LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 371
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos Seimo nariai, labas rytas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 20 d. nenumatytą posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
8.32 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4243(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-1 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4243. Priėmimas.
P. Nevulis – dėl vedimo tvarkos.
P. NEVULIS (LVŽSF*). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Šiuo klausimu frakcijos vardu prašome pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje) Ne, jis paminėjo, – frakcijos vardu. P. Nevulis frakcijos vardu paprašė pusės valandos pertraukos dėl projekto Nr. XIIIP-4243.
Už pertrauką balsavo 47.
8.33 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4244(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4244. Priėmimas. Pranešėja – Seimo narė P. Kuzmickienė, tačiau pasiūlymų nėra priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Dėl viso? R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Tiesiog primenu, kad jeigu mes dabar šito nepriimsime, tada anuitetų išmokėjimas sustos nuo Naujųjų metų. Neaišku, kas juos mokės.
PIRMININKAS. Daugiau nuomonių sakyti Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91 Seimo narys, balsavo 91: už – 87, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4244) priimtas. (Gongas)
8.35 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3514(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3514. Priėmimas. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. Kviečiu į tribūną.
Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje. Pirmasis pasiūlymas Seimo narių A. Strelčiūno ir G. Burokienės. Kuris pristatote? G. Burokienė ar A. Strelčiūnas? Pristatys A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, siūlome suvienodinti, kaip yra ir valstybės tarnautojams, darbo stažą pradėti skaičiuoti už kiekvienus ištarnautus metus. Dabar yra nustatyta kas trejus metus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Luktelėkite minutę, turime žinoti, kad yra 29. Gal bendru sutarimu pritarkime, kad yra 29 pritariantys, kad būtų svarstoma? Pritariame. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu ir komitetas, be to, pasiūlė, pritariant šitam pasiūlymui, atitinkamai papildomai dar patikslinti pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 5 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymas“. Įrašytas ir straipsnis, ne tik priedėlis.
PIRMININKAS. Ar R. J. Dagys nori kalbėti dėl pasiūlymo?
R. J. DAGYS (MSNG). Aš pritariu, manau, reikia gražiai suvienodinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Jam pritarė ir R. J. Dagys, ir visas komitetas. Visam 1 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Yra Teisės departamento pastaba. Prašau, komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai taip pat bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su tokiu pritarimu 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Yra užregistruotas K. Masiulio pasiūlymas, bet jis neatitinka terminų, todėl jo svarstyti jau negalime.
Motyvai dėl viso. A. Sysas – motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia darome išimtį, bet aš manau, kad pavasarį mes turime sutvarkyti visų likusiųjų koeficientus, kad nuo 2021 metų nebūtų toks didelis koeficientų išbalansavimas tarp pareigūnų, teisėjų, statutinių pareigūnų, Seimo narių, merų, merų pavaduotojų. Aš manau, kad mes turime sutvarkyti darbo apmokėjimo sistemą, kad nebūtų konkuravimo tarp atskirų sričių ir baigtųsi tas atskirų grupių koeficientų didinimas. Todėl vien dėl to, kad buvo priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas suderinti, pakeisti mero apmokėjimą, reikia priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, būtent aš ir organizavau kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, nes maniau, kad mero apmokėjimas neatitinka Konstitucijos. Konstitucinis Teismas taip ir pasakė: mero atlyginimas negali būti nustatomas pagal vieną vienintelį kriterijų. Tas kriterijus buvo, kiek vienoje ar kitoje savivaldybėje yra gyventojų.
Anuomet buvo 100 tūkst. ir daugiau. Iki 100 tūkst. – vienas atlyginimas, virš 100 tūkst. – kitas atlyginimas. Niekas nepasikeitė. Įstatymas išlieka antikonstitucinis. Kadangi buvo vienas kriterijus, vienas kriterijus ir liko – kiek yra savivaldybėje gyventojų. Truputį patrupinta. O atlyginimai iš viso juokingi pasidarė.
Jūs dabar pagalvokite, kokio nors rajono (mes turime savivaldybių, kur tik 7 tūkst. gyventojų) meras gauna tokį pat atlyginimą kaip Vilniaus meras. Iš esmės tokį pat. O kai kurių mažesnių, kaip Birštono, savivaldybių dabar ir didesnį gaus. Tvarkinga ir teisinga? Vilniaus seniūnijos seniūnas turi daugiau užduočių ir gyventojų negu tokios savivaldybės meras. Meras nė kiek nesuinteresuotas rūpintis, kad kurtųsi darbo vietos.
Visi regionai nyksta ir laikotarpiu, kiek mes esame Europos Sąjungoje, sunyko, tik nyko. O investuota daugiau pinigų. Mes nė kiek neatsilyginame už rezultatą ir niekaip jo nevertiname. Įstatymas lieka antikonstitucinis. Nieko mes nepakeitėme. Tikrai kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, kadangi artėja Kalėdos, aš šiek tiek plačiau pasižiūrėsiu į šį svarstymą ir atkreipsiu dėmesį į jau atsiradusią įdomią Konstitucinio Teismo praktiką. Dar negirdėjau nė vienoje valstybėje, kad parlamentas ar kokia nors kita tautos atstovo įgaliojimus turinti institucija negalėtų nustatyti savos tvarkos, kaip jie moka pareigūnams atlyginimus, ar pagal vieną labai svarbų kriterijų, ar pagal dešimt, ar dvidešimt ir panašiai. Tai yra jų, atstovų, prerogatyva. Konstitucinis Teismas pradėjo ir tokius dalykus aiškinti. O čia, aš manau, tikrai… Konstitucijoje tikrai tokių dalykų aš niekur neradau.
Pamąstykime, ar tikrai čia Konstitucinis Teismas nežengia tuo keliu, kaip teisėjams atlyginimų nemažinimo keliu nuėjo. Aš manau, kad reikia šį įstatymą priimti, nes sutvarkyti reikia. O regionai nyksta ne vien dėl merų, deja, ir dėl mūsų veiklos.
PIRMININKAS. Daugiau pareikšti nuomonę Seimo narių neužsirašė. Balsuojame dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3514.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 85, prieš 1, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3514) priimtas. (Gongas)
8.43 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3724(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3724. Priėmimas. Pranešėja – taip pat R. Šalaševičiūtė, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui vieną straipsnį. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 99, balsavo 98 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3724) priimtas. (Gongas)
8.44 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2949(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2949(3). Priėmimas. Pranešėjas – J. Varžgalys. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų. Priėmimo stadija, priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų dėl jo nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentaro.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kitas Seimo… Juozai Varžgaly, dar yra du pasiūlymai, kiekvieną turime aptarti. Prašome antrąjį pasiūlymą, taip pat Teisės departamento pasiūlymą. Komiteto nuomonė.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu. Toliau trečias Teisės departamento pasiūlymas.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Irgi pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas taip pat pritarė ir mes galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu su komiteto pasiūlymais.
4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir mes galime su tokiu pritarimu pritarti 4 straipsniui. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra viena iš programų, kuri tikrai pasiteisino ir labai pasiteisino regionuose. Dabar jau turime situaciją, kai daugelis paraiškų yra patenkinta, eilės sunormalėjo ir vyksta kasdieninis naujų paraiškų priėmimas, tvirtinimas, tenkinimas. Tai regionuose yra tikrai stipri paskata, ypač jaunoms šeimoms. Kviečiu pritarti šiai programai, šiai Būsto programai, ir tikiuosi, kad ta programa ateityje bus tik plečiama, sąlygos bus paprastesnės, dar labiau prieinamesnės ir jaunų šeimų ratas tik didės. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pritarti ką tik kalbėjusiam kolegai, kad šita programa tikrai pasiteisino, regionuose jau, galima sakyti, pradeda įsibėgėti ir tikrai atsiliepimai yra teigiami. Įgyvendinant išryškėjo tam tikri barjerai, kuriuos šio įstatymo projektu mes bandome pataisyti. Tokia ir yra esmė, kad tai yra susiję su paveldėjimu. Dar kartą noriu pakartoti, kad tai labai gera parama regionams, susidomėjimas yra gana didelis, tad kviečiu palaikyti tą pataisą, kuri tikrai prisidės prie šito projekto įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, atsimenu šio įstatymo priėmimo kontekstą, tikrai buvo labai daug skepsio, buvo šnekama apie tai, kad įstatymas neveiks, niekas nenori keltis į kaimą gyventi, bet iš tikrųjų situacija yra priešinga. Šiuo metu mes tobuliname įstatymą, leidžiame kredito gavėjams keisti, tai yra geras žingsnis į priekį. Tiesiog siūlau prisiminti, kiek daug mes skeptiškumo išsakėme, o iš tikrųjų situacija mūsų regionuose, kaime yra daug geresnė, negu mums atrodo, žmonės nori ten gyventi. Taip, apie pusė jų keliasi į priemiesčius, tos sistemos mes visiškai idealiai sutvarkyti negalime, bet tikrai nemaža dalis ima tuos kreditus kaimo vietovėse ir keliasi gyventi ir dirbti į mūsų kaimą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš nesu iš esmės prieš. Aišku, čia jau gerbiamas kolega T. Tomilinas paminėjo, kad iš tikrųjų ne viskas taip gražu ir įstatymą reikia tobulinti, ypač dėl to, kad dauguma paskolų nusėda arčiausiai didžiųjų miestų, pagal galimybes, kur galima, ten yra investuojama ir yra įsigyjami tie būstai. Tačiau yra keletas tokių miestų, kurie gerokai nutolę nuo centrų, tačiau ten būstų kainos didesnės, ir nepatenka į tuos, kurie galėtų pretenduoti į būstą įsigyjant pagal šitą įstatymą… gali tiktai pagal kitą – Paramos būstui jaunoms šeimoms įstatymą įsigyti.
Manau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėtų dar pasistengti, kad vis dėlto tas įstatymas taptų teisingesnis ir kiti miestai, kaip Panevėžys, Utena, taip pat turėtų patekti pagal šį įstatymą, remiamų gyvenviečių statusą gauti.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas tikrai galėtų pasistengti, išskyrus vieną nedidelę smulkmeną, kiek pinigų yra tam skiriama. Kiek tų pinigų yra skiriama tokiai programai, tiek ir gali pasistengti matydamas nuo svarbiausių turbūt regionų, kurie iš tikrųjų yra kuo toliau nutolę nuo tų traukos centrų, kuriuose ir taip tos problemos lengviau sprendžiamos. Jeigu biudžeto skyrimo metu atsirastų didesnės lėšos, tada ir programa būtų platesnė.
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių sakyti nuomones neužsirašė.
Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-2949. Tai yra Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2949) priimtas. (Gongas)
8.51 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4228(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Farmacijos įstatymo 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4228. Priėmimas. Pranešėjas – Seimo narys A. Vinkus. Maloniai prašome į tribūną. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių A. Matulo, J. Liesio ir R. Martinėlio pasiūlymas. Pristato A. Matulas. Prašome.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes, 22 ar 23 Seimo nariai, siūlome pataisą, kuri, manau, yra esminė pacientams ir gydytojams. Šiuo metu nėra galimybės pacientui pasirinkti primokėti už vaistą, jeigu gydytojas ar gydytojas kartu su pacientu pasirenka kad ir tos pačios sudėties, bet skirtingo terapinio poveikio vaistą. Mūsų Konstitucija tai garantuoja, todėl mes siūlome, kad būtų sudaryta galimybė žmogui primokėti.
Mes nekvestionuojame, kad pirmo paskyrimo metu būtų galima ir galima skirti pigiausią vaistą, bet jeigu, kaip sakiau, yra pasirenkamas kitas vaistas, suderintas, seniai vartojamas, tai valstybė vis dėlto turėtų kompensuoti to pigiausio vaisto bazinę kainą, bet žmogui turi būti sudaryta galimybė primokėti skirtumą. To nori visi medikai, to nori visos pacientų organizacijos. Labai prašau, tai yra labai atsakingas siūlymas.
PSDF išlaidos neaugs. Tai yra ne kartą ministerija konstatavusi komitete, tai yra ministerijos atstovai konstatavę ir Vyriausiajame administraciniame teisme. PSDF išlaidos neauga.
PIRMININKAS. Prašom balsuoti, kad žinotume, jog yra 29 pritariantys, kad būtų svarstomas pasiūlymas. (Šurmulys salėje)
A. VINKUS (LSDDF). Komiteto nuomonę aš pasakysiu.
PIRMININKAS. Yra 56 pritariantys, kad būtų svarstoma. Prašom – komiteto nuomonė.
A. VINKUS (LSDDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai. Pritarus šiam pasiūlymui, nebūtų pasiekti įstatymo projekto tikslai padidinti konkurenciją tarp generinių vaistų gamintojų, kad jie konkuruotų vaisto kaina ir siektų tapti kainyne įtrauktu to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistu su mažiausia paciento priemoka. Taip pat nebūtų skatinamas racionalus vaistų vartojimas. Be to, siūlymas prieštarauja Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 daliai, kurioje yra nustatyta, kad išlaidos vaistams kompensuojamos pagal bazines kainas, o ne lyginant vaistų kainas.
PIRMININKAS. Motyvai. Dėl pasiūlymo motyvai už – Seimo narė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip tik pranešėjas A. Vinkus dabar pasakė, kad ligonių kasos kompensuoja bazinę kainą, mes su tuo ir sutinkame. Viskas yra gerai, bet jūs pasižiūrėkite, ne jokiais įstatymais, ne jokiais ministro įsakymais – niekas negali uždrausti medikui pagal savo kompetenciją paskirti pacientui pagal jo reikmenis, pagal jo indikacijas tam tikrą vaistą. Patys farmakologai yra įrodę, kad netgi skirtingų firmų pavadinimų… ir, priklausomai nuo to, ne kokia yra veiklioji medžiaga, o kokie yra priedai, būtent vienam pacientui tai atsiliepia vienaip, kitam sukelia tikrai nemalonias pašalines reakcijas. Tam ir yra tie tyrimai. Tai čia siūlymas ir yra. Niekas neviršys būtent skiriamų lėšų bazinei kainai nustatyti, bet jeigu gydytojas mato reikalą paskirti kitokį, tai tą skirtumą pats pacientas ir sumoka. Būtų ir paciento atžvilgiu teisinga, ir mediko atžvilgiu teisinga, ir nenukentėtų lėšos Valstybinėje ligonių kasoje, todėl manau, kad čia labai išmintingas siūlymas ir reikia palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, labai prašau atkreipti dėmesį, nes tai yra labai svarbus ir klaidinantis pasiūlymas. Pagrindinis jo tikslas – palikti galimybę ir toliau apgaudinėti pacientus ir farmacijos kompanijoms plėšikauti pacientų sąskaita. Kainų skirtumai, pagrindiniai kainų skirtumai dažniausiai atsiranda dėl to, kad farmacijos kompanijos investuoja į gydytojų konferencijas, keliones, reklamą, ir čia yra pagrindinis skirtumas, netgi tos pačios originalių vaistų gamintojos kartais gamina vaistą toje pačioje gamykloje, kur gamina generinių vaistų gamintojai, tad apie kokius mes čia skirtumus kalbame? Daugybę metų medikai išrašo veikliąją medžiagą, gydytojas neišrašinėja jokių firminių pavadinimų, tai apie kokius mes čia pasirinkimo apribojimus kalbame? Iš tikrųjų tai yra apgaulė.
Gerbiami kolegos, aš labai prašau ir kviečiu jus nepasiduoti šitam, nes tai yra priemonė, kuri leis farmacijos kompanijoms toliau apgaudinėti pacientus, naudojant tokius argumentus, kad originalas yra kaip, žinote, gyvas augalas, o generikas – kažkoks plastmasinis augalas. Tai tokius argumentus jie naudojo vaikščiodami per gydytojus. Nebūkime atsilikusi šalis, nes iš tikrųjų šių mūsų diskusijų specialistai pasaulyje net negali suprasti, apie ką mes čia diskutuojame. Tikrai siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo.
A. VINKUS (LSDDF). Prieš ar už? Ne, ne, aš klausiu, ar prieš, ar už.
PIRMININKAS. Balsavo 112 Seimo narių: už – 57, prieš – 27, susilaikė 28. Lygu.
Balsuojame dar kartą. (Triukšmas salėje)
Ramiai, kolegos. Triukšmas teisingas, mano aritmetika prasta. (Balsai salėje) Už balsavo 57, o prieš ir susilaikė mažiau. Pasiūlymui pritarta.
Kolegos, turime… T. Tomilinas – dėl vedimo tvarkos. Tomai, prašau kalbėti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos. Siūlome perbalsuoti, nes penki Seimo nariai nebuvo visiškai tikri dėl balsavimo. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, gal tiesiog baigiame tą diskusiją. Nežinau, kokį išsilavinimą yra baigęs gerbiamas A. Veryga, bet kaip chemikas, turintis bazinį išsilavinimą ir daktaro laipsnį tos srities, tikrai galiu pasakyti, net elementarus biochemikas žino, kad ta pati veiklioji medžiaga, pagaminta kitos firmos… net ne visos bakterijos auga ant kitos medžiagos. Tai yra specifika. Reikia žinoti priedus, priemaišas ir visa kita. Negali būti vienas su vienu, taip niekada nebuvo ir nebus taip. Veiklioji medžiaga, taip, visiems yra ta pati, bet specifika yra visada. Jeigu dar su (…) kompleksiškai veikia, visiškai kitokį…
PIRMININKAS. Jeigu turite pasiūlymų dėl vedimo tvarkos… P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Reaguodamas į gerbiamo T. Tomilino pasakymą, kad penki nariai dar nebuvo pasiruošę, aš norėčiau perfrazuoti, kad penki nariai dar nebuvo paruošti, dar nebuvo išsukiotos rankos jiems. Bet čia ne argumentas per balsavimą.
PIRMININKAS. A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau sureaguoti į šiuos pasisakymus. Mes kalbame apie pirmo vaisto paskyrimą. Gydytojas, skirdamas pirmą vaistą, nežino, kaip jis suveiks. Antrą vaistą jis jau gali skirti kitokį – brangesnį, pigesnį. Pirmas vaistas gali sukelti ir alerginę reakciją, ir kitokias reakcijas. Čia gydytojas ir sprendžia, o ne pacientas, ir nereikia čia jokių manipuliacijų.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Mano balsą prašau įskaityti prieš, apsirikau. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. V. Bakas. Ir po to A. Nekrošius. Toliau – viskas.
V. BAKAS (MSNG). Aš taip pat prašau mano balsą įskaityti prieš. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, norėčiau, kad būtų vadovaujamasi Statuto 121 straipsniu. Jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu bent penki Seimo nariai išreiškė pageidavimą, Seimo Pirmininkas priima sprendimą dėl perbalsavimo. Prašyčiau, kad priimtumėte tokį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsų skaičiavimo tikslumo nekilo abejonių. Balsuojame dėl viso 2 straipsnio su pasiūlymu.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 60, prieš – 30, susilaikė 28 Seimo nariai. (Šurmulys salėje) 2 straipsniui pritarta.
3 straipsnis. Yra Seimo narių A. Matulo, J. Liesio, R. Martinėlio ir kitų pasiūlymas. Pristato A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu pirmiausia padėkoti. Išties vaistas, kurio veiklioji medžiaga, netgi vaisto ta pati veiklioji medžiaga kita forma veikia kitaip, todėl ir padarytos išimtys kai kuriomis ligomis sergantiems asmenims. Aš nuoširdžiai dėkoju ir mes, 23 Seimo nariai, siūlome pataisą. Dabar labai daug iš kompensuojamųjų vaistų išbraukiami, keičiami, vaistų mažėja, apie tai kalba medikai ir pacientų organizacijos, todėl mes siūlome, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinės kainos dalis pacientų priemokai neviršytų 20 % praėjusių metų vidutinės receptinės kompensuojamosios kainos. Tai yra faktiškai techninis dalykas, kad apsaugotume visuomenę, kad nebūtų išbraukiami vaistai ir taip daug vaistų nesikeistų. Labai prašome pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Balsuojame, ar yra 29 pritariantys, kad būtų svarstoma? K. Smirnovas. Prašom dėl pasiūlymo.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Prašau mano balsą prieš tai balsavime įskaityti kaip prieš.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio jūs balsavote?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Prieš.
PIRMININKAS. Gerai. K. Smirnovas balsavo prieš, dėl protokolo. Primenu, kad balsuojame dėl to, ar yra 29 palaikantys pasiūlymą. Yra 54. Pasiūlymas svarstomas. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai. Šiuo metu Vyriausybės nutarime yra nustatyta, kad jei vaisto bazinė kaina neviršija praėjusių metų vidutinio recepto kainos, šiais metais ji sudaro 24 eurus, priemoka negali viršyti 20 %. Jei vaisto bazinė kaina viršija 24 eurus, priemoka negali būti didesnė negu 4,71 euro. Vadinasi, nesvarbu, ar vaisto bazinė kaina 100, ar 200 eurų, priemoka nebus didesnė negu 4,71 euro. Priėmus siūlomą pakeitimą, priemokos už vaistus, kurių bazinė kaina viršija praėjusių metų vidutinę recepto kainą, labai išaugtų. Pavyzdžiui, priemoka už vaistą, kurio bazinė kaina 100 eurų, galėtų būti ir 20 eurų, už vaistus, kurių kaina 1 tūkst. eurų – 200 eurų, ir taip toliau. Tai labai pablogintų vaistinių preparatų prieinamumą, nes jie daug kam taptų neįperkami, didintų sveikatos netolygumus.
PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl šios pataisos Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 56, prieš – 31, susilaikė 28 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Visam 3 straipsniui be pasiūlymo ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Ir 4 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai, kas čia vyksta, rodo, kad Lietuvoje nereikia farmacijos kompanijoms pačioms nieko daryti, nes yra Seimo narių, kurie kreipiasi į teismus, kurie atstovauja karteliniams susitarimams, kurie atstovauja farmacinėms kompanijoms. Jos yra pasidalinusios rinką, jos daugybę metų ėmė iš pacientų pinigus, ir jūs sudarote sąlygas tą daryti toliau. Visos pasakos apie farmacininkų neva kažkokias molekules, bakterijas yra pasakos, kuriomis civilizuotas pasaulis seniai nustojo tikėti. Žinote, yra pasaulyje žmonių, kurie sėkmingai tiki, kad žemė yra plokščia, nes palei horizontą matyti tiesi linija.
Sveikinu, kolegos, ir iš tikrųjų labai gaila, kad Seimas Lietuvoje vis dėlto vadovaujasi ne mokslu, bet fantazijomis.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Na, kas dabar yra prieš, tas yra už, o kas yra už, dabar yra prieš, nes iš tikrųjų yra geros pataisos, kurias patvirtino Seimas, ir galiu paaiškinti tiek.
Aš tikrai ne medikas ir ne chemikas, bet norėčiau atkreipti dėmesį dėl skaidrumo. Akivaizdu, kad kai kurie generinių vaistų gamintojai, nors popieriniame variante pateikia, kad veiklioji medžiaga yra ta, bet iš tikrųjų tai nėra taip, ir ne kartą tai buvo įrodyta, nes mes dabar matome pigiausių generinių vaistų antplūdį iš Kinijos, Indijos. Mes jau turėjome faktų, kad europinio lygio vaistų kontrolės institucijos išima masiškai tokius vaistus, nes ten ta veiklioji medžiaga, kuri pas mus yra absoliutinama, yra ne ta. Todėl kalbėti apie tai, kad jeigu yra generinis vaistas ir (…) iš esmės jis yra geras, yra nutylėjimas.
Aš suprasčiau, jeigu sveikatos apsaugos ministras būtų pateikęs duomenų iš Valstybės kontrolės tarnybos, kad ne, yra melas, kad iš Indijos pradėjo plūsti vaistai, kad iš Kinijos, bet šito dalyko nėra. Todėl palikimas teisės žmogui pasirinkti, kokį vaistą rinktis, yra geras. Kalbėjimas, kad tie, kurie gamina originalius vaistus, yra vagys ir plėšikai, o tie, kurie generinius daro, tai ne, irgi yra melas.
PIRMININKAS. I. Degutienė dėl vedimo tvarkos.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į tai, kaip kas užsirašė kalbėti. Užsirašė kalbėti už, o iš esmės kalba prieš. Aš primenu, kad mes vieną straipsnį priėmėme jau kitokį, negu kad buvo, tai atitinkamai tie, kas kalba už, faktiškai ir turėtų kalbėti už pakeistą visą įstatymo projektą, o jie iš esmės kalba prieš, ir jūs leidžiate tą daryti. Dabar vienas ir antras viską sujaukė, tai čia jau yra absoliutūs pažeidimai.
PIRMININKAS. Ar galėčiau pasiūlyti užsirašyti dėl motyvų kalbėti iš naujo? (Balsai salėje) Turbūt negaliu. Taigi, kolegos, patys turite suprasti, už ką kalbate. P. Urbšys kalbėjo prieš, nors užsirašė kalbėti… (Balsas salėje) …tai yra kalbėjo už, nors užsirašė kalbėti prieš. A. Veryga, kaip supratau, irgi kalbėjo, ne už motyvai buvo. Gerbiami kolegos, būkite atsakingi ir patys pasirinkite kalbėti teisingai.
Kitas kalbėtojas. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visada yra užsirašoma atžvilgiu to projekto, kuris būna posėdžio pradžioje, dėl to čia mes nespėsime taip persiregistruoti.
Šiuo atveju aš noriu padėkoti Seimo nariams, kurie mobilizavosi ir priėmė reikalingą pataisą. Lietuvos žmonės bus apsaugoti nuo A. Verygos „kalėdinės dovanėlės“, nes nepriėmus tos pataisos visi būtų prievartaujami pirkti pigiausią vaistą. Tikrai man ministras neįrodys, kad veiklioji medžiaga, pagaminta Kinijoje, yra tokia pati kaip veiklioji medžiaga, pagaminta Šveicarijoje. O jeigu kas nors sugalvotų rinkti ministrą, atkakliausiai prievartaujantį žmones, tikrai A. Veryga čia galėtų būti be konkurencijos už tą atkaklų žmonių prievartavimą pirkti pigiausią vaistą, kai norima žmogui net neleisti…
PIRMININKAS. Prašau kalbėti apie projektą, ne apie asmenis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Asmenys yra susiję su projektu kaip neatskiriama dalis, todėl čia… Nebūtų to asmens, nebūtų, matyt, ir tokių projektų. Todėl balsuokime dabar už pataisytą projektą ir tikrai gerą žinią paskelbsime žmonėms, kad tas prievartavimo laikotarpis baigėsi.
PIRMININKAS. A. Kubilienė. Motyvai. Įsidėkite kortelę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš taip pat kalbėsiu už tą projektą, kuris buvo pateiktas, nes užsirašiau taip. Tikrai noriu sureaguoti į kolegos J. Razmos pasakymą, kad tikrai jums niekas neįrodys, kad veiklioji medžiaga, pagaminta Kinijoje ir kitur, skiriasi. Taip, iš tikrųjų čia reikia truputėlį daugiau mokslo, nes vaistai yra registruojami. Yra Vaistų registravimo agentūra ir ji nusprendžia, kokie vaistai tinka Europos Sąjungoje, kokie vaistai netinka.
Antras dalykas. Jeigu jūs nueinate į vaistinę, šiandien jau niekas neprašo: man nuo temperatūros vaistų būtent tokiu pavadinimu ar pačių brangiausių. Mes tiesiog prašome vaistų nuo temperatūros.
Taigi, kolegos, tie, kurie nori, kad pacientai mokėtų mažiau, turėtų balsuoti už tą pradinį projektą, kuris buvo pateiktas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi noriu pasveikinti, kad mes žmonėms, kurie gydosi ir perka vaistus, padarysime gerą Kalėdų dovaną.
Aš pats turiu štai tokį patyrimą ir norėčiau, kad A. Veryga dabar išgirstų, nes prieš dvi dienas… Prieš dvi dienas nuėjau su krūva receptų pirkti vaistų mamai, kuri saujomis vartoja vaistus. Ji turi sąrašėlį, pripratusi, jau dešimtmečiais vartoja vaistus, pripratusi prie tam tikrų vaistų. Štai ateinu pirkti ir žinau, kurie kompensuojami. Aš vaistinėje sakau: man reikia tokio vaisto, jisai yra kompensuojamas. Sako: ne, nebekompensuojamas. Aš ginčijuosi. Sakau: jis yra kompensuojamas, mano mama puikiai žino, seniai vartoja. Ne, nekompensuojamas. Nuo dabar nebekompensuojamas. Kitas dabar kompensuojamas. Pirkite kitą. Aš sakau: ji prie to pripratusi. Kodėl aš dabar turiu pirkti kitą? Jai reikės persimokyti – žmogui, kuriam yra beveik 90 metų, ne taip lengva prie to pratintis. Sako: ne, pirkite kitą. Sakau: ne, tada aš pirksiu šitą. Tai jūs kompensuokite tą dalį, jeigu yra koks skirtumas. Ne, reikia mokėti visą kainą.
Štai tokia realybė. Šios dienos realybė. Prieš dvi dienas, ministre, sumokėjau visą kainą už vaistą, kuris buvo anksčiau kompensuojamas, dabar nebekompensuojamas. Čia jūs dabar aiškinate kažkokias nesąmones, kad čia žmonėms veiklioji medžiaga… Tai aiškinkite šitiems pensininkams apie veikliąsias medžiagas, apie tai, kad jis turi gerai gyventi ir kaip jis palaiko kažkokius vaistininkų sąmokslus. Jokių vaistininkų sąmokslų nėra. Jis nori nusipirkti vaistą, kurio nori, o ministras vaistą iš jo nori atimti kaip alkoholį. Ne alkoholis tas vaistas! Neatimkite bent jau vaistų.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Bet kalbėsite dėl vedimo tvarkos, taip? R. Žemaitaitis pirmas atsistojo.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiami kolegos… Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Aš tokio chaoso, kai kalba Seimo nariai už ir sako kitiems kolegoms Seimo nariams, kad jūs turite balsuoti už pirminį įstatymo projektą… Arba jūs neraštingi, arba jūs nesuprantate, kas įvyko 10 minučių atgal. Gerbiama Asta, prieš 15 minučių buvo pritarta A. Matulo pasiūlymui. Tai fiziškai balsuoti už pirminį projektą nėra jokios teisinės galimybės. Apie ką jūs tada kalbate? Tokiu atveju jūs sakykite prieš ir pasakykite, dėl ko prieš, nes dabar Seimo nariai nesupranta. Mes nebalsuosime alternatyviai už komiteto įstatymo projektą ir už tokį, kokiam Seimas pritarė. Ar čia yra bent elementarus teisinis raštingumas, ar nėra? Pirmininke, tikrai sudrausminkite kolegas, kad nemaišytų ir neklaidintų kitų.
PIRMININKAS. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia atsakysiu Remigijui, kad aš pasisakiau dėl pirmo projekto. Aš negaliu persirašyti dėl naujo projekto, nes jis tiesiog nepaskelbtas.
Bet aš dėl vedimo tvarkos noriu pasakyti. Pirmininke, reikėtų atkreipti dėmesį pasisakančių Seimo narių, kad mes kalbame apie pirmo paskyrimo vaistą, ir reikia kalbėti apie įstatymo projektą, o ne kokius nors sapnus, ką kalba gerbiamas K. Masiulis.
PIRMININKAS. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Kadangi kelis kartus buvau paminėtas ir vyksta diskusija už ar prieš projektus, tai aš vis dėlto noriu taip, kaip ir kolegė Asta, atkreipti dėmesį į tai, apie ką jūs diskutuojate. Mes kalbame apie pirmą paskyrimą, o jūs pasakojate apie vaistus, kuriuos jūs daug metų perkate, kažką kažkur primokate. Jūs klaidinate Seimo narius, jūs tiesiog visus apgaudinėjate.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – R. J. Dagys. Trumpai ir baigiame šią diskusiją.
R. J. DAGYS (MSNG). Kadangi pradėjome tokią diskusiją gerbiamo ministro pasisakymais apie generinius vaistus, tai man pačiam teko juos kurti ir ginti ne vieną jų. Bet aš noriu pasakyti elementarias chemines žinias. Kiekvienas vaistas priklauso nuo jo gaminimo…
PIRMININKAS. Jūs nekalbate dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (MSNG). Atsiprašau, aš pasakysiu. Kadangi yra priemaišų, o jos skirtingų firmų yra skirtingos ir veikia skirtingai, todėl net ir pirmo paskyrimo vaistas gali būti tau žalingas. Tai yra e-le-men-to-rius.
PIRMININKAS. Tęsiame motyvus. Gerbiami kolegos, aš galiu tik pasakyti taip, kad tie, kurie užsirašė už, dabar visi kalba prieš, o tie, kurie užsirašė prieš, visi kalba už. Tiek ir žinių. T. Tomilinas – motyvai už, o jie bus prieš.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Prašome man nenurodinėti, kokie bus mano motyvai. Yra daug įvairių kitų pasirinkimų, ką Seimo narys gali padaryti prieš priėmimą.
O kalbant apie tai, kokį spektaklį mes dabar stebime, tikrai darosi liūdna, nes per pastarąjį mėnesį jūs apgynėte labai daug svarbių interesų. Bandėte ginti kaitinamojo tabako interesus. Vieną naktį nemiegojote ir gynėte bankų interesus, nepavyko. Su tabaku irgi nepavyko. Dabar galima pasveikinti gimstančią farmacijos pramonės koaliciją. Labai gražu! Jūs dešinėje, visada turėtumėte būti už konkurenciją. Šitas įstatymas skatina gamintojų konkurenciją ir kovą dėl vartotojo. Tai yra esminis principas. O šiandien jūs demonstratyviai rodote, kad jums tai nėra vertybė, jūs norite, kad mūsų žmonės ir toliau vergautų farmacijos pramonei, mokėtų daug pinigų už tai, ko neturi mokėti, mokėtų už keliones, seminarus, bet jums nepavyks. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Taip pat motyvai dėl viso – Seimo narys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Išties paskutinis argumentas buvo pats įtikinamiausias ir čia keliu rankas. Matote, aš nežinau, prieš ką jūs čia dabar bandote nuteikti ar kuo gąsdinti, kad jūsų daug? Na, nežinau, kiek ten jūsų yra, bet nuteikinėti Lietuvos gyventojus prieš farmacijos pramonę, tai aš nežinau, ar jūs patys pradėsite sandėliukuose gaminti vaistus, ar ministerijoje kur nors laboratoriją sukursite? Ką jūs apskritai kalbate? Jūs iš tikrųjų ir priešinate visuomenę, ir niekinate būtent tą ekonomikos ir sveikatos sistemos dalį, be kurios mes tiesiog negalime gyventi. Taigi mes už laisvą pasirinkimą elementariai.
Bet aš norėjau priminti, kalbant apie profesionalumą, aš norėjau priminti, kad Vaistų kontrolės departamento direktorius, kuris išeina į viešumą ir kaip specialistas kalba apie vaistus, galinčius sukelti vėžį, prieš pusantrų metų buvo kultūros viceministru, ten taip pat darė savo visus reikalus ir buvo pašalintas. Mes galvojome, kad už negerus darbus, bet, pasirodo, jis tiesiog perkeltas į kitą sistemą. Jeigu tokie profesionalai ir Kultūros ministerijoje, ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, ir kur tik nori yra universalūs, tai pasitikėti tokiais profesionalais mes tikrai neturime jokio pagrindo. Nepraeis, kaip sakė T. Tomilinas, nepraeis, nepasiduokite.
PIRMININKAS. Dėl motyvų – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, Seimas pasiuntė puikią dovaną farmacijos kompanijoms, su tuo ir sveikinu. Beje, pirmą kartą šitos kadencijos Seime taip ryškiai buvo atstovaujami farmacininkų interesai.
Sveikinu opoziciją ir su tuo, kad jums pavyko įrodyti, kas Europos Sąjungoje neįrodoma, kad vaisto poveikis keičiasi ties valstybės siena. Visoje Europoje generikai ir patentiniai veikia identiškai, nurodomas jų bioekvivalentiškumas, Europos vaistų agentūra dėl to neturi problemų, bet vos tik jie pasiekia Lietuvos–Lenkijos ar Lietuvos–Latvijos sieną, jų veikimas pasienyje pasikeičia. Tokias mokslo tiesas įrodžius, tikrai labai sveikinu ir manau, kad kai bendrausite, kurie bendraujate su farmacijos kompanijomis, tai pasidžiaugsite ta kalėdine dovana.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Balsavo 58 Seimo nariai. Balsavimas atidedamas.
Norite replikuoti po balsavimo? Turbūt tikslo nebėra.
Lydimasis 4-2.9 klausimas taip pat nebalsuojamas, atidedamas.
Replika po balsavimo. Vėl daug išsirikiuosime. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Man keista buvo girdėti apie tai, kad yra daroma dovana farmacininkams. Leiskite paklausti, kas gamina generinius vaistus? Ne farmacininkai? Kam jūs atstovaujate? Ne farmacininkams? Jūs atstovaujate būtent tiems, kurie daugiausia falsifikuoja vaistus. Tai jums žmogaus sveikata mažiausiai rūpi, jums daugiausiai rūpi savo pozicijos įtvirtinimas bet kokia kaina.
PIRMININKAS. B. Matelis. Prašom.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Po to, kai buvo priimta pataisa, kurią pasiūlė A. Matulas, farmacijos kompanijos labai nusiminė. Tačiau valdantieji nutarė ištraukti korteles ir balsuoti už farmacijos kompanijas ir prieš pacientus. Ne veltui mes girdėjome, ir ministras rūpinasi, minėjo vien farmacijos kompanijas, bet nė karto nepaminėjo žodžių „pacientas“ ir „ligonis“. Štai jūs, valdantieji, balsavote prieš ligonius, prieš tuos, kurie serga ir kuriems reikia gerų vaistų. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gal gana? (Balsas salėje: „Ne, negana!“)
A. Mazuronis ir tuo pabaigiame diskusiją.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiamas Pirmininke. Norėčiau reaguoti į balsuojant dėl pataisų iš šitos pusės sklidusią repliką, kad penki Seimo nariai buvo nepasiruošę. Tai aš suprantu, kad šiandien posėdį darome šiek tiek anksčiau ir galbūt ne visi tam yra pasiruošę. Tačiau kadangi toliau darbotvarkėje yra irgi priėmimai, tai gal galite pažadinti tuos penkis Seimo narius, kad išvengtume panašių situacijų per ateinančius balsavimus?
PIRMININKAS. Gerai, žadiname visus Seimo narius dirbti toliau.
9.29 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4185(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4185. Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Pranešėjas būtų R. Martinėlis, bet nekviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 7, 8, 9 straipsnių nėra pasiūlymų, pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 10 straipsniui taip pat galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. 11 ir 12 straipsniams taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 13 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Ir 14 straipsnis, kaip ir dėl visų straipsnių pasiūlymų nėra, galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, 2017 metais, kaip sakiau praeitą kartą, Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino du reglamentus dėl medicinos priemonių, jais keičiamos šiuo metu galiojančios Europos Tarybos direktyvos, reglamentuojančios medicinos priemonių saugojimą. Vieno iš jų įsigaliojimo data numatyta nuo kitų metų gegužės mėnesio, kito – 2022 metais. Todėl logiška, kad šiuo metu yra siekiama, atsižvelgiant į priimtų europinių reglamentų nuostatas, pakoreguoti tam tikrus Lietuvos įstatymus. Kadangi siūlomi įstatymų pakeitimai išplaukia iš Europos reglamento reikalavimų, jie nekelia didesnių diskusijų ir abejonių.
Galiojančius įstatymus taip pat siūloma papildyti nuostatomis, įgyvendinančiomis atskiras reglamento nuostatas, kurios įpareigoja valstybes nares paskirti institucijas, atsakingas už atskirų užduočių vykdymą, taip pat projektu siūloma suderinti reglamentų ir įstatymų sąvokas ir apibrėžimus, tikslinti medicinos priemonių teikimo ir naudojimo reikalavimus, nustatyti medicinos priemonių registravimo reikalavimus ir panašiai. Pritariu šiam įstatymų paketui ir kviečiu kolegas, kaip ir praeitą kartą, vienbalsiai palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, pirmiausia norėčiau jums dėl vedimo tvarkos pasakyti. Jūs man neleidote atsakyti, nors mano pavardė lygiai taip pat buvo minima. O A. Verygai svarstymo metu suteikėte žodį. Paprastai visos tos replikos yra po diskusijų, replikuojama visais vardais ir atsakoma.
Štai aš noriu reaguoti ir pasakyti A. Kubilienei, kuriai sunkiai sekasi suprasti kalbas. Gali būti taip – mokslo metodologinės, apie tai, kad paradigmos yra ne bendromatės. Aš gerai atsimenu, kad vakar jai labai sunkiai sekėsi suprasti, kad iš kiniškos medicinos paradigmos nesuprasi vakarietiškos medicinos paradigmos ir negali matuoti ir vertinti. O iš vakarietiškos negali vertinti kiniškos. Taip yra. Jeigu jūs norite sukurti čia kokių nors kinų medicinos praktikų, tai tada kvieskite ir jų vertintojus. Jūs negalėsite vertinti. Tai sunku suprasti.
Bet lygiai taip pat tai poniai, kuri apie sapnus šneka, norėčiau pasakyti: jūs absoliučiai net elementaraus teksto nesuprantate. Jūs negirdite, kai aš sakau, paprastą pavyzdį pateikiu: pirkau vaistą užvakar ir negalėjau nusipirkti vaisto, kuris buvo kompensuojamas keletą metų, ar tą suprantate? Jau dabar negaliu nusipirkti. Ir žmogus nori jį nusipirkti, o A. Veryga šoka prie mikrofono ir klykia, kad tegul perka ten pirmo paskyrimo ar dar kažką. Pone, ji nori nusipirkti tą vaistą, prie kurio pripratusi, ir jūs jai neleidžiate, ir sakote, kad ji tarnauja vaistų pramonei. Jūs tarnaujate vaistų pramonei. O žmogui tikrai netarnaujate.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti dėl projekto Nr. XIIIP-4185. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4185) priimtas. (Gongas)
9.34 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4243(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-1 klausimo – pusė valandos praėjo. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4243(2). Priėmimas.
Kviečiu pranešėją A. Skardžių, yra pasiūlymų priėmimo stadijoje.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto nuomonės.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Teisės departamento pasiūlymą komitetas atmetė dėl vienos priežasties. Teisės departamentas nurodė tai, kad reikėtų prieš pusę metų pranešti apie mokesčių pasikeitimus, bet šiuo atveju mokestis nedidinamas, mokestis išlieka toks, kaip buvo pernai, o jeigu žvelgtume į prieš ketverius metus priimtą įstatymą ir ten išdėstytą mokesčio mokėjimo tvarką, tai jis yra mažesnis. Sakykime, būtent dėl tos priežasties komitetas ir apsisprendė atmesti Teisės departamento nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu be šio pasiūlymo? Galime. Pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys V. Ąžuolas. Valiau Ąžuolai!
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turime atsižvelgti į kelias situacijas. Šiandien papildomų deginimų… taip pat neveikia, kai kurios įmonės netgi negali deginti, ir tų alternatyvų nėra daug, kai galėtum rinktis, kur šiukšlės turėtų papulti. Visi puikiai žinome, kad į sąvartynus nerūšiuotų ar kitokių atliekų tikrai negalima vežti, ir grėsmės nėra, kad bus vežamos nerūšiuotos atliekos. Bet žmonėms pateikti tarsi tokią staigmeną, kad šiukšlės dabar drastiškai brangs, tikrai negalime padaryti. Kitais metais turime išlaikyti tą patį vartų mokesčio lygį. Kai jau bus kitų alternatyvų ir galimybių, kur galima išvežti šiukšles, tik tada galvoti apie tai, kad reiktų branginti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, mes, atrodo, einame šiek tiek atgal, jeigu vertintume progreso kelią. Iš esmės priduoti šiukšles į sąvartynus turėtų būti brangu ir tai turėtų užtikrinti, jog šiukšlės bus visais įmanomais būdais… atliekos bus perdirbamos ir panaudojamos ar energijai, ar kitiems produktams sukurti. Dabar, kai mes stabdome tą progresą ir užtikriname, kad kaina priduodant į sąvartyną nedidėtų, tai mes stabdome bet kokią iniciatyvą ir paskatą žmonėms perdirbti, užtikrinti, kad atliekos kurtų energiją, užtikrinti, kad būtų ta vadinamoji žiedinė ekonomika. Taigi čia mes tiesiog sustabdydami šį procesą ir toliau skatinsime žmones vežti atliekas į sąvartynus.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai kviečiu palaikyti šį projektą, nes, natūralu, niekam nesinori, kad šiukšlių išvežimo kainos gerokai kiltų. Mano požiūris dėl šiukšlių patekimo į sąvartynus, aišku, nesikeičia – į sąvartynus turėtų patekti kuo mažiau šiukšlių. Natūralu, kad turėtų būti skatinamas rūšiavimas, nes išrūšiavus šiukšles tampa šiukšlės ne šiukšlėmis, o žaliavomis, ir natūralu, kad perdirbėjai iš to uždirba. Galbūt būtų galima globaliai pagalvoti apie tai, kad už tokias išrūšiuotas šiukšles, žaliavas, gyventojai galbūt netgi nemokėtų ir panašiai. Bet čia požiūris į ateitį. O šiaip dabar kviečiu visus palaikyti ir nekelti žmonėms šiukšlių kainų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Mažeika. Nėra. Motyvai prieš – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš irgi esu prieš, kad gyventojams atliekų išvežimas nebrangtų. Bet pirmiausia noriu pasakyti, kad atliekų šalinimas sąvartyne yra tikrai pati žemiausia atliekų tvarkymo pakopa, apskritai neturėtų būti vežamos atliekos, kurios yra perdirbamos kaip žaliava. Todėl ir yra tikslas, kad būtų šalinimas sąvartynuose pats brangiausias. Šiandieną mes neturime kitų skatinamų tvarkymo būdų, tačiau brangina atliekų tvarkymą, gyventojams sąskaitą tikrai ne sąvartyno mokestis. Tarkim, labai akivaizdus Vilniaus pavyzdys. Mes turime Vilniuje tokią VASA – Vilniaus atliekų tvarkymo sistemos administratorius, jo iš esmės pareiga ar funkcija yra tiktai kaip ir išrašyti vieną sąskaitą ar organizuoti atliekų išvežimą. Tai yra su brangiu personalu, didelius atlyginimus gaunančiu personalu, su valdybomis, taip pat direktoriais ir taip toliau. Bet atliekų tvarkymas iš esmės Vilniuje nėra tobulas, ypač antrinių žaliavų išvežimas. Gyventojai šitai turi apmokėti.
Lygiai tas pats Kauno atveju. Jau pernai buvo pabranginta, nepaisant to, kad sąvartyno mokestis nedidėjo, ir dabar, toliau dar avansu pakėlus gyventojams sąskaitas, toliau žadama branginti. Ne tai yra… Čia tikrai yra apgaulė gyventojams, kad tai brangs. Mes turime spręsti šitą klausimą kitaip. Pirmiausia mes turime skatinti atliekų pirminį rūšiavimą, perdirbimą. Vienas iš esminių dalykų, ką mes turėtume dabar padaryti, tai išplėsti depozito sistemą, kuri paskatintų gyventojus rūšiuoti.
Dėl sąvartynų. Aš manyčiau, pirmiausia mes turėtume padaryti jų auditą – ir finansinį, ir apskritai, kad matytume, kokia yra iš tiesų sistema. Aš pasisakysiu prieš.
PIRMININKAS. Laikas! Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai pritarčiau, kad reikia padaryti auditą, nes sąvartynai jau seniai yra tapę valstybe valstybėje. Akivaizdu, kad vadinamieji sąvartynų vartų mokesčiai jau tampa auksiniai. Jeigu mes būtume pirma padarę auditą, įsitikinę tuo, kiek yra galimybių piktnaudžiauti, ir tada jau tik spręstume dėl kainų didinimo, bet kažkodėl vėl ir vėl norima pastatyti vežimą prieš arklį. Šitas siūlymas vis dėlto sako: sustojame, įkvepiame oro. Jums niekas netrukdo, gerbiama Seimo nare, pasinaudoti savo kompetencija ir inicijuoti auditą, tada mes galėtume sugrįžti prie šito klausimo.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, apsižvalgykite aplinkui, kiek aplink mus yra daiktų, kurie pagaminti iš antrinių žaliavų. Beveik nėra, įskaitant šitą plastikinį buteliuką. Kodėl? Todėl, kad Lietuvoje masiškai ir pigiai visi veža viską į sąvartyną. Iš tikrųjų neveikia perdirbimo sistema, neveikia žiedinė ekonomika, apie kurią mes jau čia gerą dešimtmetį kalbame. Pasižiūrėkite aplinkui, kas yra pagaminta iš perdirbtos žaliavos. Nėra. Ir nebus, jeigu sąvartynai bus pigūs.
Dabar, gerbiamieji, dėl kainų kilimo, nes kiekvienas grįšite į savo savivaldybę ir sakysite, kad čia Seimo nariai pabrangins kažką. Kiekviena savivaldybės taryba jau turėjo įsiskaičiuoti šitą rinkliavos didėjimą į kainą. Kaunas tą padarė, kiti regionai irgi jau padarė ir tai turi būti skaičiuojama jau nuo sausio 1 dienos. Dabar 60 savivaldybių persiskaičiuos? Ne! To nebus. Pelnai bus sukaupti sąvartynuose ir pelnai bus išpūsti per kitas kišenes. Pasižiūrėkite, pavyzdžiui, Vilniaus atliekų sąvartynas – 11 mln. eurų guli kasoje. Iš žmonių surinkti pinigai guli sąvartyno kišenėje, negrąžinti nei per dividendus, nei per rinkliavos nuolaidas. Pinigai yra surinkti ir guli savivaldybių įmonėse. Būkime teisingi sau.
Kai ką tik įvedėte automobilių taršos mokestį, kuris palies tūkstančius automobilių, tai čia yra tas teisingasis mokestis, kuris motyvuotų visą sistemą – žaliąją ekonomiką, žiedinę ekonomiką, perdirbimą, racionalų deginimą. Ne, jūs, užuot įdiegę normalią motyvaciją susitvarkyti Lietuvoje, ką darote? Pigiausią Europoje taršos mokestį turėdami Europos Komisijoje, kuri visada šitai kritikavo, aplinkos komisarą… Nedarykime…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …šitų klaidų.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nelabai supratau S. Gentvilo šiuo atveju dėl kažkokių lobizmų ir panašiai. Aš noriu pasakyti, Alytaus regionas, Alytaus miestas pakėlė stipriai žmonėms kainas, tikrai neadekvačias kainas, ir dabar jie tikrai turės labai daug, didelio gryno pelno. Gaila, ten yra ir tarybos narių, kurie dirba tame sąvartyne, ir panašiai. Žodžiu, žmonės yra apgauti.
Aš kviečiu nepasimesti šitame kelyje ir balsuoti už šitą įstatymą, kuris neleis kardinaliai didinti kainų žmonėms. Yra savivaldybių, kurios nepadidino kainos ir neleidžia to daryti. Šita kaina kils minimaliai, bet ne tiek grubiai, kaip padarė kitos savivaldybės.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, turbūt nereikėtų klaidintis, nes sąvartynų vartų mokesčio kaina sąskaitoje, kurią gauna gyventojai, užima tikrai menką dalį, ir tai, ką dabar daro sąvartynų administratoriai, yra tikrai pats pelningiausias būdas šalinti atliekas sąvartyne, nes 5 eurai turbūt yra suma, kuri neįpareigoja naudotis kitais, brangesniais, būdais, tai yra rūšiuoti, perdirbti ir taip toliau, ir taip toliau.
Iš tikrųjų savivaldybės, jeigu žiūrime Vilniaus savivaldybę, jau dabar 40 % pakėlė sąskaitas gyventojams už atliekų tvarkymą ir jau yra įtraukta… brangesnis ir turbūt tas įkainis, apie kurį mes dabar kalbame. Pakeltoje kainoje šitas mokestis tikrai neatsispindi. Pats administravimo ir turbūt biurokratinio aparato išlaikymas yra savivaldybių atsakomybė ir savivaldybės neturi… tiksliau, turi visus įrankius, kad ta kaina nekiltų arba būtų subalansuota.
Pagrindinis tikslas, kad atliekos nevažiuotų į sąvartyną ir už jas nereikėtų mokėti nieko. Jeigu mes paliekame pravertas duris, tai yra praveriame dar plačiau, palikdami tą patį 5 eurų įkainį, tai yra tikrai motyvacija šalinti sąvartyne ir nedaryti nieko, o sąvartynų pripildymas ir naujų sąvartynų atsiradimo poreikis jau dabar yra, nors mes esame įsipareigoję naujų sąvartynų nesteigti. Tiesiog, kolegos, pagalvokime.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 73, prieš – 4, susilaikė 28 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4243) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. Kuris pirmas atsistojote? P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami valdantieji, aš norėčiau paklausti, kieno daugumos atstovas yra aplinkos apsaugos ministras K. Mažeika? Vakar buvo atmestas daugumos siūlymas dėl noro sujungti Augalininkystės tarnybą. Iniciatorė yra ministerija. Dabar ministras irgi prieštarauja jūsų, daugumos, nuostatai. Aš siūlyčiau jums vienaip ar kitaip susėsti, aptarti ir ministrui susigaudyti, kam jis atstovauja ministerijoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli gerbiami kolegos, labai gerą kalėdinę dovanėlę padovanojote Lietuvos žmonėms tie, kurie balsavote už. Jūsų dėka mes toliau didinsime sąvartynus, jūsų dėka mes toliau turėsime didelę taršą. Aš, kaip buvęs VAATCʼo valdybos pirmininkas 2006, 2007 ir 2008 metais, šitą visą dalyką labai puikiai žinau. Jūs šitą dalyką darėte tam ir darote tam, kad vežėjai ir sąvartynų administratoriai toliau lobtų.
Dabar jūs kalbate apie savivaldybių… Vadinasi, jūs esate liurbiai Seimo nariai, liurbiai, pasakysiu… (Šurmulys salėje) …kurie nesugebate savo vienmandatėse apygardose, turėdami savo tarybos narius, per tarybos narius tvarkyti tarybos sprendimus, nes savivaldybių tarybos priima ir nustato vartų mokesčius. Aš noriu pasakyti, jūs kiekvienas turite savo partijos atstovą, ir jeigu šiandien, aš net neabejoju, būtų žurnalistinis tyrimas, kiekviename atliekų tvarkymo centre rastume politinių partijų deleguotus partijų narius, užimančius aukštas pareigas ir gaunančius gerus atlyginimus. Užuot ėję į žaliąją energetiką, užuot iš tikrųjų kuo mažiau atliekų nešę į sąvartyną, šiandien mes darome priešingai. Man tik įdomu, šiandien atvažiuoja jūsų deleguotas ministras, tiksliau, buvęs ministras, dabar komisaras V. Sinkevičius, įdomu, užduokite tą klausimą, kaip reaguoja į šį dalyką ir kaip eina visa Europa. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, nevartotini žodžiai. Susilaikymas – dorybė. Jūs balsuodamas susilaikėte.
Gerbiami kolegos, mes tą įstatymą jau priėmėme, ar tikrai verta dar tęsti tą diskusiją? (Balsai salėje) Verta. Gerai. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia aš noriu dar kartą pasakyti, kad tas vadinamasis sąvartyno mokestis, kurio mes šiandien nepadidinome, palikome 5 eurus, tikrai nėra priežastis didinti mokesčius gyventojams. Iki šiol kainos augo, kaip ir minėjau tą patį Vilniaus atvejį, tai yra priklausomai nuo administracinio personalo, kurio prikuriama tiek RAS su dideliais atlyginimais, tiek Vilniaus VASA. Beje, mes šitą turėtume pažiūrėti ir įvertinti. Lygiai tas pats ir kitos savivaldybės.
Na, dabar mes pabalsavome, tai yra niekas, tiesiog elementariausias opiumas liaudžiai, aš sakyčiau. O iš tiesų į sąvartynus tada bus pigiausia vežti. Dabar ką reikia padaryti – priimti sprendimą tokį, kad į sąvartynus nebūtų vežamos perdirbamos atliekos, visiškai griežtai, ir toliau plėsti depozito sistemą, kuri paskatins gyventojus rūšiuoti, nes vienintelis būdas gyventi švariai yra būtent ekonominė paskata.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Aš atkreipčiau dėmesį į du dalykus. Visų pirma yra nuleidžiamos grindys, tai yra jeigu iki 27, sąvartynams tą patį mokestį, jau grindis turės ir deginimo įmonės, fortumai, visi kiti. Dabar grindys pasilieka 5, nes koks atliekų tvarkymo būdas, gerbiamas ministre, kai jos sudeginamos, tai nėra tvarkymas.
Dabar abiem kolegoms, kurie kalbėjo netiesą, čia stovintys prie mikrofono, kai kalbėjote dėl motyvų, kad į sąvartyną pateks atliekos, kurios gali būti perdirbamos. Įstatymas draudžia perdirbamas atliekas vežti į sąvartyną. Jos turi būti būtinai perdirbamos, o neperdirbamos gali būti deginamos arba šalinamos sąvartyne. Štai, mes kalbame apie tas atliekas, kurios arba deginamos, arba šalinamos. Jeigu jūs norite deginimo mokestį pakelti – prašau. Mes kuriame įmones kaip atliekų tvarkymo grandinę, o šiandien jos turi sutartis dėl pakuočių, kurios gerai dega. Kas blogai dega, tai yra tas, kas neperdirbama, ir jos nenori šito dalyko, bet nori susikelti tvarkymo būdą, pasiskirti, tai yra sudeginti. Tai nėra tvarkymo būdas, ką galime perdirbti. Ir štai visas biznelis vyksta būtent dėl to, kad būtų pakeltas tas mokestis, kad lupikautų deginimo įmonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo paminėtas ministras. Jam suteikiu žodį ir tuo diskusiją baigiame.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Aš tik kolegai, kuris sustojęs laike, priminsiu, kad Aplinkos apsaugos ministerijos ir tokio ministro nėra Lietuvoje. Yra Aplinkos ministerija, aplinkos ministras. Turbūt yra žmonių, kurie už tai neteko posto, turbūt prisimenate. Tiesiog.
9.53 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4186(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Grįžtame prie darbotvarkės 1-7.2 klausimo – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4186. Pranešėjas – R. Martinėlis. Tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta, nekviesiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, kaip ir dėl visų. Priimame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu. 3, 4, 5 straipsniai. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai, užsiregistravę buvo 96: už balsavo 71, prieš nebuvo, susilaikė 24 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4186) priimtas. (Gongas) Tylu.
9.55 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 15 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4187(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Reklamos įstatymo 15 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4187(2). Priėmimas. Taip pat pasiūlymų nėra gauta priėmimo stadijoje. Pastraipsniui priimdami galime pritarti 1 straipsniui? 2 straipsniui ir 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai, užsiregistravę buvo 94: už balsavo – 89, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4187) priimtas. (Gongas)
9.56 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1, 2, 6, 7, 8, 11, 12, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4189(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.4 klausimas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4189(2). Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Priimame pastraipsniui. Galime bendru sutarimu pritarti 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniams. Taip pat bendru sutarimu galime pritarti 14 straipsniui. Ir 15 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4189) priimtas. (Gongas)
9.58 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1, 2, 6, 7, 8, 11, 12, 20, 21, 22, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 241 straipsniais įstatymo Nr. XIII-735 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4190(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.5 klausimas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 241 straipsniais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4190(2). Priėmimas. Yra vienas naujos redakcijos straipsnis, kuris susideda iš 13 straipsnių. Pasiūlymų nėra ir galime pritarti bendru sutarimu šiam straipsniui. Pritariame. Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai, užsiregistravę buvo 93: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4190) priimtas. (Gongas)
10.00 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2381 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4191(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.6 klausimas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2381 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4191. Priėmimas.
Vienas straipsnis, pasiūlymų nėra. Jam pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4191) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
10.01 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4192(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mielieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4192(2).
Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame. Ir 3 straipsnį priimame.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.02 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 122, 15, 21, 261, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4193(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4193(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Šiuos straipsnius galime priimti? Priimame bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Pabaigėme šį kompleksinį klausimą. Darbotvarkės 1-8 klausimas. (Balsas salėje)
10.03 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4194(2) (priėmimas)
Taip, dar vienas lydimasis – Farmacijos įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4194(2). Priėmimas pastraipsniui.
Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, straipsnius galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.04 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3904(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3904(2). Kviečiu komiteto pirmininką E. Jovaišą. Yra gauta pasiūlymų. Juos ir aptarsime.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo narės A. Papirtienės pasiūlymas. Ar yra 29 ir Aušra? Prašom, Aušra, pateikti, o po to apsispręsime.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas dėl mokyklų vadovų kadencijų trukmės priėmė kompromisinį sprendimą, ir už tai ačiū. Gerai ir labai gerai dirbančių mokyklų vadovų kadencijos galės būti dabar jau nebe penkerių, o dešimties metų. Tačiau, komiteto sprendimu, į įstatymo pataisą yra įrašyti žodžiai „gali būti“, tai yra, pasibaigus vadovo pirmai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, jei jo metinė veikla kiekvienais metais vertinama labai gerai arba gerai.
Mano pasiūlyme tas „gali būti“ yra išbraukiamas ir įrašoma „vadovas jo sutikimu“. Už šios sąlygos „vadovas jo sutikimu“ įrašymą pasisakė ir Teisės departamentas. Todėl prašau pritarti mano pasiūlymui ir tuos „gali būti“ išbraukti, nes antraip atsiras teisinis neaiškumas, kaip taikyti įstatymą. Pagal komiteto sprendimą geras vadovas galės būti arba negalės būti skiriamas antrai penkerių metų kadencijai. Mes jau ir taip nustatėme sąlygą, kad vadovas turi būti įvertintas labai gerai arba gerai kiekvienais metais, todėl formuluotė „gali būti“ yra perteklinė sąlyga, iškraipanti mano ir kolegų teiktų įstatymo pataisų tikslus. Tas „gali būti“ rodo nepasitikėjimą vadovais. Savivaldos teisės mano pasiūlymu tikrai nebus apribotos, kaip kad argumentuojama komiteto išvadoje, nes steigėjas yra įgalus atleisti prastai dirbantį vadovą arba neskirti jo antrai penkerių metų kadencijai.
Pagaliau mes juk kalbame apie mokyklų vadovų lyderystę, vadovus lyderius, o tuo „gali būti“ vis dar norime juos tarsi, vaizdžiai tariant, laikyti už trumpo pavadžio. Savo balsavimu, mieli kolegos, už mano pasiūlymą mes dar galime parodyti mokyklų vadovams deramą pagarbą ir pasitikėjimą…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas!
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). …arba kompromisinę pagarbėlę, jeigu atmesite.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys, kad svarstytume pasiūlymą? Yra. Galime sutarti bendru sutarimu. Norite balsuoti? Prašom balsuoti, ar yra 29, kad toliau svarstytume A. Papirtienės pasiūlymą.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 2. Svarstome.
Vėl kviečiu komiteto pirmininką ir prašau išsakyti komiteto argumentus. Po to išgirsime kolegų motyvus.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis Seime, komiteto nuomonė yra nepritarti ir argumentuojama štai šitaip, tiesiog perskaitysiu: išbraukus žodžius „gali būti“, galimai būtų apribota savivaldos teisė turėti galimybę skirti ar neskirti vadovą antrai kadencijai. Be to, Teisės departamentas teikė pastabą, kad turėtų būti nustatyta tik teisinė darbo santykių tęstinumo galimybė abiem šalims pageidaujant, tai yra įrašant žodžius „gali būti“.
Gerbiamieji kolegos, jeigu mes priimtume šią A. Papirtienės pataisą, mes suvaržytume savivaldos teisę. Jau yra pasiektas šis kompromisas, kaip gerai sakė pati prelegentė, ir tai yra didelis kompromisas. Iš tikrųjų padaryta viskas, kad gerai dirbantiems žmonėms būtų sudaryta galimybė. Jeigu kas metai jie dirba ir įvertinami yra gerai ir labai gerai, savivaldybė turi turėti teisę ir galimybę turėti pasirinkimo teisę, kuri numatyta Konstitucijoje. Štai kokie čia yra dalykai, o imperatyvo šitoje vietoje negali būti. Štai ir visa logika. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl A. Papirtienės pasiūlymo motyvai už – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, tikrai esu tas, kuris šioje salėje vis kalba apie savivaldos teises ir nepriklausomumą. Bet švietimas, sutikite, yra labai specifinė sritis. Ir mums švietime reikia išsaugoti kiek galima objektyvius vertinimo kriterijus, ypač vadovų. Juk ne paslaptis, kad švietimo įstaigos savivaldybėse yra tapusios politinių interesų taikiniu. Tam, kad švietimo įstaigos vadovas netaptų politiniu įrankiu ar vienos, ar kitos politinės daugumos savivaldybėje, tada reikia įvesti kiek galima objektyvesnius kriterijus jo darbui vertinti. Jeigu mes kalbame apie jo atestavimą, kai yra gerai arba labai gerai įvertinamos dalykinės savybės, tai yra jau tam tikra sąlyga, jam garantuojanti pretenduoti kitai kadencijai. Jeigu mes įvedame tokį neaiškų apibrėžimą „gali būti“, tai mes jau įvedame tą subjektyvų veiksnį, kai jau nebus vadovaujamasi vien tik dalykinėmis ir profesinėmis savybėmis, bet bus vertinama visai pagal kitus dalykus, ir po tuo pamušalu vis vien slypės noras, pavyzdžiui, susidoroti su nelabai lojaliu švietimo įstaigos vadovu, kuris neįtinka dabartinei savivaldybės politinei daugumai. Man atrodo, tikrai A. Papirtienės siūlymas yra labai logiškas, jis orientuotas į tai, kad pirmiausia atsižvelgtume į švietimo įstaigų nepriklausomumą ir būtent jas apsaugotume nuo tam tikros politinės savivalės. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitė – motyvai prieš. Kolegos, labai didelis triukšmas salėje. Jeigu galima, tyliau. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš siūlau nepritarti šiam pasiūlymui, šiai pataisai, nes iš esmės čia norima eliminuoti vadovo, praėjus jo kadencijai, veiklos įvertinimą. Jis tiesiog automatiškai, jeigu sutinka, yra paskiriamas į pareigas. Paprastai savivaldybės organizuoja vadovų įvertinimą. Man atrodo, sveika, jog, kaip ir rinkėjai po mūsų kadencijos mūsų veiklą įvertins, taip ir visų vadybininkų, profesionalų, švietimo vadovų veiklą taip pat reikia įvertinti. Taigi aš siūlau nesugadinti šio įstatymo projekto ir pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl A. Papirtienės pasiūlymo. Argumentus išgirdome, komitetas tam pasiūlymui nepritarė.
Balsavo 85 Seimo nariai: už pasiūlymą 34, prieš – 7, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Teisės departamentas pateikė pasiūlymą dėl šio straipsnio. Komitetas jam pritarė ir įvertino… Komiteto pranešėjas norėtų dar komentuoti, kaip pataisė šį straipsnį.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, ir vienam, ir antram Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui…
PIRMININKĖ. Dabar dėl pirmojo.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, yra pritarta ir atitinkamai pakeista straipsnio formuluotė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ir mes galime pritarti? Pritariame. Ir 1 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarta ir atitinkamai yra pakoreguotas įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir mes tam pritariame. Ir 2 straipsnį galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, be abejo, reikia balsuoti už tai, kad gerai dirbantis švietimo įstaigos vadovas galėtų būti antrai kadencijai skiriamas be konkurso. Šiuo atveju, aš manau, valdantieji turėtų pripažinti, klaidingai pasidavė tam tikram vajui, kad tas kadencijų, rotacijų, konkursų principas bus koks nors stebuklingas vaistas, atvesiantis prie švietimo įstaigų vadovų vairo naujus, jaunus, modernius vadybininkus ir čia viskas ryškiai ims keistis į gerąją pusę. Deja, matome realybę visiškai kitokią – kai skelbiami dabar konkursai, neatsiranda kartais nė vieno dalyvaujančio, arba jų atsiranda, bet nė vienas nepereina tų reikalavimų, kuriuos yra sukonstravęs švietimo ministras. Bent jau aš turiu savo gimtosios Plungės pavyzdį, kai vienu metu buvo paskelbti penki konkursai, tik vienas buvo rezultatyvus. Be abejo, kad padėtį dabar karštligiškai taisome jau ne pirmą kartą, vis švelniname tuos reikalavimus. Gal reikėtų iš tikrųjų pripažinti klaidą ir apskritai palikti savivaldai teisę, tiesiog vertinant vadovų darbą, juos atleisti arba toliau palikti ir nežaisti su konkursais. Bet balsuokime nors už tą ištaisymą, kuris šiek tiek sušvelnins situaciją, kuri dabar darosi kritinė ne vienoje savivaldybėje dėl švietimo įstaigų vadovų nesuradimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai geras noras yra tai, kad tas atnaujinimas padėtų pačioms mokykloms atsinaujinti ir apsaugotų nuo tam tikro sustabarėjimo. Bet akivaizdu, jeigu jau daugiau nei 270 vietų mokyklų vadovų yra tuščių, tai kažką rodo. Tai signalizuoja, kad tas mūsų įstatymas kažkaip atitolęs nuo realybės. Ar kas nors kalbėjotės su tais ilgamečiais vadovais, kurie pasibaigus kadencijai turi vėl dalyvauti atrankose? Iš esmės ten yra pasityčiojimas iš žmogaus, nes atestuoja tie, kurie, aš nežinau, ar kada nors dirbo vadybinį darbą pačioje mokykloje. Jokio diferencijavimo, ar ta mokykla specialiųjų poreikių, kur yra keliasdešimt vaikų, ar tai yra ugdymo mokykla, kur yra keli šimtai. Ir viskas atliekama formaliai.
Bet svarbiausia, ką aš minėjau, kad mes vis dėlto nepanaikiname nuostatos, kuri būtent padaro švietimo įstaigos vadovą tam tikrų politinių intrigų įkaitu. Man atrodo, čia yra blogiausia. Tai, kad nesijaučia vadovas socialiai saugus, nesijaučia saugus kaip žmogus, todėl jis ir nebenori pratęsti kadencijos, o nauji nenori ateiti į tas pozicijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Jovaiša – motyvai už.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seime, iš tikrųjų šis įstatymo projektas yra atsiradęs dėl to, kad vis dėlto per dvejus metus nesugebėta sutvarkyti, normaliai sutvarkyti vertinimo sistemos. Šiaip, noriu pasakyti, teko vakar kalbėtis su savivalda, su meru, konkrečiai su Tauragės. Kai aš paaiškinau šito straipsnio galiojimo aplinkybes, tai iš tikrųjų, kaip galima atimti iš savivaldos jos teisėtą teisę pasirinkti, tai yra turėti. Čia yra didžiulis žingsnis kompromiso kelyje ir nesudaro jokių sunkumų. Tai yra normali teisinė praktika, kaip turi būti demokratinėje visuomenėje. Tai aš kviečiu, kadangi mes šitą įstatymą padarėme kaip reikiant, tai kviečiu jus balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, nežinau, ar šita pataisa išspręs problemas, kurios susikaupė švietimo sistemoje po to, kai buvo priimtos kadencijos. Kaip žinote, daugiau kaip 70 įstaigų neturi vadovų. Bet mes prisiminkime, o kas šitas kadencijas mums siūlė, ar ne buvusi Lietuvos Prezidentė? Tiesiog reikalavo, kad tos kadencijos būtų. Ir ne tik dėl šitos sistemos, dėl visų sistemų Prezidentė teikė, kad būtų visose srityse kadencijos.
Aš manyčiau, kad galbūt nėra pati problema kadencijos, bet didesnė problema yra vertinimo sistema. Ir komisijos nariai (…) kosminė, faktiškai dalyvavę tose komisijose, tose atrankose ar tuose egzaminuose, kaip juos įvardinsi, būsimi direktoriai yra apstulbę, kas yra toje komisijoje, kad žmonės, niekada nedirbę vadybinio darbo, kad iškelti visiškai kosminiai reikalavimai, dažnai nesusiję su jokiu švietimu, su jokiu vadovavimu. Štai čia yra pagrindinė problema. Ir jeigu mes pakeitėme šitą įstatymą, bet nepakeisime vertinimo sistemos, tai vargu ar ta problema iš esmės išsispręs. Čia turėtų gerai padirbėti švietimo ministras ir tikrai šitas visas nuostatas, vertinimo nuostatas, supaprastinti, nes ne tas svarbiausia – atsakys į kokius nors skaičius, bet kaip žmogus dirbo. Bet vis dėlto gal nėra kito pasirinkimo, mažas žingsnis į priekį ir negaliu, nors labai abejoju, balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt tik tenka apgailestauti, kad vis dėlto per visą kadenciją valdantiesiems nepavyko pasiekti to, kas buvo numatyta. Iš tikrųjų buvo galbūt visai neblogi ketinimai: padidinti prestižą mokyklų, mokytojų, taip pat direktorių, bet, deja, šis sumanymas nebuvo įgyvendintas. Net Švietimo ir mokslo komitetas buvo sudaręs grupę, buvo parengti tam tikri pasiūlymai ministerijoje, tačiau vėlgi to judesio nėra. Svarstant biudžetą taip pat buvo teikiami siūlymai galbūt padidinti finansines galimybes, suteikti tam tikrų finansinių garantijų asmenims ir žmonėms, kurie nori tapti direktoriais, tačiau ir to nepadarėme.
Iš tikrųjų šis įstatymas yra kaip tam tikra pasekmė, kuomet kokiu nors būdu mes norime užtikrinti savivaldybėms, kad vis dėlto jos rastų į direktorių vietas žmonių, kurie ir esant tokioms sąlygoms norėtų tapti jais arba norėtų bent pratęsti sutartis, kad mokyklos neliktų be direktorių. Tačiau manau, kad vis tiek ateityje turėsime grįžti prie to klausimo, kad vis dėlto tiek mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos, tiek ypač direktorių, vadovų atlyginimai ir darbo sąlygos bei galimybė tapti direktoriais būtų palankesnės. Iš tikrųjų turbūt turėtų būti tam tikra sistema, pradedant nuo potencialių vadovų parengimo, mokymo, taip pat svarbu ir finansinės perspektyvos jiems augant, tobulėjant ir ieškant geriausių sprendimų savo mokyklose.
Manau, tai, kad savivaldybės toliau ieškos direktorių, yra teisinga, nes vis dėlto švietimo sistema priklauso, nors ir deleguota funkcija, savivaldybėms. Iš tikrųjų negalime nušalinti savivaldybių nuo direktorių skyrimo. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš ne prieš. Aš tiesiog sakyčiau, kad dėl šio įstatymo projekto reikia susilaikyti ir jis negali būti priimtas. Žmonėms, kurie kalba apie tai, kad tai yra savivaldos teisė… Niekas iš savivaldos teisės neatima. Savivalda turi savo teisę skirti mokyklos direktorius ir pritraukti, kad jie ateitų.
Bet aš galiu pakalbėti apie savo Šilalės rajoną. Šilalės mokyklų direktoriai ir gimnazijų direktoriai yra visų politinių partijų nariai. Absoliučiai. Nerasite nė vieno mūsų rajone esančios mokyklos direktoriaus, kuris nėra politinės partijos narys. Nerasite Kelmėje, ko gero, nė vieno mokyklos direktoriaus, kuris nėra politinės partijos narys, nerasite Šiaulių rajone nė vieno mokyklos direktoriaus, kuris nėra politinės partijos narys. Faktiškai visų mokyklų direktoriai, pavaduotojai yra vienos ar kitos politinės partijos nariai ir atėjęs meras nori paskirti savo žmogų, kad per jį galėtų kontroliuoti. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – didžiuosiuose miestuose mes neturime tos problemos. Ko gero, puikiai žino vienmandatininkai, kaip yra. Mokykloje nei valytojo darbo, nei mokytojo darbo negaus, jei nėra valdančiosios partijos atstovas.
Dabar kitas dalykas. Kodėl nekalbama apie didžiausią blogį, kad mokyklos direktorius gali būti tik mokytojas. Mokyklos direktorius turi būti vadybininkas. Mokyklos direktoriaus šiandien tikslas ir uždavinys yra kelti mokytojų ir mokyklos kokybę, tai yra pritraukti specialistų, pritraukti jaunų žmonių, pritraukti išmanančių žmonių, o ne dirbtinai išlaikyti tam, kad ją išlaikytų. Kai aš matau mokyklą su 15 ar 20 vaikų ir aptarnauja 15 mokytojų, ir dar dirbtinai gauna finansavimą todėl, kad direktorius yra tos partijos, iš tikrųjų yra gėda. Todėl mes ir matome tokius baisius rezultatus.
Kitas dalykas. Šiandien mes turime susitarti su visa švietimo bendruomene, kokios kokybės ir kokių rezultatų mes pradėsime reikalauti iš mokyklų direktorių. Šiandien to nėra ir nė vienas mokyklos direktorius arba kandidatas, kuris norėtų eiti laikyti egzaminą, neišlaiko to egzamino, arba kuris yra gabesnis, protingesnis, jis net neina tenai.
PIRMININKĖ. Ačiū, jau laikas. Ačiū. R. Šarknickas – motyvai už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Siūlyčiau palaikyti šį įstatymą, nes jis tikrai yra patobulintas, kur kas stipresnis ir geresnis. O R. Žemaitaičio kalboje tikrai yra mažos tiesos, kad dirba partiniai vadovai tose mokyklose, nes iš to mes galėjome padaryti išvadas. Lietuva labai akivaizdžiai matė, kokios politinės partijos 100 % mokytojų dalyvavo 5 % mitinguose, tai tas akivaizdu.
Pereinant prie kitos trumpos temos, aš manyčiau, kad artimiausioje ateityje reikia tvarkyti vieną iš pagrindinių dalykų, kad mokyklos vadovas neturi užsiimti ūkine veikla, jis turi užsiimti tiesiogine veikla, tai mokslo veikla. Gerų pavyzdžių yra Vakarų Europos ir kitose valstybėse. Kol mes prie šio dalyko neprieisime, taip ir bus, kad vadovas yra negabus ūkinėje veikloje, bet gabus moksle, ir kai sudedame tuos du dalykus į vieną, tada gauname nekokybišką darbą. Turime išskirti tuos elementus ir padėti vadovams šioje sistemoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Liesys – motyvai prieš.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Labai trumpai. Mes tą chronišką ligą jau įvedėme į visas struktūras, sakykime, penkerių metų kadencija. Kodėl ne ketverių? Gal lyginkime su Seimu ir su tarybos nariais, kiek yra, na, ir merų kadencijos yra, vienas dalykas. Ir pedagoginėje sistemoje dabar, ypač vadovų sistemoje, reikia keisti ne kadencijas, reikia taisyti ne laikotarpį, o reikia taisyti vertinimo sistemą iš esmės. Tada mes turėsime gerus rezultatus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3787(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3787(2). Dėl vedimo tvarkos – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos dėl jūsų paskelbto klausimo ir lydimųjų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ar galime sutarti, kad nedarome gal pertraukos? (Balsai salėje) Bendru sutarimu nedarome?
J. JARUTIS (LVŽSF). Jeigu kolegos nedarys kliūčių, tai taip. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nedaryti? Gerai. Kolegos, jeigu yra bendras sutarimas nedaryti, tai dirbame toliau. Gerai.
Viešųjų pirkimų įstatymo projektas, kurį jau ir paskelbiau, Nr. XIIIP-3787(2). Vienas straipsnis. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas įvertinęs pritarė. Galime ir mes pritarti ir galime priimti? Galime. Dėkoju.
Dėl viso įstatymo projekto norintys kalbėti. Prašau. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, na, iš tikrųjų daugelis turbūt žinome, kad svarbus įstatymas, nes daug savivaldybių įmonių turi problemų dėl savo darbo pratęsimo, ypač komunaliniai ūkiai.
Džiaugiuosi, kad dėl šilumos teikimo daugeliu atvejų, vandens tiekimo jau nekyla noras viešųjų paslaugų… šiuos sektorius įtraukti į privatų verslą, nes visi mes pamatėme, kad iš tikrųjų ne visada viskas išeina gerai. Žinome, kad iš tikrųjų verslas dažniausiai dirba siekdamas gauti pelno arba blogiausiu atveju siekdamas užimti tam tikrą rinką, pradžioje nuvertindamas, o paskui keldamas kainas.
Manau, kad ir pasaulis daug ką pamatė, turime kitų pavyzdžių, kaip Prancūzijoje. Lietuvoje net svarstėme, kaip atiduoti viešą vandens tiekimo paslaugą į privačios įmonės rankas, tačiau susilaikėme tuo metu. Turbūt turime ir karčių pavyzdžių, kai su komunaliniais ūkiais būna problemų, ir Vilniuje turėjome, kai per privačių asmenų, kurie aptarnavo šiukšlių išvežimą, ginčus buvo tam tikrų sutrikimų.
Iš tikrųjų kai kada naudinga, ypač kai nėra konkurencijos, kad tos viešosios paslaugos liktų savivaldybės rankose, nes savivaldybės atsako ne tik už paslaugų kokybę, bet turbūt ir prieinamą kainą. Manyčiau, kad tarybos, kurios savo žinioje turi įmones, iš tikrųjų nėra tos, kurios veikia prieš žmones. O ypač tie, kurie sąžiningai dirba ir tikrai konkuruoja savivaldybėje, iš tikrųjų visada pastebi, kad būna negerų dalykų, ypač stengiantis atiduoti viešąsias paslaugas į privačias rankas. Daugelis savivaldybių turėjo problemų su maitinimu, kai ateina asmenys, kurie nori teikti paslaugas, bet jas teikia nepakankamai gerai…
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …ir atsiranda daug nusiskundimų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, manęs prašo priminti, kad 11 valandą didžiulis renginys ir jeigu mes ilgai kalbėsime, taip ir pabaigsime posėdį nepriėmę. Jeigu galite, trumpai ir konstruktyviai.
S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, Konstitucijos 46 straipsnyje sakoma: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.“ Kalbama apie tai, kad privati veikla… ūkinė veikla visų pirma turi būti privati. Štai dabar valstybė sugalvojo pakonkuruoti su privatininkais, net neįdėdama jokių teisingų saugiklių. Pavyzdžiui, tokių, kaip svarstymo stadijoje aš buvau pasiūlęs, kad kas ketverius metus savivaldybės administracija ir taryba privalo įvertinti, ar paslaugos rinkoje yra pigesnės ir geresnės kokybės. Ne, vidaus sandoriais mes pasakome, kad užsirakiname su savivaldybių įmonėmis arba valstybės įmonėmis ir ten tūnome apsikaustę. Net nepatikrinsime, ar iš tikrųjų yra privati iniciatyva, kuri galbūt ir geresnė, ir inovatyvesnė, ir geresnės kokybės. Tai yra klaidingas kelias. Rusija eina tuo pačiu keliu – vėl nacionalizuoti ištisi sektoriai grįžta į valstybės rankas. Mes rizikuojame padaryti tą patį, kad ištisi ūkiniai sektoriai, kurie turėtų būti privati iniciatyva, grįš į valstybės rankas. Tai ne kas kita, bet artėjantis sovietmetis. To nereikėtų daryti. Taip, kartais verslas gerai susidera su savivaldybe arba kartais išduria, bet dažnai ir pati valstybė išduria tą verslą daugeliu dalykų. Todėl negalime sakyti, gerbiamas Edmundai, kad yra tik blogi pavyzdžiai. Yra aibė gerų pavyzdžių ir privati iniciatyva dažnai atneša puikius rezultatus, puikias paslaugas. Neužsisklęskime savo darže su savo įmonėmis. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi norite kalbėti? (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Yra siūlymas balsuoti. (Balsai salėje) Protestuojame. Kolegos, jeigu visi sutartume bendru sutarimu, taip, bet kadangi yra prieštaraujančių, aš negaliu.
M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, kas čia per tvarka. Yra nustatyta įstatymo…
PIRMININKĖ. Taip, ir laikomės tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …keturi – už, keturi – prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Mykolai, laikomės tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Būtų tikrai smagu, kad čia neužsiimtumėte savarankišku Statuto aiškinimu. Dabar…
PIRMININKĖ. Neužsiimame.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš pateiksiu labai paprastą pavyzdį, kas yra vidaus sandoriai. SGD terminalas yra puikus vidaus sandorio pavyzdys. Dabar mes turime galimybę pirkti iš SGD terminalo arba iš „Gazpromo“. „Gazpromas“, puikiai žinodamas, už kiek mes perkame dujas iš SGD terminalo, gali dujas pasiūlyti 1 euru pigiau. Tada ilgainiui pirktume tiktai iš „Gazpromo“ ir atsisakytume SGD terminalo. Tą pačią minutę, kai tik mes atsisakome SGD terminalo, dujų kaina iš „Gazpromo“ šoka per lubas.
Lygiai analogiška situacija yra rajonuose, savivaldybėse, kur savivaldybės neturi galimybės tiekti paslaugas turėdamos savo nuosavą savivaldybės infrastruktūrą, ten privatus sektorius tada užkelia kainas iki lubų. Taigi turėdama savivaldybės infrastruktūrą savivaldybės įmonė, savivaldybės įstaiga, iš kurios gali nusipirkti paslaugą, užtikrina ilgalaikį konkurencingumą ir žemą tos paslaugos kainą. Todėl mes turime užtikrinti savivaldybėms galimybę pirkti iš savęs paslaugas ir tokiu būdu užtikrinti vartotojams ilgalaikes žemas kainas ir kokybiškas paslaugas, ir konkurenciją, jeigu reikėtų, su privačiu sektoriumi, nes savivaldybės, neturėdamos galimybės užtikrinti konkurencijos privačiam sektoriui, turės pirkti paslaugas ypač brangiai, dar brangiau negu kad iš tikrųjų, jeigu pačios turėtų tokias įstaigas ir tokią infrastruktūrą. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vytautas… Atsiprašau, A. Bilotaitė – motyvai prieš.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, savivaldybės ir dabar gali vykdyti vidaus sandorius. Niekas joms netrukdo. Mes kalbame apie taisykles, kad taisyklės turi būti.
Kodėl šitas reguliavimas būtų ydingas? Pirmiausia, kad tai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui, numatančiam, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Antra, naujas reguliavimas neabejotinai sumažins viešųjų pirkimų efektyvumą, konkurenciją ir skaidrumą, ir už tai sumokės vartotojas.
Viešųjų pirkimų analizė rodo, kad mastai vidaus sandorių labai išaugo. 2011–2017 metais buvo sudaryta sandorių už 431 mln., tuo tarpu 2018 metais, vien 2018 metais – už 446 mln. Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba pabrėžia, kad nepritaria teisiniam reglamentavimui, kuris išplečia vidaus sandorių sudarymo galimybes, nes tai sudaro prielaidas korupcijai ir nesudaro sąlygų efektyviai panaudoti lėšas.
Ir paskutinis dalykas, kas yra blogiausia, tai, kad šitas principas yra stumiamas buldozeriu. Tiktai gruodžio 10 dieną mes gavome Vyriausybės išvadą, bet kitą dieną buvo registruotas protokolinis nutarimas, kuris eliminavo tiek Audito komitetą, tiek Ekonomikos komitetą nuo galimybių svarstyti, kodėl mes nesvarstome su ekspertas ir neieškome, kaip tinkamai reglamentuoti šitą tvarką.
Ir pabaigai. Jeigu šis įstatymas bus priimtas, tikrai kreipsimės į Prezidentą prašydami vetuoti, nes, kiek žinome, Prezidento visą laiką buvo aiškiai deklaruojama, kad jis yra už viešųjų pirkimų skaidrinimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Jarutis – motyvai už.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, jeigu bus priimtas šitas įstatymas, aš manau, kad šiuo įstatymu bus grąžinta nors kruopelytė pasitikėjimo vietos savivalda. Vietos savivaldos prievolė ir pareiga yra užtikrinti savo piliečiams pačias kokybiškiausias, už mažiausią kainą prieinamas paslaugas.
Kolega Simonas minėjo Rusijos pavyzdį, bet tai nėra visiškai teisinga. Vakarų Europos valstybės, gerovės valstybės, tokios kaip Danija, Norvegija, Prancūzija, Vokietija, aš minėjau savo pristatyme, grįžta prie viešojo sektoriaus paslaugų teikimo. Perimamos vandens tiekimo paslaugos, atliekų tvarkymo paslaugos, šilumos ūkis į savivaldos rankas.
Ir kažkodėl mes… Gal Lietuvoje taip yra priimta, kad dėl vieno blogo pavyzdžio ar dėl vieno blogo vaiko šeimoje turi kentėti visa šeima. Imkime mes geruosius pavyzdžius ir jais vadovaukimės, o jeigu yra kas blogai, tuos reikia nubausti. Aš agituoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kupčinskas – motyvai prieš.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų dėl vidaus sandorių gali nuomonė būti dvejopa, bet tikrai nėra nei balta, nei juoda, aišku, galėtų būti pilka, jeigu rastume aukso vidurį.
Spalio mėnesį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pasisakė būtent dėl vidaus sandorių ir konkrečiai dėl Kauno atvejo. Būtent buvo pasakyta, kad tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, kad perkant viešojo pirkimo būdu neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo, kad jinai būtų nepertraukiama, geros kokybės ir užtikrinant prieinamumą. Tai visiškai aišku, bet mes matome ir atvejų, kai dalis savivaldybių ima piktnaudžiauti.
Pernai, kai buvo svarstoma dėl vidaus sandorių uždraudimo valstybės įmonėms, nemažai savivaldybių, ypač didžiųjų, suskubo pasirašyti vidaus sandorius maksimaliam penkerių metų laikotarpiui. Tikrai suprantu merus, kurie išgyvena dėl tam tikros infrastruktūros, kad reikia išskirtinai nuomoti, pavyzdžiui, baseinus. Mes Kaune taip pat pasitikrinome rinkoje net kelis kartus dėl „Girstučio“ baseino ir kiekvieną kartą buvo prašoma didesnės sumos, negu savivaldybė pati sugebėtų operuoti būtent tą baseiną, netgi dvigubai.
Šiuo atveju tikrai nėra panacėjos ir, man atrodo, reikėtų detaliau reglamentuoti, kuriuose sektoriuose būtų galimi vidaus sandoriai. Pavyzdžiui, šilumos ūkyje arba vandentvarkos ūkyje jau jie sureguliuoti, juos reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir dėl to negalimas joks piktnaudžiavimas nei iš savivaldybės įmonių pusės, nei iš privataus, kuris valdo šilumos ūkį. Šiuo atveju reguliavimas atsiranda ir čia kokie nors pažeidimai mažai galimi. Mano nuomone, išties nėra nei balta, nei juoda, reikėtų ieškoti kažkokio aukso viduriuko šioje sistemoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Būtent ir atrastas tas aukso viduriukas, prie to aukso viduriuko mes ėjome beveik ketverius metus, nuo kadencijos pradžios. Keista tai, kad kai mes kalbame apie skaidrumą, ir vėl yra tai, kad norime sudaryti šiltnamio sąlygas tik privačioms verslo įmonėms, kurios teikia komercines paslaugas. Ir mes matome tai, kad kai nėra galimybės apriboti jų apetito, nukenčia būtent žmogus. Ar tie pavyzdžiai su šilumos ūkiu, kai buvo atiduota privačiam verslui, nieko nesako? Būtent tada nukentėjo kas? Žmogus. Nes galų gale mes turime suprasti: viešoji paslauga ir komercinė paslauga – čia du skirtingi dalykai, nes komercinės verslo įmonės tikslas yra pelnas.
Be abejo, iškyla problemų, ar negali savivaldybės piktnaudžiauti, būtent kai jos turi prerogatyvą dėl vidaus sandorio. Bet bet kokiu atveju tai susiveda į kainą. Jeigu savivaldybių gyventojai pajus, kad savivaldybės piktnaudžiauja ir vis dėlto tos kainos jiems didėja, bet kokiu atveju jie gali panaudoti politinį apsisprendimą kituose rinkimuose pakeisti tą politinę daugumą. Bet kokiu atveju dabar įstatymuose yra įdėti saugikliai dėl skaidrumo, nes šis projektas yra suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba ir atitinka bendrą europine praktiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas – motyvai prieš.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nei vidaus sandoriai, nei paslaugų pirkimas laisvoje rinkoje nėra kažkoks blogis, svarbu, kad būtų pasirinkimas. Galima pirkti ir paslaugas, pavyzdžiui, susisiekimo, laisvoje rinkoje, bet pirkti iš su Seimo nariais susijusių įmonių, su savivaldybių tarybų nariais susijusių įmonių. Tokių pavyzdžių yra begalė ir dabar. Galima daryti vidaus sandorius, steigti įmones, įdarbinti savo giminaičius, draugus, pažįstamus ir taip išpūsti tų paslaugų kainą mainais į tai, kad mums dirbtų, sakykime, konkretiems politikams, artimi žmonės.
Aš noriu pasakyti, kad savivaldybėse, daugelyje savivaldybių, tikrai yra nepateisinamai didelis nepotizmo lygis. Ir jeigu mes teikiame tokius projektus, kurie riboja žmonių pasirinkimą, mums reikia teikti ir rimtas antikorupcines priemones. O šiandien tam projektui yra nepasiruošta, tam prieštarauja Specialiųjų tyrimų tarnyba. Mes patys atsisakome to, ką padarėme prieš porą metų. Ir šis projektas mus grąžina į tuos laikus, kai iš tiesų buvo daroma didžiulė žala, ir daugybė valstybės institucijų teikė daugybę pastabų, kad tokie vidaus sandoriai viso labo yra korupcijos lizdai daugelyje savivaldybių ir valstybės įmonių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 79, prieš – 8, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3787) priimtas. (Gongas)
J. Varžgalys – replika po balsavimo.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Bakai, jūs čia kaltinate Seimo narius, savivaldybių tarybų narius susijusiais santykiais, nepotizmu ir kita. Pirmiausia į save pažiūrėkite.
PIRMININKĖ. V. Bakas. Prašom. Replika po balsavimo.
V. BAKAS (MSNG). Galite į mane pažiūrėti, bet, pažiūrėjęs į šią pusę, galiu pavardėmis išvardinti savivaldybes, kuriose netgi ir privačios įmonės yra sudariusios sandorius su su Seimo nariais susijusiomis įmonėmis.
10.44 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3788(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kitas, lydimasis įstatymo projektas – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3788(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas analogiškas kaip pagrindiniam įstatymo projektui. Siūloma jam pritarti. Komitetas jam pritarė. Galime ir mes pritarti? Dėkoju. 1 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto yra tik motyvai už. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ką tik mes matėme, kaip vieni konservatoriai įtikino argumentais kitus konservatorius ir laimėjo vieni prieš kitus šį balsavimą. Tikrai didelė dalis Konservatorių frakcijos pabalsavo už mūsų, valstiečių, pasiūlytas viešųjų pirkimų procedūrų reformas. Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad taip įvyko, sudužo iš esmės tie mitai, kad čia yra kokia nors korupcija.
Taip, tai yra požiūrių skirtumas. Aš labai gerbiu ir laisvosios rinkos aktyvių sekėjų nuomonę, kad mes turime visais įmanomais būdais skatinti laisvąją rinką net ten, kur ji veikia blogai ar net yra kenksminga vartotojams. Aš gerbiu tą poziciją, bet nulėmė aiškiai kita pozicija, ir taip pat didelės dalies Konservatorių frakcijos narių, būtent sakanti, kad mes turime grąžinti Seimo pasitikėjimą ir valdžios pasitikėjimą savivalda 60 merų parašų, įskaitant Laisvosios rinkos instituto buvusį vadovą R. Šimašių ir panašiai. Tai yra labai rimtas argumentas, kad… (Balsai salėje) Nepasirašė? Atsiprašau, tada klaidinu. Taip, taip. Aš mačiau labai daug parašų, gal 59. Tvarka, gerai, aš patikslinu. Bet tai nekeičia esmės – 59 ar 58. Tai yra mūsų savivaldos dauguma, kuri labai aiškią turi nuomonę, kad vidaus sandoriai nekenkia nei ekonomikai, nei mūsų vartotojams, tai yra normali europinė praktika. Mes neturime plėsti to rinkos fundamentalizmo ir būtinai valstybės priemonėmis skatinti žūtbūt laisvąją rinką.
PIRMININKĖ. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, prasminga ši diskusija, nereikėtų čia iš nieko tyčiotis. Tačiau ta liberalioji paradigma, kuri vyravo maždaug praeito amžiaus 7–8 dešimtmetyje, atėjo būtent iš Didžiosios Britanijos, iš M. Tečer laikų, išsikvėpė. Buvo suprasta, kad privatizuojant viešąsias paslaugas ir sutelkiant privačiose kompanijose dalis privačių paslaugų yra neįvykdoma. Nuostolingu maršrutu privatininkas nevažiuos. Tada vis tiek kas nors turi važiuoti tuo maršrutu. Ir panašiai. Čia galima tęsti begalę tokių pavyzdžių.
Esu vertęs vieno šveicarų profesoriaus knygą savo studentams. Būtent jis ir rašo, kad maždaug paskutiniajame dešimtmetyje, apie 1990 metus, pradėta grįžti atgal. Buvo suprasta, kad apsimoka ir reikia savivaldai teikti pačiai viešąsias paslaugas labai plačiai ir daug kur. Ir savivaldybė pati turi nuspręsti. Tačiau iš praeities, iš tos liberalizmo epochos, reikia pasimokyti valdymo. Jeigu savivaldybė teikia viešąsias paslaugas, turi būti sudaromos nepriklausomos valdybos, kompetentingos, kurios labai kontroliuotų, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir panašiai. Taip yra daroma dabar. Ir jeigu mes einame tuo keliu, tai viskas gerai. Vadinasi, mes neatsiliekame nuo laikmečio ir teisingai renkamės. O tos diskusijos yra prasmingos ir nereikia čia iš nieko tyčiotis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas! P. Gražulis – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, aš irgi manau, kad tikrai diskusijos yra labai prasmingos ir mes užlipome ne ant vieno grėblio mūsų valstybėje. Pažiūrėkime, „Rubikonas“, visi Vilniaus šilumos tinklai, taip pat matome Prienus. Mes galime daug pavyzdžių paimti, kada buvo atiduota verslui, kaip kalba liberalai, ir štai kas atsitiko.
Antras dalykas. Pažiūrėkime, net ir Italija – griūva neprižiūrimi tiltai, nors juos prižiūri, atrodo, vien privačios kompanijos, žūsta žmonės, didžiulės pasekmės. Tikrai reikia būtinai kontroliuoti savivaldą, bet savivaldai reikia suteikti funkcijas pačiai atlikti viešąsias paslaugas. Aš manau, kad dar labiau reikėtų liberalizuoti, nes nėra jokia panacėja privatus verslas, privatus verslas mato tik pinigus ir daugiau nieko. Todėl, aš manau, per mažai liberalus šitas įstatymas, nežinau, ar nereikėtų jo labiau liberalizuoti ir ar nereikėtų labiau pasitikėti savivaldybėmis – valstybinėmis institucijomis? Juk savivaldybes renka žmonės, piliečiai, todėl aš vis dėlto negaliu balsuoti už, kadangi šiek tiek … prieš, kadangi šiek tiek liberalizuojama, bet, aš manau, per mažai liberalizuojama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mieli kolegos, atkreipiu dėmesį, kad tikrai kalbėkime apie lydimąjį įstatymo projektą, o ne apie viską. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, vis dėlto prasidėjo polemika ir turbūt reikėtų iš esmės suprasti galimybę tikrintis rinkoje. Žinote, jeigu savivaldybė normaliai ūkininkauja, kodėl šilumos ūkiai tapo gerai dirbantys ūkiai, palyginus su privačiam verslui atiduotais, todėl, kad buvo investuojama. Jeigu jūs galvojate, kad, investavus su atsipirkimu 10 ar 15 metų, atnaujinus ūkį, galima vėl skelbti konkursus, manau, jūs klaidingai galvojate. Iš tikrųjų nė viena savivaldybė negali skelbti.
Lygiai tas pats ir su komunaliniais ūkiais. Jeigu mes norime gerai tvarkomo komunalinio ūkio, turime jį nuolatos atnaujinti, kad jis būtų konkurencingas, o kainas mes nesunkiai galime pasitikrinti, nes rinkoje veikia ir privačios, kur galima konkurenciją sukurti, ir neprivačios, yra tos, kur savivaldybėms teikia viešąsias paslaugas. Žmonės labai gerai mato, kokios kainos vienoje savivaldybėje, kokios kainos kitoje, ir, savaime suprantama, spaudžia politikus, kad jie priimtų tinkamus sprendimus ir tinkamai ūkininkautų. Iš tikrųjų nemanau, kad turėtų būti sukurta kažkokia paradigma, kad vienas ar kitas dalykas blogas. Sprendimai turi būti priimami protingai. Manau, kad vis dėlto geriausiai mato, kaip priimti sprendimus, vietinė valdžia, kuri iš tikrųjų analizuoja, kuri atsako už viešąsias paslaugas savo žmonėms.
Manau, turime pritarti šiam įstatymo projektui ir nebijoti, neturėti tokių baimių, kad kažkurioje vietoje vagys sėdi, o kitoje vietoje – vien sąžiningi. Visur visko yra, bet tam ir yra demokratinė sistema, kad tas visas ydas pastebėtų ir taisytų rinkimų būdu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kupčinskas – motyvai prieš.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš ponui T. Tomilinui norėčiau pasiūlyti pažiūrėti į balsavimo rezultatus. Tėvynės sąjungos frakcijoje daugiau buvo balsuojančių prieš ir susilaikiusių negu balsavusių už. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Kolegos, atkreipčiau dėmesį į lydimojo įstatymo pavadinimą, tai yra Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities… sektorius. Viskas būtų gerai, jeigu tie vidaus sandoriai būtų leidžiami būtent tokiose srityse, bet mes matome aibę atvejų, kai savivaldybės piktnaudžiauja ir leidžia vidaus sandorius dėl šienavimo paslaugų, dėl gatvių ženklinimo, dėl šviesoforų įrengimo, dėl laidų tiesimo, lyg nebūtų konkurencijos tose rinkose. Šiuo atveju aš būčiau už tai, kad būtų reglamentuoti sektoriai, kuriuose gali būti atliekami vidaus sandoriai, kai tikrai ta paslauga negali būti nepertraukiamai teikiama, ir tai būtent išimtiniais atvejais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi norintieji kalbėti kalbėjo, išsakė motyvus. Balsuojame dėl lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3788. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3788) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3789(2) (priėmimas)
Ir dar vienas lydimasis teisės aktas – Nr. XIIIP-3789(2). Yra gauti Teisės departamento pasiūlymai. Guoda Burokiene, dėl vieno pasiūlymo tikrai reikia jūsų argumentų.
Pirmas Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Antras pasiūlymas – komiteto nepritarimas. Prašom paaiškinti, kodėl. Ar Seimas sutinka su jūsų komiteto pozicija?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi savivaldybės ir toliau turės teisę išnuomoti nekilnojamąjį turtą viešojo pirkimo metu, tačiau, siekiant spręsti praktikoje kylančias problemas dėl infrastruktūros priežiūros ir plėtros, būtina vietos savivaldos institucijoms suteikti teisę pačioms spręsti, kokiu būdu turi būti teikiama viešoji paslauga ir valdoma, naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų turtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto argumentams? Pritariame.
Dar vienas Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Jam komitetas pritarė ir mes pritariame. Taip pat pasiūlymas 3 dalį laikyti 4-ąja. Teisės departamentas pasiūlė, komitetas pritarė ir patobulino redakciją.
1 straipsnį su visais pasiūlymais galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė, mes pritariame ir 2 straipsnį galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų manau, kad reikia savivaldai palikti teisę pasirinkti, kokiu būdu vykdyti jai įstatymu priskirtas funkcijas: ar per savo įsteigtus juridinius asmenis, ar konkurso būdu perkant tas paslaugas privačioje rinkoje. Šiuo įstatymu mes nurodome vis dėlto gana nedaug sričių, kuriose savivaldai leidžiami tie vidaus sandoriai. Mūsų įstatymas tuo požiūriu, lyginant su kitų Europos šalių, išlieka vienas griežčiausių.
Čia taip pat numatoma, kad būtinas Konkurencijos tarybos leidimas, jeigu savivaldybė sugalvoja naujas paslaugas teikti ar steigti naują juridinį asmenį. Aš manau, kad, matant Konkurencijos tarybos kalbėjimą, beveik beviltiška tikėtis, kad savivaldybė tą teisę gautų, nes Konkurencijos tarybos atstovai iš esmės kalba Laisvosios rinkos instituto atstovų lūpomis. Čia mes tikrai priimame gana griežtą ir apribotą galimybę savivaldai. Tai bent tiek priimkime.
O kalbant apie neskaidrumus, aš manau, jų gali būti abiem atvejais – tiek ir savivaldybių juridiniuose asmenyse, tiek kviečiant per konkursus privatininkus. Beje, STT vis dėlto beveik visas bylas turi, kai konkurso būdu pakviečiami privatūs asmenys, žinome, kaip tie konkursai kartais padaromi. Todėl aš nemanau, kad čia yra skaidrumo ir neskaidrumo takoskyra. Takoskyra iš tikrųjų yra daugiau ideologinė – kairesnio ar dešinesnio požiūrio, liberalesnio ar ne visai liberalaus. Kadangi mūsų partija iš esmės yra centristinė…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. RAZMA (TS-LKDF). …balsuosime įvairiai.
PIRMININKĖ. Laikas. (Balsai salėje) K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, neskaidrumo iš tikro ženkliai daugiau yra būtent liberaliajame valdymo modelyje. „Litesko“ ir kitos įvairios su „Rubikonu“ susijusios įmonės kurį laiką nuomojo šilumos ūkius labai daug kur savivaldoje Lietuvoje. Štai, tarkim, kai Palangoje sugrįžo šilumos ūkis į savivaldybės rankas, kas paaiškėjo? Paaiškėjo, kad nuomotojas nesuinteresuotas plėtoti tinklų, nesuinteresuotas jų normaliai prižiūrėti, nes jis žino, kad jam nuomos sutartis baigsis. Kas paaiškėjo susigrąžinus į savas rankas? Yra galimybė kainą sumažinti trečdaliu. Aišku, nuomininkas suinteresuotas uždirbti pelno ir jis nesuinteresuotas tos kainos gyventojams mažinti.
Taigi nereikėtų perdėti liberaliojo valdymo modelio efektyvumo. Jis kaip tik pasižymi daug kur nepalankumu vartotojui ir brangiomis kainomis. Čia liberalai daro didžiulę klaidą. Štai tokia klaida yra Klaipėdoje. Pastatomas sporto kompleksas už keliolika milijonų eurų ir tas sporto kompleksas dar primokant savivaldai yra išnuomojamas privatininkui. O jeigu būtų likęs savivaldos valdymo rankose, būtų buvę galima organizuoti per mokyklas ir panašiai platų jo panaudojimą, visai platesnes paslaugas, suteikti žmonėms daugiau paslaugų ir, neabejoju, efektyviau naudoti. Tikrai nereikia čia gąsdinti, kad yra korupcija ar panašiai. Korupcija kvepia rubikoniniuose projektuose, mes turėjome keletą bylų.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Bakas – motyvai prieš.
V. BAKAS (MSNG). Aš norėčiau sureaguoti į tų kolegų, kurie korupciją arba protekcionizmą, pavyzdžiui, sieja tik su dešine ar tik su kaire, pasisakymus. (Balsai salėje) Buvo iki tol. Buvo ponas T. Tomilinas, kalbėjo apie, žodžiu, konservatorius kažką. Aš ponui T. Tomilinui noriu pasakyti, kad šalia politinių ideologijų yra tokie reiškiniai kaip kleptokratija, oligarchija. Tokie dalykai nepriklauso nuo partijų, nuo politinių ideologijų. Jie apskritai nesusiję su politinėmis ideologijomis.
Gerbiami kolegos, tokie pavyzdžiai kaip „Leo LT“ parodo, kad… „Rubikono“ šilumos tinklų privatizavimo istorijos arba „Lietuvos geležinkelių“, mes matome, kad gali būti korupcinių sandorių, dalyvaujant ir privačiam verslui, ir kai tai daro valstybė. Mes ne apie tai kalbame. Mes kalbame apie tai, kad ketverius metus Lietuva stovi vietoje, pagal skaidrumo indeksą mes esame žemiau negu Europos vidurkis. Ir kokie dalykai nepasverti, kai mes išsigąstame vien dėl to, kad pasirašė 60 merų, bet nematome, kokios pasekmės gali būti nekontroliuojamų vidaus sandorių, kokias pasekmes jie sukelia, kaip išbrangina paslaugas. Mes darome tiesiog, na, populistinius arba tiesiog neišmintingus sprendimus. Kolegos, korupcija nuo partinės politinės ideologijos visiškai nepriklauso.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš džiaugiuosi šia diskusija ir tikrai norėčiau mandagiai oponuoti ponui V. Bakui. Aš suskaičiavau praeitą balsavimą: 10 konservatorių prieš, rodos, 9, jau likusius salėje. Prieš tai buvo galbūt persvara tų, kurie nenori pasikeitimo vidaus sandorių sistemoje, 11 ar 12 už, prieš, nesvarbu. Esmė ta, kad opozicinė, didžiausia opozicinė partija, balsai pasiskirstė, žmonės turi skirtingas nuomones. Aš gerbiu abi puses ir nė viena iš jų neatstovauja jokiai korupcijai čia.
PIRMININKĖ. Būtų puiku, jeigu kalbėtumėte apie įstatymo projektą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik noriu pasakyti ponui V. Bakui, kad šiandien egzistuoja viešųjų pirkimų kontrolės sistema. Nereikia įžeidinėti institucijų, kurios dirba savo darbą, puikiausiai jį atlieka. Ir tikrai, jeigu mes taip stipriai skubėsime link tokio rinkos fundamentalizmo, nežinia, ar neatsiras daugiau korupcijos, būtent to reiškinio, prieš kurį jūs taip stipriai kovojate. Mano galva, būtent tokie skuboti sprendimai, kurie buvo priimti prieš keletą metų čia, Seime, ir sudaro didžiausią pagrindą korupcijai ir stambaus verslo įtakai politikai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gerai, kad pataisėme tą įstatymą, nes kai kada įstatyme įrašytos normos, pavyzdžiui, tokios, kai kiti teikėjai negali teikti arba kai neužtikrina geros kokybės… Iš tikrųjų ką reiškia nuolat tikrinti gerą kokybę? Suprantate, jeigu paskelbi konkursą visiems metams arba penkeriems metams ir tau neteikia kokybiškai, iš tikrųjų protestuoti per teismus yra labai sudėtinga. Jeigu savivaldybėms suteikiame teisę savivaldybės įstatymais, turėtume ir pasitikėti, kad vis dėlto savivaldybės sprendžia, ar galės užtikrinti rinkoje, atsižvelgiant į rinką, gerą kainą, ar negalės. Manyčiau, kad vis dėlto savivaldybės visada gali užtikrinti, nes, kaip ir minėjau, jos žiūri ne tik kokybės, bet žiūri ir geros kainos. Manau, kad visos žmonėms teikiamos viešosios paslaugos – jas teikti ir yra pagrindinis dalykas savivaldybėms – ir geros kokybės, ir kuo mažiausios kainos. Siūlau pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame, kolegos, dėl lydimojo Vietos savivaldos įstatymo 9 ir 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, noriu su jumis pasitarti. Reikia pratęsti posėdžio laiką ir, manau, jūs sutiksite, kad darbotvarkėje numatytus klausimus pratęsime. Balsuojame. Kas už tai, kad pabaigtume šios dienos darbotvarkę? Išties, daug diskutavome, daug kalbėjome. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad pratęstume tol, kol išnagrinėsime visus likusius darbotvarkėje įrašytus klausimus? Kai kurie Seimo nutarimai būtini priimti. Kitas posėdis sausio 14 dieną.
Balsavo 78 Seimo nariai. Už tai, kad būtų pratęsta ir pabaigti visi darbotvarkėje numatyti klausimai – 57, prieš – 10, susilaikė 11.
Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad mes buvome sutarę, buvo ir Europos reikalų komiteto pirmininko prašymas, nuo 11 valandos prasideda Europos reikalų komiteto posėdis. Tie, kurie būtinai turite ten dalyvauti, Seimas pritarė bendru sutarimu ir tam neprieštarauja. Dėkoju.
A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Etikos ir procedūrų komisijos nariams noriu pasakyti, kad posėdis įvyks tuoj po plenarinio posėdžio. Turime tris naujus skundus, turime apsispręsti, ar juos pradedame nagrinėti. Todėl labai prašyčiau 10 minučių susirinkti įprastoje vietoje, nes kitą posėdį šauksime sausio 15 dieną ir jau pažeisime Statutą, nes turime priimti sprendimą per 10 dienų, nagrinėti…
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). …ar nenagrinėti. Labai prašau visus susirinkti po posėdžio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tie, kurie neturite būtinai išeiti į Europos reikalų komiteto posėdį, prašome likti. Dabar salėje dar yra 79 ir galime vykdyti įstatymų priėmimą toliau.
11.06 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 12, 13, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Advokatūros įstatymas. Priėmimas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, tam komitetas pritarė ir mes pritariame. Galime priimti.
5 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašome pasakyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, buvo gana ilgai diskutuota ir su pačia Advokatūra. Tiesiog mes konstatuojame ir esamą situaciją, kad jau ir dabar yra skelbiami ir visuomenei prieinami du sąrašai. Tai advokato darbo vietų ir praktikuojančių advokatų sąrašai, kas kartais gali ir nesutapti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime tam pritarti? Pritariame komiteto argumentams. 5 straipsnį galime priimti? Dėkoju, priimame.
Dėl 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame.
11 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies ir mes tam pritariame. 11 straipsnį galime priimti? Galime.
12 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė ir mes pritariame. 12 straipsnį priimame.
Dėl 13, 14, 15 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
16 straipsnis. Teisės departamento techninis pasiūlymas. Komitetas pritarė ir mes pritariame. Priimame 16 straipsnį.
Dėl 17 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
18 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nepritarėme, nes Teisės departamentas siūlė numatyti, ar Advokatūra moka Garbės teismo nariams, ar ne. Tuo tarpu Advokatūra turi savivaldą ir tiesiog nusprendėme palikti savivaldai teisę apsispręsti. Juo labiau kad ir kitų panašių teisinių profesijų, notarų ir antstolių, ta savivaldos teisė išlieka ir ten nemokama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pritariame komiteto pasiūlymui? Pritariame. Dar vienas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Tad visą 18 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 19 straipsnio pasiūlymų nėra. 20 straipsnis – nėra. Galime priimti? Priimame.
21 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Mes pritariame. 21 straipsnį galime priimti? Priimame. Ačiū.
Dėl viso įstatymo projekto E. Gentvilas – motyvai prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Mielieji kolegos, nežinau, ar jūs suprantate, kad šitaip mes ritamės į totalitarinę valstybę. Kai kalbėjome apie odontologų teises ir atiminėjome tas teises iš Odontologų rūmų, aš jau įvardinau tada, kad tai yra pasikėsinimas į profesinę savivaldą, kai valstybė geriau už savo srities profesionalus išmano, ką ir kaip reikia daryti, ir viską perkelia ant mokesčių mokėtojų pečių. Tada aš paminėjau dar nieko nežinodamas apie naujus projektus, jie, matyt, dar net nebuvo registruoti, kaip mes jaustumės, jeigu pradėtume kištis į Advokatų, Notarų ar Antstolių rūmų profesines savivaldas. Ir štai išlindo projektai, kuriuos šiandien jau priėmimo stadijoje siūlote priimti.
Taigi mes pradedame kištis kaip valstybė į advokatų, notarų ir antstolių profesinę savivaldą, įkišdami valstybės deleguotus atstovus, kurie turės kontroliuoti ir turbūt raportuoti teisingumo ministrui ar valdžiai tiesiog, kas ten vyksta. Be jokios abejonės, tie valstybės deleguojami atstovai dalyvaus ir priimant sprendimus.
Aš noriu pasakyti, kad taip yra silpninama teisininkų bendruomenių profesinė savivalda, kuri yra labai svarbi. Bandykime įsivaizduoti, dabar aš jau visiškai įsivaizduoju, kad labai greitai Teisingumo ministerija susikurs mechanizmą ir teiks advokato kvalifikaciją teisininkams. Einame link šito. Štai ir mano klausimas: ar jūs jaučiate, kur link mes einame? Su odontologų profesine savivalda ten jau ir nuėjome. Tai dabar žengiame žingsnius su advokatų, notarų ir antstolių profesinėmis savivaldomis. Aš tikrai nebalsuosiu už ir manau, kad atsiras…
PIRMININKĖ. Laikas!
E. GENTVILAS (LSF). …kitas Seimas, kuris pakeis šituos sprendimus.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė – motyvai už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš įsivaizduoju, kad kitas Seimas visus sprendimus keis, tai jau yra pažadėta, įskaitant ir pensijos bus mažinamos, sakėte, atšauksite, ir vaiko pinigus atšauksite. Tai mes prie tų grasinimų, manau, pripratome. Lietuvos žmonės tą neabejotinai įvertins. Bet grįžtant prie tų pasakų apie totalitarizmą, tai kur jūs matote totalitarizmą, kai Advokatūros garbės teisme, notariate, tarp antstolių atsiranda visuomenės atstovai iš šalies. Jie gali matyti tose uždarose bendruomenėse, uždaruose garbės teismuose vykstančius procesus, jie gali reikšti savo nuomonę. Tai ar visuomenės įtraukimas yra totalitarizmo požymis? Juk ministras ir dabar skiria atstovus.
Negana to, su tomis bendruomenėmis ir jų atstovais diskutuojant buvo prieita prie sprendimo, kad ministras neskirs konkrečių žmonių, tiesiog jis pateiks advokatūrai, notariatui, antstoliams kandidatų sąrašą, iš kurio tos bendruomenės galės pasirinkti. Bet tai bus žmonės iš šalies, tai nebus tų uždarų kastų (nebijokime to pripažinti, tai yra tam tikros uždaros kastos) nariai, kurie kaip visuomenės atstovai galės dalyvauti ir diskutuoti.
Manyčiau, kad tas atvirumas visuomenėje yra ir skaidrumo, ir aiškumo tam tikras ženklas, ir jis tikrai didins pasitikėjimą, ypač antstoliais pasitikėjimas visuomenėje yra tragiškas. Tikrai kviečiu pritarti komiteto patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu, kaip ir kitais, siūloma vadinamuosius visuomenės atstovus, kitaip sakant, ministerijos pasiūlytus asmenis įtraukti į Garbės teismo sudėtį. Tai dar kaip argumentas buvo vartojamas, kad, pažiūrėkite, teismų garbės teismuose taip pat yra visuomenės atstovų. Ir toks parodomas nesuvokimas ir nesupratimas, kad šita savivalda jau ir taip yra visuomenės atstovai, nes pagal Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžią vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Teismai priima sprendimus, kurie privalomi visiems Lietuvos piliečiams, visiems asmenims. Advokatūros sprendimai nėra privalomi visiems, tai yra profesinė savivalda, kuri tvarkosi savo viduje. Kaip pavyzdį pateiksiu: net viduramžiais kunigaikščiai nesikišo į profesinių cechų savivaldą ir nekišo savo letenų ten ir savo klapčiukų.
Kita problema. Advokatai, kaip ir kunigai, turi tam tikrą teisę į konfidencialumą, į vadinamąją išpažinties paslaptį, kurią išduoda jiems jų ginamasis asmuo. Dabar nagrinėjant Garbės teisme bylas ta visa informacija bus išnagrinėta. Tie žmonės, kurie neturi teisės susipažinti su tokia informacija, ten sėdės, klausys, priims sprendimus ir išnešios tą informaciją, kurios neturi teisės…
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūsų laikas baigėsi.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Raginu nepritarti šiam įstatymo projektui, taip pat ir kitiems lydimiesiems projektams, nes tai demokratiją ribojantys įstatymai.
PIRMININKĖ. Balsuojame, jeigu užteks Seimo narių. Įstatymas bus priimtas arba ne, jei ne, spręsime toliau. Balsuojame dėl Advokatūros įstatymo.
Balsavo 47 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, įstatymo negalime priimti. Ir apskritai prašyčiau užsiregistruoti, kiek mūsų yra salėje, ar tęsime įstatymų priėmimą. (Balsai salėje) Liko Seimo nutarimai. Gal sutartume tada priimti Seimo nutarimus, kurie yra išties neprobleminiai? Registruojamės.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
Gerbiami kolegos, kaip posėdžio pirmininkė siūlau, jeigu jūs sutiktumėte, yra Seimo nutarimai, klausimai 1-15, 1-16, 1-17 ir 1-18.
E. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Na, pasirodo, kartais būname teisūs sakydami, kad gal jau baigiame tą posėdį. Taip mes ir balsavome. Tada balsavo – tęsiame, tęsiame, o patys išsilakstė tie, kurie norėjo tęsti. Bet, žinoma, aš sutinku dėl nutarimų, ką jūs siūlote.
PIRMININKĖ. Ačiū.
11.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIIP-4342(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIIP-4342. Priėmimas.
Vienas straipsnis, pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Balsuojame dėl viso Seimo nutarimo. Motyvų niekas nenorėjo išsakyti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė Seimo nutarimui. (Gongas)
Informuoju ir atsakau į klausimą dėl ankstesnių įstatymų projektų, kurių negalime priiminėti. Jie į darbotvarkę bus įtraukti sausio 14 dieną.
11.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Daivos Raudonienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerės pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4343 (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Daivos Raudonienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerės pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4343. Priėmimas.
Du straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnis – įsigaliojimas nuo gruodžio 23 dienos. Galime priimti.
Motyvai. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai yra lyg ir formalus pagrindas patvirtinti atleidimą, baigiasi kadencija. Bet manęs neapleidžia nuojauta, kad kitais metais mes vėl tapsime atnaujinto politinio farso – patrauk V. Pranckietį – dalyviais. Šio farso režisierius dabar labai sėkmingai dėlioja savo šaškių lentoje tam tikras situacijas, kurios iš esmės motyvuos grįžti prie šio klausimo. Pirmas klausimas – dėl Seimo vicepirmininko K. Bartkevičiaus, kuris dabar yra iškeltas ir lyg sustojęs dėl Seimo Pirmininko pozicijos. Ir dabar dirbtinai yra kuriama Seimo kanclerio… kur būtent irgi suasmeninama į V. Ačienės asmenį. Aš neturiu nieko prieš nei prieš gerbiamą Kęstutį, nei prieš Vidą, bet iš esmės šie žmonės yra panaudojami kaip šaškės toje šaškių partijoje, kuri bus sudėliota. Ir tada bus logiškas klausimas: klausykite, ar nėra taip, kad Seimo Pirmininkas yra ne daugumos Pirmininkas? Štai, žiūrėkite, „Tvarka ir teisingumas“, kuri dabar vadinasi Gerovės frakcija, štai per jį jūs negalite turėti savo žmogaus vicepremjero poste. Štai, gerbiamieji valstiečiai, jeigu jūs esate prieš mane, bet, žiūrėkite, gerbiama V. Ačienė irgi tampa būtent Seimo Pirmininko tarsi ambicijų įkaite. Dėl šios priežasties aš negaliu balsuoti prieš, nes aš tikrai pavargau jau būti to farso dalyviu ir, galų gale, dalyvauti akcijoje, kuri niekina Seimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Rinkevičius – motyvai už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. P. Urbšys tikrai pavargo, jam reikia atostogų. Bus šventės, gal jis atsigaus, šiek tiek atsigaus ir jo mąstymas. Baigėsi kadencija ir mes turime atleisti. Daugeliu atvejų – ir teisėjų, ir kitų institucijų atstovų, darbuotojų pasibaigia kadencija ir jie yra atleidžiami. Po to skiriamas laikinai galbūt ar tas pats, ar kitas asmuo eiti pareigas. Aš nesuprantu čia tokių dvejopų standartų, kai pradedami painioti politiniai dalykai su tais, kurie visiškai nesusiję. Politika yra politika. Tai jūs diskutuokite su kolega R. Karbauskiu apie kandidatūras, apie ką nors. Šiuo atveju absoliučiai visiškai apie kitus dalykus kalbėkime. Baigėsi kadencija, privalome mes atlikti savo konstitucinę pareigą atleisti pasibaigus kadencijai iš pareigų, ir balsuojame už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo. Išties tai yra kadencijos pabaiga.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 19, prieš – 3, susilaikė 45. Seimo nutarimas nepriimtas. (Plojimai) Taip, kadencijos pabaiga.
Dėl vedimo tvarkos – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš tik noriu pakomentuoti dėl komentaro apie mūsų konstitucinę pareigą. Arba čia yra teisinė kolizija, arba vis dėlto mes turime teisę priimti kokį nors sprendimą, kokį mes turime teisę priimti. Jeigu žmogui nesibaigia automatiškai pasibaigus kadencijai jo pareiga eiti tas pareigas, vadinasi, mes savo nutarimu galime nepritarti atleidimui, o tai reiškia, kad tas žmogus turi eiti pareigas toliau. Kito kelio čia nėra. Čia yra arba teisinė kolizija, arba mūsų išreikšta politinė valia, o tai yra taip pat teisėta. Taigi sveikinu ponią kanclerę.
PIRMININKĖ. Taip, sprendimas priimtas. (Gongas) Sprendimas nepriimtas. Gongas taip netyčia suskambėjo. Jeigu būtume priėmę, tada gongas būtų reikalingas. Aš atsiprašau jūsų. Tiesiog patikrinau jūsų budrumą.
Gerbiami kolegos, linkime kanclerei dabar tą laikotarpį dirbti. Žinau, vis tiek yra paruošta gėlių. Seimo Pirmininke, moterims gėlės tinka. (Balsai salėje) Taip.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamasis Seime, labai džiaugiuosi tokiu sprendimu. Mes vis galvojame, kokiu būdu būtų galima pratęsti kanclerei kadenciją. Jūs pratęsėte. Dėkoju. Prisidedu prie to galvodamas, kad kanclerė dirbo sėkmingai ir gerai, taip jūs ir balsavote, todėl turime šiandien gerą progą padėkoti jai linkėdami visa ko geriausio. (Plojimai)
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Vaikų emocinės gerovės metais“ projektas Nr. XIIIP-4261(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar liko pora Seimo nutarimų. Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Vaikų emocinės gerovės metais“ projektas Nr. XIIIP-4261(2). Liko tik priėmimas.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame. Dėl viso norinčių kalbėti… M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ne vieną kartą sakiau, kad visi metų skelbimai yra labai deklaratyvūs dalykai, faktiškai jie dažnai mažai ką turi su realybe ir atitinkamais veiksmais. Mes iš tikrųjų turime labai rimtą problemą su vaikų emocine situacija, ypač rajonuose, su psichikos sveikatos problemomis. Didelė dalis vaikų net negali sulaukti atitinkamos pagalbos, turi laukti mėnesių mėnesius, kol užsirašys pas specialistą. Man atrodo, vietoj tokių deklaratyvių sprendimų ir emocinės gerovės metų skelbimų būtų gerai, kad būtų priimtas atitinkamas finansavimas, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skirti reikalingą finansavimą atitinkamoms paslaugoms, ypač rajonuose. Man atrodo, taip reikšmingiau prisidėtume prie vaikų emocinės gerovės, nei skelbdami deklaratyvius metus. Todėl kviečiu susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šarknickas – motyvai už. Jeigu kolegos D. Kepenis, A. Gaidžiūnas atsisėstų, mes galėtume matyti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš noriu padėkoti už šią idėją, jinai iš tikrųjų reikalinga vien dėl sąmoningumo formavimo į ateitį. Aišku, gal turi tam tikrų tobulintinų vietų ir panašiai, bet vis dėlto mums moraliai būtų naudinga startuoti į priekį, kas susiję su mūsų vaikais ir paaugliais. Ir pabaigai – yra būtinas emocinis raštingumas švietimo sistemoje, kas jau yra seniai įvairiose Europos valstybėse. Tai mes galėtume irgi užkirsti kelią įvairioms nesėkmėms, kas liečia gyvenimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jovaiša – motyvai prieš.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, kad čia nėra nė vieno Seimo nario, kuris prieštarautų sveikai, gerai mūsų vaikų emocinei būsenai, tačiau man nepatinka, kad mes įrėminame tiktai 2020 metais. Jeigu šitas nutarimas skambėtų, kad Lietuvos vaikų šimtmečio gerovei, tada visi balsuotume dar laisviau. O dabar vieni metai bus emocingai geri, o kaip toliau? Todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, iš tiesų čia toks panašus analoginis atvejis, kaip žinote, būna savaitė be patyčių. Toks jausmas, kad kitomis savaitėmis patyčios yra pateisinamos.
Aš ne vieną kartą jau sakiau, tikrai labai daug važinėju per regionus ir matau labai daug vaikų, kuriems iš tiesų reikia valstybės pagalbos. Taip, kai kurios pastangos yra dedamos, bet aš manau, kad šitas nutarimas, kurį mes dabar planuojame priimti, yra iš tikrųjų labai deklaratyvus ir atneš labai trumpalaikę naudą vienos arba dviejų antraščių žiniasklaidos priemonėse. Problemos yra iš tiesų kompleksinės ir labai svarbios.
Todėl nemanau, kad paprasto tokio nutarimo priėmimas, deklaratyvus priėmimas, sprendžia tas problemas, kurios iš tiesų yra labai jautrios ir iš tiesų reikalauja, ko gero, ir visų partijų susitelkimo. Todėl aš taip pat negalėsiu palaikyti šio deklaratyvaus daikto, dalyko ir, kolegos, linkėdamas jums gerų Naujų metų, linkėčiau taip pat nepalaikyti šio nutarimo, o susitelkti dar pavasario sesijai ir priimti esminius sprendimus, kurie ir pakeistų tokių vaikų ateitį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, salėje toks triukšmas, kad negirdime vieni kitų. Labai prašau jūsų dėmesio.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Vaikų emocinės gerovės metais“. Žinau ir primenu jums, kad visos programos parengtos, tam pasirengta, liko tik priimti nutarimą, kad galėtume įgyvendinti. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 16. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4261) priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ projektas Nr. XIIIP-4352(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ projekto svarstymas. Kultūros komiteto išvada. Prašom. S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, simboliška, kad prieškalėdiniu metu tęsiame vakar pradėtą nutarimo projektą, susijusį su Šv. Jono bažnyčios ir bokšto atkūrimu. Šiandien ryte vyko komiteto posėdis. Dalyvavo penki nariai. Pritarta bendru sutarimu šitam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Priėmimą vykdysime sausio 14 dieną. Dėkoju.
Atsiprašau, nemačiau, kad A. Norkienė buvo užsirašiusi. Jau atsisako. Ačiū.
Seimo narių pareiškimai. Nėra. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Gerbiamas Pirmininke, tribūna… (Balsas salėje) Po Seimo Pirmininko kalbos registruosimės.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos ir gerbiami Lietuvos žmonės, turbūt dabar yra gera proga kreiptis į visus. Šiandien ir vakar, ir kitomis dienomis jau gavome daug sveikinimų iš Seimo narių ir kitų žmonių. Padariau paprastą analizę: pažiūrėjau, kokie pagrindiniai žodžiai ir ko mes linkime vieni kitiems. Turbūt nenustebsite, jeigu pasakysiu, kad prasmė, artuma, orumas, ramybė, sveikata, viltis, ateitis, ateities lūkesčiai, šiluma, jaukumas. O dažniausiai linkėjimuose pasikartojantis žodis buvo „džiaugsmas“.
Aš dėkoju visiems už tai, ko linkime vieni kitiems. Tai yra ne tik palinkėjimas kitiems, bet tikriausiai visada, linkint kitam, tai yra ir mūsų pačių lūkestis to paties. Šiandien turbūt mes galime kalbėti apie tai, kad mūsų lūkesčiai galėtų turėti prasmę ir ateitį. Ir aš šiandien nieko neturiu omenyje dėl to, kad kalbu tai, ką galvoju, ir jokių išvadų iš mano kalbėjimo nereikėtų daryti. Bet visada yra tokia teisė.
Visi norime būti teisūs ir teisingi. Visi. Bet galvojame nevienodai. Paprastas dalykas: tu galvoji kitaip, tu galvoji vienaip, aš galvoju kitaip. Tu galvoji, kad tu galvoji teisingai, bet aš galvoju kitaip. Būkime tolerantiški tam kitaip galvojančiam, kitokiai nuomonei.
Manau, kad visi tie žodžiai, kurie čia buvo pasakyti palinkėjimuose, turėtų būti skirti ne tik mums vieni kitiems – jie turėtų būti skirti visiems Lietuvos žmonėms, kad kiekvienas žmogus jaustųsi pasveikintas, kad jis žinotų, kad tai yra visų šventė ir jo šventė, ir jis yra tos šventės dalyvis prieš kitus ir prieš save.
Būkime pasveikinti. Pasidžiaukime ta prieškalėdine galimybe. Ir dar, pasveikinkime ką nors konkrečiai. Mes turime du administracijos darbuotojus, tai jau minėta kanclerė, kurios sėkmingai neatleidome, ir yra įsteigti prizai, kuriuos mes turėtume įteikti ir ponui A. Zeleniakui taip pat. Galime sveikindami visą Lietuvą pagerbti mūsų darbuotojus, kurių nuoširdus darbas buvo įvertintas šiais prizais. Ačiū. (Plojimai)
D. RAUDONIENĖ. Iš tikrųjų labai netikėti šiandien sprendimai, netikėtos dovanos. Bet noriu padėkoti visiems jums už darbą kartu, kartais labai sunkų, kartais lengvesnį. Už tą kasdieninę rutiną, kuri labai daug turi įtakos žmonių gyvenimams ir visai mūsų Lietuvai. Ačiū jums visiems, ačiū už pasitikėjimą ir linkiu jaukių ateinančių švenčių.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Plojimai) Nuoširdžiai dėkojame. Dėkojame Pirmininkui, dėkojame kanclerei. Sveikiname. Prašom. Ponas A. Zeleniakas.
A. ZELENIAKAS. Dėkoju už man iš tiesų labai svarbų įvertinimą ir suteiktą garbę čia stovėti. Naudodamasis proga norėčiau pasveikinti su artėjančiu mūsų modernios Respublikos šimtmečiu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų darbas, jūsų visų darbai verti didžiausios pagarbos. V. Juozapaitis. Maloniai prašome.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų šis mano pasisakymas bus labiau skirtas jums asmeniškai. Įkvėptas, iš tikrųjų nuoširdžiai sakau, ir Pirmininko tokios nuoširdžios kalbos, noriu pirmiausia padėkoti visiems, kurie galbūt ir nelabai gero linkėjo, bet vis tiek tai yra įkvepiantis toks žingsnis, matyt, kuo daugiau muša, tuo daraisi stipresnis. Bet gerbiamai R. Baškienei aš norėčiau pareikšti savo atsiprašymą už vakar dienos Vyriausybės valandos metu tokį, sakyčiau, išsprūdusį nelabai etišką pasisakymą, tai buvo visiškai spontaniška. Aš jus labai gerbiu ir iš tikrųjų, na, ir tokių švenčių išvakarėse, ir apskritai kaip žmogus atsiprašau jūsų ir labai tikiuosi, kad tai nepakenks mūsų tolesniems žmogiškiems santykiams. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Tai yra tikrai netikėta, bet tikrai tik tikri vyrai, tikri politikai sugeba pasielgti taip, kaip pasielgė V. Juozapaitis. Ačiū. Esu sujaudinta.
O visiems taip pat sakau, atsiprašau, jeigu kartais neleidau per šoninį mikrofoną pasakyti replikos, atsiprašau, jeigu savo žemaitišku būdu pasakiau griežčiau, gerbiu, vertinu kiekvieną, linkiu kuo geriausios kloties, gražių visiems mums švenčių. Registruojamės.
Užsiregistravo 68 kantriausi mūsų kolegos. Linkime didžiulės sėkmės. Nenumatytą posėdį baigiame. (Gongas) Seimo Pirmininkas prašo dar visus čia sustoti ir tokiai… Prašau, Pirmininke, gal jūs ir pasakykite.
V. PRANCKIETIS. Manau, kad visiems turbūt būtų malonu nusifotografuoti priešnaujametinei nuotraukai. Džoja, matau, yra. Kviečiu į antrą aukštą, o mes galime čia, priekyje, užimti vietas.
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.