LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo ir mokslo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-3204(2)

2024-10-30 Nr. 106-P-48

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Dainių Kreivį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Indrė Martusevičienė.

Kviestieji asmenys: Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos direktorė Neringa Juškienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-09				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, siūlytume patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, numatant konkrečią savivaldybės instituciją, kuri nustatytų mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms tvarką.	Nesvarstyti	Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 861 išdėstytus argumentus, nutarta projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
1.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-09				2. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės politiką neformaliojo švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.	Pritarti	2024-10-16 priimtas LRV nutarimas Nr. 861.
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-05-15				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3204(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija, 2024-10-28				Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija (toliau – Asociacija) vienijanti nevyriausybines vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo organizacijas, atstovauja per 10 tūkstančių vaikų ir jaunuolių dalyvaujančius neformaliojo švietimo veiklose. Asociacija reaguodama į beprecedentę situaciją vaikų ir jaunimo tarpe dėl sveikatos problemų, fizinio aktyvumo trūkumo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, reikšdama susirūpinimą esama situacija bei palaikymą Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-3204(2) (toliau – Projektas) tikslams. Svarstomu Projektu, kurį pasirašė visų 7 frakcijų bei mišrios darbo grupės atstovai, yra siekiama spręsti įsisenėjusias vaikų ir jaunimo užimtumo stokos problemas sudarant palankesnes finansines galimybes įsijungti į neformalaus švietimo veiklas. Įstatymo projektu siekiama nustatyti neformaliajam vaikų švietimui skiriamų lėšų dydžio matą, kuris būtų bazinė socialinė išmoka (toliau – BSI) ir kurios dydį Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. SV-S-1427 buvo paprašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvertinti Projektą ir pateikti ekspertinę išvadą. Tenka apgailestauti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 861 buvo patvirtintas tik 2024 m. spalio 16 d. – t.y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo Seimo valdybos sprendimo. Tokia situacija sąlygoja, jog Projektas yra paskubomis svarstomas metų pabaigoje, neskiriant deramo dėmesio problemos įvertinimui ir galimybių skirti didesnius finansus paieškai. Norime atkreipti dėmesį, kad Asociacija yra susipažinusi su 2024 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3204(2)“ (toliau – Nutarimas) ir teikia savo pastabas. Nutarime dėstoma, kad Vyriausybė nutaria pritarti Projekto siekiui skatinti neformalųjį vaikų švietimą, tačiau nepritarti Projektui dėl Nutarime išdėstytų priežasčių. Pagrindinė Nutarime nurodoma priežastis yra valstybės finansų trūkumas. Reikia pabrėžti, kad skaičiuojant finansų poreikį yra remiamasi klaidingomis prielaidomis, kaip antai numatymas, kad visi pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas besimokantys šalies mokiniai (t.y. daugiau nei 340 tūkst.) lankys būrelius. Remiantis tokia prielaida numatomas finansavimo poreikis siektų daugiau nei 220 mln. eurų. Net ir prie geriausių norų, šimtaprocentinio būrelių lankomumo neįmanoma pasiekti, todėl toks finansų poreikio skaičiavimas nėra tikslus. Pavyzdžių, kai konkrečios išmokos yra susietos su BSI yra ne vienas, ir nei vienu atveju nėra numatoma ir laikoma biudžete suma, skirta 100% poreikio patenkinimui. Vienas pavyzdys galėtų būti Vienkartinė išmoka gimus vaikui, kuri šiuo metu yra 11 BSI (605 Eur). Jei skaičiuotume, kad teoriškai kiekviena moteris gyvenanti Lietuvoje gali per metus pagimdyti po vieną vaiką, biudžete reikėtų numatyti 919 mln. Eur (1,52 mln. moterų x 605 Eur). Vis dėlto, sudarant Valstybės biudžeto projektą nėra skaičiuojama kiek teoriškai gali gimti vaikų, o yra imamas statistinis vidurkis kiek per metus gimsta naujagimių (~23 tūkst.). Vertinant biudžeto lėšų poreikį NVŠ krepšeliui taip pat turėtume skaičiuoti pagal dabar lankančių NVŠ būrelius vaikų skaičių, kuris 2023 m. buvo 101 373 (ŠVIS duomenys). T.y mažiau nei 30% visų moksleivių. Tokiu atveju, remiantis Vyriausybės skaičiavimais, per metus iš viso reikėtų 65,2 mln. eurų ( 643,5 Eur x 101 373 vaikų sk.). Nemažiau svarbu ir tai, kad Nutarime remiamasi ir tuo, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“. Vis tik norime pabrėžti, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas yra cituojamas ne pilna apimtimi, nes ten pat Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokio įstatymo ar kito teisės akto įgyvendinimui būtinas lėšas.“ Tai reiškia, kad priėmus Projektą reikėtų atlikti atitinkamus valstybės biudžeto pakeitimus ir numatyti lėšų, tam kad šis projektas būtų įgyvendintas. Kuriant teisinį reguliavimą yra normalu pirmiausia priimti bendruosius principus ir tik po to projektuoti valstybės biudžetą, o ne atvirkščiai. Galiausiai, suprantant milžinišką biudžeto poreikį mokytojų atlyginimams, NVŠ krepšelio augimas gali prasidėti nuo mažesnio nei šiuo metu siūlomas koeficiento. Nevyriausybinėms organizacijoms itin svarbu, kad NVŠ krepšelio augimas būtų užfiksuotas ir ateityje palaipsniui kiltų. Kadangi 2025 m. bazinė socialinė išmoka sieks 61 eurą, siūlytume mažinti Projektu numatyta koeficientą iki 1, taip numatant susieti NVŠ krepšelio dydį su bazine socialine išmoka. Nustačius, kad NVŠ krepšelis atitiktų 1 bazinės socialinės išmokos dydį, realus biudžeto lėšų poreikis nuo 2025 m būtų 55,6 mln. eurų (61 eur x 9 mėn x 101 373 vaikai). Tai tik 35 mln eurų papildomų lėšų, o ne 200+ mln. kaip Vyriausybė skaičiuoja minimame Nutarime. Remiantis tuo kas išdėstyta, siūlome pakoreguoti Projekto 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vienam pagal neformaliojo vaikų švietimo programą ugdomam mokiniui per mėnesį skiriamų mokymo lėšų dydis negali būti mažesnis nei 1,3 bazinės socialinės išmokosa, kurios dydį Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė~~, dydžio~~.“ Sveikatos, mokslo bei sporto ekspertai vieningai sutaria, kad nekreipiant tinkamo dėmesio bei neskiriant pakankamo finansavimo, vaikų ir visuomenės fizinė ir psichologinė būklė toliau tik prastės. Todėl kviečiame įsiklausyti į ekspertų argumentus ir pritarti patobulintam Projektui.	Nepritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 861 išdėstytus argumentus, nutarta projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija, 2024-10-28

Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija (toliau – Asociacija) vienijanti nevyriausybines vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo organizacijas, atstovauja per 10 tūkstančių vaikų ir jaunuolių dalyvaujančius neformaliojo švietimo veiklose. Asociacija reaguodama į beprecedentę situaciją vaikų ir jaunimo tarpe dėl sveikatos problemų, fizinio aktyvumo trūkumo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, reikšdama susirūpinimą esama situacija bei palaikymą Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-3204(2) (toliau – Projektas) tikslams.

Svarstomu Projektu, kurį pasirašė visų 7 frakcijų bei mišrios darbo grupės atstovai, yra siekiama spręsti įsisenėjusias vaikų ir jaunimo užimtumo stokos problemas sudarant palankesnes finansines galimybes įsijungti į neformalaus švietimo veiklas. Įstatymo projektu siekiama nustatyti neformaliajam vaikų švietimui skiriamų lėšų dydžio matą, kuris būtų bazinė socialinė išmoka (toliau – BSI) ir kurios dydį Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. SV-S-1427 buvo paprašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvertinti Projektą ir pateikti ekspertinę išvadą. Tenka apgailestauti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 861 buvo patvirtintas tik 2024 m. spalio 16 d. – t.y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo Seimo valdybos sprendimo. Tokia situacija sąlygoja, jog Projektas yra paskubomis svarstomas metų pabaigoje, neskiriant deramo dėmesio problemos įvertinimui ir galimybių skirti didesnius finansus paieškai.

Norime atkreipti dėmesį, kad Asociacija yra susipažinusi su 2024 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3204(2)“ (toliau – Nutarimas) ir teikia savo pastabas. Nutarime dėstoma, kad Vyriausybė nutaria pritarti Projekto siekiui skatinti neformalųjį vaikų švietimą, tačiau nepritarti Projektui dėl Nutarime išdėstytų priežasčių. Pagrindinė Nutarime nurodoma priežastis yra valstybės finansų trūkumas. Reikia pabrėžti, kad skaičiuojant finansų poreikį yra remiamasi klaidingomis prielaidomis, kaip antai numatymas, kad visi pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas besimokantys šalies mokiniai (t.y. daugiau nei 340 tūkst.) lankys būrelius. Remiantis tokia prielaida numatomas finansavimo poreikis siektų daugiau nei 220 mln. eurų. Net ir prie geriausių norų, šimtaprocentinio būrelių lankomumo neįmanoma pasiekti, todėl toks finansų poreikio skaičiavimas nėra tikslus.

Pavyzdžių, kai konkrečios išmokos yra susietos su BSI yra ne vienas, ir nei vienu atveju nėra numatoma ir laikoma biudžete suma, skirta 100% poreikio patenkinimui. Vienas pavyzdys galėtų būti Vienkartinė išmoka gimus vaikui, kuri šiuo metu yra 11 BSI (605 Eur). Jei skaičiuotume, kad teoriškai kiekviena moteris gyvenanti Lietuvoje gali per metus pagimdyti po vieną vaiką, biudžete reikėtų numatyti 919 mln. Eur (1,52 mln. moterų x 605 Eur). Vis dėlto, sudarant Valstybės biudžeto projektą nėra skaičiuojama kiek teoriškai gali gimti vaikų, o yra imamas statistinis vidurkis kiek per metus gimsta naujagimių (~23 tūkst.).

Vertinant biudžeto lėšų poreikį NVŠ krepšeliui taip pat turėtume skaičiuoti pagal dabar lankančių NVŠ būrelius vaikų skaičių, kuris 2023 m. buvo 101 373 (ŠVIS duomenys). T.y mažiau nei 30% visų moksleivių. Tokiu atveju, remiantis Vyriausybės skaičiavimais, per metus iš viso reikėtų 65,2 mln. eurų ( 643,5 Eur x 101 373 vaikų sk.).

Nemažiau svarbu ir tai, kad Nutarime remiamasi ir tuo, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“. Vis tik norime pabrėžti, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas yra cituojamas ne pilna apimtimi, nes ten pat Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokio įstatymo ar kito teisės akto įgyvendinimui būtinas lėšas.“ Tai reiškia, kad priėmus Projektą reikėtų atlikti atitinkamus valstybės biudžeto pakeitimus ir numatyti lėšų, tam kad šis projektas būtų įgyvendintas. Kuriant teisinį reguliavimą yra normalu pirmiausia priimti bendruosius principus ir tik po to projektuoti valstybės biudžetą, o ne atvirkščiai.

Galiausiai, suprantant milžinišką biudžeto poreikį mokytojų atlyginimams, NVŠ krepšelio augimas gali prasidėti nuo mažesnio nei šiuo metu siūlomas koeficiento. Nevyriausybinėms organizacijoms itin svarbu, kad NVŠ krepšelio augimas būtų užfiksuotas ir ateityje palaipsniui kiltų. Kadangi 2025 m. bazinė socialinė išmoka sieks 61 eurą, siūlytume mažinti Projektu numatyta koeficientą iki 1, taip numatant susieti NVŠ krepšelio dydį su bazine socialine išmoka. Nustačius, kad NVŠ krepšelis atitiktų 1 bazinės socialinės išmokos dydį, realus biudžeto lėšų poreikis nuo 2025 m būtų 55,6 mln. eurų (61 eur x 9 mėn x 101 373 vaikai). Tai tik 35 mln eurų papildomų lėšų, o ne 200+ mln. kaip Vyriausybė skaičiuoja minimame Nutarime.

Remiantis tuo kas išdėstyta, siūlome pakoreguoti Projekto 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vienam pagal neformaliojo vaikų švietimo programą ugdomam mokiniui per mėnesį skiriamų mokymo lėšų dydis negali būti mažesnis nei 1,3 bazinės socialinės išmokosa, kurios dydį Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė~~, dydžio~~.“ Sveikatos, mokslo bei sporto ekspertai vieningai sutaria, kad nekreipiant tinkamo dėmesio bei neskiriant pakankamo finansavimo, vaikų ir visuomenės fizinė ir psichologinė būklė toliau tik prastės. Todėl kviečiame įsiklausyti į ekspertų argumentus ir pritarti patobulintam Projektui.

Nepritarti

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 861 išdėstytus argumentus, nutarta projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 861					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-1427 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3204(2) (toliau – Įstatymo projektas) siekiui – skatinti neformalųjį vaikų švietimą, tačiau nepritarti Įstatymo projektui dėl šių priežasčių: 1. Įstatymo projektu siūloma įteisinti nuostatą, kad vienam pagal neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) programą ugdomam mokiniui per mėnesį skiriamų mokymo lėšų dydis negali būti mažesnis nei 1,3 bazinės socialinės išmokos, kurios dydį Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė, dydžio. Įstatymo projektas negalės būti įgyvendintas dėl ribotų valstybės finansinių galimybių. Įstatymo projektu nustatoma NVŠ programoms finansuoti skiriama lėšų suma vienam mokiniui per mėnesį, remiantis 2024 m. nustatytu bazinės socialinės išmokos dydžiu, būtų mažiausiai 71,5 euro, NVŠ programos įgyvendinamos vidutiniškai 9 mėnesius (t. y. tiek, kiek per kalendorinius metus trunka mokinių ugdymas pagal formaliojo švietimo programas, nes vasaros mėnesiais NVŠ programos nepopuliarios ir dėl menko lankomumo nevykdomos), todėl mokiniui kalendoriniams metams reikėtų numatyti 643,5 euro. Atsižvelgiant į tai, kad galimybę pasinaudoti NVŠ lėšomis turi visi pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas besimokantys šalies mokiniai (2024–2025 mokslo metais, Mokinių registro duomenimis, yra 346 710 mokinių), Įstatymo projektui įgyvendinti reikėtų numatyti daugiau kaip 223 mln. eurų metams (2024 m. NVŠ programoms finansuoti iš valstybės biudžeto skirta 20 mln. eurų). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, bylos Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03).	Pritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 861 išdėstytus argumentus, nutarta projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
1.2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 861					2. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, todėl savivaldybės, būdamos daugumos NVŠ programas vykdančių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis, privalo finansuoti savo įsteigtas įstaigas ir jose vykdomą ugdymo procesą. Remiantis savivaldybių ataskaitomis apie savivaldybių išlaidas, paskelbtas svetainėje „Atviri Lietuvos finansai“, NVŠ finansuoti savivaldybės kasmet skiria daug lėšų, pvz., 2023 m. NVŠ yra skirta 179 740 500 eurų. Valstybė prisideda prie savarankiškosios savivaldybės funkcijos įgyvendinimo, dalinai finansuodama NVŠ valstybės biudžeto lėšomis, steigdama centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą, kurios tikslas – informacinių technologijų priemonėmis automatizuoti priėmimo į švietimo ir profesinio mokymo programas paslaugas, užtikrinant vienodas galimybes visiems gauti prieinamas, efektyvias ir individualius poreikius tenkinančias paslaugas vieno langelio principu. Šioje sistemoje kuriama NVŠ posistemė, leisianti vaiko tėvams sudaryti / nutraukti NVŠ mokymo sutartis, stebėti, kokias NVŠ programas vaikas lanko, kokiomis lėšomis jos finansuojamos. Priėmus Įstatymo projektą, šios savarankiškosios savivaldybės funkcijos didesnė finansavimo dalis galimai bus perkelta valstybės biudžetui – tokia situacija įvyko, kai valstybei padidinus finansavimą švietimo pagalbai net trečdalis savivaldybių 2023 metais, lyginant su 2022-aisiais, sumažino šiai sričiai skirtą finansavimą iš savivaldybės biudžeto. Ministerijos duomenimis, finansavimą švietimo pagalbai yra sumažinusios Akmenės r., Alytaus r., Anykščių r., Druskininkų, Joniškio r., Jurbarko r., Kauno r., Kazlų Rūdos, Kėdainių r., Kupiškio r., Molėtų r., Pakruojo r., Pasvalio r., Prienų r., Šakių r., Šiaulių r., Širvintų r., Tauragės ir Utenos rajonų savivaldybės. Laikomės pozicijos, kad NVŠ didžiąja dalimi turi būti finansuojamas savivaldybių biudžeto lėšomis su valstybės prisidėjimu, bet ne atvirkščiai, todėl projektas turi būti iš esmės tobulinamas, užtikrinant optimalų finansinės naštos pasiskirstymą tarp savivaldybių, tiesiogiai atsakingų už NVŠ, įsipareigojimo finansuoti šias veiklas ir galimų finansinių paskatų savivaldybėms iš valstybės biudžeto.	Pritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 861 išdėstytus argumentus, nutarta projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 861 išdėstytus argumentus, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3204(2) grąžinti iniciatoriams patobulinti, tačiau, pritariant šio įstatymo projekto siekiui skatinti ir didinti vaikų užimtumą, siūlyti Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-4221 didinti neformaliajam vaikų švietimui skiriamas lėšas.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas

ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė