LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO

PAPILDYMO 6.716¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5260

2021 m. rugsėjo 22 d. Nr. 102-P-25

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Morgana Danielė pavaduojanti Aušrinę Armonaitę, Irena Haase, Andrius Navickas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Ieva Valeškaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento Verslo politikos skyriaus patarėja Evelina Maskoliūnaitė, Lietuvos verslo konfederacijos Dalijimosi ekonomikos darbo grupės pirmininkas Šarūnas Frolenko.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-13			*	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomo teisinio reguliavimo poreikis kyla dėl nereglamentuojamų teisinių verslo santykių tarp paslaugų teikėjų ir įvairių interneto platformų (programų) valdytojų. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte minimi teisiniai santykiai yra reglamentuojami 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1150 „Dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo“, kuris, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniu, yra taikomas visuotinai, tiesiogiai ir yra privalomas visas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas Reglamentas išsamiai reglamentuoja komercines internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimo, nutraukimo, sustabdymo sąlygas, vidinių skundų nagrinėjimo sistemą, asmens duomenų apsaugą ir kitus teisinius aspektus, todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti projektu siūlomos nuostatos.	Pritarti	Kaip ir nurodyta Teisės departamento pastaboje, Europos Sąjungos reglamentai - tai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje apibrėžti teisės aktai. Reglamentai yra visuotinai taikomi, privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi (tiek institucijų, tiek privačių asmenų) visose valstybėse narėse. Valstybės privalo užtikrinti reglamentų veikimą ir imtis veiksmų reglamentų numatytiems įpareigojimams įvykdyti.
2.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2020-10-27	1			Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 6.7161 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-5260 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama nustatyti, kad elektroninės platformos paslaugų teikėjas savo teikiamas paslaugas organizuotų sudarydamas rašytines sutartis, atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek, kiek Projektu siekiamos reglamentuoti paslaugos būtų laikytinos informacinės visuomenės paslaugomis, Projektu siūlomas reguliavimas yra derintinas su 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (toliau – Reglamentas)[1], kurio tikslas, be kita ko, užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas savo verslo klientams užtikrintų skaidrias, sąžiningas dalyvavimo interneto platformose sąlygas ir veiksmingas teisių gynimo galimybes. Reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinei civilinei teisei visų pirma sutarčių teisei, pavyzdžiui, taisyklėms dėl sutarties galiojimo, sudarymo, poveikio ar nutraukimo, jeigu tik nacionalinės civilinės teisės taisyklės atitinka Sąjungos teisę ir tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas. 1. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad, nors Reglamentu nėra nustatyta su internetiniu tarpininkavimo paslaugų teikėju sudaromos sutarties forma, tačiau vadovaujantis 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) 1 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad sutartys dėl informacinės visuomenės paslaugų galėtų būti sudaromos elektroninėmis priemonėmis. Šiuo tikslu Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir kitos paslaugų teikėjų veiklos reguliavimas, be kita ko, yra grindžiamas elektroninės formos nediskriminavimo principu, kuris reiškia, kad informacijos teisinė galia negali būti paneigta ar apribota vien tik tuo pagrindu, kad ši informacija yra sukurta, išsiųsta, gauta ar išsaugota elektroninėmis priemonėmis. Vadovaujantis to paties įstatymo 9–11 straipsnių nuostatomis, elektroninėmis priemonėmis sudaromoms sutartims nėra taikomi analogiški Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalies reikalavimai dėl teksto apsaugos ir parašų identifikavimo. Todėl elektroninėmis priemonėmis sudaromos sutartys ne visada atitiks rašytinei sutarties formai keliamus reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad tokiomis priemonėmis sudarytos sutartys jos šalių neįpareigoja. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą galiojantį reguliavimą, pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisėje ir ją įgyvendinančiuose nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta aiški valstybių narių pareiga užtikrinti, kad sutartys dėl informacinės visuomenės paslaugų teikimo galėtų būti sudaromos elektronine forma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Projekte įtvirtinti galimybę paslaugų sutartis sudaryti ne tik rašytine forma, bet ir elektroninėmis priemonėmis, kaip tai nustatyta Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme.	Atsižvelgti	Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 664) nepritarti Civilinio kodekso papildymo 6. 716¹ straipsniu įstatymo projektui.
