Projektas Nr. XIVP- 853(4)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GERIAMOJO VANDENS ĮSTATYMO NR. IX-433 1 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato į rinką tiekiamo, maisto įmonėse, viešojo maitinimo įstaigose ir individualiai asmeniniame namų ūkyje naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo sąlygas ir tiekimą įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų teisę vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę.“
2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Papildyti 7 straipsnį 4 dalimi:
„4. Viešojo maitinimo įstaigos kartu su tiekiamu maistu klientų (pirkėjų) prašymu turi pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu.“
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-06:
Projekto 2 straipsniu keičiamo Geriamojo vandens įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo maitinimo įstaigos kartu su tiekiamu maistu klientų (pirkėjų) prašymu turi pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu.“ Taigi, projektu keičiamame įstatyme siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo maitinimo įstaigos, klientams (pirkėjams) paprašius, kartu su tiekiamu maistu privalo pateikti vandentiekiu tiekiamą geriamąjį vandenį.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais:
Pirma, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad teikiamu įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad Direktyvoje, be kita ko, nurodoma, jog turi būti gerinama prieiga prie žmonėms vartoti skirto vandens. Direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog atsižvelgiant į vandens paskirstymo vietos, regionines ir kultūrines perspektyvas ir aplinkybes, valstybės narės imasi būtinų priemonių pagerinti ar išlaikyti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens visiems gyventojams. Be kitų minėtame straipsnyje nurodytų priemonių, valstybėms narėms rekomenduojama skatinti nemokamai arba už nedidelį aptarnavimo mokestį siūlyti šį vandenį restoranų, valgyklų bei kitų maisto ir gėrimų tiekimo įstaigų klientams. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar vertinamoji projekto nuostata galėtų būti vertinama kaip skatinanti priemonė, nes ja nustatomas privalomas reikalavimas viešojo maitinimo įstaigoms savo klientams kartu su kitais patiekalais teikti vandentiekiu tiekiamą geriamąjį vandenį.
Vertinant projekto nuostatas svarbu paminėti ir tai, kad pagal Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą. Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka. 2022 m. vasario 2 d. Vyriausybės nutarime Nr. 78 ,,Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-853(2)“ buvo pateikti argumentai, dėl kurių Vyriausybė iš esmės nepritaria šio įstatymo projektui. Minėto nutarimo 2 punkte nurodoma, kad ,,Siekiant tinkamai perkelti Direktyvos (ES) 2020/2184 nuostatas į nacionalinę teisę, reikia kompleksiškai įvertinti teisės aktų nuostatas, todėl Aplinkos ministerija pagal kompetenciją rengia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuojami prieigos ir kiti su paslaugų teikimu susiję klausimai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją rengia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuojami vandens saugos ir kokybės klausimai“. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar teikiamas įstatymo projektas neturėtų būti svarstomas kartu su Vyriausybės rengiamais ir Seimui pateiktais įstatymų projektais.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Teisė į švarų vandenį yra kildinama iš Konstitucijos nuostatų, užtikrinančių aplinkos, asmens orumo, sveikatos ir gyvybės apsaugą, ir kitų nuostatų, susijusių su kitomis prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir konstitucinėmis nuostatomis.
Jei viešojo maitinimo įstaiga maisto ruošimui naudoja saugų ir kokybišką vandentiekio vandenį, vadinasi jis yra taip pat tinkamas bei saugus gerti klientams. Priešingu atveju tokios kavinės ir restoranai negalėtų veikti.
Projektas neprieštarauja ES direktyvos 2020/2184 nuostatoms dėl prieigos prie žmonėms vartoti tinkamo vandens gerinimo.
Komiteto manymu, siūlomas įstatymo pakeitimas gali būti priimtas, nelaukiant, kol Aplinkos ministerija parengs Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuojami prieigos ir kiti su paslaugų teikimu susiję klausimai.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-06:
Antra, jeigu būtų nepritarta aukščiau išdėstytai pastabai, atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūloma reglamentuoti vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens naudojimą viešojo maitinimo įstaigose. Ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimu, kuriame tokie objektai nėra nurodomi. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimas turėtų būti papildytas, šalia kitų objektų nurodant ir viešojo maitinimo įstaigas.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 7 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Geriamojo vandens naudojimas maisto įmonėse, viešojo maitinimo įstaigose ir visuomeniniuose pastatuose“.
2. Papildyti 7 straipsnį 4 dalimi:
„4. Viešojo maitinimo įstaigos kartu su tiekiamu maistu klientų (pirkėjų) prašymu turi pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu.“
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė