LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 161
STENOGRAMA
2018 m. balandžio 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Pradedame 2018 m. balandžio 24 d., antradienio, plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 90 Seimo narių.
Gerbiamieji kolegos, mums linkėjimus siunčia Lietuvos Respublikos Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariai, kurie šią savaitę darbuojasi Konstitucijos salėje, linkėdami darbingos ir mūsų darbo dienos – šios ir ateinančių dienų.
Dabar dar noriu visų jūsų vardu pasveikinti ir pasidžiaugti, kad mes turime labai aktyvų Seimo narį T. Tomiliną, švenčiantį savo jubiliejinį, jaunatvišką ir gražų gimtadienį. (Plojimai)
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. balandžio 24 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės tvirtinimas. Seniūnų sueigoje buvo ji aptarta. Ar turite pasiūlymų? (Balsai salėje) Matau, nori pasiūlymus išsakyti J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai nedidelis pasiūlymas, kurį aš bandžiau teikti ir Seniūnų sueigoje. Frakcijos vardu noriu prašyti Seimo nutarimo projektą dėl specialiosios komisijos sukūrimo dėl nerimastingos padėties žemės ūkyje perkelti į rytinę darbotvarkę, kad būtų konkrečiau – po Vyriausybės ataskaitos ir rezoliucijos svarstymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų pasiūlymas išsakytas. Kolegoms Seimo nariams primenu, kad minėtas Seimo nutarimas dėl žemės ūkio padėties darbotvarkėje yra 2-2 klausimas. Seniūnų sueigoje būtent taip buvo sutarta, tačiau pasiūlymas teisėtas ir aš prašau frakcijos vardu J. Razmos pasiūlymą aptarti balsuojant.
Kas už tai, kad perkeltume šį Seimo nutarimą, kaip ir siūlė J. Razma, tuoj po diskusijos dėl Vyriausybės metinės ataskaitos?
Balsavo 95 Seimo nariai: už J. Razmos pasiūlymą – 47, prieš – 34, susilaikė 14. Lieka taip, kaip ir numatyta darbotvarkėje.
Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu darbotvarkės 1-2a klausimą. (Balsai salėje) Dar yra pasiūlymų, taip?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, jeigu buvo tik vieno balso skirtumas, prašytume perbalsuoti dėl paskutinio klausimo.
PIRMININKĖ. Pagrindo perbalsuoti nėra. Kolegos, manau, kad dirbame toliau. Tikrai viską suspėsime, nesvarbu laikas, svarbu mūsų kokybiški sprendimai. Ar galime patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Galime.
10.04 val.
Diskusija dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos
Darbotvarkės 1-2a klausimas – diskusija dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos. Dėkoju, kad yra atvykę ir ministrai. Tai rodo, kad jiems svarbu, ką pasakys komitetai, skelbdami savo išvadas, komitetų pirmininkai, ką išsakysite jūs, kolegos, diskusijų metu. Todėl maloniai kviečiu… Prašau duoti sąrašą pagal komitetų eilę. Aplinkos apsaugos komitetas – K. Mažeika. Prašau pateikti komiteto išvadą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aplinkos apsaugos komitete vyko gana aštri diskusija. Išties aplinkosauginiai klausimai šiandien yra didelis rūpestis, o ypač jeigu kalbėtume apie klimato kaitos procesus, kurie stebimi kiekvieno žmogaus gyvenime. Daugiausiai akcentų, daugiausiai pastabų turbūt sulaukė tiek tiesiogiai mūsų Aplinkos ministerija, tiek Energetikos ministerija, jeigu kalbėtume apie atsinaujinančius energijos išteklius. Ypač didelio dėmesio sulaukė Energetikos strategija, kuriai tikrai turime nemažai pastabų ir pasiūlymų. Taigi Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą, įvertino darbus, kurių didžioji dalis tikrai buvo atlikti pagal Vyriausybės programą, taip pat pagal valdančiųjų programą.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 3 komiteto nariai.
Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitai pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę I. Šimonytę. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip ir kiti komitetai, svarstė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą. Kadangi dauguma kviestų į komitetą ministrų nemalonėjo mūsų pagerbti, o dalyvavę komitete atstovai negalėjo atsakyti į daugumą komiteto narių užduotų klausimų, svarstymas buvo turbūt ne toks sėkmingas, kaip Aplinkos apsaugos komitete. Tačiau apsvarsčius vyko alternatyvus balsavimas, buvo du sprendimo projektai: vienas sprendimo projektas buvo pritarti Vyriausybės ataskaitai, kitas – nepritarti. Už pirmąjį sprendimą pasisakė vienas komiteto narys, kuris buvo visiškai patenkintas Vyriausybės ataskaita. Likę komiteto nariai pasisakė už sprendimą nepritarti Vyriausybės ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S. Jakeliūną.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Mūsų komitete taip pat buvo diskusija, svarstymas Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitos. Dalyvavo tuo metu pavaduojantis Ministrą Pirmininką finansų ministras V. Šapoka, buvo pasikeista nuomonėmis, atsakyta į klausimus. Mes išreiškėme poziciją, bent jau dauguma komiteto, kad Vyriausybė dirbo atsakingai, gerai, fiskalinius dalykus valdė tinkamai, pasimankštino dėl mokesčių pasiūlymų ir šiemet bus pasirengusi įgyvendinti jau sistemiškesnius pokyčius. Po diskusijų, aš manau, rasime subalansuotus sprendimus. Ir visa tai aptarus… daugiausiai, be abejo, koncentravomės į finansinius dalykus. Balsuojant dėl pritarimo Vyriausybės ataskaitai, balsavimo rezultatai buvo tokie: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 3 komiteto nariai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką R. Sinkevičių pateikti Ekonomikos komiteto išvadą.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė Vyriausybės 2017 metų ataskaitą, išklausė daug ministrų pranešimų ir nusprendė pritarti Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu Europos reikalų komiteto pirmininką G. Kirkilą. Prašom, kolega.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Europos reikalų komitetas taip pat karštai svarstė Vyriausybės ataskaitą, taip pat buvo pateiktas alternatyvus projektas – nepritarti ataskaitai. Balsavome alternatyviai: 9 ir 6. Nutarta pritarti Vyriausybės ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką A. Stančiką pateikti. Nėra. Ateina gerbiamas P. Čimbaras. Prašom, Petrai.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė 2017 metų Vyriausybės ataskaitą ir nutarė pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Kultūros komiteto pirmininką R. Karbauskį pateikti Kultūros komiteto išvadą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Seimo Kultūros komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą, jai pritarė. Už balsavo 4, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto… J. Jarutis? Prašom. J. Jarutis. Pateikite komiteto išvadą.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat svarstė 2017 metų Vyriausybės programą. Tai yra ataskaitą. Svarstyme dalyvavo krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai. Vyko balsavimas. Nutarta: už – 5, prieš nebuvo, 4 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę pateikti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą, pritarė jai. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 3. Priėmė protokolinį sprendimą siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sistemiškai didinti išlaidų dalį nuo bendrojo vidaus produkto socialinei apsaugai, atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 7 d. Seimo priimtą protokolinį nutarimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo Nr. XIII-838 bei siekdami viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimo parengti ir pateikti Seimui įstatymo projektą dėl pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atkūrimo 2019 metams.
Siekiant labiau užtikrinti žmogaus teisę į būstą, skirti daugiau valstybės lėšų paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto ataskaitą, atsiprašau, išvadą pateikti Sveikatos reikalų komiteto atstovą. Tuoj, minutėlę, suteiksime. D. Kaminskas. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą. Diskutavo, identifikavo problemas ir nuveiktus darbus. Nutarta pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 5.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą pateikti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl Vyriausybės programos… ataskaitos.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė 2017 metų Vyriausybės veiklos ataskaitos švietimo ir mokslo dalį ir pirmiausia pastebėjo, kad komitetas mato didelį skirtumą tarp 2016 metų Vyriausybės ataskaitos ir 2017 metų Vyriausybės ataskaitos visų pirma jau vien dėl to, kad šioje ataskaitoje nurodytos konkrečios veiklos, visa tai paremta daugeliu patvirtinančių dokumentų, schemų ir kitokių analizių.
Taip pat galime pasidžiaugti ir komitetas pažymėjo, kad gerėja moksleivių pasiekimai dėl šitų veiklų.
Kokias svarbiausias dalis komitetas apsvarstė? Pirmiausia pasakyta, kad yra iš tikrųjų daroma stipri mokytojų rengimo pertvarka, pertvarka mokyklų finansavimo, padarytas didelis parengiamasis darbas pereiti prie etatinio apmokėjimo, vystomas neformalusis vaikų švietimas ir Vyriausybė supranta jo svarbą. Tai numatoma tęsti ir ateinančiais metais. Padarytos didelės pertvarkos profesinio mokymo ir švietimo gyvenimo, turime omeny Švietimo įstatymą, kuris pakeitė direktorių reglamentavimą. Taip pat apie aukštojo mokslo sritį pasakyta, kad mes vis dėlto darome tokias kiekybines ir kokybines permainas ir visa tai, galvojama, turėtų prisidėti prie geresnio švietimo.
Kaip pageidavimas dėl ateinančios ataskaitos, tai komitetas norėtų, kad vis dėlto Vyriausybė daugiau dėmesio skirtų arba vietos rastų savo analizėje, ataskaitoje tautinių mažumų švietimo padėčiai Lietuvoje.
Apskritai iš esmės komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitai švietimo ir mokslo srityse. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 5. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam komiteto pirmininkui.
Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Išvadą – ponia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą ir jai pritarė bendru sutarimu. Tikrai dėkoju komiteto nariams už tokią paramą Vyriausybės darbams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką J. Bernatonį. Prašome pateikti Užsienio reikalų komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas svarstydamas daugiausia dėmesio skyrė užsienio politikos ir, kiek su mūsų kompetencija susiję, vidaus reikalų bei saugumo klausimams. Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitai komiteto kompetencijos srityse.
Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 2, susilaikė 1. Taigi, vadovaujantis Seimo statuto 55 straipsnio 1 dalimi, rezultatą lėmė komiteto pirmininko balsas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P. Urbšį kviečiu į tribūną pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, komitetas svarstė Vyriausybės ataskaitą. Dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų. Buvo atkreiptas komiteto narių dėmesys į vaikų teisių apsaugos institucinę reformą. Daugelis komiteto narių pripažino, kad yra padaryta pažanga. Taip pat buvo gilintasi į valstybės tarnybos reformą.
Balsavimo rezultatai yra tokie: ataskaitai pritarė 6, susilaikė 3, nė vienas nebalsavo prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką V. Simuliką pateikti komiteto išvadą.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo kaip papildomas vertinant Lietuvos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą. Komiteto siūlymai – atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad praėjusių metų veiklos ataskaitoje mažai dėmesio skiriama žmogaus teisių užtikrinimui, nors, dalyvaudami tarptautiniuose renginiuose, diskusijose, Lietuvos politikai, valstybės tarnautojai daug kalba apie žmogaus teisių svarbą. Ataskaitoje nėra analizuojama situacija, susijusi su tomis sritimis, kurios dažniausiai sulaukia Europos Žmogaus Teisių Teismo dėmesio, neužsimenama apie EŽTT sprendimų įgyvendinimo eigą. Pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 metų veiklos ataskaitoje pateikti išsamią informaciją apie Jungtinių Tautų visuotinės periodinės peržiūros rekomendacijų, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimą, iš esmės pritarti Vyriausybės ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nėra, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Mielieji kolegos, komitetų išvados paskelbtos ir pagal Seimo statuto 207 straipsnį rengiama specialioji Seimo diskusija. Diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos atstovai, frakcijų atstovai. Užsirašė kalbėti iš viso 12 Seimo narių. Ar galėtume sutarti… 13 Seimo narių. Ar galėtume sutarti, kad skirtume tam valandą laiko? Galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu skiriama valanda laiko bendrajai diskusijai. Kaip jau ir minėjau, pagal mūsų Statutą diskusijoje pirmieji kalba opozicinių frakcijų atstovai. Kviečiu A. Kubilių, frakcijos vardu. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano kalba bus gal nelabai ilga, bet bandanti atkreipti kolegų dėmesį į vieną esminę problemą. O esminė problema yra ta, kad mes turime pagaliau iškelti sau klausimą, koks yra žanras Vyriausybės ataskaita? Aš matau, premjeras linksi galva, nes iš tikrųjų aš matau, kad kuo toliau, tuo labiau mes patys nebežinome, koks tai yra žanras, už ką Vyriausybė turi atsiskaityti ir ką jinai toje ataskaitoje turi pasakyti. Iš tikrųjų taip jau yra susiklostę, kad iki šiol Vyriausybės ataskaitos žanras yra labiau paprotinė teisė, nei kaip nors sureguliuota teisė. Aš kiek bandžiau dar sykį peržiūrėti galiojančius teisės aktus, kurie apibrėžia, už ką Vyriausybė turi atsiskaityti, tai radau vienintelį sakinį Seimo statute, kuris skamba taip: „Kiekvienais metais (iki kovo 31 d.) Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.“ Ir toliau jau rašoma, kaip ta ataskaita yra svarstoma Seime. Vyriausybės įstatyme apie Vyriausybės ataskaitą nieko neradau. Vadinasi, šis vienas sakinys ir sukuria štai šį instrumentą. Mano įsitikinimu, aš tikrai nenoriu svarstyti ir čia skirti laiko Vyriausybės praeitų metų veiklos vertinimui. Jau tą ne vieną kartą pasakėme. Be abejo, opozicija turi kritinių pastabų, valdantieji čia turbūt sakys, kad nuostabiai dirbo, bet, mano įsitikinimu, mes galėtume, taip sakant, nedrebindami čia to oro skirtingais vertinimais, iš tikrųjų susitarti, kad mums reikia imtis iniciatyvos ir žymiai aiškiau viename ar kitame dokumente, ar Seimo statute, ar Vyriausybės įstatyme, apibrėžti, už ką ir kokiu būdu turi atsiskaityti Vyriausybė. Nes gali būti, kad kada nors premjeru bus kas nors su dar didesne fantazija negu gerbiamasis S. Skvernelis, nei aš būdavau, ir aš vis įsivaizduoju, kad kuris nors premjeras, pavyzdžiui, sugalvos eilėmis atsiskaityti, jeigu turės talentą ir surašys poemą apie savo nuostabią veiklą, ir mes turėsime ją svarstyti kaip rimtą dokumentą.
Iš tikrųjų galima būtų prisiminti tam tikra prasme analogiją, kai valdantieji, konkrečiai Kultūros komitetas, iškėlė klausimą dėl Lietuvos radijo ir televizijos ataskaitos, kai kilo abejonių, ar televizija iš tikrųjų tinkamai pateikė ataskaitą, televizijos vadovybė sakė, o mes nežinome, už ką turime atsiskaityti, tada kilo čia įvairios iniciatyvos tirti ir taip toliau. Tai labai panašiai yra su Vyriausybe, nes nesame apibrėžę, už ką Vyriausybė turi atsiskaityti, tai Vyriausybė rašo tai, ką jai norisi parašyti, todėl Vyriausybės ataskaita yra ne tiek ataskaita apie Vyriausybės veiklą, o tai, kaip Vyriausybė mato, kas praeitais metais apskritai Lietuvoje įvyko. Pavyzdžiui, BVP augo? Augo. Vyriausybė rašo – „augo“. O kodėl BVP augo, ar dėl Vyriausybės veiklos, ar kaip tik dėl to, kad Vyriausybė buvo tokia ganėtinai tingi ir nieko daug nedarė, nieko nepagadino, tai apie tai mažai kalbame.
Aš nenoriu tęsti, bet, mano įsitikinimu, Vyriausybės ataskaita turėtų būti vienas iš labai svarbių instrumentų, kuris leistų ir visuomenei daug geriau suprasti, ką Vyriausybė veikia, ką planuoja veiki ir už ką turi atsiskaityti. Todėl, mano manymu, šiandieninę diskusiją galėtume panaudoti tam, kad, remdamiesi ir gera kitų šalių praktika, atsižvelgdami kad ir į OECD valstybių praktiką, mes sutartume, jog reikia gerokai tiksliau apibrėžti keletą paprastų dalykų, pavyzdžiui, kaip turi atrodyti Vyriausybės veiklos prioritetai. Štai ataskaitoje yra pateikti 2018 metų veiklos prioritetai, ką Vyriausybė šiemet numato kaip savo prioritetinę veiklą. Tai yra įdėta ataskaitos pabaigoje.
Gerbiami kolegos, aš raginu jus pažiūrėti, ką Vyriausybė rašo savo prioritetuose, ir užduoti sau paprastą klausimą, ar šitaip suformulavus prioritetus, kur yra kalbama, na, gerinsime, pavyzdžiui, bus konsoliduota ir sustiprinta mokslo, technologijų ir inovacijų sistema… Štai vienas iš Vyriausybės prioritetų šiais metais. Taip suformulavus prioritetą ir neapibrėžtus konkrečiai, kokiais parametrais bus matuojamas šio prioriteto įgyvendinimas, kokių tikslų bus pasiekta įgyvendinant tokį prioritetą, ar mes po metų galėsime vertinti Vyriausybės veiklą keldami klausimą, ar ji pasiekė šį prioritetą, ar ne?
Aš baigiu savo kalbą tuo, kad raginu svarstant išnaudoti šitą Vyriausybės vadinamosios ataskaitos svarstymą, nors aš negaliu to vadinti ataskaita, nes neaišku, už ką yra atsiskaitoma, išnaudoti šią diskusiją tam, kad sutartume, kad mums reikia imtis keleto veiksmų – gerokai tiksliau apibrėžti, už ką Vyriausybė turi atsiskaityti savo ataskaitoje. O tam, kad apibrėžtume, už ką Vyriausybė turi atsiskaityti, turime apibrėžti, kaip turi atrodyti Vyriausybės veiklos metiniai prioritetai, nes natūralu, kad ataskaita turėtų apibrėžti po metų, kaip tie prioritetai yra įgyvendinami. Tokiu atveju mes pagaliau turėtume galimybę turėti Vyriausybės ataskaitą kaip tą instrumentą, kuris mums leidžia realiai vertinti Vyriausybės veiklą. Jeigu valdantieji pritars, mes imsimės tokios iniciatyvos. Manau, kad po metų realiai galėsime tokiu atveju įvertinti Vyriausybės veiklą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų kalbą ir pasiūlymus. Kviečiu A. Armonaitę – Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, ačiū Vyriausybei už ataskaitą, tikrai daug detalių galima skaityti, gilintis, vartyti. Ko gero, pačioje pradžioje reikėtų pasakyti, ką vis dėlto pozityvaus matome, nes niekada nebūna taip, kad yra vien juoda ir balta. Visų pirma akivaizdus yra ministrų, Vyriausybės narių noras konsoliduoti dalį valstybės funkcijų mažinant biurokratiją. Aišku, biurokratija yra visada linkusi plėstis, tai yra tiesa, įrodyta daugybės politikos mokslininkų. Sėkmės tai darant, bet matant tam tikras prielaidas, kad viešasis sektorius gali būti reformuotas į geresnę pusę.
Antras dalykas, kuris irgi yra, manau, neblogas, yra tai, kaip vyksta valstybės valdomų įmonių pertvarka. Mes Seime priėmėme nepriklausomų valdybų, įmonių depolitizavimo kai kuriuos reguliavimus, ir tikrai ir susisiekimo srityje, ir kitose srityse yra neblogų poslinkių. Man atrodo, tai veda Lietuvą į priekį.
Trečias dalykas ir, ko gero, deja, paskutinis, kurį norėčiau paminėti, tai yra Švietimo ir mokslo ministerijos noras reformuoti universitetus, noras ir rodoma valia atlaisvinti resursus, kad būtų mažiau švietimo biurokratijos ir daugiau resursų tos paslaugos kokybei gerinti.
Tai tokius tris gerus dalykus galėčiau išskirti. Galbūt dar trūksta proveržio, kartais ir Seime kliūna tie dalykai, galbūt kartais trūksta politinio palaikymo. Vis dėlto linkime sėkmės ir dažniausiai palaikome.
Dabar dėl to, ko pasigedau. Išskirčiau galbūt dvi pagrindines sritis, nors, žinoma, tų sričių yra labai daug, jos yra gana skirtingos, bet, man atrodo, vis dėlto labai svarbios XXI amžiaus vakarietiškomis vertybėmis gyvenančiai valstybei.
Pirmiausia dėmesys skaitmeninei ekonomikai. Iš tiesų yra Vyriausybės ataskaitoje šiek tiek detalių, tačiau kol kas tai yra daugiau deklaracijos, ar tai siekiame didesnio paslaugų skaitmeninimo, ar tai darysime kokius nors dalykus, tačiau yra labai mažai rezultatų. Skaitmeninės ekonomikos ir informacinės visuomenės tarptautiniuose reitinguose Lietuvos rodiklius smukdo žemyn būtent valstybės vaidmuo. Ir tai yra menkai veikiančios elektroninės paslaugos, menkai atverti valstybės valdomi duomenys, investicijos į žinias ir kompetencijas.
Iš tikrųjų reikėtų daugiau proveržio ir daugiau rezultatų. Dažnas ministras, viceministras sako: žiūrėkite, bet Lietuva neblogai atrodo ES lygmeniu. Taip, tai yra tiesa, mes esame apie vidurkį. Bet pasižiūrėkime, kaip atrodo Europos Sąjunga globaliame kontekste. Europos Sąjunga nusileidžia Pietų Korėjai, nusileidžia Jungtinėms Valstijoms, nusileidžia Japonijai, Australijai. Būkime tie, kurie eina į priekį sparčiau negu Europos Sąjunga, ir kartais iš tikrųjų žiūrėkime, ką daro mūsų kaimynai: Estija, Suomija, Danija. Tai yra puikūs artimi pavyzdžiai, ir mes galime jais sekti, o kartais galbūt juos ir aplenkti.
Taigi pasigendu rezultatų šioje srityje, nes valstybės, kurios vystosi, nori greitesnio proveržio, nori daugiau galimybių, kad augtų ekonomika, daugiau žmonių užsidirbtų, vis dėlto turi investuoti ir pačios naudoti išmanius sprendimus. Tai yra labai svarbu.
Kitas konkretus dalykas, kurio vis dar pasigendame, yra išmanūs sprendimai, kuriuos valstybė įsigyja viešaisiais pirkimais. To faktiškai nėra, nėra to kriterijaus, kai įsigyjame ar vystome kokį nors infrastruktūros projektą, nėra kriterijaus, kaip tai pasitarnaus skaitmeninei ekonomikai. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į čia, nes jau vis dėlto 2018 metai.
Antras dalykas yra žmogaus teisės. Ačiū Žmogaus teisių komiteto pirmininkui – jis, pristatydamas komiteto nuomonę, paminėjo, kad ataskaitoje pritrūko dėmesio žmogaus teisėms. Aš galėčiau pasakyti, kad žmogaus teisės šioje ataskaitoje yra minimos tik kaip eksportui skirtos idėjos tarptautinėje erdvėje. Užsienio reikalų srityje mes rūpinamės žmogaus teisių plėtra Rusijoje, Baltarusijoje, Rytų kaimynystėje, bet savo kieme vis dėlto nepažiūrime, kas vyksta.
O mūsų kieme, čia, parlamente, sklando abortų draudimo idėja, sklando lyties keitimo operacijų draudimo idėja, sklando įvairios interpretacijos dėl priklausomybių gydymo. Priklausomybių politika vykdoma pasitelkiant Baudžiamąjį kodeksą. Aš atsiprašau, kaip jau ir esu minėjusi ne kartą, pasigendu sveikatos ministro balso ir sveikatos ministro lyderystės dėl šitų temų. Nes kai yra tam tikras lyderystės vakuumas, ir dabar yra būtent lyderystės vakuumas, parlamente labai greitai talibaniškos idėjos užpildo tą vakuumą, ir štai mes turime tokias iniciatyvas, kokios Lietuvą tempia atgal.
Šioje ataskaitoje yra paminėta žmogaus teisė į būstą. Tai yra tokia labai jau išvestinė teisė. Ir visai nėra kalbama apie pamatinę žmogaus teisę. Pamatinė žmogaus teisė, apie kurią Dž. Lokas kalbėjo, – teisė į laisvę, teisė būti savimi. Taigi pasigedau dėmesio žmogaus teisėms ir norėčiau, kad jau kitąmet būtų apie ką konkrečiau kalbėti.
Taigi yra gerų dalykų, apie kuriuos pakalbėjau, ir sėkmės toliau juos vystant. Manau, kad jeigu norime, kad ši šalis eitų sparčiau į priekį, turime didesnį dėmesį skirti technologijoms, skaitmeninei ekonomikai ir tam dalykui, kaip žmonės šioje šalyje jaučiasi: ar jie gali būti savimi, ar jie gali jaustis, kad yra visateisiai šios valstybės ir šitos visuomenės nariai. Tai tiek, dėkoju jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, išties vyksta labai įdomi diskusija. Jei salėje būtų truputį daugiau tylos ir mes klausytume, girdėtume labai išsamias pastabas, kurias, manau, išsakys taip pat ir J. Olekas, kuris kviečiamas į tribūną kalbėti frakcijos vardu.
J. OLEKAS (LSDPF). Laba diena, gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų nėra lengva vertinti Vyriausybės ataskaitą. Mano kolega A. Kubilius pradėjo diskusijas dėl žanro mums – dėl to, kad mes devynis mėnesius dirbome kartu ir bandėme kai kuriuos darbus padaryti. Aš manau, kad pirmiausia reikia pastebėti dėl bendro vertinimo, ką ir premjeras ataskaitos metu kalbėjo, dėl ekonomikos augimo, dėl kai kurių sprendimų, kurie buvo vykdyti, tęsti praeitų Vyriausybių, – krašto apsaugos finansavimo kėlimas, pensijų kėlimai, kurie buvo numatyti. Tai iš tikrųjų tie dalykai, kuriais galima pasidžiaugti, pritarti, kad tie darbai vyko. Tačiau ataskaitoje yra toks metas, kai reikia pasižvalgyti ir į tuos darbus, kurie buvo nepadaryti ar padaryti iš dalies. Čia aš paprieštaraučiau kolegai A. Kubiliui ir pasakyčiau, kad mes turime tam tikrus įrankius ir instrumentus vertinti Vyriausybės darbą. Mes čia, Seime, patvirtinome Vyriausybės programą. Joje yra surašyti darbai, kuriuos Vyriausybė imasi padaryti, imasi padaryti per kadenciją. Gal pačioje programoje nėra surašyta datų, bet turime kitą dokumentą – Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Štai čia mes jau galime pastebėti pirmuosius tokius pirmų metų darbo kluptelėjimus. Sakykime, darbų plane yra numatyta, kad bus įvestas mokytojų etatinis apmokėjimas. Sprendimas – šio apmokėjimo perkėlimas iš 2017 metų į 2018 metus. Pažiūrėsime. Linkime sėkmės 2018 metais, bet 2017 metais tas darbas nepadarytas.
Jeigu žiūrėtume atidžiau, smulkmeniškiau, rastume nepadarytų darbų ir kitose srityse. Kai kurie dalykai nukelti krašto apsaugoje galbūt dėl objektyvių dalykų, o galbūt tiesiog dėl to, kad buvo orientuojamasi į tuos dalykus, kurių nebuvo Vyriausybės programoje ir įgyvendinimo priemonių plane. Tačiau čia matome daug, sakykime, tokių stabtelėjimų, o tai kelia nerimą, ar bus jie apskritai įgyvendinti, kaip Vyriausybės programoje numatyta. Bet tikrai labai linkėtume sėkmės, kad tai būtų padaryta.
Tačiau mūsų, kaip socialdemokratų, nuomone, didžiausią rūpestį ir nerimą kelia tai, kad nežiūrint bandymo kaip nors socialiai pagelbėti pačias mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, vis dėlto skurdas šeimose, auginančiose vaikus, arba vieniši tėvai, auginantys vaikus, – skurdas auga. Mes matome, kad to dėmesio nepakanka. Ta reforma, kuri 2017 metais buvo pasiūlyta 2018 metams, dėl vaiko pinigų, kai buvo atimta iš tėvų, kurie turėjo didesnį neapmokestinamąjį pajamų minimumą, ir skirta tik kaip parama vaikui, – tai paėmimas iš vienos kišenės ir perdėjimas į kitą – nėra paramos didinimas. Todėl sakyčiau, kad čia yra patys skaudžiausi dalykai, kai mes kalbame apie skurdo mažinimą, o jis vis dėlto ne mažėja, bet didėja.
Taip pat norėčiau priminti, kad gana sudėtingai atrodo darbo užmokesčio kėlimas, kai dirbantiems savivaldos, kultūros, švietimo sektoriaus darbuotojams darbo užmokestis padidinamas tik keliais ar keliolika eurų, o jėgos struktūroms darbo užmokestis padidinamas beveik 1 tūkst. eurų per mėnesį. Iš tikrųjų tai dalykai, kurie kelia nerimą ir įtampą, kai susitinki su gyventojais, ypač regionuose, nes galima matyti tam tikrą pažangą mūsų didmiesčiuose, sostinėje, bet skirtumai tarp žmonių pajamų ir socialinė atskirtis vis skaudžiau juntama tarp didžiųjų miestų ir regionų, ir kaimų.
Turėčiau pasakyti, kad ir švietimo reforma kol kas nekvepia rezultatais, kad būtų rengiami kvalifikuoti specialistai ir būtų pasiektas technologijos proveržis.
Apmaudu, kad mokesčių sistemos pertvarka tebuvo orientuota į socialinės nelygybės mažinimą, pamirštant pajamų nelygybę ir viduriniąją klasę.
Aišku, negaliu nepaminėti savo profesijos, kolegų medikų. Mes iš tikrųjų praeitais metais daug svarstėme, kaip turėtų keistis medikų apmokėjimas, deja, nesulaukėme Vyriausybės palaikymo dėl didesnio apmokėjimo jauniesiems gydytojams rezidentams. Tas klausimas buvo nepriimtas, atmestas, vėl užregistruotas. Šiandien Seime negalime svarstyti, nes neturime Vyriausybės išvadų. Mes teikiame daug pasiūlymų, tiek opozicijos frakcijų atstovai, tiek ir valdančiosios daugumos, dėl to, kad žodžiai virstų darbais, nes niekaip nesuteiksime geresnių sąlygų medikams, jeigu jie nebus geriau finansuojami. Kolegos užregistravo labai aiškius atskaitymus į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, tačiau vėl neturime Vyriausybės išvadų. Mes užregistravome sujungimą stipendijos ir darbo užmokesčio gydytojams rezidentams, tačiau vėl nėra Vyriausybės išvadų. Nors kalbama žodžiais, susitikus su medikais, kad tai bus padaryta.
Turbūt kaip didžiausias nuskambėjusios ataskaitos pozityvas – miškų reforma. Vienas iš miškų reformos pagrindinių stimulų ir elementų, dėl ko ta miškų reforma buvo daroma, buvo sakoma, kad miške pasiliks dirbantys girininkai, eiguliai ir dėl tos reformos padidės jų darbo užmokestis. Štai čia aš turiu (pagaliau sulaukiau) aplinkos ministro pasirašytą atsakymą į mano klausimą, kiek uždirbo Zarasų girininkas prieš reformą ir kiek uždirba po reformos. Atsakymas: uždirbo 765 eurus, tiek pat uždirba ir po reformos. Į kitą mano klausimo dalį…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. OLEKAS (LSDPF). Tuoj baigiu. Kita mano klausimo dalis, kiek uždirbo generalinis urėdas prieš reformą ir kiek jis uždirba šiandien. Prieš reformą generalinis urėdas uždirbo 2 tūkst. 679 eurus 20 centų, po reformos su 25 % priedu, jis dabar ne generalinis urėdas, o direktorius, uždirba 7 tūkst. 870 eurų. Ką mes padarėme, bičiuliai? Ar padarėme paramą miške dirbantiems žmonėms, apie ką mes kalbėjome, ar ponuliui, sėdinčiam Vilniuje, pridėjome tris kartus daugiau nei Seimo nariui arba dešimt kartų daugiau nei girininkui, dirbančiam miške? Deja, mes su tokia reforma…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). …ir tokiu pasigyrimu negalime pasveikinti Vyriausybės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovą J. Narkevičių.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu savo vardu, ne frakcijos vardu ir koncentruosiuos į esminius dalykus.
PIRMININKĖ. Penkios minutės.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Pirma. Akivaizdu, kad valdančioji dauguma, ypač Vyriausybė, nes čia Vyriausybės ataskaita, yra efektyviai ir energingai dirbanti. Imasi daug veiksmų, daug reformų, kurių galbūt ankstesnės vyriausybės nebuvo išdrįsusios… Kaip sekasi realizuoti šias reformas, jau kitas klausimas. Be abejo, mes galvojame, kad dar pirmi metai, laiko dar yra tobulintis, tačiau kai kurie veiksmai yra būtinai tobulintini.
Kalbėsiu apie švietimą. Mes žinome, kad Vyriausybė kartu su ministerija ėmėsi ryžtingų pertvarkų, įvedant vadovų kadencijas. Įstatymas yra priimtas. Pereinant nuo pamokinio pedagogo apmokėjimo iki etatinio apmokėjimo. Priimtas naujas Profesinio lavinimo įstatymas, kuris pradeda įsigalioti. Imtasi ryžtingų aukštojo mokslo įstaigų reorganizavimo reformų, tačiau dabar mes matome, kad yra keblumų tai realizuoti. Pirmas dalykas, perėjimas prie etatinių vadovų, mokytojų darbo. Yra suderinta su profsąjungomis, tiesa, ne su visomis organizacijomis, tačiau tai dar nepateikta viešam svarstymui, kad mes galėtume išanalizuoti. Bet iš to projekto jau aišku, kad tam tikri tikslai ir siekiai nebus pasiekti. O mokytojai su nerimu laukia būtent šio dokumento, taigi buvo žadėta praeitais metai, o laikas jau nutolo.
Kitas dalykas dėl aukštųjų mokyklų reformų. Mes reorganizavome Vytauto Didžiojo, Edukologijos, Stulginskio ir šiandien turėsime svarstyme, bet matome, kad kai kurie reorganizavimo veiksniai vėlgi nėra tokie lengvi. Su nerimu žiūrime, ar bus patvirtintos programos, kurios jau dabartiniu metu yra, ir ar tai nesutrukdys šiais metais stoti būtent pasirenkant tas programas, kurios buvo iki šiol.
Kitas dalykas dėl turto. Dėl turto perdavimo irgi dalykai šlubuoja, reikia tikėtis, kad kuo greičiau ministerija imsis konkretesnių darbų.
Dar vienas pakeitimas, gana įdomus pakeitimas, tai mes priėmėme, kad būtent sporto politika perkeliama iš departamento, konkrečiai pavaldaus Vyriausybei, į Švietimo ir mokslo ministeriją. Šiandien bus pateikiamas naujas Sporto įstatymo projektas, gana įdomus iššūkis mūsų laukia. Ar iš to bus kažkokios konkrečios naudos, sporto bendruomenės yra sunerimusios, tačiau veiksmai yra atliekami.
Dabar prie socialinių reikalų. Mes ne kartą pažymėjome – gerai, kad atsirado vadinamieji vaiko pinigai, tačiau linkime Vyriausybei ryžtingumo, kad pereitų prie didesnių tų lėšų skyrimo, nes dabartinis skyrimas – 30, o gal net 40 eurų, tai jie lyg išplaukė ir nėra pastebimi, bendruomenės labiau žiūrima į tai neigiamai, nei teigiamai. Norimo rezultato lyg ir nelabai pasiekta, o reikėtų, nes čia veiksmas yra labai geras.
PIRMININKĖ. Deja, jau laikas.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Taigi, bendrąją prasme mes siūlome, kad būtų ir toliau einama numatytu keliu, programos keliu, imtasi ryžtingesnių veiksmų. Sėkmės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Maldeikienę, Mišrios Seimo narių grupės vardu. Ruošiasi J. Jarutis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Nepasakysiu nieko nauja, nes iš dalies kartosiu tai, ką sakė ponas A. Kubilius. Kita vertus, jeigu kartosiu, ką sakė ponas A. Kubilius, vadinasi, ne viena aš taip mąstau, o yra ir daugiau žmonių, kurie panašiai galvoja.
Šiaip esu, matyt, gana retas žmogus, kuris kasmet labai susidomėjęs perskaito Vyriausybės veiklos ataskaitą. Šita, pastaroji, žinoma, ne išimtis. Šitą gana storą – 186 puslapių dokumentą aš labai rimtai skaičiau porą kartų ir dar keletą kartų atskiras vietas.
Pirmas ir esminis klausimas, kuris turėtų kilti kiekvieno galvoje, yra: kokia tokio panašaus dokumento, tokios ataskaitos prasmė? Pats žodis „ataskaita“ „Lietuvių kalbos žodyne“ mus kreipia link dviejų dalykų: pirma, kad ataskaita – tai kažkoks dokumentas, kai raštu ar žodžiu pasakojama, kas padaryta. Kita vertus, žodis „ataskaita“ turi ir gerokai gilesnę konotaciją, kai kalbama apie tai, kad ataskaitoje nubrėžiama dalykų padėtis. Skaitant šiandien svarstomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės praėjusių metų ataskaitą, aiškiai matai, kad čia tiesiog labai daug žmonių iš įvairių ministerijų su skirtingu intelekto lygiu, netgi ir rašybos struktūra, ir mąstymo logika, į vieną vietą sumetė viską, ką darė arba ką ketino daryti.
2016 m. gruodžio 13 d., tiksliai, kai mes svarstėme šios Vyriausybės darbų planą, aš pasakiau, kad prieš mano akis yra intelektualinės mišrainės dokumentas. Tai ši ataskaita labai aiškiai patvirtino, kad ta intelektualinė mišrainė tiesiog toleruojama ir toliau gražiai puoselėjama. Nes tai, ką čia randi, yra iš tikrųjų be galo skirtingų dalykų sumestinukas.
Yra dalykėlių, kurie kartojasi, nuoseklumas pabėga, yra labai komiškų detalių. Kadangi posėdis pernelyg rimtas, tai aš vieną komišką detalę pasakysiu. Tarkime, ataskaitos 19 puslapyje randi, kad Vilniaus mieste pernai įrengtos trys privataus ir viešojo transporto jungties aikštelės. Beje, tai niekaip ne Vyriausybės darbas, ne ta kompetencija. Taigi įrengtos trys aikštelės bei kelio… geležinkelio linija, elektrifikavimo ir rangos darbų pirkimo dokumentai. Ir tai, ataskaitos nuomone… įrodo, kaip išvada pateikiama, kad (cituoju): „Išvardinti darbai prisidės prie ekologiškų ir daug gerų… šio transporto plėtros, tinkamos darniai gyventi visoms gyvybės formoms.“ Laukiame ateivių? Iš tikrųjų tiesiog neskaitome to, ką rašome.
Apie ką čia vis dėlto kalbama, suvokti sudėtinga, bet panašūs perėjimai, kai tarp tezių ir išvadų nėra jokio ryšio, kartojasi ganėtinai dažnai. Jeigu tai būtų kursinis darbas, kuriuos aš sąžiningai skaitydavau, tai aš liepčiau studentui eiti dar kartą dirbti. Bet kadangi 186 puslapius turbūt kas nors labai rimtai ir įdėmiai skaito retai, tai šiuo atveju lyg ir kažkaip niekas pretenzijų tam neturi.
Apskritai imant, ataskaita yra labai techninė. Joje rasi tokių dalykų, kurių net nebuvo. Konkretus galimas pavyzdys: įsteigta nacionalinė produktyvumo taryba, dėl kurios atsiradimo ir veikimo logikos kyla mažų mažiausiai didelių abejonių. Nes dar 2017 metų balandyje sudarytose Vyriausybės derinimo pažymose teigiama, kad ši taryba bus steigiama pagal 2016 metų Europos Tarybos rekomendaciją, bet tos rekomendacijos nurodo, kad tai turi būti nešališka, kompetentingų žmonių, kurie nesusiję su Vyriausybe, darinys. O dabar įsteigta taryba, kurios įsteigimo niekas, beje, nesvarstė ir nepranešė, neradome jokių žinių, ji steigiama kaip vieno iš Ūkio ministerijos padalinių dalis. Kas įvyko, negalima suprasti.
Atrodo, kad tai, ką aš čia dabar miniu, yra visiškos smulkmenos. Vis dėlto aš abejoju, kad tai yra smulkmenos. Kai paskęsti smulkmenose, prarandi esmę. Ir čia aš grįžtu prie antros savo kalbos dalies apie tai, kad ataskaita gali būti dokumentas, kuris pasakoja ne apie tai, ką tu nuveikei. Kai tu kartoji milijoną dalykų, tai dar labiau antra dalis turėtų būti svarbi dėl to, ką tu iš tikrųjų darai, koks yra tavo tikslas.
Ir tada grįžtu prie antrosios žodžio „ataskaita“, kaip tam tikros dalykų padėties apžvalga, prasmės. Ir čia yra didžiausia bėda. Jokių iš tikrųjų rimtų bėdų, kurios yra ištikusios Lietuvą, na, bent man jų matosi, šioje ataskaitoje nėra. Gal Lietuvoje nėra jokių problemų? Bet tada kyla labai pamatuotas klausimas, kodėl po poros dienų prie Seimo rinksis, tarkime, medikai? Ar jie rinksis, nes tingi dirbti ir nemato, kaip gražiai jų problemas sprendžia Vyriausybė? Ar vis dėlto jie rinksis pasakyti, kad jie persidirba ir dar gauna neadekvatų atlyginimą?
Aš ne kartą esu sakiusi ir dar kartą pakartosiu. Aš jūsų nervus čia gadinu šioje salėje tik todėl, kad nebegalėjau dirbti po 20 valandų per parą dėstydama be knygų ir turėdama užsidirbti pinigų tam, kad galėčiau dėstyti. Tai atėjau jums pasakyti, kad kliedite. Šioje ataskaitoje apie tai irgi nė žodžio. Vadinasi, ataskaita ne apie žmones, o apie kažką tokio, kas vyksta paraleliniame pasaulyje.
Jeigu paimsim keletą rodiklių, pavyzdžiui, socialinę atskirtį, ir 2020 metų mūsų tikslą, tai pagal 2020 metų tikslą turėtume turėti 170 tūkst. žmonių mažiau atskirtyje. Realūs skaičiai rodo, kad atskirtis kaip tik auga.
Tvirtinant Vyriausybės programą, Vyriausybės programoje buvo 123 kartus parašytas žodis „darna“. Dabar žodis „darna“ paminėtas tiktai devynis kartus, žodžiai „pajamų nelygybė“ – keturis, „įtrauki rinka“, dėl kurios mus visą laiką kaltina sakydami, kad mes nekuriame įtraukios rinkos ir įtraukaus gyvenimo, iš viso pabėgę žodžiai. Aš turiu tokį jausmą labai stiprų, kad šitoje, kaip ir ankstesnėse Vyriausybėse, nėra žmonių, kurie skaito modernias ekonomikos knygas, nes jau mažų mažiausiai 20 metų pasaulyje būtent įtrauka yra svarbiausias ekonominis rodiklis.
PIRMININKĖ. Dėkojame A. Maldeikienei.
Kviečiu J. Jarutį. Ruošiasi J. Razma. Frakcijos vardu – septynios minutės.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pagal žanrą pabandysiu atrasti keletą teigiamų dalykų, ką ši Vyriausybė nuveikė per 2017 metus, iš tų 186 puslapių.
Pamenu, kaip buvo diskutuojama ir kritikuojama, kada buvo formuojama ši profesionalų Vyriausybė, kiek skeptiškų nuomonių buvo, bet aš bent jau matau, kad ši Vyriausybė pasižymi tuo, kad nepolitikuoja, o ir mus, Seimą, kartais savo profesionaliais sprendimais paskatina to nedaryti. Nors iš pradžių buvo gana sunku susitaikyti, bet Vyriausybės sprendimas netaškyti Vyriausybės investicijų programos pinigų vis atsirandančioms savivaldybių politikų užgaidoms statyti naujus objektus – baseinus, sporto sales, parkus ir t. t. – yra teisingas. Pirmiausia reikia baigti jau pradėtus objektus, kad tos statybos nesitęstų dešimtmečius, ir tada, įvertinus padėtį, planuoti ir galvoti apie naujus.
Ko gero, tik ši Vyriausybė labiausiai iš visų atsižvelgė į vietos savivaldą ir jos problemas. Buvo parengtas ir Seimo priimtas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo patvirtinta 2017 metų, biudžetinių metų, konkrečioms savivaldybėms skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija ir įtvirtinta kaip nekintantis tų savivaldybių pajamų šaltinis, kuris planuojamas ateinantiems metams. Toks pakeitimas jau padidino savivaldybių pajamas daugiau kaip 30 mln. eurų ir skatins savivaldybes ir toliau didinti savo pajamas, motyvuos pritraukti investicijų, padėsiančių kurti naujas darbo vietas.
Nacionalinio saugumo sritis. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare ir įsipareigojo skirti 2 % bendrojo vidaus produkto gynybai, bet tik šitos kadencijos Vyriausybė per 2017 metus pasirengė ir nuo 2018 metų skiria 2 % bendrojo vidaus produkto krašto gynybai. Pagal ankstesnį partijų susitarimą šitas rodiklis turėjo būti pasiektas 2020 metais. Dabartinė Vyriausybė per mažiau nei pusę savo kadencijos krašto apsaugos finansavimą padidino nuo 1,49 iki 2,01 % BVP. Augantys Lietuvos, kitų Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO pajėgumai didina Rusijos potencialaus konflikto kainą. Tai mažina tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą Baltijos regione.
2017 metais Valstybės saugumo departamentui skirtas finansavimas 19,6 % didesnis negu 2016 metais. Daugiausia dėmesio skirta pažangių technologijų diegimui ir plėtojimui, grėsmių identifikavimo kibernetinėje erdvėje pajėgumų stiprinimui.
Investicijos į sienų apsaugos stiprinimą iš valstybės biudžeto lėšų padidintos daugiau kaip 3,5 mln. eurų. Per 2017 metus Europos Sąjungos išorės sienos, Lietuvos dalies, saugomos naudojant modernias sienos stebėjimo technologijas, dalis padidėjo nuo 33 iki beveik 50 %. Tai didžiausias pokytis per pastaruosius keletą metų. Be to, apie 45 kilometrų ilgio valstybės sienos su Rusija ruože įrengta apsauginė tvora. Diegiamos techninės sienos apsaugos priemonės padės mažinti valstybės sienos pažeidimų skaičių, taip pat sumažins kontrabandos įvežimo galimybes, o tai savo ruožtu prisideda prie ekonominės padėties gerinimo Lietuvoje.
Labai svarbus Vyriausybės uždavinys – pilietinis ir patriotinis visuomenės bei jaunuomenės ugdymas. 2017 metais bendradarbiaujant Krašto apsaugos ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos šaulių sąjungai ir nevyriausybinėms organizacijoms plėtota aktyvi pilietinė ir patriotinė ugdymo veikla, skatinanti visuomenę domėtis šalies gynybos klausimais, kariuomene ir prisidėti prie šalies saugumo.
2017 metais toliau nuosekliai dirbta siekiant Baltijos elektros tinklus sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais. „Lietuvos dujų“ rinkos 2017 metų ypatumas – tolesnis suskystintųjų dujų, gamtinių dujų tiekėjo diversifikavimas.
Nacionalinis saugumas – tai ne tik 2 % bendrojo vidaus produkto, skiriamo krašto gynybai, bet ir socialinės atskirties mažinimas. Tam Vyriausybė skiria didžiulį dėmesį. Socialinė ir regioninė atskirtis, skurdas, didelė pajamų nelygybė kenkia ekonomikos augimui ir makroekonominiam stabilumui, skatina didelę emigraciją, socialinę įtampą, nusivylimą valstybe ir jos politine sistema. Visa tai didina Lietuvos gyventojų pažeidžiamumą, sukuria sąlygas priešiškoms užsienio valstybėms, ypač mūsų kaimynei Rusijai, jais manipuliuoti pasitelkiant propagandą, informacines atakas, projektuojant masinius socialinius neramumus. Skatina vykdyti nelegalias veikas (pavyzdžiui, kontrabandą), dėl kurių gyventojai tampa neatsparūs priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų verbavimui ir šantažui.
2017 metais po maždaug devynerių metų pertraukos buvo pradėtos didinti pensijos. Lietuvoje augo ekonomika, didėjo vidutinis darbo užmokestis – bruto iki 840 eurų, padidintas minimalus darbo užmokestis, mažėjo nedarbas: per praeitus metus beveik vienu procentiniu punktu – nuo 8 iki 7,1. Stiprėjo antikorupcinė aplinka, plėtota aktyvi pilietinė švietimo veikla, priimti svarbūs sprendimai šeimų ir vaikų būklei gerinti. Stiprinta vaiko apsauga nuo smurto, priimtas Išmokų vaikams įstatymo pakeitimas – visiems vaikams numatyta galimybė gauti vaiko pinigus. Priimti ir kiti svarbūs sprendimai, prisidedantys prie didesnės valstybės pagalbos šeimoms.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai vis dar „tebepirmaujant“ pagal savižudybių statistiką Europoje, 2017 metais buvo finansuojami 34 projektai, iš jų 18 nevyriausybinių organizacijų, alkoholio vartojimo prevencijos, savižudybių prevencijos srityse. Buvo didinamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pirminės sveikatos centrų, prieinamumas, nuo 20 tūkst. iki 17 tūkst. sumažintas maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius kiekvienam psichikos sveikatos paslaugų teikimo komandos nariui. Pradėtos teikti naujos psichikos sveikatos paslaugos, joms teikti skiriamos papildomas skatinamasis priedas.
Kuriant ankstyvos galimų savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos suteikimo sistemą, parengtas teisės akto pakeitimas, nustatantis pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tiekimo reikalavimus šias paslaugas teikiančiai įstaigai ar specialistams.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pusę minutės, jeigu galima. 2017 metais bus investuojama į savižudybių prevenciją, mokomi savižudybių atpažinimo pagalbos mokytojai, socialiniai darbuotojai, policininkai, ugniagesiai ir kiti.
Vis dar nepavyksta ženkliau sumažinti regionų atskirties, tam yra ir objektyvių priežasčių. Darbo rinkos būklė gerokai skiriasi pagal regionus. Nedarbo lygis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityje yra toks, koks praėjusio dešimtmečio ekonomikos pakilimo metu – apie 5,8 %, o mažesnėse apskrityse maždaug – 11 %. Esminis regionų ekonominis iššūkis – perėjimas iš pigios darbo jėgos regionų į didelę pridėtinę vertę kuriančius regionus. Taigi verslas, užuot siekęs pelno minimaliomis sąnaudomis, turėtų persitvarkyti į socialiai atsakingą verslą. Reikėtų nustatyti aiškius regiono ekonominius prioritetus.
PIRMININKĖ. Kolega, jau laikas! Nepiktnaudžiaukite!
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Kviečiu pritarti 2017 metų veiklos ataskaitai ir tikiu, kad 2018 metais bus atsižvelgta į pačios Vyriausybės ir kolegų Seime vardijamus trūkumus, toliau bus siekiama kokybiško Vyriausybės programos įgyvendinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs piktnaudžiaujate, ir kolegos dėl to pyksta, nepykime, tiesiog šypsokimės, nes J. Razma ruošiasi labai rimtos pastaboms.
J. Razma – penkios minutės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė praėjusias metais tikrai turėjo labai dėkingas darbo aplinkybes – gera tarptautinė situacija, auganti ekonomika. Ir jeigu Vyriausybė net nieko nebūtų dariusi, čia būtų galėjusi raportuoti apie įvairus pagerėjimus, kurie savaime tokiomis aplinkybėmis vyksta. Beje, ataskaitoje netrūksta vardijimo visokių pagerėjimų, kurie nepriklauso nuo Vyriausybės veiksmų, ir tai nėra niekaip parodyta. Pavyzdžiui, skelbiama, kad didėjo darbo užmokestis privačiame sektoriuje. Nežinau, kokie Vyriausybės veiksmai čia galėtų būti įvardyti, nebent tai, kad Vyriausybė nieko nepadarė, kad stabdytų emigraciją, dėl to mažėjo darbuotojų ir juos reikėjo vilioti didesniais atlyginimais. Vyriausybė nieko nedarė, kad tramdytų infliaciją, ir mes turėjome rekordinę infliaciją, beveik 4 %. Todėl darbdaviai vėl nori ar nenori turėjo kelti atlyginimus.
Pavyzdžiui, Vyriausybė giriasi, kad 10 % sumažėjo mažų mokyklų. Vėl Vyriausybė nieko nepadarė, kad iš Lietuvos neišvyktų jaunos šeimos, mažėjo mokinių skaičius ir savivaldybės natūraliai uždarė mokyklas. Vyriausybės jokių nuopelnų dėl to niekaip nematau. Giriamasi pasiekimais profesinio mokymo srityje, bet čia pagrindinis įstatymas buvo pateiktas, deja, ne Vyriausybės, o Prezidentės. Giriamasi padidėjusiu kultūros renginių ir įstaigų lankomumu. Tai ką čia Vyriausybė lėmė? Čia žmonių toks nusiteikimas ir apsisprendimas.
Jeigu žiūrėtume į ataskaitą, tikrai, matyt, norėta priblokšti mus kiekybe, bet taip būna, kai trūksta kokybės, tada viską bandoma paskandinti didelėje apimtyje. Toje didelėje apimtyje įrašyti kai kurie statistiniai rodikliai ir sudėtos švietimo, sveikatos apsaugos srities lentelės, kuriose kalbama ne apie praėjusius metus, o apie 2015, 2016 metus. Gal tada Vyriausybė, dabartinė jau, darė kokį nors įdirbį, kad reikalai kaip nors gerėtų? Tokių dalykų neturėtų būti.
Jeigu kam ir dėkoti už praeitų metų tam tikrus ryškiausius pokyčius, tai reikėtų dėkoti žiniasklaidai. Kai tik žiniasklaida iškelia kokį nors skandalingą dalyką, Vyriausybė sukrunta ir šį tą padaro. Pavyzdžiui, iškėlė eilių prie Migracijos departamento problemą. Žiūrėk, jau po kelių mėnesių ministras raportuoja, kad eilės dvigubai sumažėjo. Buvo aprašyta skaudi Matuko nužudymo istorija, ir štai labai greitai padaroma vaiko teisių apsaugos sistemos reforma. Iškėlė žiniasklaida, kad Europos Sąjungos lėšos Švietimo ir mokslo ministerijos profesinio mokymo sistemoje neracionaliai naudojamos, ir, žiūrėk, ministrė jau du trečdalius lėšų permetė į kitas, prasmingesnes sritis. Ir taip čia būtų galima vardinti ir vardinti.
Kaip minėjau, Vyriausybei ir toje ataskaitoje, ir apskritai tikrai trūksta savikritiškumo. Aš manau, tuos dalykus, kurie nepavyko, tuos rodiklius, kurie yra prasti, reikėtų nuoširdžiau ir drąsiau įvardyti. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimas 2017 metų pabaigoje – tik 19 %. Ar bus taip paprasta panaudoti 81 % per likusius metus? Jeigu imsime atskiras ministerijas, pavyzdžiui, chaotiški, momentiniai sprendimai Švietimo ir mokslo ministerijoje, paliekant aukštojo mokslo tinklo pertvarką savieigai, Seimo narių improvizacijoms, ilginamos ugdymo valandos, nežinant, ką tuo metu daryti, ir t. t. Kultūros ministerija, reikėtų turbūt sveikinti, kad galų gale surengė Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkursą. Iš kitos pusės, matant, kaip tvarkomas Gedimino kalnas, už kurį atsakinga ta ministerija, tikrai neišeina labai pagirti. Trūksta laiko susikaupusioms problemoms išvardyti, bet tikrai ne vienas ministras galėtų savikritiškiau pažvelgti į savo atsakomybės sritis ir tai turėti kaip tam tikrą impulsą ateičiai problemoms spręsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu A. Sysą. Taip, paskutinis pagal eilę A. Sysas. Pagal frakcijų eilę – taip, kaip per Vyriausybės valandą. Ir paskutinis kalbės S. Skvernelis. Valanda bus pasibaigusi, kolegos.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Didelė garbė prieš Ministrą Pirmininką kalbėti.
Aš manau, kad tikrai yra už ką pagirti Vyriausybę, bent jau ataskaita pagal apimtį yra rekordinė. Tokių apimčių nebuvo ir tikrai buvo ką paskaityti ir pažiūrėti. Ko gero, teisingai sakė kolega A. Kubilius, kad mums tikrai reikia padiskutuoti, kad mes racionaliau išnaudotume laiką aptarti, kas nepadaryta.
Niekas negali paneigti, kad 2017 metai Lietuvai buvo tikrai fantastiški, vieni geriausių iš penkerių paskutinių metų. Viskas gerai. Bet ar dėl to kalta Vyriausybė? Aš manau, šiek tiek kalta ir Vyriausybė, bet tai yra ir verslo, ir žmonių, ir buvusių vyriausybių nuopelnas. Man svarbiau, ar galėjo būti geresni 2017-ieji Lietuvos gyventojams. Ne atskirai mažai grupei, ne atskiriems segmentams, bet daugumai, nes emigracija, kaip vienas iš rodiklių to, kad Lietuvoje ne visai gerai kai kam gyventi, išlieka labai didelė.
J. Razma paminėjo dar ir infliacijos dalykus, kurie vyksta, todėl siūlyčiau galbūt, jau čia dėl kito klausimo kalbant, taupyti laiką ir, kaip sakė Aušra, ne rengti intelektualinę mišrainę, o paprasčiausiai daugiau dėmesio skirti nesėkmėms arba pastaboms ir pasiūlymams, kuriuos mums teikė Europos Komisija ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo ataskaitose. Net pati Vyriausybė parašo (citata): „Nepaisant teigiamų tendencijų užimtumo skatinimo rinkoje ir pensijų sistemoje, ekonominio augimo nauda nebuvo tolygiai padalyta.“ Noriu pabrėžti – nauda nebuvo tolygiai padalyta ir skurdo rizika tebėra viena aukščiausių Europos Sąjungoje.
Buvo šiek tiek paminėti mokesčiai ir man patiko S. Jakeliūno pasakyti žodžiai, kad Vyriausybė pernai pasimankštino su mokesčių reforma. Aš manau, mes pamankštinome ir Vyriausybė liežuvius apie mokesčių reformą, nes jokios mokesčių reformos neįvyko, nes atskirtis ir skurdas padidėjo. Jeigu didėja, vadinasi, mes atsiremiame į mokesčius, kurių perskirstymas neleidžia deramai finansuoti viešojo sektoriaus. Apskritai dėl darbo užmokesčio viešajame sektoriuje aš jau pavargau kalbėti. O turint omenyje, kad buvo viena iš didžiausių infliacijų, tai gyvenimo kokybė daugeliui Lietuvos žmonių iš dalies net pablogėjo, nes pajamos neaugo viešojo sektoriaus, kainų indeksas augo ir rezultatas savaime suprantamas.
Taigi daug kalbama, dar noriu pabrėžti, ir apie socialinį dialogą. Priėmėme naują Darbo kodeksą. Visur kalbame, kad atsižvelgsime į darbuotojus, jų interesą, jų atstovavimą. Deja, tenka kartoti, kad pati Vyriausybė daro viską, kad darbuotojų atstovų nebūtų valdybose, kad darbo tarybos renkamos labai fiktyviai. Bet čia galbūt ir darbuotojų problemos.
Taigi prie visų gerų dalykų, kalbant apie ataskaitą, balsavimą, aš tikrai turiu pastabų, kurios neleis man balsuoti už šią ataskaitą. Tikrai kviečiu, kad mes kitais metais negrįžtume į tą pačią situaciją, vėl kalbėtume apie žanrą, kai tik orą pavirpiname, o pašnekėtume apie tas pastabas, kurias mums dar kartą parašys Europos Komisija ir EBPO. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegai. Kviečiu premjerą S. Skvernelį. Dėl vedimo tvarkos – prašom, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, nors mes sutarėme dėl tos valandos, bet aš žiūriu, liko…
PIRMININKĖ. Taip, 11 val. 20 min. turėtume diskusiją baigti.
J. RAZMA (TS-LKDF). …trys Seimo nariai, jie dabar bus nelaimingi, kad negavo pasisakyti. Turbūt buvo pasirengę. 15 minučių nieko nelemtų. Aš frakcijos vardu prašau pratęsti diskusiją.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Balsuokite.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, balsuosime. Dabar premjeras jau yra tribūnoje, gal suteiksime žodį jums, o tada balsuosime dėl diskusijos.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Būtų prasminga tada išklausyti ir tuos tris Seimo narius.
PIRMININKĖ. Gerai, balsuojame. J. Razma prašo pratęsti 15 minučių diskusiją. Kalbėjo aštuoni Seimo nariai, premjeras – devintas, liko trys Seimo nariai nekalbėję. Jūsų valioje apsispręsti, ar 15 minučių pratęsiame diskusiją. Dabar matau užsirašiusius ir nekalbėjusius T. Tomiliną, D. Šakalienę ir A. Matulą. (Balsai salėje) Jūs išsibraukėte. R. Budbergytė išsibraukė.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 26, prieš – 23, susilaikė 26. Atleiskite, kolegos, visada taip būna – Seimo valioje apsispręsti.
Kalba premjeras S. Skvernelis. Diskusija.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Tikrai noriu padėkoti už jūsų išsakytas pastabas, komitetų ir vertinimus šioje salėje. Mes girdime racionalius pasiūlymus ir į kritiką tikrai atsižvelgsime.
Dar kartą noriu Vyriausybės vardu padėkoti už tą darbą, kurį jūs atlikote, kai skaitėte ataskaitą. Matyt, nebuvo kiekvienam lengva perskaityti. Tikrai nėra šitoje salėje be manęs daug žmonių, kurie paskaitė viską nuo pradžios iki galo, bet, manau, tikrai buvo padarytas darbas ir už jį aš jums dėkoju.
Dabar keletas pastabų dėl kai kurių pasisakymų. Pirmiausia dėl gerbiamo A. Kubiliaus. Pernai šitoje tribūnoje stovint taip pat panaši diskusija užvirė. Tada buvo dar ydingesnė praktika, nes reikėjo teikti buvusios Vyriausybės veiklos ataskaitą, ir sakėme: gal pagalvokime, kaip šitą formą pakeisti? Bet praėjo metai ir vėl kalbame apie tą pačią problemą iš naujo. Galima keisti tą vadinamąjį žanrą, galima kalbėti, kokia tai forma turi būti padaryta, bet faktiškai darant pakeitimus reikia atsižvelgti ir į Konstituciją, kurioje numatyta Vyriausybės veikla, atsiskaitymo, atskaitomybės principai. Jeigu tokia diskusija bus ir bus noras, aišku, mes pasiryžę taip pat dalyvauti ir tobulinti šitą formą, jeigu tikrai tai yra prasminga, kad čia, Seime, virtų kitokios diskusijos, arba kitokio lygio diskusijos, dėl Vyriausybės praeitų metų ataskaitos.
Dėl kolegos J. Olekos pastebėtų darbų, kurie buvo gal nepadaryti. Taip, Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra aiškūs terminai. Gyvenimas verčia koreguoti. Procentais tikrai nėra daug tų priemonių, kurios buvo perkeltos, atidėtos dėl įvairiausių tiek objektyvių, tiek subjektyvių priežasčių.
Atlyginimo augimas, tą minėjo ir gerbiamas Juozas, ir gerbiamas A. Sysas, visas tas bandymas supriešinti, kad kažkam daugiau davėme, kažkam mažiau davėme. Vis tiek bet kokiu atveju mes turime nustoti tą labai gerą socialdemokratinę tradiciją – duoti už bet ką – taikyti. Kalbėkime apie veiklos efektyvumą, rezultatyvumą ir atlyginimus būtent susiekime su tuo. Vyriausybė Valstybės tarnybos įstatymą ir lydimuosius teisės aktus pateikus, vyksta svarstymai komitetuose, matyt, tai bus gera atspirtis pereiti prie kitos užmokesčio ir valstybės tarnybos motyvavimo sistemos. Kalbant apie tas grupes, kurioms buvo padaryti atlyginimų kėlimai, faktas tas, kad tai buvo susiję su jų veiklos efektyvinimu ir rezultatų pasiekimu.
Miškų reforma buvo paminėta. Taip, nauja įmonė pradėjo veikti nuo sausio 1 dienos. Turbūt tikėtis, kad balandžio mėnesį jau būtų pasiekti visi keliami rezultatai… ji nėra baigta. Dėl atlyginimų. Matyt, irgi reikėtų paminėti. Žinote, kaip tame anekdote būna. Šiaip, kalbant apie valstybės įmonę, ji pakelta į kitą lygmenį, yra kaip strateginė įmonė, ir įmonės vadovo atlyginimas atitinka, gerbiamas Juozai, tuos sprendimus, kuriuos mes priėmėme XVI Vyriausybėje dėl šakučių nustatymo. Tai yra valstybės įmonė ir kartu padarėme tuos sprendimus. Dabar Vyriausybė tuo vadovaujasi.
Kitas momentas. Norėčiau priminti tą anekdotą. Žinot, situacija vis tiek yra kitokia, kada klausia ar vienos, ar kitos profesijos atėjęs žmogus, gaunantis nedidelį atlyginimą, sako, o čia dar ir atlyginimą moka. Manau, kad tos pertvarkos esmė, kad tokių klausimų nebūtų, ir tiek patiems vadovams, tiek ir padalinių vadovams tie atlyginimai, kaip ir buvo numatyta, tikrai turės būti keliami. Dabar kaip tik vyksta konkursai į padalinių vadovus, atranka ir nauji vadovai, kurie bus paskirti, laimės konkursą, galės tikėtis pagal jų padalinio veiklos efektyvumą adekvataus atlyginimo.
Dėl gerbiamojo Jurgio pasisakymo. Matyt, apskritai šalyje tokia logika vadovaujantis Vyriausybė nėra reikalinga, tai galima svarstyti… Tiesiog žiniasklaida, ką pasako arba parodo, tada Seime priimami įstatymų projektai ir problema yra išspręsta. Sakyti, kad apskritai kas vyksta šalyje, čia Vyriausybė nieko tokio įtakoti negali, tai, švelniai tariant, ne visai rimta.
Dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo irgi siūlau susipažinti, kaip Europos Sąjungos lėšos yra investuojamos visose Europos Sąjungos valstybėse ir kurioje vietoje yra Lietuva. Tikrai mes esame pirmame dešimtuke pagal investavimą. Jeigu kalbėtume apie panaudojimą, tai būtų, ko gero, jeigu tą principą naudotume, tai jos būtų seniai panaudotos, bet kokia grąža iš to, turbūt būtų daug įvairiausių abejonių.
Paskutinis, į ką norėčiau atkreipti dėmesį gerbiamojo A. Syso, augo atlyginimai ir viešajame sektoriuje, beveik 7 %, ir privačiame sektoriuje beveik 8,5 %, taigi sakyti, kad neaugo, nėra jokio pagrindo ir infliacija tikrai nesuvalgė šito augimo, nes jinai buvo gerokai mažesnė.
Dar kartą dėkoju, taupydamas laiką, už jūsų indėlį, mes girdime, kaip jau minėjau, komitetų sprendimus taip pat turime, pasistengsime, kad kitais metais ataskaita būtų dar įdomesnė, bet jeigu mes tiktai skaičiuosime ataskaitoje pasikartojančius žodžius, kiek kartų žodis buvo pakartotas, tai tikrai pritariu A. Kubiliui, reikia, matyt, ieškoti kito žanro ir kito būdo, kaip būtų galima atsiskaityti ar įvertinti Vyriausybės veiklą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju premjere. Diskusija baigiama.
11.22 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIIIP-2008 (pateikimas ir svarstymas)
Darbotvarkės 1-2b klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIIIP-2008. Pateikimas. R. Karbauskis. Prašau, kolega, pateikti Seimo rezoliuciją.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Sveiki dar sykį. Rezoliucijos projektas trumpas, aš jį paskaitysiu: „Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą, įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 veiklą ir pasiektą pažangą, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitos išsamumą, pateiktos informacijos apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus detalumą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad duomenys apie 2017 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuveiktų darbų poveikį daugeliu atvejų bus prieinami tik vėlesniais metais, pabrėždamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetų 2018 metams ambicingumą, pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitai“.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Tačiau jums dar tenka būtų tribūnoje, nes prašymas yra atsakyti į klausimus. Jūsų nori paklausti A. Kubilius, ruošiasi M. Majauskas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, čia tokia rezoliucija nieko daug nereiškianti. Mano įsitikinimu, iš tikrųjų būtų galima ją redaguoti, ir aš taip suprantu, kad premjeras irgi pritaria mano iškeltiems klausimams, kad mes galėtume rezoliucijoje numatyti tam tikrus principus, kaip turėtų būti pertvarkyti teisės aktai, konkrečiai Seimo statutas arba Vyriausybės įstatymas, kad juose būtų atspindėta, už ką turi atsiskaityti Vyriausybė, t. y. koks turi būti ataskaitos turinys ir žanras. Ar jūs sutiktumėte daryti rezoliucijos svarstymo pertrauką? Tada galėtume pateikti pasiūlymus, kaip papildyti šią rezoliuciją, kad būtų aiški Seimo politinė valia, kuriai, kaip suprantu, pritaria ir Ministras Pirmininkas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Trumpai – nesutikčiau. O jeigu išplėstai, pasakysiu, tam, ką jūs siūlote, tikrai reikia nemažai laiko. Aš neprieštaraučiau tam, kad mes tai diskutuotume, aptarinėtume, bet tikrai ne šitos rezoliucijos atveju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Primenu Seimo statuto 184 straipsnį, pagal kurį mes ir apsispręsime, ar priimti be pataisų, ar daryti pertrauką. Gerbiamasis kolega puikiai tą Statuto straipsnį žino.
Klausia M. Majauskas. Ruošiasi P. Gražulis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš norėjau paklausti, jūsų kaip turinčio patirties privačiame sektoriuje ir matančio, kaip veikia sėkmingai įmonės, kurios metinę savo ataskaitą labai aiškiai pristato. Pristato aiškius tikslus, kuriuos išsikėlė, įvardina priemones, kurias panaudojo tiems tikslams pasiekti, ir pristato labai aiškius rezultatus, kurie po to, vėliau, vertinami ir taip formuojami nauji tikslai, priemonės ir taip einama toliau. Čia atrodo šiek tiek tokia išplaukusi ataskaita, šiek tiek primena tokią knygą, kai buvau mažas, buvo „Ką žmonės dirba visą dieną“. Tai visi viską pasakoja.
Ar nemanote, kad reikėtų susiaurinti Vyriausybės veiklos ataskaitą, numatant bent kelis labai aiškius tikslus, tarkime, infliacija, emigracija, socialinė nelygybė, mirtingumo sumažinimas? Tada nustatyti aiškias priemones ir vertinti kelis rodiklius, o ne 180 puslapių ataskaitą, kas ką veikia.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Trumpai – nemanau, o išplėstai pasakysiu, kad iš tikrųjų kiek yra įmonių, tiek yra ataskaitų, visi sprendžia savaip. Mūsų Vyriausybė pateikė ataskaitą, kaip ji ją mato, atitinkamai mes ją ir svarstome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kokia prasmė tokios jūsų pateiktos rezoliucijos? Čia išsakomos liaupsės Vyriausybei, bet nieko nepasakoma apie ateitį, nepasakomas joks kritiškesnis žodis, kuris galbūt paskatintų Vyriausybę ką nors pagerinti, į ką atkreipti dėmesį. Tai kokia čia prasmė, kada valdančioji dauguma pabalsuos, kad jie myli savo Vyriausybę, ir tuo mes viską užbaigiame. Kodėl rengdamas rezoliuciją jūs nematėte reikalo pasikalbėti su opozicinėmis frakcijomis? Gal ką nors bendro būtume galėję pasiūlyti, gal vieną kitą sakinį ir iš mūsų jūs priimtumėte, ir ta rezoliucija įgytų kokią nors prasmę?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Suprantu, jums šita rezoliucija tikrai jokios prasmės nesuteiks, bet čia yra pagrindinis klausimas – pritaria Lietuvos Respublikos 2017 metų veiklos ataskaitai. Tai yra konstatuojamoji dalis, o prieš tai yra preambulėje parašyta, kodėl pritaria. Manau, kad viskas gerai su šita rezoliucija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo skelbiama diskusija. Užsirašė šeši Seimo nariai.
Mieli kolegos, gal pasitarkime? Diskutavome jau dėl veiklos ataskaitos, dabar užsirašė kalbėti vėl tie patys, tai panašu, kad mes kalbėsime… Aš kviesčiau galbūt kalbėti tuos, kurie nebuvo užsirašę. (Balsai salėje) Ar galime sutarti, tiesiog draugiškai, korektiškai? Jūsų valioje.
Aš manau, kad mes apsispręsime dėl laiko. Siūlau 20 minučių skirti diskusijai. Ar yra kitų siūlymų? Mažiau? 15 minučių? (Balsai salėje) Prašom pasiūlyti. Aš siūliau 20 minučių. Kas siūlo 15 minučių, prašome pasakyti, kad jūs siūlote 15 minučių, tada apsispręsime balsuodami.
Gerbiamasis A. Kubilius. Prašom, dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tokia rezoliucija pasirodė tik šiandien, frakcijos seniūnas tik šiandien ją įregistravo. Tai vėlgi atitinkamai rodomas tam tikras požiūris į patį šitą žanrą – visiškai negerbiama nei Vyriausybė, nei jos ataskaitos svarstymas, nei visas Seimas. Mes siūlome ramiai daryti pertrauką bent jau iki kito posėdžio. Per tą laiką mes įregistruosime normalia tvarka reikšmingų pataisų, kad iš tikrųjų tokia rezoliucija įgautų bent šiek tiek turinio, jeigu jos šitame Seime kam nors reikia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs reikalaujate pertraukos? Tik aš visiems noriu priminti, ypač A. Kubiliui, kuris kūrė šį Statutą ir puikiai jį žino, 183 straipsnis – rezoliuciją pateikus dvi valandos iki svarstymo. Taigi, kolegos, prašome nepriekaištauti. Rezoliucija buvo pateikta laiku ir nepažeidžiant Statuto. Jūsų reikalavimas pertraukos čia yra…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, dar viena replika.
PIRMININKĖ. Replikas nutraukiu. Balsuojame dėl pasiūlymo skelbti pertrauką dėl Seimo rezoliucijos iki kito posėdžio, vadinasi, iki 15 val. 30 min.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 27, prieš – 52, susilaikė 14. Pertrauka nedaroma. Dirbame. Vienas penktadalis, atsiprašau, suklydau. Iki vakarinio posėdžio registruokite pasiūlymus ir tada apsispręsime.
Ponas A. Kubilius – dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Bet aš vis tiek norėčiau jums pacituoti labai gerą Statuto straipsnį: „Rezoliuciją galima registruoti likus dviem valandoms.“ Bet paprastai, esant normalioms aplinkybėms, dirbant stabiliai Vyriausybei ir stabiliai valdančiajai daugumai, kuri labai gerai dirba, tai tokios rezoliucijos paprastai registruojamos prieš savaitę. Tik karo atveju arba kokios nors politinės didžiulės krizės atveju tokia rezoliucija registruojama likus dviem valandoms. Tai aš noriu paklausti, kuri priežastis lėmė, kad ši rezoliucija atsirado tik prieš dvi valandas?
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų humoro jausmą. Mes tiesiog mokėmės iš jūsų, paskaitėme Seimo stenogramas ir matėme, kaip dauguma rezoliucijų buvo registruotos prieš dvi valandas. (Balsai salėje) Kolegos, dirbame toliau.
11.32 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 16, 18, 19, 20, 21, 23 ir 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1453, Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1454, Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1455 (pateikimas)
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1453. Pateikimas. Kviečiu ministrą L. Kukuraitį pateikti minėtą įstatymo projektą ir lydimuosius: Transporto lengvatų ir Tikslinių kompensacijų įstatymus. Prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo projektų paketu siekiama įgyvendinti vieną iš prioritetinių Vyriausybės programos darbų, tai yra naujos Tikslinių kompensacijų mokėjimo tvarkos, panaikinančios didelį atotrūkį tarp tikslinių kompensacijų ir diskriminacines nuostatas dėl amžiaus, nustatymas.
Projektų tikslai: panaikinti neįgaliuosius diskriminuojančią nedarbingo asmens sąvoką, taip įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendaciją Lietuvai; optimizuoti neįgaliųjų specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymą; optimizuoti tikslinių kompensacijų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti skyrimą, mokėjimą ir kontrolę; užtikrinti paramos tęstinumą įsigyjant lengvąjį automobilį šeimoms, auginančioms slaugomus vaikus, šiems vaikams sukakus 18 metų; įgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas, reglamentuojant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklą.
Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad vietoj šiuo metu teisės aktuose vartojamų neįgaliuosius diskriminuojančių sąvokų „nedarbingas“ ir „iš dalies darbingas“ būtų nurodomas tik asmeniui nustatytas darbingumo lygis, išreikštas procentais.
Taip pat projektais nustatomos specialiųjų poreikių rūšys: nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros pagalbos, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo, išlaidų kompensacijos, ugdymo, techninės pagalbos priemonių, aplinkos ir būsto pritaikymo. Reglamentuojama, kad sprendimas dėl specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo priimamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, kad nustatant specialiuosius poreikius dalyvauja savivaldybių socialiniai darbuotojai. Nustatomi nauji slaugos ir priežiūros tikslinių kompensacijų dydžiai. Nustatoma galimybė socialiniams darbuotojams esant reikalui tikslines kompensacijas slaugai ir priežiūrai keisti asmeniui būtinomis paslaugomis.
Šeimoms, auginančios slaugomus vaikus, teisė gauti lengvojo automobilio įsigijimo kompensaciją, slaugomam vaikui sukakus 18 metų. Šiuo metu tokią teisę turi tik šeimos, auginančios slaugomus vaikus iki 18 metų. Ir Ginčų komisijos pirmininkas, ir nariai gali būti skiriami į tas pačias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jie turi turėti teisės ar sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį, arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį pagal nurodytą išsilavinimą. Planuojama, kad dėl pasikeitusių tikslinių kompensacijų dydžių (siūloma visas tikslines kompensacijas padidinti 11,2 euro, siekiant, kad nenukentėtų asmenys, turėję teisę iki šių įstatymų įsigaliojimo gauti dvi tikslines kompensacijas) šioms išmokoms mokėti papildomai iš valstybės biudžeto reikės apie 14 mln. eurų, iš jų išmokoms administruoti ir dalyvauti nustatant specialiuosius poreikius savivaldybių administracijoms reikės skirti apie 1,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per pirmus metus. 2020–2021 metais atitinkamai reikės po 13 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų tikslinėms kompensacijoms mokėti ir administruoti. Prašome projektams pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi M. Majauskas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, norėjau konkretų klausimą, susijusį su specialiųjų poreikių teikimo paslaugomis. Dėl vieno konkretaus atvejo kreipiausi į jūsų ministeriją, bet gavau visiškai neaiškų atsakymą. Pavyzdžiui, reikalinga neįgaliam žmogui specialiųjų poreikių… ir gauna integralią pagalbą (susideda iš dviejų dalių – priežiūros ir slaugos), ir, tarkim, slaugą, jeigu gyvena atokioje vietovėje, už 20 kilometrų nuo miesto, nuo centro paslaugų… yra visiška negalia, atvažiuoja iš miesto slaugos darbuotojas, kuris suteikia pagalbą ir vėl išvažiuoja. Vadinasi, valstybei brangiai kainuoja.
PIRMININKĖ. Klauskite…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Tuo tarpu yra šeimos nariai, kurie tą patį galėtų padaryti. Faktiškai šeima dar turi primokėti valstybei už tą paslaugą. Šeimos nariai galėtų tai padaryti…
PIRMININKĖ. Klausti – minutė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …nemokamai. Jūsų tokios nustatytos taisyklės, kad integralios pagalbos išvis negali gauti, jeigu…
PIRMININKĖ. Klausti – minutė! Kolegos!
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …slaugos paslaugų neima. Absurdiška situacija. Bet jūs atsakėte, kad viskas gerai. Ar nereikėtų prižiūrėti jūsų sprendimų?..
L. KUKURAITIS. Kaip suprantu, klausiama apie tai, kad šeima turi papildomai primokėti už paslaugą. Tai visiškos negalios slauga ir globa yra iš dalies kompensuojamos.
Kaip suprantu, kita klausimo dalis būtų apie šeimos narių galimybes patiems teikti ir gauti piniginę paramą. Šiuo atveju tikslinės kompensacijos yra didinamos ir skiriamos būtent todėl, kad būtų galima turėti lėšų, reikalingų visiškos negalios žmonių priežiūrai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi M. Navickienė. Jos nematau. A. Dumbrava.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, įstatymo projekto aiškinamajame rašte atkreipėte dėmesį, jog, priėmus šį įstatymą, daliai žmonių, dabar turinčių nustatytus specialiuosius poreikius, gali būti nustatytos mažesnės poreikių grupės, o kai kuriems išvis panaikintos.
Norėčiau paklausti. Ar tai reiškia, kad šiuo metu egzistuoja, stačiokiškai kalbant, nepagrįstai išmokas ir valstybės paramą gaunantys neįgalumo sistemą išnaudojantys žmonės?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų yra didesnė diferenciacija gaunant tikslines kompensacijas. Turėdavome labai mažas ir pakankamai dideles, o šiuo atveju įvedamos kelios rūšys tikslinių kompensacijų tam, kad būtų įvairesnius poreikius atitinkančių išmokų.
Kadangi įtraukiami savivaldybių darbuotojai, kurie nustatys ir socialinius poreikius, tikėtina, kad vertinimo etape keisis ir poreikis (įvardijamas kitaip, nustatomas kitoks lygis), tačiau visa tai galios tiktai naujai įtraukiamiems tiriamiems asmenims ir tiems, kuriems baigsis terminas ir reikės iš naujo kreiptis į tarnybą tam, kad būtų nustatomi specialieji poreikiai. Vadinasi, dabartinių asmenų, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, situacija tik gerės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava. Jo nematau. J. Olekas. Ruošiasi R. Popovienė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų kai kurie pasiūlymai verti dėmesio ir aš norėčiau pasiteirauti dėl transporto lengvatų. Iš tikrųjų kaip šiuo metu bus galima vertinti pagal naujus kriterijus nustatytas žmonių transporto lengvatų gavimo galimybes? Jūs jau minėjote, kad sulaukus pilnametystės anksčiau nebuvo galimybės, kad koks nors kitas žmogus galėtų padėti vairuoti transporto priemonę. Ar ta problema bus išspręsta po šių pakeitimų? Ačiū už atsakymą.
L. KUKURAITIS. Kaip buvo gaunama transporto lengvata, taip jinai bus ir tęsiama. Šiuo atveju būtų taikoma tik tiems neįgaliesiems, kurie užauga, nuo vaikystės, nuo kūdikystės turi sunkią negalią ir jiems priklauso šita lengvata. Kai jiems sueis 18 metų, ji bus tęsiama. Jeigu norėtume įvesti visiems, kurie sulaukę pilnametystės įgautų tokią teisę, reikėtų papildomai 15 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Popovienė. Ruošiasi A. Sysas.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Džiaugiuosi, ministre, kad jūs pristatote šitą įstatymo projektą. Norėjau paklausti, įvedimas tarpinių vertinimų ir, kaip sakote, gradacija specialiųjų poreikių nustatymo kokias iš tiesų suteiks papildomas socialines paslaugas artimiesiems ir žmonėms, kuriems reikalinga pagalba dėl to, kad bus įvesti tarpiniai specialiųjų poreikių nustatymo lygiai? Be to, kad gaus dvi valandas iš pagalbos paslaugų ir tie, kurie turėjo slaugos nustatymą integralios pagalbos, kokie bus papildomi dabar paslaugų paketai?
L. KUKURAITIS. Šiuo atveju įstatyme numatyta galimybė, kad tikslinę kompensaciją būtų galima keisti į paslaugas, būtinas neįgaliajam. Ta tvarka bus nustatoma ministro potvarkiu, nutarimu ir tas turinys kol kas yra diskutuojamas. Tikrai galima įtraukti į diskusijas, kad tos paslaugos būtų labiausiai atitinkančios asmenų poreikius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi D. Šakalienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs numatote, kad šio įstatymo įgyvendinimui reikia 14 mln. eurų. Labai norėčiau sužinoti, kaip paskirstomas poreikis, kam daugiau skirti: transportui, globai, priežiūrai ar kam nors? Turite skaičiavimus, dėl ko padidėja 14 mln. ir kokiems poreikiams? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Didžioji dalis – 11,2 euro iš tiesų skirta padidinti tikslinių kompensacijų bazei, kuri, priminsiu, šiuo metu yra 112 eurų. Tai 11,2 euro padidinus, didžiąją dalį ir sudarytų. Mes galėsime patikslinti komiteto svarstymų etape.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinė klausia D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš tikrųjų taip pat džiaugiuosi šio įstatymo projekto pateikimu ir manau, kad labai gerai, jog pagaliau yra naikinama diskriminuojanti sąvoka „nedarbingas“, kuri tapdavo nuosprendžiu daugybei žmonių. Bet man labai norėtųsi žinoti ir praktinį atsakymą. Tai reiškia, kad nuo šiol darbdaviai nebegalės neįdarbinti žmogaus, arba, kitaip tariant, nebebus tokių situacijų, kai žmogui, kad ir turinčiam nedidelį darbingumo procentą, bet norinčiam ir galinčiam dirbti, uždaromos durys, taip nebebus. Kaip jūs užtikrinsite, kad taip nebebūtų?
L. KUKURAITIS. Iš tiesų šitos sąvokos tam ir naikinamos, kad visi turėtų lygias teises dalyvauti darbo rinkoje. Darbdavių priėmimas neįgaliųjų į darbą iš tiesų yra švietimo klausimas ir, šalia to, kad svarstomi neįgaliųjų užimtumo skatinimo įstatymų projektai, kartu rengiama didelė darbdavių švietimo ir mokymo akcija, kad neįgalieji būtų priimami, nediskriminuojami. Iš tiesų tai yra švietimo klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. Jūs galite atsisėsti. Nuomonė už – J. Džiugelis. Ačiū, ministre. Prašom, Justai.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, ministre, už pristatymą. Iš tiesų norėčiau pasidžiaugti, kad kuriame tikrai glaudų bendradarbiavimą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Neįgaliųjų teisių komisija. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau ši Vyriausybė atkreipė dėmesį į diskriminuojančią sąvoką dėl nedarbingumo, kad žmogus negali ši esmės būti nedarbingas, ir šita nedarbingumo sąvoka naikinama. Tai, ko gero, bus ir paskata žmonėms registruotis darbo biržoje, ir tikrai susirasti darbus, ir lygiai taip pat darbdaviams, kurie abejoja dėl šitos nuostatos, būtent priimti asmenis į darbą. Tai labai gražiai koreliuoja būtent su visa įdarbinimo reforma, kuri artimiausiu metu bus pateikta Seimui svarstyti. Todėl tikrai raginu kolegas balsuoti už ir palaikyti šiuos įstatymų paketus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Balsuojame dėl ką tik pateikto Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir lydimųjų – Transporto ir Tikslinių kompensacijų – įstatymų projektų.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, vienbalsiai pritarta po pateikimo įstatymo projektui. Replika po balsavimo – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau jus pataisyti: ministras bandė atsakyti į visus klausimus ir daugeliu atvejų neatsakė. Tai galbūt kitą kartą reikia siųsti viceministrę, kuri galėtų Seimo nariams detaliau atsakyti, nes paviršutiniški atsakymai tai nėra atsakymai?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Manau, visus rūpimus klausimus išsiaiškinsime svarstymo stadijoje dar komitetuose ir neaiškumai ar abejonės bus išsklaidyti.
Kolegos, dabar mums reikia paskirti komitetus. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Galime pritarti tokiems paskirtiems komitetams? Galime. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Sutariame bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, Sveikos gyvensenos komisija rekomenduoja 15 minučių pertrauką, todėl ją skelbiu. Grįšime į plenarinių posėdžių salę 12 val. 5 min.
Po pertraukos pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Pertrauka iki 12 val. 5 min.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Baigiame pertrauką, tęsiame rytinį posėdį.
12.06 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1479 (pateikimas)
Pirmas klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1479. Pranešėjas – ministras L. Kukuraitis. Pateikimas.
L. KUKURAITIS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto tikslas, atsižvelgiant į praktikoje kylančias jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo problemas, – tobulinti jaunimo politikos teisinį reguliavimą, apibrėžti darbą su jaunimu ir jo vykdymo principus, įstaigų ir organizacijų, dirbančių jaunimo politikos srityje, veiklos sritis ir funkcijas. Įstatymo projektu siekiama apibrėžti ir patikslinti institucijų, įstaigų ir organizacijų, dirbančių jaunimo srityje, veiklos sritis ir funkcijas, taip pat jaunimo politiką formuojančius ir įgyvendinančius subjektus, jų kompetenciją. Atsižvelgiant į jaunimo poreikius, tobulinti darbo su jaunimu organizavimo teisinį reguliavimą ir įstatyme nustatyti darbo su jaunimu principus, reglamentuoti atskiras darbo su jaunimu formas, tokias kaip darbas su jaunimu gatvėje, mobilusis darbas su jaunimu, atvirasis darbas su jaunimu, taip užtikrinti vienodą darbo su jaunimu vykdymo reglamentavimą Lietuvoje. Taip pat sukuriant palankias sąlygas motyvuoti jaunimą savarankiškai apsispręsti dalyvauti įvairiose veiklose, įtraukiant į švietimo sistemą, darbo rinką, užtikrinti socialinių įgūdžių ugdymą, visapusišką jauno žmogaus tobulinimą.
Taip pat projektu siekiama sudaryti prielaidas steigti atitinkamus teisinės formos atviruosius jaunimo centrus ir atvirąsias jaunimo erdves, atsižvelgiant į jų vykdomos veiklos pobūdį, vadovaujantis įstatymo projekte pateiktais jų apibrėžimais.
Taip pat siekiama tobulinti Jaunimo reikalų tarybos ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų sudarymo tvarką, aiškiau apibrėžti nurodytų tarybų kompetenciją ir taip užtikrinti sklandesnį jaunimo reikalų tarybų darbą bei aktyvesnį jaunimo interesų atstovavimą nacionaliniu ir vietos savivaldos lygmeniu. Taip pat įstatymu aiškiau apibrėžiama savivaldybių kompetencija įgyvendinant jaunimo politiką savivaldybės lygmeniu.
Siekiant teisinio aiškumo, sprendžiamos praktikoje kylančios jaunimo politikos įgyvendinimo problemos, atsisakoma nereikalingų apibrėžčių, perteklinių reglamentavimų, atliekami kiti įstatymo techniniai pataisymai. Atsisakoma jaunimo politikos sričių, bendrųjų jaunimo teisių nuostatų, jaunimo politikos įgyvendinimo principų, dalies nevartotinų sąvokų ir t. t. Prašome įstatymų projektams pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmasis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai iš tikrųjų džiugu, kad šis įstatymas pagaliau pasiekė Seimą, liūdna tik, kad taip ilgai nepasiekė. Bet iš tikrųjų norėčiau kito klausimo paklausti. Pagal dabartinį turimą jaunimo finansavimą, visų reikalų, tai turbūt sudėtinga būtų pasiekti tų rezultatų, kurie yra numatyti. Bet galbūt mes kaip palyginimą, kaip pavyzdį galėtume paimti neįgaliųjų centrus. Sakykime, kaip pavyzdys – rajone yra penki, šeši neįgaliųjų centrai, o jaunimo centro nė vieno. Tai tokia situacija. Gal galėtumėte pasakyti, kiek neįgaliesiems yra skiriama? Koks finansavimas jaunimui? Ir kaip išspręsti problemą, kad pusė rajonų savivaldybių išvis neturi rajonų centrų? Kaip šitą problemą išspręsti? Jeigu galima, trumpai.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų finansavimas jaunimo srityje iš lėto auga. Pavyzdžiui, atviriems jaunimo centrams, lyginant su 2017 metais, šiais metais jau trigubai daugiau lėšų skiriama. Lyginti su neįgaliaisiais nėra visai korektiška, nes ne visam jaunimui reikia tokio intensyvumo paslaugų, jų reikia, bet tokio intensyvumo ne visam jaunimui. Yra daug alternatyvių neformalaus ugdymo iniciatyvų švietimo sistemoje, neformaliojo ugdymo ir t. t.
Žinoma, kad lėšos, skiriamos neįgaliųjų integracijai ir reabilitacijai, yra daug didesnės. Turime 240 tūkst. neįgaliųjų Lietuvoje ir teisiškai esame įpareigoti kiekvienam jų maksimaliai suteikti paslaugas, kad jie būtų kaip visuomenės dalis. Jaunimui tuo tarpu, žiūrint į poreikius ir mūsų tikslus, siekiant juos aktyvinti, iš tiesų maksimaliai kuriama tų centrų tiek, kiek yra įmanoma. Kaip žinote, atvirų jaunimo erdvių yra 131 Lietuvoje, jaunimo centrų – tik 36. Šitos plėtros reikia, todėl dabar, kai svarstome biudžetus, finansavimu sieksime skatinti savivaldybes juos kurti. Tikiuosi, kad šiuo atveju ir Finansų ministerija palaikys šią kryptį.
PIRMININKAS. Turėtų klausti J. Olekas, tačiau salėje nematau. Klausia R. Popovienė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, norėjau paklausti apie papildomų paslaugų užtikrinimą savivaldybėse. Įstatyme teigiama, kad ten, kur nėra jaunimo centrų, turės paslaugas suteikti mobiliojo darbo su jaunimu ar darbo su jaunimu gatvėje specialistai. Ar tam bus skirtos papildomos lėšos, ar tiesiog savivaldybė, įgyvendindama įstatymo nuostatas, turės užtikrinti šitų paslaugų prieinamumą ir tiesiog įsteigti tuos etatus specialistams papildomai?
L. KUKURAITIS. Darbo su jaunimu arba paslaugų teikimo plėtra turėtų būti ženkliai spartesnė. Šiuo atveju mobiliąsias grupes mes turime tiktai aštuoniose savivaldybėse, darbą gatvėje su jaunimu – tik vienoje savivaldybėje, kaip minėjau, jaunimo centrų turime tik 36. Net jeigu sudėtume visas ir išdalintume visoms savivaldybėms, tų paslaugų trūksta.
Žinoma, kad remdamosi šiuo įstatymu savivaldybės turės užtikrinti šią veiklą. Ministerija atitinkamai didins finansavimą ir skatins savivaldybes, ypač tas, kurios nedalyvauja, dalyvauti konkursuose, kad būtų užtikrinamos šios paslaugos. Tačiau savivaldybės turi ir savarankišką funkciją – atsakomybę savarankiškai plėsti paslaugas jaunimui, ypač toms grupėms, kurioms reikia intensyvių, kad jos įsitrauktų ir dalyvautų visuomenės gyvenime – tai ir atskirties jaunimui, ir gatvės jaunimui, ir kitoms grupėms.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, tas įstatymas iš esmės per daug nieko nepakeistas, gal kai kurių punktų nebeliko, bet nebeliko ir departamento, kuris prie ministerijos turėjo įgyvendinti jaunimo politiką. Ir dabar įstatyme tiktai lieka, kad jaunimo politiką įgyvendina socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija. Ką galvojate apie tą instituciją, kokia tai būtų institucija? Ar čia koks nors naujas darinys?
Dar antroji klausimo dalis. Viena iš didžiausių tokių problemų, apie kurią mes dabar dažnai kalbame, yra emigracija. Ar nemanote, kad įstatyme taip pat turėtų būti tam tikras dėmesys darbui su jaunimu ne tik galbūt… čia kalbama daugiau apie laisvalaikio formas, bet iš tikrųjų daugiau pagilintos kokios nors funkcijos, susijusios su darbo galimybėmis Lietuvoje?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Ši nuostata tiesiog išimama pagal bendrą teisėkūros principą, išimami konkretūs pavadinimai įstaigų, kurios vykdo įgyvendinančią funkciją. Taip pat elgiamasi ir šiuo atveju. Yra svarstymų, kaip optimizuoti jaunimo srityje įgyvendinančių institucijų veiklą, tačiau konkrečių planų dėl Jaunimo reikalų departamento nėra. Šiuo atveju jam būtų patikėtos šitos funkcijos, kurios ir numatomos įstatyme.
Dėl migracijos. Visiškai su jumis sutinku. Šiuo atveju, jeigu siekiama jaunimą įtraukti į darbo rinką, atitinkamai turėtų būti daug ženklesnis bendradarbiavimas tiek su Darbo birža, tiek su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Šiuo metu papildomai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra kuriamas modelis, kaip įtraukti atskirties grupes, taip pat ir jaunimą, kurio didelis procentas nedirba, į darbo rinką. Tas modelis būtent sujungtų tiek savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat ir jaunimo organizacijų, tiek Darbo biržos bendradarbiavimą. Modelį turėtume pristatyti antrame pusmetyje.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Kortelę įsidėjote?
A. ARMONAITĖ (LSF). Dabar jau įsidėjau. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, dėkoju už pristatytą įstatymo projektą. Supratau, kad Jaunimo reikalų tarybą plečiate. Ne tik Vyriausybės ir valstybės institucijų, ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, bet ir daugiau žmonių joje dalyvaus. Ar galėtumėte truputį pakomentuoti šitą savo pakeitimą?
Kita dalykas. Iš tikrųjų instituciškai mūsų jaunimo politika yra gana gerai sukurta, atrodo, 1998 metais buvo sukurtos struktūros, remiantis Vokietijos modeliu. Taigi įrankių yra, tačiau vis dėlto savanorystės skaičius Lietuvoje nepasiekia didelių aukštumų, nepasiekia proveržio. Ar galėtumėte pakomentuoti, kaip įstatymo projektas arba apskritai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos politika siekia įtraukti daugiau žmonių į savanoriškas veiklas? Aš neabejoju, kad jūs gerai žinote šitą klausimą, nes pats esate ilgametis nevyriausybininkas. Būtų įdomu išgirsti. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Dėl Jaunimo reikalų tarybos plėtros. Daugelis įstatymo nuostatų… Kaip jūs ir sakėte, istoriškai susiklostė gana gera institucinė… ir netgi toks reglamentas jaunimo srityje. O tai, kas pildoma čia, įstatyme, yra iš praktikos. Naujos darbo su jaunimu formos įvedamos, tos, kurios jau pradėtos, tačiau nėra niekaip reglamentuotos. Jas siekiama aprašyti įstatyme tam, kad ne tik kad jas reglamentuotume, bet taip pat ir paskatintume jų plėtrą.
Lygiai taip pat Jaunimo reikalų tarybos išplėtimas yra būtent iš poreikio, iš diskusijų su tarybos nariais, su jaunimo lyderiais ir tas siūlymas suformuotas šia linkme.
Dėl savanorystės. Papildomai mūsų ministerija, vystydama, plėtodama šį įstatymą, yra numačiusi finansuoti atskirą programą – vadinamosios jaunimo savanorystės tarnybos, savanoriškos tarnybos. Yra keletas projektinių programų, finansuojamų iš struktūrinių ar kitų lėšų, kur jaunimas atlikdavo praktiką. Kaip palyginimas europiniame kontekste galėtų būti Europos savanorių tarnyba, jos ilgalaikė praktika, ji netgi turi vertinamąjį balą, kuris įskaitomas stojant į universitetus. Tai tokią tarnybą skatinti nacionaliniu lygiu ir tam konkursuoti lėšas, kad kiek galima daugiau atsirastų ne trumpalaikių savanorių, bet ilgalaikę savanorišką tarnybą atlikusių asmenų, kurie ir tuo metu, ir paskui galėtų ženkliai prisidėti prie visuomenės vystymo.
PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, gana įdomūs jūsų neva ketinimai reorganizuoti departamentą. Gerai, kad jūs dar svarstote šį veiksmą, nes iš principo departamentas, kaip ministerijos padalinys, yra ne vykdomasis, o politiką formuojantis padalinys. Viena pastaba.
O antra. Sąryšis būtent to padalinio arba politiką formuojančios struktūros su savivalda. Turime savivaldybėse jaunimo reikalų koordinatorių
Dabar jūsų teisinio reglamentavimo išplėtimas reiškia, kad ne visai geras sąryšis būtent koordinatoriaus, savivaldybės, ministerijos. Ar jūs išanalizavote problemą, kaip ir kas turėtų savivaldybėse, konkrečiose teritorijose, vykdyti tobulą arba geresnę jaunimo politiką? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Iš tiesų pagal dabar egzistuojančią sąrangą savivaldybėse jaunimo politiką koordinuoja jaunimo koordinatoriai. Tai, kiek šiame teisės akte yra išplečiamos tiek nacionalinių institucijų funkcijos, tiek jaunimo koordinatorių veikla, yra kilę iš praktikos tam, kad kaip galima geriau būtų užtikrintas jaunimo politikos įgyvendinimas. Jeigu būtų koks nors konkretesnis probleminis klausimas dėl jaunimo koordinatorių, Jaunimo departamento ir ministerijos to sąryšio trūkumo, tada galėčiau labiau pakomentuoti.
PIRMININKAS. Laikas klausti baigėsi, tačiau kolegos nesupyks, jeigu dar leisime Algirdui paklausti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpas mano klausimas. Ministre, įstatymas labai deklaratyvus, net aiškinamasis raštas yra ilgesnis už patį įstatymo projektą. Ar mes galėtume gyventi be šio įstatymo?
L. KUKURAITIS. Įstatymo pakeitimai sukuria prielaidas papildomoms 11 tvarkų, socialinės apsaugos ir darbo ministro tvarkų, dėl… Galiu išvardinti. Dėl darbo su jaunimu koncepcijos patvirtinimo, dėl atviro darbo su jaunimu tvarkos aprašo, mobiliojo darbo ir t. t. Kitaip sakant, įstatyme įvedamos formos, kurių nebuvo niekur, jokioje teisėkūroje, kol kas nėra tokių formų, dabar jos įvedamos, ir mes poįstatyminiais kaip reikiant praplėsime jaunimo sritį, kaip sakiau, ne tik reglamentuosime, bet ir skatinsime tai atsirasti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Nuomonė už – R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Iš tiesų reikalingas ir lauktas, atnešantis daugiau teisinio aiškumo, kalbant apie darbą su jaunimu, ir reguliuojantis organizacijų ir institucijų, dirbančių su jaunimu, veiklos sritis. Labai tikiuosi, kad tokios naujos sąvokos, kaip mobilus darbas su jaunimu, darbas gatvėje, praktiškai padės pasiekti mažiau aktyvius ir mažiau galimybių turinčius jaunus žmones. Tiesa, nurodoma, kad šis įstatymo projektas nereikalauja papildomų finansų, tačiau tai, ką sako ministras, manau, labai svarbu, kad ateityje jaunimo politikai bus skiriami didesni resursai. Labai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, siūlau pritarti bendru sutarimu po pateikimo šiam įstatymo projektui. (Balsai salėje) Siūlote balsuoti? Prašom balsuoti dėl šio projekto. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra. Niekas daugiau nieko ir nesiūlo. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Prašom. Per šoninį mikrofoną.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Kaip papildomą siūlome Jaunimo ir sporto reikalų komisiją.
PIRMININKAS. Papildomas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū.
12.24 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-149(2), Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 161, 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-150(2), Administracinių nusižengimų kodekso II dalies VIII skyriaus pavadinimo, 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 691 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-151(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-152(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 16 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-153(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-154(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-155(2), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-156(2), Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-157(2), Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-158(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-159(2), Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 161, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-394 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1973, Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1974, Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1975, Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1976, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1977, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1978, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1979, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15, 21 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1980, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1981, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1261 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1982 (pateikimas)
Kitas klausimas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-149(2). Pranešėja – ministrė J. Petrauskienė. Prašom. Pateikimas. Kartu pristatys ir lydimuosius.
J. PETRAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pristatyti Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus.
Norėčiau priminti, kad Seimas 2017 metais grąžino Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektą tobulinti. Už projekto rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskyrė Švietimo ir mokslo ministeriją… Subūrėme darbo grupę iš įvairių organizacijų atstovų: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Parolimpinio komiteto, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto, Sporto federacijų sąjungos, asociacijos „Sportas visiems“, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos ir trenerių profesinės sąjungos, savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento, kitų ministerijų atstovų. Sudaryta darbo grupė per ganėtinai trumpą laiką derindama tikrai sudėtingus klausimus, labai įvairius interesus pateikė Vyriausybei svarstyti naują įstatymo projektą, kuriam Vyriausybė pritarė.
Norėčiau paminėti pagrindines naujoves arba akcentus naujos Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcijos. Taigi kas yra nauja?
Pirmą kartą yra įtraukiama kaip atskira veikla arba labai svarbi skaidrumą ir viešumą įtvirtinanti atsakomybės sritis kūno kultūros ir sporto stebėsena. Labai svarbu, kad formuojant kūno kultūros ir sporto politiką būtų vadovaujamasi aiškiais argumentais, būtų visiems prieinami visi sprendimų argumentai ir pagrindimai. Tokios rekomendacijos yra teikiamos ir kitų šalių bei Europos Sąjungos institucijų.
Dar svarbu, kad įstatyme labai aiškiai apibrėžiama kūno kultūros ir sporto sistema, kuri apima fizinį aktyvumą, kuris yra sietinas ir su sveikos gyvensenos pagrindų stiprinimu, bei didelio meistriškumo sportas. Labai svarbu, kad šios dvi sritys būtų įgyvendinamos kaip ne dvi atskiros veiklos, bet du savaime susisiekiantys indai. Tai vientisa kūno kultūros ir sporto sistema ir reikalinga viena valstybės politika šioje srityje, jos rūpinimasis tiek jaunąja mūsų karta, vaikais, studentais, tiek auginant profesionalius sportininkus, tiek skatinant suaugusių žmonių ir įvairių visuomenės grupių dalyvavimą ir aktyvumą šiose veiklose.
Fizinio aktyvumo, sveikatinimo, sporto visiems reglamentavimas ir finansavimo mechanizmas taip pat yra apibrėžiamas įstatymo projekte. Siūlomas aiškus įstatymo lygiu nustatytas mechanizmas investuojant į sportą ir skiriant finansavimą sporto, kūno kultūros, sveikatinimo, fizinio aktyvumo veikloms.
Taip pat siūloma didinti finansavimą, skiriamą šioms veikloms. Per kelerius metus iki 2021 metų skirti didesnes lėšas: nuo dabar galiojančio 1 % alkoholinių gėrimų ir apdoroto tabako akcizo nuosekliai didinti skiriamą procentą iki 3, bet taip pat palikti galioti 10 % praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų, azartinių lošimų mokesčio.
Šis žingsnis tikrai labai svarbus ir reikalingas tam, kad pagerintume mūsų visuomenės sveikatos rodiklius, kuriuos tikrai labai veikia ir mažas fizinis aktyvumas. Tai liečia tiek jaunesnio amžiaus vaikus, tiek suaugusius žmones. Tai turi įtakos mūsų gyvenimo trukmei. Esame žemiau daugelio Europos Sąjungos rodiklių šiose srityse. Vaikų ir jaunimo užimtumo fizinio aktyvumo skatinimas būtų labai didelis impulsas taip pat gyventojų socialinei integracijai ir gerovei.
Taigi įstatymo projekte aiškiai numatoma, kokio dydžio valstybės biudžeto lėšos skiriamos fiziniam aktyvumui. Principai, kaip skiriamos ir kam gali būti naudojamos fizinio aktyvumo, sveikatinimo veikloms ir inventoriui įsigyti reikalingos lėšos. Taip pat įstatymo lygiu reglamentuojamas sporto finansavimas. Be aptarto fizinio aktyvumo, sveikatinimo veiklų finansavimo, įstatyme siūloma nustatyti kriterijus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo didelio meistriškumo sportui. Taip pat nustatoma, kad valstybė steigia centrą, kuris sudaro sąlygas sportininkams rengti. Svarbus įstatymo skirsnis yra susijęs su šios srities darbuotojais ir profesionalais. Yra aiškiai apibrėžiami kvalifikaciniai reikalavimai sporto specialistams, treneriams. Tie siūlymai yra pateikti įstatymo projekte.
Taip pat yra siūloma įstatyme nebenumatyti, t. y. panaikinti, šiuo metu egzistuojančią įvairių leidimų sistemai prie Kūno kultūros ir sporto departamento išdavimą.
Kita svarbi naujovė, kas skatina vėlgi mūsų jaunąją kartą ir tikriausiai tai irgi yra viena iš labai aiškių sąsajų su švietimo sistema, tai yra siūlymas mokyklose vykdyti tris kūno kultūros pamokas. Jau pradėjome diskutuoti dėl bendrųjų kūno kultūros pamokų programos turinio keitimo, nes pradėta švietimo srityje viso ugdymo turinio kaita. Tai, be jokios abejonės, apima ir fizinio lavinimo pamokas. Pirmiausiai vaikai turi suprasti, kodėl fizinio aktyvumo veiklos yra mums visiems naudingos ir reikalingos. Taip pat turi gauti pakankamai žinių, kai siekiama formuoti įprotį būti aktyviems, o jau vėliau ir fizinių pasiekimų aspektai irgi tikrai yra svarbūs.
Įstatymo projekte taip pat numatomi ir daugelis kitų aspektų, svarbių sporto bendruomenei. Tiek Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos veikla yra apibrėžta, tiek savivaldybių vaidmuo rengiant sportininkus bei vystant sportines veiklas, asmens sveikatos tikrinimo reikalavimai, reikalavimai sporto pratyboms, sporto varžyboms, kūno kultūros pratyboms ir kitiems kūno kultūros ar sporto renginiams organizuoti. Valstybės skatinimas už sporto pasiekimus bei laimėjimus apibrėžiamas numatant premijas, stipendijas ir rentas.
Taigi, teikiant šį įstatymą, kartu yra teikiama 20 susijusių (šio įstatymo lydimųjų) teisės aktų projektų. Aš gal detaliai nepristatysiu, bet mielai atsakysiu į jūsų klausimus. Visi įstatymų projektai yra susieti su mano jau pasakytomis nuostatomis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, tikrai esu be galo dėkingas už skiriamą dėmesį kūno kultūrai. Man atrodo, kad sveika gyvensena yra pati geriausia prevencija nuo įvairiausių ligų, taip pat ir psichikos sveikatos ligų. Dėmesys sportui ir aktyviam gyvenimui tikrai užtikrina, kad žmonės, ypač jauni, augtų sveiki.
Čia norėjau paklausti apie, man atrodo, puikią iniciatyvą užtikrinti, kad vaikai turėtų tris kūno kultūros pamokas per savaitę, ne dvi ar vieną, kaip šiuo metu kartais yra. Norėjau paklausti. Dažnai jaunimas vengia sportuoti, nes infrastuktūra yra nepritaikyta: nėra kur nusiprausti, nėra kur persirengti, aikštelės sugriuvusios, nesutvarkytos ir panašiai. Norėjau paklausti. Kaip bus užtikrinama, jog ir infrastruktūra būtų tokia, kuri skatintų jaunimą sportuoti, nes šiuo metu, atrodo, dažnai yra remiami profesionalūs sporto klubai, profesionalus sportas, o kai kalbame apie jaunimą, tai paliekama pačiam jaunimui tvarkytis?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkui už klausimą. Tikrai siekiama užtikrinti ir galimybes, lygiai taip pat ir vaikų saugumą vykdant fizines veiklas, tikrai yra žiūrima kompleksiškai. Tai, kad ši atsakomybė, priėmus įstatymą, pereina Švietimo ir mokslo ministerijai, atsiranda geresnės galimybės išnaudoti visoje savivaldybėje esančią sporto infrastruktūrą. Yra nuosekliai atnaujinama mokyklų sporto infrastruktūra, tikrai yra nemažai lėšų investuojama atnaujinant tiek sporto aikštynus, tiek stadionus, tiek sporto sales. Tų mokyklų, kurios turi prastesnes sąlygas, deja, jų yra, bet jų skaičius nuosekliai mažėja. Bet kiekvienoje savivaldybėje tikrai atvėrus tiek miesto infrastruktūrą, sporto mokyklų infrastruktūrą, kiekvienos savivaldybės atveju yra kita situacija, tikrai atsiranda galimybė į tai pasižiūrėti kompleksiškai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs paminėjote didelio meistriškumo sportą tarp visų, tai irgi labai svarbu, tai mūsų valstybės prestižas tarptautiniu lygmeniu. Žinote, kad nuo šių metų sausio 1 dienos, visai neseniai, buvo panaikintas Lietuvos olimpinis sporto centras. Jūsų nuomone, dabar jūs galbūt jau susipažinusi su situacija, beveik visi didelio meistriškumo sportininkai, kurie dalyvauja olimpiadose, pasaulio ir kituose Europos čempionatuose, mano, kad tai yra didelė klaida. Čia tarpusavio intrigų, interesų kažkokie konfliktai vyksta, ar jūs darysite kokius nors žingsnius, kad atstatytumėte, ištaisytumėte tokią klaidą, nes šiandien tai dar nejuntami, bet po kelerių metų pasijus mūsų aukšto, didelio meistriškumo sportininkų rezultatams ir mūsų siekiui olimpiadose ir čempionatuose? Kaip, jūsų nuomone, bus sprendžiamas šis klausimas?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Be jokios abejonės, pačios piramidės viršūnėje yra mūsų sporto meistrai ir tikrai visa Lietuva didžiuojasi pasiekimais. Turi būti nuosekli sistema ir kokybiška sistema, užtikrinant profesionalų rengimą. Šiandien esame tokioje tarpinėje situacijoje, Kūno kultūros ir sporto departamentui paskirsčius finansavimą skirtingoms sritims, buvo remtasi viena metodika. Mes dabar tikrai turime šiuo pereinamuoju laikotarpiu galimybę išanalizuoti ir teigiamas puses, ir galbūt klaidas. Dabartiniame įstatyme tikrai yra numatyta, kad sporto meistrų, profesionalų rengimo centras tikrai yra ir bus, jeigu susipažinote su įstatymo projektu. Kaip jis turi veikti, kaip turėtų būti skiriamas finansavimas, tai ir turėtų būti numatyta ir poįstatyminiuose, ir susijusiuose teisės aktuose.
PIRMININKAS. Klausia V. Alekna.
V. ALEKNA (LSF). Gerbiamoji ministre, aš jūsų jau klausiau komisijoje to klausimo ir vis dėlto labai įdomu, kad jūs tą patį pakartotumėte. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – tokia buvo visų vizija, ir kai mes grąžinome įstatymą tobulinti, tai buvo tuo tikslu. Jūsų kaip tik, nežinau, ne jūsų, bet jūsų Vyriausybės programoje yra įrašyta, kad atsiras tokia ministerija. Gavome mes tą įstatymą, tokio žodžio nėra, kad sportas yra ministerijos lygmens.
Kitas dalykas, ministerija formuos politiką, o kas ją įgyvendins? Komisijoje jūs atsakėte, kad įgyvendins vyriausybinės organizacijos, visuomeninės organizacijos. Sakykite, ką jūs darysite, jeigu nė viena iš tų organizacijų nesutiks įgyvendinti jūsų politikos?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aš pamenu, kad jūs jį uždavėte, todėl susirinkau ir papildomos medžiagos. Dėl to, koks turi būti ministerijos pavadinimas, tikrai Seimo nariai turi tokią galimybę apsispręsti. Nuoširdžiai tikiu, kad ne pavadinimas lemia atskiros veiklos svarbą. Jeigu pasižiūrėtume į europinę patirtį, tikrai yra įvairių modelių, kur sporto politika yra priskirta kokiai nors ministerijai. Mes, turėdami Kūno kultūros ir sporto departamentą, pavaldų tiesiogiai Vyriausybei, turėjome unikalią Europoje patirtį. Visose kitose Europos Sąjungos šalyse sporto politika yra priskirta vienai iš ministerijų. Yra kelios valstybės, kurios turi atskiras sporto ministerijas, bet tikrai yra dažnas derinys, tikriausiai natūralus, kai Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybės srityje yra sporto politika. Iš keturių švietimo ministerijų, kurios turi tokią atsakomybę, pavadinimas yra tiktai švietimo ministerijų veikloje, o tik keturios iš visų turi minėtą pavadinimą, bet paprastai tai yra Švietimo ir jaunimo ministerijos arba kažkoks kitas derinys.
Yra ir pragmatiška pusė, kuri, aš manau, lygiai taip pat yra svarbi suvokiant, kad mūsų ministerijai buvo patikėta rengti įstatymo projektą neturint nei atskiro departamento, nei atskirų šios srities darbuotojų. Ir tikrai dėkoju visiems, kurie prisidėjo.
Norint keisti ministerijos pavadinimą, aš jums žadėjau, kad tuos skaičius pasakysiu, tai skaičiai yra tokie, kad reikėtų keisti 36 įstatymus, 380 Vyriausybės nutarimų, dar 1433 nutarimai susiję su Švietimo ir mokslo ministerijos veikla bei per 1 tūkst. įsakymų. Tai nėra tikriausiai pagrindinė informacija, bet suvokiant, kad tai irgi yra darbas, kuris gula ant ministerijos pečių, ir mes galime šitą energiją skirti tikrai sporto politikai stiprinti ir veikloms įteisinti arba šioms procedūroms. Be jokios abejonės, apsispręs Seimas ir tai yra Seimo valia.
Dėl įgyvendinimo. Įstatymo projekte, kurį turėsite galimybę išsamiai išnagrinėti ir aptarti, yra numatyta sporto politikos įgyvendinimo struktūra. Kai kur yra nurodyta ministerija, kai kur yra nurodytos įgaliotos institucijos, tačiau taip pat yra numatyta ir aprašyta veikla Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos kaip patariančiosios institucijos tiek Lietuvos Respublikos Seimui, tiek Vyriausybei, tiek ministerijai. Taip pat jau dabar yra daug veikiančių sporto politiką įgyvendinančių institucijų, kurių veikla tikrai reikalinga.