3.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2020-10-27	1	(2)		2. Projektu keičiamo Civilinio kodekso 6.716¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinami sutarties turinio reikalavimai, tokie kaip paslaugų kaina, apmokėjimo, keitimo tvarka ir terminai, paslaugų teikimo tvarka ir terminai. Pažymėtina, kad Reglamentu taip pat nustatomi tam tikri reikalavimai sutarties sąlygoms, pavyzdžiui, sutarties sąlygų pakeitimui (Reglamento 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, Projektu keičiamo Civilinio kodekso 6.716¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinami sutarties turinio reikalavimai yra derintini su Reglamento nuostatomis, pavyzdžiui, atsisakant tų sutarties turinio reikalavimų, kurie reglamentuoti Reglamento nuostatomis arba papildomai nurodant, kad Projektu siūlomos nuostatos šioms sutartims taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Reglamentas.	Atsižvelgti	Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 664) nepritarti Civilinio kodekso papildymo 6. 716¹ straipsniu įstatymo projektui.
4.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2020-10-27			*	3. Atsižvelgiant į tai, kad už Reglamento įgyvendinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, siūlytina dėl Projekto kreiptis Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados.	Pritarti	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 664). Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai nepritarti projektui.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos verslo konfederacija 2021-05-07				DĖL CIVILINIO KODEKSO PAPILDYMO 6.716(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5260 Lietuvos verslo konfederacija reaguodama į dalijimosi ekonomikos spartų augimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, nusprendė suburti darbo grupę vienijančią skaitmeninių paslaugų platformų verslus veikiančius Lietuvoje. Lietuvos verslo konfederacijos Dalijimosi ekonomikos darbo grupė (toliau – Darbo grupė), kurią sudaro Wolt, Bolt, Ziticity ir Uber skaitmeninių platformų atstovai, susipažino su Seimo nario Tomo Tomilino registruotu Civilinio kodekso papildymo 6.716(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-5260 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. *Teisiniai santykiai yra jau reglamentuojami ES Reglamentu 2019/1150* Darbo grupė sveikina iniciatyvą aiškiau reglamentuoti platformų ir jų partnerių teisinius santykius ir neprieštarauja teikiamo projekto idėjai, tačiau nori atkreipti dėmesį į esamą europinį teisinį šių santykių reglamentavimą ir skaitmeninėse platformose jau vykdomą praktiką. Pirmiausia, norime atkreipti dėmesį, kad teisiniai verslo santykiai tarp paslaugų teikėjų ir įvairių interneto platformų (programų) valdytojų jau yra reglamentuojami visos Europos Sąjungos lygmeniu. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 „Dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo“ (toliau – Reglamentas 2019/1150), kaip pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas savo išvadoje (2020-10-12), yra taikomas visuotinai, tiesiogiai ir yra privalomas visas. Reglamentas jau dabar detaliai apibrėžia paslaugų teikimo sąlygas gerokai išsamiau nei yra siūloma Projekto pataisomis. Reglamentas 2019/1150 išsamiai reglamentuoja komercines internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimo, nutraukimo, sustabdymo sąlygas, vidinių skundų nagrinėjimo sistemą, asmens duomenų apsaugą ir kitus teisinius aspektus. Remiantis tuo, kad Reglamentas 2019/1150 yra tiesiogiai taikomas visa savo apimtimi, skaitmeninių platformų veiklos taisyklės yra suderintos ir atitinka visus Reglamentu keliamus reikalavimus. Platformos yra įsipareigojusios partneriams teikti daugiau informacijos, supažindinti juos su savo veiksmais, pagrįsti tokių veiksmų priežastis, sukurti vidinius konfliktų sprendimo mechanizmus, sudaryti sąlygas partnerių atstovams ginti jų teisėtus interesus. Taip pat yra nustatytos skaitmeninės platformos pareigos bei teisės, veiklos vykdymo tvarka ir terminai, per kuriuos privaloma informuoti partnerius apie būsimus sąlygų pakeitimus. Taigi, Lietuvoje veikiančios platformos jau dabar iš esmės įgyvendina siūlomo Projekto pakeitimo nuostatas. Darbo grupė yra įsitikinusi, kad egzistuojančio europinio lygmens reguliavimo pilnai užtenka, kad būtų užtikrintos kurjerių, vairuotojų ir kitų, su skaitmeninėmis platformomis dirbančių asmenų teisės ir socialinės garantijos. Vis dėlto, norime akcentuoti, kad nemažiau svarbu yra užtikrinti galiojančio Reglamento 2019/1150 įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą. Neabejojame, kad užtikrinus visų Reglamento 2019/1150 reikalavimų įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą, situacija rinkoje ženkliai pagerėtų. *Sutarties forma neturėtų būti ribojama* Projektu siūloma nustatyti, kad susitarimas tarp paslaugų teikėjo ir kliento dėl tarpininkavimo paslaugų per skaitmenines platformas teikimo būtų rašytinis. Nors Projekto iniciatorius nedetalizuoja kokios formos sutartys būtų tinkamos, tačiau norime iš karto atkreipti dėmesį, kad pats sutarties formos ribojimas nėra tikslingas ar atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Pirmiausia, kaip teisingai pabrėžė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (toliau – ES Teisės grupė) savo išvadoje (2020-10-27), sutarties forma nėra reguliuojama tarptautiniais ar nacionaliniais teisės aktais, priešingai turėtų būti išlaikytas sutarties formos nediskriminavimo principas. ES Teisės grupė taip pat nurodė, kad „vadovaujantis 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) 1 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad sutartys dėl informacinės visuomenės paslaugų galėtų būti sudaromos elektroninėmis priemonėmis“. Taip pat, remiantis Reglamento 2019/1150 konstatuojamosios dalies 10 punktu, kuriame aprašant tarpininkavimo paslaugų susitarimus nedviprasmiškai nurodoma, kad „Turėtų būti laikoma, kad tokie sutartiniai santykiai yra tada, kai abi atitinkamos šalys patvariojoje laikmenoje vienareikšmiškai išreiškia ketinimą būti saistomos, nebūtinai reikalaujant aiškaus rašytinio susitarimo“. Tai reiškia, kad alternatyvios sutarties formos yra leistinos ir gali būti taikomos sudarant paslaugų sutartis. Reglamento 2019/1150 2 straipsnio 13 dalis taip pat detalizuoja „patvariosios laikmenos“ sąvoką, kurią siūlome įtvirtinti teikiamomis Civilinio kodekso pataisomis. *Socialinių garantijų draudimai – itin aktualus visų individualiai dirbančių asmenų klausimas* Atsižvelgiant į tai, kad teisiniai verslo santykiai tarp paslaugų teikėjų ir įvairių interneto platformų (programų) valdytojų jau yra reglamentuojami visos Europos Sąjungos lygmeniu, manome, kad aktualus klausimas yra ne teisinis šių šalių santykių reguliavimas, bet individualiai dirbančius asmenis apsaugančių draudimo priemonių užtikrinimas. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos esame gavę informaciją apie planus ateityje svarstyti galimybes savarankiškai dirbančius asmenis drausti ir kitomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, įvertinant galimo tarifo dydžius bei kitas su apdraudimu susijusias aplinkybes. Neabejotinai palaikytume bet kokią valstybės iniciatyvą, kuria būtų užtikrintas ne tik pavežėjų, kurjerių, bet visų individualiai dirbančių asmenų įvairiapusis draudimas įskaitant, bet neapsiribojant draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. *Projektą turėtų papildomai įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė* Siekiant užtikrinti kokybišką ir visapusiškai išdiskutuotą teisėkūros procesą, Darbo grupė mano, kad būtų tikslinga Lietuvos Respublikos Seimui paprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl svarstomo Projekto nuostatų. Manome, kad papildoma išvada leistų tinkamai įvertinti Projekto tikslingumą ir atitikimą šiuo metu galiojančiam teisiniams reguliavimui, taip pat, esant poreikiui, galėtų pasiūlyti reikiamų techninių pataisymų. Jei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nuspręstų nesikreipti dėl LR Vyriausybės išvados, prašytume atsiklausti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonės dėl svarstomo Projekto. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, Darbo grupė siūlo: 1. Lietuvos Respublikos Seimui paprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl svarstomo Projekto nuostatų. 2. Svarstyti galimybes, kaip būtų įmanoma užtikrinti galiojančio Reglamento 2019/1150 įgyvendinimo efektyvesnę kontrolę ir priežiūrą. 3. Jei pataisų Projektas vis tik būtų toliau svarstomas, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais siūlome pakoreguoti 6.716¹straipsnį ir išdėstyti jį taip: „6.716¹ straipsnis. Sutarties forma ir turinys 1. Paslaugų sutartis, pagal kurią paslaugų teikėjas per savo elektronines platformas ar programas įvairiais būdais tarpininkauja klientui teikiant paslaugas, turi būti rašytinė arba sudaroma elektroninėmis priemonėmis patvarioje laikmenoje. ~~2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje turi būti nustatyta paslaugų kaina, apmokėjimo, keitimo tvarka ir terminai, paslaugų teikimo tvarka ir terminai.~~” Darbo grupė yra pasirengusi diskusijai kaip užtikrinti geriausias, saugiausias ir lanksčiausias partnerystės sąlygas su skaitmeninėmis platformomis bendradarbiaujantiems asmenims, taip pat atkreipiame dėmesį, kad mielai pasidalinsime patirtimi, apie šiuo metu vykdomą veikla ir taikomas priemones. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir įvertinti galimybes priimti pateiktus pasiūlymus.	Atsižvelgti	Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 664) nepritarti Civilinio kodekso papildymo 6. 716¹ straipsniu įstatymo projektui. Projektą siūloma atmesti, nes projektu siekiami reglamentuoti teisiniai santykiai yra reglamentuojami 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1150 „Dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo“, kuris, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniu, yra taikomas visuotinai, tiesiogiai ir yra privalomas visas. Tuo tarpu, kaip išvadoje nurodė Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, už Reglamento įgyvendinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos verslo konfederacija

2021-05-07

DĖL CIVILINIO KODEKSO PAPILDYMO 6.716(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5260

Lietuvos verslo konfederacija reaguodama į dalijimosi ekonomikos spartų augimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, nusprendė suburti darbo grupę vienijančią skaitmeninių paslaugų platformų verslus veikiančius Lietuvoje. Lietuvos verslo konfederacijos Dalijimosi ekonomikos darbo grupė (toliau – Darbo grupė), kurią sudaro Wolt, Bolt, Ziticity ir Uber skaitmeninių platformų atstovai, susipažino su Seimo nario Tomo Tomilino registruotu Civilinio kodekso papildymo 6.716(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-5260 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.

Teisiniai santykiai yra jau reglamentuojami ES Reglamentu 2019/1150

Darbo grupė sveikina iniciatyvą aiškiau reglamentuoti platformų ir jų partnerių teisinius santykius ir neprieštarauja teikiamo projekto idėjai, tačiau nori atkreipti dėmesį į esamą europinį teisinį šių santykių reglamentavimą ir skaitmeninėse platformose jau vykdomą praktiką.

Pirmiausia, norime atkreipti dėmesį, kad teisiniai verslo santykiai tarp paslaugų teikėjų ir įvairių interneto platformų (programų) valdytojų jau yra reglamentuojami visos Europos Sąjungos lygmeniu. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 „Dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo“ (toliau – Reglamentas 2019/1150), kaip pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas savo išvadoje (2020-10-12), yra taikomas visuotinai, tiesiogiai ir yra privalomas visas. Reglamentas jau dabar detaliai apibrėžia paslaugų teikimo sąlygas gerokai išsamiau nei yra siūloma Projekto pataisomis. Reglamentas 2019/1150 išsamiai reglamentuoja komercines internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimo, nutraukimo, sustabdymo sąlygas, vidinių skundų nagrinėjimo sistemą, asmens duomenų apsaugą ir kitus teisinius aspektus.

Remiantis tuo, kad Reglamentas 2019/1150 yra tiesiogiai taikomas visa savo apimtimi, skaitmeninių platformų veiklos taisyklės yra suderintos ir atitinka visus Reglamentu keliamus reikalavimus. Platformos yra įsipareigojusios partneriams teikti daugiau informacijos, supažindinti juos su savo veiksmais, pagrįsti tokių veiksmų priežastis, sukurti vidinius konfliktų sprendimo mechanizmus, sudaryti sąlygas partnerių atstovams ginti jų teisėtus interesus. Taip pat yra nustatytos skaitmeninės platformos pareigos bei teisės, veiklos vykdymo tvarka ir terminai, per kuriuos privaloma informuoti partnerius apie būsimus sąlygų pakeitimus. Taigi, Lietuvoje veikiančios platformos jau dabar iš esmės įgyvendina siūlomo Projekto pakeitimo nuostatas.

Darbo grupė yra įsitikinusi, kad egzistuojančio europinio lygmens reguliavimo pilnai užtenka, kad būtų užtikrintos kurjerių, vairuotojų ir kitų, su skaitmeninėmis platformomis dirbančių asmenų teisės ir socialinės garantijos. Vis dėlto, norime akcentuoti, kad nemažiau svarbu yra užtikrinti galiojančio Reglamento 2019/1150 įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą. Neabejojame, kad užtikrinus visų Reglamento 2019/1150 reikalavimų įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą, situacija rinkoje ženkliai pagerėtų.

Sutarties forma neturėtų būti ribojama

Projektu siūloma nustatyti, kad susitarimas tarp paslaugų teikėjo ir kliento dėl tarpininkavimo paslaugų per skaitmenines platformas teikimo būtų rašytinis. Nors Projekto iniciatorius nedetalizuoja kokios formos sutartys būtų tinkamos, tačiau norime iš karto atkreipti dėmesį, kad pats sutarties formos ribojimas nėra tikslingas ar atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

Pirmiausia, kaip teisingai pabrėžė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (toliau – ES Teisės grupė) savo išvadoje (2020-10-27), sutarties forma nėra reguliuojama tarptautiniais ar nacionaliniais teisės aktais, priešingai turėtų būti išlaikytas sutarties formos nediskriminavimo principas. ES Teisės grupė taip pat nurodė, kad „vadovaujantis 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) 1 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad sutartys dėl informacinės visuomenės paslaugų galėtų būti sudaromos elektroninėmis priemonėmis“.

Taip pat, remiantis Reglamento 2019/1150 konstatuojamosios dalies 10 punktu, kuriame aprašant tarpininkavimo paslaugų susitarimus nedviprasmiškai nurodoma, kad „Turėtų būti laikoma, kad tokie sutartiniai santykiai yra tada, kai abi atitinkamos šalys patvariojoje laikmenoje vienareikšmiškai išreiškia ketinimą būti saistomos, nebūtinai reikalaujant aiškaus rašytinio susitarimo“. Tai reiškia, kad alternatyvios sutarties formos yra leistinos ir gali būti taikomos sudarant paslaugų sutartis. Reglamento 2019/1150 2 straipsnio 13 dalis taip pat detalizuoja „patvariosios laikmenos“ sąvoką, kurią siūlome įtvirtinti teikiamomis Civilinio kodekso pataisomis.

Socialinių garantijų draudimai – itin aktualus visų individualiai dirbančių asmenų klausimas

Atsižvelgiant į tai, kad teisiniai verslo santykiai tarp paslaugų teikėjų ir įvairių interneto platformų (programų) valdytojų jau yra reglamentuojami visos Europos Sąjungos lygmeniu, manome, kad aktualus klausimas yra ne teisinis šių šalių santykių reguliavimas, bet individualiai dirbančius asmenis apsaugančių draudimo priemonių užtikrinimas. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos esame gavę informaciją apie planus ateityje svarstyti galimybes savarankiškai dirbančius asmenis drausti ir kitomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, įvertinant galimo tarifo dydžius bei kitas su apdraudimu susijusias aplinkybes. Neabejotinai palaikytume bet kokią valstybės iniciatyvą, kuria būtų užtikrintas ne tik pavežėjų, kurjerių, bet visų individualiai dirbančių asmenų įvairiapusis draudimas įskaitant, bet neapsiribojant draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.

Projektą turėtų papildomai įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Siekiant užtikrinti kokybišką ir visapusiškai išdiskutuotą teisėkūros procesą, Darbo grupė mano, kad būtų tikslinga Lietuvos Respublikos Seimui paprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl svarstomo Projekto nuostatų. Manome, kad papildoma išvada leistų tinkamai įvertinti Projekto tikslingumą ir atitikimą šiuo metu galiojančiam teisiniams reguliavimui, taip pat, esant poreikiui, galėtų pasiūlyti reikiamų techninių pataisymų. Jei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nuspręstų nesikreipti dėl LR Vyriausybės išvados, prašytume atsiklausti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonės dėl svarstomo Projekto.

