LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 187
STENOGRAMA
2014 m. spalio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2014 m. spalio 14 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
15.01 val.
Sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės atsakymai į Seimo narių 2014-10-09 raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.)
Pirmas popietinis klausimas – sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės atsakymai į Seimo narių 2014 m. spalio 9 d. raštu pateiktus klausimus. Tam skiriamas pusvalandis. Pagal Statutą atsakymui į klausimus, raštu pateiktus Seimo narių, skiriama 15 minučių, kitos 15 minučių skiriamos klausti Seimo nariams, kurie yra pasirašę raštu pateiktus klausimus. Prašau, ministre.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, taupydama laiką, aš klausimų neskaitysiu, kadangi visiems klausimai buvo išdalinti, stengsiuosi kiek galima trumpiau atsakyti į klausimus.
Visų pirma šiandien sakyti, kad yra parengtas įsakymas dėl nėštumo nutraukimo aprašo tvarkos patvirtinimo ir tuoj bus pasirašytas, – tai tikrai yra ne taip, nes Lietuvoje galioja 1994 m. patvirtinta Nėštumo nutraukimo aprašo tvarka, kuri yra visiškai pasenusi. Šio aprašo projekto rengimo tikslas (jį parengė dar prieš mane buvęs kolega, ministras V. P. Andriukaitis ir darbo grupė) yra truputį kitoks, tai yra įstatymo lydimasis aktas, kuris, manau, gali būti pasirašytas ir priimtas tada, kai Seime bus baigtas svarstyti Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymo projektas ir Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas. Dar sykį kartoju: įsakymo šiandien ar po savaitės, mėnesio pasirašyti neplanuoju. Mūsų tikslas buvo su projektu supažindinti visuomenę, ką mes puikiausiai padarėme. Mūsų interneto svetainėje yra klausimai ir atsakymai, susiję su minėtu projektu, prašome visus prisijungti ir reikšti savo nuomonę.
Atsakymas į antrą klausimą. Truputį klaidingai suprantama ta tvarka, kokia patenka į Lietuvą vaistai, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Vaistiniam preparatui mifepristone linepharma rinkodaros teisė Lietuvos Respublikoje buvo suteikta pagal pakartotinę savitarpio pripažinimo procedūrą, kuri yra taikoma tais atvejais, kai vaistinis preparatas jau yra registruotas bent vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Šis preparatas, iki pradėta diskutuoti Lietuvoje, jau buvo patekęs ir registruotas septyniose Europos Sąjungos valstybėse. Referencinė šalis, kurioje preparatas perėjo visą patikrą, buvo suformuota byla, parengti protokolai, instrukcijos, pakuotės žymėjimai, yra Švedija. Pareiškėja Švedija Lietuvai 2013 m., kaip ir kitoms dar 10 valstybių, pateikė paraišką įregistruoti vaistus Lietuvoje. Kaip minėjau, buvo parengti visi reikiami dokumentai. Lietuvos vaistų kontrolės tarnyba, gavusi tokią paraišką, turi teisę vertinti tik pateiktus farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatus, atliktus referencinėje valstybėje.
Noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad 2001 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 83/EB kaip tik priėmė Bendrijos kodeksą, kuris ir reglamentuoja žmonėms skiriamų vaistų nustatymo tvarką. Iš šios Bendrijos (…) nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę yra perkeltos į Farmacijos įstatymą ir į Vaistinių preparatų rinkodaros teisės suteikimo taikant savitarpio pripažinimo ir decentralizuotą procedūras aprašą. Lietuva, gavusi suformuotą bylą, per 90 dienų turi informuoti apie savo priimtą sprendimą referencinę valstybę. Atsisakyti, nepriimti vaisto Lietuva kaip valstybė galėjo tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodytas rimtas pavojus apskritai visuomenės sveikatai. Tokiu būdu vaistas atsirado Lietuvoje.
Iš tikrųjų Lietuvoje, dar sykį pakartosiu, nėra įregistruotas antras vaistas, jeigu reikėtų atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, tai prostaglandinas. Šitas vaistas gali būti skiriamas ir tiekiamas Lietuvoje vadovaujantis Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro dar 2005 m. įsakymu dėl Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių patvirtinimo.
Atsakymas į trečią klausimą. Aš jau atsakiau, kad šiuo metu antro preparato, kuris yra būtinas medikamentiniam nėštumui nutraukti, nėra. Tiekėjai jo nėra tiekę vaistinėms, vaistas yra receptinis, be gydytojo išrašyti negalima. Todėl priimti kokius nors papildomus sprendimus, manau, nėra jokios būtinybės. Šiandien diskutavau su kolegomis, kolegų nuomone, reikėjo iš karto registruoti ir antrą preparatą. Mano nuomone, jeigu aš tokių veiksmų imčiausi, iš karto kiltų klausimas ir būčiau kaltinama, kad nesant teisinio medikamentinio nėštumo nutraukimo reguliavimo, aš skatinu, kad toks žingsnis būtų padarytas Lietuvoje. Todėl iš tikrųjų antrojo vaistinio preparato niekas nesiruošia registruoti, tačiau jo legalus kelias ateiti į Lietuvą yra.
Ketvirtas klausimas. Noriu pažymėti, kad protokolų ir procedūrų, kaip yra įvardinama klausime, nereikia, nes išsamios medikamentinio nėštumo nutraukimo procedūrų schemos yra patvirtintos Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose. O kokiais protokolais turi vadovautis sveikatos įstaigos Lietuvoje, taip pat yra aprašais patvirtinta, beje, šiuo metu tvarka yra peržiūrima, ji bus labiau centralizuota ir konkretizuota.
Penktas klausimas. Aš jau paminėjau, kad 2002 m. buvo, tiksliau, Seimo nariai nurodė savo klausimuose, tačiau dar kartą akcentuoju, 2002 m., kai buvo kilęs klausimas dėl mifepristone, kaip vaisto, registracijos Lietuvoje, buvo atsisakyta tokios registracijos, bet tada Lietuva nebuvo Europos Sąjungos narė. Dabar vaistas į Lietuvą, jo registracija, tiksliau, paties vaisto nėra, atkeliavo vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais. Lietuva, kadangi yra keliamas klausimas ir dėl to, kad reikėjo atlikti teisinį pagrindimą chirurginio ir medikamentinio aborto saugumo, tai yra turėjo būti palyginamoji analizė, turėjo būti vertinama šio vaisto nauda ir rizikos santykis, lyginant jį su chirurginiu nėštumo nutraukimu. Galiu pasakyti, kad Lietuva, būdama Europos ekonominės erdvės narė ir turinti nustatytą nacionaliniu lygiu teisės aktais reglamentuotą tvarką, tokių klinikinių tyrimų atlikti Lietuvos valstybėje negalėjo ir to nereikėjo.
Be to, 2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros siūlymą, patvirtino, kad vaistinio preparato mifepristone vartojimo pagal indikaciją medikamentinis besivystančio gimdinio nėštumo nutraukimas iki 63 amenorėjos dienos vėliau skiriant prostaglandino analogą… naudos ir rizikos santykis yra teigiamas. Europos vaistų agentūra siūlymą priėmė po to, kai procedūros padarė išvadą, kad šito vaisto nauda yra didesnė už jo keliamą riziką, ir rekomendavo pripažinti Švedijoje suteiktą rinkodaros teisę kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Šeštasis klausimas. Medikamentinio metodo veiksmingumas yra tuo didesnis, kuo trumpesnis nėštumo laikas. Medikamentinis nėštumo nutraukimo metodas nepavyksta, aišku, dažniau, palyginti su chirurginiu, tačiau atkreipiu dėmesį, kad atlikti tyrimai rodo, kad sulig kiekviena diena didėjant nėštumui atsiranda didesnis procentas, kai nepavyksta medikamentinis nėštumas. Beje, atlikti tyrimai rodo, kad ten, kur yra daugiau nepavykusių chirurginių nėštumo nutraukimų, lygiai daugiau yra ir nepavykusių medikamentinio nėštumo nutraukimo atvejų. Bendras pavykusių medikamentinio nėštumo pagal sudarytą schemą nutraukimų procentas yra 97 %.
Septintas klausimas. Rinkodaros teisė vaistiniam preparatui buvo suteikta remiantis, kaip minėjau, direktyvos 10 straipsniu „Hibridinė paraiška“. Vertinimo protokolą parengė referencinė šalis, o kitos procedūroje dalyvavusios valstybės 2013 m., kaip minėjau, (…) 13 valstybių pateikė savo argumentus ir iš esmės visos pritarė.
Devintas klausimas. Nėštumas gali būti nutraukiamas medikamentiniu arba chirurginiu būdu atsižvelgus į nėštumo trukmę. 2012 m., remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mifepristone vartojimo medikamentiniam besivystančiam gimdiniam nėštumui nutraukti iki 63 amenorėjos dienos vėliau skiriant prostaglandino analogą veiksmingumas nustatytas 98 %. Atkreipiu dėmesį, kad klausime nurodyti 20 % nėra nurodytas šaltinis. Tai yra kiek buvo mėginta nesėkmingai nutraukti pagal klausimų teikėjų… procentas, tikrai nenurodyta, iš kur paimtas šaltinis. Mano visi atsakymai į klausimus, beje, yra parengti raštu. Jeigu Seimo nariai pageidaus, bus galima perduoti.
Vienuoliktas klausimas, nes į dešimtą jau yra atsakyta, tai yra mifepristone preparato charakteristikų santraukos. 4.4 skyriuje buvo nurodyta informacija dėl nesėkmingo vaisiaus pasišalinimo pavojaus, kuris yra reikšmingas. Iš tikrųjų šitoje dalyje buvo įsivėlusi klaida. Mūsų tarnybos darbuotojai, lygindami pateiktą referencinės valstybės vertinimą ir vertimus, nurodė klaidą. Šiuo metu klaida yra ištaisyta. Tai yra nurodyta ir mūsų Sveikatos apsaugos ministerijos internetinėje svetainėje. Beje, ta klaida tikrai neįtakojo nei pacientų, nei medikų, nes, kaip minėjau, preparatas dar neparduodamas.
Dvyliktas ir tryliktas klausimai taip pat yra susiję. Preparato charakteristikų santraukos 4.4 skyriuje yra nurodyta, kad gydymas gali būti nesėkmingas 7,6 % atvejų. Šiame sakinyje kalbama apskritai apie nesėkmingo gydymo vaistais atvejus. Nekalbama, kiek po panaudotų medikamentų neįvyko nėštumo nutraukimo. Todėl prieštaravimų, manome, preparato charakteristikų santraukoje nėra.
Keturioliktas klausimas. Daugumoje atvejų nepageidaujamo poveikio dažnis, nurodytas preparato charakteristikų santraukos 4.8 skyriuje ir pakuotės lapelyje, yra toks pats. Iš tikrųjų neatitikimas yra vienas – tiktai nurodant kaip šalutinį poveikį odos bėrimą. Tai yra nedažnai pasitaikantis poveikis ir susipažinę su netikslumais bei patikrinę informaciją mes informuosime referencinę šalį, tai yra Švediją, kad šita klaida taip pat būtų ištaisyta.
Į penkioliktą klausimą yra atsakyta.
Šešioliktas klausimas. Nesutinku, kad preparato charakteristikų santraukoje nepateikta informacija apie netirtas pacienčių grupes. Santraukos 4.4 skyriuje pateikta toliau nurodyta informacija. Kadangi specifinių tyrimų nebuvo atlikta, Mifepristone linepharma nerekomenduojama pacientėms, kurioms nustatytas inkstų nepakankamumas, kepenų nepakankamumas, mitybos sutrikimas. Iš tiesų moterims, kurios turi problemų su širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksniais, gydymas šituo preparatu turėtų būti labai atsargus.
Aštuonioliktas klausimas. Mano atsakymas taip pat yra susijęs su tuo, kad Lietuva 2002 m. nebuvo Europos Sąjungos valstybė. Psichiatrų išvadomis, kurios yra pateiktos tais metais, nebuvo galima naudotis, kaip ir dabar, 2013 m. registruojant preparatą. Jis buvo įregistruotas, kaip minėjau, tarptautinių Europos Sąjungos ir mūsų nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka.
Dar kartą primenu, kad Europos Komisija 2012 m. birželio 21 d. padarė išvadą, kad šitų preparatų (medikamentų) nauda yra didesnė už jų keliamą riziką ir rekomendavo Europos Sąjungos valstybėms pripažinti.
Devynioliktas klausimas. Atsakymas į klausimą. Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalis įpareigoja tarnybas suteikti galimybę visuomenei susipažinti su vertinimo protokolo turiniu tais atvejais, kai tarnyba pati parengia vaistinio preparato farmacinių ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų dokumentų rizikos valdymo sistemos ir farmakologinio budrumo sistemos vertinimo protokolą. Protokolą parengė ne tarnyba, o referencinė valstybė – Švedija.
Dvidešimtas klausimas. Projekte įtvirtinta nuostata, suteikianti galimybę prieš atliekant nėštumo nutraukimą moteriai 72 valandas pagalvoti, pasikonsultuoti su socialiniu darbuotoju, psichologu, kad moteris galėtų priimti sprendimą. Man atrodo, klausimas yra suformuluotas ne visai tinkamai. Pradėjus nėštumo nutraukimo procedūrą, stabdyti ją kitais medikamentais, manyčiau, medikų nuomonė būtų tokia, kad tikrai negalima.
Dvidešimt pirmas klausimas. Čia mes jau turime klausimus apie kitus vaistus, konkrečiai apie osteoartrozės gydymą hialurono rūgšties tirpalo injekcijomis. Lietuvoje hialurono rūgšties injekciniai preparatai nekompensuojami ir nebuvo kompensuojami. Vienintelis registruotas hialurono rūgšties preparatas yra hyalgan, tai yra injekcinis tirpalas, malšinantis sąnario osteoartrito sukeltus skausmus. Preparatas yra receptinis. Lietuvoje jo kaina su PVM yra 259 Lt, 2014 m. buvo parduota 2253 pakuotės, 30 iš jų įsigijo asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Švedijoje šis ir kiti injekciniai hialurono rūgšties preparatai buvo išbraukti iš kompensuojamųjų sąrašo kaip pripažinti neefektyvūs kaštų atžvilgiu.
22 klausimas dėl preparato oscillococcinum. Tai yra priešgripinė vakcina. Šito vaistinio preparato rinkodaros teisė yra atnaujinta, laikantis galiojančių teisės aktų, ir galioja neribotą laiką. Tiekimas rinkai nėra apribotas. Rinkodaros teisė Lietuvos Respublikoje yra suteikta vadovaujantis specialiu homeopatinių vaistinių preparatų registravimo procedūros aprašu. Yra du tam tikri reikalavimai, vaistai atitinka šiuos reikalavimus. Atnaujinant rinkodaros teisę buvo pakeista į virusinių peršalimo ligų simptomų lengvinimą. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais, jeigu ligos eiga sunkesnė, jai gydyti reikia naudoti kliniškai patikrintas priemones. Todėl, mūsų nuomone, rinkodaros teisės atnaujinimo metu patikslintai indikacijų formuluotei pagrįsti pakako duomenų, kuriais buvo pagrįsta iki rinkodaros teisės atnaujinimo galiojusi indikacijų formuluotė.
Toliau, paskutinis – dvidešimt trečias – klausimas. Mes analizavome esamą situaciją. Pakuotės lapelio informacija, nurodanti, kad kai vaikai vartoja piliules, jas reikia ištirpinti, atitinka preparato charakteristikų santraukos informaciją. Atitinkami nurodymai yra pateikti preparato charakteristikų santraukos 4.2 skyriuje, aprašant vartojimo metodą. Todėl, mūsų nuomone, vaistinio preparato pakuotės lapelio informacija atitinka preparato charakteristikų santraukos informaciją. Teiginys, kad vaistinio preparato pakuotės lapelis yra galimai suklastotas, yra nepagrįstas ir imtis teisinių priemonių ribojant vaistinio preparato platinimą Lietuvoje, manome, nėra pagrindo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ministrė kalbėjo 21 minutę vietoj skirtų 15 minučių. Taigi klausimams lieka 9 minutės ir, kaip minėjau Statuto straipsnį, klausia tik tie, kurie yra pasirašę klausiant raštu. Pirmasis klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamoji ministre, jūs paminėjote, kad 2013 m. buvusio sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio vadovavimo metu buvo registruotas abortui skirtas preparatas mifepristone vaisiaus žudymui. Kartu jūs pripažinote, kad šiandien nėra Lietuvoje registruotas kitas preparatas, kuris yra nurodytas registruoto preparato apraše dėl naudojimo. Kad kitiems Seimo nariams būtų aišku, pasakysiu, kad tas registruotas preparatas mifepristone yra skirtas vaisiui nužudyti, bet jis turi būti vartojamas kartu su kitu preparatu negyvo vaisiaus pašalinimui. Susidaro įspūdis, kad jūs tapote įkaite tos situacijos, kurios pati nesukūrėte. Ar nemanote, kad tie, kurie skatina jus pasirašyti šitą įsakymą dėl nėštumo nutraukimo aprašo patvirtinimo…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis, jūs kalbate daugiau nei minutę.
P. URBŠYS (MSNG). …nori jus paprasčiausiai padaryti atsakingą už tas pasekmes, kurių tikslas tik vienas – padidinti šio preparato realizavimą, gauti pelną moterų sveikatos sąskaita?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Tikrai patikinu jus, niekas nei skatina, nei verčia mane šitą įsakymą pasirašyti. Apie preparatų, vieno registruoto, kuris yra būtinas kito preparato… Sakykim, apie procedūras, kaip tai turi būti atliekama, ir kad reikalingi du preparatai, pradėjau kalbėti aš pirmoji visuomenės informavimo priemonėms ir susitikime su visuomene. Jame tikrai buvo per šimtą žmonių. Ten atsirado aiškumas ir žinia, kad vieną preparatą turime, kito ne. Bet aš dar kartą patikinu, kol nebus pasirašytas įsakymas, tol preparatų Lietuvoje nebus, nes medikamentinis nėštumo nutraukimo atlikimas, nesant patvirtinto aprašo, nustatytos tvarkos, gali būti traktuojamas kaip nelegalus medikamentinis nėštumo nutraukimo atlikimas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamoji ministre, ar jums yra žinoma internetinėje erdvėje viešai prieinama informacija apie tai, kad prie preparato RU486, kitaip mifepristone, gaminimo 1997 m. dirbo kompanija, kuri buvo viena iš steigėjų chemijos pramonės konglomerato, gaminusio zyklon B dujas dujų kameroms holokauste? Dėl to, beje, jos vadovai buvo kaltinami tiek Niurnbergo, tiek Niurnbergo 2 procese dėl milijonų nužudytų žydų. Ar jums žinomos tos sąsajos?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo nare Stancikiene, patikėkite, aš tikrai neturiu laiko, kad galėčiau sėdėti prie kompiuterio ir domėtis visa ta informacija, kurią galėčiau surasti. Tikrai nežinoma, ačiū, kad informavote. Ateityje žinosiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, už atsakymą.
Toliau klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, jūs minėjote, kad medikamentinio ir chirurginio nėštumo nutraukimo palyginimo Lietuvoje nėra atlikta. Tikslas jūsų, vėlgi kalbėjote apie tai, yra supažindinti visuomenę su informacija. Prašom pasakyti, kur tą detalią informaciją apie medikamentinio ir chirurginio nėštumo nutraukimo skirtumus gali surasti žmonės, kokios valstybės yra atlikusios tai ir ar yra atlikusios?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Visų pirma mes negalėtume niekaip palyginti medikamentinio ir chirurginio nėštumo nutraukimo, nes medikamentinio Lietuvoje neatliekame. Tokios informacijos, statistikos, neigiamų ar teigiamų pasekmių neturime. Mano raštu pateiktuose atsakymuose, aš labai atsiprašau, kad tik šiandien sužinojau, kažkaip nelauktai, tie klausimai vakar ryte atsirado, aš turiu parengusi raštu atsakymus, aš persiųsiu visiems, kurie pateikė raštu, atsakymus, nes ten yra nurodyti tiksliai Pasaulio sveikatos organizacijos 2012 m. tyrimai, su nuorodomis, kur yra net suskaičiuota pagal dienas, kiek nėštumo dienų yra ir kuo mažesnis procentas lieka, sakykim, iš to 1 % tikimybės, kad tikrai nutruktų nėštumas. Aš tą informaciją dėl jūsų iškeltų klausimų, paėmusi klausimų sąrašą, tikrai persiųsiu.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, iš jūsų atsakymų matyti, kad iš tikrųjų jūs paveldėjote šitą klausimą, nesate gerai įsigilinusi, kaip tie, kurie rengė, nes labai stropiai sekėte tekstą.
Mano klausimas būtų šiek tiek kitoks ir platesnio pobūdžio. Jūs dažnai vartojate (…) tam tikrą naudą. Nauda, vadinasi, nauda žmogui, žmonijai ir taip toliau, ir panašiai. Mes kalbame apie gyvybės nutraukimą cheminiu būdu. Ar jūs matote kokį nors didelį skirtumą ar apskritai kokį nors skirtumą tarp cheminio gyvybės nužudymo ir chirurginio gyvybės nužudymo? Ar nereikėtų tiesiog nutraukti šitą praktiką? Preteksto, iš klausimų matyti, yra pakankamai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis Dagy, jūs labai teisingai pastebėjote, kad darbo grupėje dirbantys žmonės, kurie diskutuoja du kartus per mėnesį po 3–4 val., daugiau žino negu ministras ar Seimo narys, kurie kartkartėmis ateidavo ar ateina į darbo grupių posėdį.
Jūsų keliamas klausimas, aš labai aiškiai suprantu, yra susijęs su gyvybės apsauga nuo pradėjimo momento. Tačiau Seimas šiandien dar nėra gerai padiskutavęs ir priėmęs įstatymų, kuriais siekiama, sakykim, uždrausti nėštumo nutraukimą. Todėl tokio konkretaus atsakymo kaip ir nebūtų. Jeigu jūs asmeniškai klausiate mano nuomonės dėl tos informacijos, su kuria susipažinau dar rengdamasi pristatyti visuomenei, tai aš ypatingo skirtumo tarp medikamentinio ir chirurginio nėštumo nutraukimo, ypač medikamentinio pačioje ankstyvojoje stadijoje, tarkime, ne daugiau kaip 30 ar 40 dienų, nematyčiau. Iki to susipažinimo su aprašu, kai aš buvau kaip išvados dėl Gyvybės apsaugos prenatalinėje stadijoje įstatymo rengėja, mano turima informacija… aš turėjau neigiamą nuomonę apie medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugiau neigiamą negu dabar. O kadangi dabar susipažinau su daug daugiau informacijos, aš manau, kad tinkamai atliktas vienas ar kitas nėštumo nutraukimas, jeigu yra toks moters apsisprendimas, laiku ir kokybiškai, jis turbūt būtų tolygus, galbūt moteriai truputį psichologiškai lengvesnis, nes, kaip aš supratau, chirurginiai nėštumo nutraukimai kartais duoda daugiau neigiamų pasekmių, nes moteris po to negali pastoti. Tai yra mano nuomonė.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, aš jums linkiu vis dėlto imtis ryžtingų veiksmų ir įteisinti modernesnį nėštumo nutraukimo modelį. Tarkime, viagra ir būtent medikamentinis metodas atsirado tuo pačiu metu, gerbiamieji kolegos, bet dėl viagros kenkimo vyrų sveikatai niekas nekėlė klausimų.
Dabar dar vienas dalykas tiems, kurie labai atstovauja Vatikanui. Aš labai gerbiu šitą popiežių ir jūs nebūkite šventesni už jį, nes jis dabar… Gerbiamieji kolegos, ar jūs žinote, kad Vatikanas turi akcijų farmacinių kompanijų, kurios gamina šitas kontraceptines priemones? Taigi man atrodo…
PIRMININKĖ. Užduokite klausimą, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Klausimas toksai. Gerbiamoji ministre, kada jūs ateisite su Reprodukcinės sveikatos įstatymu ir Dirbtinio apvaisinimo įstatymu, kas yra daug svarbiau Lietuvai negu šitos tuščios kalbos?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Klausimas labai aktualus. Iš tikrųjų Seimo narių prašyčiau, kad reikia rengtis ir pirmiausia mums priimti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, nes iš tikrųjų buvo rezervuota daugiau pinigėlių, dabar sumažinome sumą. Moterys, norinčios turėti savo kūdikių, laukia. Aš manau, kad su gerbiamąja Sveikatos reikalų komiteto pirmininke mes jau diskutavome, reikia būtent šitą įstatymą pirmumo eile priimti, kad nors dalį lėšų, numatytų kitiems metams šitoms procedūroms, būtų galima panaudoti nelaimingoms šeimoms. O Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas yra diskutuojamas, svarstomas. Manau, kad ateina laikas ir Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymo atėjimui į Seimą, kad mes priimtume tikrus, tikslius sprendimus ir neklaidintume visuomenės ir patys savęs. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, laikas baigėsi. Ačiū už atsakymus į klausimus.
15.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Audronės Kartanienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-2323 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Audronės Kartanienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas. Pateikėja – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja R. Svetikaitė.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti tris kandidatus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Ir pirmoji iš jų – tai Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja A. Kartanienė, kurios kandidatūrą Respublikos Prezidentei pasiūlė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nuomone.
Gerbiamoji A. Kartanienė yra ilgametė teisėja, turinti net 22 metų teisėjo darbo stažą. Teisėjo karjerą pradėjo tuometiniame Vilniaus miesto 1‑ajame apylinkės teisme, nuosekliai kilo karjeros laiptais. 19 metų dirbo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje, o nuo šių metų sausio mėnesio, Seimo pritarimu, yra paskirta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja.
Respublikos Prezidentės vertinimu, tokios patyrusios teisėjos praktikės A. Kartanienės profesinė patirtis leis sustiprinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris formuoja vieningą teismų praktiką baudžiamosiose bylose, gretas ir prisidės prie geresnio teisingumo įgyvendinimo šalyje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Kartanienę. Jums prisistatyti skiriama 10 min. arba iki 10 min.
A. KARTANIENĖ. Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien man didelė garbė stovėti šioje tribūnoje, aš tai priimu kaip savo profesinės veiklos pripažinimą. Pradėjusi dirbti apylinkės teisme, iš tiesų karjeros siekiu gana nuosekliai. 19 metų dirbau Vilniaus apygardos teisme Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, o praeitais metais, gavusi jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, pritarimą, Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu buvau paskirta Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. Nuo sausio mėnesio dirbu šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Drįstu manyti, kad mano dalykinės žinios, sukaupta praktinio darbo ir gyvenimiška patirtis gali prisidėti prie vienodo teisės aiškinimo ir taikymo mūsų valstybėje užtikrinimo. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Niekas jūsų nenori klausti. Dėkui, gerbiamoji Kartaniene.
A. KARTANIENĖ. Dar kartą ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo numatome pagrindinį komitetą svarstyti, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstymo data – spalio 16 d.
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Donato Šerno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-2324 (pateikimas)
Toliau – Seimo nutarimas „Dėl Donato Šerno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“. Pranešėja – R. Svetikaitė.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti kitą Respublikos Prezidentės teikiamą kandidatą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Tai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas D. Šernas. Gerbiamojo teisėjo D. Šerno karjera prasidėjo 1993 m. Pasvalio rajono apylinkės teisme. Jau 1996 m. jis buvo paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėju, o nuo 1999 m., t. y. jau 15 metų, D. Šernas yra Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas.
Tai yra patyręs teisėjas praktikas, kurio dalykinės ir asmeninės savybės, Respublikos Prezidentės vertinimu, atitinka Aukščiausiojo Teismo teisėjui keliamus reikalavimus, o jo patirtis įvairių grandžių teismuose ir sukauptos profesinės žinios pasitarnaus vienodam teisės aiškinimui ir taikymui Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Dabar kviečiu D. Šerną.
D. ŠERNAS. Laba diena, ponia posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Dėkui už suteiktą žodį. Buvau pristatytas, aš esu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas. Mano teisėjo darbo stažas yra 21 metai, turiu patirties tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismo darbe. Darbą pradėjau apylinkės teisme, po to dirbau apygardos teisme, šiuo metu, kaip jau buvo sakyta, 15 metų dirbu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriuje. Manau, kad tokią patirtį galėčiau panaudoti ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nes jeigu būčiau paskirtas, rengiuosi dirbti Civilinių bylų skyriuje taip pat. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Irgi niekas nenori jūsų klausti. Dėkui pranešėjui, galite palikti tribūną. Irgi pagrindinis numatomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas Seime spalio 16 d.
Gerbiamieji kolegos, aš paprašyčiau šiek tiek tylos salėje.
15.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Eligijaus Gladučio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-2325 (pateikimas)
Toliau kviečiu R. Svetikaitę pristatyti Seimo nutarimą „Dėl Eligijaus Gladučio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentė, vadovaudamasi Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatomis, vienbalsiai pritarus Teisėjų tarybai, teikia Seimui Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo E. Gladučio kandidatūrą skirti jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
E. Gladutis teisėjo profesinę veiklą pradėjo Kupiškio rajono apylinkės teisme 1996 m. ir nuo 2003 m. jis yra Panevėžio apygardos teismo teisėjas ir nagrinėja baudžiamąsias bylas. Kandidato sukaupta patirtis ir geri jurisdikcinės veiklos rezultatai leidžia spręsti, kad E. Gladutis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui keliamus reikalavimus ir jo paskyrimas sustiprins šio teismo veiklą nagrinėjant sudėtingas baudžiamąsias bylas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkui už pristatymą. Kviečiu kandidatą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus E. Gladutį.
E. GLADUTIS. Laba diena, gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Mane pristatė, esu Eligijus Gladutis, Panevėžio apygardos teismo teisėjas. Teisėju dirbu 18 metų, prieš tai dirbau Prokuratūroje. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai turėtų klausimų, norėčiau atsakyti į juos.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis teisėjau, kaip jūs vertinate neliečiamybės institutą kaip būdą išvengti atsakomybės? Ačiū.
E. GLADUTIS. Jeigu apie ką nors konkretaus, tai turbūt negalėčiau pasakyti, bet pats principas, kai bet kokia neliečiamybė panaudojama išvengti atsakomybės, yra negerai ir reikia kokių nors priemonių, kad to nebūtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
E. GLADUTIS. Tos priemonės, aišku, gali būti procesinės, visų pirma, matyt, įstatymais numatytos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nėra daugiau norinčių jūsų paklausti. Galite užimti vietą tribūnoje. Dėkui pranešėjui. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas spalio 16 d. Ačiū Prezidento patarėjai, ačiū kandidatams į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
15.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. XI-2070 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2367(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar siūlau rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. XI-2070 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-2367(2). Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Mielieji kolegos, yra procedūrinis klausimas. Mes gavome du pareiškimus dėl atsistatydinimo iš pareigų, parašė V. Benkunskas ir gerbiamasis D. Laurinavičius. Pareiškimas adresuotas Seimo Pirmininkei. Atsižvelgdami į tai mes turime keisti pagal mūsų įstatymą komisijos narius. Vieną komisijos narį šiandien turime galimybę pakeisti.
Nutarimo projektas yra iš dviejų straipsnių. 1 straipsnyje – išbraukti žodžius „Danutė Markeliūnienė, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė, ir Valdas Benkunskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas“, įrašyti žodžius „Donatas Laurinavičius“. 2 straipsnyje šis kandidatas yra pristatytas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori paklausti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nebūtų logiška, kad nereikėtų kelių nutarimų priimti, iš karto paskirti ir kitus tų partijų atstovus? Jeigu jūs šiandien priėmimo nedarytumėte, tai ir mūsų partija turbūt pajėgtų kitą asmenį pasiūlyti.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Aš manau, kad nėra problemos. Jūs pasiūlysite, mes tą patį padarysime ir su jūsų kandidatu – pristatysime, tą pačią dieną priimsime. Aš manau, kad čia labai didelio skirtumo nėra. Galime tiesiog pabaigti tą procedūrą dėl vieno žmogaus, kuris jau galės vykdyti savo veiklą, dalyvauti veikloje. Jam tai bus žinia, kad jis yra patvirtintas. O dėl jūsų irgi nėra problemų.
Aš manau, kad reikia užbaigti, gerbiamoji pirmininke, visas procedūras.
PIRMININKĖ. Dėkui. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Aš tik noriu pasakyti, kad 2 straipsnyje numatoma D. Laurinavičiaus priesaika spalio 16 d., taip yra įrašyta Pirmininkės. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti šiam Seimo nutarimui? Pritarta.
Toliau – svarstymas. Pritarta. Priėmimas.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dar kartą primenu, priesaika – spalio 16 d.
Balsuojame dėl viso Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (registracijos Nr. XIIP-2367) priimtas. (Gongas)
15.48 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3675 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę turėtų būti 2-5 klausimas, bet dar nėra nei vieno ministro, nei jo įgalioto atstovo, todėl aš siūlyčiau rezervinį 3 klausimą, kurį pateiktų Seimo narė V. Filipovičienė, – Alkoholio kontrolės įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3675.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas yra labai paprastas. Siūloma 5 % akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus, skirti reklamai, skatinančiai socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, kokia tai būtų suma? Aš manau, kad būtų galima preliminarias sumas numatyti. Kokios jos galėtų būti? Ar tai nebus skatinimas – kuo daugiau geri, tuo daugiau reklamuoji sveiką gyvenimo būdą? Ačiū.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Aš manau, kad dėl šio įstatymo pakeitimo reikia Vyriausybės išvados. Ten bus konkrečiai numatyti šie skaičiai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, šalys, kurios skiria dalį lėšų nuo akcizo už parduotą alkoholį ir tabaką, paprastai steigia Sveikatingumo fondą ir ten tas lėšas skiria įvairioms priemonėms, kurios gali padaryti visuomenę sveikesnę: ir bendruomenėms, ir reklamai, socialinei reklamai ir įvairiems renginiams. Dabar jūs išimtinai siūlote skirti didžiulę sumą pinigų iš esmės tik reklamai, žiniasklaidai. Ar jūs manote, tai yra tikslinga? Juo labiau kad Sveikatos reikalų komitetas yra pateikęs tokį įstatymo projektą – skirti 2 % Sveikatingumo fondui. Ir ar čia nesikirs, kaip jūs manote?
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Man atrodo, kad mes šiuos du įstatymus galėtume svarstyti kartu.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamoji kolege, bet koks siūlymas mažinti, šviesti visuomenę dėl alkoholio nevartojimo yra sveikintinas ir džiugina. Tačiau ar nemanote, kad šią problemą reikia spręsti kompleksiškai? Pavyzdžiui, net neskirti valstybės ar Europos Sąjungos biudžeto lėšų projektams, kai vyksta renginiai ir juose vartojamas alkoholis, kad neremtume tokių renginių. Ar nemanytumėte, kad reikia plačiau ir kompleksiškiau spręsti šią problemą?
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Aš visiškai su jumis sutinku ir manau, pradėjus svarstyti šį įstatymo projektą, būtų galima pasižiūrėti kur kas plačiau. Seimo nariai galėtų teikti savo pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūlymas tikrai ne naujas, bet aš manyčiau, kad alkoholio pramonė, ypač aludariai, patys siūlėsi imtis tos antialkoholinės veiklos, sportinių aikštelių įteisinimo ir įrengimo. Galbūt palikime jiems ir nesikėsinkime į valstybės biudžetą. Mes galime kitomis priemonėmis mažinti alkoholio suvartojimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege Birute, pats gamintojas niekada neskirs tiek lėšų arba nenumatys tokių priemonių, kurios efektyviai mažintų alkoholio suvartojimą. Aš pamenu tokį anekdotinį atvejį, kai alkoholio gamintojai sugalvojo išleisti padėklus, ant kurių buvo parašyta „Nevartok alkoholio“, bet prieš tai reikėjo nusipirkti alkoholio, išgerti ir tada pamatai padėklą, kitoje padėklo pusėje antireklamą.
Aš vadovaujuosi vienu principu. Jeigu žmonių dauguma mano, kad galima skirti 5 %, opozicija neturėtų prieštarauti. Svarstykime, galbūt tikrai 40–50 mln. ne tiek daug ir bus galima tas lėšas skirti reklamai, o galbūt ir Sveikatingumo fondui. Manau, opozicija, neprieštaraukime.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam Alkoholio kontrolės įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 42, prieš – 2, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 11 d. (Balsai salėje)
I. Šiaulienė – replika po balsavimo.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu dėl šio projekto prašyčiau Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Prašoma Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Dar viena replika – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš ne repliką. Kadangi lėšas numatoma skirti ne kokiems nors sveikatingumo procesams, bet socialinei reklamai, matyt, papildomu komitetu turėtų būti ne Sveikatos reikalų komitetas, o Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
PIRMININKĖ. Dar norite pasiūlyti vieną papildomą komitetą? Aš gerbiamosios V. Filipovičienės klausiu, kokia jūsų nuomonė?
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKĖ. Dabar papildomi bus Sveikatos reikalų komitetas ir dar siūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, dėl pagrindinio komiteto, jeigu galima?
PIRMININKĖ. Palaukite, pabaigsime šį pokalbį. Kokia jūsų nuomonė?
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Aš siūlau Sveikatos reikalų komitetą.
PIRMININKĖ. Vieną tik papildomą? Gerai. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pagrindiniu komitetu aš vis dėlto siūlyčiau Biudžeto ir finansų komitetą, nes čia iš biudžeto paimama apie 40 mln. Lt. Vis dėlto reikia žiūrėti, ar kitų metų biudžetas gali tokį sumanymą pakelti. Ekonomikos čia nėra, su jokiais ekonominiais procesais tai nesusiję. Žinoma, susiję su žiniasklaidos verslu gavus papildomų 40 mln. Lt, iš ekonominės pusės, aišku, kad tai bus pozityvus poveikis žiniasklaidos verslui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame ir balsuodami apsispręsime. Pirmasis pasiūlymas: papildomas komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kas palaikote Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 24, prieš – 37, susilaikė 20. Taigi pagrindiniu komitetu lieka Sveikatos reikalų komitetas. Ir dar vienas siūlymas, kad Biudžeto ir finansų komitetas… Papildomas – Sveikatos reikalų komitetas, o ne Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Ir dar vienas siūlymas, kad pagrindiniu komitetu būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Alternatyvus balsavimas. Kas už Biudžeto ir finansų komitetą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 74, prieš – 10. Taigi pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas.
Dar viena replika – gerbiamoji V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, dabar turbūt visi esate matę alkoholio reklamą, kuri prasideda labai gražiais vaizdais, o paskui būna toks tekstas: „Už viską, kas tikra, už viską, kas lietuviška.“ Ir galų gale skamba žodžiai „Lithuanian wodka“. Ir kartu prisiminkime socialinę reklamą, kuri buvo susijusi su Kelių eismo taisyklių pažeidimais.
15.57 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2349 (pateikimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Akcizų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu finansų viceministrą gerbiamąjį E. Žilevičių.
E. ŽILEVIČIUS. Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Yra pateiktas Akcizų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio esmė yra ta, kad šiuo metu Akcizų įstatymas nustato, kad nuo akcizo atleidžiamas etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms. Lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Konstitucinis Teismas savo nutarimu konstatavo, kad Akcizų įstatymo nuostata dėl sveikatinimo prieštarauja Konstitucijai, nes sąvoka „sveikatinimo reikmėms“ yra neaiški ir iš esmės jos turinys atskleistas ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu. Todėl yra siūloma nustatyti Konstitucijoje tinkamą teisinį reguliavimą, t. y. pačiame Akcizų įstatyme, o ne Vyriausybės nutarime nustatyti, kokiais atvejais etilo alkoholis, susijęs su sveikatinimu, atleidžiamas nuo akcizo, sąvoką „etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms“ detalizuoti ir vietoj jos įrašyti „etilo alkoholis, kuris yra farmacijos produktų, veterinarinių vaistų sudedamoji dalis, taip pat etilo alkoholis, naudojamas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, farmacinės veiklos, veterinarijos farmacijos ir veterinarijos praktikos tikslams arba valstybinę farmacijos produktų, maisto veterinarinę kontrolę vykdančių institucijų specialiosioms funkcijoms vykdyti“. Taigi ši lengvatos apimtis išliktų, tik būtų nustatyta ne Vyriausybės nutarime, o įstatyme.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė išvadą, kuriai pritarėme, ir bus patikslinta. Prašau pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, jūsų niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 20 d.
Dabar ieškosime, kas gali ką nors pateikti. Ar J. Vaickienė būtų pasiruošusi pateikti Turizmo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-2027?
16.00 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 41 straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-873 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2027 (pateikimas)
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Per Audito komiteto posėdį buvo nagrinėjama Turizmo departamento veikla to meto, kai viena iš turizmo organizavimo firmų buvo pradėjusi bankroto procedūras. Tuomet per auditą buvo pasakyta, kad kontrolės jie negali vykdyti, nes nelabai supranta, kaip tą reikia daryti. Ir gegužės mėn. buvo pateiktas įstatymo projektas, jis buvo priimtas, o jo pataisa įsigalios tik lapkričio 1 d. Iš jos buvo išbrauktas žodis „kontrolė“, kad jie gali kontroliuoti subjektus, tai yra kad Turizmo departamento viena iš funkcijų – kontrolė. Turizmo departamentas paprašė išbraukti tą funkciją.
Tačiau Audito komiteto posėdžio metu buvo priimta bendra pozicija Audito komiteto narių, kad vis dėlto Turizmo departamentui reikia grąžinti kontrolės funkciją. Tam taip pat pritarė ir Valstybės kontrolė, kadangi galėtų kontroliuoti subjektus ir galėtų užkirsti grėsmėms kelią, kad neįvyktų panašių situacijų, kaip įvyko šią vasarą.
Todėl, atsižvelgdami į tai, mes teikiame įstatymo 14 straipsnio, keičiamo Turizmo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto, pataisą ir teikiame įstatymo projektą Nr. XIIP-2027, ir įtvirtiname funkciją, kad Turizmo departamentas atlieka turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėsenos kontrolę. Įtraukiame žodį, kad galės atlikti teikėjų veiklos stebėseną ir kontrolę. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš principo pritariu, kad kas nors valstybėje turi kontroliuoti tokią paslaugų sritį kaip turizmas. Tik man kyla toks klausimas. Šiandien Valstybinis turizmo departamentas atlieka tokią funkciją – turizmo paslaugų teikėjų stebėseną ir priežiūrą. Tai jūs norite, kad jie vykdytų tik kontrolę be priežiūros? Ar nebūtų tikslingiau, kad jie vykdytų veiklos stebėseną, priežiūrą ir kontrolę, kokia jūsų nuomonė?
J. VAICKIENĖ (TTF). Ne, mūsų nuomone, kadangi Turizmo departamentas iki lapkričio 1 d. dar tebevykdo kontrolę, tas buvo ir sename įstatymo projekte, ir įsigaliosiančiame jau yra, jis buvo priimtas šį pavasarį, o įsigalioja lapkričio 1 d., nebelieka žodžio „kontrolės“… Todėl mes vis dėlto siūlome grąžinti į įstatymą žodį „kontrolė“, ką jie ir turėjo anksčiau daryti, tačiau nedarė.
PIRMININKĖ. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Gal galite pasakyti, kaip bus vykdoma ta kontrolė? Ar čia balansą reikės pristatyti… Prašom pasakyti, kaip bus vykdoma kontrolė?
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui už klausimą. Kaip tik mes ir paklausėme Turizmo departamento vadovės, kaip buvo vykdoma kontrolė, nes ji ir turėjo tą funkciją pagal ankstesnį įstatymą. Turizmo departamentas nelabai galėjo atsakyti, kaip tą galima vykdyti. Tačiau čia yra jau jų prerogatyva, kokį mechanizmą nustatyti. Galima vykdyti tiek finansinę kontrolę, tiek ekonominę, tai yra pagal poreikius, pradedant netgi nuo finansinių ataskaitų priėmimo. Tai būtų departamento nuožiūra. Taip pat ir Valstybės kontrolė pasisiūlė pagelbėti suformuluoti tą užduotį ir padėti įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Ir klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, vadinasi, departamentas nevykdė kontrolės, nors buvo prievolė jiems tai vykdyti. Žinoma, aš tikrai pritariu, ką jūs darote. Jeigu jie nežino, kaip tą kontrolę vykdyti, tada klausimas, ar jie iš viso sugeba ją vykdyti, jeigu jie nežino, kaip ją vykdyti? Dabar tiktai mes pradėjome, kai atsitiko tokios bėdos, šnekėti apie tą departamentą, kaip jie gali vykdyti. Aš nesuprantu tokios pozicijos, kam jie tada priklauso, ar mūsų valstybei, ar dar kam nors?
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui už klausimą. Toks pat klausimas buvo kilęs ir Audito komitete, kodėl esant įstatyme galimybei vykdyti kontrolę Turizmo departamentas jos nevykdė. Deja, gavome atsakymą tiek iš Ūkio ministerijos atstovų, tiek iš jų pačių, kad jiems nelabai aiški ta funkcija ir kaip jie galėtų tai daryti, todėl jie jos nedarė. Kartu, kaip matote, ji buvo išbraukta iš įstatymo. Todėl mes ir pageidavome ją grąžinti atgal. Valstybės kontrolė pažadėjo pagelbėti išaiškinti jiems, kaip galima tai daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege, už atsakymus į klausimus. Kreipiuosi į kolegas, kurie nori kalbėti tik už. Gal galite nekalbėti? Gerai. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pritarta po pateikimo projektui Nr. XIIP-2027.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 18 d.
Kreipiuosi į gerbiamąją A. Stancikienę. Yra jūsų registruotas Turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, bet jūs nesurinkote 29 Seimo narių parašų, todėl jis šiandien negalės būti pateiktas.
16.06 val.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 2, 3, 4, 6, 8, 10, 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2337, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 73, 74 ir 75 straipsnių pakeitimo ir 77 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2338 (pateikimas)
Dabar matau, kad jau yra atvykęs krašto apsaugos ministras. Gerbiamasis ministre, ar jau jūs galėtumėte pristatyti? Kaip pionierius – visada pasiruošęs.
Darbotvarkės 2-7a ir 2-7b klausimas – Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto daugelio straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 181 straipsniu įstatymo ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 73, 74 ir 75 straipsnių pakeitimo ir 77 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektai. Prašau, ministre.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymus dėl to, kad suderintume šiuo metu galiojančio statutinių darbuotojų įstatymo nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymu. Visi pakeitimai, kurie yra padaryti, yra parengti taip, kad galėtume suderinti statuto nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, su civilinę krašto apsaugos tarnybą reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis.
Priėmus įstatymą, būtų patikslintas civilinės krašto apsaugos tarnybos santykių reglamentavimas, būtų pašalinti teisinio reguliavimo trūkumai, užtikrintas statuto ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatų suderinimas. Todėl prašyčiau pritarti šiems įstatymams.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ministre, mano klausimas gana trumpas. Ar šie jūsų pakeitimai yra tokie patys, kaip mes čia visi vieningai priėmėme statutinės tarnybos pertvarkos gaires? Ar čia yra kas nors naujo?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš tikiuosi, kad vieningai pritarsite, nes, kaip minėjau, šitie pakeitimai yra derinimas su vėliau priimtais įstatymais. Taigi mes turime atitikti tuos reikalavimus statutiniams darbuotojams, kurie taikomi valstybės tarnybos darbuotojams.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Daugiau nėra norinčių klausti. Kalbėti irgi nėra norinčių. Ar galime po pateikimo pritarti projektams Nr. XIIP-2337 ir Nr. XIIP-2338? Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas pirmuoju atveju ir antruoju – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti abu projektus gruodžio 2 d.
16.10 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl OAO „GAZPROM“ sumokėtos permokos už gamtines dujas grąžinimo vartotojams“ projektas Nr. XIIP-2333(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kviečiu D. Kreivį pristatyti Seimo rezoliuciją „Dėl OAO „Gazprom“ sumokėtos permokos už gamtines dujas grąžinimo vartotojams“. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šia rezoliucija norime dar kartą paraginti Vyriausybę atsibusti po vasaros atostogų ir pasisėmus jėgų kelionėse po užjūrius neatidėliojant imtis šio visiškai paprasto uždavinio. Atiduoti pinigus tiems, kurie permokėjo už šildymą ir kuriems tie pinigai teisiškai priklauso.
Priminsiu, kad šioje rezoliucijoje kalbame apie iš „Gazpromo“ gautus pinigus ir ne apie kokius nors mažus pinigus, bet apie trečdalį milijardo litų. Šiuos pinigus „Gazpromas“ sutiko sumokėti kaip kompensaciją, nes pripažino, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. gamtines dujas „Lietuvos dujoms“ pardavė neteisinga ir per didele kaina.
Turiu pastebėti, kad tuo „Gazpromas“ pripažino, kad Lietuvai neteisinga dujų kaina buvo taikoma jau nuo 2008 m., nes būtent tuo metu buvo pakeista dujų importo skaičiavimo formulė ir nuo to laiko iki pat šių metų vidurio ji iš esmės nesikeitė.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad toks netikėtas dosnumas „Gazpromą“ apėmė ne dėl to, kad jis būtų labai teisingas ir mielas. Tai buvo racionali šios įmonės reakcija į Lietuvos ieškinius Stokholmo arbitraže ir sėkminga SGD terminalo statyba Klaipėdoje. Matome, kad ir kitiems rinkos dalyviams, būtent „Achemai“ ir „Dujotekanai“, derėtis dėl mažesnės kainos sekasi ne taip gerai. Tai įrodo, kad būtent „Lietuvos dujoms“ kaina sumažinta siekiant sumažinti savo būsimus nuostolius Stokholmo arbitraže.
Tačiau grįžkime prie permokos grąžinimo tiems, kuriems ji priklauso. Čia kyla pagrįstų klausimų. Ar Vyriausybės delsimas nereiškia, kad pinigai yra suplanuoti kažkur kitur, valstybės biudžetas yra perkrautas, o naujų pažadų vis daugėja? Visa ši istorija tampa panaši į situaciją, kai policininkas pagauna žmogų, kuris apvogė kitą žmogų, ir atranda pinigus, tačiau praneša šių pinigų savininkui, kad jų negrąžins. Vėliau savavališkai nusprendžia šiuos pinigus investuoti į naujus policijos automobilius, kad žmonės esą būtų dar saugesni.
Pasitikėjimo neprideda ir tai, kad prieš kurį laiką Vyriausybė slėpė net patį kompensacijos grąžinimo faktą, gautinos permokos sumą bei neteikė visuomenei dokumentų, susijusių su kompensavimo procesu. Nebuvo jokio oficialaus Vyriausybės pranešimo apie derybų su „Gazpromu“ rezultatus, taip pat nebuvo aišku kas, kada, kur ir dėl ko susitarė. Visa kompensavimo suma – 331 mln. Lt – iš Vyriausybės vadovo lūpų buvo išgauta tik po to, kai jis pakartotinai buvo iškviestas į Seimo posėdį.
Todėl šia rezoliucija mes norime paraginti Vyriausybę atkurti teisingumą, grąžinti žmonėms tai, kas jiems teisėtai priklauso. Jau praėjo beveik pusmetis nuo to laiko, kai buvo sutarta su „Gazpromu“ dėl permokos grąžinimo. Vyriausybė iki šiol nesugebėjo patvirtinti jokios kompensacijų grąžinimo tvarkos. Nėra nustatyta, kaip šie teisėtai šilumos ir elektros vartotojams priklausantys pinigai juos pasieks.
Baigdamas, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad visi, balsuojantys prieš šią rezoliuciją, balsuos prieš tai, kad Lietuvos piliečiams, tai yra jūsų rinkėjams, gerbiamasis Sysai, būtų sugrąžinti iš jų pavogti pinigai, teisėtai priklausantys ir neteisėtai atimti. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. Pirmasis – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Pritardamas tam, kas čia parašyta, aš noriu jūsų vis dėlto klausimo forma paklausti, ar Seimas yra vieta, kur reikia kuo nors stebėtis? Vienas iš punktų sako: „Seimas, būdamas nustebęs dėl to, kad Vyriausybė informavo Seimą…“ Aš siūlau, gal jūs sutiktumėte, Seimas, nepritardamas tam, kad kaip Vyriausybė informavo Seimą, aš čia tikrai esu išrinktas ne tam, kad stebėčiausi, o tam, kad pritarčiau vienai ar kitai pozicijai. Tai kaip jūs manote?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš linkęs pritarti, bet taip pat noriu pasakyti, kad nuostaba, kaip viena iš natūralių žmogaus reakcijų, nėra smerktina. Bet pritariu.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, šešėlini ministre, aš suprantu jūsų kartėlį ir skausmą, kad ne jums, o socialdemokratams pavyko susiderėti dėl šios kompensacijos. Noriu paklausti jūsų, ar jūs nežinote, kad Vyriausybėje dirba darbo grupė, kuri ir parengs Vyriausybės nutarimą, kaip šios lėšos toliau bus naudojamos? Aš siūlau nesirūpinti ir tiesiog negaišinti Seimo laiko.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Vėsaite, už klausimą. Noriu pasakyti, kad premjeras jau gegužės mėnesį kalbėjo apie darbo grupę, kuri dirba, ruošia, bet atėjo ruduo, atėjo šildymo sezonas, o tų pinigų grąžinimo tvarkos kaip nėra, taip nėra. Priimkime rezoliuciją, paraginkime Vyriausybę atlikti tai, kas jai priklauso.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš nusistebėjimą išreikšiu dėl ką tiktai kalbėjusios kolegės, kuri kadaise prastūmė tą vamzdį „Gazpromui“, dabar (…) jos pasekmes, labai aktyviai už tai agitavo, dabar mes mėginame ištaisyti šias pasekmes. Mano klausimas toks. Kaip jūs manote, jeigu mes šio sprendimo nepriimsime, kur tos lėšos, kurias mes dabar turėtume atiduoti žmonėms kompensuoti, nukeliaus?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Šios lėšos liks „Lietuvos dujose“ ir toliau jau akcininko klausimas. Jis gali perkelti tas lėšas į „Lietuvos energiją“, kuri valdo „Lietuvos dujas“ ar dar kažkur, bet realiai lieka įmonėje. Tai yra įmonės pelnas ar vadinamoji pagautė.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Noriu padėkoti buvusiam ministrui, kad taip pradėjote rūpintis. Aš pacituosiu dvi citatas iš jūsų pasakyto teksto: „Grąžinkite žmonėms tai, kas jiems priklauso“, čia jūsų žodžiai.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Jūs valdėte pusę metų, aš noriu pasakyti, jūs valdėte trejus metus po sprendimo priėmimo, atėmėte dalį pensijų, neparašėte jokio dokumento arba įstatymo, kaip kompensuoti, ir dabar moralizuojate kitiems, kurie per pusę metų neparašė. Kaip jūs, kaip Vyriausybės atstovas, dabar jaučiatės ir tada jautėtės, kai sumažinote pensijas žmonėms ir nieko nepadarėte, taip ir iki šiol negrąžinote, ir dabar?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, puikus klausimas. Jeigu mes būtume valdžioje, mes jau būtume viską grąžinę. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs raginate savo rezoliucijos projekte naudą, gautą dėl permokos, perkelti visiems Lietuvos vartotojams, bet statistika rodo, kad per tą minimą laikotarpį „Lietuvos dujos“ importavo maždaug 38 % visų Lietuvos dujų, iš to kiekio daugiau negu 40 % atiteko Vilniaus šilumininkams, tai yra už šilumą permokėjo Vilniaus gyventojai, labiausiai Karoliniškių ir kitų miegamųjų rajonų pensininkai. Ką jūs turite omeny siūlydamas grąžinti visiems vartotojams? Pavyzdžiui, Prienai pirko ne iš „Lietuvos dujų“, iš „Dujotekanos“, tai dabar Vilniaus pensininkai suteiks naudą Prienų gyventojams, tai gal reikėtų įterpti žodžius „proporcingai perkelti vartotojams“, tie, kurie permokėjo, tie ir atgauna?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Šia tema Energetikos komisijoje ne kartą kalbėta tiek su „Lietuvos energijos“ vadovais, tiek su VKEKK’o atstovais. Visi supranta, kaip jūs minėjote, kad būtų grąžinta visiems, t. y. tiems, kurie permokėjo konkrečiai. Noriu pabrėžti, 42 mln. Lt Vyriausybė ir „Lietuvos dujos“, Kainų komisija jau grąžino tiems žmonėms, kurie iš dujų patys pasigamino šilumą ir kurie naudoja dujas buityje. Likę 281 mln. Lt yra žmonėms, kurie naudojosi centralizuotu šildymu (o tai daugiausia didieji miestai) ir yra elektros vartotojai. Kaip tik taip visi ir supranta. Bet, matot, metodiką bet kuriuo atveju rengs Kainų komisija. Aš tikrai manau, kad čia turbūt racionalu… Kitaip net negali būti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau visai be jokių emocijų, nieko nekaltindamas ir nesvaidydamas čia jokių politinių kaltinimų paklausti. Mes kalbame apie principą. Principas toks, kad jeigu iš žmonių paimta, iš ko paimta (pasirodo, kad neteisėtai), tai jiems turėtų būti ir atiduota. Bet man atrodo, kad principas turėtų būti dar ir toks, kad jeigu paimta ir staiga pinigai sugrąžinti, o jie jau yra sugrąžinti, nebūtų teisinga atiduoti per trejus metus. Kodėl reikia per trejus metus atiduoti, o ne atiduoti iš karto? Kai kurie žmonės tų trejų metų ir nesulauks. Kai kas parduos butą ir už juos atsiims kiti žmonės.
PIRMININKĖ. Jūsų klausimas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mano klausimas. Jis turbūt suprato, kad turėtų būti atiduota iš karto, ne per trejus ar penkerius metus.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Jeigu kompensacija būtų įskaičiuota į šį šildymo sezoną, vidutinė šildymo kaina vietoj 8 % mažėtų 25 %. Jeigu bus išdėliota per keletą metų, atitinkamai ta kompensacija bus padalinta.
PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs turite skaičiavimus, jeigu bus grąžinti tie milijonai, kiek maždaug atpigs vartotojams dujos?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pigtų ne dujos, šiuo atveju pigtų šiluma, nes dujos jau yra atpigusios, šiluma vidutiniškai, kaip minėjau, dabar pigs 8 %, jeigu bus grąžinta – 25 %.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui pirmininkei. Gerbiamasis Dainiau, tikrai gerbiu jus kaip Seimo narį, bet pamenant, kad jums teko palikti ūkio ministro postą dėl kai kurių problemų, ar negalėjo kas nors kitas pristatyti šią problemą, nes ji tampa lyg piarinė, ir man panašu, kad juokiasi puodas, kad katilas juodas?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Matot, būtų įdomu išgirsti, kuo kokios nors problemos trukdo pristatyti rezoliucijas. Vadinasi, turbūt galime dėl kiekvieno pasiknaisioję irgi rasti, gal ne taip iš ryto atrodė, ne taip į veidrodį pasižiūrėjo, visokių… Koks klausimas, toks ir atsakymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar diskusija. Kviečiu J. Razmą. J. Razma eina į tribūną diskutuoti. Frakcijos vardu 7 min.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad, pateikiant šį klausimą, mes jį kažkaip politizavome, supriešinome poziciją, opoziciją, užuot ramiai apsvarstę, ar Seimas tokiu jautriu ir daugeliui žmonių svarbiu klausimu tiesiog ramiai gali išsakyti savo poziciją. Iš tikrųjų sutikime, kad tam tikrą laiką trūksta Vyriausybės aiškesnės, konkretesnės pozicijos, kaip bus su tais pinigais, kuriuos pasisekė atgauti iš „Gazpromo“ ir kurie, atrodo turbūt normalu, turėtų priklausyti tiems nuskriaustiems šilumos ir gamtinių dujų vartotojams, kurie tam tikrą laiką nuo 2013 m., kaip ir pats „Gazpromas“ pripažino, permokėjo už dujas arba atitinkamai už iš jų pagamintą brangesnę šilumą.
Manau, kad tiesiog be didelių ginčų galėtume ir pasakyti, kad tie pinigai viena ar kita forma grąžintini tiems žmonėms vartotojams. Atrodo, klausimas aiškus.
Žinoma, mes keliame platesnius klausimus, bet jie tegul lieka tolesniam aiškinimuisi, ar pasiekiant šitą vartotojams palankų rezultatą nebuvo kokių nors įžadų, kurie gali pabloginti mūsų situaciją arbitraže, kur Vyriausybė ginčijasi dėl permokėtų rimtesnių sumų, kelių milijardų litų. Bet tai yra kitas klausimas. Manau, kad su šia rezoliucija jo tiesiogiai nereikia sieti, bet vėlgi būtų puiku, jeigu ne tik opozicija keltų tą klausimą, bet rūpėtų visiems, ir daugumai, kaip bus, ar nėra apsunkinta situacija dėl galimybės vartotojams atgauti ir tas milijardines sumas.
Aš tiesiog apibendrindamas kviesčiau vis dėlto šiek tiek atsitraukti nuo to politizuotumo lygio, kuris išryškėjo pranešėjui čia pateikiant rezoliucijos projektą, ramiai balsuoti. Jeigu sutariame, kad tikslinga ją dar redaguoti, sudarykime redakcinę grupę. Jeigu manome, kad tos redakcinės pastabos, kurių čia vieną ir E. Gentvilas išsakė, nėra tiek jau reikšmingos, iš principo pasisakome, pasakome Seimo poziciją ir laukiame, kol Vyriausybė išspręs ir šilumos vartotojai sužinos, kaip galų gale, per kokius terminus sugrįš tos permokėtos sumos.
Suprantama, kad Vyriausybė gali turėti norų palaikyti tuos pinigus negrąžindama vartotojams, panaudoti strateginiuose projektuose ar spręsdama kokius nors kitus savo klausimus. Bet jeigu vis dėlto mes sutinkame, kad tie pinigai turi būti žmonėms grąžinti, ką padarysi, gal ir apsunkindami kitus dalykus, vis dėlto pasakykime, kad reikia juos grąžinti žmonėms.
Mano siūlymas būtų tiesiog ramiai nusiteikti ir kviečiu pritarti rezoliucijos projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pratęsdamas Jurgio mintį, aš irgi manau, kad čia mes turėtume labai ramiai, dalykiškai ir ieškodami žmonėms palankaus sprendimo spręsti šitą klausimą. Jeigu yra pirmasis principas ir jeigu dėl jo sutariame, kad jeigu pinigai buvo paimti iš žmonių ir įmonių, turėtų būti sugrąžinti žmonėms ir įmonėms… Įmonėms jau grąžinta. Dabar lieka 281 mln. Lt, kuriuos reikėtų grąžinti žmonėms. Jeigu padarytume tokią prielaidą, kad Lietuvoje šildymu pasinaudojo apie pusė milijono žmonių ir permokėjo, aš nesunkiai suskaičiuoju, kad kiekvienai šeimai, kiekvienam mokėtojui išeitų apie 500 Lt. Vieni gal gaus 300, kiti gal gaus 1000, bet tai yra pinigai. Yra gana ženkli suma, jeigu imtume mokytojo, gydytojo šeimą – tuos, kurie gyvena daugiabučiuose. Tai tikrai nėra turtingasis sluoksnis. Ir tie, kurie negauna iš valstybės kompensacijų.
Jeigu bus nutarta, kad reikia grąžinti, ir ištęsime šitą grąžinimą per trejus metus, žmonėms nelabai jausis. Jeigu mes grąžiname iš karto, labai paprasta: 1000 Lt arba 500 Lt šeimai. Jei ji labai nori įsigyti skalbyklę, gali įsigyti skalbyklę, kam reikia kokių nors drabužių, įsigis drabužių ir panašiai. Tai rimti pinigai, kurie yra labai svarbūs tai vidutinės klasės šeimai, kuri ir sumoka pagrindinę liūto dalį į mūsų biudžeto krepšelį. Tikrai reikėtų taip ir pasielgti.
Dabar gali būti toks klausimas, kad tai yra technologiškai labai sudėtinga padaryti. Vėlgi nemanyčiau. Šiais kompiuterijos laikais tas subjektas, kuris surenka iš visų žmonių mokesčius… Pabandykite nesumokėti 3 Lt, pamiršti ir mėnesį nesumokėti abonentinio mokesčio, jums primins tuos 3 Lt ir netgi paskambins. Vadinasi, viskas yra žinoma apie kiekvieną mokėtoją, apie jo nesumokėtą sumą. Ir nesunkiai yra padaroma taip, kad būtų susigrąžinta. Vadinasi, reikėtų sudaryti galimybę pasakyti, tai jūsų pinigai ir žmogus pats sprendžia. Nori, trejus metus naudojasi nuolaida, nori per metus iš karto susigrąžinti pinigus, iš karto perveda tuos pinigus į jo sąskaitą ir jis panaudoja juos. Tai yra jo pinigai. Kada jisai mokėjo, buvo realūs pinigai.
Dabar mes svarstome tarsi tai būtų mūsų pinigai ir mes galime kaip nors juos panaudoti kam nors. Ir čia dar tiek nusikalbama, jog sakoma, kad gal čia ginklavimuisi, gal dar kažkam, lyg valstybės strateginius tikslus reikia supriešinti su gyventojų interesais. Negalima taip elgtis. Turėtume pasielgti labai paprastai. Technologijos yra paprastos, galimybės yra paprastos, turėjome sudaryti visą spektrą, puokštę žmonėms pasirinkimo galimybių, jeigu jis nori, trejus metus, jeigu nori, iš karto. Šitie pinigai yra sugrįžę, čia niekas iš lėto, pamažu jam negrąžins, „Gazpromas“, jie jau yra. Kodėl mes turime dar gudrauti ir apsunkinti žmonėms priėjimą prie jų pinigų? Lygiai taip pat mes galime imti ir sugalvoti kokį nors kitokį būdą, kad žmonėms atlyginimas būtų mokamas kokiais nors kitais būdais ir jie negalėtų prie jo prieiti. Tai irgi būtų neteisinga, todėl aš manau, kad netgi šita rezoliucija yra per minkšta ir mes turėtume tiesiog siūlyti Vyriausybei ieškoti tokio būdo, įpareigoti mūsų dujų tiekėjus kiekvienam permokėjusiajam pasiūlyti parankiausią būdą, jam parankiausią būdą, ir sugrąžinti šiuos pinigus, kaip jam patinka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar keturi – už, keturi – prieš. Priėmimas. V. Aleknaitė-Abramikienė – už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Klausydama diskusijų, ypač klausimų ir atsakymų į klausimus, aš supratau, kad valdančiosios daugumos teisingumo jausmas yra stiprus, jie yra pasiryžę grąžinti viską žmonėms, kas jiems priklauso, ir net neabejoju, kad jie kartu su mumis balsuos už.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė – prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kai ketverius metus žmonės tikrai mokėjo pačią aukščiausią kainą už šildymą dėl dujų kainų, tada jūs nevirkavote. Gerbiamasis kolega Kęstuti Masiuli, jūs esate Energetikos komisijos narys, jūs girdėjote, kas buvo praėjusį posėdį pasakyta: per savaitę tiek VKEKK’as, tiek „Lietuvos energija“ parengė veiksmų planą ir mums jį pristato, kaip bus grąžinamos šitos lėšos. Kadangi buitiniams vartotojams buvo paprasta grąžinti, tai iš karto buitiniai vartotojai moka mažiau, taigi nėra ko čia virkauti ir vaidinti gražius prieš jūsų nuskriaustus rinkėjus.
PIRMININKĖ. Už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege Birute, nereikėtų piktai šnekėti. Aš čia nesvaidžiau į jus nė vienos strėlės ir niekuo nekaltinu nei jūsų asmeniškai, nei dar ko nors. Bet jeigu norite kariauti, tai aš iš tų žmonių, kurie moka priimti iššūkį ir lygiai taip pat pradėti svaidytis. Tikrai turėčiau ką sviesti į jūsų pusę, į jūsų daržą ne vienas akmuo įkristų. Štai nėra čia nieko parengta ir nėra žmonėms grąžinama, ir nemeluokite jūs čia įsistatę kiaulės akis. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Būtų gerai, kad kultūringai elgtumės Seime. G. Purvaneckienė – prieš.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiek tiek esu suglumusi dėl šitokių profesoriaus posakių. Tegul pasižiūri į veidrodį, ypač kai kalba apie tokius dalykus. Jeigu žmogus yra Energetikos komisijoje, jeigu jis ką nors išmano, tokia propaganda viršija viską. Visų pirma dėl to, ką jūs teigiate, kad pinigai yra. Kokie pinigai yra? Gal jūsų kišenėje tie pinigai yra? Lyg jūs, būdamas Energetikos komisijos nariu, nežinote, kaip bus kompensuojamas tas kainos praradimas, kad jis gali būti kompensuojamas tik sumažinta tam tikrą laiką kaina? Čia yra tas klausimas. Yra direktyva, mums reikia vis tiek ateiti prie to PVM lengvatos panaikinimo. Tai yra problema, žinoma, mums visiems. Žinoma, būtų labai gerai. Negi jūs manote, kad mes nenorėtume atpiginti šildymo? Bet paskui reikės kelti kainas, nes PVM lengvatos dėl direktyvos mes negalėsime amžinai laikyti sumažintos. Jeigu jūs išmanote bent lašą, turėtumėte gėdytis dėl to, ką šnekate.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Aš maniau, kolegos, kad čia pavyks sutarti, nepolitizuoti, bet dabar ne tik matau ir girdžiu, bet, pasirodo, tokią aistrų papliupą pavarėme vieni ant kitų, kad tiek blogi buvo, tiek blogi, kad kompensacijas iš „Gazpromo“ gavo. Aš manau, kad negalima viskuo kaltinti praėjusios Vyriausybės ir negalima nesidžiaugti, kad šiai Vyriausybei vienokiu ar kitokiu būdu pavyko tuos 331 mln. Lt atgauti. Nežinau, kaip kartais lygioje vietoje mes sugebame susipykti. Kolega K. Masiulis, atrodo, šiandien ėmėsi taikdariškų kalbų, bet pabaigoje labai gražias B. Vėsaitės akis pavadino visiškai kitaip. Turėkime takto ir turėkime supratimo, jeigu mes tikrai norime pasiekti rezultatą, tai neprasivardžiuokime, matyt, apie kiekvieno savybes mes galėtume daug ką pasakyti, bet nesiimkime tokių dalykų.
Savo ruožtu galvoju, kaip sako viena partija, svarbiausia – žmogus. Šiuo atveju, jeigu mes nesiimsime tų kompensacijų arba tų sutaupytų lėšų paskirstymo, tai išeis, kad svarbiausia yra AB „Lietuvos dujos“, kuriai ir liks tie pinigai. Mano manymu, tie, kurie permokėjo, yra Lietuvos žmonės. Šioje vietoje aš pritariu rezoliucijai ir be jokių emocijų siūlau pagalvoti, ar tikrai gali likti tie sukaupti pinigai vienos įmonės sąskaitose nepareikalaujant Vyriausybės, kad atsirastų ir socialinis teisingumas, permokėjo tie, kurie ir turėtų atgauti tuos pinigus, dalį tų pinigų. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūs puikiai suprantate, kad ne rezoliucijomis darbai daromi. Tikrai noriu užtikrinti, kad kompensacijos bus grąžintos. Kokia forma, čia jau kitas dalykas. Aš noriu priminti, kad per jūsų keletą vadovavimo laikotarpių jūs pažadų duodavote daug, bet įvykdyti jų negalėdavote, pradedant indėlių grąžinimu, nekilnojamojo turto, pensijų sumažinimu, nes jau kitos Vyriausybės sprendžia tuos klausimus. Todėl, kad kai jūs sakote politiniu sprendimu, rezoliucija, mes padarysime labai gerą dalyką, tai nė velnio iš to neišeina. Jūs kalbate apie 300 mln., kai vien tik iš pensininkų 800 mln. paėmėte ir geriausiu atveju 90 mln. šiais metais mes pradėsime grąžinti. Aš nekalbu apie atlyginimus, kur 1,5 mlrd. jūs paėmėte ir apie tai net nenorite kalbėti ir prisiminti. Būkite geri, leiskite dabartinei Vyriausybei spręsti, kaip tai daryti. Mokyti visada yra lengviausia, bet kai būnate valdžioje, darote visiškai priešingai, todėl nereikia įsistatinėti sagų ar kokio nors gyvūno akių ir tada bus paprasčiau gyventi.
PIRMININKĖ. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto kviesčiau ir socialdemokratus pagalvoti dėl dabartinio balsavimo ir nežiūrėti į projektą priešiškai vien todėl, kad jį teikia opozicinės frakcijos atstovai. Jeigu mes balsuojame prieš tą rezoliuciją, iš esmės pasakome, kad Vyriausybė ką nori, tą gali daryti su tais „Gazpromo“ atiduotais pinigais. Jeigu mes balsuojame už, pasakome, kad jie turi būti atiduodami žmonėms, šilumos ir gamtinių dujų, gautų užaukštinta kaina, vartotojams. Tai būtent bus toks balsavimas. Jeigu mes norime kažkokio politinio vertinimo, kas kurioje Vyriausybėje ką padarė ar nepadarė, apie ką čia liejasi aistros, tai rašykime kažkokią kitą rezoliuciją, vertinkime, jeigu norime tam gaišti laiką. Bet nepainiokime šitų klausimų su siūloma rezoliucija.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – prieš.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties norėčiau atkreipti dėmesį, kad K. Masiulis, Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas, tame posėdyje nedalyvavo, bet jį puikiai pavadavo kolega A. Kubilius, ekspremjeras. Jis puikiai žino, ką komisija sutarė – savaitę laiko leisti pateikti tiek „Lietuvos energijai“, tiek valstybės akcijoms atstovaujančiai Finansų ministerijai veiksmų priemonių planą. Ir apie jokias rezoliucijas nebuvo jokios kalbos. Tuokart dabar Vyriausybei rezoliucija nurodant… Aišku, piarinis opozicijos veiksmas galbūt yra teisingas, bet žmonėms grąžinta, nuo liepos 1 d. pradėta grąžinti 50 mln. kompensacija. 281 mln. Lt tai yra lėšos, kurios bus grąžinamos iš būsimo mokėjimo vartotojams, t. y. pramonės įmonėms ir šilumą tiekiančioms įmonėms, o tą planą ir rengia būtent „Lietuvos energija“. Kainų ir energetikos komisija, manau, objektyviai suskaičiuos, ir tie mokėjimai arba artimiausią mėnesį, arba nuo metų pradžios bus grąžinami metų laikotarpiu. Matyt, daug problemų susidaro, kaip anksčiau buvo minėta atsakingų „Lietuvos energijos“ pareigūnų, dėl to, kad galbūt lėšų prireiks ir galbūt jos bus amortizacinis mechanizmas kai kurių labai brangių energetinių projektų, kurie įgyvendinami kaip energetiniai strateginiai projektai, bet kad būtų amortizuota našta vartotojams. Tai tas klausimas vėlgi neatsakytas. Aš siūlyčiau kantriai palaukti Vyriausybės sprendimo, o neužsiimti išties populistiniais dalykais ir nesipravardžiuoti, gerbiamasis Kęstuti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Pirmiausia balsuojame, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Kas už šią formuluotę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 45, prieš – 25, susilaikė 33. Rezoliucija be pataisų nepriimta.
Dabar alternatyvus balsavimas. Kas balsuosite už, tai reiškia redaguoti rezoliucijos projektą, kas balsuosite prieš, tai atmesti rezoliucijos projektą. Balsuojame.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 46, prieš – 54. Rezoliucija atmesta.
16.45 val.
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 2, 51 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2336 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas 2-6 – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2, 51 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2336. Kviečiu socialinės apsaugos ir darbo viceministrą G. Klimavičių.
G. KLIMAVIČIUS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2, 51 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Teikiamo įstatymo projekto esmė – nustatyti įgaliojimus tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę ir potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinės priežiūros licencijos išdavimo tvarkos reikalavimus pagal licencijų išdavimo modelį D. Taip pat atsisakyti perteklinių ir neproporcingų reikalavimų juridiniams asmenims, siekiant gauti įgaliojimus tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę ir licencijas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai bei patikslinti akredituotų kontrolės įstaigų akreditavimo srities reikalavimus. Keitimas sudarys palankesnes sąlygas verslui, atsisakius perteklinių reikalavimų įrenginių priežiūros srityje, taip pat siūloma suteikti teisę gauti įgaliojimus ūkio subjektams, gavusiems akreditaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, ar jūs matėte Teisės departamento pastabas?
G. KLIMAVIČIUS. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Sutinkate, ar ką nors…
G. KLIMAVIČIUS. Taip, sutinkame, bet iš tikrųjų, kadangi tas akreditavimo procesas yra pakankamai didelis, tai jau ta kontrolė yra nustatyta, kad priežiūrą vykdys VDI, ir čia tikrai nebus jokių problemų. Atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre, nėra daugiau norinčių jūsų paklausti. Kalbėti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 18 d.
16.47 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2326 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės klausimas 2-8 – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną energetikos ministrą R. Masiulį pateikti šį įstatymo projektą.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti Seimui svarstyti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kad būtų pašalintos teisinio reguliavimo spragos ir suderintos Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybinės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros pelno panaudojimą. Įstatymo projektu siūloma atlikti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimus. Tokiu būdu būtų suderintos Atsargų įstatymo ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymų nuostatos dėl agentūros pelno paskirstymo. Siūlome svarstyti teikiamą įstatymo projektą ir jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti vis dėlto tokį jums labai žinomą klausimą. Kaip vis dėlto su tais naftos produktais, su ta Kremliaus įmone „Litasco“? Kai buvote „Klaipėdos naftos“ įmonės vadovu, aš suprantu, gal jums ministerija neleido to dalyko daryti, kadangi, kaip žinome, gerbiamojo A. Kubiliaus laikais buvo atvesta Kremliaus įmonė „Litasco“, kuri sprendžia geopolitinius dalykus, bet dabar karas su Ukraina, mes esame Ukrainos pusėje, ir, kažkaip jūs minėjote, Kremliaus įmonė „Litasco“ padeda įgyvendinti nepriklausomybę, mokėdama mums pinigus už nesuteiktas paslaugas nuo Kremliaus. Tai gal dabar po priesaikos galėtumėte tiesiai šviesiai pasakyti, kada jie dings iš Klaipėdos?
R. MASIULIS. Pone Skardžiau, ačiū už klausimą. Pirma, klausimas čia nėra apie šitą įstatymą, kaip aš suprantu, čia yra kitas klausimas. Jeigu atsakyčiau į jį, jau daug kartų atsakinėjau būdamas įmonės direktorius ir dar kaip ministras galiu atsakyti. Visos naftos kompanijos, kurios dirba per „Klaipėdos naftą“, visos vienaip ar kitaip yra susijusios su Rusija, nes gauna iš ten žaliavą. Išskirti vieną ir sakyti, kad ji kuo nors yra ypatinga, yra neteisinga. Jokio ryšio ten su Kremliumi nėra, tai yra normalių tų pačių baltarusiškų naftos produktų tiekimas, kuris buvo iki šiol mūsų Lietuvoje per „Klaipėdos naftą“. O politikuoti galima daug. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, norėčiau daugiau paaiškinimų, kodėl taip skubiai reikia šį įstatymą priimti? Ar dėl paskirstytojo pelno nuostolio, ar kad būtų įdėta į vartotojų tarifą? Kaip čia susijęs tas teikiamas įstatymo projektas?
R. MASIULIS. Klausimas yra ganėtinai senas. Seniai jis yra diskutuojamas. Naftos produktų agentūra saugo valstybės naftos produktų rezervą – benziną, dyzeliną, mazutą. Jos pagrindinė užduotis – tą rezervą nuolatos atnaujinti. Naftos produktai sensta ir t. t. Pagal įstatymą, kuris reguliuoja jos veiklą, ji savo pelną gali investuoti į savo veiklą, tai yra vėl iš naujo pirkti naftos produktus, atnaujinti juos, t. t. Bet pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą nėra tokių išimčių tokiai vienai bendrovei. Todėl gauname įstatymų koliziją, kad vienas įstatymas leidžia taip vykdyti veiklą, o kitas įstatymas uždraudžia tą daryti. Šituo tiesiog norima įteisinti tai, kas visada buvo Lietuvoje, kad nebūtų tos teisinės kolizijos. Tai yra tik teisinės kolizijos ištaisymas.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas toks. Dabar įmonė veikia labai specifinėje srityje. Ji turi pelną, o pelną ji turi todėl, kad ji yra specifinė. Jeigu ji nebūtų specifinė, ji pelno neturėtų. Tai mano klausimas, kodėl tas pelnas nėra pervedamas, pavyzdžiui, į valstybės biudžetą arba padengti (na, čia iš fantastikos srities) „Sodros“ įsiskolinimus, arba kodėl tas pelnas nenaudojamas mažinti kuro kainas vartotojams? Tai vienas klausimas.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Iš esmės tas pelnas labai mažas. Agentūros pelnas yra 2 mln. Lt. Kokį nors efektą padaryti kuro kainoms… čia net cento dalimis reikėtų skaičiuoti. O pati pelno reinvestavimo logika yra, nes kitų pajamų ta įmonė neturi, gana didelės sąnaudos atnaujinti kuro rezervus. Tai jei kiekvieną kartą ji atiduotų, į biudžetą atgal grąžintų lėšas, tai biudžetas vėl turėtų jai atgal grąžinti tas lėšas. Ir pati procedūra būtų kur kas sudėtingesnė. Bet aš siūlyčiau visas šias diskusijas perkelti į Seimo komitetus pradėjus įstatymą nagrinėti. Esu pasiruošęs atsakyti į detalius klausimus, paaiškinti logiką, kodėl ir kaip. Suprantama, natūralūs klausimai, jie visada kyla.
PIRMININKĖ. Klausia E. Šablinskas. Nematau. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano klausimas. Prie Vilniaus, prie Gariūnų turgaus, mano žiniomis, ten rezervui buvo statytos tos talpos. Koks jų likimas? Nes čia savotiškai su savikaina yra susiję. Toks klausimas.
R. MASIULIS. Tie rezervuarai buvo skirti mazutui saugoti, bet projektas buvo nepabaigtas, neatvesti bėgiai iki jų, todėl nebuvo galima jų panaudoti. Pačios talpos buvo labai didelės, net pagal dabartinę naftos produktų veiklą Lietuvoje per didelės. Kadangi mazutas kaip kuras Lietuvoje tampa kuo toliau, tuo mažiau naudojamas, dabar faktiškai visai nenaudojamas, tik avariniais atvejais, tai jos tapo nenaudojamos.
Naftos produktų agentūra, būtent ši agentūra, apie kurią mes ir kalbame, ilgą laiką valdė tas talpas ir ieškojo būdų, ką su jomis daryti. Dabar nepasakysiu, kiek metų, bet gal apie 10 metų jie svarstė, ką daryti su tomis talpomis. Buvo apsvarstyti net ir tokie unikalūs variantai, gal jas galima kaip nors perkelti į Klaipėdą, „Klaipėdos naftai“ atiduoti, kad išnaudotų tas talpas. Bet techniškai tai buvo neįgyvendinama, nes paties rezervuaro nepakelsi, o jeigu jį supjaustysi dalimis, tada metalas neatlaiko krūvių ir toks rezervuaras nelaikytų antrą kartą. Dabar tas klausimas perduotas Valstybės turto fondui, atiduoti tie rezervuarai Turto fondui ir Turto fondas ieško galimybių, ką daryti. Gali būti, kad tas žemės plotas yra vertingesnis, negu patys rezervuarai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų daugiau nėra norinčių klausti. Ačiū. Motyvai dėl viso. Irgi nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Numatomas svarstymas gruodžio 18 d.
16.56 val.
Asmens tapatybės kortelės įstatymo Nr. IX-577 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2077, Paso įstatymo Nr. IX-590 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2078 (pateikimas)
Dabar kviečiu vėl kolegę V. Filipovičienę pateikti Asmens tapatybės kortelės įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo ir lydimojo Paso įstatymo Nr. IX-590 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymų projektus Nr. XIIP-2077 ir Nr. XIIP-2078. Įstatymų projektai yra labai paprasti. Jie kalba apie tai, kad piliečiui, sukakusiam senatvės pensijos amžiaus, išduodamas neterminuotas pasas arba (kitas įstatymas) asmens tapatybės kortelė.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Man neaišku. Dabar žmogus turi pasą, bet čia arba tapatybės kortelė išduodama. Ar negalima išspręsti paprasčiau? Kai sulaukia pensinio amžiaus, 65 ar 64 metų, pasas galioja paprastai, be jokių naujų lėšų, nes viskas kainuos. Žmogui reiks eiti, mokėti pinigus, gaišti laiką, nesvarbu, kad jis pensininkas. Ar negalima to paties pratęsti? Ir kortelė kainuos. Aš čia matau eilinį kartą tokį verslą. „Regitros“ verslas, kur dabar mes žagsime priėmę, ir čia dabar kažkokių kompanijų, kurios gamina tas korteles, verslas. O mes, Seimo nariai, priimame.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Čia kalbama apie pensininkus. Jeigu, sakykime, jums 65 metai, kai atėjo laikas, išėjote į pensiją, jums reikia keisti kortelę, jūs ją pasikeisite neterminuotam laikui. Bet iki to laiko, kol galios ta kortelė, tol ji galios. Tik praėjus galiojimo laikui ji keisis.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs nepaliekate jokios pasirinkimo teisės, ir čia psichologiškai turbūt žmogui sunku, tarsi paskutinį kartą išduodamas asmens dokumentas, lyg bilietas kelionei į paskutinį traukinį, atsisveikinimas. Kaip manote, gal galima pagalvoti apie galimybę pasirinkti? Jeigu nori, bus paskutinis, jeigu ne, tai galbūt dar prasitęstų, kaip ir dabar nustatyta?
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Aš visiškai su jumis sutinku, šitą klausimą galime palikti diskusijai, kad žmogus galėtų pasirinkti, ar nori terminuoto, ar nori neterminuoto. Bet šio įstatymo atsiradimą lėmė tai, kad labai senyvo amžiaus žmonėms būna labai sudėtinga keisti tuos dokumentus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kaip jau kolega S. Jovaiša ir minėjo, galbūt galima tobulinti pateiktą siūlymą, kad piliečiui pasirinkus nuo tam tikro amžiaus būtų galima išduoti neterminuotą pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę arba pasą, bet žmogaus pasirinkimo galimybę galima įteisinti ir teikiant siūlymus dėl pateikto projekto. Taigi kviečiu kolegas po pateikimo pritarti ir svarstyti projektą, nes iš esmės jis tikrai nėra blogas. Varginti garbaus amžiaus žmones, aštuonių dešimčių arba vyresnius, kad keistų asmens tapatybės dokumentus, įvertinant papildomas išlaidas, laiko sąnaudas ir tai, kad žmonių sveikata iš tikrųjų anaiptol ne visada būna stipri, – tas perteklinis varginimas kartais gal tikrai neturi prasmės.
PIRMININKĖ. K. Starkevičius – prieš.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai nematau čia nieko pažangaus, nes įsivaizduokime tą pensininką, kuris eina ir sako: čia bus mano paskutinis pasas arba mano paskutinė kortelė. Čia tas pats kaip paskutinė vinis į karstą. Psichologiškai žmogus blogai jausis.
Kita, aš matau ir dirbdamas ministru stebėjau, kad Vidaus reikalų ministerija pateikdavo tokius projektus, kaip teisių keitimas, n kartų kas kažkiek metų, pasų keitimas. Tai yra tam tikrų firmų verslas, kurį labai proteguoja Vidaus reikalų ministerija, o mes tam neprieštaraujame. Tas pats „Regitros“ atvejis, tas pats posūkio į dešinę atvejis. Tai mes, Seimo nariai, susimąstykime. Pratęskime tą žmogaus paso galiojimo laiką, kai suėjo metas. Ar sunku techniškai įrašyti, kad tas pasas galioja neribotą laiką, ar kokį nors antspaudą įdėkime, bet nevaikykime jų naujų kortelių keisti ir naujų antspaudų. Čia tikrai yra tų, kurie gamina tas korteles ir pasus, verslo dalis. Skaičiuokime, kiek milijonų reikia, o mes pasiduodame ir pigiai užkimbame ant tų meškerių. Mano tokia nuomonė.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Asmens tapatybės kortelės 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Paso įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 70 Seimo narių: už – 38, prieš – 3, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Informacinės visuomenės plėtros ir Žmogaus teisių komitetai. Numatoma svarstyti gruodžio 16 d.
Prašau. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš norėjau pasakyti už dėl antrojo įstatymo, pasakysiu kaip repliką. Čia kolega Kazys visiškai nustebino, nes viskas, ką jis pasakė, yra priešingai. Jokiam pensininkui nereikės ateiti ir sakyti, kad jis nori iki gyvenimo pabaigos gauti kortelę, nes tai bus daroma automatiškai.
Dėl verslo suinteresuotumo atvirkščiai. Jeigu kortelės bus terminuotos, tai verslui kaip tik naudingiau, nes reikės jas kaitalioti ir keisti.
Ir paskutinis dėl antspaudo. Kur tu uždėsi antspaudą ant kortelės, jeigu ji yra plastikinė? Todėl ir norėjau kalbėti už šį įstatymo projektą teigiamai, nes paprastam žmogui dėl to bus tik geriau. Kazimierai, tikriausiai su tuo nesutiksi. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kazimierai, gal jau baigiame replikas, ar labai norite kalbėti? Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne. Aš tik noriu, kad mes nepakibtume ant meškerės. Nėra čia taip, kaip sakot, nes reikės dar kartą eiti, reikės išsiimti naują kortelę, naują pasą. (Balsai salėje) Na, kaip nereikės, jeigu baigėsi? Jeigu nereikės, tai gerai, bet šiandien aš nesu tuo įtikintas.
17.04 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Filomenos Žilionienės peticijos“ priėmimas
PIRMININKĖ. Gerai. Dirbame toliau. Rezervinis 1 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo dėl Filomenos Žilionienės peticijos projektas. Pranešėjas – P. Čimbaras. Gerbiamasis Čimbarai, į tribūną.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasis Peticijų įstatymo ir komisijos nuostatomis, pristatau F. Žilionienės peticiją dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimo. Komisija posėdyje peticiją išnagrinėjo šių metų spalio 8 d. ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą reikalavimą pakeisti teisės aktus taip, kad sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo patalpų pagerinimo ar pakeitimo priimtų ne 51 %, o 100 % namo gyventojų. Komisiją šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę. Prašau Seimo narių atmesti pareiškėjos pasiūlymą pakeisti Civilinio kodekso 4.85 straipsnį taip, kaip reikalauja pareiškėja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas nori kalbėti už? Prieš nėra. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Atsiprašau, aš norėjau paklausti Petro, bet jis arti sėdi, tai paklausiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Čia neklausinėjama. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijos komisijos išvadai atmesti peticiją? (Balsai salėje) Dėkui. Atmesta.
17.06 val.
Seimo narių pareiškimai
Ir paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu S. Brundzą.
S. BRUNDZA (TTF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos. Pareiškimas.
Lietuvos gyventojų apklausa, kurią šių metų rugsėjo 10–17 d. atliko Lietuvos naujienų agentūra ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ (tai buvo jų bendras projektas), parodė, kad Lietuvos Respublikos Seimu pasitiki tik 24 % apklaustų gyventojų. Ankstesnės apklausos, atliktos rugsėjo 26–(…) d., duomenimis, pasitikėjo 29 %, dabar nepasitiki 72 % apklaustų gyventojų. Tai reiškia, kad jau ilgą laiką Lietuvos gyventojai iš visų Lietuvos institucijų, iš 21 institucijos, viena svarbiausių – Lietuvos Respublikos Seimu pasitiki mažiausiai ir tas pasitikėjimas vis mažėja.
Todėl kviečiu Seimo narius, kuriems priesaika tarnauti Lietuvos žmonių gerovei, priimta uždėjus ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nėra vien tušti žodžiai, teikti pasiūlymus, kaip atgauti Lietuvos žmonių pasitikėjimą ir išnagrinėti tokios situacijos priežastis. Savo ruožtu Seimo vadovybei aš jau pateikiau pasiūlymą dėl transporto Seimo narių parlamentinei veiklai užtikrinti, įregistravau Seimo statuto pataisą dėl balsavimo Seimo posėdžiuose.
Dabar, siekdamas užtikrinti sklandų Seimo darbą, siūlau: kiekvieno Seimo plenarinio posėdžio pradžioje, užsiregistravus posėdžio dalyviams, paskelbti, kas iš Seimo narių nedalyvauja posėdyje, nurodyti Seimo narių nedalyvavimo priežastis: a) išvykęs į komandiruotę; b) serga; c) nedalyvauja be pateisinamos priežasties pažeisdamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 10 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalavimus.
Dar norėčiau pridėti, kad galbūt gali atrodyti, kad naujokas, ko čia šokinėja. Žinote, aš tikrai sutinku Seime daug puikių žmonių, visi asmenybės. Ką mes darome ne taip, kad žmonės mumis nepasitiki? Gal pagalvokime apie tai. Aišku, gal mes į gaisrininkų reitingus nepretenduokime, gaisrininkai, rizikuodami savo gyvybe, gelbsti kitų žmonių gyvybes, bet vis dėlto mes nesame nei represinė struktūra, nei baudžiamoji struktūra, tai bent per vidurį, Vyriausybės lygiu, tikrai galėtume būti. Pagalvokime apie tai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegai už pareiškimą. Kviečiu A. Dumčių.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šią dieną siekiama paskatinti žmones sutikti būti donorais ir taip išgelbėti kitų gyvybes. Šeštadienį, pavyzdžiui, Kauno šauliai susirinko į pačių kartu su Raudonojo kryžiaus draugijos Kauno skyriumi organizuotą renginį, skirtą donorystės skatinimui, populiarinimui, buvo imamas kraujas iš savanorių donorų.
Praeitų metų lapkričio 14 d. Seimas priėmė Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo naują redakciją, kuria numatoma patobulinti žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesą.
Noriu dar kartą atkreipti jūsų dėmesį, kad šio įstatymo priėmimas labai svarbus visai medicinos ir pacientų visuomenei. Ypač tikimės, kad naujos teisės akto nuostatos paskatins donorystę. Kiekvienas žmogus, norintis tapti donoru, turi užpildyti prašymą donoro kortelei gauti. Pasirašyti sutikimą galima bet kurioje asmens sveikatos priežiūroje arba net šeimos gydytojo kabinete.
Šių metų kovo 27 d. įteisinta elektroniniu būdu gaunama donoro kortelė. Reikia kreiptis elektroniniu adresu – transplantacija.lt. Donoro kortelė atrodo štai taip. Iki tol kasmet užsiregistruodavo iki šimto norinčių. Po kovo mėnesio pataisos Nacionaliniame transplantacijos biure įregistruoti net 452 prašymai. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 tūkst. donorų, t. y. tik 0,3 %, Europos Sąjungoje – 12 %, Olandijoje – net 44 %.
Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiamais duomenimis, 2013 m. Lietuvoje organo ar audinio transplantacijos laukė 448 žmonės: širdies – 24 žmonės, kepenų – 47, plaučių – 4 žmonės. Rageną reikėtų transplantuoti 166 žmonėms, inkstą – 187 žmonėms, kasos laukia 17 žmonių, širdies ir plaučių komplekso – 3. Tą operaciją atlieka tiktai Kauno širdies chirurgijos centras. Kraujas perpilamas (baigdamas pasakysiu) kasdien apie šimtui pacientui. Tam kasdien reikia iki 300 donorų kraujo.
Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių, Lietuvoje palaipsniui siekiama įtvirtinti saugesnę, etiniais principais grindžiamą nemokamą ir neatlygintiną donorystę. Skatinu įsigyti donoro korteles. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui profesoriui A. Dumčiui. Visi darbotvarkės klausimai baigti. Registruojamės.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Taigi 2014 m. spalio 14 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.