LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 90
STENOGRAMA
2017 m. liepos 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. liepos 11 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, turime pradėti nuo malonių progų. Prieš kelias dienas gimtadienį atšventė Seimo narys T. Langaitis. Nematau jo. Sveikiname neakivaizdiniu būdu. Šiandien 30-ąjį gimtadienį švenčia J. Džiugelis, su kuo ir sveikiname. (Plojimai)
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. liepos 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Seniūnų sueiga darbotvarkę patvirtino. Ar turite kokių pastabų dėl darbotvarkės? Tvirtiname. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.02 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-674(2) (priėmimas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-674. Pranešėja – Seimo narė, komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF*). Sveikatos reikalų komitetas liepos 5 dieną svarstė Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Mes pritarėme Teisės departamento pastaboms, taip pat pritarėme vieninteliam pasiūlymui, kuris buvo gautas, tai Seimo nario J. Razmos pasiūlymui. Taip pat išvadai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jeigu malonėtumėte nepabėgti, tai svarstytume pataisą, nes turime sužinoti, ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma pataisa. Atsiprašau, pirmiausia 1 straipsnis. Pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Yra J. Razmos pataisa. Ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma? Prašom balsuoti. Nuostabu, yra pakankamai daug.
Jurgi Razma, norėtumėte pakomentuoti pastabą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kad mano pataisa yra visiškai techninio pobūdžio ir nereikšminga. Tiesiog, kad nebūtų dviprasmiško traktavimo, apie kokias įstaigas kalbame, parašiau, kad Lietuvos Respublikos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas mano, kad pastaba yra reikšminga.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritaria pasiūlymui.
PIRMININKAS. Pritaria. Ar galime bendru sutarimu pritarti pataisai? Ačiū, pritarta. Visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 7 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Pastabų taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso… Atsiprašau, yra nuomonė už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pasidžiaugti, kad kai kuriais atvejais mes vis dėlto laikomės principo, kad tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondas, tiek Socialinio draudimo fondas yra kuriami solidarumo principu. Šiuo atveju įstatyme atsiranda naujos veiklos, už kurias reikia mokėti privalomąjį sveikatos draudimą. Taip mes stipriname sveikatos draudimą, bet to solidarumo pasigesiu vėliau, nes kitu atveju mes paimame ir dalį žmonių braukiame iš tos sistemos, ir maždaug suteikiame jiems laisvą mandatą išgyventi, kaip norite. Jeigu mes tikrai norime rūpintis valstybe, tai tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondas, tiek Socialinio draudimo fondas turi būti privalomas visiems, neturi būti jokių išlygų. Todėl sveikinu bent šitą žingsnį, kuris stiprina Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir mūsų sveikatos sistemą.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Daugiau nuomonių pareikšti niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-674) priimtas. (Gongas)
10.08 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4291. K. Mažeika – dėl vedimo tvarkos. R. Morkūnaitė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, frakcijos vardu norėtume paprašyti ir dėl šio projekto, ir dėl Vyriausybės projekto pusvalandžio pertraukos, kad su medžiaga dėl naujų pataisų susipažintume išsamiau.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik noriu patikslinti. Čia turbūt kalbama apie 1-3 ir 1-4a, taip?
PIRMININKAS. Radvile Morkūnaite, patikslinkite savo… (Balsai salėje)
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėl abiejų, t. y. dėl pirmojo, kuris dabar buvo pristatytas, projekto Nr. XIIP-4291, ir dėl projekto Nr. XIIIP-420.
PIRMININKAS. Antrasis dar nebuvo paskelbtas, tai dėl jo pertraukos kol kas dar negalite prašyti, o dėl pirmojo turime balsuoti dėl pusės valandos pertraukos. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta pusės valandos pertraukai.
10.09 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-420, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-422, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-423, Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-424, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-425, Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-426, Žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pa keitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-427, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-428 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Miškų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-420 ir lydimieji. (Balsai salėje) K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kaip aš suprantu, mes dabar dėl šito kartu su lydimaisiais taip pat galime paprašyti pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Ačiū, paprašėte. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti pusės valandos pertraukai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
10.10 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 13, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4444(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 13, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys V. Poderys.
Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra pateikta. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, atrodo, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat nėra…
V. PODERYS (LVŽSF). Yra.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
3 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pastabų nėra. Ačiū, pritarta. 5 straipsnis.
V. PODERYS (LVŽSF). Yra pastabų. Yra Teisės departamento išvada, kuriai komitetas nepritarė. Esmė ta, kad Teisės departamentas abejoja dėl dalyvio mokesčio mokėjimo. Manome, kad nereikia pritarti dėl to, kad įstatymo projekte aiškiai pasakyta, kad susimokėti turi visi konkurse dalyvaujantys dalyviai.
PIRMININKAS. Ačiū, komitetas nepritarė. Kita pastaba taip pat yra Teisės departamento. Prašau pakomentuoti.
V. PODERYS (LVŽSF). Teisės departamento abejonė, ar kalbama apie įrenginius, susijusius su konkursu, ar visus atsinaujinančių išteklių įrenginius. Kitame sakinyje yra aiškiai pasakyta, kad apie visus, neišskiriant konkursinių gamybos įrenginių. Manome, kad nereikia pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas taip pat nepritarė. Kita yra pastaba taip pat Teisės departamento. Prašau komentuoti.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip pat yra abejonė, ar nereikėtų įstatyme numatyti galiojimo leidimo sustabdymo pasekmių. Mūsų nuomone, ministerijos nuomone, tai galėtų būti numatyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas taip pat nepritarė. Kita taip pat Teisės departamento išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Analogiška pastaba ir abejonė Teisės departamento, ar sustabdymo atveju procedūriniai dalykai neturėtų būti numatyti įstatyme. Manome ir esame įsitikinę, kad tai gali būti numatyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, todėl nepritarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime apsispręsti dėl viso 5 straipsnio atsižvelgdami į komiteto nuomonę, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pastabų dėl jo nepateikta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kviečiu balsuoti. Atsiprašau, ačiū jums. Nuomonė už – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Reikia pasidžiaugti, kad nuo praėjusios kadencijos pabaigos, kai buvo pateiktas šis projektas paskutinėmis kadencijos dienomis, o Teisės departamentas pateikė tokią išvadą, jog teikiamo įstatymo dėstymo forma neatitinka teisės technikos taisyklių ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisės akto aiškumo principo, tai vis dėlto šis Seimas šį įstatymą pakoregavo. Dėkoju visiems Seimo nariams, kuriems užteko valios atsispirti trims korupcinėms nuostatoms. Visų pirma kad Baltijos jūros teritorija nebūtų atiduota Liuksemburgui, su kuriuo, kaip buvęs praėjusios Vyriausybės energetikos ministras aiškino, kad jau derybos suderėtos, belieka tik Seimui atnešti ratifikuoti sutartį. Tai, kad prijungimo jūra–Kruonis kaštai 165 mln. negultų mums visiems į sąskaitas, taip pat ir balansavimo kaštai, kurių bendra vertė siektų apie 0,5 mlrd. eurų. Tai būtų antras „Independence“ projekto naštos toks krūvis visų mūsų energijos vartotojų, tiek buitinių, tiek pramonės energijos vartotojų, sąskaita. Todėl siūlau tikrai šiam įstatymui pritarti. O kad E. Gentvilui būtų ramiau, tiesiog nebalsuosiu, nors viskam pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nuomonių pareikšti neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4444(3) priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4445(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5b klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4445. Pranešėjas – Seimo narys V. Poderys.
Pasiūlymų ir pastabų nėra, tai pristatyti nebūtina. Kviečiu apsispręsti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Įsigaliojimas, įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4445(3) priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4355(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4355. Pranešėja – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Atliekų įstatymo projektui po svarstymo pritarta ir priėmimo stadijoje yra pateikta Teisės departamento pastabų, kurios daugiausia redakcinio pobūdžio. Komitetas apsvarstė šiuos pasiūlymus ir daliai jų pritarė, daliai pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra gauta Teisės departamento pastabų. Dėl 1 straipsnio pirmoji pastaba, pataisa. Galite pakomentuoti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip. Čia yra redakcinio pobūdžio, tiesiog žodis, skaičius 3 turėtų būti išdėstomas žodžiu „treji“ ir komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kita pastaba taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia taip pat daugiau dėl išdėstymo, dėl biologinių atliekų tvarkymo apibrėžimo. Komitetas taip pat pritarė iš dalies atsižvelgdamas į išdėstymą, kas konkrečiai turėtų kontroliuoti biologinių atliekų tvarkymą.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Kita pastaba taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šia pastaba tiesiog siūloma suderinti analogiškų panašių straipsnių nuostatas ir įrašyti „išskyrus baterijas ir akumuliatorius“. Komitetas siūlo pritarti ir atitinkamai pakoregavo atitinkamus straipsnius. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime su šiomis pastabomis, kurioms komitetas pritarė, pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau pakomentuoti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, čia buvo neaišku, su kokia institucija būtų derinamas planas dėl veiklos nutraukimo. Komitetas siūlo, kad su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, ir atitinkamai pakoreguojamas šitas punktas, komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti su šia pastaba visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat gauta Teisės departamento pastaba.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat yra redakcinio pobūdžio, tiesiog pakoreguota numeracija – vietoj 7 dalies yra 6 dalis. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita pastaba taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas siūlo vietoj „pavojingas atliekas tvarkanti įmonė“ įrašyti „licencijos turėtojas“. Komitetas atsižvelgė, pataisė ir siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita pastaba taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia buvo pastaba dėl įmonių, ketinančių atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančių laivus ir įmonės atliekų… išdėstoma dėl kontrolės, dėl administracinės naštos sumažinimo, konkrečiai čia buvo turint TIPKʼus, arba taršos leidimus. Šio įstatymo pataisa – tokiu atveju nereikalauti licencijos. Čia Teisės departamentas siūlo atitinkamai detalizuoti, bet komitetas siūlo nepritarti, nes būtų mažinama administracinė našta tokiu atveju, kai įmonė turi taršos leidimus, arba TIPKʼus, kad tikrai nereikėtų papildomai gauti licencijos. Komitetas siūlo nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime, atsižvelgdami į komiteto nuomonę, pritarti visam 4 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 6 straipsnis. Yra taip pat Teisės departamento pastaba.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia buvo pastaba dėl suderinimo projekto ir lyginamojo varianto, kuriame nebuvo įrašytas straipsnio pavadinimas. Įrašome straipsnio pavadinimą ir siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria Teisės departamento nuomonei. Ar galime pritarti visam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Yra…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia dėl 9 straipsnio.
PIRMININKAS. Yra Teisės departamento pastaba. Prašome pakomentuoti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia dėl 9 straipsnio yra pastaba, dėl 8 straipsnio pastabų nėra.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Ar galime pritarti 8 straipsniui, dėl kurio nėra pastabų, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis. Yra…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl 9 straipsnio taip pat yra redakcinio pobūdžio pastaba – suderinti projektą su lyginamuoju variantu. Komitetas pritarė tam, atitinkamai pakoregavo lyginamąjį variantą.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 10 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastaba.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl 10 straipsnio. Teisės departamentas siūlo nurodytuose straipsniuose įrašyti nuorodą į 3425 straipsnio 1 dalį, kurioje yra nurodyti dokumentai, ir šitos nuorodos atitinkamai yra išdėstytos minėtuose straipsniuose. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Daugiau pastabų dėl 10 straipsnio nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu su šita pastaba, kuriai komitetas pritarė? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastaba.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio – suderinti lyginamąjį variantą ir projektą, komitetas patobulinęs siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime… Dar yra kita pastaba taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, panaši pastaba, kaip ir dėl ankstesnio varianto, tai yra dėl nuorodų į straipsnį, kuriame yra nurodyti dokumentai. Komitetas patobulinęs siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime, atsižvelgdami į komiteto nuomonę, pritarti visam 11 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pastaba.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio pataisa – suderinti… Atsiprašau, 11 straipsnis dabar, taip? (Balsai salėje) Suderinti lyginamąjį variantą su projektu. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita pastaba dėl 12 straipsnio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kita pastaba – atitinkamai pakoreguoti straipsnių numeraciją. Komitetas atsižvelgęs koreguoja projektą ir siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu 12 straipsniui? Komiteto nuomonė – pritarė departamentui. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. 13 straipsnis. Taip pat Teisės departamento išvada.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, taip pat redakcinio pobūdžio pastaba – suderinti lyginamąjį variantą ir projektą. Suderinus ir pakoregavus, siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita Teisės departamento pastaba.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kita pastaba analogiška – duoti nuorodas į straipsnį, kuriame nurodyti dokumentai. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar, atsižvelgdami į komiteto nuomonę, galime pritarti visam 13 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 14 straipsnis.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl 14 straipsnio Teisės departamentas pateikė pastabą dėl reikalavimo padangų pardavėjams informuoti ne tik kontrolės institucijas, bet ir vartotojus apie importuotoją – padangas importuojančią įmonę. Teisės departamentas siūlo, kad tai galbūt perteklinė informacija, tačiau komitetas siūlo nepritarti, nes šita informacija vis dėlto reikalinga informuojant, užtikrinant kontrolę, svarbu, siekiama, kad gamintojai ir importuotojai negalėtų išvengti registracijos Gamintojų ir importuotojų registre ir išvengti mokesčių mokėjimo už visus rinkai teikiamus gaminius. Todėl mes, kaip komitetas, siūlome Teisės departamento siūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Kita pastaba taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio. Čia siūloma išbraukti perteklinį sakinį, ir komitetas pataisęs siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pastabų dėl 14 straipsnio nėra. Ar galime pritarti su pastabomis, kurioms pritarė komitetas, visam 14 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 15 straipsnis.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl 15 straipsnio taip pat yra redakcinio pobūdžio pastaba, duodant nuorodą ne į visą straipsnį, o į jo dalį, komitetas pakoreguoja ir siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 15 straipsniui kartu su pastaba? Ačiū, pritarta. 16 straipsnis. Taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau komentuoti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia buvo pastaba dėl nuorodos ir dėl 10 % rinkos dalies. Projekte yra panaikinama šita prievolė gamintojų ir importuotojų organizacijoms pakuočių sektoriuje turėti 10 % rinkos dalies ir 25 % tam, kad pradėtų veiklą. Dabar atsižvelgiama ir atitinkamai pakoreguojamas straipsnis, kuriame yra nuoroda į 10 %. Todėl komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita pastaba taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Palaukite, dėl kurio čia buvo dabar?
PIRMININKAS. Kalbame dėl 16 straipsnio. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo… „Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo keitimo sąlygos“.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia buvo redakcinio pobūdžio pastaba, tiesiog išbraukti žodį „dienos“, komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kita pastaba taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia taip pat redakcinio pobūdžio pastaba. Komitetas…
PIRMININKAS. Pritarė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Kita pastaba taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia taip pat išbraukti perteklinį žodį, kuris neatitinka licencijuojamų veiklos sąlygų. Tiesiog klaida buvo padaryta. Komitetas taip pat siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau taip pat dar viena Teisės departamento pastaba.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio, tiesiog parašyti žodį „dienos“, ir komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume pritarti visam 16 straipsniui su pastabomis bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17 straipsnis. Taip pat Teisės departamento…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia taip pat redakcinio pobūdžio pastaba, tiesiog straipsnių numeracija atitinkamai pakoreguota. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 17 straipsniui bendru sutarimu su pastaba, integruojant ją? Ačiū, pritarta.
18 straipsnis. Yra Seimo narės V. Vingrienės pastaba.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kadangi šio įstatymo įsigaliojimo data pagal Vyriausybės išvadą pasiūlyta nuo 2019 m. sausio 1 d., aš pasiūliau paankstinti įsigaliojimo datą, nes iš tikrųjų čia yra labai svarbios Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos. Manau, kad laiko iki 2018 m. gegužės 1 d. yra daugiau negu pakankamai. Juo labiau kad nuo sausio 1 dienos startuoja pakuočių ir atliekų tvarkymo sistema GPAIS. Manau, kad iš tiesų tai būtų atitinkama paskata Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojams, kurie paskubintų įstatymo lydimųjų teisės aktų rengimą. Tačiau komitetas siūlo nepritarti šiam pataisymui apeliuodamas į tai, kad Aplinkos ministerijai vis dėlto reikia duoti laiko pasiruošti iki 2019 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ar jūs sutinkate su komiteto nuomone, ar norite, kad būtų svarstoma pataisa?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Sutinkate. Tada nereikia svarstyti. Ačiū. Ačiū, viskas. Motyvai dėl… Bendru sutarimu siūlau pritarti visam 18 straipsniui. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Motyvai už – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš jau kalbėjau, kad iš tikrųjų tai yra labai reikalinga pataisa, kuria pakeičiama atliekų, pakuočių ir atliekų licencijavimo tvarka, mažinama administracinė našta pavojingų atliekų tvarkymo sektoriuje. Taip pat nustatoma galimybė turėti garantą nepavojingų atliekų tvarkytojams tam, kad bankrutavus įmonei būtų sutvarkytos atliekos. Ir svarbiausia – atsisakoma rinkos dalies pakuočių atliekų organizacijoms, kurioms įsikurti reikėjo 10 %, o tam, kad pradėtų veikti – jau 25 %, kas iš tikrųjų prieštaravo konkurencijos sąlygoms ir dėl to pasisakė ir Konkurencijos taryba, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir Vyriausybė.
Tai yra tikrai labai svarbus pataisymas, svarbios pataisos, kurios iš tikrųjų išskaidrintų atliekų tvarkymą ir atpigintų pačių atliekų tvarkymą. Siūlau pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, priėjome prie gana gero sprendimo varianto ir ilgai rengtas projektas šiandien yra priimamas. Noriu tik paminėti keletą akcentų.
Vienas iš jų. Tikriausiai esate girdėję, kai kurie ir savo apygardose, kad yra kalnai nesutvarkytų atliekų, pavojingų atliekų, ir tvarkytojams šiandien jokios atsakomybės nebuvo. Šiuo įstatymu mes uždedame šiokį tokį apynasrį, kad jie turės… nebus jokių spragų palikti atliekų nesutvarkytų. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat mums pateikė daug duomenų, kiek yra įvairiausių… prekyba pažymomis ir visi kiti dalykai, kas šiandien šį visą verslą kelia į kitą lygmenį.
Svarbiausias aspektas, kad nustatome vienodas žaidimo taisykles visiems rinkos dalyviams. Tas rinkos dalies procentinis nustatymas tai ir buvo šiek tiek iškreipimas tos rinkos, kas neleido ateiti naujiems žaidėjams. Manau, kad po šio įstatymo priėmimo šis sektorius tikrai pradės tvarkytis, pradės tvarkytis teigiama linkme ir mes visi gyvensime švaresnėje ir gražesnėje aplinkoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, šiandien lyg ir visi susitelkę svarstyti Miškų įstatymą, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas tikrai labai daug ką keičia ir mes per mažai apie tokius dalykus kalbame. Įstatymo iniciatorius gerbiamasis A. Salamakinas turbūt pats jau nebeatpažįsta savo įstatymo projekto, kokį jis matė. Iš esmės norėtųsi, kad dėl tokių dalykų būtų plačiau diskutuojama. Kai dabar kalbama, kad Aplinkos ministerija braška, triuška dėl to, kad miškų sektorius, bet būtent atliekų sektoriuje yra didžiausia korupcija. Šitas įstatymas turėtų daug ką išspręsti.
Kalbant apie licencijuojamą veiklą, apie pakuočių tvarkymą, apie vertikalias, horizontalias monopolijas – šitie klausimai yra užkoduoti šitame įstatyme ir jie tikrai turėtų būti sprendžiami. Kai mes nukreipiame dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų graužia mūsų valstybę ir mūsų Aplinkos ministeriją, dėl ko atsistatydina mūsų ministerijos kancleris ir apie ką rašo žiniasklaida, tai būtent apie atliekų tvarkymo sektoriuje milijonines aferas, kurios turėtų būti išspręstos šiame įstatyme. Šitas įstatymas šiandien yra kompromisinis, mažai diskutuotas, bet pasvėrus pliusus ir minusus reikia spausti „pliusą“. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau padėkoti kolegai A. Salamakinui už iniciatyvą, kuri buvo parodyta šio įstatymo svarstymo pradžioje. Manau, kad šiame sektoriuje buvusios problemos dėl tam tikro neskaidrumo ir kartais neaiškių veiksmų, prekybos pačių atliekų tvarkymo dokumentais… Manau, kad šie pasiūlymai, kurie pateikti, kaip kompromisas priimti, iš tikrųjų padės padaryti… skaidresnį, ir tikiuosi, kad Lietuva bus švaresnė, atliekos bus tvarkomos geriau. Todėl kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 115, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4355) priimtas vienbalsiai. (Gongas)
10.38 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-777(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-777. Pranešėjas – Seimo narys K. Mažeika.
Gal einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti Teisės departamento pasiūlymams.
PIRMININKAS. Pritarti. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 1 straipsniui su Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas, taikymas. Pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 108, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-777(2) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-778(2) (priėmimas)
Darbotvarkės lydimasis 1-7b klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-778(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys K. Mažeika.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Nuomonių pareikšti taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-778) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(3) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės. Praėjo pusvalandis. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(3). Pranešėjas – Seimo narys K. Mažeika. Svarstymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas balsavo dėl šio įstatymo projekto. Komitetas pritarė: 6 – už, 4 – prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija. Seniūnų sueigoje buvo apsispręsta diskutuoti, suteikiant galimybę kalbėti frakcijų vardu, ir diskusijai skirti 40 minučių. Ar galime pritarti tokiam susitarimui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Kviečiame diskutuoti. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu – Seimo narys K. Mažeika. Žodis jums.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, išties daug įvairių emocijų, daug įvairių kalbų buvo nuo to momento, kai buvo paliestas šio įstatymo pakeitimas ir pasiūlyti tam tikri sprendimo būdai. Aš galbūt nekalbėsiu apie komunikacijos problemas tarp ministerijos, atskirų Seimo narių, atskirų grupių, tų pačių urėdijų ir kitų žmonių, tai palikime mūsų pamokoms.
O pasisakymą norėčiau pradėti žurnalisto T. Janonio fraze, kad du Aplinkos apsaugos komiteto nariai komitete surengė teatrą. Jeigu tai pavadintume komedija, tai gal tai būtų labiau graudu, negu juokinga. Kodėl? Iš tiesų buvo pateiktas įstatymo projektas, pateikė liberalas E. Gentvilas. Jis išreiškė pasitikėjimą Vyriausybe, norėjo atrišti rankas Vyriausybei ir suteikti įrankį per 27 metus netvarkytoje sistemoje įvesti tam tikrą tvarką, sudėti akcentus, atsižvelgti į Specialiųjų tyrimų tarnybos, į kontrolės tarnybos, į audito išvadas, į tuos nusiskundimus, kurie ateina iki Seimo narių ir iki visų kitų tarnybų. Tai galėčiau pavadinti labai liberaliu, išties labai liberaliu įstatymo projektu ir su plačiomis galimybėmis Vyriausybei, tačiau tenka prisiminti išsakytas mintis Prezidentės, kuri užsiminė apie partijų supuvimo tam tikrą lygį, apie identiteto nebuvimą, apie tos pačios ideologijos trūkumą, nes toje pačioje Liberalų partijoje atsiranda liberalų, kurie pasiūlo visiškai priešingas savo kolegos, savo tėvo įstatymo projektui pataisas, kuriomis vėl surišamos rankos Vyriausybei ir tomis rankomis negalima daryti nieko, kas buvo pačiame pirmame projekto variante. Tai situacija išties graudi, ar ne?
Ar tai būtų galima pavadinti reforma? Tai tikrai yra visiškai socialdemokratiškas variantas, kuris buvo siūlytas dar praeitą kadenciją. Atlikus tam tikrą kosmetinę peržiūrą, galima sakyti, buvo išbraukti pagrindiniai skaičiai, tai yra 25, 15, 9, galų gale kažkada 1. Ir turime tokį rezultatą. Ir kalba kolegos, kad tai yra skubota reforma. Bet kalba kolegos, kurie penkias, keturias, tris kadencijas apie tai tik kalba. Tai, kolegos, tenka pripažinti arba jums patiems prisipažinti, kad tai ar ryžto trūkumas, ar idėjų trūkumas, ar kokie nors kiti trūkumai.
Išties reikia pagalvoti, kad jeigu mes nukeliame įstatymo įsigaliojimą iki 2020 metų, tai reikia suprasti tik vieną tikslą, kad tai yra problemos nustūmimas, kai pasibaigs šios kadencijos Seimo darbas, kai ateis kiti, galbūt palankesni, ir išlaikys viską taip, kaip yra šiandien, ir taip, kaip buvo iki šiol. Ar jūs to norite, parodys balsavimas, parodys, kokie interesai už kurio Seimo nario stovi ir kas kam atstovauja.
Išties tenka pripažinti dar vieną faktą, kad mitinge per gausų lietų tikrai buvo susirinkę daug miškininkų, daug susirūpinusių žmonių, galbūt vėlgi suklaidintų tų pačių komunikacijos spragų, neteisingos informacijos, melagingos informacijos, jie buvo supriešinti ir per lietų susirinko. Pats buvau mitinge, kolegos buvo, gal mane pataisysite, bet nemačiau nė vieno urėdo. Tikrai nuoširdžiai pripažįstu, nemačiau nė vieno urėdo, bet kai komitete buvo pasiūlytas à la kompromisinis variantas, komiteto iš ryto atsiradusios pataisos tą pačią dieną – lyg ir, galiu pasakyti, „kompromisas“, tai komitete susirinko tikrai gausus būrys garbingų urėdų, kurie plojimais pasitiko tą sprendimą. Ar tai galima pavadinti reforma? Pavadinčiau kokiu nors šou. Bet vėlgi tas šou yra daugiau juokingas – ar ne? – negu yra realybė. Tai kokio tikslo mes siekiame?
Kolegos, išties yra šiandien tas momentas, kai mes galime suteikti įrankį Vyriausybei, kai galime leisti jiems prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti tikrai svarbius Lietuvai sprendimus. Tos Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, tos kontrolės tarnybos išvados ir visi kiti per daug metų susikaupę dokumentai yra tikrai didžiulė šūsnis, kas norėjo, galėjo susipažinti, kas nenorėjo, tikrai sąmoningai tai praleido, tačiau tai yra signalas, kad šiai sistemai tikrai reikalingi pokyčiai. Ir tie pokyčiai gali būti pradėti jau šiandien. Kolegos, kviečiu būti ryžtingiems, kviečiu prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už visą Lietuvos valstybę, ir kviečiu palaikyti šiuo atveju perspektyvią idėją ir perspektyvius sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiami miško sektoriuje dirbantys žmonės. Iš tikrųjų šiandien konkrečiai šioje diskusijoje kalbame tarsi apie konkretų projektą, bet iš tikrųjų kalbame apie visą miškų pertvarką, apie miškų reformą. Taip jau atsitiko, kad Vyriausybės siūlytas variantas su dėl jo pateiktomis pataisomis Aplinkos apsaugos komitete buvo atmestas be galimybės svarstyti, diskutuoti ir priimti turbūt kompromisinius ir gana gerus sprendimus.
Šiek tiek apie reformos istoriją, kur planai reformuoti miškų administravimą nėra nauji, tos diskusijos tęsiamos dešimtį metų, ir tikrai būtų galbūt keista pavadinti, kai žmonės sako, kad ši reforma yra labai skubota ir neparengta. Visada kalbėdavau apie žmones, dirbančius šiame sektoriuje, gerai, sąžiningai dirbančius žmones šiame sektoriuje. Man nekilo abejonių, kad tiesiogiai su mišku dirbantys žmonės turi pasilikti ir išlaikyti savo darbo vietas. Kiekviena proga kalbėdama su aplinkos ministru ir pasiteiravusi jo nuostatų šiuo klausimu, gaudavau patikinimą, kad šis požiūris turėtų būti išlaikytas. Aišku, kai reforma vyks (jeigu ji vyks), tai bus ministro atsakomybė, kaip jis susitars su žmonėmis, dirbančiais miško sektoriuje, ir kaip bus surastas tas geriausias sprendimas.
Tačiau reikia pripažinti, kad reformos komunikacija, sakykime taip, nebuvo sklandi. Iš tikrųjų tai, kad mes čia, Seime, keletą mėnesių ir atidėliojame, ir iki galo neapsvarstome, ir skundžiasi miško darbuotojai, kad jiems neaišku, matyt, tai yra Vyriausybės atsakomybė. Mes visada veikdavome proaktyviai, ir tie žmonės, kuriems rūpėjo šita reforma, kurie norėjo įsigilinti, visada, matyt, turėjo progą klausti tiek ministro, tiek premjero ir gauti atsakymus. Galbūt jie kartais buvo nevisiškai aiškūs, bet šiandien mes priėjome iki to taško, kad dialogas vyksta, kad mes turime daugiau aiškumo ir daugiau įsipareigojimų. Kadangi, kaip ir minėjau, reforma nebuvo labai sklandžiai vykstanti, iš tikrųjų opozicija pasiūlė kompromisinį variantą. E. Gentvilo ir G. Landsbergio pasiūlymas kalbėjo apie tai, kad Vyriausybė turėtų nuspręsti, kaip, jos manymu, tinkamiausia yra tvarkyti miškų ūkį. Tačiau penktadienio atvejis, kai buvo pateiktos S. Gentvilo ir P. Saudargo pataisos, nors jie patys sako, kad tai yra kompromisas, tačiau aš vis dėlto tai matau kaip Socialdemokratų frakcijos svajonės įgyvendinimą kitų rankomis. Sako, kad tai kompromisas, bet iki 2020 metų reforma net negalėtų vykti. Argi miško sektoriaus darbininkai, darbuotojai, žmonės galiausiai neturėtų turėti aiškumo? Metai iš metų yra atidėliojama, Seimo nariams pritrūksta politinės valios, kažkas kažkaip susitaria, kad jūs palaikykite vienaip, palaikykite kitaip, ir to aiškumo niekada nėra.
Kaip būtų po 2020 metų? Iš miškininkų perspektyvos žiūrint, galbūt, taip, tai yra pratęsiamas laikas papildomoms diskusijoms, bet ar po 2020 metų ar 2020 metais prieš naujus Seimo rinkimus ar net po naujų Seimo rinkimų su nauja valdžia būtų galima tikėtis kokios nors reformos ir pertvarkos?
Taip pat įrašyta nuostata „urėdijos“ daugiskaita, kuri niekaip neleistų turėti centralizacijos su urėdijomis kaip filialais. Dėl šitos pataisos ir kaip dabar atrodo šis įstatymo projektas, aš tikrai negaliu to vadinti kompromisu.
Kitas įdomus dalykas, įvykęs komitete, kad iš tikrųjų kitos pataisos, susijusios su šiuo projektu, net nebuvo svarstytos. Tarkime, gamtotvarkos priemonės. Man labai keista, kad tikrai toks ideologinis žaliasis ponas L. Balsys nematė būtinybės kalbėti apie šituos dalykus, apie jautrių buveinių išsaugojimą, apie tai, kaip bus tvarkomi miškai, apie tai, kaip bus užtikrinti gamtotvarkos reikalai. Taip pat dingo ir mažaverčių pirkimų galimybės, kas buvo įtvirtinta Vyriausybės pasiūlyme su pataisomis Seimo narių ir kas iš esmės kalba apie tai, kas yra arčiausiai žmogaus, galimybę įsigyti medienos jų poreikiams arčiausiai namų. Pati su kolegomis teikiau pataisas būtent dėl Simono ir Pauliaus dabar jau svarstomo projekto ir labai tikiuosi, kad jos bus palaikytos.
Kai dažnai kalbame apie reformą, sako, įsigilinę ar neįsigilinę, yra ir kitų dalykų. Yra turinio dalykų apie stačią ir apvalią medieną, bet yra dalykų, kuriuos matome iš kolegų. Šitoje pusėje sėdintys kolegos dažnai paskendę kažkokiuose neskaidrumo ir korupcijos skandaluose, susijusiuose su šaukštais ar kokiais nors kitais dalykais, kai šitie žmonės yra patys entuziastingiausi reformos priešininkai, iš tikrųjų kyla tam tikrų klausimų.
Tad kviečiu svarstyti šiandien pataisas, balsuoti už jas, priimti tokį sprendimą, kad projektas iš tikrųjų būtų kompromisinis. Tikiuosi, kad tai bus ministro atsakomybė, premjero atsakomybė, kaip vyks reforma, tačiau mes galiausiai turime priimti sprendimą. Aš tikiu, kad šitie žmonės, kurie sėdi balkonuose, bet kokiu atveju turi turėti aiškumą. Pasakyti, nebevedžioti jų už nosies sakant, kad mes dar pratęsime, galbūt kitais metais, o gal dar kitąmet. Pasakykime aiškiai ir dirbkime drauge toliau. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys J. Olekas taip pat frakcijos vardu.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų svarstome labai rimtą įstatymo projektą, kuris nulems šimtų ar tūkstančių žmonių likimą. Todėl kai komiteto pirmininkas klausė: „Tai koks gi mūsų tikslas?“ – atsakau – mūsų tikslas puoselėti, tausojančiai puoselėti Lietuvos didįjį turtą Lietuvos mišką, stiprinti regionus, užtikrinti darbo vietas ten dirbantiems žmonėms, nepasiduoti spaudimui ir nesunkti tik ekonominę naudą.
Man atrodo, kad šiandien mes atsidūrėme šioje situacijoje šiek tiek ir per jus, gerbiamas komiteto pirmininke, kad buvome priėję su Vyriausybės projektu ir su socialdemokratų siūlymu prie labai artimo varianto, kaip sutvarkyti, kaip įvykdyti reformą. Beje, reformos projekto pirmasis pasiūlymas buvo įregistruotas socialdemokratų, apibrėžiant urėdijų dydžius, urėdijų darbo apimtį. Šiandien mes nelabai galime palyginti, ar mūsų tos urėdijos ir apskritai miškų ūkis veikia taip blogai. Štai mano rankose 2010 metų knygelė. Tuo metu, primenu kolegei, konservatorių Vyriausybės darbo metai. Aprašyta nemaža pažanga per 15 metų puoselėjant ir didinant Lietuvos miškus. Šiandien mano rankose kitas dokumentas, palyginama su 2015 metais. Tas progresas dar didesnis. Lietuva pagal savo miško naudingumą patenka į pasaulio penkioliktuką ar Europos dešimtuką pagal miškų našumą. Iš tikrųjų galime tuo didžiuotis. Beveik pusė miškų yra privačiose rankose. Ten taip pat yra problemų, miško savininkai mums tas problemas kelia. Šiandien mes jas paliekame visiškai nuošalėje.
Taigi ko mes siekiame? Mes siekiame, kad ir toliau Lietuvos miškai būtų puoselėjami, ir mes atstovaujame daugumos žmonių, dirbančių tame sektoriuje, interesams, o ne siauros grupės, kuri norėtų labai pigiai nupirkti mišką ir galbūt brangiau parduoti.
Šiandien mes matome kitą dalyką – vos ne oficialią prekybą poveikiu. Aš girdėjau, kad vienos frakcijos vadovas pažadėjo: jeigu jūs paremsite tą įstatymo projektą, tai mes paremsime šitą įstatymo projektą, jeigu jūs paremsite tą projektą, tai mes paremsime šitą. Tai mes užsakome įvairius STT tyrimus ir kitus dalykus apie prekybą poveikiu, tai kas čia vyksta Seime?! Tai toks pat atviras turgus! Aš siūlyčiau iš tikrųjų įsiklausyti į miško specialistų nuomonę. Jeigu pažiūrėtume efektyvumą, tai šiandien mes kompromiso vardan, atsižvelgdami į tarptautinę, sakykime, Europos organizacijų nuomonę, sutinkame su tam tikru stambinimu, bet efektyviausiai šiandien iš hektaro miškininkauja mažiausia Dubravos urėdija.
Taigi mes neturime tokio tiesioginio ryšio, kad padarysime stambią įmonę ir staiga šoksime su ekonominiais rodikliais į viršų. Mes matome atvirkščiai – štai, mano rankose pajamos eurais iš hektaro: Lietuva, kuri turi net 42 urėdijas, – 164 eurai, Latvija, kur yra viena, – 159, Estija – 143, Suomija – tik 90. Santykinės pajamos eurais iš hektaro, jeigu procentai būtų naudojami, vienodas iniciatyvumas, dar didesnis skirtumas… Lietuva – 105, Švedija – 85. Nėra tokio vienodumo, kad labai būtų aišku. Mes žiūrime skirtinga ideologija, skirtingu požiūriu – jūs tikite, kad tik centralizuotai galima pasiekti efektą. Mums gyvenimas parodė, kad ir decentralizavus galima turėti labai gerų rezultatų, ar tai būtų savivaldybės, ar tai būtų ligoninės, ar tai būtų urėdijos.
Mielieji kolegos, aš manau, kad mes šiandien turėtume labai aiškiai įsiklausyti dar kartą – Lietuva iš tikrųjų labai tausodama prižiūri savo miškus, Lietuva gali didžiuotis savo miškų prieaugiu ir todėl taip apšmeižti, kaip buvo apšmeižti žmonės, taip dabar pradėti kaltinti, kad kažkas turi pomėgį ne žaisti krepšinį, o medžioti, aš manau, kad tai yra mažų mažiausia nesąžininga.
Frakcijos vardu mes kviečiame įsiklausyti į miškininkų, specialistų nuomonę, parengti labai aiškų reformos kelią, tai yra šiek tiek sustambinti, o tiksliau, suvienodinti urėdijas, kadangi viena iš problemų, kuri dar egzistuoja, galbūt nevienodas ekonominis efektyvumas ir dėl to nevienodi atlyginimai. Šitas pastambinimas leistų mums išspręsti ir žmonių problemą garantuojant jiems pastovų ir geresnį atlyginimą. Tokiu būdu mes reikalavimus įvykdytume EBPO, kuri nori efektyvesnio, skaidresnio valstybinio turto valdymo, ir mūsų įsipareigojimą savo Lietuvos žmonėms, kad kiekvienas galėtume labai drąsiai sugrįžti į savo rinkimų apylinkę ir pasakyti: štai, mes padarėme reformą, kur jūs nenukentėjote. Aš priminsiu skaičius, kurie pirma buvo pasakyti ministro: sutaupysime 10 mln., nes atleisime 400 žmonių, dabar sako, sutaupysime 13 mln., tai kiek dar šimtų žmonių atleisime? Aš kviečiu tikrai įsiklausyti į specialistų nuomonę ir paremti būtent jų siūlymus ir mūsų teikiamą variantą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys E. Gentvilas, taip pat frakcijos vardu. Plojimai nenumatyti Lietuvos Respublikos Seimo statute.
E. GENTVILAS (LSF). Gal čia man avansu ploja, nežinau. (Juokas)
Mieli kolegos, šiandien sprendžiame ne šiaip sau kokį nors klausimą ir ne be reikalo tiek daug aistrų – šiandien sprendžiame 20 mlrd. eurų vertės turto klausimą, 16–18 % Lietuvos teritorijos, 4 tūkst. dirbančių žmonių valstybiniame miškų sektoriuje, 18 tūkst. žmonių, dirbančių medienos perdirbimo sektoriuje. Pasakysiu tai, ką sakė J. Olekas, per krizę, nuo 2009 metų Lietuvoje augo tik du sektoriai: žemės ūkio ir maisto perdirbamoji pramonė, miškų ūkio ir medžio perdirbamoji pramonė. Išsaugojo krizės laikotarpiu savo pajėgumus ir lipo į viršų. O jūs, didieji reformatoriai, visus pavertėte vagimis, niekšais, nevykėliais, nieko nesugebančiais, žlugdančiais. Man nesinorėtų, kad dar kokia nors reforma Lietuvoje prasidėtų nuo pasityčiojimo ir pakeiksnojimo tiems žmonėms, kurių gyvenimu rūpinsimės ir kuriems kartais turėtume ir padėkoti.
Aš asmeniškai niekaip, gerbiamas Sauliau Skverneli, nesusijęs su valstybinių miškų ūkiu, aš tiesiog augau su S. Daukanto „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, su jo samprotavimais apie miško įtaką lietuviams, augau su L. Rėzos eilėmis apie mišką ir turiu savų supratimų, profesionalių supratimų, apie tai, kaip valdyti miškus. Niekada nedariau iš nieko priešų ir neieškojau kaltų, jeigu nesiseka su savo blogai suplanuotomis reformomis.
Apie liberalus. Medžiotojų partija Lietuvoje. Šiandien išsiaiškinau, kad nė vienas liberalas nemedžioja, dar abejojau dėl D. Šakalienės, pasirodo, irgi ne medžiotoja.
Dėl urėdų. Esu bendravęs per šituos pusę metų su dviem urėdais ir su vienu girininku, senu savo bičiuliu, kuris pas mane atvažiuos iš Prienų vasaroti į pajūrį. Nė vienas kontaktas nebuvo neleistinas. Su kuo reformos autoriai kito projekto bendravo, nežinau, tegu jie pasiaiškina. Mano ryšius tirkite, bet neieškokite priešų, o ieškokite partnerių.
Kaip partneris, norintis reformuoti valstybinių miškų valdymą, pasiūliau kovo 16 dieną lygiagrečiai su K. Navicko projektu savo projektą – išbraukti 42 urėdijas. Ką padarėte? Atmetėte. Atmetėte! Partneris tiesė ranką – gavo per nagus. Gerai. Pakentėjau.
Birželio 29 dieną paprašiau įtraukti į darbotvarkę, išmetėte, gavau per antrą žandą, jeigu taip norite. Paskui sako R. Karbauskis: o, tavo projektas neblogas, galima alternatyva, mes tau leisime pateikti. Ačiū, galvokite iš anksto, ką darote. Štai ir šiandien svarstome šitą alternatyvą. Džiaugiuosi, kad svarstome šitą, o ne Vyriausybės pateiktą pusfabrikatį, kurio naudai balsų nesurenka, o tada ieško kaltų šnekėdami apie medžiotojų ar urėdų partijas. Urėdų ir medžiotojų partijos jūsų galvose gimsta tada, kai savo partijoje nesugebate ką nors protingo, reikšmingo padaryti.
Liberalai buvo nuosekliausiai už reformą pasisakantys, kalbu apie 2015 metus, įrašant į įstatymą 42 urėdijas, kas ir sustabdė bet kokią reformos galimybę. Nė vieno liberalo balso už tai nebuvo. Šiandien mus gėdina dėl reformos stabdymo ar vos ne reformos žlugdymo, o kas gėdina? Gal ta partija, konservatoriai, iš kurių 21 vienbalsiai balsavo už bet kokių reformų sustabdymą, vienbalsiai 2015 metais? Aš nepriimu jūsų gėdinimo dėl reformų stabdymo, tai jūs sustabdėte viską. Mes bandome pastatyti ant tam tikrų bėgių ir vėžių. Gal pagrįstai gėdina tie keturi tuometinio Seimo nariai, kurie šiandien yra Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje: P. Urbšys, R. Baškienė, E. Vareikis ir V. Simulikas, kurie visiškai sustabdė 2015 metais bet kokias reformas? Jūsų gėdinimo, kolegos, aš taip pat nepriimu. Aš tiesiog manau, kad gali būti alternatyva, gali būti kitaip mąstantys žmonės, aš esu turbūt kitaip mąstantis žmogus, gerbiu jūsų mąstymą ir nesityčiosiu iš jūsų. Bet prašau nesityčioti ir nekaltinti neleistinais santykiais kitų žmonių, kurie kitaip galvoja. Aš galvoju kitaip.
Dėl reformos tempų ir terminų. Trečiadienį, prieš penkias dienas, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad Vyriausybės kancleris R. Klovas neteisėtai priėmė į darbą Miškų departamento direktorių D. Dudutį, tai yra du strateginiai kertiniai asmenys ministerijoje, kurie bus atsakingi už milžiniško masto reformą. Jie, atrodo, neteks darbo, po konkurso kokį lapkričio mėnesį atsiras nauji kertiniai darbuotojai ir ką jie padarys iki sausio 1 dienos? Manau, nieko. Tai štai mano projektas duoda laisvas rankas. S. Gentvilo ir P. Saudargo pataisa nupiešia laiko rėmus, patinka jums tai ar nepatinka, jeigu išbraukiate S. Gentvilo ir P. Saudargo pataisą, lieka mano projektas, kuris, beje, jokių laiko rėmų nenumato. Jeigu jūs įsivaizduojate padaryti reformą nuo šių metų rugsėjo 1 dienos, į sveikatą, bet patys suprantate, kad tai neįmanoma. Jeigu įsivaizduojate, kad nuo sausio 1 dienos, į sveikatą, bet turbūt irgi neįmanoma. Mano manymu, reali reformos pradžia po visų restruktūrizacijų ir reorganizacijų – kitų metų vidurys. Pavyks anksčiau ir protingai padaryti – sveikinsiu ir dėkosiu.
Ar reikia reformos dėl reformos, kaip kažkas daužosi į atviras duris? Reforma dėl reformos nėra reikalinga. Nereikalinga reforma dėl paukščiuko ar varnelės kokioje nors Vyriausybės ar Seimo daugumos veiklos ataskaitoje. Reforma reikalinga tam, kad optimaliai išnaudotume savo turimus gamtinius resursus – valstybinis miškų sektorius dirbtų dar geriau ir pelningiau nei dabar. Pagaliau reforma turi atvesti prie to, kad valstybiniai miškai netarnautų nei partijoms, nei monopolijoms. Man šlykštu, kai kuriamos monopolijos, kurios tarnauja dideliems suinteresuotiems verslo gigantams.
Eikime šituo keliu, kuris yra pasiūlytas. O didžiausias palinkėjimas – pradėdami reformas, pradėkime kalbėti su visais, o ne susipykime. Nekartokime tokių klaidų ateityje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiami susirinkusieji, išties aš manau, kad prieš mane kalbėję kolegos, ko gero, net nenujaučia šito projekto svarstymo baigties. Baigtis labai įdomi. Mes kalbame apie S. Gentvilo pateiktą pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė, ir mes visi manome, kad tai yra gera ir teisinga. Bet, deja, baigtis šiandien ryte jau buvo nuspręsta… nei E. Gentvilui, nei man, nei daugeliui kitų čia dalyvaujančių Seimo narių, o grupelei – trims žmonėms, kai kas pasakė – medžiotojų, urėdų partija, dar kažkokia partija, susirinko ir susitarė, koks turi būti sprendimas dėl tų urėdijų parduodant tikėjimą, parduodant laisvą Seimo nario mandatą, parduodant tai, ko mes čia susirinkome. Susitarė dėl paprastos lengvatos – šildymo lengvatos, kuri būtų įteikta. Aš labai stebėsiu, kaip balsuos mano kolegos opozicinės partijos atstovai konservatoriai, M. Majauskas intensyviai dabar laksto į Valstiečių frakciją ir bando surinkti vieną ar kitą parašą. Premjeras pasako, kad taip, kalbėsime, svarstysime dėl šilumos PVM lengvatos, bet ne 9 %, gal 15 %, gal 11 %.
Išgirstu dar stebuklingą dalyką. Vakar išeina pranešimas dėl kito įstatymo projekto, dėl kurio, sako, skirsime naują ekspertizę, samdysime naujus ekspertus, kurie pasakytų, ar tas įstatymas geras, ar blogas. Keista! Dabar atsiranda tie visi balsai.
Aš nenoriu kalbėti apie asmeniškumus, aš nenoriu kalbėti apie tai, kas čia vyksta, bet man šiandien kyla tokia nuoskauda ir tiesiog matymas vizijos mūsų Lietuvos. Nejaugi mūsų seneliai, proseneliai 80 metų kūrė šitą visą miškų struktūrą, sudarė sąlygas, sudarė darbo vietas ir panašiai ir dabar mes visus in corpore, ar tai bus Seimo narys, ar tai bus medžiotojas, ar tai bus žvejys, ar tai bus girininkas, ar tai bus urėdas, ar tai bus buhalterė… Aš pasakysiu, kaip mes juos vadiname – vagys ir žulikai. Ne mes vadiname. Vadina tie, kurie čia tą reformą bando prastumti vedami dviejų trijų žmonių interesų.
Dar baisesnis dalykas. Aš tada keliu klausimą: kur šiandieną yra mūsų tarnybos, kur yra Mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kur yra STT, kad tie garsiai įvardyti įvykiai nebuvo iškelti į viešumą? Viso labo yra tik 16 pradėtų vienokių ar kitokių tyrimų, nebaigtų net ikiteisminių tyrimų. Bet mes sakome – daroma reforma.
Mes nekalbame apie regioninę politiką. Aš praeitą savaitę atsisėdęs intensyviai skaičiavau rodiklius, kiek žmonių gali netekti darbo ne todėl, kad vyksta reforma, bet todėl, kad mes reformą darome nemąstydami. Tiesioginio darbo neteks 1 300, netiesioginio darbo neteks 5 700. Ko gero, vakar visi gavote ir skaitėte Statistikos departamento statistiką apie išvykstančius iš Lietuvos žmones. Vidurkis – 45 metai. Tai yra būtent tie žmonės, kurie daugiau ar mažiau yra tiesiogiai susiję su šia veikla.
Klausimas, kas jais pasirūpins? Klausiau Rietavo mero, klausiau Šilalės, klausiau Kazlų Rūdos, klausiau Prienų, klausiau Varėnos, klausiau Ukmergės, klausiau Raseinių mero, kaip jie galvoja, iš ko jie surinks gyventojų pajamų mokestį? Šitie žmonės bus atleisti – gyventojų pajamų mokestis natūraliai neis į savivaldybę. Iš ko mes surinksime PSD lėšas? Apie tai niekas nekalba. Mes kalbame apie „Sodrą“ – irgi apie tai nekalba. Paprasčiausiai tų žmonių Lietuvoje neliks. Atsiras paprastas, mažas, tuščias langas, o rezultatas – po šitos reformos tokio kaip Šilalės miesto gyventojų skaičiaus čia neliks.
Salėje iš tikrųjų yra susirinkę žmonės, ko gero, iš įvairių sričių: ir girininkai, ir buhalteriai, ir finansininkai, ir ekonomistai, ir visi kiti žmonės. Aš noriu, kad jūs pasižiūrėtumėte, kaip balsuoja jūsų vienmandatininkai. Aš noriu, kad jūs pažiūrėtumėte į tuos politikus, kuriuos jūs asmeniškai renkate ne pagal sąrašą, ne pagal žodžius, pažadus ar dar ką nors, bet pagal tai, kaip jie jūsų apygardoje elgiasi ir ką jie sako. Ne paslaptis, mano apygardą sudaro Pietų Žemaitija. Ji yra Rietavo dalis. Plungės apygardoje, į kurią irgi patenka Rietavo dalis, vienas iš kandidatų (deja, ne vienmandatininkas) prieš du mėnesius susitikime Rietavo savivaldybėje su savivaldybės atstovais, su ūkininkais ir miškininkais pasakė: aš būsiu prieš miškų urėdijos reformą. Šiandien komitete, pasirodo, jis pats tikriausias ir didžiausias reformos stūmėjas.
Nematau kito kolegos iš besiribojančios su mano apygarda. Jis prieš tris mėnesius, dalyvaujant ministrui, dalyvaujant Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui, lankydamasis urėdijoje, susitikdamas su meru regioniniame parke irgi aiškiai pasakė, kad jis bus prieš miškų reformą, bet kažkodėl mes matome visai ką kita.
Aš manau, kad mes kuriame antrą LEO. Aš jį pavadinau Lemo. Tai yra irgi butaforinis pavadinimas, bet iš tikrųjų aš netikiu, kad jis atneš kokios nors naudos, nes vėl bus apipintas intrigų krūvomis, pinigais ir kitais panašiais dalykais.
Pabaigai. Tiems žmonėms, kurie kaltino mane, mano šeimą interesais dėl urėdijų, aš noriu aiškiai pasakyti: mano įmonė yra įkurta 2000 metais, kita Žemaitaičio įmonė įkurta 2003 metais. Niekada gyvenime Žemaitaičio įmonė, mano tėvų įmonė nėra nupirkusi nė rąsto, nė jokio medžio nei iš urėdijos, nei iš privačių miškų. Mano įmonė niekada gyvenime nėra užsiėmusi medienos gamyba, niekada nėra padariusi jokio su mediena susijusio daikto.
Mieli kolegos, tie, kurie labai domisi kieno nors deklaracijomis, o aš kreipiuosi į kolegą, kuris iš tikrųjų irgi turi galingą, didelį verslą, jis pats puikiai žino. Kada atgavome nepriklausomybę, kuriant įmonę reikėjo nurodyti pagal ekonomikos veiklos rūšių klasifikatorių kodus. Ačiū Dievui, 2008 metais tie kodai buvo panaikinti. Kad nereikėtų eiti pas notarą kiekvieną kartą, kada tu išsiimi skirtingą licenciją, kodai yra surašomi – visi rūšies klasifikatoriai. Lygiai taip pat mano įmonėje, Ramūno įmonėje ir, ko gero, visų kitų Seimo narių įmonėse jūs rasite veiklų, kuriomis jie niekada nėra užsiėmę.
Pabaigai: kuo tepate kitus, patys tokie esate!
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo statuto 108 straipsnio 4 punkte sakoma: „Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir Seimo opozicijos lyderis.“ Šiuo punktu pasinaudoti nori Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Seimo narys S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai norėjosi šiandien vartoti kitokią retoriką, bet prieš tai pasisakantys davė tam tikrą toną. Taip, šiandien mes šitą vadybinį, ekonominį klausimą iš esmės supolitizavome iki tokio lygmens, kad, matyt, nė vienas ekonominis, ūkinis, vadybinis klausimas šalyje nebuvo įsuktas į tokius politikos viražus. Yra įsuktos įmonės, yra įsukti žmonės, politikai, vartojami įvairūs epitetai, prisidengiama aukštais tikslais, deklaruojama. Iš esmės besiginčydami ir pakeldami į tokį politinį lygmenį mes kalbame apie tą patį.
Niekas nesirengia ir nenori, kad būtų eksploatuojami netausojant, vadovaujantis vien tik ūkiniais, ekonominiais interesais mūsų miškai. Niekas nesirengia ir negalvoja apie miškų privatizavimą, apie kokios nors vienos įmonės monopolizavimą ar ūkinės veiklos atidavimą, apie mažų įmonių likvidavimą regionuose, apie darbo vietų panaikinimą. Skaičiai nuo 400 iki 1 700 kinta, iš esmės mes šiandien kalbame apie tai, kas yra ne kartą patvirtinta. Atsiribokime nuo politikos, Valstybės kontrolės išvados ne vienus metus konstatuoja tą patį faktą apie veiklos efektyvumo trūkumą. Mes matome pagal tuos patikrinimus, kurie atliekami, skirtingai nuo valstybės įmonių – urėdijų dydžių tikrai yra skirtingos kompetencijos, netgi tuos pačius teisės aktus taikyti, netgi apskaityti savo ekonominę veiklą, gauti rezultatą, netgi dėl elementarių dalykų, kai tiesiogiai, betarpiškai reglamentuojama urėdijų veikla, masė pažeidimų. Ir tai nebūtinai turi būti susiję su pikta valia. Tiesiog yra skirtinga vadyba, skirtinga kontrolė, ne kartą konstatuota, kad Generalinė miškų urėdija iš esmės nusišalinusi nuo kontrolės. Todėl, kai yra dėl vadybos tam tikra netvarka, klesti arba atsiranda terpė klestėti ir kitiems reiškiniams.
Dėl ekonominio naudingumo. Turbūt mes negalime ginčytis, kad šitas turtas, kuris tikrai labai svarbus, kuris buvo išsaugotas ir toliau puoselėjamas, turi duoti grąžą valstybei ir tai niekaip nėra susiję su valstybės įmonės juridinio asmens statuso išlaikymu. Filialai, arba įmonės, šiuo metu vykdo normalią ūkinę komercinę veiklą. Pagal tai, ką Vyriausybė teikia, dabar mes turime truputį kitokį variantą, bet Vyriausybės pozicija nesikeičia, ta ūkinė veikla išliks. Ar priklauso nuo juridinio asmens statuso turėjimo, ar ne Prekybos mediena taisyklės? Tikrai ne. Vyriausybė pasirengusi, kai tai būtų nustatoma Aplinkos ministeriją pakėlus į kitą lygį, į Vyriausybės lygį, kai nepriklausytų nuo vieno asmens sprendimų. Ar mes nenorime, kad būtų grąža? Mes dabar spekuliuojame pagal pelną, gaunamą iš hektaro, bet supraskime visi labai aiškiai, kad rodiklis, kurį objektyviai gali palyginti, realiausiai šiandien yra nuosavo kapitalo grąža. Iš miškų sektoriaus mes turime 2,3, energetikoje – beveik 6, šalies vidurkis yra 4,4. Mes norime, kad ta grąža būtų tokia didelė. Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie dirba šiandien miškuose, urėdijose, tą grąžą taip pat pajus.
Ar mes norime toliau išlaikyti minimalius atlyginimus arba disproporciją tarp įmonių, kur yra nuo minimalaus atlyginimo mokama alga iki daugiau nei vidutinio? Ar mes turėtume tuoj pat tuos pačius principus įtvirtinti visame sektoriuje? Toks noras yra. Kas pasirūpins žmonėmis? Nereikia spekuliuoti, kad dabar bus atleidinėjami kokie nors žmonės. Jeigu valstybės įmonė yra efektyviai dirbanti ir gaus pelną, vėlgi tai yra sutarimo reikalas. Tie etatai, kai atliekamos šiandien bendrosios funkcijos, pabrėžiu (nekalbame apie žmogų, dirbantį miške), bendrosios administracinės funkcijos, jie irgi gali būti optimizuojami palaipsniui, natūraliu būdu – atsilaisvino vieta, nebėra, jinai tuščia, jeigu tai nėra, sakykime, tam struktūriniam filialui reikalinga darbo vieta, jinai gali būti naikinama. Čia ne ta esmė, svarbu, kad būtų tikrai ta grąža, kad nebūtų tokio dalyko, kai skiriasi urėdijų medienos kokybė 20–25 %. Gal tai objektyvūs dalykai yra, bet 1 % kokybės sumažinimas per visus kirtimus, kas atliekama šalyje, t. y. 1 mln. eurų. Kur jie dingsta? Sakykime, gal tai yra nepatyrimas, neūkiškumas, ne šiaip jie paimami, bet mes turime pavyzdžių, kad jie iš tikrųjų nueina kažkur kitur ir niekas nevadina žmonių, kurie dirba miške, vagimis, žulikais.
Taip, sektorius turi problemų, turi problemų dėl skaidrumo, mes tą matome, ir per tyrimus matėme, ir per įvairius pavyzdžius. Tai žmonėmis kas pasirūpins? Aš manau, kad mes jais visais turime pasirūpinti, bet tas pasirūpinimas, Remigijau, neturi priklausyti nuo to, ar jis partijos kokios nors narys yra, ar ne. Visais turime pasirūpinti, o šiandien mes matome kitą vaizdą, kad jeigu tu esi partijos narys, tavimi bus pasirūpinta, jeigu ne, tai ne. Tai ką mes turime padaryti? Suvaryti visus žmones per prievartą, ar jis gali tiesiog pasirinkti tą būdą, kokiu būdu dalyvauti partinėje veikloje?
Lygiai taip pat galime daug kalbėti apie techniką, kuri yra perteklinė arba neracionaliai išnaudojama. Esminis dalykas, ką mes sutarėme, iš esmės tai tikrai ne šio įstatymo dalykas. Urėdijų filialų kiekis, nėra ginčo, 25–30, taip?
PIRMININKAS. Laikas!
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aptarnavimo plotai, viskas išlieka. Esminis dalykas dėl juridinio asmens statuto yra vadybinis klausimas, bet tai yra esminis klausimas.
Pabaigoje noriu pacituoti vėlgi ne savo mintis, tai yra šiandien daug kur žiniasklaidoje pasakyta, bet, matyt, vienos iš žurnalisčių citata tikrai būtų, manau, vietoje. „Valstybės interesai… Po tokių kovų, žabangų, išdavysčių, pozicijų keitimų sunku patikėti, kad šiame liūne svarbiausi yra valstybės interesai. Bet tai parodys šios savaitės balsavimas. O koks variantas bus galutinis, tikrai prognozuoti yra sunku. Urėdijų reforma greičiausiai taps tuo lakmuso popierėliu, kuris parodys, ar mūsų šalis pagaliau yra pajėgi išlipti iš neskaidrios pelkės, ar čia liksime ir toliau. Kad ir kas būtų, jeigu norime realios ir nepopierinės reformos, būtinas susitelkimas ir pagalvojimas ne apie asmeninius, o valstybės interesus. Kol kas ima viršų politikavimas.“ Aš kviečiu tikrai visus susitelkti, priimti tuos sprendimus, kad būtų aiškumas, arba tokį, arba tokį sprendimą, kad nebūtų neaišku tiek bendruomenei, tiek pačiai Aplinkos ministerijai, Vyriausybei. Susitelkime darbui! Mes tikrai galime sutarti ir padaryti, kad nebūtų tų baimių, kurios šiandien yra pakeltos į tokius na… demonizuotos, tikrai to nėra. Naudojasi kai kas tuo, bando savo interesus apginti ir sakyti, kad nėra intereso. Tikrai taip nėra. Aš nenorėčiau, kad skambėtų tokios frazės, kad aš niekada nepirkau nei rąsto, nei medžio. Reikia pirkti, būtent tas „nepirkau“ yra blogai, reikia pirkti.
PIRMININKAS. Laikas!
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Siūlau tikrai nuo tų visų apsikeitimų įvairiausiais epitetais grįžti prie racionalaus, konkretaus darbo. Tikrai galime sutarti ir pasiekti tą bendrą tikslą, ko mes norime. Matau, kad šitas tikslas yra bendras, tik keliai ir būdai galbūt skiriasi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vėlgi pagal 108 straipsnio 4 dalį be eilės diskusijoje gali kalbėti Seimo Pirmininkas. Kviečiu V. Pranckietį kalbėti diskusijoje.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji kolegos, šiandien yra ne įtikinimų, šiandien jau yra pasitikėjimo diena, pasitikėjimo, kokį mums suteikė mūsų rinkėjai. Buvo daug pasakyta žodžių ir apie vienmandatininkus. Aš taip pat esu vienmandatininkas. Aš drąsiai kalbėjau savo apygardos dviejose urėdijose tą tiesą, kurią aš žinau. Noriu pabrėžtinai pasakyti: nė vienas iš tų, kas remia reformą, nė vienas nevartojo žodžio „vagys “, nevartojo žodžio „blogiečiai“, nevartojo visų tų žodžių, kurie buvo šiandien čia išsakyti. Aš nenorėčiau jų kartoti, nes tai ne mano leksikono išradimas. Pasitikėjimo diena per dešimt bandymų metų. Dešimt metų bandėme, kas nors bandė daryti reformą. Ir vėl sakysiu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turėjo ateiti į valdžią tam, kad atliktų tas reformas, kurios nebuvo atliekamos dešimtmečius. Vaiko teisių apsaugos įstatymas. Kiek metų buvo vilkinamas? Aukštųjų mokyklų reforma. Kiek metų buvo vilkinama? Alkoholio kontrolės įstatymas. Kiek buvo vilkinamas? Visa tai buvo pakeista, visa tai buvo įteisinta per vieną sesiją.
Šiandien mes kalbame apie didelį, labai didelį valstybės turtą. Aš dėkoju E. Gentvilui už įvardytus skaičius. Jie tiesiog tokie, kad mums net sunku įsivaizduoti, ką jie reiškia, bet tai reiškia, kad mes ir kalbame, ar tas turtas yra valstybės, ar tas turtas yra žmonių, kuriuos valstybė pasamdė valdyti šį turtą. Aš manau, kad tas turtas yra valstybės, todėl mes negalime atstovauti vien 4 tūkst. miškininkų, darbuotojų. Kalbėdamas apie miškininkus pasakysiu, kad mes esame šalis, kur miškuose dirba mažiau miškininkų nei kitose šalyse, ir galbūt kalbėti turėtume ne apie mažinimą, o apie didinimą miškininkų tam pačiam plotui hektarų, kaip jie patys dabar buvo įsivardiję: tūkstančiui hektarų – vienas. Mes turime kalbėti apie turto naudojimą kaip apie visos valstybės gėrį. Tada kalbame ne apie 4 tūkst. ar 5 tūkst. žmonių, tada kalbame apie šimtus tūkstančių arba milijonus mūsų gyventojų. Tai yra jų visų turtas, tai yra jų visų valstybė, kuriai šiandien mes atstovaujame, ir šiandien mes siekiame, kaip tą turtą naudoti arba panaudoti efektyviausiai mūsų valstybėje. To ir siekiama reforma.
Dėl vienmandatininkų. Aš paprašysiu tyliai ramiai: nuleiskite akis visi tie, kuriems buvo pasiūlytas poveikis sąžine, poveikis prekyba ar kitoks poveikis. Jeigu sakysite, kad nebuvo, aš nepatikėsiu, nes žinau, kad buvo. (Balsai salėje: „Ooo…“ ) Geras garsas.
PIRMININKĖ. Prašome tylos.
V. PRANCKIETIS. Geras garsas ir aš juo tikiu labai puikiai, nes esu įsitikinęs, kad taip buvo. Tie, kas nekalti – nekalti. Ir tie, kas nepasidavė, taip pat yra šaunuoliai. Pabaigai. (Balsai salėje) Dabar vėl aš kalbu.
PIRMININKĖ. Kolegos, prašome tylos.
V. PRANCKIETIS. Norėčiau, kad kiekvienas sau paskaitytumėte, ką esame pasirašę po priesaika – sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonėms, to ir linkiu. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui. Gerbiamieji kolegos, diskusijoms skirtas laikas baigėsi. Aš dabar kviečiu komiteto pirmininką K. Mažeiką, kad mes galėtume aptarti, pritarti jūsų pateiktiems pasiūlymams.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo narių J. Liesio, G. Vaičekausko, V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymas pakeisti 7 straipsnio 1 dalį. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Kuris iš Seimo narių norėtų pristatyti? Kolega J. Liesys. Prašom pristatyti pasiūlymą.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ten buvo vienas žodis „urėdijos“, kurį reikia pakeisti. Jeigu jos yra įtrauktos į pagrindinį tekstą, o aš matau, kad „urėdijos“ įtrauktos į pagrindinį tekstą, tada balsavimo nereikalaujame.
PIRMININKĖ. Ar komiteto pirmininkas nori ką nors papildomai?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Jeigu yra, kaip minėjo pranešėjas, įtraukta, ar jūs atsiimate tą savo pasiūlymą?
J. LIESYS (LSF). Jos yra įtrauktos, taip?
PIRMININKĖ. Jis pritaria.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tvarka, pritariame.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš noriu patikslinti. Atsiima?
PIRMININKĖ. Kolega neatsiima, jis sutinka su komiteto nuomone. Tačiau pagal procedūrą nuomonę prieš, nuomonę už mes turime išklausyti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai įdomu, kad gerbiamųjų liberalų siūlymas sutampa su socialdemokratų puoselėjamu variantu, to ir nepaneigė gerbiamasis J. Olekas, kuris pasakė, kad pagrindiniai autoriai šito siūlymo, kad būtų išsaugoti atskiri juridiniai asmenys, jie jungiami į tam tikrus holdingus, tai yra socialdemokratų siūlymas. Aišku, kyla klausimas, kodėl prisidengiama liberalais, nes liberalai visada save laikė atskira politine jėga, turinčia atskirą savo nuomonę, bet kažkodėl dabar tapo grynai socialdemokratų tam tikra širma. Bet jeigu kalbėtume iš esmės, vis dėlto tam siūlymui negalima pritarti, nes tokiu būdu norima įtvirtinti dabartinę struktūrą ir dabartinį principą, kad liktų keli juridiniai asmenys, kurie galėtų sudarinėti tam tikrus holdingus ir išsaugoti esamą situaciją. Todėl siūlymas yra balsuoti prieš, nes mes tokiu būdu sudarysime galimybę kaip tik pačiai Vyriausybei apsispręsti dėl valstybinės įmonės įsteigimo ir pačiai nuspręsti, kaip ta valstybinė įmonė turėtų veikti. Mes, kaip Seimas, nereguliuotume. Man atrodo, tai atitinka pirminę gerbiamojo E. Gentvilo dvasią.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, liberalai visiškai logiškai pasiūlė savo pataisą, nes jie už konkurenciją rinkoje, kad nebūtų vienas subjektas, nebūtų monopolistas. Man tai visiškai suprantama liberalų nuostata. Manau, kad tai gerai ir teisinga. Nuo 2004 metų visą laiką pasisakiau prieš monopolistų įsileidimą į sektorių, kuris turi dvi paskirtis, tai yra gamtosaugos paskirtį pirmiausia, o antrą – biznio paskirtį. Jeigu mes padarome monopolistą, mes jo niekada nesuvaldysime. O jeigu už tai dar stovi privatus kapitalas kaip pirkimuose, jie diktuos kainas ir panašiai. Biznį galima daryti miškuose tik juos kertant. Todėl manau, kad viena įmonė, paliekant tik vieną įmonę, bus žala mūsų miškams ir mes nesuvaldysime monopolisto jokiais būdais ir jokiom priemonėm. Tai bus apaugę įvairiausiais interesais ir t. t. Aš manau, gaila, kad mes neturėjome normalios diskusijos, neleido kitiems Seimo nariams kalbėti, bet, man atrodo, čia yra esminis dalykas. O kiek bus tų įmonių, čia kitas klausimas. Gali būti dvi, dešimt, kiek nori, bet monopolistas šitame sektoriuje yra pats blogiausias, kas gali būti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. J. Liesys per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Aš noriu pasakyti, prašome liberalų čia nekaltinti, nei mes tarėmės su socdemais, ypač aš, siūlydamas šitą pataisą, gal čia jūsų išmonė taip kalbėti. Bet vis dėlto, ką pasakė gerbiamasis R. J. Dagys, tai yra gerai, kad nebus monopolisto. Aš visai sutinku, kad ten yra urėdijos, ir neprašau balsuoti. Šiandien buvo galima nepasisakyti ir būtume išvengę šios diskusijos.
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš savo kolegai noriu pasakyti, kad ne vieną kartą šiame ir praeituose seimuose, ir net Aukščiausiojoje Taryboje balsavo įvairių frakcijų žmonės kartu, kai buvo ginami Lietuvos žmonių interesai. Kai buvo ginami atskiro biznio interesai, tai taip būdavo, kad kiekviena frakcija balsuodavo pagal save. Bet kai būdavo žmonių reikalai, tai mes mokėjome susivienyti. Aš manau, kad šiuo atveju taip pat mes atstovaujame Lietuvos žmonių interesams ir todėl skirtingos frakcijos, tikiu, kad vieningai pritarsime pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. P. Urbšys. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji, iš tikrųjų yra taip, kad lyg mes dabar bandome suskirstyti – vieni atstovauja žmonių interesams, kiti neatstovauja. Bet, šiaip ar taip, yra faktas, kad jūs rengėte šiuos siūlymus kaip socialdemokratai. Liberalai yra būtent tie, kurie jūsų siūlymus teikia. Jūs kažkodėl slepiatės už liberalų pečių. Kyla klausimas, kodėl taip darote?
Antras dalykas, kodėl liberalai keičia savo poziciją? Kiek biokuro gamintojai galėjo paveikti tos pozicijos pasikeitimą?
PIRMININKĖ. Kolegos, aš nesuteiksiu diskusijoms, nes pavardės nebuvo paminėtos. Prašome apsispręsti ir balsuoti. (Balsai, triukšmas salėje) Už Seimo narių J. Liesio, G. Vaičekausko ir V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymą. (Balsai salėje) Gerai, kolegos, aš suprantu, mes pasitarėme su Sekretoriatu, mes eisime prie kitų pasiūlymų. Dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, viskas gerai, ką jūs kalbate, bet jeigu komitetas pritaria, autorius to nereikalauja, vadinasi, yra pritarta. Statute… (Balsai salėje) Teisingai, po išvados, taip. Bet dabar balsuoti už jo pasiūlymą taigi nereikia.
PIRMININKĖ. Čia yra prieš išvadą. Kolegos, labai tvarkingai, yra pasiūlymas ir dėl jo apsisprendžiame ir balsuojame. (Balsas salėje: „Aš neprašau balsuoti.“) (Triukšmas salėje) Yra komiteto nuomonė, pritaria iš dalies. Seimo narys pateikė pasiūlymą. Seimas gali apsispręsti ir priimti sprendimą. Aš suprantu skirtingas jūsų nuomones, kurias jūs ir išreikškite balsuodami.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos, jeigu galima?
PIRMININKĖ. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Kadangi teko dalyvauti komiteto posėdyje, tai man ne iki galo aiški formuluotė pritarti iš dalies todėl, kad komitetas, kai pritarė mano ir S. Gentvilo pataisai, pasiūlymui, tai šitas pasiūlymas visa savo apimtimi į jį telpa, todėl komitetas turėjo suformuluoti, kad pritarta šiam pasiūlymui, ir jo lygiai taip pat nesvarstyti, todėl kad visa esmė ir visi žodžiai telpa į mūsų pasiūlymą. Jis yra analogiškas. Todėl čia negalima nei balsuoti, nei svarstyti, jis turėjo būti integruotas kaip pritartas.
PIRMININKĖ. Gerai, kadangi šitas yra integruotas, toliau nesuteiksiu žodžio jūsų tolesnėms diskusijoms, toliau aptarsime kitų Seimo narių pasiūlymus, tai atitiks mūsų Statutą ir mes tikrai nedarysime jokio pažeidimo. Dėl 7 straipsnio 1 dalies buvo gauti Seimo narių K. Mažeikos ir V. Vingrienės pasiūlymai. Kolegė V. Vingrienė teikia pasiūlymą. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šio pasiūlymo tikslas yra atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, kad įstatyme būtinai turi būti įvardyti esminiai prekybos mediena sistemos elementai ir sąlygos, nes, remiantis Konstitucinio Teismo sprendimais, svarbiausi valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatymu. Taigi siūlome įrašyti, kad urėdijos vykdo tiek didmeninę, tiek mažmeninę prekybą. Didmeninė prekyba elektroninėje medienos pardavimo sistemoje (…) organizuojant aukcionus, o mažmeninei prekybai numatyta iki 7 % metinės pagrindinės miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Šiuo pasiūlymu Vyriausybei būtų suteikta teisė spręsti dėl valstybės įmonių miškų urėdijų skaičiaus, taip pat sudaryta galimybė įgyvendinti vienos valstybinės įmonės modelį su filialais – miškų urėdijomis, taip pat Prekybos mediena taisyklių tvirtinimas perkeliamas iš Aplinkos ministerijos į Vyriausybės lygmenį. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro mes labai daug kalbame apie skaidrumą. Kaip tik šiame siūlyme ir yra įdėti skaidrumo saugikliai – ne Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka didmeninėje ar mažmeninėje prekyboje, bet būtent suteikiami įgaliojimai tik Vyriausybei.
Antra vertus, yra aiškiai atskirta didmeninė prekyba, kuri šiuo atveju bus organizuojama per elektroninę medienos pardavimo sistemą, ir palikta galimybė mažmeninei prekybai, kur užtikrinami smulkaus ir vidutinio verslo interesai vietoje turėti galimybę gauti medienos ir užsitikrinti ją. Ir, svarbiausia, prioritetas mažmeninėje prekyboje yra daromas malkoms, kad gyventojai galėtų apsirūpinti. Todėl tie, kurie kalba apie tai, kad šios pataisos sudarys galimybę vienam stambiam perdirbėjui užgrobti šią rinką, – yra netiesa. Todėl siūlau vis dėlto pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai nesu kategoriškai prieš, bet, man atrodo, pataisa nėra iki galo išdiskutuota. Ką reiškia iki 7 % mažmeninė prekyba? Tai nulis taip pat yra iki 7 %. Jeigu parašytumėte, pavyzdžiui, nuo 2 iki 7 %, ar ką nors tokio, būtų aišku, kad tam tikra dalis, ne nulis. Dabar, kur parašote, kad išbraukiate, kad Aplinkos ministerija negali nustatyti taisyklių. Ir dabar, jei Vyriausybė nenori, ji neįgalios Aplinkos ministerijos, čia joks ne stebuklas. Tos mažmeninės prekybos principai, kaip, už kokią kainą, kokia tvarka bus pardavinėjama, neaiškūs. Man atrodo, kad dabar yra elektroninė prekyba, niekas nesakė, kad ten yra kokių nors problemų, kokių nors neskaidrumų, viskas sklandžiai vyksta, tai aš nematau reikalo čia ką nors keisti ir sukelti nereikalingos painiavos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašome, kolegos, apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo narių K. Mažeikos ir V. Vingrienės pateikto pasiūlymo pakeisti 7 straipsnio 1 dalį.
Balsavo 116 Seimo narių: už Seimo narių pasiūlymą pasisakė 83, prieš – 9, susilaikė 24. Seimo narių registruotam pasiūlymui dėl 7 straipsnio 1 dalies pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, pritarus 7 straipsnio 1 daliai, būtina pakeisti ir kitus, susijusius straipsnius. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad pagal eiliškumą mes tiesiog toliau pagal registruotus pasiūlymus? Bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip.“) Dėkojame.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, mes svarstome tik vieną straipsnį. Dabar pataisos atsiranda dėl straipsnio, kurio nėra įstatyme. Tai turėtų būti užregistruotas įstatymo projektas. Nedarykime precedento, nes eisime vėl į Etikos ir procedūrų komisiją.
PIRMININKĖ. Mes tikrai neisime į Etikos ir procedūrų komisiją ir, gerbiamieji kolegos, jau ne pirmą kartą yra buvę, kad Seimas gali pateikti papildomus įstatymo straipsnius, kurie gali būti svarstomi ir priimami tokia tvarka, kokios yra ir pataisos, papildomai, kadangi tai yra susiję, ir kad įstatymas galėtų veikti visa apimtimi, tai tą mes privalome padaryti. Tiek priimdami Švietimo įstatymą, tiek kitus mes būtent tuo principu ir vadovavomės. Tai yra 152 straipsnio 9 dalis. (Balsai salėje) Suprantu jūsų skirtumus ir jūsų skirtingas pozicijas. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, kaip susieti, kad kitame straipsnyje siūloma tiesiog išbraukti Generalinę miškų urėdiją vien dėl to, kad čia įvedėme mažmeninę ir didmeninę prekybą. Kuo dėtas šis išbraukimas? Yra kitų Statuto straipsnių. Jeigu Seime priimamos esmingai keičiančios projektą nuostatos, tai reikia grįžti į pagrindinį komitetą, ten viską susiderinti ir atkeliauti į Seimo posėdį, o ne ekspromtu balsuoti, tuo labiau įrašyti straipsnius, kurių projekte nebuvo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kaip tik Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš galvoju, kad posėdžio pirmininkė pasielgė teisingai sakydama, kad ar mes pritariame daugeliui kitų straipsnių, kurie susiję su tuo, ką mes ką tik nubalsavome, ir buvo priimta. Dabar Seimas turi teisę balsuoti ir pasakyti savo nuomonę, ar mes svarstome tuos kitus straipsnius, ar jų nesvarstome. Ir čia Etikos ir procedūrų komisija neturės ką veikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke. Mieli kolegos, prašom balsuoti, kas už tai, kad mes dirbtume pagal visus pateiktus pasiūlymus, kuriuos Seimo nariai pasiūlė, ir jūsų valioje bus apsispręsti, kaip mes toliau dirbame. Kas už tai, kad toliau svarstytume Seimo narių pateiktus pasiūlymus, siūlant papildyti kitais įstatymo straipsniais ir dėl jų priimti sprendimus?
Balsavo 115 Seimo narių: už 80 pasisakė, kad mes dirbame toliau ir einame pastraipsniui pagal pateiktus pasiūlymus, 11 – prieš, susilaikė 24.
Dėl vedimo tvarkos – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš iš tikrųjų noriu kreiptis į jus, nes visuomet svarstome dėl to įstatymo, dėl kurio yra pateikti pasiūlymai. Jeigu jūs sakote visus pateiktus, tai aš esu pateikęs dėl 7 straipsnio. Tai tada prašome įtraukti į posėdį ir mano pasiūlymą ir svarstyti, nes mano pasiūlymai taip pat yra dėl 7 straipsnio. (Balsai salėje) Tai jei ne dėl to straipsnio, tai…
PIRMININKĖ. Jūs turėjote registruoti įstatymo pasiūlymus dėl Nr. XIIP-…
J. OLEKAS (LSDPF). Lygiai taip pat, kolegos, man prašom paaiškinti, kuo dabar 7 straipsnio sprendimas susijęs su Generalinės urėdijos išbraukimu? Visai nieko bendro neturi su to straipsnio sprendimu.
PIRMININKĖ. Tuoj komiteto pirmininkas atsakys į jums rūpimą klausimą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, noriu suteikti aiškumo, nes galbūt buvo suklaidinti tuo, kad kalbame tik apie pardavimus, apie normas, procentus ir t. t. Išties pačioje pradžioje pataisos, jeigu paskaitytumėte, kalbama apie urėdiją, urėdijas, kas ir nustato, ar tai bus viena urėdija, ar daugiau urėdijų. Šioje vietoje ir yra susiję – tai ar Generalinė urėdija bus, ar nebus. Jeigu kalbame apie tas kitas susijusias pataisas, tai mes ir kalbame, jeigu bus viena, tai atriškime rankas Vyriausybei, ministerijai, tegul dirba tuo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. E. Gentvilui vis tiek dar nėra aišku dėl paaiškinimo. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Man tikrai nėra aišku. Kai aš norėjau savo 7 straipsnio projektą pateikęs taisyti ir kitus straipsnius, man buvo pasakyta teisininkų: negalima keisti mano projektu kitų straipsnių, nes projekto pavadinimas skamba „Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimas“. Dabar gi jūs nutarėte integruoti ir kitų straipsnių pakeitimus. Projekto autorius esu aš. Ar jūs suprantate, kad aš galiu atsiimti šitą projektą?
PIRMININKĖ. Jūs jau negalite atsiimti savo projekto.
E. GENTVILAS (LSF). Ar jūs suprantate, kad Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos vardu aš galiu paprašyti kreipimosi į Etikos ir procedūrų komisiją ir sustabdyti šitą procesą? Aš nenoriu šantažuoti, bet tai, ką jūs darote, mano manymu, tikrai neatitinka Seimo statuto. Aš sprendimo jokio nesu priėmęs ir jokio prašymo neteikiau. Gerbiama posėdžio pirmininke, aš prašau, svarstant įstatymo 7 straipsnio pakeitimą, nesvarstyti 2, 4, 8 ir bet kurio kito straipsnio pataisų ir pasiūlymų. Mano projektas, kurį po manęs pasirašė G. Landsbergis ir K. Glaveckas, numato tik 7 straipsnio pakeitimą. Ką jūs darote? Sąmoningai darote tam, kad aš atsiimčiau arba sustabdyčiau procesą?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs jau du kartus pakartojote grasinimą atsiimti. Jūs jo negalite atsiimti, nes tai yra jau Seimo svarstymo stadija. Jūs tokios teisės neturite ir gąsdinti nereiktų.
Dar kartą skaitau 152 straipsnio 9 dalį: „Pateikti papildomi įstatymo projekto straipsniai yra svarstomi ir priimami tokia tvarka, kaip ir visos kitos pataisos ar papildymai dėl įstatymo projekto.“
Jūsų valia juos priimti ar nepriimti. Seimo praktikoje ne vieną kartą jau yra buvę (mes ką tik priiminėjome Švietimo įstatymą ir kitus), kai mes papildėme papildomais straipsniais pateiktą įstatymo projektą. Aš manau, kad diskusijos dabar dėl emocijų, o ne dėl vedimo tvarkos.
L. BALSYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKĖ. Seimas apsisprendė…
L. BALSYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamoji pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Jūs čia teisingai cituojate Statutą, bet kartu demonstruojate apgailėtiną, apgailėtiną bandymą manipuliuoti Statutu ir procedūromis. Jūs teisingai cituojate, kad pataisas reikia svarstyti, bet šiuo konkrečiu atveju šitos pataisos ir kiekviena, ką tik dėl ponios V. Vingrienės balsavome, kardinaliai prieštarauja Seimo komiteto, pagrindinio komiteto, išvadai. Tai reiškia, kad balsuokime dėl visos komiteto išvados, jeigu norite, ją atmeskite. Šitas įstatymo projektas svarstymo stadijoje bus atmestas ir toliau procedūros numato. Jūs bandote prakišti Vyriausybės variantą per užpakalines duris, po gabalėlį lopydami šitą variantą. Šitaip daryti yra negražu ir neetiška. Jūs tai darote, nes puikiai žinote, kad kai bus kitas (…) pagrindinio komiteto nuomonė atmesti. Vadinasi, jeigu jūs atmesite pagrindinio komiteto nuomonę, reikės skirti kitą komitetą. To jūs labai bijote, nes jūs norite viską pabaigti šiandien. Fui.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Linai, jūs puikiai žinote ir patirtį, kiek daug pasiūlymų buvo atmesta, kiek daug pritarta, ir nereikia čia mums labai emocingai kalbėti. Suprantu jūsų asmeninį nusiteikimą balsuoti kitaip, bet tai neturėtų reikšti… dėl mūsų bendro darbo ir nusiteikimo dirbti nuosekliai. (Balsai salėje)
E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl mūsų bendro darbo aš siūlau nedaryti procedūrinių pažeidimų. Noriu pabrėžti, kad Aplinkos apsaugos komitetas nėra svarstęs tų pataisų, kurias dabar bandote pradėti svarstyti Seime. Komitetas nesvarstė kito projekto, o tik priėmė išvadą siūlyti Seimui atmesti. Tai, ką jūs dabar norite integruoti į vadinamąjį mano projektą, nėra apsvarstyta komitete. Prašau nepažeisti Statuto. (Balsai salėje)
Ir dar vienas dalykas. Pasižiūrėkite Statuto 154 straipsnio 1 dalį. Aš jos nepamirštu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, remiuosi tuo, kas parašyta konsoliduotame (aš nesu nei išvadų rengėja, nei iniciatorė) įstatymo projekte. Visur ten yra parašyta komiteto nuomonė. Todėl jūs klaidinate Seimą. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau dirbti kaip nors pradėti. Man atrodo, visi mes čia viską suprantame, galime čia ilgai ginčytis, tokie ar ne tokie straipsniai, yra visko buvę. Kartais labai griežtai žiūrime, kad už straipsnio ribų nebūtų išeita, kitą kartą žiūrime laisviau. Tiesą sakant, Statute nėra jokio straipsnio, kuris aiškiai pasakytų, kaip reikia preciziškai tiksliai elgtis. Seimo pirmininkė, t. y. posėdžio pirmininkė panaudojo vieną Seimo statuto straipsnį, tokį stebuklingą, bet neįvardijo jo. Tai yra 261 straipsnis, kuris sako: „Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute (man atrodo, mes čia su tuo ir susiduriame), siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas. Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų.“ Toks sprendimas buvo priimtas, kad mes toliau svarstome visas pataisas, kokios yra įregistruotos, ir aš siūlau baigti šitą diskusiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išties aš grįžtu prie to, kad Seimas balsuodamas apsisprendė. Tai nėra mano valia, tai yra Seimo valia. Apsisprendė balsuodamas – 80 buvo už, kad toliau dirbtume pagal pateiktus pasiūlymus. Jūsų valia juos atmesti. (Balsai salėje) Daugiau nebesuteikiu žodžio.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi aš buvau pateikęs…
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš dalyvavau komitete su savo pasiūlymais dėl kito įstatymo projekto, jie buvo dėl kitų straipsnių, aš negalėjau jų pateikti svarstyti, nes tas projektas buvo atmestas. Bet šitie pasiūlymai, kurie sutampa su tais pačiais straipsniais, komitete irgi nebuvo svarstyti. Ne tai, kad atmesta iš esmės, o todėl, kad ne dėl tų straipsnių buvo pateikta. O išvadoje parašyta kitaip, nebuvo svarstoma iš esmės, buvo svarstoma todėl, kad ne dėl to straipsnio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolega komiteto pirmininkas patikslina, kad jūs siūlėte dėl visai kito įstatymo projekto, o būtent dėl Vyriausybės.
Mes apsisprendėme, kad dirbame toliau.
Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės pateiktas pasiūlymas pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį. Jūs turite pagrindinį įstatymo projektą ir… (Balsai salėje) V. Vingrienė pateikia pasiūlymą. Jau suteikiau žodį kolegei.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia siūloma pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį, nes iš Miškų įstatymo siūloma išbraukti biudžetinę įstaigą Generalinę miškų urėdiją, kurios egzistavimas vienos įmonės modelio atveju būtų visiškai netikslingas. Todėl siūlome pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Komitetas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už pasiūlymą – P. Urbšys.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Šeši buvo už nepritarimą…
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro kiek daug diskusijų dabar sukelia Generalinės miškų urėdijos statusas. Man susidaro įspūdis, kad tai ginama kaip citadelė, kaip centrinė tvirtovės dalis, kurios netekus iš tikrųjų sistema pradeda griūti. Man atrodo, čia aiškus mūsų pasirinkimas. Kurie nori tą sistemą keisti, kad ji taptų efektyvesnė, skaidresnė ir ten dirbantys žmonės galėtų normaliai uždirbti, man atrodo, mes tą pertvarką turime padaryti. Generalinės urėdijos funkcijos suabsoliutinimas tai pertvarkai trukdys, todėl neatsitiktinai norima išsaugoti šitą darinį ir ginti iki paskutinio kraujo lašo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų dar kartą keliu klausimą dėl komiteto darbo. Komiteto posėdyje dalyvavę žmonės man sako, kad šitos pataisos nebuvo svarstytos, nes nepateiktos dėl to straipsnio. Dar kartą komiteto pirmininkas, labai atsiprašau, mus turbūt klaidina. Tada reikia, kad Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškintų, ar komitete tos pataisos buvo svarstytos. Aš tiesiog prašau, kad Etikos ir procedūrų komisija susirinktų ir apsvarstytų, ar buvo jos svarstomos, ar nebuvo, nes mes čia dabar darome vėl precedentą, ant kurio ne kartą yra (…). Mes buvome susidūrę su komiteto pirmininko netiesos sakymu jau anksčiau, ir šita informacija, kuri pateikta, yra analogiška. Todėl aš nepritariu pataisoms, kurios nėra svarstytos komitete, o pateikiamos tokiu apgaulės būdu.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, ačiū už kritiką, bet…
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas. Prašau, žodis jums.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Yra du aspektai. Vienas yra, kaip jūs sakote, sakymas, o kitas yra darymas. Jūs savo atžvilgiu, manau, irgi turite prisiimti nemažai atsakomybės, čia jau buvo paminėta už ką. Galiu pasakyti, kad komitetas balsavo ir 6 komiteto nariai nepritarė, o 4 pritarė, kad būtų pateikiami šitie pasiūlymai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, nuomonės išsakytos. Replikuoti… (Balsai salėje) Balsuojame, baikime procedūras dėl pateikto pasiūlymo. Balsuojame dėl Seimo narių K. Mažeikos ir V. Vingrienės pateikto pasiūlymo pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 80, prieš – 9, susilaikė 18. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas, kurį užregistravo Seimo nariai V. Vingrienė ir K. Mažeika, – pakeisti 2 straipsnio 5 dalį. (Balsai salėje) P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKĖ. Kol dar nepristatė kolegė…
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Iš tiesų manyčiau, kad Seimas dirbtų daug efektyviau, greičiau ir konstruktyviau, jeigu mes eitume priešingu keliu, negu dabar bandoma padaryti, kaip anksčiau, dėl kitų įstatymų projektų, jeigu mes būtume svarstę Seime mano ir S. Gentvilo pasiūlymą. Kodėl mes jo nesvarstėme? Jeigu Seimas dėl jo apsispręstų čia ir dabar, iš karto būtų aišku, ką daryti su kitomis pataisomis. Dabar jis nesvarstomas, o po truputį lukštenamos visos kitos pataisos, kurios jam prieštarauja. Man nesuprantama logika, nes dabar dėl dokumento mūsų pasiūlymas nepateiktas, o jis jau integruotas į projektą. Jeigu mes apsispręstume pirmiausia dėl jo, tada Seimui nereikėtų vargti su visomis kitomis pataisomis, nes lygiai ta pačia logika mes vadovaujamės komitete. Kadangi pritarė mano ir S. Gentvilo pataisai, mes kitų pasiūlymų nesvarstėme ir atmetėme. Čia lygiai taip pat aš siūlyčiau ir dirbti Seime.
PIRMININKĖ. Kolegos, dabar mes svarstome šį įstatymo projektą ir niekur nesimėtydami… Jau suteikiau žodį kolegei dėl 2 straipsnio 5 dalies pakeitimo – kompleksinės miškų ūkio veiklos. Prašom pateikti. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Šiuo pasiūlymu siūloma įvesti gamtotvarkos priemonių miškuose sąvoką ir gamtotvarkos priemones miškuose priskirti kompleksinei miškų ūkio veiklai, kas sudarytų prielaidas, vykdant miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, skirti didesnį nei iki šiol dėmesį gamtosaugai ir gamtotvarkai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. P. Urbšys – už pasiūlymą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Akivaizdu, kai kalbama viena, o daroma kita, nes komiteto nariai, vienaip ar kitaip susipažinę su projektu, kuris buvo teikiamas, ir su siūlymais, nepritarė. Nepritarimo šiam straipsniui esmė susijusi ne su kuo nors kitu, bet su miško apsauga. Kai buvo kalbėta apie tai, kad mums svarbiausia yra tausojančiai puoselėti mūsų turtą, tai man pasakykite, kokia logika remiantis nebuvo pritarta šitam siūlymui, kad įrašytume į kompleksinę miškų ūkio veiklos sąvoką gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą? Jeigu mes iš tikrųjų pirmiausia rūpinamės mišku, į šią sąvoką būtinai turime įrašyti tai, kas būtent apsaugo tuos miškus. Todėl siūlau balsuoti už šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi man teko dalyvauti posėdyje, noriu užtikrinti viena, ką sakė R. J. Dagys. Komitetas balsavo, kad nesvarstytume tų pataisų, nes jos yra nuoroda į kitus straipsnius. Vienas balsavimas buvo, dėl visų tų pataisų nebuvo balsuota. Turbūt teks Etikos ir procedūrų komisijai spręsti, ar čia mes teisėtai dirbame, ar ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom apsispręsti ir balsuoti. (Balsai salėje)
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 86, prieš – 8, susilaikė 15. Pasiūlymui pritarta.
Kitas Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės pasiūlymas pakeisti 2 straipsnio 30 dalį. Prašom, kolege, pateikti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šio pasiūlymo tikslas – patobulinti valstybinių miškų pareigūnų apibrėžimą, valstybinių miškų pareigūnu įvardijant valstybinio miško apsaugos darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios įstaigos valstybės tarnautojus, turinčius įstatymo nustatytus įgaliojimus. Patvirtinus šį pasiūlymą, valstybinių miškų pareigūno samprata iš esmės nekistų, tik būtų suderinta su siūlomu instituciniu miškų ūkio valdymo modeliu.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš. Tuoj įjungsime. P. Urbšys – nuomonė už.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro norima vis dėlto įvesti vienodus reikalavimus valstybinių miškų pareigūnams, nes iki šiol galiojo dvejopi standartai. Vienas standartas buvo nustatytas būtent Generalinei urėdijai – ten galėjo būti tiktai asmenys, prilyginti valstybės tarnybai, valstybės tarnautojui, o urėdijoms jau buvo taikomas kitas kriterijus, kad galėjo atsirasti žmonės pagal darbo sutartį. Tai savotiškai ir atskleidžia: buvo kaip generalinis dvaras, generalinio dvaro pareigūnui – vienas statusas, o jau žemesnio dvaro pareigūnui yra kitokie reikalavimai. Jeigu mes kalbame ne apie dvarus, o apie valstybinę įmonę, tai būtent valstybinių miškų pareigūnams turi būti vienodi reikalavimai. Jie turi būti valstybės tarnautojai ir jų priėmimo tvarka būtų irgi ta pati.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, mes visiškai neseniai turėjome Ministro Pirmininko teikimą, kaip reikia atskirti valstybės tarnybos funkcijas nuo kitų funkcijų. Jeigu žmogus nedaro valstybės tarnybos darbo, jis nėra valstybės tarnautojas. Dabar mes keliame reikalavimus tiems žmonėms, kurie neatlieka valstybinės politikos. Tai absoliučiai priešinga kryptis, negu mes ne kartą esame diskutavę, kur link reikėtų kreipti valstybės tarnybą. Todėl manau, kad negalima pritarti tokiam siūlymui. Bet dar kartą kartoju, kad šitos pataisos nėra svarstytos, ir labai noriu, kad Etikos ir procedūrų komisija pasisakytų dėl šito klausimo, ką mes čia dabar darome. Pirmininkė turbūt girdi ar ten kažkuo užsiėmusi?
PIRMININKĖ. Manau, taip ir įvyks. O dabar prašom apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės pasiūlymo pakeisti 2 straipsnio 30 dalį.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 88, prieš – 8, susilaikė 14. Pasiūlymui pritarta.
Kitas Seimo narių V. Vingrienės ir K. Mažeikos pasiūlymas papildyti Miškų įstatymo 2 straipsnį nauja 32 dalimi. Prašau, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šiuo pasiūlymu papildoma nauju gamtotvarkos priemonių miškuose terminu, apibrėžiant jį kaip pagal vidinės miškotvarkos projektu suprojektuotas specialias gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos priemones, skirtas palankiai saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei, jų ilgalaikiam išlaikymui užtikrinti. Taip būtų kartu įvardytos ir gamtotvarkos priemonės miškuose, priskiriant jas kompleksinei miškų ūkio veiklai, kas sudarytų prielaidas, vykdant miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, skirti didesnį nei iki šiol dėmesį gamtosaugai ir gamtotvarkai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kadangi mes jau pritarėme, kad į kompleksinę miškų ūkio veiklos sąvoką įeitų gamtotvarkos priemonių miškų įgyvendinimo sąvoka, tai būtent šitame siūlyme aiškiau apibrėžiama, kas yra gamtotvarkos priemonių miškuose sąvoka, ir jinai orientuota ne į ką kita, bet į miškų apsaugą, tai siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš turiniui visiškai nesipriešinu, kas čia parašyta. Bet čia tikrai nėra straipsnis, nėra siūlymas, kuris būtų dėl suderinimo. Tai čia niekaip negalima pateisinti, kad mes svarstome štai tokius pasiūlymus, kurie gal savo turiniu ir yra geri, bet jie iš tikrųjų nebuvo apsvarstyti komitete, jie buvo visi atmesti kaip netinkami pagal Statutą. Tai, sakykime, gal komitetas čia būtų ką nors redagavęs, gal būtų ką nors tikslinęs, jeigu būtų svarstoma, bet bet kuriuo atveju aš manau, kad komitetas negalėjo visiškai naujų nuostatų, kurios nėra būtinos suderinamumo aspektu, čia svarstyti ir dabar pildyti E. Gentvilo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę, apsisprendžiame ir balsuojame, nes nuomonės išsakytos, ir po to dėl vedimo tvarkos.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 84, prieš – 7, susilaikė 15. Pasiūlymui pritarta.
A. Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia vis tebesitęsia ta diskusija, ar galime svarstyti ar ne tas pataisas, kurios čia yra pateiktos, ar ten svarstė komitetas, ar nesvarstė. Yra formalios komiteto išvados, kad dėl kažkokių priežasčių jie nepritarė štai šitom pataisom. Kaip jie pasirinko tas priežastis, čia tikrai ne mūsų reikalas spręsti. Aš tik noriu dar kartą perskaityti jums vieną Statuto straipsnį, 152 straipsnio 9 dalis (cituoju): „Pateikti papildomi įstatymo projekto straipsniai svarstomi ir priimami tokia pat tvarka kaip visos kitos pataisos ar papildymai dėl įstatymo projekto.“ (Balsai salėje) 152 straipsnis kalba apie pataisų dėl įstatymo projekto pateikimą ir priėmimą svarstymo Seimo posėdyje metu. Mes dabar tą ir darome. Formaliai 152 straipsnio 9 dalis mums leidžia daryti tai, ką mes dabar ir darome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Liesys dėl vedimo tvarkos.
J. LIESYS (LSF). Man labai gaila, pirmininke, čia stovinčio komisijos pirmininko, kodėl jūs ignoruojate pirmininką ir komiteto nuomonę, jie pasiūlo atmesti, jūs rengiatės balsuoti. Tai irgi turi būti dvi nuomonės visą laiką? Manau, kad Etikos ir procedūrų komisija vasarą turiningai praleis.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę, tačiau komitetas gali nepritarti, Seimas apsisprendžia.
R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš reaguosiu. Noriu Seimo nariams vis dėlto pasakyti, kad iš tikrųjų piktnaudžiaujate tiek viena, tiek kita pusė spręsdama dėl Miškų įstatymo, ir piktnaudžiaujate būtent Etikos ir procedūrų komisija. Mes su šituo įstatymu susijusius keturis skundus išnagrinėjome ir tai iš tikrųjų nėra politinių įsitikinimų, aiškinimosi platforma. Aš noriu tą pabrėžti. Tai prašome čia negąsdinti Etikos ir procedūrų komisijos, darbo nebijo ir viską paaiškinsime. Bet iš tikrųjų mes įvertinsime ir tai, kad yra piktnaudžiavimo atvejų.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamoji komisijos pirmininke. Kitas Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės pasiūlymas papildyti Miškų įstatymo 2 straipsnį naująja 33 dalimi. Kolegė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Šiuo pasiūlymu taip pat siūloma įvesti naują sąvoką „miško kirtimo liekanos“, kuri iš esmės pakeistų dabar vartojamą sąvoką „miško kirtimo atliekos“ ir leistų išvengti teisinio reguliavimo dviprasmiškumo sąsajos su Atliekų įstatymu. Miško kirtimo liekanos įvardinamos kaip kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos smulkių medžių, kurių įvardintas skersmuo, na ir taip pat jų rūšys.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonė už pasiūlymą – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro yra tai, kad miško kirtimo liekanos tai yra turtas, jis yra parduodamas, iš jo daroma kita žaliava, tai yra biokuro žaliava. Keista, kad dabar įstatyme buvo įtvirtinta kaip atliekos. Tai kai yra kaip atliekos, tai taip ir elgiamasi kaip su atliekomis. Būtent dabar yra norima apibrėžti, kad tai yra ne atliekos, tai yra miško kirtimo liekanos, ir tą sąvoką aiškiai apibrėžti, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad pasiūlymas gal yra geras, bet komitetas, kaip čia beskelbtų komiteto pirmininkas, jo neapsvarstė iš tikrųjų. Sakykime, čia parašyta, kad medžių tos šakos aukštyje iki 6 centimetrų ir mažesniame, gal komitetas būtų svarstęs ir parašęs, kad turi būti 7 centimetrai, mes nežinome. Čia yra labai specifiniai klausimai, ir aš abejoju, ar įstatymų lygiu reikia tokius dalykus reglamentuoti. Galbūt reiktų pasakyti, kad tie visi parametrai yra surašomi įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, bet tai, kaip ant greitųjų svarstome, nežinome nei specialistų nuomonės, nei Vyriausybės išvados, aš manau, su tokia rimta reforma taip elgtis negalima.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Seimo nariai apsisprendžia ir balsuoja dėl Seimo narių pasiūlymo papildyti Miškų įstatymo 2 straipsnį naująja 33 dalimi.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 77, prieš – 7, susilaikė 19. Pasiūlymui pritarta.
Seimo nariai K. Mažeika ir V. Vingrienė siūlė pakeisti 4 straipsnio 6 dalį. Kolege Vingriene, prašome pristatyti pasiūlymą. (Balsai salėje)
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tai techninio pobūdžio pakeitimas derinant tarpusavyje Miškų įstatymo skirtingų straipsnių nuostatas ir įvardijama, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo ne urėdijos, o urėdija (urėdijos). Tai tokia techninio pobūdžio pastaba. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, iš tikrųjų aš norėjau, kad dar kartą nuskambėtų pasiūlymas, ir akcentuoti, kad mes jau balsuodami už 7.1 ar tikrai teisingai supratome pasiūlymo autorę? Jau balsuodami už 7 straipsnio 1 dalį, jau apsisprendėme. Dėkoju, balsuoti nebereikia.
Kitas pasiūlymas – pakeisti 4 straipsnio 7 dalį, ten yra dar truputį daugiau, negu kad mes buvome apsisprendę. Gerbiamoji Vingriene!
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). (Techninės problemos truputėlį.) Taip pat techninio pobūdžio pakeitimas derinant tarpusavyje Miškų įstatymo skirtingų straipsnių nuostatas, ir čia įvardijama, kad Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti vietoj miškų urėdijoms, taip pat miškų urėdijai (urėdijoms). Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai būtų parduodami aukcionuose su pasiūlymu, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Čia siūloma papildyti, kas yra valstybiniams miškams priklausantys miškai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Norėčiau atkreipti gerbiamų Seimo narių dėmesį į tą siūlymą, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tai apima būtent tuos atvejus, kurie numatyti Žemės reformos įstatyme, kai šalia žemės ūkio paskirties sklypų ribojasi valstybiniai miškai iki vieno hektaro. Būtent pagal Žemės reformos įstatymą dabar leidžiama ne aukciono būdu būtent žemės ūkio paskirties žemės savininkams įsigyti šalia tuos miškų plotus iki vieno hektaro. Būtent tai čia ir numatoma, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Todėl siūlau šitam siūlymui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų nuostata yra diskutuotina, bet panašios mano pataisos buvo registruotos dėl kito įstatymo projekto, panašios. Dabar, gerbiamieji žalieji, perkėlėte savo nuostatas į įstatymą ir net komitete nebuvo aptarta, kokias formuluotes mes pasirenkame. Maža to, čia spekuliacijos girdimos apie įvairias galimybes papildyti įstatymą naujais įstatymo punktais. Tai įmanoma padaryti tik jeigu pagrindinis komitetas tą teikia. Pagrindinis komitetas neteikia mums to balsuoti. Mes dabar ekspromtu pradedame pildyti mažiuką įstatymą ir jį darome didelį. Negalima taip svarstyti reformos, nes kiekvienas žodis čia yra svarbus, o komitete mes negalėjome net išsakyti nuomonės ir panašiai. Jeigu mes tokiu būdu einame, mes diskredituojame patys save, ką mes darome. Todėl aš negaliu pritarti būtent tokiai formuluotei, nes mano panašios pataisos net nebuvo svarstomos, o dauguma naudojasi savo privilegijomis, kad gali tokiu būdu apsvarstyti savo pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, bet Statute nėra to numatyta, ką jūs prieš tai keliais sakiniais pasakėte. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl Seimo narių K. Mažeikos ir V. Vingrienės pasiūlymo, nes dėl pirmo pasiūlymo „urėdija“, „urėdijos“ mes jau balsavome balsuodami už Seimo narių K. Mažeikos ir V. Vingrienės 7.1 pasiūlymą. O dabar balsuojame dėl kito jų pasiūlymo, dėl 4 straipsnio 7 dalies.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 82, prieš – 5, susilaikė 17. Pasiūlymui pritarta.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, po balsavimo. Žiūrėkite, ar mes tikrai teisingai darome? Aš čia neteigiu, klausiu. Mano mažas projektėlis ir dėl jo buvo keli pasiūlymai, kurie apsvarstyti komitete. Vienas iš pasiūlymų – P. Saudargo ir S. Gentvilo, tuo labiau kad tai esminis, struktūrą remiantis pasiūlymas, dėl jo turėjo būti balsuojama pirmiausia. Dabar dėl jo dar nėra balsuojama, o jau balsuojama dėl pasiūlymų dėl kitų straipsnių, kurie, mano žiniomis, nėra apsvarstyti komitete. Štai S. Gentvilo ir P. Saudargo pasiūlymas, kaip struktūrą nulemiantis ir priklausantis konkrečiai šitam projektui, kuris darbotvarkėje įrašytas, turėtų būti balsuojamas pirmiausia. Pirmiau negu…
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas paaiškins, nes būtent pagal P. Saudargo ir S. Gentvilo pasiūlymą ir tapo šita trečioji redakcija. Komiteto pirmininke, patikslinkite, jeigu aš netiksli.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, gerbiamasis kolega, aš tikrai galiu patvirtinti, ką sako posėdžio pirmininkė, tai jau ir yra…
PIRMININKĖ. Jau priimtas…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …tas mūsų variantas, apie kurį mes dabar kalbame, ir yra tas jūsų variantas su P. Saudargo ir S. Gentvilo pataisomis.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Dėl 2 straipsnio visų pasiūlymų mes sutarėme. Dabar dėl 4 straipsnio buvo du pasiūlymai. Galime dėl 4 straipsnio sutarti, dėl visų pateiktų pasiūlymų? Yra pasiūlymas papildyti 5 straipsnį 8 dalimi, naujuoju 8 punktu. K. Mažeika ir V. Vingrienė. Kolegė V. Vingrienė. Prašome pristatyti. Ir taip pat papildyti 5 straipsnį 9 punktu. Čia vienas jūsų pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pristatysiu tada abu punktus. Kadangi iš Miškų įstatymo išbraukus „Generalinė miškų urėdija“, esminės jos funkcijos – urėdijų steigėjo funkcija ir privalomųjų darbų normų urėdijoms nustatymo funkcija – turėtų būti perduodamos Aplinkos ministerijai, todėl siūloma 5 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 8 punktu, kur Aplinkos ministerijai būtų priskirta Vyriausybės pavedimu įgyvendinti miškų urėdijų savininko teises ir pareigas, o 9 punktu nustatyti miškų urėdijai (urėdijoms) privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, vienu pirmųjų balsavimų panaikinus Generalinę miškų urėdiją, natūralu, kad reikia pritarti šitai nuostatai, bet čia glūdi ir kitas toks paradigminis klausimas – kam turėtų būti pavaldžios urėdijos ir ar urėdijos yra pelno siekiantis objektas, ar ne? Nes aš matau, kad Aplinkos ministerija iš esmės formuoja miškotvarkos nuostatas, gamtosauginius reikalavimus, bet kartu veiks dabar kaip akcininkas. Mano giliu pamąstymu, aš manau, kad, ir premjero žodžiais kalbant, urėdijos turi būti orientuotos į pelningumą, todėl jų akcijas turėtų valdyti ne Aplinkos ministerija, o Ūkio ministerija šiuo atveju, bet čia yra parašyta, kad Vyriausybės pavedimu Aplinkos ministerija šitą darys. Čia palieku klausimą, iškeltą ore, nes natūralu, kad šitoje naktinėje, dieninėje urėdijų reformoje į viską nebus logiškai ir racionaliai atsakyta, bet aš tikrai nesutinku su tais, kurie sako, kad urėdijos turėtų būti ne pelno siekiančios. Jos turi pelno siekti, bet negali savininko interesai kirstis su sektorių reguliuojančiais interesais. Vis tiek kviečiu palaikyti, nes, man atrodo, šitą atsiradusį vakuumą po Generalinės miškų urėdijos reikia užpildyti ir nurodyti, kad tiesiogiai savininko teises įgyvendina Aplinkos ministerija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti, nes labai svarbus pasiūlymas.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 81, prieš – 5, susilaikė 18. Pasiūlymui pritarta.
Kitas Seimo narių pasiūlymas – pripažinti netekusia galios Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalį. Kolegė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ši dalis pripažįstama netekusia galios, nes iš Miškų įstatymo išbraukus Generalinę miškų urėdiją jos funkcijos neturi būti nustatomos įstatymu ir šios nuostatos yra netikslingos, todėl siūloma naikinti šio straipsnio dalį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas turėjo kitą nuomonę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Gal galime sutarti bendru sutarimu, nes nuomonės prieš nėra. (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojate. Prašome balsuoti. Nuomonės neišsakome, bet balsuojame apsispręsdami dėl pripažinimo netekusia galios Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalį.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 81, prieš – 7, susilaikė 14. Pasiūlymui pritarta.
Kitas Seimo narių pasiūlymas dėl 5 straipsnio 5 dalies. Kolegė V. Vingrienė. Čia yra dalis to paties, mūsų jau priimti, bet dalis yra dėl miškų priešgaisrinės apsaugos. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šiuo pasiūlymu papildomos miškų urėdijų atliekamos valstybinės funkcijos, patikslinant: vietoj priešgaisrinių priemonių – miško priešgaisrinės apsaugos sistema, ir taip pat papildomai įtraukiant, kad miškų urėdijos diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos tvarkymo ir miškų išteklių naudojimo technologijas. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė žinoma.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė…
PIRMININKĖ. Nuomonių nėra, gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
Kitas pasiūlymas – pakeisti 7 straipsnio 2 dalį. Kolegos K. Mažeika ir V. Vingrienė. (Balsai salėje)
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip. Įvedus „gamtotvarkos priemonių miškuose“ sąvoką ir nustačius, kad gamtotvarkos priemonės miškuose yra sudėtinė kompleksinė miškų ūkio veiklos dalis, buvo tikslinga numatyti šių priemonių finansavimą iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos. Tokiu būdu gamtotvarkos priemonės galėtų būti sistemiškai įgyvendinamos ne vien valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose. Mes atitinkamai papildome šitą straipsnio dalį ir siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKĖ. Seimo narys P. Urbšys – nuomonė už.
P. URBŠYS (LVŽSF). Logiška, nes mes prieš tai jau pritarėme „gamtotvarkos priemonių miškuose“ sąvokos įrašymui į šį įstatymą, ir mes siūlome aiškiai apibrėžti, kaip būtų finansuojama šita funkcija, kurią būtų pavedama atlikti. Todėl logiškas yra siūlymas, todėl prašau pritarti tam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas mano kitaip. Prašome.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kadangi komitete šitas klausimas nesvarstytas, tai man kelia abejonių, kaip mes iš biudžeto dabar pradėsime svarstyti finansuoti šias funkcijas, ne iš veiklos. Kiek tai kainuos? Galbūt galėtų kas nors paaiškinti? Kaip atsiranda toks finansavimas ir koks finansavimo šaltinis? Aš suprantu, kad funkcija turi būti atliekama, ją atlikdavo, kaip dabar suprantu, miškininkai iš savo veiklos lėšų, tai dabar turės tai padaryti iš biudžeto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame išgirdę kolegų nuomones ir balsuojame.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 79, prieš – 7, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta.
Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės pasiūlymas pakeisti 8 straipsnio 2 dalį. Kolegė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kas turėtų informuoti dėl didelio gaisringumo pavojaus ir miškų kirtimų, šiuo pasiūlymu įvardinama, kad, be savivaldybių vykdomųjų institucijų, vietoj miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų tai vykdytų miškų valdytojas ir informuotų visuomenę apie draudimą lankytis, apriboti fizinių asmenų lankymąsi miškuose, didelio gaisringumo, miškų kirtimo, specializuotų ūkio plotų, saugomų objektų… būtinumo išsaugoti išteklių ir miško verslais, ir kitais tikslais.
Todėl siūlome šiam projektui pritarti, tai yra techninis pakeitimas, suderinus tarpusavyje Miškų įstatymo skirtingų straipsnių nuostatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra, gal galime bendru sutarimu? Prašome balsuoti. A. Sysas prašo balsuoti ir mes turime paklusti jo pageidavimui.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 81, prieš – 6, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta.
Seimo nariai K. Mažeika ir V. Vingrienė siūlė pakeisti 13 straipsnio 1 dalį. Prašom, kolegė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Siūloma atsisakyti nuostatos, kuri praktiškai nėra taikoma nuo 2003 metų, kai buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, atliekant valstybinę miškų inventorizaciją 2003 metais, į apskaitą įtraukiant tik miško žemę. Todėl mes išbraukėme nuostatą, kad miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojamas ir įtraukiamas į apskaitą ne tik miškas, bet ir valstybinė ne miško žemė. Čia ta nuostata yra perteklinė šiuo metu, siūlome patikslinti ir išbraukti.
PIRMININKĖ. Argumentų prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo pakeisti 13 straipsnio 1 dalį. Komitetas nepritarė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsavo 104 Seimo nariai: už – 82, prieš – 6, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta.
Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės pasiūlymas pakeisti 18 straipsnio 1 dalį. Prašom, kolege Vingriene.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tai techninis pakeitimas, suderinant tarpusavyje Miškų įstatymo skirtingų straipsnių nuostatas ir nuostatas, kad miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrinės apsaugos priemones. Išbraukiama Generalinė miškų urėdija, taip pat įvardijant urėdiją, arba „urėdijos“ vietoj „urėdijų“. Čia yra patikslinama pagal dabartinius pakeitimus. Taip pat išbraukiamos ir valstybinių parkų direkcijos, kadangi jos dabar nevykdys šitų funkcijų, taip pat papildyti dar kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis, kurios šią stebėjimo sistemą kuria. Siūlome pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kadangi ankstesniuose įstatymų straipsniuose išsivadavome iš Generalinės urėdijos, tai yra išvadavome miškų sistemą iš Generalinės urėdijos, todėl mums reikia šitas funkcijas įtvirtinti aiškiau, kur mes perduodame kitiems funkciniams padaliniams, kas turi vykdyti priešgaisrinę apsaugą. Kartu mes siūlome ir akcentuojame, kad ir kitoms kompetentingoms institucijoms, kurios pagal savo atliekamas funkcijas gali vykdyti priešgaisrinę apsaugą. Man atrodo, šis siūlymas yra logiškas, aiškesnis, ir aš siūlau jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš vėl priminsiu, kad mes 7 straipsnyje apsisprendėme, kad yra miškų urėdijos, o čia bandoma taip lengvai išbraukti „urėdijos“, parašyti tik „urėdija“, todėl, man atrodo, neatitinka arba iš esmės keičia mūsų sprendimą. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Apsisprendžiame ir balsuojame.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 80, prieš – 7, susilaikė 12. Pasiūlymui pritarta.
Seimo nariai K. Mažeika, V. Vingrienė siūlė pakeisti 18 straipsnio 2 dalį. Kolegė V. Vingrienė. Techninis pakeitimas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, čia yra techninis pakeitimas. Vietoj to, kad valstybinės miškų urėdijos ir valstybiniai parkai skiria lėšų bendrai valstybinei priešgaisrinei stebėjimo sistemai, dabar numatome, kad bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama iš Bendrųjų miško ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos, urėdijų lėšomis. Siūlome pasiūlymui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra nuomonės už ir prieš. P. Urbšys – nuomonė už. Komiteto nuomonė – nepritarti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nepritarti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Vienaip ar kitaip, kai apibrėžėme priešgaisrinės apsaugos sistemos įvedimą, tai mes turime spręsti ir dėl finansavimo, aiškiau apibrėžti. Anksčiau tai irgi buvo numatyta, dabartinėje redakcijoje, miškų urėdijos, valstybiniai parkai ir savivaldybės skiria lėšų bendram priešgaisriniam stebėjimui ir gaisrų gesinimui. Čia daugiau apibrėžiama, kad yra finansuojama Bendrųjų miško ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis ir miškų urėdijos lėšomis.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, kad čia vėl skubos darbą, kaip sako, velniai gaudo. Mes siūlome tokį modelį, kad praktiškai didelę dalį pinigų dabar turėsime skirti iš biudžeto, kurio visą laiką trūksta, ir bus nepakankamas finansavimas. Aš nesu prieš, aš pats siūliau vieną iš pataisų tokiu būdu. Bet šiuo atveju turi būti balansas, ką prisiima naujas subjektas, ką daro konkrečiai, už kurią dalį atsakingas ir ką jis finansuoja, ir kas daroma iš valstybės biudžeto, o ne plaukiojančiai: gal tas, gal tas. Tai yra ūkiniai santykiai ir mes dabar taip priimdami užkrauname biudžetui tai daryti. Pinigų, kadangi socialiniams ir kitiems klausimams reikės, nepakaks ir prasidės tam tikri ginčai: reikia ką nors finansuoti ar ne?
Ką reiškia tokie abejotini pagalbiniai darbai, kuriuos dabar atlieka, savaime suprantama, neaišku, iš ko bus finansuojamos urėdijos. Tokios pasekmės yra. Kai mes taip svarstome, tai mes tokių klaidų galime palikti. Aš susilaikau dėl šito straipsnio, nes tai yra jau skaičiavimo ir valdymo dalykai. Negali būti taip elgiamasi su biudžetu ir su valstybinės įmonės uždirbtomis pajamomis, kas įskaičiuojama į pelną, kam jos turi sunaudoti tas lėšas ir t. t.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame dėl Seimo narių ką tik pateikto pasiūlymo.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 76, prieš – 4, susilaikė 14. Pasiūlymui pritarta.
Seimo nariai K. Mažeika, V. Vingrienė siūlė pakeisti 18 straipsnio 3 dalį. Prašom, kolege Vingriene.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šio pasiūlymo tikslas, kad aplinkos ministras nustatytų specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, kai išverstų, išlaužytų, išdegusių ar kitaip pažeistų medynų tūris sudaro vietoj vienos ketvirtosios metinės kirtimo normos, dabar 25 tūkst. kubinių metrų, ir tai būtų taikoma ne miškų urėdijos, o savivaldybės teritorijoje. Tai siūlomas konkretesnis teisinis reguliavimas, labiau atsižvelgiant į savivaldybių lygmens stichines nelaimes miškuose ir sudarant prielaidas efektyviau jų padarinius šalinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonės prieš nėra. Nuomonė už – neteikiu. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašome balsuoti.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 81, prieš – 5, susilaikė 11. Pasiūlymui pritarta.
Seimo nariai V. Vingrienė ir K. Mažeika siūlė pakeisti 19 straipsnio 1 dalį. Prašom kolegę V. Vingrienę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šio pasiūlymo tikslas yra prievolė pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius: vietoj „Miškų urėdijoms ir valstybinių parkų direkcijoms“ – „Valstybinei miškų tarnybai“. Šią funkciją vykdo Valstybinė miškų tarnyba, todėl ji turi būti informuota apie medžių ligų, kenkėjų židinius visuose miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos. Siūlome šiai pataisai pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonių nėra. Skelbiu balsavimą. Prašom balsuoti.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 79, prieš – 6, susilaikė 16. Šiam pasiūlymui taip pat pritarta.
Dėkoju komiteto pirmininkui. Mes aptarėme svarstymo stadijoje gautus visus pasiūlymus.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už svarstymo stadijoje – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Šiandienos diskusija rodo, kad urėdijų klausimais interesų daug. Skaidrūs ar mažiau skaidrūs tie interesai valdė Seimą, Seimo narius, ir tai darė sėkmingai jau daug metų. Daug žmonių nori, kad vis dėlto šis spaudimas ir tie interesai baigtųsi. Nepadarykime klaidos – labiausiai už visus nori tie, kurie iki šiol priešinosi šiai reformai, nes giliai viduje seniai norėjo pasiųsti tuos interesus kažkur toli, bet nedrįsdavo. Taigi šiandien, mielieji, yra tas laikas, jūsų laikas, kai jūs galite išdrįsti, prisimerkti ir balsuoti savo širdimi siųsdami tuos interesus labai toli. Kviečiu balsuoti už ir užbaigti miškų urėdijų reformą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš esmės sutikdamas, kad reforma reikalinga, negaliu balsuoti už, matydamas tą visą procesą, kaip ji buvo vykdoma. Turbūt blogesnio atvejo nebuvo ir sunku įsivaizduoti. Štai šiandien neabejotinai lieka įskaudinti tos sistemos žmonės, kuriuos ta reforma tiesiogiai palies, apkaltinti korupciniais nusikaltimais, apkaltinti piktnaudžiavimais, kurių premjeras net 1 tūkst. 300 per metus priskaičiavo. Lieka nusivylusios profsąjungos, kurios vietoj dialogo sulaukė grasinimų, kad bus kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Ir pagaliau, kaip mes šiandien balsavome? Nėra dar buvę tokio atvejo, kad esminės reformos nuostatos būtų ekspromtu balsuotos pagal Seimo narių atskirus pasiūlymus. Kur dėl jų kokia nors kaštų naudos analizė? Kur išvados, kaip tai atsilieps smulkiam verslui, regionų politikai? O smulkiam verslui tikrai neigiamai atsilieps, nes vis tiek išlieka perspektyva, kad bus medienos pardavimai didžiuliais kiekiais ir tas iki 7 % mažmeninės prekybos pažadas čia nieko iš esmės nekeičia. Tikrai gaila, kad buvo nueita tokiu keliu, manau, bus teisine, konstitucine prasme ginčų, kurie irgi sukels teisinių abejonių, ar reforma gali būti vykdoma. Gali būti kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl procedūrų neatitikties. Gaila, kad valdantieji, kurie užsitikrino šiandien solidžią politinę paramą dėl to projekto, taip teisiškai šiurkščiai eina į tą priėmimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nuomonės išsakytos. Prašome apsispręsti ir balsuoti dėl Miškų įstatymo projekto Nr. XIIP-4291(3) su ką tik aptartais pasiūlymais. Prašome balsuoti.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 79, prieš – 22, susilaikė 10. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Aš siūlau pavesti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui suredaguoti pagal mūsų pasiūlymus, kuriems Seimo nariai pritarė, ir papildyti, aišku, atitinkamai ir pavadinimą.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar norite išgirsti Pirmininko balsą, ar užtenka?.. (Balsai salėje) Gerbiamasis Pirmininke, prašom tai pasakyti garsiai.
V. PRANCKIETIS. Siūlau ypatingą skubą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) Ne. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad pritartume ypatingai skubai?
Balsavo 113 Seimo narių: už ypatingą skubą pasisakė 84 Seimo nariai, prieš – 17, susilaikė 12. Ypatingai skubai pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, yra gauti dar pasiūlymai dėl priėmimo, priėmimo stadijoje turėsime juos priimti ar nepriimti, jūsų valia. Manau, kad komitetas per pietų pertrauką turėtų sukviesti komiteto posėdį, svarstyti pasiūlymus ir vakariniame posėdyje vykdysime priėmimą.
Replikos po balsavimo. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad po svarstymo ir visų pataisų priėmimo yra įstatymo projektas, kuriame yra likusi P. Saudargo ir S. Gentvilo pataisa. Ji nėra gera, mūsų įsitikinimu, bet dėl procedūrinių aplinkybių R. Morkūnaitės-Mikulėnienės ir R. Karbauskio pataisa, kuri išbrauktų P. Saudargo ir S. Gentvilo, bus svarstoma tik priėmimo metu. Noriu pasakyti, kad mes balsavome sąmoningai žinodami, kad priėmimo metu gal pavyks pataisyti tai, kas dar liko negerai.
Antras dalykas. Aš norėčiau taip pat pasakyti, kad svarstymo metu išklausęs Ministro Pirmininko kalbą ir Seimo Pirmininko kalbą aš supratau, kad tai buvo padėka Tėvynės sąjungos frakcijai už paramą šiame priėmime. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas – replika po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne replika, dėl vedimo.
E. GENTVILAS (LSF). Na, tu už mane nekalbėk.
PIRMININKĖ. Aš manau, jūs susitarsite ir nesipriešinsite vienas kitam.
E. GENTVILAS (LSF). Ar galėtumėt paprašyti, kad man į ausį nešnekėtų kolega Rimantas. Žiūrėkite, čia gimė politinis kažkoks dinozauras. Tai yra iš mano projektėlio trijų žodžių išbraukimo gimė kažkoks brontoichtiopaleozauras su tokia uodega. Aš šito savo projekto neatpažįstu, nežinau, kaip elgtis, nežinau, ar G. Landsbergis dar atpažįsta savo projektą. Gal PVM šildymui lengvata jam užtemdė akis ir jis nieko nebemato, kad išsigimė tas mūsų pradinis kūdikis. Kokią jūs čia genų inžineriją politinę padarėte, nežinau, patikrinsime vėliau per statutines procedūras.
PIRMININKĖ. Gerai. Dar iki priėmimo, kolegos, toli, dar tik svarstymas. P. Urbšys. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamas Eugenijau ir gerbiamas Gabrieliau, tikrai asmeniškai dėkoju už tai, kad jūs padėjote Seimui nepadaryti klaidos ir sudarėte galimybę vis dėlto pradėti miškų reformą. Taip, aš suprantu, Eugenijui pačiam sunku suvokti, ką jūs padarėte ir kokią galimybę suteikėte. Bet istoriniai įvykiai reikalauja laiko. Tikiuosi, po kiek laiko jūs suvoksite, kokį gerą darbą padarėte. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš iš tikrųjų apgailestauju, kad mes nuėjome tokiu keliu ir nebuvo įsiklausyta į tą sutarimą, kuris atėjo su Vyriausybės projektu, o buvo pasirinktas kelias pritarti, kaip kolega minėjo, labai mažam įstatymo projektui. Po to, man atrodo, aš įsitikinęs, kad pažeidžiant mūsų Statutą, nes taip niekada nėra buvę, kad mes prie vieno nedidelio įstatymo prilipintume kitų straipsnių taisymą… Todėl Socialdemokratų frakcijos vardu mes prašome, kad Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų, ar tai, ką pateikė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, sakydamas, kad buvo svarstytos visos pataisos ir kiekvieną jų apsvarsčius buvo balsuota ir turėjome labai aiškų atsakymą, atitinka Statutą. Ar mes nesuklydome šį kartą priimdami jūsų pasirinktą kelią?
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. R. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl galutinio projekto aš pasakysiu savo nuomonę, bet dabar manau, kad toks kelias, kuriuo mes einame, diskredituoja patį procesą. Pirmininke, pasakykite, kaip man elgtis, nes panašios pataisos, bet ne tokios, kaip buvo čia dabar iš klausos nubalsuota, buvo mano įregistruotos dėl kito įstatymo projekto. Aš dabar norėčiau jas perregistruoti dėl tų straipsnių, kuriuos mes papildėme. Bet šiuo metu, kai mes techniškai turėsime projektą, dėl kurio aš turiu pateikti pataisas, dėl kokio projekto. Jis išeis maždaug po valandos. Kaip suspėti, nes ten yra apie dešimt pataisų? Techniškai, patarkite, kaip tai padaryti, kad spėtų komitetas apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Įvertinant jūsų gabumus, iš tikrųjų jūs tą sugebėsite padaryti. O kadangi Seimas apsisprendė dėl ypatingos skubos, jūs žinote procedūras, kaip veikia Seimas, kai priima ypatinga skuba. Paskelbiau, kad šis klausimas bus svarstomas vakariniame posėdyje.
Kęstutis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tai sveikinu, gerbiami kolegos, kad mes žengėme svarbų žingsnį reformos link. Būčiau už jį balsavęs ir jį palaikęs, nesvarbu, kaip čia būtų mūsiškiai taręsi, derėjęsi. Reformos reikia Lietuvai. O socialdemokratams, kurie yra lyg ir tos koalicijos partneriai, noriu pasakyti, jums gėda, jūs elgiatės visai ne kaip koalicijos partneriai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nutraukiu visas diskusijas, kadangi dar tik svarstymas ir mes čia per daug emocijų išeikvojame.
12.55 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-420, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-422, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-423, Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-424, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-425, Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-426, Žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-427, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-428 (svarstymo tęsinys)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-420. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką K. Mažeiką. Svarstymas. Prašom pateikti komiteto išvadą. (Balsai salėje) Mano, kaip pirmininkės, valia nutraukti replikas. (Balsai salėje) Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra atmesti Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Už – 6, prieš – 4, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už atmetimą – M. Majauskas. Nėra. K. Glaveckas. Taip pat nėra. Nuomonė prieš atmetimą – R. Žemaitaitis. Irgi nėra. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kodėl mano nuomonė yra prieš? Jau prieš tai svarstydami projektą mes visi išsakėme nuomones, kad esame registravę dėl kito įstatymo projekto pasiūlymus, kurių Seimas kaip ir nesvarstė. Dabar buvo greituoju būdu dėl projekto, kuris neapėmė šių straipsnių, kurie yra pateikti Vyriausybės projekte, pateikti pasiūlymai ir buvo apsvarstyta. Mano nuomonė yra tokia, kad mes turėtume nepritarti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto sprendimui atmesti šitą Vyriausybės projektą, o turėtume tuos pasiūlymus svarstyti. Siūlau visiems nepritarti šiam sprendimui ir paskirti kitą komitetą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pasiūlymą nepritarti, kad būtų atmesta, ir pritarta kitam komitetui. Tokia buvo jūsų pozicija. Ar yra kitokių nuomonių norinčių išsakyti? Galime balsuoti? Galime. Prašome balsuoti. Kas pritariate, kad atmestume, balsuojate už, kas manote, kad reikia ne atmesti, o paskirti kitą komitetą, balsuojate prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai: už atmetimą balsavo 13, prieš – 69, susilaikė 14. Įstatymo projektas neatmestas.
Dabar mums reikia apsispręsti, ar mes paskiriame kitą komitetą, ar sudarome darbo grupę. Kitą komitetą? Bendru sutarimu skiriame kitą komitetą. Kokių būtų pasiūlymų? (Balsai salėje) Prašome pasiūlyti. V. Sinkevičius. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš manau, klausimas labai svarbus tiek stojant į EBPO, tiek svarbus valstybės ūkiui. Siūlau Ekonomikos komitetą.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komitetą. Ar yra kitokių siūlymų? (Balsai salėje) A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Siūlau Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komitetas buvo pasiūlytas, kitas pasiūlymas buvo Biudžeto ir finansų komitetas.
A. SYSAS (LSDPF). Ir dar siūlau Kultūros komitetą. Kadangi jau sprendė pensijų klausimą, dabar ir miškų gali išspręsti.
PIRMININKĖ. Mes labai puikiai suprantame gerbiamo A. Syso gebėjimą juokauti.
A. SYSAS (LSDPF). Bet aš siūlau rimtai ir balsuoti reikia.
PIRMININKĖ. Manome, kad tai tikrai nerimta. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Kadangi labai daug yra nervinės įtampos, siūlau Sveikatos reikalų komitetą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Iš tikrųjų, kolegos, ačiū už jūsų pajuokavimus. Yra du pasiūlymai: Ekonomikos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje: „Palaukite!“)
PIRMININKĖ. Dar S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, aš suprantu dabar čia baimę atiduoti Aplinkos apsaugos komitetui svarstyti, bet nuoširdžiai…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, Aplinkos apsaugos komitetas jau negali svarstyti, nes mes turime perduoti kitam komitetui. Tokia, deja, yra Statuto norma. Yra du pasiūlymai – Ekonomikos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje)
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes nedarykime čia cirkų. Aš manau, kad ir Biudžeto ir finansų komitetas čia ne taip tiesiogiai jau tinka. Aš kaip alternatyvą siūlau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ponas P. Urbšys yra aktyvus, sekė tuos projektus, ir tai yra sistemos valdymo klausimai. Tai yra valstybės įmonės valdymo klausimai. Be abejo, čia kažkiek tos ekonomikos yra, bet kaip alternatyvą imkime Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kad būtų žmogus, kuris gilinosi ir sekė reikalus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra trys pasiūlymai. P. Urbšys?
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai yra logikos, kad gali nagrinėti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bet yra ekonominių aspektų, kuriuos reikia įvertinti. Kiek aš suprantu, Ekonomikos komiteto pirmininkas yra pasirengęs prisiimti tą atsakomybę, gal tada ir sudarykime galimybę.
PIRMININKĖ. Gerai. Bet kadangi buvo pateikti trys pasiūlymai, daugiau mygtukų jau mes ir neturime. Tie, kurie balsuojate už, spaudžiate mygtuką „plius“, balsuojate už Ekonomikos komitetą, mygtukas „minus“ – Biudžeto ir finansų komitetas, o susilaikymo mygtukas „x“ būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Skelbiu balsavimo pradžią. (Šurmulys salėje)
Balsavo 102 Seimo nariai: už tai, kad perduotume Ekonomikos komitetui, balsavo 69 Seimo nariai, kad Biudžeto ir finansų komitetui – 15 ir kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui – 18. Skiriamas Ekonomikos komitetas. Ekonomikos komitetas svarstys jau rudens sesijoje, nes ypatinga skuba nebūtų siūloma.
Toliau, gerbiamieji kolegos, lydimieji įstatymų projektai. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad ir visus lydimuosius įstatymų projektus… taip pat jiems pritarti, kad neatmesta, ar norite dėl kiekvieno balsuoti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu sutarėme, kad kaip pagrindinį, taip ir lydimuosius būtų suprantama ir logiška priskirti Ekonomikos komitetui, kaip pagrindiniam komitetui, ir svarstyti rudens sesijoje. Dėkoju.
Dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kadangi nesuteikėte žodžio, aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jums pavyko tokį politikos žirgą kaip E.Gentvilas paversti Trojos arkliu ir prikišus pjuvenų užkariauti miškų sektorių? (Šurmulys, juokas salėje)
PIRMININKĖ. Viską gali moterys, sutarimas ir bendra nuotaika, kad reformą reikia įgyvendinti.
E. GENTVILAS (LSF). Sutinku dėl kalbos apie moteris, bet žinokite, šitas vyras ar Trojos arklys tikrai šiandien nesijaučia laimingas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Mes pasistengsime.
13.04 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 837(3)ES (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. 1-8a klausimas – Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-837. Žmogaus teisių komitetas, J. Džiugelis. Tuoj įjungsime mikrofoną gerbiamajam Justui. Pateikite Žmogaus teisių komiteto išvadą.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Komitetas liepos 5 dieną svarstė šį klausimą ir pritarė.
Balsavimo rezultatai: 2 – už, 1 – prieš ir 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario P. Gražulio pasiūlymas. Komitetas iš esmės pritarė. Ar gali Seimas pritarti, nes P. Gražulio nėra? Kokia buvo komiteto nuomonė? Pritarė iš esmės. Taip. Bendru sutarimu? Iš esmės komiteto nuomonė pritarti. (Balsai salėje) Jūs reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) P. Gražulio nėra, nuomonės išsakyti jis negali.
Nuomonė už, nuomonė prieš. (Balsai salėje) Kolegos, dabar panašus atvejis kaip ir tada. Po svarstymo pritarė, viskas. Jo nėra, nebalsuojame. Daugiau pasiūlymų dėl straipsnių nebuvo gauta. Yra gauta Teisės departamento išvada. Gerbiamasis komiteto pranešėjau, prašom pakomentuoti.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Komitetas nepritarė Teisės departamento pasiūlymui, nes ten techninio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Anksčiau registruoti A. Širinskienės pasiūlymai jau įdėti į tekstą, jiems pritarta ir balsuoti taip pat dėl to nereikia.
Diskusija dėl viso įstatymo projekto. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesu aš tikrai prieš ir tikrai reikia pritarti, kad būtų išvengta diskriminacijos pagal pilietybę. Kaip žinome, komitetas buvo stabtelėjęs dėl to šeimos apibrėžimo, bet aš dabar turiu abejonių, ar bus teisinis aiškumas, kai yra parašyta kaip dabar, kad šeimos nariai, sutuoktinis ir t. t. Ar toks parašymas apima tuos atvejus, kai kai kuriose Europos Sąjungos šalyse santuoka yra leidžiama ir tarp netradicinės orientacijos asmenų, ar yra kitaip? Negirdėjau, kad ir pranešėjas tą dalyką pasakytų. Taip sakant, ar mes čia šeimą suprantame pagal lietuvišką šiandieninį standartą, ar pagal tai, kaip yra kiekvienoje atskiroje Europos Sąjungos šalyje?
PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog galiu pacituoti direktyvą 2004/38, kuri yra perkeliama į nacionalinę teisę, ir pagal ją sąvoka „šeimos narys“ turėtų reikšti registruotą partnerį tik tuo atveju, jei priimančios valstybės, t. y. Lietuvos, narės teisė traktuoja partnerystę kaip lygiavertę santuokai. Lietuvoje partnerystė nėra traktuojama kaip lygiavertė santuokai, dėl tos priežasties mes neturime prievolės partnerių perkelti į savo nacionalinėje teisėje taikomą šeimos apibrėžimą. Tai būtų paaiškinimas, kuo skiriasi direktyvos taikymas kitur ir direktyvos taikymas Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom balsuoti ir apsispręsti balsuojant už Lygių galimybių įstatymo projektą Nr. XIIIP-837.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 70, prieš – 5, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta. Žmogaus teisių komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar gerbiamas Pirmininkas suteikia ypatingą skubą? Taip. Galime ypatingos skubos tvarka bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 (nes nieko daugiau nebuvo, jokių pasiūlymų), 10, 11 straipsniai. Galime priimti? Galime.
Kartu atsakau į J. Razmos ką tik išsakytą, ar nereikia trijų valandų? Komitetas neprašo trijų valandų, tai yra trijų, dviejų ar vienos valandos pertraukos, nes nuo priėmimo, ypač nuo pateikimo ypatingą skubą paskelbus turi būti trys valandos, jeigu to prašo komitetas. (Balsai salėje) Nereikia. Gerai. Dėkoju.
Pastraipsniui priėmėme. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. A. Širinskienė – už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, kviesčiau pritarti įstatymo projektui, nes direktyvą perkeliame ta apimtimi, kiek turime galimybę tą padaryti, paisydami ir savo nacionalinės teisės. Be to, mums tas įstatymo projektas ir pritarimas jam yra reikalingas dėl to, kad jau yra suėjęs direktyvos perkėlimo terminas, tai tiesiog mes rizikuotume su pažeidimo procedūra, nepritardami įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Truputį tragikomiška, nes Vyriausybė, kurią delegavo ši valdančioji dauguma, prašė perkelti kitokią direktyvos formuluotę, t. y. tokią, kokia buvo perkelta 2014 metais, pavyzdžiui, į kitus teisės aktus. Aš nežinau, ką mes čia dabar darome, ar ir kitas perkeltas direktyvas taisysime Seime, ar kitoms valstybėms siūlysime atsisakyti partnerystės instituto. Kai kas pamato žodį „partnerystė“ ir iš karto, nežinau, ima raibuliuoti akys. Aš tik pasakysiu, kad partnerystė yra įmanoma tiek tarp tos pačios lyties asmenų, tiek tarp skirtingos lyties asmenų.
Aš tikrai negaliu palaikyti, man labai gaila, kad Žmogaus teisių komitetas nulūžo pakeliui. Žmogaus teisių gynėjai, organizacijos yra nustebusios, sunerimusios. Aš nežinau, kokią mes čia praktiką formuojame. Tiesą sakant, labai liūdna, negaliu balsuoti už, siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. R. J. Dagys turi kitą nuomonę. Nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes turėtume vadovautis beveik visais atvejais įstatymo tomis nuostatomis, kad jeigu manome, kad tai mūsų pačių apsisprendimo erdvė, tai mes ją turime patys ir gerbti, o ne leisti reguliuoti taip, kaip šauna į galvą, koks nors direktyvinis organas ar anksčiau Maskva arba dar kas nors kitas. Čia yra seno mąstymo reliktas.
Jeigu mes kalbame apie žmogaus teisių gynėjus, tai tada reikia žiūrėti, kiek tų žmonių. Dauguma galvoja, reikia ginti mūsų daugumą, jų pažiūras, jų supratimą, jų vertybes ar ne? Nežinau, kokiems mes tada žmonėms atstovaujame. Dalies žmonių nuomonė yra tokia. Jeigu pasikeis visų žmonių nuomonė, tada svarstysime šitą klausimą. Bet kol kas, aš manau, tai bus ateityje. Matydamas, prie ko privedė šitas klaidingas kelias, naikinantis mūsų šeimas, manau, kad jis niekada ir neateis. Siūlau gerbti daugumos žmonių požiūrį, vertybes, jų įsitikinimus ir mūsų senelių, tėvų, kurie už tai paaukojo gyvybes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Aš kviesčiau nepainioti skirtingų dalykų. Lygiai taip pat esu iš šeimos, kuriai labai svarbios šeimos vertybės ir visos šeimos. Aš manau, kad jeigu žmonės, kurie yra atvykę iš užsienio, iš ten, kur jų partnerystė yra pripažįstama ir laikoma šeima, atvažiavę į kitą Europos Sąjungos šalį, negali čia jaustis šeima, nes mes sakome, kad partnerystė nepripažįstama Lietuvoje, nepaisant to, kad jie atvažiavo iš tos valstybės, kurioje jinai yra pripažįstama, tai mes tik parodome, kad nesugebame tinkamai perkelti direktyvų, parodome, kad negerbiame kitų Europos Sąjungos šalių apsisprendimo. Nepaisant to, man labai gaila, kad mes nesugebame link to ateiti, bet bent jau turėtume gerbti kitas tos pačios Europos Sąjungos šalis.
Dar noriu priminti paprastą faktą. Šiaip tai yra šios valdančiosios daugumos Vyriausybės pateiktas pasiūlymas, vadinasi, jūs negerbiate ir savo pačių Vyriausybės. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Man atrodo, čia norima būti šventesniems už patį popiežių, nes Europos direktyva palieka išlygą nacionalinėje teisėje apibrėžti, kas yra šeima. Na, ne, būtinai reikia į tą sąvoką įbrukti tą vienalytę partnerystę ir prilyginti šeimai. Man atrodo, mes gerbkime savo valstybę, savo įstatymus, savo Konstituciją ir pritarkime siūlomam komiteto variantui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes gi perkeliame Europos direktyvą. Mes savo įstatymuose viską surašę taip, kaip yra. Tai kam tada apskritai ją perkelti, jeigu mes neperkeliame to, ko iš mūsų prašo Europos Sąjunga? Tai yra mes esame šitos Sąjungos nariai ir į Lietuvą gali atvažiuoti ir žmonės, kurie neturi civilinės santuokos, bet jie turi partnerystės sutartį, ir jie čia bus diskriminuojami. Paskaitykite 1 straipsnį, pirmą apibrėžimą, yra tiesioginė diskriminacija, ten žodis „diskriminacija“ įrašytas. Tai apskritai nereikia, neperkelkime europinių direktyvų, jeigu mes jų negalime perkelti, jeigu mes turime kokių nors didelių fobijų ir dėl to iš karto matome akyse nežinau ką. Paprasčiausia aš tikrai negaliu pritarti, nes mes iškreipiame pačią direktyvą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų tiesiog tenka apgailestauti ir stebėtis, kokia fobija kankina didžiąją dalį Seimo narių: išgirdus ar pamačius žodį „partnerystė“, jiems jau iš tiesų vaidenasi. Kalbama apie tuos tų valstybių piliečius, kurių šalyse yra partnerystės institutas. Jeigu jie sudarę partnerystės sutartį, šiandien pritariu kolegoms, kurie sako, kad taip, tie žmonės bus diskriminuojami. Dėl to direktyva ir yra, kad jie nebūtų diskriminuojami, kad būtų įgyvendintas laisvo judėjimo principas. Kai atvažiuoja kitų šalių piliečiai, darbuotojai, kurie priversti dėl darbo reikalų atvažiavę čia gyventi tam tikrą laiką kartu su savo šeimos nariais – ne, akibrokštas, mes jiems sakome: jūs nesate šeimos nariai, nes mes jūsų nepripažįstame. Tai jų teisė, tų valstybių teisė juos pripažįsta. Mes visiškai ne taip turime traktuoti. Todėl aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Paskutinis kalba L. Kasčiūnas. Nuomonė už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Gerbiami kolegos, man atrodo, mes esame tikrai gerame kelyje, pritarkime šitam įstatymui, kuris ir perkelia direktyvą, ir visas europines nuostatas, bet kartu ir saugo mūsų tradicijas, mūsų laisvės sampratą ir kultūrinius dalykus. Aš manau, tikrai nesiblaškykime, viskas yra gerai, čia daug kas nori prisidengti žmogaus teisių gynėjų vaidmeniu. Žmogaus teises reikia ginti Rytų erdvėje, kur yra politiniai kaliniai, ten visas pastangas mesti, o čia mes žaidžiame politinius žaidimus. Taigi, mielieji, viskas gerai, einame į priekį ir balsuojame už. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl Lygių galimybių įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 63, prieš – 4, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-837(3)ES) priimtas. (Gongas)
13.18 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-838(3)ES (svarstymas ir priėmimas)
Jį lydintis įstatymo projektas (leiskite, jau paskelbiau, paskelbti) – Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-838(3). Žmogaus teisių komitetas. Svarstymas. J. Džiugelis. Prašau, žodis jums.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Žmogaus teisių komitetas liepos 5 dieną taip pat svarstė ir šį įstatymo projektą, komitetas pritarė išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Taip pat buvo gauta Teisės departamento išvada.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Teisės departamento išvadai komitetas nepritarė, nes siūlomos sąvokos nesusijusios su direktyvos perkėlimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti niekas nenori. Nuomonę už, nuomonę prieš kalbėti taip pat norinčių nėra. Galime po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašome balsuoti, kas pritariate lydimajam įstatymo projektui Nr. XIIIP-838(3).
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 61, prieš – 3, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
Žmogaus teisių komitetas, kaip ir pagrindinis komitetas, siūlo svarstyti skubos tvarka. Pirmininkas sutinka skelbti ypatingą sumą. Galime pritarti? Galime.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Galime priimti. Ir 4 straipsnis. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti. Ir 5 straipsnis – įgyvendinimas. Iš viso penki straipsniai.
Prašome balsuoti. Skelbiame balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai, balsavo 71: už – 66, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-838(3) priimtas. (Gongas)
13.21 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-935(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-935(2). Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas. Svarstymas. Pasiūlymų… Pristatykite komiteto išvadą, nes svarstymas.
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu įstatymų… Čia dėl visų įstatymų projektų?
PIRMININKĖ. Taip, galite pristatyti visus iš karto.
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas pritarė įstatymų projektams. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Už pagrindinį ir lydimuosius įstatymų projektus, kuriuos taip pat išvardysiu, tai yra projektai Nr. XIIIP-936(2), Nr. XIIIP-937(2) ir Nr. XIIIP-938(2). Dėkoju. Nori kalbėti už A. Anušauskas. (Balsai salėje) Atsisako kalbėti. Bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Du straipsniai. (Balsai salėje) Ačiū už papildymą, mano skubėjimo sustabdymą. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai? Galime.
Priėmimas. Du straipsniai. Pasiūlymų neturite. Galime priimti 1 ir 2 straipsnius? Galime. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Prašome balsuoti dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-935(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-935(2) priimtas. (Gongas)
13.23 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-936(2) (svarstymas ir priėmimas)
Jo lydimasis – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-936(2). Svarstymas. Komiteto pirmininkas išvadą jau pateikė. Galime bendru sutarimu? Galime, nes norinčių kalbėti nėra.
Dėl ypatingos skubos galime pritarti bendru sutarimu? Ypatingai skubai pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai. Galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-936(2) priimtas. (Gongas)
13.25 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-937(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas lydimasis – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-937(2). Svarstymas. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai? Galime, nes norinčių kalbėti nebuvo.
Priėmimas. Du straipsniai. Galime priimti 1 ir 2 straipsnius? Galime. Norinčių kalbėti nėra, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-937(2) priimtas. (Gongas)
13.26 val.
Principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio skaičiaus 2018 ir 2023 metais patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-938(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio skaičiaus 2018 ir 2023 metais patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-938(2). Svarstymas. Išvada pateikta. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra.
Ypatingai skubai galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti.
Priėmimas. 1 straipsnis. Galime priimti. 2 straipsnis. Galime priimti. 3 straipsnis ir 4 straipsnis. Galime priimti. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-938(2) priimtas. (Gongas)
13.28 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-308(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-308(2). Svarstymas. R. Karbauskį prašome pristatyti Kultūros komiteto išvadą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas svarstė, nutarė iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti patobulintą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Ačiū pranešėjui. Jūs galite atsisėsti. A. Sysas. Kviečiu, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Aš kalbėsiu frakcijos vardu, gerbiamoji pirmininke. Aš taip užsiregistravau.
Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad niekam čia neįdomu, kas čia vyksta. Mišką paėmėme, taip sakant, ura, pagrindinis klausimas išspręstas, todėl tai, kas lemia žmonių gyvenimą ateityje, kažkaip antraeilis dalykas. Bet atliksiu savo pareigą kaip komiteto pirmininkas, kaip žmogus, kuris per 20 metų dirba šioje srityje. Pradėsiu nuo to, kad išsakysiu, kodėl Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė nesvarstyti. Vyriausybė pažadėjo, kaip atnešė tam tikras reformos gaires dėl mokesčių, atnešti dėl socialinio draudimo. Ir būtent, ką mes darysime ateityje dėl socialinio draudimo nuostatų, nieko kol kas mes nematome ir nežinome, kas bus. Taigi čia labai daug iečių laužėme dėl Darbo kodekso, kuris buvo sudėtinė socialinio modelio dalis. Socialinis draudimas yra antra pusė to socialinio modelio. Kažkaip dėl socialinio modelio mes siuntėme net komiteto nuostatas dar kartą į Trišalę tarybą. Šiuo atveju lyg ir padarėme juodą darbą, dabar kiti dalykai jau visai nesvarbūs.
Taigi pradėčiau nuo to, kad priminčiau, kas parašyta Vyriausybės programoje, nes mes ją priėmėme, bet padėjome į stalčius ir nežiūrime. 108 puslapyje kalbama apie tvarią ir subalansuotą pensijų sistemą ir joje, šitoje dalyje, yra parašyta įdomių dalykų, kad mes indeksuosime pensijas, dydis priklausys nuo sumokėtų įmokų, kad skirsime sistemos ilgalaikiškumui ir darnumui kurti. O svarbiausia, 215 straipsnio 3 dalis – užtikrinsime, kad pensijos nebus atimamos ar mažinamos. Gerbiamieji, tikrai neatimam, viskas gerai, džiaugiamės. Bet šiuo sprendimu mes mažiname pensijas tiems žmonėms, kurie nemoka įmokų, arba mes juos atleisime nuo dalies įmokų. Aš pasakysiu skaičius konkrečiai, kiek mes atleisime ir kiek mes visi kiti mokesčių mokėtojai juos išlaikysime. Dar, gerbiamieji kolegos, aš jums noriu priminti skaičių, liepos 1 diena čia pat, mes savo programoje parašėme, kad sieksime, kad iki 2017 m. liepos 1 d. padidinsime vidutinę senatvės pensiją iki 40 eurų. Taip, nuo sausio 1 dienos mes vidutiniškai padidinome 20. Aš net pasitikrinau, kad vidutiniškai taip ir išaugo, maždaug 20. O ką mes darysime nuo liepos 1 dienos? Jeigu mes siūlome įstatymus, kuriais siūlome daliai žmonių būti išlaikytiniais ir nemokėti mokesčių? Taigi žadame savo programoje viena, o sprendimai daromi visiškai kiti. Aš suprantu, kad galbūt tai yra toks figos lapas, norint prisidengti, nes čia nuskambėjo viešojoje erdvėje, kad norima kultūrai mažinti 18 mln. eurų, nors pajamas paliksime tiems žmonėms didesnes.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kultūrai reikia didinti pinigus, tada atlikėjai, autoriai galės gauti daugiau užsakymų, gauti daugiau pinigėlių ir sumokėti didesnius mokesčius. Po tokio mūsų sprendimo šitie žmonės tikrai ne tik kad gaus mažesnes pensijas, jie nustos gauti ir nedarbingumo išmokas, kurios jau buvo pradėtos mokėti praėjus trims mėnesiams nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Tai yra šitie žmonės susirgę turėjo teisę gauti nedarbingumo pažymėjimą. Dabar mes grįžtame prie to, kad šitie žmonės vėl tą praras.
Reikia įvardinti, kad šis įstatymas ne apie mokesčius ar įmokas, šitas įstatymas kalba apie pensijas, apie kitas socialines išmokas. Todėl dabar keletas statistikos duomenų. Autoriai, sportininkai, atlikėjai susiję ar nesusiję su draudėjais darbo santykiais? Iš viso jų Lietuvoje yra 10 tūkst., šiek tiek daugiau. Iš jų 2,5 tūkst. neturi jokių kitų pajamų. Priimdami šitą sprendimą, mes jiems uždedame kryžių, kad jie nepretenduoja gauti socialinio draudimo pensijos, jie gyvens iš šalpos pensijos, kuri bus juodai maža, ir mes visi sakome, kad tai yra blogai. Buvo tokios kalbos, kad dalis nemoka ir nemokės, laukia, kol mes pataisysime šitą pataisą. Bet penkių mėnesių rezultatai rodo visiškai kitus dalykus, buvo surinkta 1 mln. daugiau įmokų, vadinasi, šitie žmonės apsidraudė, jie turėjo teisę pretenduoti į didesnę pensiją. Žiūrėkite, kokius vidutinius atlyginimus jie turi? Autoriai, kurie susiję su draudėjais, vidurkis 190 eurų mėnesinės pajamos. Atkreipkite dėmesį, minimumas pas mus yra 380, vidutinis yra 800. Jie gauna 190, o jeigu nesusiję santykiai – 167, atlikėjai – 74 eurai per mėnesį pajamų ir jie negali nuo tokios sumos susimokėti viso socialinio draudimo? Juokinga, nes tai yra ašaros. Vienintelių sportininkų, kai mes įvedėme šitą naują tvarką, vidutinis atlyginimas nuo 156 pagaliau padidėjo iki 600 eurų. Ar tai blogai? Aš manau, tai gerai, nors ir tai mes kalbame apie sportininkus, kurie žaidžia Kauno „Žalgiry“, Vilniaus „Žalgiry“ futbolą, kurių pajamos daug didesnės, bet jie išmokas gauna dienpinigiais ir kitokiais dalykais, jie nuo to mokesčių nemoka.
Sakau, mes padarėme gerą darbą, mes juos įtraukėme į bendrą sistemą, jie sumokėjo daugiau įmokų, jie gali tikėtis išmokų. Nepraėjus šešiems mėnesiams, mes grįžtame atgal. Aš labai abejoju, kad sulauksime kažkokios pensijų draudimo reformos, ir visos mūsų kalbos, kad pensijos didės, neaišku, kam ir kokia ta galimybė bus… Aš labai rimtai kviečiu nepritarti tokiam įstatymui, nes tai griauna sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu N. Puteikį.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolega A. Sysas išsakė daug teisingų žodžių, bet aš noriu jam paprieštarauti ir pateikti kontrargumentus. Taip, jis teisus, priėmus tokį sprendimą atsirastų problema ateityje su pensijomis menininkų ir sportininkų, kurių pajamos yra mažos. Bet man atrodo, šita mokesčių reforma buvo pradėta ne nuo to galo ir ne nuo tų žmonių. Kaip visada Lietuvos politikai pradeda mėginimais sumažinti kultūros darbuotojams pajamas. Gerbiamojo kolegos A. Syso paminėtas skaičius 1 mln. eurų, tai yra tiek sumažėjo pirmiausia kultūrininkų, menininkų pajamos, nes taip padidėjo, ta suma padidėjo jų įnašai „Sodrai“. Žmonėms, kurie uždirba mažiau negu mažiausias pajamas gaunančios grupės, tai labai skausminga. Aš labai pritariu R. Karbauskio pateiktai pataisai, nes ji sugrąžina tą buvusią situaciją, tai yra atstatome status quo, mes nepradedame pildyti „Sodros“ nuo silpniausios grandies, t. y. nuo menininkų. O atlikę tokį veiksmą, mes, be abejo, visiškai pritariu A. Sysui, mes privalome pereiti prie mokesčių reformos, pereiti prie progresinių mokesčių reformos, nes lietuviai emigruoja į šalis, kur yra progresiniai mokesčiai, ir progresiniais mokesčiais ir panašiomis solidarumo mokesčių reformomis išspręstume visų gyventojų, taip pat ir kultūros darbuotojų…
Be abejo, sportininkai, kurie uždirba daug, po tokio mūsų sprendimo galbūt to nepajus. Bet aš noriu pakartoti, kad reikia grąžinti status quo, nes nereikia pradėti nuo silpniausių. Sugrąžinkime, kaip buvo, ir pradėkime bendrą reformą, pradėkime nuo didžiausias pajamas gaunančių. O dabar pasirūpinkime tais, kurie yra silpniausi šitoje vietoje, tai yra menininkais, sugrąžinkime jiems tą sumažintą tarifą. Aš, žiūrėdamas į A. Sysą, pažadu, kad rudenį iš Valstiečių frakcijos aš neišeisiu, kol neprasidės jūsų, gerbiamasis Algirdai, paminėta bendroji visuotinė reforma. Todėl aš pasisakau už ir kolegas raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Diskusijos baigiamos. Svarstymas. Mes turime dėl 4 straipsnio Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė. Ar Seimo narys atsiima? Atsiima. Nuomonė už, nuomonė prieš po svarstymo. Nėra. Galime bendru sutarimu? Atsiprašau, nespėjome įjungti. M. Majauskas – nuomonė už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų meno kūrėjams socialinio draudimo įmokos lengvata buvo panaikinta per klaidą ir mes ją turime sugrąžinti ir sugrąžinti ne todėl, kad menas yra svarbu, o todėl, kad tai yra ne su darbo santykiais susijusi veikla. Mokestinė lengvata turi galioti ne menui, o asmeninei iniciatyvai, tai yra kiekvienas, kuris užsiima individualia veikla, nes yra lygiai tokia pati individuali veikla, ar tai būtų architektūra, ar tai būtų teisinės paslaugos, ar būtų finansinės paslaugos, menininkai autorinėmis sutartimis iš esmės replikuoja ir daro lygiai tą patį. Jie tiesiog nenori įregistruoti individualios veiklos, todėl ši lengvata turi galioti skatindama žmones susikurti sau darbo vietą ir gauti tokias pajamas. Nes jeigu tokios lengvatos nebūtų, tada jiems nebūtų jokio skirtumo, jie tiesiog eitų ir stengtųsi gauti darbą kur nors kitur ir dirbti darbą, susijusį su darbo santykiais. Bet kadangi valstybė stengiasi skatinti asmeninę iniciatyvą, stengiasi skatinti individualią veiklą, kuri yra susijusi su rizika negauti nuolatinių pajamų, kuri yra susijusi su rizika negauti visų socialinių garantijų, todėl jiems yra suteikiama mokestinė lengvata, tokiu būdu mes paskatiname juos dirbti, veikti ir kurti. Todėl ši lengvata tiesiog pagal visus mokestinius principus turi būti sugrąžinta ir čia nieko bendro su „Sodros“ biudžetu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dar kartą pakartosiu, nepainiokime mokesčių ar įmokų, kurias moka menininkai, darbuotojai, individualia veikla užsiimantys autoriai, sportininkai. Šis įstatymas kalba apie išmokas, kurias gali tikėtis gauti iš socialinio draudimo sistemos. Tai yra sistema, kuri veikia socialinio draudimo principu ir solidarumo principu. Pasakykite man, kodėl sportininko, kokio nors krepšininko, kuris gauna dideles pajamas, mamą, šiandien pensininkę, mes visi turime išlaikyti, mokėti pensiją iš visų, net iš tų, kurie gauna minimalų atlyginimą? Dėl lengvatų – darykime kokias norime, bet šie žmonės sulauks senatvės. O neduok Dieve, jie susirgs arba gaus kokią traumą! Kas jiems mokės ir kokias išmokas? Apie tai kalbėkime.
Šis įstatymas kalba apie išmokas, kurių žmonės gali tikėtis. Ir kai mes suplakame viską į vieną krūvą, ateina autoriai ir sako: mes tiek mažai uždirbame. Palaukite, o tas, kuris dirba visą dieną ir gauna minimalų atlyginimą, ir turi šeimą, tai jis daug uždirba? Bet jis sumoka įmokas. Jeigu mūsų bendra solidari sistema, tai visi solidariai ir turime ten nešti, nes kitaip mes tik kalbame, deklaruojame savo programose, kad mes didinsime pensijas. Klausimas – iš kur, jei mes turime 3 mlrd. skolos? Kas padengs tuos 3 mlrd. skolos, jeigu mes būsime nesolidarūs?! Valstybė susideda iš solidarių žmonių, o ne iš pavienių individų, kurie po to ir išsivaikšto. Kodėl mes stebimės, kad išvažiuoja. Mes taip kaip politikai pradedame šnekėti – atleiskime vienus, atleiskime kitus. Bet kodėl vieni yra geresni už kitus? Šiuo atveju visi nori valgyti, visi nori gauti išmokas. Todėl negaliu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Apsisprendžiame ir balsuojame po svarstymo. V. Juozapaitis vykstant balsavimui.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Nusišalina.
PIRMININKĖ. Nusišalina nuo balsavimo. Dėkoju. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip pat nusišalina.
PIRMININKĖ. Taip pat nusišalina. Ir R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip pat nusišalina.
PIRMININKĖ. Taip pat nusišalina. Dėkojame. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš repliką po balsavimo.
PIRMININKĖ. Jūs repliką po balsavimo. Gerai.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 69, prieš – 1, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
I. Šimonytė, prašom repliką po balsavimo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš tiesiog reaguodama į tai, ką sakė gerbiamas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas savo kalboje ir savo motyvuose prieš. Čia klausimas ne apie tai, kuo šitie yra geresni už kitus, bet kuo jie yra blogesni už kitus, kad lengvata jiems buvo brutaliai panaikinta iš esmės per nesusipratimą. Kuo pajamos iš licencijų turėjimo, iš pasyvios realiai veiklos skiriasi nuo nuomos pajamų, palūkanų? Tai kodėl šitoms nebuvo nustatyta „Sodros“ socialiniame modelyje? Juk jūs puikiai žinote, gerbiamas pirmininke, kad nėra nieko paprasčiau menininkams, kaip apeiti šitą nuostatą, įregistravus individualią veiklą. Tada turi tą patį 50 % bazės ir tas pačias lubas. Tai kam reikia žmones versti daryti kažkokius tokius kūrybingus dalykus, kol nėra sutvarkytas reikalas iš esmės. Bus sutvarkytas reikalas iš esmės ir bus išspręsti šitie klausimai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu vėlgi replikuodamas nesutikti su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pozicija. Vis dėlto kūrėjas, netgi ir išleidęs knygą, kad ir nedideliu tiražu, pavyzdžiui, 2 tūkst., įvairūs žmonės, susiję su tuo knygos išleidimu, sumoka 5 tūkst. eurų mokesčių. Čia dabartinėmis kainomis. Taigi biudžetas bet kokiu atveju iš jų papildomas, tegul kad ir kartą per metus. Tai nėra taip, kad pajamos nėra gaunamos. Jos yra gaunamos, bet kitais būdais.
PIRMININKĖ. Garsi pavardė paminėta, A. Sysas nori.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš pavardės neminėjau.
PIRMININKĖ. Neminėjo pavardės. Na va, matote, o jūs apgavote mus.
A. SYSAS (LSDPF). Komiteto pirmininkas. Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, aš noriu, kad jūs mane girdėtumėte. Yra skaičiai ir iš jų du su puse tūkstančio neturi jokių pajamų. Mes gi ne žmogų apmokestinam, mes pajamas… Ne finansų ministrei man aiškinti, kas yra pajamos. Šiuo atveju koks skirtumas, kokios pajamos – jis turi mokėti bendrą solidarumo principą. Taip, aš sutinku, kad mums trūksta politinės valios apmokestinti tantjemas, dividendus… Aš džiaugiuosi, kad šiandien ryte mes privalomuoju sveikatos draudimu tantjemas apmokestinome. Ir labai teisingai pasielgėme, nes labai daug pajamų, nesusietų su darbo santykiais, nuvingiuoja į šalį. Tai buvo normalus socialinio modelio dalykas, tai nebuvo klaida, nes tą modelį mes svarstėme trejus metus. Tai nepasakokite, kad čia per klaidą priėmėme. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos, visiems, kurie kalbėjo, tikrai nebesuteiksiu. O V. Juozapaitis turi galimybę pasakyti repliką po balsavimo. (Balsai salėje, A. Skardžius: „Pirmininke, tai aš nekalbėjau…“)
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš noriu atkreipti mūsų Kultūros komiteto pirmininko dėmesį – tai kalba jūsų koalicijos partneriai ir tikrai vieno iš svarbiausių komitetų pirmininkas. Iš tiesų prieš valandą jis čia pasišaipė, kad Kultūros komitetui reikia atiduoti visus svarbiausius klausimus, nes neva jie ten sprendžia. Tai yra požiūrio klausimas, arba požiūris į kultūrą, į tuos žmones. Aš tikrai neturiu dabar omenyje savęs, bet vis dėlto vertybiniai klausimai ir tai, kas sieja tuos žmones, reiktų pagaliau išsiaiškinti ir priimti kokį nors bendrą sprendimą.
Kultūros ministerija teigia vieną informaciją, šis komitetas, kuris kalba visiškai priešingai, teigia kitą informaciją, ir žmonės tikrai nebesusigaudo, juolab jeigu iš Seimo tribūnos pasakoma, o kas gi tie menininkai, kad jiems reikia ką nors išskirtinio daryti? Na, žinoma, jie tokie pat žmonės, jie, matyt, ir neverti to. Bet tada ir pasakykite valstybiniu lygmeniu, kad visa tai, kas sieja mūsų santykį su kultūra, yra niekam nereikalinga, ir uždarome pagaliau ir tas valstybines įstaigas, ir tuos žmones paleidžiame vėjais. Jeigu dėl to bus tikrai geriau ir mes išspręsime visas valstybės problemas, tai duok Dieve, bet aš manau, kad tai yra šaudymas į kojas. Prieš tai kalbėjęs žmogus sakė, kad jis 20 metų dirba tą darbą. Tai arba jis blogai dirbo tą darbą, arba jis nežino, ką kalba, arba jis kalba taip, kad niekas nesupranta, ką jis kalba. Tai jūs pasiklauskite tų pačių dviejų su puse tūkstančio žmonių ir jums pasakys, kas yra kas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replikas nutraukiu. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime pritarti ypatingai skubai.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 2, 3, 4 straipsniai. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. M. Majauskas – nuomonė už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš tik dar kartą noriu sureaguoti į gerbiamojo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko repliką. Kalbama ir suplakama daug skirtingų dalykų ir neišskiriama pagrindinė finansų politikos esmė, tai yra kad individuali iniciatyva turėtų būti skatinama. Jeigu tu esi pats save įdarbinęs, pats sau sukūręs vietą, visame pasaulyje tu gauni mokestinę lengvatą. Nes jeigu tu turi darbo santykius, vadinasi, tu ateini, turi užsakymus, turi darbą, turi socialines garantijas, vakare išeini namo, jeigu susergi – gauni pajamas, nusilauži koją – gauni pajamas. Čia yra individuali veikla, kuri neturi socialinių garantijų, kur tu pats sukuri sau darbo vietą. Todėl kiekviena valstybė nori skatinti tokią iniciatyvą, žmonių kūrybą imtis veiklos ir ta iniciatyva turi būti paskatinta būtent tokiomis priemonėmis, kaip ir buvo iki šiol, kaip buvo paskatinti teisininkai, kurie negauna nuolatinių pajamų, bet konsultuoja, finansininkai, architektai, nežinau, kaminkrėčiai, lygiai taip pat ir menininkai, ne su menu susiję, o su individualia iniciatyva. Todėl kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Nedavėte kalbėti replikos teise, tai aš noriu atkreipti gerbiamų kolegų dėmesį. Tikrai nesu prieš šitą teikiamą projektą, tačiau noriu priminti visai neseną praeitį. Tai Lietuvos nacionalinis transliuotojas. Kada profsąjungos kreipėsi į Seimą rodydamos metines pajamas, buvo 5 tūkst. litų atlyginimas faktiškai visų LRT darbuotojų. Visa kita buvo priskiriama kaip autorinis atlyginimas net ir tiems, kurie nekuria meninio produkto, tačiau galbūt atlieka kokius nors patarnavimus. Vienintelis komercijos direktorius, pamenu, atrodo, 100 tūkst. uždirbdavo.
Nežinau, kokia padėtis, bet Kultūros ir Audito komitetai galėtų pasidomėti, ar išties yra taip piktnaudžiaujama, ar tai jau praeitis, tačiau buvo piktnaudžiavimo, sakykime, ilgametė sistema, iš biudžeto iš dalies išlaikomos labai svarbios Lietuvai institucijos. Nežinau, kokias pensijas šiandien gauna buvę darbuotojai. Būtent profsąjungos ir pensinio amžiaus darbuotojai kreipėsi dėl to, kad norėjo atsisakyti tų autorinių atlyginimų, kad gautų normalias socialines išmokas sulaukę pensinio amžiaus. Tai yra faktas, Seime nagrinėtas tikrai ne vieną kartą. Todėl nėra taip jau viskas gražiai patepta, aš manau, kad yra dar ir baltais siūlais siūta potekste. Todėl siūlau atsakingai pagalvoti prieš priimant šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Pasiremsiu I. Šimonytės puikiu sakiniu, ar tikrai nuo to reikėjo pradėti mokesčių reformą, ar tikrai čia tie, nuo kurių mes galime sutaupyti? Juk yra valstybės deleguotos funkcijos notarams, bankroto administratoriams, advokatams. Pasižiūrėkime jų atlyginimų vidurkius ir palyginkime. Tai bus 50 kartų daugiau, negu tie 3500 menininkų, apie kuriuos mes kalbame.
A. Sysas, be abejo, teisus dėl kaupiamų pensijų. Taip, jeigu mes priėmę šį įstatymo projektą daugiau nieko nedarysime, tai 3500 žmonių sumažins sau būsimas pensijas. Jis šiuo atveju visiškai teisus. Aš gerbiu A. Sysą už tai, kad jis… praeitoje kadencijoje buvo tik trys socialdemokratai, kurie pasisakė už progresinius mokesčius. Dabar jų liko du. Valstiečiai, tikiuosi, išgelbės socialdemokratus ir A. Sysą ir padės priimti tuos progresinius mokesčius, nes bet kokiuose vakarietiškuose užsieniuose labai daug uždirbantys sportininkai išlaiko neturtingus sportininkus, labai daug uždirbantys menininkai užsienyje išlaiko neturtingus menininkus. Bet Lietuvoje tiesiog nėra labai daug uždirbančių, nėra net vidutiniškai uždirbančių menininkų.
Aš vis dėlto siūlau sugrąžinti buvusią tvarką, o sausio mėnesį, rudenį grįžti prie mokesčių reformos ir visus tuos dalykus, apie kuriuos labai teisingai kalba A. Sysas, išspręsti. Bet dabar sugrąžinkime teisingumą ir silpniausiai grandžiai sugrąžinkime tą lengvatinį „Sodros“ tarifą. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš. Ar jūs dar norite ką nors papildomai pasakyti, ar kartosite tą patį? Bet aš vis tiek suteikiu žodį A. Sysui.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Statutas suteikia tokią teisę. Net jeigu aš kartočiau tą patį, jūs turėtumėte vis tiek mane išklausyti. Bet aš nekartosiu.
Gerbiami kolegos, jeigu jau jūs taip ginate šį įstatymo projektą, tai reikėjo bent jau pasidomėti, kas jame parašyta. Mes sugrąžiname ne seną, nes praplečiame grupę žmonių, kuriuos nuo rugpjūčio 1 dienos atleisime nuo pareigos, to, ką jie turėjo daryti iki gruodžio 31 dienos. Mes neatkuriame to, kas buvo – mes plečiame ratą. Vadinasi, vietoj tų per penkis mėnesius surinktų 4 mln. įmokų į „Sodrą“, tai yra tų žmonių būsimos išmokos ir pensijos, bus surinkta galbūt tik du, o gal tik vienas. Čia mes stipriname tvarumą socialinio draudimo. Tai yra problema.
Kai jūs diskutuojate apie tokius klausimus, tai bent jau perskaitykite, kas ten parašyta ir kas ten siūloma, tada bus aiškiau ir paprasčiau. Todėl aš vien dėl to nepritariu.
Aš džiaugiuosi, kad jūs nepanaudojote buldozerio principo šiandien priimdami 4 straipsnį, kad dar reikėtų ir išmokas grąžinti, kurios buvo surinktos nuo sausio 1 dienos, nes tokia pataisa buvo įregistruota. Tai būtų didžiausia nesąmonė, kurią galėjome padaryti. Džiaugiuosi dėl to, kad vis dėlto sveikas protas veikia, nes kai kam jau buvo išmokėtos nedarbingumo išmokos, kitokios išmokos per tą laikotarpį. Būkime biedni, bet teisingi. Šiuo sprendimu mes tikrai nestipriname socialinio draudimo.
PIRMININKĖ. Dėkui už jūsų nuomonę, būsime tikrai teisingi. A. Armonaitė tą patvirtins.
A. ARMONAITĖ (LSF). Diskusija dėl socialinio draudimo sistemos išties labai supriešina visuomenę. Man atrodo, ši diskusija parlamento salėje yra to įrodymas.
Tačiau aš norėčiau pakalbėti apie kultūrą. Valdantieji, čia aš kalbu ne apie socialdemokratus, o apie valstiečius, sako, jog tai įvyko per klaidą. Paprastai tokios klaidos įvyksta tada, kada nėra lyderystės arba mes jos stokojame. Matyt, kai mes kalbame apie tai, kad mums yra svarbi kultūra, kad mums svarbūs kūrėjai, tai mes turime ne tik steigti komitetus ar kalbėti apie tautinius drabužius, bet iš esmės nagrinėti tą aplinką, tą mokestinę, ekonominę aplinką, kurioje veikia žmonės, kurie kuria, kurie turi idėjų ir, tiesą sakant, kurie dažnai sunkiai suduria galą su galu.
Taigi aš manau, kad visų pirma tokia klaida neturėjo įvykti. Aš tikiuosi, kad analogiškų situacijų mes ateityje neturėsime. Ko gero, tą klaidą reikėjo ištaisyti ne liepos viduryje, kaip yra dabar, o daug anksčiau. Tačiau vis tiek, aišku, gerai, geriau vėliau negu niekada. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir I. Šimonytė – nuomonė už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš tiesiog dar kartą norėčiau grįžti prie to paties, kas čia buvo minėta (neminėsiu pavardžių, kad paskui vėl nereikėtų diskutuoti). Bet įstatymas būtent dabar ir nenumato pajamų vienodo apmokestinimo, nes tie, kurie gauna individualios veiklos pajamas, būdami įregistravę individualią veiklą Mokesčių inspekcijoje, turi galimybę taikyti sau 50 % mokesčių bazės sumažinimą. Tie, kurie gauna lygiai tokias pačias individualios veiklos pajamas nebūdami įregistravę individualios veiklos, nes meno žmonėms dėl kažkokių priežasčių tai kartais būna sudėtinga padaryti, jie šitos teisės neteko.
Tai, kas dabar yra padaryta, leistų suvienodinti sąlygas vienodoms savo prigimtimi pajamoms. O ar tai teisinga, ar neteisinga, čia jau yra, aišku, normatyvinis klausimas, bet aš noriu dar kartą pabrėžti, kad čia galima labai greitai viską apsodrinti, bet kol galiausiai nebus padalintos prievolės, t. y. įmokos į tikrus mokesčius ir tikrą draudimą, tol mes čia aplinkui tuose krūmuose ir klaidžiosime galvodami, kam galima būtų „Sodros“ tarifą padidinti. Tai linkiu valdančiajai koalicijai dėl to priimti sprendimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Apsisprendžiame balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 70, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-308(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau su jumis pasitarti. Liko dar du – Seimo nutarimas ir įstatymo projektas, kurie iš tikrųjų įrašyti į rytinį mūsų posėdį. Ypač dėl Mokslo ir studijų įstatymo renkasi Švietimo ir mokslo komitetas. Labai prašyčiau leisti pateikti išvadą, kad po diskusijos galėtų… Gal pratęskime posėdį 15 minučių? (Balsai salėje) Kas už tai, kad pratęstume posėdį 15 minučių? (Balsai salėje) Prašom balsuoti, kad pratęsiame ir leidžiame pateikti Mokslo ir studijų įstatymą, kad komitetas per pertrauką galėtų suredaguoti. Mokslo ir studijų įstatymo svarstymui mes prašome 15 minučių pratęsti rytinį posėdį.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 50, prieš – 6, susilaikė 14. Pratęsta.
14.00 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-696(3) (svarstymas)
Gerbiamas komiteto pirmininke, gal pradėkime nuo Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-696(3)? Švietimo ir mokslo komiteto išvada.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir jo išvada yra štai tokia: pritarti bendru sutarimu. Yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės. Visur yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke.
Dabar bendroji diskusija, jūs galite atsisėsti. A. Gumuliauskas. Atsisako kalbėti. Gal tada prašom sugrįžti gerbiamą komiteto pirmininką, nes diskusijoje niekas nenori kalbėti. Mums reikia aptarti.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas pakeisti 75 straipsnio 4 dalį. Komitetas pritarė iš dalies. Ar gerbiamas G. Steponavičius galėtų pristatyti savo pasiūlymą?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Viskas yra gerai su pritarimu iš dalies.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate su pritarimu iš dalies. Komitetas pateikė truputėlį pakeistą redakciją.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritariame iš dalies. Mes truputėlį pakeitėme, bet mes bendru sutarimu čia sutarėme.
PIRMININKĖ. Dar norėčiau priminti, kad yra gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė, išvada, kuriai komitetas pritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Daugiau pasiūlymų nėra gauta?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Pritaria iš dalies taip pat ir termino pakeitimui?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Yra norinčių kalbėti. Nuomonė už – G. Steponavičius. Ačiū, pirmininke, dabar jūs galite atsisėsti.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Labai trumpai priminsiu priešistorę. Dalis Seimo narių nustebę klausia: kodėl staiga bendru sutarimu, kai pateikimo stadijoje čia buvo laužomos ietys? Iš tiesų po diskusijų komitete buvo įregistruotos mano pataisos, kurioms komitetas irgi pritarė, ir tai leido pasiekti tam tikrą kompromisą. Pirminiame variante komiteto pirmininkas, teikdamas pasiūlymus, siūlė įstatymo lygiu nesieti mokslo ir studijų vykdomos veiklos su ūkio ir administravimo lėšų paskirstymu Vyriausybės nustatyta tvarka, paliekant tai įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų lygmeniu Vyriausybės nutarimams.
Tikrai nelogiška palikti vien vykdomajai valdžiai. Aš pasiūliau sugrąžinti šitą nuostatą, tačiau nebeįtraukiant šios sumos į studento krepšelį, o tiesiog tą sąsają įtvirtinant kitame Mokslo ir studijų įstatymo straipsnyje. Tai irgi atspindi studentijos nuogąstavimus, kad tokiu atveju, jeigu būtų pritarta tam nuo liepos 1 dienos jau įsigaliojusiam variantui, mokantiems už studijas būtų tekę mokėti didesnes studijų įmokas. Dabartinis variantas sąsajas įstatymo lygiu ūkio ir administravimo su studijomis ir mokslo veikla įtvirtina, bet nebelieka tos grėsmės, kad gali išaugti kainos už studijas mokantiems iš savo kišenės. Šis kompromisas, aš džiaugiuosi, po mano pasiūlymo yra priimtinas visam komitetui. Kviečiu po svarstymo balsuoti už, tada liks Teisės departamento pastabos priėmimo stadijoje ir pora redakcinio pobūdžio pataisų, kurias komitete mes tuoj padarysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-696(3). Svarstymo stadija.
Balsavo 60… O! 68 Seimo nariai. (Balsai salėje) Svarstymo stadija, teisingai! Aš pagalvojau, kad jau priėmimas. Balsavo… Atkurkime balsavimus, juos reikia paskelbti. Balsavo 68: už – 67, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritariame.
Ypatingai skubai galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti ypatingai skubai. Vakariniame posėdyje, kai komitetas apsvarstys gautą ir Teisės departamento, ir Seimo nario, komiteto pirmininko E. Jovaišos pasiūlymą, mes tęsime toliau. Kadangi komitetai nori jau pradėti darbą, mes turime pabaigti posėdį, Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektą mes svarstysime vakariniame posėdyje ir galimai priimsime.
Dėkoju visiems, puikiai dirbome. Rytinį posėdį baigėme. Norėjote registruotis? (Balsai salėje) Dar nesumušiau į gongą, galite registruotis. (Balsai salėje) Registruokitės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
Rytinis posėdis baigiamas. (Gongas) Pradėsime vakarinį posėdį, kaip visada, 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.