LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

KOMITETO IŠVADA

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. XI-1281 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO

PROJEKTAS (XIIIP-4501) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2020-05-20 Nr. 102-P-17

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: vyresnysis patarėjas P. Žukauskas ir patarėja J. Jarmakovič.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-22	1			Projektu yra siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) ir profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) savivaldybės taryba reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko, gavusi mokyklos tarybos pritarimą. Šios nuostatos ginčytinos keliais aspektais. Savivaldybių tarybų funkcijos mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų steigimo (taip pat ir reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo) srityje yra ne kartą aptartos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai, 2004 m. vasario 11 d., 2004 m. liepos 2 d. sprendimai). Konstitucijoje expressis verbis yra apibrėžta savivaldybių kompetencija. Be kita ko Konstitucijoje ši kompetencija apibrėžta 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos. Tai, be kitų dalykų, suponuoja savivaldybių (jų institucijų) teisę steigti, reorganizuoti, likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas, turėti kitas su jų steigimu, reorganizavimu, likvidavimu susijusias teises bei pareigas. Savivaldybių kompetencija taip pat apibrėžta Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą. Savivaldybių įstaigų, įmonių steigimas neatsiejamas nuo savivaldybių konstitucinės kompetencijos sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą. Sprendimus savivaldybių tarybų išimtinei konstitucinei kompetencijai priskiriamais klausimais gali priimti tik savivaldybių tarybos. Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatęs, jog savivaldybės gali steigti savo įstaigas (įskaitant Konstitucijoje išimtinei savivaldybių tarybų kompetencijai priskirtas ugdymo įstaigas), įmones, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį sprendimus dėl šių įstaigų, įmonių steigimo priimtų ne savivaldybių tarybos. Savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Savivaldybės (jų institucijos), veikdamos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, vykdydamos viešąjį administravimą ir (arba) teikdamos viešąsias paslaugas, garantuoja ne tik teritorinės bendruomenės, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešąjį interesą. Taigi, įvertinus Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas bei išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną, svarstytina, ar savivaldybių tarybų teisės reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti projekte nurodytas mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas ribojimas nustatant privalomą konkrečios mokyklos tarybos pritarimą, negalėtų būti vertinamas kaip ribojantis išimtinę konstitucinę savivaldybių tarybų kompetenciją steigti savivaldybės mokymo įstaigas, sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą ir nukrypstantis nuo savivaldybių veiklos savarankiškumo principo bei galimai neatitinkantis (ta apimtimi, kuria dalies teritorinės bendruomenės interesai galėtų būti aukščiau už visos savivaldybės ar valstybinės bendruomenės interesus) konstitucinio socialinės darnos imperatyvo. Projektu siūlomos nuostatos savivaldybių tarybų kompetencijos kontekste taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, kurio 6 straipsnio 4 punkte yra nustatyta, kad biudžetinių įstaigų steigimas, o to paties straipsnio 8 punkte – vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas – priskirtini savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms. Atkreiptinas dėmesys į Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateiktą savivaldybių savarankiškųjų funkcijų reglamentavimą – savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Projekto aiškinamajame rašte pateiktose projekto rengimą paskatinusiose priežastyse nurodomas argumentas, kad siūlymai teikiami, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą, jog reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą, sprendimai priimami įvertinus tarybos nuomonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinės aukštosios mokyklos savo statusu iš esmės skiriasi nuo kitų švietimo įstaigų, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje joms yra garantuojama autonomija, kuri ne kartą buvo apibrėžta ir Konstitucinio Teismo nutarimuose. Atsižvelgiant į tai, kitoms švietimo įstaigoms negali būti suteikiamos analogiškos teisės, kurios yra suteiktos aukštosioms mokykloms. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokslo ir studijų įstatyme, reglamentuojant valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą, sprendimą priimanti institucija turi tik įvertinti tarybos nuomonę, bet sprendimą priima pati atitinkama institucija. Tuo tarpu projektu yra siūloma nustatyti imperatyvą – sprendimui dėl keičiamo Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytų švietimo įstaigų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo yra būtina gauti tarybos sutikimą (pabraukta mūsų). Taigi, projektu siūlomas reguliavimas riboja sprendimą priimančios institucijos valią dar labiau, negu aukštosios mokyklos, turinčios autonomiją, reorganizavimo atveju.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabos turinį ir pritariant jam, manytina, kad pastaboje turėta omenyje ne galimas prieštaravimas Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms, bet 40 straipsnio 1 dalies (Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos <...>), 41 straipsnio 2 dalies (Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose <...>), 120 straipsnio 2 dalies (Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai) ir 121 straipsnio 1 dalies (Savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą) nuostatoms. Taip pat pažymėtina, kad LRV išvadoje dėl šio projekto (2020 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 435) taip pat pažymėjo, kad toks siūlymas ribotų savivaldybių savarankiškųjų funkcijų švietimo srityje įgyvendinimą, kurias savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos 40 straipsnio pirmoje dalyje (inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos) ir 41 straipsnio antroje dalyje (inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos) ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesams. Be to, buvo pažymėta, kad projektu teikiami pakeitimai nedera ir su Konstitucijos 121 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta savivaldybės kompetencija sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą bei galimybe efektyviai naudoti savo biudžeto lėšas.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-22

Projektu yra siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) ir profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) savivaldybės taryba reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko, gavusi mokyklos tarybos pritarimą. Šios nuostatos ginčytinos keliais aspektais.

Savivaldybių tarybų funkcijos mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų steigimo (taip pat ir reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo) srityje yra ne kartą aptartos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai, 2004 m. vasario 11 d., 2004 m. liepos 2 d. sprendimai).

Konstitucijoje expressis verbis yra apibrėžta savivaldybių kompetencija. Be kita ko Konstitucijoje ši kompetencija apibrėžta 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos. Tai, be kitų dalykų, suponuoja savivaldybių (jų institucijų) teisę steigti, reorganizuoti, likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas, turėti kitas su jų steigimu, reorganizavimu, likvidavimu susijusias teises bei pareigas.

Savivaldybių kompetencija taip pat apibrėžta Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą. Savivaldybių įstaigų, įmonių steigimas neatsiejamas nuo savivaldybių konstitucinės kompetencijos sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą.

Sprendimus savivaldybių tarybų išimtinei konstitucinei kompetencijai priskiriamais klausimais gali priimti tik savivaldybių tarybos.

Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatęs, jog savivaldybės gali steigti savo įstaigas (įskaitant Konstitucijoje išimtinei savivaldybių tarybų kompetencijai priskirtas ugdymo įstaigas), įmones, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį sprendimus dėl šių įstaigų, įmonių steigimo priimtų ne savivaldybių tarybos.

Savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.).

Savivaldybės (jų institucijos), veikdamos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, vykdydamos viešąjį administravimą ir (arba) teikdamos viešąsias paslaugas, garantuoja ne tik teritorinės bendruomenės, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešąjį interesą.

Taigi, įvertinus Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas bei išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną, svarstytina, ar savivaldybių tarybų teisės reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti projekte nurodytas mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas ribojimas nustatant privalomą konkrečios mokyklos tarybos pritarimą, negalėtų būti vertinamas kaip ribojantis išimtinę konstitucinę savivaldybių tarybų kompetenciją steigti savivaldybės mokymo įstaigas, sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą ir nukrypstantis nuo savivaldybių veiklos savarankiškumo principo bei galimai neatitinkantis (ta apimtimi, kuria dalies teritorinės bendruomenės interesai galėtų būti aukščiau už visos savivaldybės ar valstybinės bendruomenės interesus) konstitucinio socialinės darnos imperatyvo.

Projektu siūlomos nuostatos savivaldybių tarybų kompetencijos kontekste taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, kurio 6 straipsnio 4 punkte yra nustatyta, kad biudžetinių įstaigų steigimas, o to paties straipsnio 8 punkte – vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas – priskirtini savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms. Atkreiptinas dėmesys į Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateiktą savivaldybių savarankiškųjų funkcijų reglamentavimą – savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą.

Projekto aiškinamajame rašte pateiktose projekto rengimą paskatinusiose priežastyse nurodomas argumentas, kad siūlymai teikiami, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą, jog reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą, sprendimai priimami įvertinus tarybos nuomonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinės aukštosios mokyklos savo statusu iš esmės skiriasi nuo kitų švietimo įstaigų, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje joms yra garantuojama autonomija, kuri ne kartą buvo apibrėžta ir Konstitucinio Teismo nutarimuose. Atsižvelgiant į tai, kitoms švietimo įstaigoms negali būti suteikiamos analogiškos teisės, kurios yra suteiktos aukštosioms mokykloms. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokslo ir studijų įstatyme, reglamentuojant valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą, sprendimą priimanti institucija turi tik įvertinti tarybos nuomonę, bet sprendimą priima pati atitinkama institucija. Tuo tarpu projektu yra siūloma nustatyti imperatyvą – sprendimui dėl keičiamo Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytų švietimo įstaigų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo yra būtina gauti tarybos sutikimą (pabraukta mūsų). Taigi, projektu siūlomas reguliavimas riboja sprendimą priimančios institucijos valią dar labiau, negu aukštosios mokyklos, turinčios autonomiją, reorganizavimo atveju.

Pritarti

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabos turinį ir pritariant jam, manytina, kad pastaboje turėta omenyje ne galimas prieštaravimas Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms, bet 40 straipsnio 1 dalies (Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos <...>), 41 straipsnio 2 dalies (Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose <...>), 120 straipsnio 2 dalies (Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai) ir 121 straipsnio 1 dalies (Savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą) nuostatoms.

Taip pat pažymėtina, kad LRV išvadoje dėl šio projekto (2020 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 435) taip pat pažymėjo, kad toks siūlymas ribotų savivaldybių savarankiškųjų funkcijų švietimo srityje įgyvendinimą, kurias savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos 40 straipsnio pirmoje dalyje (inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos) ir 41 straipsnio antroje dalyje (inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos) ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesams. Be to, buvo pažymėta, kad projektu teikiami pakeitimai nedera ir su Konstitucijos 121 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta savivaldybės kompetencija sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą bei galimybe efektyviai naudoti savo biudžeto lėšas.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIIP-4501 nuostatos ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybų teisės reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti projekte nurodytas mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas yra ribojamos nustatant privalomą konkrečios mokyklos tarybos pritarimą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio pirmajai daliai, 41 straipsnio antrajai daliai, 120 straipsnio antrajai daliai, 121 straipsnio pirmajai daliai ir neatitinka konstitucinio socialinės darnos imperatyvo.

8. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –0, susilaikė – 5.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė

Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė