PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2018 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO  ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1227(2)

 

2017-12-08

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

 

15

3

1

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 30 d. priėmė įstatymus, nustatančius kredito unijų sistemos struktūrinę reformą (Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2566 (toliau – Įstatymas Nr. XII-2566) ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2567). Priimant minėtus įstatymus buvo numatyta, kad reformai įgyvendinti gali būti panaudotos valstybės vardu skolintos lėšos.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-177 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta Finansų ministerijos teisė skolintis valstybės vardu kredito unijų sistemos struktūrinei reformai įgyvendinti.

Šiuo metu kredito unijų sektoriaus reforma jau vyksta, atliktas visų kredito unijų turto kokybės vertinimas, kredito unijos sparčiai stiprina savo kapitalą, tačiau sėkmingam reformos įgyvendinimui ir kredito unijų sektoriaus patikimos ir saugios veiklos užtikrinimui reikalinga kapitalo parama. Valstybės pagalbos teikimo kredito įstaigoms taisyklės reikalauja, kad prieš valstybei skiriant lėšas, yra būtinas formalus Europos Komisijos sprendimas. Tuo atveju, jei Europos Komisijos galutinio formalaus sprendimo priėmimas nusikeltų į 2018 metus (ir 2017 m. biudžete numatytos lėšos tam tikslui nebūtų panaudotos), reikalinga numatyti kredito unijų reformos finansavimo šaltinį 2018 metais.

Atsižvelgiant į tai, siūloma suteikti Finansų ministerijai teisę skolintis valstybės vardu kredito unijų sistemos struktūrinei reformai įgyvendinti. Pažymėtina, kad dėl to bendras valstybės skolinimosi limitas nepadidėtų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 22 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais paskelbto referendumo ir (arba) pirmalaikių, naujų ar pakartotinių rinkimų; nenumatytoms išlaidoms, susijusioms su užsienio valstybių svarbių asmenų vizitais Lietuvoje; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams; valstybės paramai teikti įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant, bet neapsiribojant, teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu, apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti; kredito unijų sistemos struktūrinei reformai įgyvendinti, kad centrinės kredito unijos remdamosi konsoliduota būkle vykdytų centrinių kredito unijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus nuosavų lėšų (kapitalo) reikalavimus;“

 

 

Teikia:

 

Seimo narys                                                                                        Andrius Palionis