O jeigu matytumėte, kad turėtų būti tobulintina, tai tikrai galima svarstyti, dabar yra geras metas aptariant projektą. Tai yra ir Lietuvos olimpinis sporto centras, ir Lietuvos sporto medicinos centras, Švietimo mainų paramos fondas siūlomas kaip institucija, galinti dalyvauti finansuojant fizinio aktyvumo veiklas, Antidopingo agentūra, Sporto muziejus. Manau, kad valstybinės įstaigos ne pačios renkasi, vykdyti ar nevykdyti tam tikrą veiklą. Jeigu bus tokie numatyti sprendimai priimant Sporto įstatymą, tokia bus sistema.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, vis dėlto norėčiau grįžti prie M. Majausko klausimo. Aš pacituosiu jums buvusį įstatymą. Kūno kultūros pamokos formaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose, išskyrus aukštąsias mokyklas, yra privalomos ne mažiau kaip tris valandas per savaitę. Universitetuose taip pat buvo numatyta ne mažiau kaip dvi valandos per savaitę pirmuose kursuose. Deja, šis įstatymas nebuvo vykdomas ir jūsų šiuo metu vadovaujamoje ministerijoje laiku… Savaime suprantama, viskas priklauso nuo finansų. Ar jau bus numatyti naujame biudžete finansai fiziniam aktyvumui didinti, ypač finansuoti valandas, fizinio pasirengimo pamokas paprasčiausiai? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Pamokų skaičių apibrėžia ne tik įstatymas, bet ir ugdymo planas, kuris taip pat yra diskutuojamas, todėl šis siūlymas yra įtvirtinti, dar kartą kartoju, tris fizinio aktyvumo pamokas mokykloje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi, bet kadangi pristatome tikrai didelį įstatymų projektų paketą, tai gal galime pratęsti dar 10 minučių? Neprieštarausite? (Balsai salėje) Gerai. Dar pratęsiame 10 minučių.
Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, Europoje buvo ir Gynybos ir sporto ministerija, Austrijoje. Aš visą laiką advokatavau dėl to, kad jums reikia padėti. Bet mano klausimas ne apie tai.
Jūs paminėjote tikrai neblogą perspektyvą dėl fizinės kultūros finansavimo, nors daugelyje šalių ta fizinė kultūra neišskiriama, ji vadinama sporto vardu. Bet nelabai aišku iš įstatymo projekto, o kaip bus su sporto finansavimu. Jūs pristatydama bandėte truputį užsiminti, bet taip atrodo, kad didelė arba labai didelė dalis lėšų nueis fizinei kultūrai, sveikatinimui, tai yra labai gerai, sveikintina, bet norėdami išlaikyti aukštą sportinį meistriškumą mes turbūt turėtume nepamesti ir sporto finansavimo. Tai gal galėtumėte dar kartą akcentuoti, koks bus numatomas profesionalaus sporto finansavimo augimas?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju. Dar kartą patikinu, kad įstatymo projekte yra numatytas tiek fizinio aktyvumo, sveikatinimo, lygiai taip pat ir profesionalaus sporto finansavimas. Fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti yra numatyta daryti atranką, tai sudarytų vėlgi komisijos… Patys principai įstatymo projekte yra numatyti. Lygiai taip pat tikrai nemažės, noriu nuraminti, dėmesys ir skiriamas finansavimas profesionaliam sportui. Aš dabar čia greitai nerandu, bet tai yra atskiru įstatymo straipsniu apibrėžta.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, aš dėl 24 straipsnio, t. y. rentos. Yra olimpinio sporto rungčių, kurios tikrai yra pelningos pačiam sportininkui, ir jis, baigęs karjerą, tampa ne tik milijonieriumi, bet gal ir multimilijonieriumi. Tačiau yra rungčių, kai tikrai, aukodami savo sveikatą, laiką ir finansus, baigia karjerą tikrai neuždirbę pinigų. Įstatyme nenumatytas joks turto deklaravimas, tik numatyta, kad jeigu tu tapai olimpiniu čempionu, tau renta mokama. Viena vertus, lyg ir viskas normalu.
Bet, kita vertus, multimilijonieriui mes atimame nuo kitų žmonių ir dar mokame rentą iki gyvenimo pagalbos. Rentos sąvoka nėra pensijos sąvoka. Kaip jūs manytumėte, ar nereikėtų įrašyti kriterijų dėl turto deklaravimo rentos gavėjui?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aš net neabejoju, kad dėl to bus diskutuojama. Suprantama, kad žmonėms, nepriklausomai nuo turtinės padėties ar socialinio sluoksnio, ar kilmės, suteikę rentas, mes skatinsime juos už tam tikrus sportinius pasiekimus. Manau, tai yra pati svarbiausia nuostata.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama ministre, tikrai žaviuosi, kad jūs prabilote apie sportą. Nesitikėjau. Turiu tikrai labai daug klausimų ir, mano galva, šis įstatymas tikrai dar prašosi invazijos. Ir mes ją darysime. Bet aš noriu dar apie finansavimą pratęsti kitu kampu.
19 straipsnyje yra finansavimas pagal tam tikrus kriterijus, ar ne? Būtina įvykdyti tam tikras sąlygas, kad gautum didesnį ar mažesnį finansavimą. Bet yra galimybė toms federacijoms, kurios neįvykdo kriterijų, vis tiek gauti lėšų iš visuomeninių organizacijų. Aš turiu omenyje Lietuvos tautinį olimpinį komitetą – jis gali paremti pagal įstatymu numatytą tvarką. Ar nemanytumėte, kad būtų optimaliau visas tas lėšas konsoliduoti į vieną fondą ir tada kriterijai nebūtų iškraipomi? Jūs mane turbūt supratote. Ir kaip bus dėl Sporto rėmimo fondo? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Čia tikriausiai net keli klausimai kaip vienas. Be jokios abejonės, įstatymas yra siūlymas. Toks siūlymas yra pateiktas darbo grupės, kurioje dalyvavo labai įvairių suinteresuotų šalių. Tai yra tas kompromisas ir sutarimas, kuris šiandien teikiamas jums. Manau, natūralu, kad siekiant užtikrinti sporto finansavimo skaidrumą turi būti labai aiškiai įstatymo lygmeniu įvardinti kriterijai.
Dėl Olimpinio komiteto. Daugelyje valstybių, taip pat ir šio įstatymo atveju, tai yra nevyriausybinė organizacija, kuri turi savo finansavimą su savo mechanizmu. Jeigu jūs matytumėte, kad kriterijai, kurie yra pasiūlyti 19 straipsnyje, turėtų būti kiti, tai būtų tikrai diskutuojama. Turime, jei neklystu, atrodo, 74 federacijas, ir turėtų būti visiems labai aišku ir vieša, kaip yra skiriamos lėšos.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano būtų keli klausimai. Tai dėl to paties finansavimo – 16 straipsnio, ar yra tikrai gerai nustatyti procentus, juo labiau kad tai prieštarauja Konstitucinio Teismo sprendimui ir varžo Vyriausybės, kaip biudžeto formuotojos, teises planuojant biudžetą?
Kitas klausimas būtų. Šiuo paketu mes naikiname Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą. Realiai finansavimą nedidelio meistriškumo sportui mes net 2021 metams faktiškai tris kartus padidiname, bet pagal dabartinį reglamentavimą, iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo buvo remiami ir didelio sportinio meistriškumo sportininkai, sporto mokslas, sporto specialistų rengimas, tobulinimas, bazių rekonstrukcija ir statymas. Dabar viskas bus, kaip suprantu, iš valstybės biudžeto lėšų. Ar mes finansavimą dar labiau išplėsime?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Norėčiau patikslinti. Nesutikčiau, kad yra naikinamas Kūno kultūros ir sporto fondo įstatymas. Jis kaip tik yra integruojamas į šį įstatymą. (Balsas salėje) Taip, dabar galiojantis yra integruojamas į šį įstatymą, aiškiau apibrėžiant sporto finansavimo nuostatas. Jeigu padarytume lyginamąjį variantą, tai labai aiškiai matytumėte.
O finansavimo principai ir veiklos… tikrai tai, kas yra numatyta tiek meistriškumui, tiek inventoriui, tiek renginiams, tiek kitoms veikloms, – visos šitos veiklos yra susijusios su sporto vystymu ir visoms veikloms turi būti numatytas finansavimas. Apie tai ir kalbama šio įstatymo nuostatoje. (Balsas salėje) Aš gal konkrečių dabar iš karto eilučių jums nesurasiu, bet neabejoju, kad komitetuose mes tikrai tai apsvarstysime.
Jeigu atsakyčiau į klausimą dėl Vyriausybės įgaliojimų varžymo biudžetą formuojant, tai yra siūlymas, kuriuo siūloma nuosekliai didinti finansavimą fiziniam aktyvumui, ir tam yra pritarusi Vyriausybė. Todėl nematytume čia priešpriešos dėl Vyriausybės įgaliojimų varžymo.
PIRMININKAS. Klausia K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Pirmiausia noriu ministrei padėkoti už puikų pristatymą ir atsakymus į klausimus. Į daugelį klausimų, kuriuos norėjau paklausti, jau atsakėte. Bet vis tiek norėčiau pakartoti pagrindinį – dėl Vyriausybės programoje numatytos… sportą pakelti į aukštesnį lygmenį. Daugelyje Europos šalių ministerijų pavadinimuose yra „sportas“. Nebūtinai švietimas ir sportas. Būna jaunimas ir sportas, kultūra ir sportas, švietimas, mokslas ir sportas. Daugiau kaip pusėje šalių yra įrašyta „sportas“ į pavadinimą. Tai rodo ir valstybės požiūrį į šią sritį, kuri yra labai aktuali. Mes matėme, dėl sporto ir politika, tarptautiniai santykiai pagerėja. Net ir Šiaurės Korėja su Pietų Korėja sudarė bendrą komandą ir dalyvavo. Galima pasiekti puikių rezultatų.
Pirmas mano klausimas. Kaip jūs kelsite sportą į aukštesnį lygmenį, kai Kūno kultūros departamentas buvo prie Vyriausybės, o dabar bus tik prie ministerijos?
Antras klausimas. Kaip atrodys sporto politikos įgyvendinimo struktūra?
PIRMININKAS. Laikas!
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Trečias klausimas. Ar kūno…
PIRMININKAS. Laikas!
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). …kultūros ir sporto specialistai, treneriai, bus, kaip iki šiol, pedagogai, ar…
PIRMININKAS. Laikas!
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). …kitaip bus įvardyti? Lauksiu atsakymų.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju. Čia daug klausimų. Manau, tik priėmę kokybišką Sporto įstatymą ir sėkmingai įgyvendindami sporto politiką, mes visi pakelsime šią svarbią sritį į aukštesnį lygmenį. Manau, veiklų kokybė pirmiausiai tai rodo.
Noriu patikslinti. Nesiūloma steigti departamento prie ministerijos. Tai taptų tiesiogine ministerijos atsakomybe, o tai, manau, yra tikrai labai reikšminga.
Dėl įgyvendinimo struktūros. Mes jau diskutavome komitete. Aš gerbiamam Seimo nariui V. Aleknai taip pat pasakiau tuos pačius siūlymus dėl įgyvendinančių institucijų, ar reikia tai peržiūrėti, ar reikia kaip nors kitaip tobulinti jų veiklą. Tikrai neabejoju, kad diskutuosime.
Trenerio sąvoka vėlgi yra pateikta kaip siūlymas įstatymo projekte. Yra apibrėžta, kas yra treneris. Šiandien yra siūloma, kad tai sporto specialistas, rengiantis sportininką sporto varžyboms ir (ar) jam vadovaujantis sporto varžybų metu. Jeigu mes suvokiame, kad dalis trenerių dirba ir pedagoginį darbą, be jokios abejonės, tada jie yra ir pedagogai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Galite užimti savo darbo vietą.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, noriu dar kartą padėkoti už skiriamą dėmesį kūno kultūrai. Tai iš tiesų svarbi sritis ir svarbu, kad visi susitelktume ir priimtume reikalingus sprendimus ir teisės aktus. Bet dar svarbiau, kaip bus įgyvendinama tai, kas čia yra parašyta. Vienas dalykas yra aiškus, kad jau šiandien mes stringame įgyvendindami tuos įstatymus, kurie jau yra priimti. Kaip kolega E. Pupinis paminėjo, jau šiuo metu galiojančioje redakcijoje yra parašyta, jog ne mažiau kaip trys kūno kultūros valandos per savaitę yra privalomos, bet ta nuostata nėra įgyvendinama. Dabar jūs tą nuostatą iškeliate kaip naują, parašote, kad trys kūno kultūros pamokos per savaitę bus privalomos. Vėlgi klausimas, kaip tie dalykai bus įgyvendinami?
Dabar kviečiu balsuoti ir palaikyti pateikimą, bet jį palaikyti avansu, nes, man atrodo, reikia dar labai atsargiai ir rimtai pasikalbėti, kaip bus įgyvendinamos tos nuostatos, kurios yra numatytos šiame projekte. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Tikriausiai susilaikysiu, bet mano susilaikymas bus su šiokiu tokiu pliuso ženklu vien dėl to, kad svarstymo metu galutinis sprendimas ir apsisprendimas priklausys nuo priimtų siūlymų, jų įtraukimo ir įgyvendinimo.
Dabar naudodamasis proga galiu atsakyti kolegai V. Rinkevičiui dėl olimpinių sporto centrų. Federacijos, gerai finansuojamos federacijos, galės puikiai išnaudoti galimybę savo lėšomis samdyti tiek trenerius, tiek gydytojus, tiek kitą pagalbinį personalą, ir Lietuvos olimpinis sporto centras liks išlaikomas iš biudžeto tik kaip pastatai, įrengimai ir panašiai. Taigi čia problemos nebus ir planas optimizuoti yra visiškai geras. Aš nežinau, kodėl federacijos šitaip nuogąstauja. Tiesa, ne visos.
Mūsų frakcija turbūt irgi apsispręs laisvai, bet įstatymo laikas jau tikrai atėjo. Aš manau, kad mes pavasario sesijoje turime susidoroti.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šių įstatymų projektų.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta. Dėl visų projektų pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 kaip papildomi siūlomi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prieštaraujančių nėra? (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komitetą dar siūlote? Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kas dar turite pasiūlymų? K. Smirnovas. Prašau.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Jaunimo ir sporto reikalų komisija.
PIRMININKAS. Jaunimo ir sporto. A. Papirtienė. Prašau. Čia dėl komitetų.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ne, aš repliką po balsavimo norėjau.
PIRMININKAS. Tuoj, minutėlę!
Daugiau siūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu visiems siūlymams? Ačiū, pritarta. Dar norėčiau paminėti, kad dėl klausimo 1-5c – projekto Nr. XIIIP-151(2) kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Taip pat dėl projekto Nr. XIIIP-1977 kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-1979 taip pat kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-1981 kaip papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Daugiau siūlymų nėra. Siūloma svarstyti birželio 19 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Repliką po balsavimo – A. Papirtienė. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Dėl lydimojo Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kadangi nespėjau paklausti, noriu atkreipti dėmesį į 7 dalį, kad valstybinėse ir savivaldybių mokyklose, biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams už darbą bus mokama Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, jie jau yra išskiriami iš visų kitų mokytojų, tai yra pavojus, kad jiems, nors jie dirba tą patį darbą su vaikais, turi pedagoginį išsilavinimą, pedagoginę kvalifikaciją, bus nustatomas skirtingai atlyginimas negu visiems mokytojams. Net yra pavojus, kad jie, dirbdami tokį patį darbą su vaikais, gali prarasti socialines garantijas, pavyzdžiui, pailgintas atostogas, sutrumpintą darbo dieną. Noriu atkreipti į tai dėmesį, kai svarstysime šiuos įstatymų projektus komitetuose.
PIRMININKAS. Komitetai, ko gero, atsižvelgs į jūsų pastabas. Dėkoju.
13.01 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 9 ir 10 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1945 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 9 ir 10 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1945. Pranešėjas – ministras K. Navickas. Pateikimo tęsinys. Prašom.
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, teikiame Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pirmiausiai įgyvendindami Konstitucinio Teismo nutarimą, 2002 metų nutarimą Nr. 49/1, kuriame yra konstatuojama, kad specialiaisiais įstatymais negali būti numatomos išlaidos konkrečioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcijoms vykdyti, atlikti, o kita nuostata teigia, kad taip yra paneigiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga rengti valstybės biudžetą. Tai įstatymu yra atsisakoma nuostatos, kad Klimato kaitos specialiosios programos lėšos tvarkoms vadovaujantis specialiųjų programų principais. Panaikinama programos lėšų panaudojimo proporcija ir įgyvendinamos Europos Sąjungos reglamento dėl ES apyvartinių taršos prekybos sistemos taikymo aviacijai ribojimo pratęsimo nuostatos. Įstatymo projektui po pateikimo siūloma pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų norisi paklausti ministro, nes ne pirmą kartą pastebiu, kad ši Vyriausybė siekia atnešti teisės aktus, kurie sumažina įvairių programų lygį. Iš Vyriausybės perkeliame į ministerijas ir panašiai, tarsi atsakomybę perkeliame kuo žemesniems biurokratams, tačiau labiausiai nerimą kelia štai kas šiuo konkrečiu atveju. Klimato kaitos programoje, jūs tai paminėjote labai trumpai, pakeičiamos proporcijos, tai yra atsisakoma 40 %, kas buvo anksčiau įstatyme būtent susieta su daugiabučių renovacijos modernizacija, siekiant energijos efektyvumo, taip pat atsisakoma 40 % atsinaujinantiems šaltiniams skatinti. Mano klausimas: kodėl tas padaroma? Ir dar vienas dalykas: kodėl jūs atsisakote, kad suderinti programą reikėtų su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, nes dabar buvo parašyta?..
PIRMININKAS. Laikas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ko jūs bijote komiteto?
K. NAVICKAS. Atsakydamas į jūsų klausimą, pirmiausia perversiu jį kitaip. Iš tikrųjų ne mažinama atskirtis, o didinamas pasitikėjimas Vyriausybe, Vyriausybės institucijomis, ministerijomis. Šiuo atveju yra ir konstatuota, kad ne Seimo įstatymais, pasikeitus aplinkybėms ar pasikeitus Vyriausybės programai, turėtų būti perskirstomos proporcijos. Visų šitų jūsų minėtų… dėl atsinaujinančių energijos šaltinių programos įgyvendinimo neatsisakoma, jos yra dengiamos, siekiama padengti visiškai, net ir daugiau iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Taigi, dar kartą turiu grįžti, kad tai yra Vyriausybės diskrecijos teisė būtent nuspręsti, kur kokios lėšos kokiu laikotarpiu yra skiriamos.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, tai jūs taip ir neatsakėte į kolegos klausimą, kodėl vengiate, kad šios programos sąmatos būtų tvirtinamos greta kitų institucijų ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, taip pat Nacionalinės klimato kaitos konsultacinės tarybos, tokios specialios institucijos, kurią sudaro ekspertai ir į kurių nuomonę reikėtų atsižvelgti. Dabar šito įstatyme nebelieka. Nebelieka tikslingai skiriamų procentų tokiems projektams kaip, tarkime, mokyklų, darželių renovacija. Nebelieka tikslingai skiriamų lėšų atsinaujinančiai energetikai skatinti, nors būtent visa idėja ir prasmė, ir dvasia šių lėšų, kurios ateina iš tarptautinių institucijų per klimato kaitos prekybą apyvartinės taršos leidimais, prasmė tokia ir būtų. Dabar tiesiog jūs tas lėšas pasiimate Aplinkos ministerijai…
PIRMININKAS. Laikas!
L. BALSYS (MSNG). …ir ką norėsite, tą darysite. Jūs tiesiog pripažinkite, kad čia yra atviras noras tiesiog neskaidriai tvarkyti lėšas, kurios priklauso visiems, net tik Aplinkos ministerijai.
K. NAVICKAS. Aš kategoriškai atmetu jūsų paskutinį teiginį ir atmetu kitus teiginius, kai jūs sakote, kad nebus skiriama kitoms programoms. Tai dar kartą sakau, kad bus.
Klimato kaitos specialiosios programos lėšos skiriamos, kaip ir dabar, taip ir siūloma skirti ne Aplinkos ministerijos sprendimu, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Taigi čia kokios nors bėdos nematau. Seimas, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas dalyvauja formuojant politiką, bet ne skirstant lėšas, tai yra Vyriausybės prerogatyva, tą pasakė ir Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Suprantu kai kurių kolegų norą pasinaudoti tribūna, papolitikuoti ir visa kita, bet aš noriu užduoti konkretų klausimą. Jūs turbūt domėjotės ir ministerijos patirtimi. Kiek kartų ar išvis bent vieną kartą nuo tada, kai buvo priimtas tas įstatymo projektas, nustatyti tie procentai 40, 40, 20, buvo taikyti tie procentai? Ar kada nors buvo nors mažiausia galimybė, kad lyg ir būtų tas bendras sutarimas? Nes dažniausiai, ir pernai, ir visada, kiek aš mačiau ankstesnių metų sprendimus, iš tiesų viskas tas pats per tą patį. Tai galbūt iš tikrųjų yra svarbiausia sutarimas, o ne tai, kas yra parašyta popieriuje? Aš tiesiog noriu paklausti, ar jūs žinote bent vienus metus, kada buvo tie procentai taikomi?
K. NAVICKAS. Geras klausimas, ačiū už jį. Negaliu atsakyti, turėčiau pasitikrinti. Bet tą, ką žinau, tai dažniausiai didžiąja dalimi arba didžiausia dalimi įstatymo nebuvo laikomasi, kaip aš sakau, dėl labai aiškių priežasčių, kurios kyla iš Vyriausybės programos įgyvendinimo nuostatų.
PIRMININKAS. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamas ministre, šiuo įstatymu, jeigu mes priimsime, ar nepriskaldysime malkų daugiau, negu yra dabar šiuo metu? Vien todėl, jei naudosime neproporcingai lėšas gyvenamajam būstui, energetikai, tai kas pasidaro, nėra tos išklotinės, kiek kainuos tos A klasės, plius kiti būstai, kiek reikės papildomos dokumentacijos, kiek išleis žmonės pinigų ir t. t.? Ar čia apsiims viską dengti Aplinkos ministerija?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūsų klausimas yra susijęs su Gyvenamųjų namų arba daugiabučių renovavimo įstatymu. Jis buvo priimtas praeitais metais. Aš nekomentuosiu, nors žinau atsakymą, bet nekomentuosiu, nes tai nesusiję su šio įstatymo pakeitimu. Čia labiau yra susiję su vienos programos lėšų paskirstymu ir suteikimu Vyriausybei diskrecijos teisės valdyti finansus pagal Biudžeto sandaros įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš manau, kad privalu įvykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą. Mes turėjome tokių atvejų ir kitur. Čia tiesiog logiškas atvejis. Bet galbūt jūs galėtumėte pasakyti, kokiu dokumentu, Vyriausybės ar ministerijos, numatysite paskirstymą tų projektų finansavimui? Kaip dabar buvo įrašyta įstatyme, kai bus perimta, sakykime, Vyriausybės sprendimu, nutarimu arba ministro įsakymu, kokie tie procentai arba kokios tos lėšos galėtų būti arba jūs siūlytumėte, kad jos būtų?
K. NAVICKAS. Net ir pagal dabar galiojantį įstatymą yra numatyta galimybė, kad Vyriausybė tvirtina sąmatas. Šita nuostata išlieka. Vyriausybė tvirtins sąmatas ir proporcijas. Paskutinė sąmatų… Jeigu aš neklystu iš atminties, yra 21 % atsinaujinantiems, likusieji – daugiabučių renovavimui.
Noriu pabrėžti, kad mūsų Vyriausybė yra įsipareigojusi renovuoti ne mažiau kaip 500 daugiabučių per metus. Vienas iš šaltinių taip pat yra šita programa. Tai reikia įvardinti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš atsimenu, prieš penkerius metus už taršos leidimus Lietuva prisipirko ispaniškų autobusų. Praėjo penkeri metai, beveik visi tie autobusai genda. Gal jūs galite įvardinti keletą projektų, į ką bus atsižvelgiama, be namų renovacijos?
K. NAVICKAS. Pakartokite pabaigą.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gal galite įvardinti kelis projektus, kas bus, be namų renovacijos? Kokiems numatoma?
K. NAVICKAS. Kas ir numatyta. Yra atsinaujinančių energijos šaltinių viešuosiuose pastatuose, ta programa bus tęsiama. Tai yra gamintojo atsiradimas, gaminančio vartotojo, atsiprašau, ne taip pasakiau, ir viešojo transporto skatinimas. Tai, kas buvo, tiktai tiek, kad dabar, įgyvendinant Vyriausybės programą ir mūsų įsipareigojimus, reikia pripažinti, kad didesnė proporcijos dalis keliauja daugiabučių renovacijai. Tai yra faktas.
PIRMININKAS. Ministre, dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties prisimenu praeitų metų turbūt vieną iš sesijų, kai aš pats buvau įstatymo projekto iniciatorius, kai norėjau įtvirtinti įstatymu, kad būtų 40/40/20 procentine dalimi išreikštas paskirstymas tarp atsinaujinančių išteklių populiarinimo priemonių ir daugiabučių, kad nenukentėtų tos inovacijos, tos galimybės gyventojams įsirengti tas priemones, na, pasinaudoti atsinaujinančiais ištekliais.
Bet suprasdamas realybę, kad istorijoje dar niekada nebuvo laikomasi šio įstatymo ir tai yra tiktai politinių diskusijų objektas, pritardamas šiam įstatymo projektui, jau esu užregistravęs pasiūlymą. Jeigu, kolegos, pažiūrėtumėte, pasidomėtumėte, tai pasiūlyme atsispindi ne procentinė išraiška, bet kad vadovaujantis ir Energetikos strategija, ir Vyriausybės politika, mūsų visos Lietuvos žmonių lūkesčiais, orientuotais į atsinaujinančių energijos išteklių populiarinimą, įsirengimo prieinamumą ir visas kitas priemones, taip pat mažinant iškastinio kuro naudojimą ir neefektyvias CO2 emisijas didinančias priemones… Pateikiau tą pasiūlymą ir manau, kad tai yra kompromisinis variantas.
Ir nereikia prisidengti įvairiomis baimėmis, nes matome iš istorijos, kad tas įstatymas bet kokiu atveju neveikia. Manau, jeigu mes laikysimės Energetikos strategijos, Vyriausybės tikslų, politinių partijų tikslų atsižvelgdami į atsinaujinančių išteklių naudojimą ir prioritetų nustatymą, manau, tada ir pasieksime to rezultato, kai bus pasiekta tai, ko mes visi ir norime, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti atsinaujinančių išteklių gaminimu ir naudojimu. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiami kolegos, kviečiu nepalaikyti. Motyvai, kad įstatymas iki šiol dar neveikia, tai nėra tas motyvas, kad reikia jį kaip nors naikinti ar keisti. Galbūt iš pradžių reikėtų pabandyti laikytis įstatymo ir jį vykdyti. Čia aš sutikčiau, kad iki šiol buvo nesilaikoma ir nevykdomas įstatymas. Būtent ministerija nesilaikė ir nevykdė, nes šitie nustatyti dydžiai, kad 40 % specialiųjų lėšų iš aplinkos taršos programos eitų visuomeninės paskirties pastatų renovavimui, dar 40 % eitų atsinaujinančios energetikos paramai, visada, panašu, šiai Vyriausybei ir ypač ministrui buvo lyg ir savotiška ašaka gerklėje darant, tvarkant tuos pinigus taip, kaip jie nori, o ne taip, kaip numato įstatymas. Iki šiol būdavo tiesiog ignoruojamos įstatymo nuostatos ir ministerija sakydavo, kad dabar mes pasiskoliname, pasiskoliname, paskui grąžinsime kaip nors. Visada buvo „skolinamasi“ ir niekada negrąžinama. Aš siūlyčiau pradėti laikytis įstatymo, o ne jį keisti. Taip, kaip yra dabar siūloma, eliminuoti iš sąmatų tvirtinimo Aplinkos apsaugos komitetą ir Nacionalinę ekspertų tarybą, tai reikštų, kad projektai gali tapti visiškai neskaidrūs, mes nebūtume tikri, ar kokia nors su ministru ar su kitais pareigūnais susijusi viešoji įstaiga nelaimės vėl kokio nors konkurso, o kai laimės, bus per vėlu ką nors keisti, prasidės bylinėjimaisi ir panašiai.
Gerbiamieji kolegos, tikrai nereikia keisti to, kas gerai veikia, tiksliau, kas yra gerai, tik reikia pradėti to laikytis. Jeigu mes priimsime šitokį įstatymą, mes padarysime didžiulę žalą, ypač turėkime omeny, kad klimato kaitos specialiosios programos lėšos augs, ir čia turbūt yra pagrindinė priežastis, kad kai kam sublizgo akys, kad šioje programoje padaugės lėšų…
PIRMININKAS. Laikas!
L. BALSYS (MSNG). …nes Lietuva neturės galimybių brangiau parduoti apyvartinių taršos leidimų. Štai čia yra labai svarbus aspektas, dėl ko, aš manau, bandoma eliminuoti ir Aplinkos apsaugos komitetą, ir ekspertų nuomonę. Tai yra labai pavojingas kelias, siūlau sustabdyti jau per pateikimą ir grąžinti tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 44, prieš – 5, susilaikė 36. Projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 19 dieną. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
13.17 val.
Įstatymo „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-753(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – įstatymo „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-753(2) Pranešėjas – Užsienio reikalų… (Balsai salėje) Ne, nereikia, nes vienas straipsnis. Pataisų niekas nesiūlo. (Balsai salėje) Keturi – už, keturi – prieš. A. Armonaitė.
J. BERNATONIS (LSDDF). Naujų pasiūlymų nėra. Komitetas yra vienbalsiai pritaręs šiam projektui, siūlome ratifikuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Keturi – už, keturi – prieš. Pirmoji už – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Iš tiesų, kolegos, šis ratifikavimo procesas Seime kartais būdavo komiškas, kartais būdavo šiek tiek ir liūdnas. Vietomis net ir priminė poną Byną – daug kuitimosi ir mažai rezultato. Man atrodo, labai svarbu vis dėlto paminėti, kad tas procesas, kuris čia Seime vyko, yra įdomus ne tik dėl Kanados prekybos susitarimo, jis yra aktualus ir dėl kitų būsimų susitarimų. Mes turėsime sutartį, Europos Sąjunga, turiu omenyje, turės sutartį su Didžiąją Britanija po breksito, ji apims gal dar daugiau sričių, ir vis dėlto procesas buvo svarbus. Tai pirmas dalykas.
Dabar dėl turinio. Esame jau daug kartų kalbėję, kad šita sutartis sukuria daugiau galimybių Lietuvos eksportuotojams: šiuo metu 150 Lietuvos įmonių eksportuoja į Kanadą, 80 % iš jų yra mažos ir vidutinės įmonės. Šita sutartis taip pat duoda investicijų apsaugą. Daug kam nepatinka šitas investicijų apsaugos punktas, man tai pirmiausia byloja apie teisės į nuosavybės apsaugą, kad kokia nors Vyriausybė kokioje nors šalyje nenacionalizuotų įmonių ir investicijų.
Trečias, ko gero, labai svarbus dalykas. Taip, mes esame maža valstybė, galbūt ir ekonomika nedidelė, bet mes veikiame globalioje erdvėje, mes veikiame didelėje Europos Sąjungos rinkoje, ir jeigu Europos Sąjungai yra naudingas šitas ekonomikos susitarimas, jis, žinoma, yra naudingas ir mums, kurių ekonomika nedidelė, bet atvira. Kanada yra ta šalis, su kuria tik ir norisi stiprinti partnerystę tiek ekonomikoje, tiek politikoje. Taigi kviečiu palaikyti šitą sutartį. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tikrai pasisakau už visus geopolitinius argumentus, kurie yra labai aiškūs ir suprantami. Mums reikia stiprinti ryšius su Kanada ir JAV, nėra jokios abejonės. Tačiau čia yra ekonominius santykius reguliuojanti sutartis, kurios nauda suabejojo Europos Parlamento Socialinių reikalų komitetas, kuris apskaičiavo, kad bus labai aiškus smulkiojo ir vidutinio verslo darbo vietų praradimas – per 200 tūkst. Mes perleidžiame dalį savo suvereniteto patobulintai investicijų apsaugos sistemai, t. y. privačiam investuotojų teismui. Mes turime viešųjų paslaugų privatizacijos pavojų, mes turime standartų mažėjimo pavojų. Apie tai mes šiek tiek diskutavome. Beje, diskusija buvo tikrai neišsami. Mes atiduodame dalį nacionalinės valstybės suvereniteto gana lengvai, iš tikrųjų be kritinio požiūrio ir gilios diskusijos.
Aš tik noriu priminti, kad mums visiems Airijos kai kurie aktyvūs parlamentarai atsiuntė laišką ir paprašė tiesiog neskubėti, nes šiuo metu Europos Teisingumo Teismas nagrinėja bylą dėl šios sutarties atitikties Europos teisei. Jau yra išnagrinėta byla dėl Nyderlandų bendrovės „Achmea“. Beje, tai privati sveikatos apsaugos bendrovė, kuri prisiteisė iš Slovakijos 22 mln. eurų, ir Slovakija nesutiko mokėti. Teisingumo Teismo byla baigėsi išvada, kad investicijų (…) sistema galimai prieštarauja Europos teisei. Todėl dėl lojalumo Europos Sąjungai būtų labai prasminga palaukti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš tikrai suprantu, kai iš opozicijos oponuoja Vyriausybės teiktiems įstatymų projektams arba nutarimų projektams. Bet kai kada man tenka suabejoti, kodėl taip vyksta, kai vieni teikia iš valdančiųjų, kiti oponuoja. Iš tikrųjų, kaip čia mano kolegė pasakė, minčių kyla visokių.
Čia buvo pradėta kalbėti apie tai, iš tikrųjų ekonomiškai Lietuvai, tikrai nemanau, kad reikia bijoti, nes balansas teigiamas. Iš tikrųjų dėl muitų turime tam tikrų problemų, prarandame nemažai pinigų, ypač čia susiję su žemės ūkio produkcija, kuri vėlgi skinasi kelius, gana sėkmingai visur konkuruojame. Čia buvo pasakyta, kad galbūt Europos Sąjunga tam tikrose srityse nukentės, bet nemanau, kad Lietuva tose srityse nukentės, kur konkuruoja galbūt kiti pramoniniai dalykai. Iš tikrųjų ir baldų sektorius, ir smulkiojo kito verslo sektorius. Jūsų Vyriausybės aiškinamajame rašte buvo parašyta daug gražių skaičių – apie 2 tūkst. 500 darbo vietų, kurios tiesiogiai susijusios su eksportu. Manau, kad priežasties nėra, ir ypač daugumai, iš daugumos siūlau tikrai palaikyti šitą teikiamą projektą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš turiu išreikšti pagarbą T. Tomilinui, kuris nuosekliai laikosi savo pozicijos, ir noriu priminti kolegai E. Pupiniui, kodėl aš išreiškiu pagarbą T. Tomilinui. Jeigu mes atsiversime feisbuko įrašus 2015 metų birželio–spalio mėnesių, ten Valstiečių ir žaliųjų sąjunga labai agitavo prieš, netgi rinko parašus ir rinkimus laimėjo. Beje, antras kartas, kai apgauna rinkėjus. Pirmą kartą – su progresiniais mokesčiais, kurių neįves. Antras variantas – Cetos sutartis. Yra gražių plakatų prisiminimui, bet aš ne apie tai. Aš norėčiau pasakyti, kodėl pasisakysiu prieš šitą įstatymą.
Pirmiausia todėl, kad, kaip minėjo kolega, bus Europos Teisingumo Teismo sprendimas. Mes tikrai neturėtume lėkti pirmi į pragarą arba į rojų (nežinau, kiekvienas mato skirtingai), nes tik aštuonios Europos šalys ratifikavo. Galime palaukti, pažiūrėsime, ką nuspręs. Ar tikrai tarpnacionalinės korporacijos gali nurodyti valstybėms, kaip elgtis? Mes galime pakliūti į ne visai gražią kompaniją. Be jokios analizės, be kitų šalių ratifikuojam sutartį, kurią reikės peržiūrėti. Tai pirmiausia įsitikinkime, kad ši sutartis nebus nukreipta prieš Lietuvą, prieš Lietuvos valdžią ir prieš Lietuvos žmones, kurie kartais norėtų spręsti kai kuriuos klausimus. Todėl šiuo atveju aš rezervuotai žiūriu į tai, kas siūloma.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Tenka konstatuoti, mes išgirdome, ką kalbėjo Aušrinė, ką kalbėjo E. Pupinis ir ką T. Tomilinas ir A. Sysas. Vis tiek aš manau, kad šiandien mes turime svarstymo stadiją. (Balsai salėje) Atsiprašau, priėmimo stadiją. Jeigu priimame sprendimą, ar nukenčia mūsų ekonomika, ar nukenčia mūsų prekyba, ar nukenčia mūsų santykis su kitomis šalimis? Manau, kad ne. Ir mums, mūsų šaliai negali nurodyti, su kuo prekiauti ir taip toliau. Manyčiau, atsižvelgus į visus pasisakymus ir siūlymus, reikėtų pritarti šiai sutarčiai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tai siūlyčiau tikrai neskubėti, susilaikyti ir pamąstyti. Lietuvoje nebuvo plačios diskusijos, kokia buvo visoje Europos Sąjungoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Nebuvo plačios ir tokios atviros, suprantamos diskusijos, kokia čia sutartis, kokia sutartis yra su Kanada, kokia sutartis buvo planuojama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nors tuo metu visa Europa ūžė nuo šitų diskusijų. Lietuvoje kažkaip praėjo ir praėjo. Ir staiga mes atsiduriame situacijoje, kad vieni pirmųjų, su pirmąja banga, skubame ratifikuoti, nors tie argumentai grindžiami paprasčiausiais motyvais, kad reikia draugauti su mūsų strateginiais partneriais: Kanada ir Jungtinėmis Valstijomis. Teisingai, niekas to nekvestionuoja.
Reikia draugauti su strateginiais partneriais ir ta draugystė vyksta, bet kai kalbame apie šias sutartis, apie CETA ir apie kol kas sužlugusią TTIP, t. y. su Jungtinėmis Valstijomis, tai yra daugybė dalykų, kurie susiję ne su bendravimu su valstybėmis, o su valstybių santykiais su tarptautinėmis korporacijomis. Tų tarptautinių korporacijų kai kurių apyvartos ir biudžetai yra kelis kartus didesni nei Lietuvos biudžetas. Būtent šioje sutartyje įteisinamas ginčų sprendimo būdas galimai atima dalį Lietuvos valstybinio suvereniteto, priimant sprendimus pačiai, t. y. kai ginčai perkeliami į kažkokius specialiuosius arbitražus ar specialiuosius tribunolus, kur tos tarptautinės kompanijos gali prisiteisti milijardines sumas iš Lietuvos. Taigi tie argumentai yra labai stiprūs ir verčia susilaikyti.
O tai, kad ten Lietuvos smulkiojo verslo ar maisto pramonės sektoriaus padaugės eksporto į Kanadą, tai iš tikrųjų tiek daug nepadaugės, pareguliavus muitus. Tos įmonės, kurios jau dabar tas rinkas yra išsikovojusios, jų tikrai nepraras, čia didelio nuostolio, jei mes susilaikysime, nebus. O vėliau, ateityje, svarstant toliau galimas sutartis su Jungtinėmis Valstijomis, būtų galima grįžti ir prie Kanados. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų pirmiausia man labai gaila, kad kai kurie parlamentarai neskaitė ir nesupranta, kad Europos Sąjungos ir Kanados bei Europos Sąjungos ir JAV sutartys yra dvi visiškai skirtingos sutartys ir daugelis taikomų reikalavimų, kriterijų yra visiškai skirtingi. Šiandien akivaizdu, kad šios sutarties Lietuvai reikia daug labiau nei Kanadai.
Mūsų kaimynė Latvija buvo pirmoji, kuri ratifikavo tą sutartį ir sėkmingai surengė bent keturias verslo misijas į Kanadą. Šiandien mūsų vos 150 įmonių dirba Kanadoje. Investicijos iš Kanados yra vos 150 mln. eurų į Lietuvą. Akivaizdu, kad augimo potencialas yra labai didelis. Visi tie, kurie sako, kad palaukim, man labai įdomu, kaip jie atrodys viešojoje erdvėje ir apskritai tarptautinėje erdvėje aiškindamiesi, kodėl Lietuva yra nusiteikusi būtent prieš Kanadą. Akivaizdu, kad jokių objektyvių priežasčių tam nėra. O kas sako, kad diskusijoms laiko nepakako, tai daugiau nei pusmetį, aštuonis mėnesius, ši sutartis buvo Seime, komitetuose gulėjo ir kolegos galėjo perskaityti, išsiversti kiekvieną žodį. Aš kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 70, prieš – 6, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas, balsai salėje) Prašau per šoninį mikrofoną…
J. BERNATONIS (LSDDF). Kadangi trūksta vieno balso, LSDDP frakcijos vardu…
PIRMININKAS. Netrūksta.
J. BERNATONIS (LSDDF). …siūlau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Netrūksta. Dalyvavo 90, reikia 57 nuo 71.
J. BERNATONIS (LSDDF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Viskas gerai.
13.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS)“ projektas Nr. XIIIP-1971(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS)“ projektas Nr. XIIIP-1971(2). Pranešėjas – J. Bernatonis, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, šiandien komitetas įvykdė Seimo pavedimą – suredagavo Seimo nutarimą pagal Teisės departamento pastabas, taip pat Seimo kanceliarijos redaktoriai suredagavo, kaip priklauso iki priėmimo.
Noriu atkreipti dėmesį, kad pirmai Teisės departamento pastabai buvo pritarta iš dalies, t. y. sutvarkyta Seimo nutarimo struktūra, tačiau likta prie teisės akto kaip Seimo nutarimo, nes mūsų Seimo praktikoje labai daug yra panašių nutarimų.
Taip pat buvo nepritarta nuostatai, kad negalima įpareigoti Užsienio reikalų ministerijos, nes Seimas yra priėmęs įvairiausių nutarimų netgi įpareigoti teisėsaugos institucijas, kurios nėra atskaitingos, ir šita formuluotė iš esmės reiškia tą patį, ką reikštų ir pasiūlyti, nes Užsienio reikalų ministerija vienaip ar kitaip Seimo valią įvykdys.
Taip pat komitete buvo balsuota dėl viso šio nutarimo. Balsai šiek tiek išsiskyrė: 4 buvo už, 3 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Taigi priimta balsų dauguma.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti kviečiu M. Puidoką.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, iš tiesų, aš manau, Lietuvoje atėjo laikas atidžiai žvelgti į tarptautines sutartis, nes jų galiojimas yra neterminuotas. Vis dėlto turėtume panašėti į Vakarų šalių parlamentus, kai nėra baiminamasi ar stigmatizuojami tokie dalykai kaip skirtingos nuomonės, kaip diskusijos, kaip siekis nustatyti, kokią naudą ar žalą sutartis arba atskiri jos punktai galėtų atnešti valstybei. Šiuo atveju Lietuva, manau, tikrai per savo nepriklausomybės laikotarpį labai retai kada agresyviai gindavo savo valstybės ekonominius interesus, savo šalies piliečių interesus. Šita praktika turėtų keistis. Mes turėtume vis dėlto išmokti analizuoti tarptautines sutartis, pastebėti, kur yra skirtumas tarp valstybės ir multinacionalinės korporacijos.
Jeigu šiuo atveju kalbėtume apie Kanadą, tai tiek mūsų kolegos A. Sysas, T. Tomilinas, L. Balsys – jie visi yra už Lietuvos strateginę partnerystę ir bendradarbiavimą su Kanada, už to bendradarbiavimo stiprinimą, bet jie visi aiškiai įžvelgia takoskyrą, kur yra bendradarbiavimas su valstybe ir kur yra problemų, kai tam tikri klausimai, tam tikri nesutarimai gali persikelti į privačius arbitražinius teismus, ir tada valstybė iš tiesų gali turėti labai rimtų finansinių problemų, jeigu taip įvyksta. Visa laimė, kad šiuo atveju dėl šio nesutarimo šiuo metu vyksta sprendimo paieška Tarptautiniame Teisingumo Teisme, ir mes birželio 1 dieną turime turėti atsakymą, kuris bus privalomas visoms Europos Sąjungos šalims narėms. Aš manau, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas šią nuostatą tikrai labai atidžiai ir principingai išnagrinės ir kad tas atsakymas bus akivaizdžiai teisingas Europos Sąjungos šalims narėms ir pačiai Kanadai, kad jis nesukurs prielaidų, kada didžiulius biudžetus valdančios multinacionalinės korporacijos gali priimti vieną ar kitą sprendimą. Ko gero, tikrai, na, ar nebūtų buvęs mažiau išmintingas sprendimas ramiai palaukti tos birželio 1 dienos ir tada priimti sprendimą, atsižvelgiant į tai, kokį mes turėsime Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą.
Kadangi mes pasirinkome kitą kelią, tai mūsų frakcija galvoja, kad yra labai svarbu apsaugoti ir vadovautis atsargumo kriterijumi dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir su jais susijusių produktų, taip pat hormonais šertos mėsos, kad nuo jų importo mūsų rinka ir Lietuvos vartotojai būtų apsaugoti net ir tuo atveju, jeigu per Jungtinį komitetą CETA sutarties nuostatos būtų pakeistos.
Aš raginu kolegas atidžiai pasižiūrėti į šį saugiklį, nes Lietuva atskirų valstybės pareiškimų ratifikuojant tarptautines sutartis yra padariusi vos keletą kartų. Kitose šalyse tai yra įprastinė praktika. Vien kalbant apie CETA tokių pareiškimų kartu su Europos Komisija buvo 40.
Taigi tikrai nėra keičiamos esminės sutarties nuostatos, pats tekstas yra iš Europos Komisijos. Jisai labai aiškiai įvardina tą atsargumo principą, kuris, manau, yra svarbus mūsų šaliai ir mūsų žmonėms, nes nuostatos dėl GMO, dėl hormoninės mėsos mūsų valstybėje tikrai yra labai vienareikšmės ir aiškios.
Todėl raginčiau palaikyti šį nutarimą kaip svarbų ir būti motyvuotiems ir atsakingiems. Šiandien dabartiniame sutarties tekste Europos Sąjungai galioja europiniai kokybės standartai, o Kanadai galioja Kanados kokybės standartai, bet būtent per Jungtinį komitetą yra numatyta galimybė, kada šie standartai galėtų būti keičiami. Šiuo atveju atsargų ir Dievas saugo. Linkiu pritarti ir palaikyti. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kadangi ką tik kalbėjau, tai tiesiog raginčiau visus palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad Europos Sąjungos pareigūnai vien kažkokie neaiškūs, nenorintys ginti savo rinkų, prisileisti bet kokių produktų, ir čia gali būti, kad įvyks, gal neįvyks. Iš tikrųjų atrodome nesolidžiai, tokį bereikšmį dokumentą priimame priėmę patį bazinį dokumentą, o dabar dar kažkaip pagrūmojame pirštuku – na, na, na, na.
Tai iš tikrųjų bereikšmis dokumentas, bereikšmis balsavimas ir bereikšmės baimės. Palikime dar ir veterinarinėms tarnyboms dirbti, žiūrėti, galbūt ieškokime kitų būtų, kaip apsaugoti savo rinkas. Galbūt teikime siūlymus ir pačiai Europos Sąjungai, kad tos abejonės būtų visiškai išsklaidytos, o ne dėl kokio nors vieno susitarimo teikime pasiūlymus ir sukelkime abejonių. Siūlau nepritarti šitam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl projekto.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 51, prieš – 14, susilaikė 23. Po svarstymo nutarimo projektui pritarta.
Kadangi taikoma ypatingos skubos tvarka, pereiname prie priėmimo.
Pastraipsniui. Nieko nesiūloma dėl nė vieno iš trijų straipsnių. Gal galime visiems trims kartu ir pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Nuomonė už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už. Tai yra tas minimumas, kurį mes galime padaryti jau priėmę ir patvirtinę, ratifikavę sutartį. Tikrai visoje laisvoje Europoje, demokratinėje Europoje, diskusija vyksta atvirai, galima kalbėti ir apie pavojus, ir apie teigiamas sutarties puses. Mūsų pareiškimas yra normali praktika, ir tikrai neturi būti nei gėda, nei tai koks nors signalas mūsų gerbiamiems ir svarbiausiems transatlantiniams partneriams Kanadoje ir JAV.
