LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-06-07 Nr. XIIIP-2288
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. Taip pat šiame straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis.
2. Projekto 1 straipsniu Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau nei 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas skaičiuojamas pagal formulę <...>“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad maksimalus asmens (susijusių asmenų) galimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas būtent negali būti didesnis kaip 1500 ha, o ne kito maksimalaus dydžio. Be to, neaišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas reikalingas tik tais atvejais, kai yra įsigyjama būtent daugiau kaip 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės. Projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių tokių dydžių nustatymo argumentų. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus.
Antra, vertinamojoje projekto nuostatoje, apibūdinant tą patį objektą, vartojamos skirtingos sąvokos: ,,miškų ūkio paskirties žemės sklypas“, ,,miško žemė“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas sąvoka „miško žemė“ savo turiniu apima ne tik miškų ūkio paskirties žemę, bet ir miško žemės plotus, esančius kitos paskirties, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties, žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra pakankamai aiškios, nes neaišku, kokios žemės (miškų ūkio paskirties žemės ar visos miško žemės) įsigijimui būtų taikomi projektu siūlomi apribojimai.
Be to, nėra aiškus projekto nuostatų įgyvendinimo mechanizmas: pavyzdžiui, ar į projektu siūlomą nustatyti bendrą plotą būtų skaičiuojamos ir kaip miškų ūkio paskirties žemėje (miško valdose) įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos, ar būtų skaičiuojami kitos paskirties, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties, žemėje esantys miško žemės plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais ir pan.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje pateiktas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5, 6, 7 dalių nuostatas.
Trečia, projekte nėra siūloma nustatyti termino, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėtų išduoti asmeniui sutikimą. Siekiant, kad sutikimo išdavimas netruktų nepagrįstai ilgą laiko tarpą, svarstytina, ar projekte tokį terminą nereikėtų nustatyti.
Ketvirta, duomenys apie juridinių asmenų dalyvius kaupiami ne valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registre, bet Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Be to, nuostata ,,valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registrai“ nėra pakankamai aiški. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti, o vartojamas sąvokas suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme vartojamomis sąvokomis.
Be to, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų tikrinti tik asmenų duomenis apie jų turimas akcijas juridiniame asmenyje, kuris nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemę. Taigi, būtų tikrinama informacija apie miško ūkio paskirties žemę siekiančių įsigyti asmenų turimas akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurios nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemę, akcijas. Tuo tarpu duomenys apie kitų teisinių formų juridinių asmenų, valdančių nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemę, turimus pajus, dalininko teises ir pan. informacija nebūtų renkama. Siekiant to išvengti, bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma reglamentuoti ne tik akcijų, bet ir pajų, teisių dydį kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse, nuosavybės teise valdančiuose miškų ūkio paskirties žemę, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai papildyti.
Kelia abejonių ir projekto nuostata, pagal kurią Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos privalėtų ,,valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose“ patikrinti duomenis apie ,,asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus“, nes duomenys apie asmenų planuojamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus registruose paprastai nėra kaupiami. Be to, nuostata ,,asmenų turimi miškų ūkio paskirties žemės plotai“ tikslintina, nurodant, kokia konkrečiai teise turimi (valdomi) miškų ūkio paskirties žemės plotai turimi omenyje. Kartu svarstytina, ar nuostata ,,plotai“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,sklypai“.
Penkta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei juridiniai asmenys“ (pabraukta mūsų). Taigi, projektu keičiamame įstatyme siūlomos nustatyti miško ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūros būtų taikomos ir aukščiau minėtame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantiems užsieniečiams ir užsienio juridiniams asmenims bei kitoms užsienio organizacijoms. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aiškus mechanizmas, kaip Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos surinktų informaciją apie užsieniečių, ketinančių Lietuvos Respublikoje įsigyti miško ūkio paskirties žemę, turimą akcijų skaičių užsienio valstybėse įregistruotų juridinių asmenų, kurie Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise yra įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Šešta, kadangi projektu siūloma nustatyti tik vieną didžiausią įsigyjamų miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį – 1500 ha, tikslintina šiose projekto nuostatose vartojama formuluotė „šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių“.
Septinta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomas nustatyti bendras įsigyjamos miškų ūkio paskirties žemės dydžio apribojimas būtų taikomas visais atvejais įsigyjant miškų ūkio paskirties žemę, pavyzdžiui, ir tokią žemę įgyjant paveldėjimo ar nuosavybės teisės atkūrimo būdais.
3. Projekto aiškinamajame rašte nėra atkleista kaip būtų skaičiuojamas „bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas“ pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti formulę, todėl negalime įvertinti jos tikslingumo.
4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos nėra aiškios dėl jose vartojamų formuluočių, pavyzdžiui, pagal vienas projekto nuostatas sudaromas „miško sklypo perleidimo sandoris“, pagal kitas nuostatas – „miško žemės sklypo perleidimo sandoris“. Pagal projekto nuostatas neaišku, kokias deklaracijas pirkėjas privalo užpildyti, nes vienur nurodoma, kad „miško pirkėjo deklaracijas“, kitur - „miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijas“ ar „miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijas"; teismo sprendimu paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn „miško žemės plotas“, tačiau atlyginama už paimtą „miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto“ (dėl aiškumo šioje formuluotėje žodis „sklypą“ turėtų būti išbrauktas). Taip pat šiose projekto nuostatose tikslintina nuoroda „šio straipsnio 1 ir 2 dalyse“, nes reikalavimas, kurį pažeidus paimamas įsigytas miško žemės plotas, yra nustatytas šio straipsnio 2 dalyje.
5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje tikslintina nuoroda „šio straipsnio 1 ir 2 dalyje“, nes projektu siūlomas leistinas įsigyti didžiausias bendras miškų ūkio paskirties žemės sklypų dydis yra nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.
6. Projekto 2 straipsnis tikslintinas: straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“; straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.
Kartu svarstytina ir tai, ar projektą nereikėtų papildyti ir įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes pagal projekto nuostatas nėra aišku, kaip būtų taikomos priimto įstatymo nuostatos tų asmenų atžvilgiu, kurie iki įstatymo įsigaliojimo būtų pradėję miško žemės įsigijimo procedūras.
7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūloma toliau įstatymo nuostatose vartoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavadinimo trumpinį – „Nacionalinė žemės tarnyba“, siekiant aiškumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jose turėtų būti vartojamas tik nurodytos valstybės institucijos pavadinimo trumpinys.
8. Projekto lyginamajame variante jo žymoje po žodžio „Lyginamasis“ įrašytinas žodis „projekto“.
9. Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės miškų ūkio strategiją formuoja bei valstybines miškų ūkio programas rengia Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma iš esmės pakeisti miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą, siūlytina dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Vyriausybės išvadą.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2265), kuriuo siūloma nustatyti kitokį leidžiamą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį ir su tuo susijusį teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šie projektai neturėtų būti sujungti.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene@lrs.lt
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt