LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS narystės TARPTAUTINIAME VALIUTOS FONDE PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projektą parengti paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) kvietimas Lietuvai prisijungti prie TVF Finansinių operacijų plano (toliau – FOP)[1] – mechanizmo, per kurį TVF, panaudodamas TVF valstybių narių įmokų už kvotą TVF finansinius išteklius, atlieka finansines operacijas. Pažymėtina, kad TVF finansinėms operacijoms finansuoti naudoja tik tvirtą išorės poziciją[2] turinčių šalių įmokų už kvotą TVF finansinius išteklius. Nors šalies finansiniai santykiai su TVF ir narystė euro zonoje nėra tiesiogiai susiję, Lietuvos prisijungimas prie euro zonos buvo prielaida TVF Lietuvos Respublikos išorės poziciją pradėti vertinti kaip pakankamai tvirtą ir pasiūlyti Lietuvą įtraukti į FOP.
Lietuvos Respublika TVF nare tapo 1992 metais, pritardama TVF steigimo sutarčiai ir prisiimdama iš šios sutarties kylančias teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos finansiniai ir atstovavimo santykiai su TVF apibrėžti Lietuvos Respublikai TVF suteikta specialiosiomis skolinimosi teisėmis (toliau – SST)[3] išreikšta kvota, kurią reikia apmokėti. Lietuvos Respublikai TVF suteikta kvota šiuo metu siekia 441,6 mln. SST (apie 553,9 mln. Eur).
TVF steigimo sutartyje ir kituose teisės aktuose nustatyta, kad visas TVF finansines operacijas, įskaitant susijusias su šaliai suteiktos kvotos apmokėjimu, vykdo valstybės narės paskirta TVF fiskalinė agentūra – finansų ministerija arba centrinis bankas. Be to, TVF reikalauja, kad šalies centrinis bankas būtų paskirtas TVF depozitoriumu – TVF finansinių išteklių saugotoju ir sąskaitų tvarkytoju. Pažymėtina, kad dauguma šalių savo centrinį banką paskiria ir TVF fiskaline agentūra, ir depozitoriumu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 264 „Dėl įstojimo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką“, kuriam Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pritarė 1992 m. balandžio 21 d. priimdama nutarimą Nr. I-2506 „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke“, 1.5 papunktį ir 2 punktą Lietuvos Respublikos finansų ministerija vykdo TVF fiskalinės agentūros, o Lietuvos bankas – depozitoriumo funkcijas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 860 „Dėl įmokų Tarptautiniam valiutos fondui ir Tarptautinei investicijų draudimo agentūrai“, 1999 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymu Nr. VIII-1018, 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymu Nr. XI-230 ir 2012 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymu Nr. XI-2141, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vykdydama TVF fiskalinės agentūros funkcijas, už Lietuvos Respublikos kvotą TVF iš valstybės biudžeto asignavimų yra sumokėjusi apie 1,4 mln. Eur (0,25 proc. Lietuvos Respublikos kvotos TVF) ir išleidusi eurais nominuotus neapyvartinius ir neprocentinius Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasižadėjimo lakštus, kurių vertė – apie 552,5 mln. Eur (99,75 proc. Lietuvos Respublikos kvotos TVF).
Atsižvelgdami į tai, kad pagal TVF steigimo sutartį TVF fiskalinės agentūros funkcijos gali būti priskiriamos šalies centriniam bankui, ir į tai, kad Lietuvos Respublikos dalyvavimas įgyvendinant FOP būtų susijęs su Lietuvos Respublikos įmokos už kvotą TVF finansinių išteklių naudojimu, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos bankas įvertino galimas su dalyvavimu įgyvendinant FOP susijusių TVF finansinių operacijų vykdymo alternatyvas, panaudojant valstybės biudžeto lėšas arba Lietuvos banko finansinį turtą:
Pirmoji alternatyva – išlaikomas esamas teisinis reglamentavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra TVF fiskalinė agentūra, o TVF finansinėms operacijoms naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos dalyvavimas įgyvendinant FOP, kai naudojamos valstybės biudžeto lėšos, turėtų didelį poveikį valstybės finansams – biudžeto asignavimų dydžiui, nacionalinių išlaidų augimo taisyklės limitui ir (arba) valstybės skolos rodikliams. Be to, lėšų pervedimai pagal iš TVF gautus prašymus pervesti su dalyvavimo įgyvendinant FOP finansiniais įsipareigojimais susijusią lėšų sumą turi būti vykdomi operatyviai, t. y. per dvi dienas, o valstybės biudžeto lėšų poreikis turi būti planuojamas iš anksto bent kelerių metų laikotarpiui. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta TVF finansinėms operacijoms naudoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasiskolintas lėšas, norint pervesti skolintas lėšas TVF, teisinės procedūros užtruktų. Atsižvelgiant į tai, gali tekti sudaryti kredito linijos sutartį su finansų rinkos dalyviais ir biudžeto lėšomis dengti įsipareigojimo mokestį bei kitas susijusias išlaidas. Taigi, pasirinkus šią alternatyvą, Lietuvos Respublikos finansų ministerija turėtų prisiimti valiutos ir kredito rizikas, negalėtų užtikrinti sklandaus TVF finansinių operacijų vykdymo proceso, o valstybės biudžeto lėšų naudojimas TVF finansinėms operacijoms turėtų didelį poveikį valstybės finansams.
Antroji alternatyva – TVF fiskalinės agentūros funkcijos pavedamos Lietuvos bankui ir TVF finansinėms operacijoms naudojamas Lietuvos banko finansinis turtas. Nors perimdamas TVF fiskalinės agentūros funkcijų vykdymą iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos bankas kartu perimtų ir su minėtomis funkcijomis susijusias valiutos ir kredito rizikas bei patirtų finansinę ir administracinę naštą, tačiau Lietuvos bankas, būdamas TVF fiskaline agentūra ir depozitoriumu, galėtų užtikrinti operatyvų ir efektyvų TVF finansinių operacijų vykdymo procesą Lietuvos Respublikos vardu. Pažymėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių TVF fiskalinės agentūros ir depozitoriumo funkcijas vykdo centriniai bankai. Centriniam bankui vykdant TVF fiskalinės agentūros funkcijas valstybės vardu ir naudojant centrinio banko finansinį turtą nėra pažeidžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnis, draudžiantis centriniams bankams finansuoti Vyriausybę.
Kadangi pirmoji alternatyva turėtų didelę įtaką valstybės finansams ir nebūtų užtikrintas operatyvus TVF finansinių operacijų vykdymo mechanizmas, pasirinkta antroji alternatyva – pavesti Lietuvos bankui atlikti TVF fiskalinės agentūros funkcijas, TVF finansinėms operacijoms, susijusioms su Lietuvos Respublikos kvota TVF, naudojant Lietuvos banko finansinį turtą.
Įstatymo projekto tikslas – paskirti Lietuvos banką TVF fiskaline agentūra (vietoj Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), tokiu būdu suteikiant įgaliojimus Lietuvos bankui dalyvauti įgyvendinant FOP Lietuvos Respublikos vardu naudojant Lietuvos banko finansinį turtą, užtikrinti efektyvų ir operatyvų TVF finansinių operacijų vykdymą ir išvengti TVF finansinių operacijų vykdymo valstybės biudžeto lėšomis poveikio valstybės finansams. Be to, Įstatymo projektu siūloma nustatyti kitus su Lietuvos Respublikos naryste TVF susijusių įsipareigojimų vykdymo principus: sprendimų priėmimo dėl Lietuvos Respublikos kvotos TVF dydžio keitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko galimo dalyvavimo TVF finansinėse iniciatyvose, nesusijusiose su Lietuvos Respublikos kvota TVF; Lietuvos Respublikai TVF paskirtų SST naudojimo; Lietuvos Respublikos atstovavimo TVF valdytojų valdyboje; Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Tiesioginė Įstatymo projekto rengėja – Finansų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento (direktorius – Darius Trakelis, tel. 239 0188; pavaduotoja – Jurgita Uzielienė, tel. 239 0297) Tarptautinių santykių skyriaus (vedėja – Dovilė Jasaitienė, tel. 219 4430) vyr. specialistė Sabrina Kmitaitė (tel. 205 3571).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai klausimai
Su Lietuvos Respublikos naryste TVF susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. I-2506 „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke“, kuriuo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 14 d. nutarimui Nr. 264 „Dėl įstojimo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką“. Šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1.5 papunktyje ir 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija vykdo TVF fiskalinės agentūros, o Lietuvos bankas – depozitoriumo funkcijas.
Lietuvos Respublikos kvotos TVF dydžio keitimas ir su tuo susijusių finansinių įsipareigojimų vykdymas yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 860 „Dėl įmokų Tarptautiniam valiutos fondui ir Tarptautinei investicijų draudimo agentūrai“, 1999 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymu Nr. VIII-1018, 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymu Nr. XI-230, 2012 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymu Nr. XI-2141.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Priėmus Įstatymo projektą:
1) Lietuvos bankas pradės vykdyti TVF fiskalinės agentūros funkcijas ir įgis su tuo susijusias teises ir įsipareigojimus;
2) Lietuvos bankas TVF finansines operacijas, susijusias su Lietuvos Respublikos kvota TVF, vykdys naudodamas Lietuvos banko finansinį turtą;
3) bus įtvirtinta, kad sprendimus dėl Lietuvos Respublikos kvotos TVF dydžio keitimo priima Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į TVF steigimo sutartyje numatytą kvotos TVF dydžio keitimo procesą, pagal kurį valstybės narės kvota TVF gali būti keičiama tik su valstybės narės sutikimu;
4) kadangi Lietuvos Respublikai TVF paskirtos SST[4] yra Lietuvos banko oficialiųjų užsienio atsargų dalis, Lietuvos bankas jas valdys, naudos ir jomis disponuos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka;
5) Lietuvos Respublikai gavus TVF pasiūlymą dalyvauti su TVF kvota nesusijusiose savanoriškose TVF finansinėse iniciatyvose, tokiose kaip nuolat veikiantis skolinimo TVF mechanizmas, dvišalės paskolos TVF, TVF parama skurdžioms šalims, Lietuvos bankas spręstų dėl galimo dalyvavimo tokiuose susitarimuose, panaudojant Lietuvos banko finansinį turtą. Jei Lietuvos bankas nuspręstų nedalyvauti savanoriškose TVF finansinėse iniciatyvose panaudojant Lietuvos banko finansinį turtą, dėl galimo Lietuvos Respublikos dalyvavimo savanoriškose TVF finansinėse iniciatyvose, kurioms būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, spręstų Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
6) bus įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai TVF valdytojų valdyboje atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas – TVF valdytojas ir Lietuvos Respublikos finansų ministras – pakaitinis TVF valdytojas, tokiu būdu Lietuvos Respublikos atstovavimą TVF valdytojų valdyboje susiejant su konkrečiomis pareigybėmis;
7) bus numatyta, kad Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija tarpusavyje nustatyta tvarka bendradarbiauja, derina Lietuvos Respublikos poziciją ir keičiasi informacija visais su Lietuvos Respublikos naryste ir atstovavimu TVF susijusiais klausimais. Šiuo tikslu Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija numato sudaryti ir pasirašyti tarpusavio bendradarbiavimo susitarimą.
Numatomi teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus Įstatymo projektą:
1) Lietuvos bankas bus paskirtas TVF fiskaline agentūra, todėl TVF finansines operacijas, įskaitant susijusias su šaliai suteiktos kvotos apmokėjimu, jis vykdys naudodamas Lietuvos banko finansinį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto lėšos TVF finansinėms operacijoms nebus naudojamos, bus išvengta neigiamo poveikio valstybės finansams – biudžeto asignavimų dydžiui, nacionalinių išlaidų augimo taisyklės limitui ir (arba) valstybės skolos rodikliams;
2) Lietuvos bankas, vykdydamas ir TVF fiskalinės agentūros, ir depozitoriumo funkcijas, užtikrins greitą ir sklandų TVF finansinių operacijų vykdymą;
3) dalyvavimas įgyvendinant FOP paprastai siejamas su stipria ir tvaria šalies finansine padėtimi, todėl Lietuvos Respublikai prisidedant prie FOP sustiprės jos tarptautinė reikšmė ir įtaka TVF.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti ar galiojančių teisės aktų pripažinti netekusiais galios nereikės. Priėmus Įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 264 „Dėl įstojimo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką“, kuriam Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pritarė 1992 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. I-2506 „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke“.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti ir suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
Lietuvos bankas, būdamas TVF fiskaline agentūra, įvykdys su Lietuvos Respublikos kvota TVF susijusius įsipareigojimus naudodamas Lietuvos banko finansinį turtą. Maksimalus Lietuvos banko finansinis įsipareigojimas TVF Lietuvos Respublikos vardu bus lygus šalies kvotai TVF – 441,6 mln. SST (apie 553,9 mln. Eur).
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Tarptautinis valiutos fondas“, „steigimo sutartis“, „kvota“, „specialiosios skolinimosi teisės“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Įstatymas įsigalios 2018 m. sausio 1 d. TVF fiskalinės agentūros funkcijoms perduoti numatyta skirti 30 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Per šį laikotarpį Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos bankas turės atlikti veiksmus, reikalingus Lietuvos bankui perimti iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsipareigojimams, susijusiems su fiskalinės agentūros funkcijų vykdymu, ir įgyti su tuo susijusioms teisėms. Šiuo tikslu Lietuvos bankas įvykdys Lietuvos Respublikos finansinius įsipareigojimus, susijusius su Lietuvos Respublikos kvotos TVF apmokėjimu. Kadangi Lietuvos Respublikos finansų ministerijai atliekant fiskalinės agentūros funkcijas su Lietuvos Respublikos kvota TVF susijusių finansinių įsipareigojimų 0,25 proc. dalis buvo apmokėta iš valstybės biudžeto asignavimų (apie 1,4 mln. Eur), o 99,75 proc. dalis buvo padengta eurais nominuotais neapyvartiniais ir neprocentiniais Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasižadėjimo lakštais (apie 552,5 mln. Eur), Lietuvos bankas grąžins į valstybės biudžetą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos už Lietuvos Respublikos kvotą TVF sumokėtų lėšų sumą, atitinkančią TVF sąskaitų[5] Nr. 1 ir Nr. 2, esančių Lietuvos banke, likutį šio įstatymo įsigaliojimo dieną. Lietuvos bankui įvykdžius Lietuvos Respublikos finansinius įsipareigojimus, susijusius su Lietuvos Respublikos kvotos TVF apmokėjimu, ir iš TVF gavus minėtų įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleisti eurais nominuoti neapyvartiniai ir neprocentiniai pasižadėjimo lakštai bus panaikinti.
_______________________________
[1] Finansinių operacijų planas (angl. Financial Transactions Plan) (FOP) – TVF finansinių operacijų (skolinimo ir paskolų grąžinimo) ketvirčio planas, sudaromas TVF Finansų departamentui įvertinus TVF valstybių narių skolinimosi iš TVF poreikį ir grąžinamas paskolintas lėšas, panaudojant TVF valstybių narių įmokas už kvotą, TVF pasiskolintas iš valstybių narių bei nuosavas TVF lėšas. Už FOP panaudotą valstybės narės įmokos už kvotą TVF dalį TVF moka su specialiosiomis skolinimosi teisėmis susietas palūkanas (šiuo metu šios palūkanos siekia 0,625 proc.). FOP tvirtina TVF vykdomoji valdyba. Šiuo metu įgyvendinant FOP dalyvauja 51 šalis (iš 189), tarp kurių yra Estija, prisijungusi 2012 metais, ir dauguma Europos Sąjungos valstybių.
[2] Tvirtą išorės poziciją, TVF vertinimu, turi ekonomiškai stabilios, nepatiriančios mokėjimų balanso problemų ir turinčios pakankamai užsienio atsargų šalys. Euro zonos šalys, jei jos nėra pasiskolinusios iš TVF, vertinamos kaip turinčios tvirtą išorės poziciją ir laikomos pajėgiomis dalyvauti įgyvendinant FOP.
[3] SST – TVF rezervinė valiuta (SST krepšelis sudarytas iš JAV dolerio, euro, svaro sterlingų, Japonijos jenos ir Kinijos juanio). 2017-04-28 1 Eur = 0,797215 SST.
[4] TVF, atsižvelgdamas į pasaulio ekonomikos situaciją ir poreikį palaikyti bendrą likvidumo būklę, gali valstybėms narėms paskirti tam tikrą SST sumą. SST paskirstymas valstybėms narėms vykdomas remiantis TVF steigimo sutarties XVIII straipsniu, kiekvienai valstybei paskiriant proporcingą valstybės kvotos TVF dalį (Lietuvos Respublikai TVF yra paskyręs 137 mln. SST). Tokiu būdu paskirstytos SST nėra šalies kvotos TVF dalis. TVF paskirtos SST gali būti panaudojamos TVF steigimo sutartyje ir kituose TVF teisės aktuose numatytoms operacijoms ir sandoriams atlikti, tačiau galimybės disponuoti valstybei paskirtomis SST taip pat priklauso nuo nacionalinio teisinio reglamentavimo. Paskirtas SST valstybės naudoja 3 tikslais: 1) mokėjimų balanso poreikiams; 2) operacijoms su TVF; 3) keisdamos atsargų valiutinę struktūrą. Europos Sąjungos valstybės TVF narės realiai negalėtų panaudoti šių SST biudžeto reikmėms, nes tai būtų pripažinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnio, draudžiančio centriniams bankams finansuoti Vyriausybę, pažeidimu.
[5] TVF sąskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 − Lietuvos banke esančios TVF sąskaitos, kuriose nacionaline valiuta laikomi įnašai už Lietuvos Respublikos kvotą TVF ir kurios naudojamos TVF finansinėms operacijoms atlikti.