Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 1, 3, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 10 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
2025 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas nustato nedarbo socialinio draudimo (toliau – nedarbo draudimas) teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu, kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – nedarbo draudimo išmoka) ir dalinio darbo išmoką, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir asmenų, dėl kurių kaltės neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokos, atsakomybę.
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apdraustojo draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimui, taip pat priskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos ir dalinio darbo išmokos, nustatytos šiame įstatyme, priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas mokamą išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“
2. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nedarbo draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimui, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo šio įstatymo ir kitų socialinio draudimo įstatymų nustatytas nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas, ligos (įskaitant darbdavio mokamas mokamą išmoką už
2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, mokamas vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių, kurie yra draudžiami nedarbo draudimu, nedarbo draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas nedarbo draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos įmokėtos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio nedarbo draudimo stažas. Tais atvejais, kai Jeigu šios įmokos sumokėtos įmokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga sumos, nedarbo draudimo stažas nustatomas proporcingai mažesnis arba didesnis. Nedarbo draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gavimo laikotarpius. Nedarbo draudimo stažas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintuose Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka.“
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) įsiregistravę šio įstatymo
4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, jie dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo bedarbio statuso įgijimo dienos ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki bedarbio statuso įgijimo dienos turi yra įgiję ne mažesnį trumpesnį kaip
12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių 24 mėnesius ir jiems netaikomas šios dalies 3 punktas;
2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.;
3) nuo laikotarpio, už kurį priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka, pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jų įgytas nedarbo draudimo stažas yra ne trumpesnis kaip 12 mėnesių ir į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patenka visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka.“
4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte punktuose, atleistiems iš darbo (tarnybos) dėl darbuotojo (tarnautojo) kaltės, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti praėjus 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, tačiau ne anksčiau negu nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.“
5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:
1) pirmą–trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 procento 45 procentai apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
2) ketvirtą–šeštą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 31,03 procento
35 procentai apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
3. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip
30 24 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, apdraustojo draudžiamųjų pajamų vidurkis. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos prilyginamos nuliui.“
4. Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kiekvienu Paskirta nedarbo draudimo išmoka kiekvienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų laikotarpių mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 procento Valstybės duomenų agentūros skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos 70 procentų Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti tais metais, kuriais asmuo įgijo bedarbio statusą, ir negali būti mažesnė kaip 5 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galiojantys mėnesį, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka.“
6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
2) pasibaigia nedarbo draudimo išmokos mokėjimo bedarbiui terminas, jeigu jis negali būti pratęstas šio įstatymo nustatyta tvarka;
10 straipsnis. Pakartotinis nedarbo draudimo išmokos skyrimas
Kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, nedarbo draudimo išmoka pakartotinai gali būti paskirta bedarbiui, atitinkančiam šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas sąlygas, pakartotinai įsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, įgijusiam bedarbio statusą ir pateikusiam prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką, po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dienos.
8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutrauktos dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 13 punktuose nustatytų atvejų pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas visiems bedarbiams, iš naujo įgijusiems bedarbio statusą per 6 mėnesius, nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, išskyrus atvejį, kai bedarbis įgyja teisę į nedarbo draudimo išmoką esant šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytai sąlygai.“
9 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bedarbiams, kuriems laikotarpio, už kurį jiems mokamos paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos, mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams
(toliau – pratęsimo terminas), jeigu asmeniui jiems nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą (iki 2017 m. gruodžio 31 d.) arba pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą (nuo 2018 m. sausio 1 d.). Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas šioje dalyje nurodytiems bedarbiams pratęsiamas dar 4 mėnesiams, jei paskutinę pratęsimo termino laikotarpio, kurį jiems mokamos paskirtos ar atnaujintos nedarbo draudimo išmokos, dieną jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą.“
2. Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Bedarbiams, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka nuo tos dienos, kurią padarytas pažeidimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“
3. Pakeisti 12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo dėl ligos arba traumos, taip pat dėl nėštumo ir gimdymo atostogų sąlygos ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka nustatoma socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytoje nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkoje patvirtintuose Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose.“
10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu yra Darbo kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams darbdavys kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas motyvuotą prašymą skirti dalinio darbo išmoką ir nurodydamas kiekvieno darbuotojo darbo laiko normos sutrumpinimą iki 50 procentų, planuojamą dalinio darbo pradžią, kuri negali būti ankstesnė kaip po 30 dienų nuo kreipimosi dienos, ir pabaigą. Prašymas skirti dalinio darbo išmoką svarstomas Valstybinio socialinio draudimo fondo taryboje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl dalinio darbo išmokos skyrimo priima, gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvadą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius dalinio darbo išmoką skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta dalinio darbo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Pakartotinai dėl dalinio darbo išmokų skyrimo tam pačiam darbuotojui darbdavys į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių gali kreiptis ne anksčiau kaip po
12 mėnesių nuo dalinio darbo išmokų, skirtų pagal ankstesnį kreipimąsi, mokėjimo paskutinės dienos.“
11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta dalinio darbo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka.“
12 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu
Papildyti Įstatymą priedu:
„Lietuvos Respublikos
nedarbo socialinio
draudimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1233 dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų valstybių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių darbuotojų bendrų teisių.“
13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1, 12 straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 dalis, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems bedarbio statusas suteiktas 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau, išskyrus šio straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalyse nustatytus atvejus.
5. Jei bedarbis, kuris bedarbio statusą įgijo iki 2026 m. birželio 30 d., dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos (toliau – nedarbo draudimo išmoka) skyrimo kreipiasi 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau, jam šio įstatymo 3 straipsniu dėstomoje Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreipimosi skirti nedarbo draudimo išmoką ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo bedarbio statuso įgijimo dienos terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2026 m. liepos 1 d.
6. Jei iki 2026 m. birželio 30 d. paskirtos ir 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau mokamos nedarbo draudimo išmokos ar nedarbo draudimo išmokos, kurios mokėjimas atnaujintas, dydis yra mažesnis už šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi dėstomoje Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio
6 dalyje nustatytą minimalų nedarbo draudimo išmokos dydį, nuo 2026 m. liepos 1 d. nurodyta išmoka be atskiro asmens prašymo perskaičiuojama ir likusį nuo 2026 m. liepos 1 d. nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį mokama taikant šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi dėstomos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl minimalaus nedarbo draudimo išmokos dydžio.
7. Jei bedarbis bedarbio statusą įgijo iki 2026 m. birželio 30 d. ir jam iki 2026 m. birželio
30 d. taikytame šio įstatymo 7 straipsniu pripažįstamame netekusiu galios Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytas 12 mėnesių terminas, kuriam suėjus jam gali būti pakartotinai skiriama nedarbo draudimo išmoka, baigiasi 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau, tai nuo
2026 m. liepos 1 d. bedarbio teisė į nedarbo draudimo išmoką nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir ši išmoka skiriama nuo teisės į nedarbo draudimo išmoką įgijimo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo 2026 m. liepos 1 d.
8. Nedarbo draudimo išmokų, kurios paskirtos iki 2026 m. birželio 30 d. ir kurių mokėjimas nutrauktas ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki 2026 m. birželio 30 d., mokėjimas 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau atnaujinamas, vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi dėstoma Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, teisę į jas turintiems bedarbiams, kuriems bedarbio statusas suteiktas 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau, nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
9. Vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi dėstoma Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, iki 2026 m. birželio 30 d. paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo terminas papildomai pratęsiamas 4 mėnesiams ir bedarbiams, kuriems bedarbio statusas suteiktas iki 2026 m. birželio 30 d. ir nedarbo draudimo išmoka mokama arba jos mokėjimas atnaujinamas 2026 m. liepos 1 d. ar vėliau.