AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ TEISIŲ, PAREIGŲ IR VEIKLOS GARANTIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 11, 12, 32, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, TREČIOJO SKIRSNIO IR 22 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR STATUTO PAPILDYMO 111, 391 STRAIPSNIAIS“ PROJEKTO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. XI-453 „DĖL SEIMO STATUTO 153 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS“ PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) numato, kad Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nario teises, pareigas ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, o kartu ir Seimo nario pareigas, teises bei veiklos garantijas nustato Lietuvos Respublikos Seimo statutas (toliau – Seimo statutas), kuris turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas.
Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas.
Taip pat siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. KT26-N13/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, to mėnesio atlyginimas negali būti mažinamas daugiau negu vienu trečdaliu, prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 12, 32, 38 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiais galios ir statuto papildymo 111, 391 straipsniais“ projektas, Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas yra Įstatymo projekto lydimieji projektai.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Teikiamus projektus parengė Seimo valdybos 2017 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. SV-S-86 (pakeistas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu SV-S-162, 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. SV-S-262 ir 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. SV-S-275) sudaryta darbo grupė: darbo grupės vadovas Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo narys Linas Balsys, Seimo narys Kęstutis Bartkevičius, Seimo narė Guoda Burokienė, Seimo narys Tadas Langaitis, Seimo narė Rūta Miliūtė, Seimo narys Algimantas Salamakinas, Seimo narys Kęstutis Glaveckas, Seimo narys Zenonas Streikus, Seimo narys Stasys Šedbaras, Seimo narė Rita Tamašunienė, Seimo narys Rimas Andrikis, Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė, Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Jurgita Raškauskaitė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Siūlomos nuostatos šiuo metu iš dalies reglamentuojamos Seimo statute, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme (toliau – Vyriausybės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte įtvirtinamas reikalavimas, kad naudodamiesi įstatyme Seimo nariui numatytomis teisėmis ir vykdydami pareigas, Seimo nariai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais, nepažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų. Seimo nario mandatas gali būti naudojamas vien visuomenės ir valstybės interesais, ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali būti naudojamas savo ar kitų asmenų privačiai naudai tiesiogiai ar netiesiogiai gauti. Draudžiama Seimo nariui suteiktas teises naudoti taip, kad būtų kišamasi į kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją.
Įstatymo projekte įtvirtinama Seimo nario teisė turėti tinkamai įrengtas darbo patalpas Seime. Numatoma, kad kiekvienas Seimo narys galės turėti po tris padėjėjus – sekretorius, kurie yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Siūloma nustatyti, kad Seimo nario prašymu savivaldybės administracija turi neatlygintinai suteikti tinkamas patalpas Seimo nariui susitikti su gyventojais. Tokiems susitikimams Seimo narys turėtų teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išsinuomoti ir kitas patalpas, už kurių nuomą galėtų apmokėti iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti.
Siūloma nustatyti, kad patalpas Seimo nario biurui, kuris reikalingas Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti, nemokamai suteikia savivaldybės. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Atsižvelgiant į rinkėjų interesus patogiau ir lengviau susitikti su Seimo nariu, siūloma išlyga, kad tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos. Taip pat siūloma nustatyti, kad prireikus, Seimo narys turi teisę nuomotis patalpas Seimo nario biurui ir tokiu atveju už Seimo nario biuro nuomą ir išlaikymą apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.
Atsižvelgiant į užsienio šalių teisės aktuose nustatytą reguliavimą bei sistemiškai vertinant galiojantį Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, siūloma plačiau reglamentuoti Seimo nario imuniteto institutą, nustatant, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo. Šiuo atveju pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris apie tai nedelsdamas praneša Seimui. Siekiama įtvirtinti, kad įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui. Krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis galėtų būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Be to, krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje galėtų būti atliekama tik dalyvaujant Seimo Pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų.
Įstatymo projekte patikslinamas Seimo nario darbo apmokėjimas. Nurodoma, kad Darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių darbo užmokestis, gali būti taikomas ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos, išskyrus jei didinamas pareiginės algos bazinis dydis.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo narys, esantis ir Vyriausybės nariu, pagal galiojantį reglamentavimą negauna Seimo nario darbo užmokesčio, ir manant, kad būtent Seimo nario pareigos yra pagrindinės, kurioms šis asmuo yra išrinktas ir gavęs Tautos mandatą, siūloma nustatyti, kad tokiam asmeniui būtų mokamas Seimo nario darbo užmokestis (Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektu siūloma keisti Vyriausybės įstatymo nuostatą, numatant išimtį, kad Vyriausybės narys gali gauti Seimo nario darbo užmokestį) ir nustatant, kad už Vyriausybės nario darbą toks asmuo gauna pusę ministro ar Ministro Pirmininko darbo užmokesčio (Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo projektu siūlomas atitinkamas koeficientas Darbo apmokėjimo įstatyme). Siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų ir konstitucinę doktriną, kad konstitucinė Seimo nario teisė eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas suponuoja teisę gauti atlyginimą už tokių pareigų atlikimą. Pusę Vyriausybės nario darbo užmokesčio siūloma mokėti darant prielaidą, kad ministras, esantis Seimo nariu, visų pirma dirba kaip Seimo narys.
Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį. Siūlomas reguliavimas grindžiamas Konstitucinis Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. KT26-N13/2016 nuostatomis, kuriame pabrėžta, kad Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ne todėl, kad juo nustatyta, jog Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, mokamas fiksuota procentine dalimi (vienu trečdaliu) sumažintas Seimo nario atlyginimas, o dėl to, kad:
– ne didesne nei fiksuota procentine dalimi sumažintą atlyginimą Seimo nariui numatoma mokėti visais, netgi nuolatinio nedalyvavimo (be svarbios pateisinamos priežasties) tam tikro mėnesio Seimo posėdžiuose, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, atvejais;
– Seimo nario atlyginimo sumažinimas minėta dalimi siejamas su jo nedalyvavimu (be svarbios pateisinamos priežasties) ne visuose per Seimo sesiją vykstančiuose Seimo posėdžiuose, inter alia tokiuose, kuriuose iš anksto numatytas įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymas, bet tik tokiuose, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo;
– Seimo nario atlyginimo sumažinimas minėta dalimi nesiejamas su jo nedalyvavimu (be svarbios pateisinamos priežasties) Seimo struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.
Taigi pagal šį Konstitucinio Teismo nutarimą Seimo nario atlyginimo teisinis reguliavimas koreguotinas taip, kad būtų nustatyti atitinkami finansiniai padariniai nuolatinio visų Seimo sesijos metu rengiamų Seimo posėdžių nelankymo (be svarbios pateisinamos priežasties) atveju, taip pat eksplicitiškai įtvirtinta galimybė taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėjimą) už nuolatinį nedalyvavimą (be svarbios pateisinamos priežasties) Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Seimo nariui darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį. Tokiu atveju, jei Seimo narys, kuris, pavyzdžiui, yra vieno komiteto ir nors vienos komisijos narys, be pateisinamos priežasties praleistų vienos savaitės posėdžius, atlyginimas jam būtų mažinamas 30 procentų per savaitę (jei per savaitę vyktų 4 Seimo posėdžiai, 1 komiteto ir 1 komisijos posėdis). Taip būtų įtvirtinta galimybė taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėjimą) už nuolatinį nedalyvavimą (be svarbios pateisinamos priežasties) Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kokios išlaidos yra laikomos Seimo nario išlaidomis, susijusiomis su parlamentine veikla, taip pat įtvirtinti tokių išlaidų dydį – 1 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma.
Įstatymo projekte numatoma, kad tarnybinis automobilis su vairuotoju skiriamas Seimo Pirmininkui. Tuo tarpu kiti Seimo nariai galėtų pasinaudoti tarnybiniu automobiliu su vairuotoju, kai jų kelionė būtų susijusi su parlamentine veikla susijusių pareigų atlikimu. Projektu siūloma Seimo valdybos diskrecijai palikti spręsti kokį tinkamiausią sprendimą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, priimti dėl automobilio specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui.
Siūloma įtvirtinti, kad Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Jei tokių Seimo narių būtų daugiau nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste priimtų Seimo valdyba.
Įstatymo projekte apibrėžiama, kas yra Seimo nario kūrybinė veikla, taip pat nurodoma, kokia veikla negali būti laikoma kūrybine veikla. Antai, kūrybine veikla nelaikomas Seimo nario dalyvavimas televizijų ir kitokiuose komerciniuose pramoginiuose renginiuose. Projekte detaliai aptariama Seimo nario teisė valdyti turtą ir gauti iš jo pajamas, pažymint, kad šios teisės įgyvendinimas negali peraugti į nuolatinio pobūdžio darbą ar verslą, taip pat teisė būti įvairių bendrijų, visuomeninių organizacijų nariais, užimti juose pareigas, taip pat ir vadovaujančias.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 12, 32, 38 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiais galios ir statuto papildymo 111, 391 straipsniais“ projekto ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projekto nuostatomis siūloma pripažinti netekusiais galios straipsnius, kuriuos siekiama reglamentuoti teikiamu Įstatymo projektu, taip pat teikiamos kitos techninio ir Įstatymo projekto nuostatas įgyvendinančio pobūdžio pataisos.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti teisės aktai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Pasekmių nenumatoma.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamus projektus kitų teisės aktų priimti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektų nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisę.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti:
Priėmus teikiamus projektus kitų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiai 3 biudžetiniais metais):
Projektų rengėjai mano, kad įgyvendinus įstatymą, bus galimybė sutaupyti dalį biudžeto lėšų (pavyzdžiui, sumažintas lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti dydis, nustatytas Seimo statuto 153 straipsnio 3 dalies redakcijoje, kurios įsigaliojimas buvo numatytas 2018 m. sausio 1 d., taip pat siūloma atsisakyti tarnybinių automobilių su vairuotojais skyrimo Seimo Pirmininko pavaduotojams ir kt.).
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Dėl šių projektų specialistų pasiūlymų nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra Seimas, Seimo narys, Seimo narių darbo sąlygos, Seimo narių veiklos garantijos.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Darbo grupės vadovas Arvydas Nekrošius