Tikrai manau, kad ir Kanados visuomenei, ir JAV visuomenei yra daug kritikos dėl to, kaip veikia globalus kapitalizmas, kai pralaimi tą konkurencinę kovą smulkios įmonės. Vis dėlto turime klausti, kodėl tiek daug žmonių balsavo už D. Trampą, kuris iš viso atsisakė vienos iš svarbiausių sutarčių su Europa. Tikrai klausimai yra svarbūs, reikia gerbti oponentus. Aš suprantu ir tuos, kurie balsuoja prieš šitą nutarimą. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, noriu priminti, kad mirusiam ligoniui kompresas jau nepadeda. Tai šiuo atveju labai analogiška. Mes pirma ratifikuojame sutartį, o po to ruošiamės dar priimti nutarimą, apie kurį Teisės departamentas iš karto parašė labai aiškiai: nenustato jokių taikytinų teisės normų ir nesukuria jokių teisinių pasekmių kitoms susitarimo šalims. Sielai nuraminti galima nubalsuoti, bet iš karto padėti į stalčių. Todėl tikrai negaišinkime laiko. Jeigu jau nutarėte keisti savo požiūrį į CETA sutartį po trejų metų, tai pakeitėte, viskas gerai, bet šitas nutarimas nusiraminimui. Aš prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Šiuo atveju iš tikrųjų būtent šis nutarimas yra valstybės atskiroji nuomonė ir pagal tarptautinę teisę, pagal Europos Sąjungos teisę, Seimui priėmus šį nutarimą, jis bus deponuotas. Tokiu būdu Lietuvos rinką jis visiškai apsaugo nuo šių dviejų komponentų: GMO ir su jais susijusių produktų bei hormonais šertos… mėsos. Šiuo atveju mūsų vartotojai, remiantis šiuo atsargumo principu, iš tiesų bus apsaugoti. Teisės požiūriu tikrai šis sprendimas nėra niekinis, nes, išanalizavus tiek Lietuvos, tiek kitų šalių teisinę praktiką, tai yra labai dažnai taikomas mechanizmas.
Iš tikrųjų galima tokius valstybės atskirus pareiškimus padaryti tiek sutarties pasirašymo metu, tiek ir sutarties ratifikavimo metu. Mes pasirenkame būtent antrą variantą. Labai gaila, bet tai nebuvo atlikta tada, kai sutartis buvo pasirašoma, apie daugybę svarbių saugiklių tiek dėl maisto, tiek vandens saugos iš tiesų nebuvo kalbėta ir tų atskirų pareiškimų padaryta, kai sutartis buvo pasirašoma. Šiuo atveju mes padarome tai, ką galime ir ką mums leidžia tarptautinė teisė.
Todėl tikrai raginu kolegas palaikyti, būti atsakingus, nes manau, kad mums visiems rūpi mūsų rinkos saugumas dėl šių produktų ir taip pat vartotojų sveikata.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Iš tiesų norėčiau kvestionuoti tiek formą, tiek turinį šito nutarimo. Pirmiausia dėl formos. Tikra tiesa, kad valstybės padaro pareiškimus, prieš ratifikuodamos sutartį, tai yra visiška teisybė, tačiau tai jos padarė Europos Sąjungos taryboje protokoliniais nutarimais. Dabar negaliu pasakyti, galbūt Žemės ūkio, galbūt kitoje taryboje, tačiau kodėl mūsų Vyriausybė to nepadarė, yra didelis klausimas, gal šiek tiek atidžiau reikėtų žiūrėti, kaip mes reiškiame tą poziciją, jeigu mums iš tikrųjų rūpi GMO ir kiti reguliavimai.
Iš tiesų yra galimybė padaryti tokius pareiškimus, kaip teisingai Europos Teisės departamentas paminėjo, rezoliucija arba protokoliniu nutarimu, dabar yra siūloma daryti nutarimą ir įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją jį deponuoti. Visų pirma, valdžių atskyrimo principas byloja apie tai, kad Seimas negali įpareigoti vykdomosios valdžios to daryti. Taip, galbūt anksčiau buvo tokių nutarimų, tačiau pati iš savo praktikos gerai prisimenu tas pastabas, jog negalima nutarimais įpareigoti ministro.
Antras dalykas – tikrai didelis klausimas, kaip praktiškai tai atrodys, ką užsienio reikalų ministras darys dėl to nutarimo, nes, kaip supratau, komitete, jis dar nežino, kaip jam reikės su tuo elgtis.
Ir galiausiai dėl GMO taisyklių ir kitų maisto saugos standartų reguliavimo. Sutartis jų nekeičia. Suprantu, kad iniciatoriams kelia nerimą ateitis. Tačiau juk mes esame Europos Sąjungos nariai, mes dalyvaujame priimant sprendimus, mes dalyvaujame Vadovų Taryboje, ministrų tarybose. Mes turime daugybę savo atstovų. Mes dalyvaujame kuriant GMO ir kitas maisto saugos taisykles. Niekas dar iš Europos Sąjungos juk ir neišstojo. Prašau naudotis tais instrumentais, kurie yra sukurti, ir neišradinėti dviračio. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik pakartosiu, kad šis nutarimas yra niekinis, jis nieko nepakeis. Viskas yra užfiksuota sutartyje. Čia tik atkartojamos ištraukos iš tos sutarties. Laužiamasi per atviras duris ir demonstruojamas tariamas susirūpinimas Lietuvos gyventojų sveikata. Tai yra juokai. Dar kartą pakartosiu.
Galėčiau Vyriausybę kritikuoti, bet šiuo atveju galiu tik tiek pasakyti, kad vykdomoji valdžia padarė 24 rezervacijas, t. y. išimtis, kaip ir kitos valstybės. Dabar čia vyksta mūšis net nežinau dėl ko. Dėl popieriaus, kuris nieko nereiškia. Dar daugiau – jis prieštarauja Kanados ir Europos Sąjungos susitarimui, kad pasirašius šią sutartį jokių vienašališkų valstybių narių pareiškimų negali būti. Tai jūs statote į keblią padėtį savo Vyriausybę. Jeigu norite, statykite.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, koks čia žanras, turbūt ir aišku. Esame kai kurių valstiečių susireikšminimo aukos. Dėl to čia dabar turime svarstyti kažkokį pareiškimą, kurio niekas nesupranta, koks jo tikslas ir turinys. Ką reiškia tarptautinės teisės požiūriu toks nutarimas, nežinome, ir kokios to pasekmės, taip pat nežinome. Ne tik juridinės, bet galbūt ir politinės. Tai tokį nutarimą skaitys mūsų kolegos kanadiečiai. Ar kas nors įvertino, kaip jie skaitys būtent tokį nutarimą.
Kiek aš suprantu, pasikonsultavęs su Užsienio reikalų komiteto nariais, Lietuva vienintelė, kuri ratifikavimo metu, ne derybų metu, o ratifikavimo metu, žada priimti tokį nutarimą, nežinodama nei koks jo rezultatas, nei kokios jo pasekmės. Tai aš ponams T. Tomilinui ir M. Puidokui noriu pasakyti, kad tai yra jūsų asmeninio susireikšminimo rezultatas. Kiek suprantu, jūsų nuomone, kanadiečiai iki šiol nuodijasi hormonais maitinama… jautiena ir GMO. Nuodijasi ir nuodijasi, bet kažkaip gyvena. Mes dabar nuo to apsisaugosime. Tai gal paimkime ir uždrauskime kanadiečiams vartoti tą nuodingą GMO ir tą hormonais maitinamą… jautieną, būsime tikri humanistai ir tikri žalieji.
Gerbiami kolegos, aš raginu šiuose reikaluose nejuokauti ir baigti savo susireikšminimo spektaklius.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties, išklausęs gerbiamo kolegos iš dešinės nuomonę, prisimenu labai nesenus laikus, kai tie patys kolegos agitavo už skalūninių dujų paiešką ir Lietuvos viso grunto, sakykime, iki dviejų kilometrų gylio, suskaldymą tam, kad skalūninės dujos, galbūt skalūninė nafta patektų į krištolinius Lietuvos gelmių vandenis. Tas, beje, yra brangiau arba po keleto metų bus brangiau negu ta nafta.
Šiandien mes kalbame apie itin jautrų ekologinį Lietuvos ūkį, apie ekologišką gamtos aplinką ir galbūt apie tą pridėtinę vertę, kurią Lietuva galėtų kurti visai Europai, apsisaugodama nuo masinės gamybos maisto produktų, ar gyvulinės, ar augalinės kilmės. Čia nereikėtų, sėdint ant bačkos su paraku, juokauti ir žaisti su degtukais, gerbiamieji dešinieji. Todėl siūlau tikrai nemenkinti iniciatyvų, siekiančių apsaugoti Lietuvos išskirtinį turtą. Tam mandatą yra suteikę mums rinkėjai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: 53 – už, prieš – 22, susilaikė 12. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. Prašau M. Navickienę.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tokius gal kelis tiktai retorinius klausimus. Visų pirma, nelabai man aišku, kas yra hormonų prišerta… mėsa, ką čia gerbiamas kolega vartojo bent keletą kartų.
Norėčiau paklausti ir pono M. Puidoko. Ar jam neatrodo, kad panašūs Seimo nutarimai ir nuo NSO mus apsaugos?
Kita replika būtų skiriama ūkio ministrui, kaip jis jaučiasi, kai frakcija balsuoja ir teikia tokius nutarimus, kad jam net nepatogu dalyvauti balsavime?
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju kolegoms už palaikymą, už tai, kad esame sąmoningi, kad nepasiduodame gerbiamo kolegos A. Kubiliaus siekiui suasmeninti tam tikrus projektus arba patyčių kultūros puoselėjimui. Aš manau, tikrai šis projektas, arba nutarimas, yra labai svarbus visų pirma mūsų paprastiems šalies žmonėms tam, kad jie būtų apsaugoti nuo tam tikrų produktų, visų pirma nuo GMO. Tikrai nereikėtų tiek daug garbės suteikti man ir mano kolegai T. Tomilinui, dėkui visiems balsavusiems už.
PIRMININKAS. Dėkoju.
13.51 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-754(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-754. Pranešėjas… Gal aš iš vietos paskaitysiu, jeigu galima? Ar norite? Prašau. J. Bernatonis, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritarė šiam ratifikavimo aktui, siūlome ir Seimui ratifikuoti.
PIRMININKAS. Vienas straipsnis. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi nepritariau pačiai sutarčiai, tai nepritariu ir ratifikavimui. Ko gero, gerbiami kolegos, aš girdėjau apie tai, kad šita sutartis sukurs 150 tūkst. naujų darbo vietų. Galbūt, bet aš prisimenu Darbo kodeksą, kuris turėjo sukurti 85 tūkst. Suprantu, kad kuo didesnė sutartis, tuo daugiau darbo vietų, bet rezultatas tai atvirkštinis, todėl aš prieš.
PIRMININKAS. A. Armonaitė – už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš norėčiau atkreipti A. Syso dėmesį į tai, kad mes prekybos sutartį jau ratifikavome prieš priimdami nutarimą ir dabar yra strateginė partnerystė politiniu lygiu, ji ir visose kitose tarptautinių santykių srityse svarbi šiuo požiūriu. Taigi aš tikrai kviečiu nesusipainioti – dėl prekybos sutarties mes jau balsavome. Kviečiu palaikyti šią sutartį.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 67, prieš – 3, susilaikė 9. Priimta. (Gongas)
13.54 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38 straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir Statuto papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1492(2)ES (priėmimas)
Turime dar laiko, galime nagrinėti kitą klausimą – Konsulinio statuto Nr. I-886 įvairių straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir Statuto papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1492(2)ES. Pranešėjas – M. Puidokas, Užsienio reikalų komitetas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …kolegoms. Gerbiamas pirmininke, dėkui už suteiktą žodį. Norėčiau trumpai suprantama kalba pasakyti, kokie buvo svarstymai Užsienio reikalų komitete ir kas buvo priimta. Iš esmės jeigu kalbėtume apie šį Konsulinio statuto kai kurių straipsnių, skyriaus ir priedo pakeitimo ir statuto papildymo straipsniu įstatymo projektą, seniau buvo dvišaliu pagrindu suteikiama pagalba Lietuvos piliečiams tose šalyse, kuriose nėra mūsų šalies ambasados arba konsulato. Šiuo atveju yra Europos Sąjungos arba daugiašalis formatas ir siekiama nustatyti, kad ta pati pagalba būtų teikiama naudojantis mūsų kolegų Europos Sąjungos šalių narių pajėgumais ir pagalba. Iš tikrųjų tose šalyse, trečiosiose šalyse, kuriose Lietuva neturi ambasadų arba konsulatų, ta pagalba bus teikiama pasirašius, būtent priėmus šituos pataisymus daugiašalio formato. Užsienio reikalų komitete šiems pataisymams, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, buvo pritarta vienbalsiai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Klausiu Seimo, ar mes galime pritarti bendru sutarimu išvadai? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3, 4, 5, 6 straipsnių taip pat nėra siūlymų. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
7 straipsnis. Yra vienas pasiūlymas. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Redakcinio pobūdžio. (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl 8 straipsnio nėra siūlymų. Taip pat bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Galite pristatyti? Dėl 9 straipsnio.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Užsienio reikalų komiteto argumentai kaip ir yra nepritarti, nes Seimo Užsienio reikalų komitetas laikosi savo ankstesnės nuomonės, išdėstytos kovo 28 dienos išvadoje, ir komitetas pažymi, kad siūloma pataisa siekiama pagreitinti piliečių informavimo procesą, nes atsisakoma informacijos siuntimo per dvi grandis, šiuo atveju Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijas. Be to, paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojanti Lietuvos teisė nenumato, tad konsulinis pareigūnas ar Teisingumo ministerija dalyvauja nustatant ir ieškant įpėdinių palikėjui mirus užsienyje. Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys teisę paveldėti užsienio valstybėse esantį turtą tiek dabar, tiek ir ateityje apie galimą paveldėti užsienio valstybėse esantį turtą iš konsulinio pareigūno sužinos, jeigu konsulinis pareigūnas turės konkrečią informaciją, gautą iš užsienio valstybės institucijos. Taigi, manome, kad būtent šis Teisės departamento siūlymas nėra pritartinas. Tikrai pagal tarptautinę praktiką šiuo atveju, Lietuvos atveju, būtų paprasčiau žmonėms, kad jie galėtų kreiptis tiesiai į konsulinę tarnybą ir konsulinius pareigūnus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė – nepritarti. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 10 straipsnio taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Šiam siūlymui Užsienio reikalų komitetas pritarė. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje po žodžių „privalo pateikti“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms“.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Ačiū, pritarta.
Toliau straipsnių nebėra. (Balsai salėje) Atsiprašau, dar yra 11 ir 12 straipsniai, dėl kurių niekas nieko nesiūlo. Galime bendru sutarimu jiems pritarti? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – M. Puidokas. Atsisako. Balsuojame.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 67, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
Atsiprašau, dar turėtume perbalsuoti, kadangi trūko vieno balso. Kviečiu dar kartą balsuoti dėl šio įstatymo. Atidedame vakariniam posėdžiui.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, toliau tęsiame plenarinį posėdį. Pertrauka, kaip buvo sutarta, bus 14 val. 15 min.
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2001 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2001.
Pranešėjas D. Gaižauskas jau tribūnoje. Prašom.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, ar jums žinoma, kad šiuo metu yra numatyti ir Seimo komisijų posėdžiai, antrą valandą prasidedantys? Ir tas nestatutinis posėdžio ištęsimas, visiškai neatsakingai elgiantis su parlamentarų laiku, dar 15 min. tradicinės posėdžių pertraukos sąskaita yra visiškai neatsakingas. Aš siūlyčiau baigti kaip įprasta antrą valandą posėdį ir pratęsi po pertraukos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes patys patvirtinome darbotvarkę, tai pirmas punktas. Antras punktas, šiandien – ne komisijų posėdžių diena, komisijos posėdžiauja trečiadieniais. O jeigu komisija paskelbė posėdį, būkite malonūs, po 15 min. pertraukos metu rinkitės.
Dar per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tikrai dėl vedimo tvarkos. Gerbiamoji pirmininke, iš tikrųjų sutarėte, vienas dalykas, bet čia įsivyravo tokia nesveika praktika, kad mes be penkiolikos dvyliktą pradedame rankutes sportuoti… išeiname ir po to vėl sugrįžtame, o po to antrą valandą tęsiame. Tai vienas dalykas.
Kitas darbotvarkės klausimas po Konsulinio statuto yra Reklamos įstatymas. Jeigu imame, tai imame Reklamos įstatymą, ne kažką kitą. O jeigu jūs siūlote nagrinėti klausimą visiškai ne pagal darbotvarkę, tai aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio šituo klausimu, nes taip negalima elgtis. Dar nėra taip buvę. Ir jūs esate senbuvė Seimo narė, ne naujokė.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, kad priminėte, kokio aš senumo Seimo narė. Bet, gerbiamasis, aš dirbu pagal tą darbotvarkę, kuri ryte buvo patvirtinta. Prašau, gerbiamasis Dainiau, tęsiate pranešimą. (Balsai salėje)
Balsuosime dėl R. Žemaitaičio prašymo dėl pertraukos. Prašom, skelbiu balsavimą.
Kolegos, balsavo 63: už pertrauką – 23, prieš – 32, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio, vadinasi, yra šio klausimo pateikimo pertrauka.
14.05 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4775(3) (priėmimas)
Toliau pagal darbotvarkę darbotvarkės 1-10a klausimas – Reklamos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4775(3). Prašom. A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). …plenariniame posėdyje po svarstymo dar Ekonomikos komitetas gavo keletą pastabų. Ir jas įvertino. Pirma pastaba susijusi su projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu: paskutiniame sakinyje vietoj formuluotės „susirinkime dalyvavusių ar raštu balsavusių“ reikia vartoti formuluotę „susirinkime ar raštu balsavusių“. Komiteto nuomonei vienbalsiai buvo pritarta.
Kita Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba susijusi su tuo paties straipsnio 2 dalies 6 punktu. Esmė yra, kad turinys tobulintinas, atsisakant žodžių skliaustuose. Komitetas vienbalsiai šiai pastabai pritarė. Taip pat dėl 12 straipsnio yra gauta Seimo nario V. Simuliko pataisa, ją komitetas svarstė, bet aš nežinau, pirmininke, V. Simuliko nematyti.
PIRMININKĖ. Mes, pranešėjau, kadangi priėmimas, vis tiek turėsime eiti pastraipsniui. Taigi dėl 1 straipsnio siūlymų nėra. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Galima. Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio taip pat siūlymų nėra… buvo Teisės departamento, jam komitetas pritarė. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Buvo dar vienas siūlymas dėl 6 punkto, ar ne? Taip pat Teisės departamento komitetas yra pritaręs, galime pritarti bendru sutarimu.
Ir dėl keičiamo 12 straipsnio, dėl išorinės reklamos įrenginio reikalavimo, yra teikiamas Seimo nario siūlymas, bet paties Seimo nario salėje nematau. Prašom pristatyti.
A. BAURA (LVŽSF). Seimo narys kolega V. Simulikas dėl 12 straipsnio teikė dėl vietinės rinkliavos dydžio ir jis papildė 8 punktu, o jis skamba taip: „Už leidimo išdavimą imama vietinė rinkliava Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo ir savivaldybės tarybos patvirtintų vietinės rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka.“ Komitetas svarstė ir vienbalsiai jai nepritarė. O motyvai yra tokie, kad vietinė rinkliava yra ne Reklamos įstatymo reguliavimo dalykas, tai yra vienas momentas. Antras, kad pasiūlymas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 37 punkto Rinkliavų įstatymo nuostatoms, taip pat pasiūlymas prieštarauja teismų suformuluotai praktikai, kad vietinės rinkliavos samprata nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, todėl aiškinant tai sisteminiu teisės aiškinimo būdu vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka už teisę atlikti tam tikrus veiksmus verstis tam tikra veikla.
Antras pasiūlymas buvo dėl išorinės reklamos pateikimo priemonių, įrengtų ant privačių objektų, pašalinimo. Komiteto sprendimas irgi nepritarti šiai pataisai, ir argumentai yra tokie: jeigu būtų pritarta šiam pasiūlymui – galimi atvejai, kai per 90 dienų nebus pašalinti pavojų gyventojams, eismo saugumui keliantys tušti, apleisti, darkantys kraštovaizdį stendai ar kiti reklaminiai įrenginiai… Dėl pasiūlyme pateikto argumento, kad būtų ribojamas Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės turi tam tikras ribas. Būtent šie argumentai ir sudarė prielaidą, kad komitetas kolegos V. Simuliko pasiūlymui nepritartų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto pozicijai dėl V. Simuliko teikiamų siūlymų? Prašom palaikyti. Kas už komiteto siūlymus, prašom balsuoti. Atsiprašau, už Seimo nario. (Balsai salėje) Už Seimo nario siūlymus, kuriems komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Prieš (…) arba susilaikote. Komitetas nepritarė V. Simuliko siūlymams. Dabar balsuojame dėl Seimo nario siūlymų, kuriems komitetas nepritarė.
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 8, prieš – 13, susilaikė 23. Taigi lieka Ekonomikos komiteto pozicija. Daugiau dėl kitų straipsnių siūlymų nėra.
Prašom, motyvai dėl viso. Pastraipsniui? O, atsiprašau. 1 straipsnis. Buvo. 2 straipsnį mes aptarėme. Priimame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Nėra siūlymų, galima bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Bendru sutarimu. 6 straipsnis. Siūlymų taip pat nėra, priimame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Siūlymų nėra, bendru sutarimu. 8 straipsnis. Bendru sutarimu. 9 straipsnis. Siūlymų nėra, taip pat bendru sutarimu. 10 straipsnis. Siūlymų nėra, bendru sutarimu. 11 straipsnis. Bendru sutarimu.
Motyvai. Motyvus už nori sakyti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Aš matau, jog užsiregistravusių yra mažiau, nei reikia balsų priimti įstatymo projektą. Nežinau, ar čia iš tikrųjų verta dabar daug diskutuoti. Galbūt tiesiog verta nukelti į popietinę darbotvarkę, kai bus pakankamai Seimo narių.
PIRMININKĖ. Motyvus galite sakyti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Motyvas labai paprastas – palaikyti šį įstatymo projektą, man atrodo, jis turi labai aiškią praktinę reikšmę. Bet aš manau, kad dar galėsime plačiau apie tai padiskutuoti, kai bus pakankamai Seimo narių priimti įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Kolegos, tada balsavimas dėl šito įstatymo po pietų, Seimo vakarinio plenarinio posėdžio metu.
14.13 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-781 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1459(2) (svarstymas)
Lydimas Reklamos įstatymo projektas… (Balsas salėje) Nėra. Už D. Kreivį. Prašom. Reklamos įstatymo 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1459(2). Pranešėjas – A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų balandžio 18 dieną ką tik paminėtą teisės aktą svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Išvada tokia: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Kartu noriu paprašyti posėdžio pirmininkės. Jis yra neatsiejamas nuo prieš tai mūsų svarstyto įstatymo projekto. Šiuo atveju aš prašau skubos tvarkos, nes teikiamas projektas turėtų būti priimtas tik tuo atveju, jei būtų priimtas šiuo metu Seime svarstomas ir mano minėtas projektas Nr. XIIP-4775(3).
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet nematau salėje Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos. Seimo Pirmininkas išvykęs ir tik ji gali siūlyti (aš neturiu tokios teisės) ypatingą skubą. Taigi procedūriniai klausimai po pietų. O dabar mes galime tiktai pritarti po svarstymo. Sutariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
Kolegos, pertrauka. (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Registruotis. Galite registruotis, kiek mūsų baigė rytinį posėdį.
Taigi dalyvauja, užsiregistravo 43 Seimo nariai.
Rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.