Projekto

                                                                                                            lyginamasis variantas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 13, 18, 20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 651, 67, 68, 72 IR 772 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2014 m.                          d. Nr.

Vilnius

 

 

            1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

            1. Papildyti 13 straipsnio 7 dalį nauju 12 punktu:

„12) suteikia kariuomenės rėmėjo vardą Lietuvos kariuomenei nusipelniusiems asmenims;“.

2. Buvusius 13 straipsnio 7 dalies 12 –23 punktus laikyti atitinkamai 13–24 punktais.

           

            2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

            1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

            „6) prireikus padėti krizės valdymo operacijos vadovui vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų;“

            2. Papildyti 18 straipsnio 1 dalį 10 punktu:

            „10) prireikus neutralizuoti sprogmenis.“

            3. Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „7. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas krašto apsaugos ministro įsakymu, kai dėl teroro išpuolio priimamas Krizių valdymo komiteto sprendimas pasitelkti karinį vienetą. Teroro išpuolio likvidavimo operacijai, kurią padeda vykdyti karinis vienetas, vadovauja teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas krizės valdymo operacijos vadovas.“

            4. Papildyti 18 straipsnį nauja 11 dalimi:

            „11. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai pasitelkiami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir tvarka.“

            5. Buvusias 18 straipsnio 11 ir 12 dalis laikyti atitinkamai 12 ir 13 dalimis.

 

            3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

             Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „2. Akademijai netaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir finansavimo tvarka. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato karininkų rengimo sistemą, Akademijos struktūrą bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų paskirstymą. Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

            4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 28 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

            „1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo;“.

 

 

            5 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

            „1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;“.

 

            6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

            1. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais, baigusiais puskarininkių mokyklą, su nustatytus karinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkančiais atsargos kariais, kariais savanoriais ar kitais aktyviojo rezervo kariais, taip pat parengtojo rezervo kariais ir kariuomenei reikalingais specialistais – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir terminui ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio straipsnyje 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;“

            2.  Pakeisti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pasibaigus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais atvejais sudarytos terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis su kariu gali būti pratęsta krašto apsaugos ministro sutikimu ir laikantis jo nustatytų sąlygų: ne ilgiau kaip 5 metams ir ne ilgiau kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyti išleidimo į atsargą metai.

1) su kvalifikacinės atrankos reikalavimus atitinkančiais puskarininkiais – iki sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje jiems nustatyti išleidimo į atsargą metai;

2) su kitais kariais – ne ilgiau kaip 5 metams ir ne ilgiau kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyti išleidimo į atsargą metai.“

           

            7 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

35 straipsnis. Karių atestacija

1. Profesinės karo tarnybos kario savybes, gabumus, elgesį, mokymąsi bei tobulinimąsi ir kaip jis atlieka tarnybos pareigas, stebi jo vadai (viršininkai) ir savo pastabas bei vertinimus surašo į dokumentą, vadinamą kario atestatu. Kario atestate jie pateikia išvadas ir rekomendacijas dėl kario tarnybos, o jeigu reikia, įspėja jį dėl galimo pripažinimo netinkamu tarnybai.

2. Kario atestatai rašomi visiems profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus kariuomenės vadą.

3. Kario atestatus rašo tiesioginis vadas arba viršininkas, taip pat ir aukštesnysis vadas arba viršininkas. Jie turi vertinti atestuojamą asmenį atsižvelgdami tik į tarnybos interesus. Kario atestatas turi konkrečiai apibūdinti atestuojamo kario asmenybę, kario galimybes ir kaip jis vykdo tarnybos pareigas.

4. Kario atestatą jo vadas (viršininkas) rašo, kai:

1) pasibaigia kariui skirtas bandomasis laikotarpis;

2) karys perkeliamas kito vado (viršininko) pavaldumui;

3) vadas (viršininkas) perkeliamas ir perduoda vadovavimą kitam vadui (viršininkui);

4) praeina 12 mėnesių nuo paskutinės atestacijos dienos.

5. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju karys atestuojamas dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai ir dėl tinkamumo jam numatytoms pareigoms. Atestuojama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo bandomojo laikotarpio pabaigos. Jei atestuojamasis pripažįstamas netinkamu profesinei karo tarnybai, jis per 14 dienų nuo bandomojo laikotarpio pabaigos turi būti atleidžiamas.

6. Šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais naujas kario atestatas nerašomas, jeigu paskutinis atestatas vado yra rašytas mažiau kaip prieš 6 mėnesius.

7. Karys, kuris ankstesnės atestacijos metu jau buvo įspėtas dėl netinkamumo tarnybai, tačiau nevykdo rekomendacijų ir nepagerina tarnybos, gali būti atestuotas kaip netinkamas tarnybai.

8. Su kario atestatu turi teisę susipažinti tik tas, kam tai reikalinga vykdant tiesiogines tarnybos pareigas.

9. Karių atestavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

10. Karys supažindinamas su atestacijos išvada ir turi teisę ją apskųsti, išskyrus išvadą dėl netinkamumo tarnybai po bandomojo laikotarpio (šio straipsnio 4 dalies 1 punktas). Skundas nagrinėjamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

                      35 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario vertinimas

1.             Vertinami profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus kariuomenės vadą, kariai savanoriai ar kiti aktyviojo rezervo kariai.

2.             Kario vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas.

3.             Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnyba vertinama pasibaigus bandomajam laikotarpiui, taip pat vertinama šiais atvejais:

1)             paties profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario prašymu;

2)             kai pasibaigia profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario sutartis ir siūloma ją pratęsti;

3)             kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys dalyvauja atrankoje aukštesniam kario laipsniui suteikti, teikiamas valstybės ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimui ar kitaip skatinti;

4)             kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys skiriamas į kitas arba, pasibaigus šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytam pareigų ėjimo terminui, į tas pačias pareigas;

5)             kai karys perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6, 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais;

6)             kai nustatomi esminiai profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;

7)             kai karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys pateikia prašymą stoti į profesinę karo tarnybą.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1 – 5 punktuose nurodytais atvejais vertinimas galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėję daugiau kaip 12 mėnesių.

5. Karių vertinimo tvarką ir vertinimą atliekančius vadus (viršininkus) nustato krašto apsaugos ministras.“

 

8 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

            „6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba šio įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka karys atestuotas įvertintas kaip netinkamas tarnybai;“.

 

            9 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę profesinėje karo tarnyboje krašto apsaugos sistemoje:

1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje;

2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 90 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje;

 3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje;

4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje;

5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje;

6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje;

7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje;

8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje;

9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje.“

 

            10 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „2. Iki laipsnio pažeminimo kario turėtas laipsnis statutų nustatyta tvarka gali būti grąžintas kariui ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, jeigu jo tarnyba vertinama gerai atsižvelgus į tarnybinės veiklos įvertinimą. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kai karys neatliko tarnybos dėl atostogų, mokymosi ar ligos. Šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalingas tarnybos laikas aukštesniajam nei grąžintasis laipsniui suteikti skaičiuojamas nuo laipsnio grąžinimo kariui dienos.“

 

            11 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 59 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „15. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gali būti krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos papildomos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių mirus jo sutuoktiniui ar artimajam giminaičiui, taip pat gimus vaikui. Atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.“

           

            12 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „6. Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio šventinės premijos ir ne daugiau kaip kartą per metus iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą, karį atestavus atsižvelgiant į kario tarnybinės veiklos įvertinimą puikiai, labai gerai ar gerai. Premijų dydį, mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

           

            13 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

            „61 straipsnis. Karių tarnybos užsienyje ar tarptautinių operacijų metu sąlygos

            1. Karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu, taip pat tarnybos šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

            2. Profesinės karo tarnybos kariams tarnybos šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos su persikėlimu į užsienio valstybę ir grįžimu iš jos susijusios išlaidos, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija ir išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat išlaidoms už komunalines ir ryšio paslaugas padengti, apmokamos gyvybės ir sveikatos draudimo arba sveikatos priežiūros išlaidos, kompensuojamos grįžimo kartą per metus į Lietuvos Respubliką išlaidos, apmokamos kitos būtinos, su tarnyba užsienyje susijusios išlaidos.

            3. Profesinės karo tarnybos kariams už kartu su jais užsienyje gyvenančius sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinius – asmenis, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, mokamų išmokų (kompensacijų) dydžius, taip pat būtinų, su nuvykimu, gyvenimu ir grįžimu iš užsienio valstybės susijusių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.“

           

            14 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 62 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „6. Asmenys, neteisėtai (neturėdami tam teisės) dėvintys karinę uniformą, taip pat atskirus uniformos elementus, skiriamuosius ženklus, jeigu asmenys dėl to būtų identifikuojami kaip kariai, atsako pagal įstatymus.“

 

            15 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 63 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus karius, išsiųstus į mokymo įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, taip pat turinčius žvalgybos pareigūno statusą, gynybos atašė biuruose, štabuose ar kitose institucijose užsienyje ir ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje tarnaujančius karius, taip pat karius išleistus vaiko priežiūros ir nemokamų atostogų, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė.“

            2. Pakeisti 63 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė.“

 

            16 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 64 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

            „3) vadams leidus, vykti lankyti sunkiai sergančių šeimos narių suteikus atostogas dėl šeiminių aplinkybių;“.

            2. Pripažinti netekusiu galios 64 straipsnio 7 dalies 4 punktą.

            4) vadams leidus, vykti į šeimos narių, globėjų ir pirmos eilės giminių laidotuves;.

           

            17 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Karių sveikatos priežiūra ir sveikatinimo veikla kariuomenės padaliniuose

            1. Sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir keliamus specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai, o vykdymo sąlygas – krašto apsaugos ministras, organizuojama ir vykdoma iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų:

            1) tikrosios karo tarnybos kariams, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams;

            2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir parengtojo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;

            3) į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti (dirbti) siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;

            4) atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje;

            5) užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką pagal tarptautines bendradarbiavimo programas;

            6) ne krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims karinių operacijų užsienyje metu ir tais atvejais, kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;

7) žvalgybos pareigūnams.

2. Kariuomenės padaliniuose sveikatos apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Šios paslaugos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

2 3. Šio straipsnio 1 ir 35 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.

4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, lydinčių asmenų kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

35. Tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

46. Kariuomenės padaliniuose iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma tik neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sveikatinimo veikla, išskyrus odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas bei sveikatinimo veiklą karinių operacijų metu Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose teikiamos šiame straipsnyje nurodytiems asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu.“

 

            18 straipsnis. 651 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 651 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

            „651 straipsnis. Psichologų teikiamos paslaugos ir reintegracija kariams ir kitiems asmenims Socialinės integracijos priemonės    

            „1. Kariams, taip pat į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, šeimos nariams sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo sudaryta registruota partnerystė, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo sutuoktinio, asmens, su kuriuo sudaryta registruota partnerystė, vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, taip pat atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje, krašto apsaugos ministro nustatyta nustatytos apimties ir nustatyta tvarka teikiamos psichologų paslaugos organizacinės psichologijos srityje, finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.

            2. Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos ar specialiosios misijos kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat jų sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo sudaryta registruota partnerystė, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo sutuoktinio, asmens, su kuriuo sudaryta registruota partnerystė, vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti. Reintegracijos tvarką, sąlygas ir reintegracijos priemones nustato krašto apsaugos ministras, šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.

            3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, ir tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių, trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

           

            19 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

            „67 straipsnis. Kompensacijos kario žūties (mirties), ligos ar sveikatos problemos sutrikimo atveju

1. Dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu arba dėl tarnybos ar kario statusu, tapusiam neįgaliam arba ir netapusiam neįgaliam kariui, kuriam dėl ligos ar sveikatos problemos sutrikimo liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis jo sveikatos grupė, išmokama šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, ir 10 ir 11 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos kario statuso, išmokama šio straipsnio 11 12 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų asignavimų.

2. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu karys žūva žuvo (mirė) ar jo sveikata sutrinka sutriko darant tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, taip pat jei kario žuvimo ligos ar sveikatos  problemos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jei karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo.

3. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties), ligos  ar sveikatos problemos sutrikimo  priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar  tarnyba kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Jos Tarnybinio tyrimo komisijos  darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus  nustato krašto apsaugos ministras.

4. Kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nenustatinėjamas, jeigu nuo kario sveikatos sutrikimo (patirtos traumos ar diagnozuotos ligos) praėjo daugiau kaip treji metai. Tarnybinio tyrimo ir karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti apskundžiami teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 12 13 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.

5. Dėl traumos ar ligos sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 8575–100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių.

6. Dėl traumos ar ligos sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 65–80 60 – 70 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius.

7. Dėl traumos ar ligos sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45 – 60 55 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių.

8. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 30 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 30 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.

89. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl patirtos traumos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikino nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo jo sveikatos grupė, kuris nustatomas kuri nustatoma praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo jo sveikatos grupė, kuris nustatomas kuri nustatoma praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.

910. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl patirtos traumos atveju karys po gydymo (pasibaigus laikino nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo jo sveikatos grupė, kuris nustatomas kuri nustatoma praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikino nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo jo sveikatos grupė, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.

1011. Jeigu lengvo sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo jo sveikatos grupė, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo jo sveikatos grupė, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių.

1112. Kariui žuvus (mirus) mokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus (mirus) mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Visais atvejais bendra kariui (kariūnui) žuvus (mirus) išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 350 000 litų. Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio 150 dydžių arba Lietuvos statistikos departamento paskelbtų palankiausių 4 nuosekliai einančių ketvirčių šalies ūkio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių vidurkio 150 dydžių. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius.

1213. Pagal šio straipsnio 11 12 dalį kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo sudaryta registruota partnerystė, tėvui, motinai bei kiekvienam iš kario išlaikytinių. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo mirties; nepilnamečiai vaikai, kol jiems sukaks 16 18 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys.“

 

            20 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tikrosios karo tarnybos metu kariui žuvus kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojantiems laidojančiam asmeniui jo šeimos nariams ar artimiesiems skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš dalies padengti.“

            2. Papildyti 68 straipsnį nauja 5 dalimi:

            „5. Kario, kuris žuvo arba mirė užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su kariu užsienyje gyvenusių jo šeimos narių, nurodytų šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Karių žuvusių arba mirusių tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu palaikų pervežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

            3. Buvusias 68 straipsnio 5 – 9 dalis laikyti atitinkamai 6 – 10 dalimis.

            4. Pakeisti 68 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „910. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, nuosavybės teise turintiems arba nuomojantiems valstybės ar savivaldybės gyvenamojo fondo butą (gyvenamąjį namą), taip pat mažas pajamas turinčioms privalomosios pradinės karo tarnybos karių šeimoms turintiems su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, kario tarnybos metu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis iš Krašto apsaugos ministerijai valstybės biudžete numatytų skirtų asignavimų kompensuojama dalis buto (gyvenamojo namo) šilumos tiekimo ir su namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu susijusių išlaidų. Jei privalomosios pradinės karo tarnybos karys pateikia krašto apsaugos ministro nustatytos formos pažymą, pasirašytą karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado, neskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kuriomis karys nesinaudoja.“

           

            21 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „2. Tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 66  straipsnyje ir 68 straipsnio 4 dalyje. Jiems taip pat gali būti taikomos 63 straipsnio 4 dalies nuostatos, išskyrus nuomos mokestį, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

            22 straipsnis. 772 straipsnio pakeitimas

            „772 straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos

            Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, taikomos šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos garantijos straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos vienkartinės kompensacijos, Taikant šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytas garantijas, jame nustatyto dydžio kompensacijos apskaičiuojamos. kurios apskaičiuojamos pagal vidutinį žuvusio ar nukentėjusio tarnautojo darbo užmokestį. Šio įstatymo 67 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalyse nustatyta kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio 12 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo kompensacijos apdraustajam mirus dydžiu.“

 

            23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

            1. Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. kovo 1 d.

            2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

            3. Šio įstatymo 18 straipsniu keičiamo 65 straipsnio 2 dalies ir šio įstatymo 19 straipsniu keičiamo 651 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos sužeistiems kariams.

            4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos susirgusiems, žuvusiems (mirusiems) kariams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatos dėl kompensacijų skyrimo. Šio įstatymo 20 straipsniu keičiamo 67 straipsnio 4 dalyje nustatytas senaties laikotarpis dėl mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnyba nustatymo dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos susirgusių, žuvusių (mirusių) karių pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas