EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

 

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,

 el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362

 

 

 2016-04-

Nr.

 

Į 2016-03-14

Nr. S-2016-1609

 

Lietuvos Respublikos Seimui

 

 

 

dėl Lietuvos respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projekto Nr. xiIp‑4096

 

 

Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP−4096 (toliau – Projektas). Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

1.             Pirmiausia, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) praktiką valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (žr. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, byla C‑152/78, EU:C:1980:187). Pagrindinis Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamoms prekėms tenka dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) našta ir su ja susijusios papildomos sąnaudos. Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 34 straipsnio, Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan.

                   Pažymėtina, kad Teismas yra pripažinęs, kad tam tikros prekybos sąlygos, jeigu jos turi vienodą (teisinį ir faktinį) poveikį tiek nacionaliniams, tiek iš kitų ES valstybių narių importuotiems produktams, nelaikomos pažeidžiančiomis ES teisę (žr. Sprendimą Keck ir Mithouard, sujungtos bylos C‑267/91 ir C‑268/91, EU:C:1993:905), jeigu jos neužkerta kelio importuotiems produktams patekti į rinką. Prie tokių prekybos sąlygų Teismas yra priskyręs pardavimo vietų, darbo laiko apribojimus. Todėl manytina, kad įstatymo nuostatos, kuriomis ribojama alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir laikas, nustatomas amžius alkoholinių gėrimų pirkėjui ir vartotojui, laikytinos ES teisei neprieštaraujančiomis prekybos sąlygomis.

Paminėtinas Europos Komisijos komunikatas „ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą“ (KOM (2006) 625 galutinis), kuriame jau 2006 m. įvardinta geroji patirtis, skirta apsaugoti jaunimą ir vaikus nuo alkoholio daromos žalos. Komunikate tarp tinkamų taikyti valstybėse narėse priemonių paminėti įtaką jaunimui galinčių daryti pardavimo, prieinamumo ir rinkodaros suvaržymai, amžiaus ribos parduodant alkoholį nustatymas, neatsakingos alkoholinių gėrimų rinkodaros ribojimas, alkoholio reklamos ir socialinių lūkesčių suderinamumas. 2015 m. gruodžio 7 d. Taryboje priimtos išvados dėl ES strategijos dėl alkoholio daromos žalos mažinimo, kuriose valstybių narių buvo ir toliau prašoma priimti tinkamas priemones siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma amžiaus, nuo kuriuo leidžiama vartoti alkoholį, ir rinkodaros poveikio srityje, remti veiklą dėl informavimo ir švietimo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma dėl pavojingo elgesio vartojant alkoholį.  

Kita vertus, pažymime, kad nepaisant to, jog Projektu įtvirtintos nuostatos ES teisės požiūriu laikytinos prekybos sąlygomis ir neprieštarauja SESV 34 straipsniui, jos turi atitikti proporcingumo principą. Pažymėtina, kad valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas. Tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. Sprendimo Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, sujungtos bylos C‑1/90 ir C‑176/90, EU:C:1991:327, 16 punktą), kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (konkrečiai žr. Sprendimo Säger prieš Dennemeyer, byla C‑76/90, EU:C:1991:331, 15 punktą; Sprendimo Arblade, sujungtos bylos C‑369/96 ir C‑376/96, EU:C:1999:575, 35 punktą; Sprendimo Canal Satélite Digital, byla C‑390/99, EU:C:2002:34, 33 punktą). Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė), priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Todėl Projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti argumentuotai motyvuota, kad visos siūlomos priemonės (suvaržymai) yra būtini tikslams pasiekti.

2.             Taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad atskiros Projektu siūlomos nuostatos nustato reikalavimus prekių ir paslaugų teikimui, todėl prieš priimant notifikuotinos Europos Komisijai kaip techniniai reglamentai, techninės taisyklės pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus.

3.             Svarstytina, ar pagrįsti ir proporcingi reikalavimai, siūlomi Projekto 3 straipsniu pateikiamose naujo galiojančio įstatymo 162 straipsnio 3 ir 4 dalyse, apribojančiose alkoholinių gėrimų parduotuvių įrengimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu kaip 100 m atstumu iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigų tuo atveju, kai alkoholiniais gėrimais prekiaujančios parduotuvės įrengiamos išpildant Projekto 3 straipsniu siūlomo naujo galiojančio įstatymo 162 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

4.             Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal siūlomo galiojančio įstatymo 162 straipsnio, nustatančio specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir alkoholinių gėrimų skyriams, redakciją nebus įtvirtinti griežti apribojimai įrengti alkoholinių gėrimų skyrius daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, mažesniu kaip 100 m atstumu iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigų ir šiose įstaigose bei jų teritorijose. Tokiu būdu pagal pateiktą nuostatą, jei minėtose vietose įrengiamos parduotuvės, tai jose galės būti įrengiami alkoholinių gėrimų skyriai.

5.             Taip pat siūlytume aiškiau apibrėžti Projekto 3 straipsniu siūlomą įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punkte įvardintą alkoholinių gėrimų parduotuvės įrengimo reikalavimą, kuriame naudojama neaiški alkoholinių gėrimų parduotuvės savybė „visiškai izoliuota“ nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą, nes neaišku, ką reiškia „visiškai izoliuota“.

6.             Aiškumo tikslais siūlytume išskirti į atskirą punktą Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomus galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimus, įvardinančius alkoholinius gėrimus, kuriais galima prekiauti stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose. Taip pat siūlytume tikslinti ir įvardinti konkrečiau, apie kokias galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas „specialiosios prekybos vietas“, kuriose gali būti parduodami visi alkoholiniai gėrimai, dar yra kalbama įstatyme. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekte siekiant aiškiai apibrėžti visas galimas alkoholinių gėrimų pardavimo vietas yra palikta galiojančio įstatymo nuostatoje esanti nuoroda į „specialiosios prekybos vietas“, t. y. šios nuorodos Projektu nesiūloma išbraukti.

7.             Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 3 dalį 15 punktu ir įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama „vidaus nuotolinės prekybos būdu“. Tačiau priešingai nei Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme, Projekte ir galiojančiame įstatyme nėra apibrėžtos tokios sąvokos, kaip „vidaus nuotolinė prekyba“, „tarpvalstybinė nuotolinė prekyba“ ar „pateikimas rinkai“, todėl sudėtinga įvertinti šiuo pasiūlymu nustatomo ribojimo proporcingumą.

8.             Projekto 4 straipsnio 7 dalimi siūloma galiojančio įstatymo 18 straipsnio 10 dalies nuostata, nustatanti prievolę neįleisti į alkoholinių gėrimų parduotuves asmenis iki 20 metų, svarstytina dėl nuoseklumo viso įstatymo kontekste. Priėmus tokį pakeitimą išliktų neatsakyta į klausimą, kodėl vaikai gali laisvai įeiti ir būti (su tėvais ar vieni) viešojo maitinimo įstaigose, kuriose, pavyzdžiui, išskirtinai prekiaujama alkoholiniais gėrimais (pvz., barai). Be to, manytume, kad gali būti sudėtinga įgyvendinti siūlomą prievolę neįleisti asmenų iki 20 metų į alkoholinių gėrimų parduotuvę, jei joje yra tik vienas pardavėjas. Kaip būtų tokiu atveju, jei asmenys iki 20 metų patektų į parduotuvę?

9.             Projekte trūksta nuoseklumo, nes nuostatos nesuderintos tarpusavyje. Pavyzdžiui, Projekto 4 straipsnio 7 dalimi siūloma papildyti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 10 dalį, nustatančia prievolę neįleisti į alkoholinių gėrimų parduotuves asmenis iki 20 metų, tačiau Projekto 6 straipsniu siūlomoje galiojančio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų. Taip pat ir Projekto 7 straipsniu siūlomame galiojančio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte daroma nuoroda į paaugliams iki 18 metų skirtus renginius. Be to, galiojančio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (kurių Projektu nesiūloma keisti) kalbant apie Lietuvos Respublikoje draudžiamą visų formų alkoholio reklamą, daroma nuoroda į tokią reklamą, kuri skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų ir kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų.

 

 

 

Generalinis direktorius                                                                                      Deividas Kriaučiūnas

 

 

 

 

 

 

 

Daiva Stepanienė, tel. 8 706  68 083, el. p. [email protected]