LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 271(1) IR 277(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-479

2017-05-03 Nr. 107-P-17

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: AM Teisės ir personalo departamento direktorius Egidijus Anulis, AM TPD Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė Margarita Šakalytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Akcentuotina, kad teikiamu projektu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271(1) straipsnio („Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“) galiojančioje redakcijoje yra keletas rimtų teisės spragų, kurios privalo būti ištaisytos. Visų pirma, akcentuotina, kad BK 271(1) straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtinti tyčinio nusikaltimo požymiai, nors, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir nusikaltimo sudėties esmę (past. – „teisės aktų reikalavimų pažeidimas“), šis nusikaltimas turėtų būti padaromas neatsargia kaltės forma[1] (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Apribojant šią sudėtį vien tyčine kaltės forma, jos intelektinio ir valinio elementų įrodymas dispozicijoje numatytų padarinių atžvilgiu yra praktiškai neįmanomas. Pabrėžtina, kad nustačius tyčinę kaltės formą materialiose sudėtyse, turi būti įrodoma, jog asmuo suvokė, kad dėl neteisėtų statybų gali atsirasti padariniai ir jų norėjo; arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (žr. BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis). Antra vertus, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio padarinius žmogaus gyvybei, sudėtis traktuotina kaip specialioji nužudymo norma. Pagal sankcijos dydį ji vertintina kaip privilegijuota nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Dėl tos priežasties ginčytinas sankcijos už tyčinį nusikaltimą, sukėlusį padarinius žmogaus gyvybei, dydžio pagrįstumas ir proporcingumas. Be to, pastebėtina, kad statybą reglamentuojančių teisės Naktų reikalavimų pažeidimo kaip nusikaltimo (2711 straipsnio 1 dalis) objektas neatitinka rūšinio BK XXXVIII skyriaus objekto – aplinkos ir žmonių sveikatos. Pabrėžtina, kad kvalifikuoti savavališkas statybas pagal galiojančią BK 2711 straipsnio 1 dalies redakciją galima ne tik tais atvejais, kai sukeliami padariniai aplinkai ar žmogaus sveikatai (gyvybei), bet ir tuomet, kai kyla didelė turtinė žala asmeniui. Konstatuotina, kad savavališkos statybos, dėl kurių kyla didelė turtinė žala asmeniui, nepažeidžia nei šio ar kitų asmenų sveikatos, nei aplinkos. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad BK 2771 straipsnio 1 dalies taikymo problematika yra labiau nulemta ne projekto aiškinamajame rašte išvardintų priežasčių, bet ydingos šios sudėties konstrukcijos.	Spręsti pagrindiniam Komitetui	BK 271¹ straipsnyje nurodytas nusikaltimas akivaizdžiai buvo numatytas kaip neatsargus (kai straipsnyje specialiai nenumatyta, kad nusikaltimas gali būti padarytas neatsargiai, jis gali būti padaromas tik tyčia – šiuo atveju tai reikštų, kad tyčia pažeidžiami statybos reikalavimai norint, kad šis pažeidimas sukeltų avariją ir žūtų žmogus ar būtų sunkiai sutrikdyta jo sveikata ar atsirastų didelė žala aplinkai ar turtui), tačiau padaryta teisinė klaida, kurią dabar galima ištaisyti, nes praktiškai tokia tyčinė nusikaltimo sudėtis sunkiai įsivaizduojama. Manytina, kad šis nusikaltimas, kaip kiti Baudžiamajame kodekse esantys panašūs, kai pažeidžiamos tam tikros taisyklės ir to pasėkoje kyla sunkūs padariniai (pvz. 255,277,282,326 str.), gali būti padaromas tik neatsargiai. Todėl siūlytina straipsnį papildyti 2 dalimi „2. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.“, o 2 dalį laikyti 3 dalimi (dėl juridinio asmens atsakomybės). Siūlome nepritarti perkelti šį straipsnį į kitą skyrių, nes nurodytos straipsnyje pasekmės – žala gyvybei, sveikatai, aplinkai ir turtui – labiausiai atitinka skyriaus objektą –aplinka ir žmonių sveikata (BK XXXVIII skyrius). Labiau tinkančių skyrių pagal objektą (pvz. siūlomas turtinių nusikaltimų skyrius) šiam nusikaltimui nėra.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28				2. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamoje BK 271¹ straipsnio 1 dalyje detalizuojamas „didelės žalos aplinkai“ vertinamojo pobūdžio padarinių požymis, pakeičiant jį į „didelę žalą žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“. Tačiau akcentuotina, kad projektu siūlomas padarinių požymis neatitinka BK XXXVIII skyriaus sistemos. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad BK 270 straipsnio 2 dalyje vartojamas didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai vertinamasis požymis. Konstatuotina, kad BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271¹ straipsnio 1 dalies požymiai, susiję su kilusia žala bei kitais padariniais aplinkai, privalo būti suvienodinti. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vardinami aplinkos elementai (žemė, vanduo, gyvūnai ir augalai) yra tik dalis elementų, apibrėžtų Aplinkos apsaugos įstatyme. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punktu, aplinkos sąvokos apibrėžimas apima ne tik žemę, vandenį, gyvūnus ir augalus, bet ir orą, dirvožemį, organines ir neorganines medžiagas bei antropogeninius komponentus. Be to, remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktu, žala aplinkai pripažįstama „tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas“. Atsižvelgiant į išdėstytą, keltina prielaida, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojamo „didelės žalos aplinkai“ požymio detalizavimas neatitinka nei BK XXXVIII skyriaus, nei Aplinkos apsaugos įstatymo formuluočių. Akcentuotina, kad siaurinant „didelės žalos aplinkai“ požymio turinį, dalis kilusių padarinių aplinkai (pavyzdžiui, žala orui) gali likti už nusikaltimo sudėties ribų.	Spręsti pagrindiniam Komitetui	Kiekvienas nusikaltimas bei juo padarytos pasekmės konstruojamos individualiai. Negali būti visuose tame pačiame skyriuje apibrėžtiems nusikaltimams numatytos vienodos pasekmės, ir neaišku, kodėl būtent 271¹ ir 270 straipsniuose jos turi būti vienodos, o kituose nusikaltimuose aplinkai likti skirtingos. BK 271¹ straipsnyje (neteisėtos statybos) numatytu nusikaltimu negali būti padaryta žala orui, o BK 270 straipsnyje (bet koks aplinkosauginių reikalavimų pažeidimas) – gali. Taip pat iš Aplinkos apsaugos įstatymo išrinkti ne visi nurodyti aplinkos elementai (plačiąja prasme – viskas, kas mus supa aplinkoje, yra aplinkos elementai), bet kaip nusikaltimo pasekmė išrinkti tie elementai, kuriuos įmanoma objektyviai įvertinti (apskaičiuoti žalą).
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28				3. Teikiamo projekto 2 straipsniu BK 277¹ straipsnis papildomas 2 dalimi, kurioje išaiškinta: „Šiame skyriuje žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) padarytos žalos atitinkamam elementui dydis viršija 250 MGL.“ Keltina abejonė dėl BK 277¹ straipsnio papildymo 2 dalimi pagrįstumo: Pirma, pateikiamas sąvokos išaiškinimas nėra suderintas su projekto 1 straipsniu keičiamo BK 271¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „didelė žala žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“, nes be išvardintų elementų apima ir sukeltą žalą orui. Antra, nėra aišku, koks BK 277¹ straipsnio 2 dalies sąvokos išaiškinime vardinamų aplinkos elementų tarpusavio ryšys žalos dydžio aspektu – ar jie vartojami alternatyviai, ar kumuliatyviai. Iš šios formuluotės nėra aišku: 1) ar reikšmingas neigiamas poveikis turi būti padarytas kiekvienam iš penkių išvardintų elementų; 2) ar pakanka, kad būtų sukeltas reikšmingas neigiamas poveikis bent vienam iš šių elementų; 3) ar, siekiant inkriminuoti didelę žalą išvardintiems aplinkos elementams, gali būti sudedamas neigiamas poveikis atskiriems elementams. Trečia, keltinas klausimas, ar BK 277¹ straipsnio 2 dalies prasme kilusi žala būtų įvertinta kaip didelė, jei sukeltos žalos pavieniam aplinkos elementui (pavyzdžiui, žemei) dydis neviršytų 250 MGL, bet kartu sukelta žala keliems skirtingiems aplinkos elementams (pavyzdžiui, žemei ir orui) šį dydį viršytų. Ketvirta, pagal teikiamą projektą 250 MGL vertės žalą viršijantis dydis atitinka didelės žalos kriterijų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad BK XXXI skyriaus kontekste didele turtine žala pripažįstama 150 MGL sumą viršijanti žala (žr. BK 212 straipsnio 1 dalį). Penkta, sąvokos išaiškinime vartojama formuluotė „<...> padarytos žalos atitinkamam elementui dydis <...>“ turėtų būti tikslinama. Kadangi šis dydis nėra konstatuojamas, o turi būti įvertinamas pagal įstatymo įgyvendinamaisiais aktais nustatytas metodikas, siūlytina nustatytą formuluotę patikslinti (pavyzdžiui, - „<...> atitinkamam elementui padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma <...>“). Šešta, siekiant apibrėžti vertinamuosius padarinių požymius aplinkai trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, nors projektu apibrėžiama didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams, jame neapibrėžiamas BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojamas kitų sunkių padarinių aplinkai požymis. Septinta, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas sąvokos išaiškinimas neišsprendžia eventualiųjų (tikėtinų) padarinių požymių turinio atskleidimo problematikos. Pavyzdžiui, BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tikėtino padarinių požymio – „galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai“ – turinys, priėmus teikiamą projektą, netaps aiškesnis.	Spręsti pagrindiniam Komitetui	Pirma, projektu siekiama apibrėžti didelę žalą aplinkai, o ne priderinti ją prie 271¹ straipsnio. Neteisėtomis statybomis negali būti padaryta žala orui, todėl tokia pasekmė šiame straipsnyje nenurodyta. Antra, trečia, penkta- projektu norima apibrėžti didelę žalą aplinkai kaip nurodyta 3) – siekiant inkriminuoti didelę žalą išvardintiems aplinkos elementams, gali būti sudedamas neigiamas poveikis atskiriems elementams, nes nusikaltimo pasekmės prasme visi aplinkos elementai turi vienodą reikšmę (svarbą). Atsižvelgiant ir penktoje pastraipoje nurodytą pastabą, siūlome patikslinti 277¹ straipsnio 2 dalį: „2. Šiame skyriuje žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) bendra ~~atitinkamam~~ bet kuriam aplinkos elementų padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma ~~dydis~~ viršija 250 MGL.“ Ketvirta, BK XXXI skyrius kaip didelę turtinę žalą apibrėžia 150 MGL dydį; BK XXXII skyrius kaip didelę turtinę žalą apibrėžia 250 MGL; XXXIII skyriuje 250 MGL dydžio didelės vertės turtas nurodytas atskiruose nusikaltimų sudėtyse (šiame skyriuje nėra sąvokų išaiškinimo), o XXVIII skyrius (nusikaltimai nuosavybei) nėra apibrėžta didelė turtinė žala (nors kaip požymis nusikaltimuose nuosavybėje yra), o apibrėžtas tik didelės vertės turtas – 250 MGL. Darytina išvada, kad vieningos sistemos visam BK nėra . Projekte pasirinktas 250 MGL dydis, nes jis būtų tinkama riba baudžiamajai atsakomybei kilti, o siūlomas 150 MGL-5655 eurai- per žema. Svarstytina, turint mintyje didelius įkainius, įtvirtintus žalos atlyginimo metodikose, ar 250 MGL nėra per maža riba baudžiamajai atsakomybei kilti. Šešta, „kitų sunkių padarinių“ požymis, nurodytas BK 270 straipsnyje, kuris yra labai platus (bet kokių aplinkosauginių reikalavimų pažeidimas)ir todėl gali sukelti labai įvairias pasekmes, neapibrėžtas, paliekant teismui diskrecijos teisę įvertinti kilusius padarinius savo nuožiūra. Septinta, apibrėžus didelę žalą aplinkai, taps aiškesnis ir požymis „galėjo būti padaryta didelės žalos aplinkai“.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28				4. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 113.1. punktu, projekto lyginamojo varianto viršutiniame dešiniajame kampe vietoje žodžių junginio „Lyginamasis projekto variantas“ rašytinas žodžių junginys „Projekto lyginamasis variantas“.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28				5. Remiantis Rekomendacijų 89.4. punktu, teikiamo projekto 2 straipsnio pakeitimo esmė performuluotina, akcentuojant kodekso 277¹ straipsnio 2 dalies papildymą – „Papildyti 277¹ straipsnio 2 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip: <...>“.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27 G-2017-5362				Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ir 277¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-479 (toliau – ir Projektas) teikiame šias pastabas: 1. Iš Projektu siūlomų BK 271¹ir 277¹ straipsnių pakeitimų neaišku, kaip konkrečiai jie turėtų padėti nustatyti didelės žalos aplinkai mastą, nes pakeitimais yra atkartojamos jau dabar esančios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, 1 straipsnio 21 punktas, 32 straipsnis), kuriomis ir šiuo metu gali būti vadovaujamasi. Šiuo aspektu aktuali ir kasacinio teismo praktika aiškinant, pavyzdžiui, BK 270 straipsnį: sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2010, 2K-54/2011, 2K-19/2014). 2. Pažymėtina, kad Projektu siūlomi BK 271¹ir 277¹straipsnių pakeitimai netiksliai ir nepakankamai atspindi Aplinkos apsaugos įstatymo ir BK XXXVIII skyriuje išdėstytų BK straipsnių nuostatas. Pavyzdžiui, Projektu siūlomuose BK 271¹straipsnio pakeitimuose nenumatyta, kad žala gali būti padaroma ir orui, taip pat ne tik gyvūnams, bet ir kitiems gyviems organizmams ir pan. (plačiau žr. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktą); BK 270 straipsnyje padariniai, be kitų, apibrėžti ir kaip kiti sunkūs padariniai aplinkai, todėl toks požymis, nors Projektu siūlomuose pakeitimuose tai nenumatyta, yra aktualus ir BK 271¹straipsniui ir pan. 3. Projektu siūlomais BK 277¹ straipsnio pakeitimais žala, be kita ko, laikoma didele kai jos dydis atitinkamam elementui viršija 250 MGL. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia žalos formuluotė leidžia ją sieti ne tik su turtine, bet ir su neturtine žala, taigi 250 MGL dydžio kriterijus bus taikomas pagrindžiant ir didelę neturtinę žalą aplinkai. 4. Projektu siūlomas BK 277¹ straipsnio papildymas yra siejamas tik su tokių padarinių kaip „didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“ išaiškinimu, todėl yra fragmentiškas. Pažymėtina, kad BK XXXVIII skyriuje numatyti ir kitokie padariniai, pavyzdžiui, „atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai“ (BK 270 straipsnis), „didelė turtinė žala asmeniui“ (BK 271¹ straipsnis), „didelė žala gyvūnijai“ (BK 272 straipsnis). Todėl keltinas klausimas, ar Projektu siūlomame BK 277¹ straipsnyje nurodytas 250 MGL kriterijus turėtų būti taikomas aiškinant ir „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymį numatytą BK 271¹straipsnyje; taip pat, ar siūlomi didelės žalos nustatymo kriterijai turėtų įtakos aiškinant ir „kitus sunkius padarinius“ aplinkai (BK 270 straipsnis) ir kt. Pažymime, kad šios pastabos 2017 m. balandžio 27 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.	Spręsti pagrindiniam Komitetui	1.Pažymėtina, kad projektu siekiama suvienodinti didelės žalos aplinkai sąvoką (pastabose nurodyta, kad kiekvienu atveju ją įmanoma įvertinti ir nustatyti). Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymu, poįstatyminiais teisės aktais ir kitais nurodytais kriterijais, įvertinti žalą aplinkai kaip didelę, be abejo, įmanoma, tačiau suvienodinti sąvoką būtina, kad atskyra tarp nusikaltimų ir administracinių nusižengimų taptų aiški ir visuomenei, taip pat aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie sprendžia, ar kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios atsakomybės ar inicijuoti administracinio nusižengimo bylą, taip pat prokurorams, kurie sprendžia, ar baudžiamoji byla keltina, taip pat policijos pareigūnams, kurie atlieka ikiteisminį nusikaltimų aplinkai tyrimą. Vertinamuosius požymius visi subjektai supranta skirtingai, todėl nusikaltimų aplinkai tyrimas yra vangus ir formuojasi nevienoda praktika. 2. Žr.Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą. 3. Jeigu „didelė neturtinė žala aplinkai“ apskritai įmanoma, pagal siūlomą apibrėžimą ji taip pat būtų skaičiuojama pagal siūlomą dydį -250 MGL, nes ji neapibrėžia tik turtinės žalos. 4. Siūlomu projektu siūloma apibrėžti tik sąvoką „didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“, todėl bus taikomas 272 straipsnyje „didelė žala gyvūnijai“, o kitų nurodytų pasekmių neapibrėžtų, nes „turtinė žala asmeniui“, „kiti sunkūs padariniai“ yra kitos sąvokos, kurios šiuo atveju lieka neapibrėžtos ir paliekamos spręsti teismui individualiai.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2017-04-27

G-2017-5362

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ir 277¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-479 (toliau – ir Projektas) teikiame šias pastabas:

1. Iš Projektu siūlomų BK 271¹ir 277¹ straipsnių pakeitimų neaišku, kaip konkrečiai jie turėtų padėti nustatyti didelės žalos aplinkai mastą, nes pakeitimais yra atkartojamos jau dabar esančios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, 1 straipsnio 21 punktas, 32 straipsnis), kuriomis ir šiuo metu gali būti vadovaujamasi. Šiuo aspektu aktuali ir kasacinio teismo praktika aiškinant, pavyzdžiui, BK 270 straipsnį: sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2010, 2K-54/2011, 2K-19/2014).

2. Pažymėtina, kad Projektu siūlomi BK 271¹ir 277¹straipsnių pakeitimai netiksliai ir nepakankamai atspindi Aplinkos apsaugos įstatymo ir BK XXXVIII skyriuje išdėstytų BK straipsnių nuostatas. Pavyzdžiui, Projektu siūlomuose BK 271¹straipsnio pakeitimuose nenumatyta, kad žala gali būti padaroma ir orui, taip pat ne tik gyvūnams, bet ir kitiems gyviems organizmams ir pan. (plačiau žr. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktą); BK 270 straipsnyje padariniai, be kitų, apibrėžti ir kaip kiti sunkūs padariniai aplinkai, todėl toks požymis, nors Projektu siūlomuose pakeitimuose tai nenumatyta, yra aktualus ir BK 271¹straipsniui ir pan.

3. Projektu siūlomais BK 277¹ straipsnio pakeitimais žala, be kita ko, laikoma didele kai jos dydis atitinkamam elementui viršija 250 MGL. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia žalos formuluotė leidžia ją sieti ne tik su turtine, bet ir su neturtine žala, taigi 250 MGL dydžio kriterijus bus taikomas pagrindžiant ir didelę neturtinę žalą aplinkai.

4. Projektu siūlomas BK 277¹ straipsnio papildymas yra siejamas tik su tokių padarinių kaip „didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“ išaiškinimu, todėl yra fragmentiškas. Pažymėtina, kad BK XXXVIII skyriuje numatyti ir kitokie padariniai, pavyzdžiui, „atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai“ (BK 270 straipsnis), „didelė turtinė žala asmeniui“ (BK 271¹ straipsnis), „didelė žala gyvūnijai“ (BK 272 straipsnis). Todėl keltinas klausimas, ar Projektu siūlomame BK 277¹ straipsnyje nurodytas 250 MGL kriterijus turėtų būti taikomas aiškinant ir „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymį numatytą BK 271¹straipsnyje; taip pat, ar siūlomi didelės žalos nustatymo kriterijai turėtų įtakos aiškinant ir „kitus sunkius padarinius“ aplinkai (BK 270 straipsnis) ir kt.

Pažymime, kad šios pastabos 2017 m. balandžio 27 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.

Spręsti pagrindiniam Komitetui

1.Pažymėtina, kad projektu siekiama suvienodinti didelės žalos aplinkai sąvoką (pastabose nurodyta, kad kiekvienu atveju ją įmanoma įvertinti ir nustatyti). Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymu, poįstatyminiais teisės aktais ir kitais nurodytais kriterijais, įvertinti žalą aplinkai kaip didelę, be abejo, įmanoma, tačiau suvienodinti sąvoką būtina, kad atskyra tarp nusikaltimų ir administracinių nusižengimų taptų aiški ir visuomenei, taip pat aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie sprendžia, ar kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios atsakomybės ar inicijuoti administracinio nusižengimo bylą, taip pat prokurorams, kurie sprendžia, ar baudžiamoji byla keltina, taip pat policijos pareigūnams, kurie atlieka ikiteisminį nusikaltimų aplinkai tyrimą. Vertinamuosius požymius visi subjektai supranta skirtingai, todėl nusikaltimų aplinkai tyrimas yra vangus ir formuojasi nevienoda praktika.

2. Žr.Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą.

3. Jeigu „didelė neturtinė žala aplinkai“ apskritai įmanoma, pagal siūlomą apibrėžimą ji taip pat būtų skaičiuojama pagal siūlomą dydį -250 MGL, nes ji neapibrėžia tik turtinės žalos.

4. Siūlomu projektu siūloma apibrėžti tik sąvoką „didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“, todėl bus taikomas 272 straipsnyje „didelė žala gyvūnijai“, o kitų nurodytų pasekmių neapibrėžtų, nes „turtinė žala asmeniui“, „kiti sunkūs padariniai“ yra kitos sąvokos, kurios šiuo atveju lieka neapibrėžtos ir paliekamos spręsti teismui individualiai.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-479 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas.

6.2. Pasiūlymai: (nėra).

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė, Simonas Gentvilas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė

[1] Kaip pavyzdį žiūrėti BK 270 straipsnio 4 dalį arba 271 straipsnio 2 dalį.