo rinkimai jokiu būdu negali būti laikomas demokratiškais, kadangi gyventojai buvo prievarta vedami balsuoti, o specialus Želigovskio dekretas numatė metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti balsavime. Vėliau sekė 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija, okupacinė politiką, prievartinė lietuvių ir gudų polonizacija ir lietuvių pogrindinė veikla okupacijos sąlygomis turi likti Lietuvos Respublikos laisvės kovų tyrimų centro tyrimo objektais.

Sovietų Rusija siekė susigrąžini prarastas Rusijos imperijos teritorijas, tarp kurių buvo ir Lietuva, nuversti Nepriklausomos Lietuvos valdžią ir įkurti fiktyvią tarybinę respubliką Litbelą, esančia Sovietų Rusijos sudėtyje. Verta skirti dėmesį tyrimams apie šio ankstyvosios stadijos totalitarinio režimo okupacinę valdžią, komunistų pogrindininkų veiklą ruošiant okupaciją ir sėkmingą rezistenciją prieš žymiai didesnį priešą.

1795-1918 metai šiuo metu nėra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro tyrimų objektas, tačiau šiame laikotarpyje vyko svarbiausi lietuvių tapimo modernia tauta procesai ir imperinio tipo režimų (Rusijos ir Vokietijos) vykdoma okupacinė politika.

Ginkluoti rezistencijos atvejai – tai 1830-1831 metų ir 1863-1864 sukilimai. Po kiekvieno iš šių sukilimų caro valdžia ėmėsi represijų, siekiant pakirsti lietuvišką tautinę sąmonę. Po pirmojo sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, kurį baigė Lietuvos tautinė inteligentija. Caro valdžia siekė pakirsti intelektualinį tautos elitą, nes žinojo, jog be jo tauta lengviau pasiduos okupacijai ir rusinimo politikai. Po antrojo sukilimo prasidėjo lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis ir Lietuvos vardas buvo ištrintas iš Rusijos imperijos žemėlapių. Rusinimo politika šiuo metu tapo intensyviausia – caro valdžia suprato, kad tik intelektualų pašalinti neužtenka, svarbu nutautinti visą Lietuvą, siekiant palaužti jos valią priešintis. Taip pat po abiejų sukilimų buvo vykdomi trėmimai į Sibirą – šios okupacinės valdžios represinė politika nemaža dalimi buvo prototipas tai politikai, kurią vykdė Sovietų Sąjunga. Trėmimai, rusinimas, taip pat slaptoji policija jau egzistavo Rusijos imperijos okupacijos laikais.

Verta paminėti neginkluotos rezistencijos atvejus, vertus būti įtrauktus į Centro tyrimų spektrą – knygnešių rezistenciją, M. Valančiaus blaivybės ir švietimo iniciatyvas ir pirmąją lietuvišką spaudą, Lietuvos tautinį atgimimą, 1905-ųjų Seimą, 1915-1918 m. Vokietijos imperijos okupaciją ir rezistenciją jos metu.

                                          

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centras (toliau – Centras) yra savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių okupacinių režimų Lietuvoje okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą ir Lietuvos laisvės kovų (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) tyrimus, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).

Nepritarti

Priimtu įstatymu lieka senas pavadinimas, o į kitas nuostatas iš esmės jau atsižvelgta.

19

Seimo narys Valdas Rakutis, 2024-03-08

 

 

2

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu. Centro juridinio asmens kodas 191428780. Centras turi savo ženklą, kuris yra registruojamas įstatymų nustatyta tvarka. Centro teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Centro sutrumpintas pavadinimas – TRTC LKTC. Centro buveinės adresas: Didžioji g. 17, Vilnius, Lietuvos Respublika.“

Nepritarti

Priimtu įstatymu lieka senas pavadinimas.

20

Seimo narys Valdas Rakutis, 2024-03-08

 

 

9

 

Argumentai:

 

Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo ir praplėsti dabar galiojantį tyrimų veiklos lauką.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9. Centro veiklos tikslas – okupacinių totalitarinių režimų Lietuvoje Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos laisvės kovų pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus;“

Nepritarti

Priimtu įstatymu lieka senas pavadinimas, o į kitas nuostatas jau atsižvelgta

21

Seimo narys Valdas Rakutis, 2024-03-08

 

 

10

 

Argumentai:

 

Tokia pati kaip siūlyme 1 punktui.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10. Centras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro įstatyme (toliau – Centro įstatymas) nustatytus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

10.1. atlieka Centro įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir nustato prioritetines tyrimų kryptis, sudaro jų programas ir jas įgyvendina; koordinuoja ir (ar) bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, institucijomis, vykdančiomis šios srities ir (ar) laikotarpių tyrimus, inicijuoja ir (ar) dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, projektus, edukacinius ir kitus renginius;

10.1.1. analizuoja okupacinių totalitarinių režimų Lietuvoje veiklos prielaidas ir prigimtį, holokausto, genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą ir veikimo principus; renka, kaupia, tiria, sistemina ir apibendrina dokumentus ir kitus duomenis apie Lietuvos gyventojų ginkluotą ir neginkluotą rezistenciją okupacinių režimų veikimui Lietuvoje. Atlieka Lietuvos istorijos tyrimus ir siekia atkurti istorinį teisingumą okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais.

10.1.1.1. 1795-1918 m. Rusijos ir Vokietijos imperijų okupaciniu laikotarpiu.

10.1.1.2 1918-1920 m. vykusį Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu;

10.1.1.3. 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu;

10.1.1.1. 10.1.1.4. 1939–1990 m. nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių režimų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus;

10.1.1.2. 10.1.1.5. 1939–1945 m. Klaipėdos kraštoe okupacijos laikotarpiu okupacinių režimų vykdytą politiką;

10.1.1.3. 10.1.1.6. 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytosą agresijosą laikotarpiu ir jos sukeltus padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę;

10.1.1.4. rezistencijos (pasipriešinimo) 1939–1990 m. okupaciniams režimams ir 1990–1991 m. SSRS vykdytai agresijai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, procesus ir dalyvius;

10.1.2. prisideda prie mokslinių tyrimų, susijusių su Rusijos Federacijos vykdytais nusikaltimais bei agresija, ir jų sklaidos;

10.1.3. vykdo istorinės, mokslinės, analitinės informacijos, dokumentų ir kitų duomenų sklaidą; rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą, represijas ir rezistenciją (pasipriešinimą) okupaciniams režimams, organizuoja nacionalines ir (ar) tarptautines mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius, susijusius su Centro veiklos tikslais; dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių organizuojamas programas ir tyrimus;

10.1.4. sudaro laisvės kovotojų ir nukentėjusių nuo Centro įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų Lietuvos gyventojų (toliau – nukentėję Lietuvos gyventojai), taip pat šių nusikalstamų veikų vykdytojų ir organizatorių, 1795 1939–1990 m. okupacinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;

10.1.5. atlieka istorinių dokumentų dėl užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tyrimus; rengia istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus, teikia jas ir informaciją valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims apie šio paveldo dokumentų tyrimus, 1795 1939–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius rezistencijos (pasipriešinimo) okupacijoms dalyvius;

10.1.6. rūpinasi dokumentų, susijusių su Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, paieška Lietuvoje ir užsienio valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų tyrimus, sklaidą;

10.1.7. identifikuoja genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų, Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir minėtų veikų vykdytojus ir organizatorius, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus; vykdo istorines ekspertizes, teikia išvadas, pažymas, istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius faktus, ir kitus duomenis apie konkrečius nurodytų veikų vykdytojus teisėsaugos institucijoms. Kreipiasi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu gauna faktinių duomenų apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XXII, XXV skyriuose;

10.1.8. tiria ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus;

10.1.9. dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;

10.2. vykdo laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų memorializaciją (įamžinimą), sklaidą ir edukaciją:

10.2.1. dalyvauja įgyvendinant strateginius veiklos planus laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, patyrusių politines ir kitas represijas ir (ar) dalyvavusių rezistencijoje (pasipriešinime) asmenų ir istorinės atminties vietų memorializacijos (įamžinimo) srityje, tremties, kalinimo ir rezistencijos muziejų srityje; steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą kuriant ekspozicijas, rengiant edukacines programas tremties, kalinimo, rezistencijos (pasipriešinimo) ir Centro įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų temomis;

10.2.2. inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo programas, projektus, edukacinius renginius ir juos įgyvendina, rengia; organizuoja, vykdo jų sklaidą; renka, kaupia, tvarko, skaitmenina laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus apie šiame įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių įvykius, organizuoja, vykdo tokio atminimo ir informacijos sklaidą bei ją talpina virtualioje memorializacijos platformoje; sudaro, pildo, naudoja sklaidoje nukentėjusių Lietuvos gyventojų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, integralų istorinių duomenų registrą (skaitmeninius duomenų rinkinius) ir užtikrina duomenų prieinamumą; renka, tvarko duomenis apie išeivijoje ir buvusiose SSRS teritorijoje gyvenančius lietuvius;

10.2.3. inicijuoja, organizuoja, skatina, koordinuoja, vykdo, remia memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, monografijų sukūrimą ir (ar) jų projektus istorinės atminties vietose Lietuvoje ir (ar) užsienio valstybėse; prieš tai suderinus veiksmus su atitinkamomis institucijomis;

10.2.4. koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų ar fizinių bei juridinių asmenų iniciatyva vykdomą memorialinių kompleksų, paminklų statybą ar atminimo ženklų įrengimą istorinės atminties vietose arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų sąvadus, registrus; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) ir kitais istorinės atminties įamžinimo klausimais;

10.2.5. dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir (ar) kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusios SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu;

10.2.6. organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, kitus renginius, vykdo ekskursijas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, panaudodamas Centro padalinių tyrimų rezultatus, sukauptus dokumentus ir (ar) kitus istorinius duomenis; renka, tvarko, saugo, tiria istorinius duomenis, atspindinčius okupacinių totalitarinių režimų okupacijų vykdyto Lietuvos gyventojų holokausto, genocido formas, metodus, pasipriešinimo (rezistencijos) 1795 1939–1990 m. okupaciniams režimams būdus ir mastą, vykdo jų sklaidą; vykdo nukentėjusių Lietuvos gyventojų bei laisvės kovotojų memorializaciją (įamžinimą); vykdo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus veiklos sklaidą, muziejinę komunikaciją; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą ir eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; rengia (organizuoja) ir įgyvendina muziejines ir kitas kultūrines edukacines programas; kaupia, tvarko saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro tokių duomenų skaitmeninius rinkinius, vykdo jų sklaidą;

10.2.7. rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo, taip pat dėl atmintinų dienų ir atmintinų metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos išsivadavimo iš okupacinių totalitarinių režimų ir nepriklausomybės atkūrimu bei Lietuvos valstybės laisvės kovų istoriniais faktais ir (ar) įvykiais, jų atminties išsaugojimu, paminėjimo; konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, organizuojantiems su pasipriešinimu (rezistencija) ir nukentėjusių Lietuvos gyventojų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius;

10.2.8. rengia, organizuoja ir dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, pasipriešinimo (rezistencijos) kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, kitas istorinės atminties vietas; šias vietas ir statinius, susijusius su Lietuvos gyventojų genocido, kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, įvykdymo bei laisvės kovų faktais; identifikuoja, kartografuoja nustato jų istorinę bei istorinės atminties (memorialinę) vertę; renka kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus ir (ar) kitus istorinius duomenis, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų sklaidą; dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir tarpinstitucinių komisijų, siekiančių įamžinti genocido ir okupacinių totalitarinių režimų aukų atminimą, veikloje;

10.2.9. renka, kaupia, analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties vietas, susijusias su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais ir kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, laisvės kovomis, pogrindinių organizacijų veikla, partizanų ir disidentų judėjimu, pasipriešinimo (rezistencijos) 1795 1939–1990 m. okupaciniams režimams procesais bei jų dalyviais Lietuvoje ir užsienio valstybėse, vykdo jų sklaidą; šias vietas kartografuoja, inventorizuoja, rengia, teikia reikiamus duomenis jų teisiniam statusui nustatyti; kuria ir administruoja Istorinės atminties vietų registrą kaip sudėtinę Kultūros vertybių registro dalį, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, kuriuos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu, nustato Registro objektams naudojimo ir tvarkymo reikalavimus;

10.3. vykdo laisvės kovotojų ir genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:

10.3.1. pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1795 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; išduoda nustatytos formos pažymėjimus, tvarko jų apskaitą;

10.3.2. inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų projektus, teisės aktų dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1795 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus ir (ar) kitais klausimais); kontroliuoja tokių įstatymų, teisės aktų ir kitų dokumentų vykdymą;

10.3.3. techniškai aptarnauja Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją, teikiančią Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1795 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo; priima pretendentų pateiktus dokumentus, juos rengia, teikia svarstyti šiai komisijai; priima šios komisijos išvadas ir nagrinėja skundus dėl šių išvadų; šios komisijos veiklos rezultatus skelbia Centro interneto svetainėje;

10.3.4. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1795 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar proceso byloje atnaujinimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo išnagrinėti šių asmenų bylas;

10.3.5. organizuoja, koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo (persikėlimo) į Lietuvą nuolat gyventi ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą;

10.4. inicijuoja, organizuoja 1795 1939–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką ir jų identifikavimą;

10.4.1. remdamasis Lietuvos gyventojų registro duomenimis ir (ar) kita informacija, ieško Lietuvoje ir užsienio valstybėse minėtų asmenų giminaičių; organizuoja, vykdo jų biologinių mėginių paėmimą DNR tyrimams; organizuoja rastų neatpažintų ieškomų minėtų asmenų palaikų tvarkymą ar juos tvarko, taip pat tvarko minėtų asmenų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių rinkinį, priklausantį Centrui, jų identifikavimui reikalingus duomenis;

10.4.2. renka, kaupia, tvarko, apibendrina įvairių šaltinių duomenis apie minėtų asmenų žuvimo, užkasimo ir (ar) palaidojimo aplinkybes ir vietas; organizuoja tokių vietų paieškas, koordinuoja minėtų asmenų palaikų ekshumavimo ir identifikavimo darbus;

10.4.3. skelbia paieškų rezultatus, su paieškomis susijusią informaciją, analitinius, mokslinius duomenis; kaupia, tvarko su šiomis paieškomis bei tyrimais susijusią informaciją;

10.5. atlieka Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas:

10.5.1. organizuoja šios komisijos darbą, teikia šiam darbui reikalingą techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą;

10.5.2. priima pareiškėjų dokumentus, juos nagrinėja, vizuoja, teikia komisijai svarstyti, išsiunčia pareiškėjams komisijos sprendimus ir (ar) atitinkamus prašymus; priima iš pareiškėjų informaciją, kurią skelbia Centro interneto svetainėje;

10.6. atlieka viešųjų objektų pripažinimą objektais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos:

10.6.1. teikia Seimui teikimus sudaryti Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinę komisiją, skirti jos pirmininką ir (ar) pakeisti jos sudėtį;

10.6.2. organizuoja Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos darbą; teikia šiam darbui reikalingą finansinę, techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą; prašo pateikti komisijos išvadas ir jas kartu su kitais aktualiais dokumentais skelbia Centro interneto svetainėje;

10.6.3. priima pareiškėjų dokumentus, juos registruoja, išnagrinėja, įvertina, teikia Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinei komisijai arba siunčia atitinkamus raštus pareiškėjams;

10.6.4. priima sprendimus, nurodytus Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, juos apskaito, registruoja, pateikia juos įgyvendinantiems subjektams, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną;

10.6.5. atlieka totalitarinių, autoritarinių režimų ideologijų sklaidos prevenciją:

10.6.5.1. inicijuoja ir (ar) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis įgyvendina projektus ir programas, skleidžiant informaciją ir plečiant visuomenės žinias bei supratimą apie totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų žalą, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus;

10.6.5.2. sudaro galimybes visuomenei stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius jos atsparumą dezinformacijai;

10.6.5.3. vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus, užtikrina jų rezultatų pristatymą visuomenei, kaupia atliktų mokslinių ir taikomųjų tyrimų duomenų archyvą integralioje duomenų bazėje;

10.7. teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo, nuosavybės teise, nuomos pagrindais valdo, naudoja valstybės turtą, juo disponuoja;

10.8. pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus, prašymus, pasiūlymus, susijusius su Centro veiklos sritimis;

10.9. atlieka kitas įstatymų, Seimo nutarimų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.“

Nepritarti

Priimtu įstatymu lieka senas pavadinimas, tyrimų laikotarpis nustatytas taip pat kitas, o į kitas nuostatas jau atsižvelgta.

22

Seimo narys Valdas Rakutis, 2024-03-08

 

 

15

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

„15. Generalinis direktorius yra Centro vienasmenis valdymo organas, skiriamas į pareigas ir iš jų atleidžiamas Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų įstatyme nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Priimtu įstatymu lieka senas pavadinimas

23

Seimo narys Valdas Rakutis, 2024-03-08

 

 

16

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

„16. Kai Centro generalinis direktorius laikinai negali atlikti savo funkcijų dėl ligos, atostogų ar komandiruotės, jo funkcijas laikinai atlieka Centro direktoriaus pavaduotojas, o kai jo nėra – Centro generalinio direktoriaus paskirtas Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, esant Seimo valdybos pritarimui. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas eina Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų įstatyme nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Priimtu įstatymu lieka senas pavadinimas

24

Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

 

 

13

 

Argumentai:

Siūloma patikslinti ir suderinti Nuostatų  13 punktą, kuriame nurodoma, kad Centro veikla organizuojama vadovaujantis patvirtintais Centro ilgalaikiais strateginiais ir metiniais veiklos planais. 

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13. Centro veikla organizuojama vadovaujantis patvirtintais patvirtintu Centro ilgalaikiais ilgalaikiu strateginiais strateginiu veiklos planu ir metiniais metiniu veiklos planais planu.“

Pritarti

 

25

Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

 

 

16

 

Argumentai:

Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 30 pastabai, siūlome suderinti nuostatas ir atsisakyti perteklinio reguliavimo dėl Seimo valdybos pritarimo.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,16. Kai Centro generalinis direktorius laikinai negali atlikti savo funkcijų dėl ligos, atostogų ar komandiruotės, jo funkcijas laikinai atlieka Centro direktoriaus pavaduotojas, o kai jo nėra – Centro generalinio direktoriaus paskirtas Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, esant Seimo valdybos pritarimui. Centro generalinio direktoriaus pavaduotojas, ar kitas darbuotojas pavaduoja Centro generalinį direktorių Centro generalinio direktoriaus laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai jo laikinai nėra ir (ar) jis laikinai negali eiti savo pareigų. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti pareigų anksčiau laiko, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas eina Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Totalitarinių režimų tyrimų centro įstatyme nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

26

Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

 

 

17.6

 

Argumentai:

Siūloma patikslinti ir suderinti Nuostatų 17.6 punktą.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 17.6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„17.6. teikia tvirtinti Tarybai Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius ilgalaikį  strateginius strateginį veiklos planus planą ir metinį veiklos planą;

Pritarti

 

27

Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

 

 

17.7

 

Argumentai:

Siūloma patikslinti ir suderinti Nuostatų 17.7 punktą.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 17.7 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,17.7. teikia tvirtinti Tarybai Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą specialiuosius reikalavimus į Centro padalinių vadovų  pareigas priimamiems asmenims;”

Pritarti

 

28

Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 2024-06-11

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2) siūlomas nauja redakcija dėstomas įstatymo pavadinimas sukėlė įvairių diskusijų ir pasvarstymų bei įvertinus tai, jog įstaiga gali patirti biurokratinių nepatogumų dėl įstaigos ilgamečio pavadinimo pakeitimo, siūlome atsisakyti įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2) siūlomo nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimo ir palikti šiuo metu galiojantį pavadinimą bei atitinkamai suderinti Seimo nutarimu tvirtinamų Nuostatų straipsnius, atsižvelgus į šį pasiūlymą:

 

Pasiūlymas:

pakeisti Seimo nutarimo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

NUTARIMAS

DĖL TOTALITARINIŲ REŽIMŲ TYRIMŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

 

20234 m.                     d. Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

 

1 straipsnis.

Patvirtinti Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatus (pridedama).

 

2 straipsnis.

Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2024 m. balandžio 1 d. rugpjūčio 1 d.“

Pritarti iš dalies

Nepritarti tai daliai, nustatančiai, kad šis nutarimas įsigalioja nuo rugpjūčio 1 d.

Žiūrėti komiteto pasiūlymą, kur atsižvelgiant į priimtą įstatymą, siūloma įsigaliojimo data yra spalio 1 d.

29

Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 2024-06-11

 

 

 

 

Argumentai:

Žr. pasiūlymą Nr. 1

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

,,PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2023 4 m.                    d.

nutarimu Nr.      

 

 

TOTALITARINIŲ REŽIMŲ TYRIMŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO NUOSTATAI“

Pritarti

 

30

Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 2024-06-11

 

 

1

 

Argumentai:

Žr. pasiūlymą Nr. 1.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra savarankiška įstaiga, Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).“

Pritarti

 

31

Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 2024-06-11

 

 

2

 

Argumentai:

Žr. pasiūlymą Nr. 1.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,2. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu. Centro juridinio asmens kodas 191428780. Centras turi savo ženklą, kuris yra registruojamas įstatymų nustatyta tvarka. Centro teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Centro sutrumpintas pavadinimas – TRTC LGGRTC. Centro buveinės adresas: Didžioji g. 17, Vilnius, Lietuvos Respublika.”

 

 

32

Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 2024-06-11

 

 

7

 

Argumentai:

Žr. pasiūlymą Nr. 1.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,7. Nuostatų pakeitimus gali inicijuoti Centro generalinis direktorius, Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba (toliau – Taryba), Seimas. Nuostatų pakeitimo projektas svarstomas Tarybos posėdyje. Tarybai projektą apsvarsčius savo posėdyje, Nuostatų pakeitimo projektą Centro generalinis direktorius teikia Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.“

Pritarti

 

33

Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 2024-06-11

 

 

10

 

Argumentai:

Žr. pasiūlymą Nr. 1.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,10. Centras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme (toliau – Centro įstatymas) nustatytus uždavinius, atlieka šias funkcijas:“

Pritarti

 

34

Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 2024-06-11

 

 

14

 

Argumentai:

Žr. pasiūlymą Nr. 1.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,14. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba (toliau – Taryba). Centro patariamoji institucija yra Mokslo krypties komisija.“

 

Pritarti

 

35

Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 2024-06-11

 

 

15

 

Argumentai:

Žr. pasiūlymą Nr. 1.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,15. Generalinis direktorius yra Centro vienasmenis valdymo organas, skiriamas į pareigas ir iš jų atleidžiamas Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

36

Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 2024-06-11

 

 

16

 

Argumentai:

Žr. pasiūlymą Nr. 1.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,16. Kai Centro generalinis direktorius laikinai negali atlikti savo funkcijų dėl ligos, atostogų ar komandiruotės, jo funkcijas laikinai atlieka Centro direktoriaus pavaduotojas, o kai jo nėra – Centro generalinio direktoriaus paskirtas Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, esant Seimo valdybos pritarimui. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas eina Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

37

Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 2024-06-11

 

 

19

 

Argumentai:

Žr. pasiūlymą Nr. 1.

 

Pasiūlymas:

pakeisti Nuostatų 19 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,19. Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas, sudaromas iš 11 asmenų. Tarybos sudarymo ir atleidimo tvarką, jos kompetenciją (funkcijas) ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas.“

Pritarti

 

38

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

 

 

10.3.2

 

2.1. Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projektu Nr. XIVP-3380 siūlomų patvirtinti Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų (toliau – Nuostatų projektas) 10.3.2 papunktyje nurodyta, kad Centras inicijuos, rengs ar dalyvaus rengiant įstatymų projektus, teisės aktų dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų ir (ar) kitais klausimais) ir kontroliuos tokių įstatymų, teisės aktų ir kitų dokumentų vykdymą. Funkcija – kontroliuoti įstatymų ir kitų teisės aktų, kiek jie susiję su socialine rūpyba, vykdymą – Centrui negali būti pavedama, nes valstybės institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, šiuo atveju – nuostatuose, nurodomi jų veiklos tikslai ir funkcijos turi derėti su įstatymuose nustatytomis šių institucijų kompetenciją reglamentuojančiomis nuostatomis ir negali būti plečiamai aiškinami žemesnės galios teisės aktuose. Pagal Nuostatų projekto 1 punktą Centras bus savarankiška įstaiga, jo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). Nuostatų projekto 10.3.2 papunktyje nurodyta Centro funkcija, apimanti įstatymų, kitų teisės aktų ir dokumentų, kiek jie susiję su valstybės parama, vykdymo kontrolę, negali būti nustatyta, nes neišplaukia nei iš Centro veiklos tikslo, nurodyto Įstatymo projekto 4 straipsnyje ir Nuostatų projekto 9 punkte, nei iš jam pavedamų uždavinių, nurodytų Įstatymo projekto 5 straipsnyje. Be to, sąvoka „socialinė rūpyba“ yra plati ir gali apimti tiek vienkartines kompensacijas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl vienkartinių kompensacijų ir lengvatų asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius“, tiek būsto išlaidų kompensacijas, skiriamas nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymu ir kt. Šių teisės aktų vykdymo kontrolė negali būti priskirta Centro kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Nuostatų projekto 10.3.2 papunktyje nurodytos funkcijos, susijusios įstatymų, teisės aktų ir kitų dokumentų vykdymo kontrole.

Pritarti

 

39

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

 

 

10.3.5.

 

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ministerija yra steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti ministrui pavestose valdymo srityse. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.11 papunkčiu socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavestą valdymo sritį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.11.12 papunktį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimą į Lietuvą ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą, siūloma atsisakyti Nuostatų projekto 10.3.5 papunktyje nurodytos funkcijos kaip dubliuojančios kitos biudžetinės įstaigos funkciją.

Pritarti

 

40

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

2

 

 

 

3. Siūloma tikslinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2343(2) ir Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projekte Nr. XIVP-3380 numatytą įstatymo ir Seimo nutarimo įsigaliojimo datą, kadangi abiejuose projektuose numatyta data, 2024 m. balandžio 1 d., jau praėjo. Atitinkamai tikslintinos ir kitos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 2, 3 ir 9 dalyse nurodytos, datos. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 9 dalyje numatytas terminas Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus yra vėlesnis nei to paties straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data. Toks teisinis reguliavimas prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintam teisėkūros sistemiškumo principui, kuris inter alia reikalauja, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

Pritarti

Komiteto siūloma įsigaliojimo data yra 2024 m. spalio 1 d.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Žmogaus teisių komitetas, 2024-06-06

 

 

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

Pritarti nutarimo projektui NR. XIVP- 3380 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių bei Vyriausybės pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

Pritarti

 

 

 

 

2

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, 2024-06-12

 

 

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

Pritarti nutarimo projektui NR. XIVP- 3380 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių bei Vyriausybės pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.

Pritarti

 

3

Kultūros komitetas, 2024-06-13

 

 

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-3380 ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui Nr. XIVP-3380(2) ir komiteto išvadai:  

7.2. Pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-09-0ė

2

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad priimtas naujos redakcijos LGGRTC įstatymas įsigalioja nuo 2024 m. spalio 1 d., siūloma, kad ir Nuostatai įsigaliotų kartu su naujai priimtu įstatymu

 

Pasiūlymas:

Pakeisti nutarimo 2 str., nustatant, kad šis nutarimas įsigalioja nuo 2024 m. spalio 1 d.

Pritarti

 

2

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-09-04

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad po gautų pastabų ir pasiūlymų dalis punktų yra naikinama, atitinkamai turi koreguotis ir likusių punktų numeracija.

 

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į tai, kad po gautų pastabų ir pasiūlymų dalis punktų yra naikinama, koreguoti likusių punktų numeraciją.

Pritarti

 

3

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-09-04

 

 

10.1.1.2.

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad priimtame Įstatyme, „Vilniaus okupacijos“ terminas išimtas, siūloma šį terminą taip pat išimti ir iš tvirtinamų nuostatų.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti iš nuostatų, ten kur yra visur terminą „Vilniaus okupacija“, paliekant terminą „aneksija“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Pocius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas nutarimo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                Arvydas Pocius

 

 

 

NSGK biuro patarėjas Gediminas Kazėnas