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, Darbo grupė siūlo:

1. Lietuvos Respublikos Seimui paprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl svarstomo Projekto nuostatų.

2. Svarstyti galimybes, kaip būtų įmanoma užtikrinti galiojančio Reglamento 2019/1150 įgyvendinimo efektyvesnę kontrolę ir priežiūrą.

3. Jei pataisų Projektas vis tik būtų toliau svarstomas, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais siūlome pakoreguoti 6.716¹straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„6.716¹ straipsnis. Sutarties forma ir turinys

1. Paslaugų sutartis, pagal kurią paslaugų teikėjas per savo elektronines platformas ar programas įvairiais būdais tarpininkauja klientui teikiant paslaugas, turi būti rašytinė arba sudaroma elektroninėmis priemonėmis patvarioje laikmenoje.

~~2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje sutartyje turi būti nustatyta paslaugų kaina, apmokėjimo, keitimo tvarka ir terminai, paslaugų teikimo tvarka ir terminai.~~”

Darbo grupė yra pasirengusi diskusijai kaip užtikrinti geriausias, saugiausias ir lanksčiausias partnerystės sąlygas su skaitmeninėmis platformomis bendradarbiaujantiems asmenims, taip pat atkreipiame dėmesį, kad mielai pasidalinsime patirtimi, apie šiuo metu vykdomą veikla ir taikomas priemones. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir įvertinti galimybes priimti pateiktus pasiūlymus.

Atsižvelgti

Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 664) nepritarti Civilinio kodekso papildymo 6. 716¹ straipsniu įstatymo projektui.

Projektą siūloma atmesti, nes projektu siekiami reglamentuoti teisiniai santykiai yra reglamentuojami 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1150 „Dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo“, kuris, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniu, yra taikomas visuotinai, tiesiogiai ir yra privalomas visas.

Tuo tarpu, kaip išvadoje nurodė Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, už Reglamento įgyvendinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 664				*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. SV-S-104 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 6.716¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-5260 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.1. Teikiamu Įstatymo projektu yra siekiama nustatyti, kad elektroninės platformos ar programos paslaugų teikėjas savo teikiamas paslaugas organizuotų sudarydamas rašytines sutartis. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma interneto tarpininkavimo platformų veikla ir jų teisinis reguliavimas yra reglamentuojami Europos Sąjungos lygmeniu. 2020 m. liepos 12 d. pradėtas taikyti 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo, kurio tikslas – prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir kartu nustatyti taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad interneto paieškos sistemomis besinaudojantiems internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams būtų užtikrinamas atitinkamas skaidrumas, sąžiningumas ir veiksmingos teisių gynimo galimybės. Reglamentas (ES) 2019/1150 skirtas kovoti su nesąžiningomis verslo praktikomis, kurias taiko internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo verslo klientams, visų pirma labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Reglamentas (ES) 2019/1150 nustato, kad internetinėse tarpininkavimo platformose paslaugos verslo klientams būtų teikiamos remiantis sutartiniais santykiais tarp paslaugų teikėjo ir tų verslo klientų, kurie vartotojams siūlo prekes ar paslaugas. Reglamente (ES) 2019/1150 nėra įtvirtinta pareiga su paslaugų teikėjais ar verslo klientais sudaryti konkrečiai rašytinę sutartį, tačiau Reglamento (ES) 2019/1150 3 straipsnyje nustatyta, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turi užtikrinti, kad paslaugų teikimo sąlygos būtų surašytos paprastai ir suprantamai, būtų prieinamos visiems verslo klientams (taip pat ir prieš sudarant sutartį), o apie sąlygų pakeitimus internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turi pranešti verslo klientams naudodami patvariąją laikmeną bent prieš 15 dienų iki sąlygų pasikeitimo įsigaliojimo. Nors Reglamente (ES) 2019/1150 nėra tiksliai nustatyta su internetiniu tarpininkavimo paslaugų teikėju sudaromos sutarties forma, tačiau, vadovaujantis 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje 1 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad sutartys dėl informacinės visuomenės paslaugų galėtų būti sudaromos elektroninėmis priemonėmis. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir kitos paslaugų teikėjų veiklos reguliavimas yra grindžiamas elektroninės formos nediskriminavimo principu, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, sutarčių laisvės, savireguliacijos skatinimo, asmens duomenų teisinės apsaugos, vartotojų apsaugos, proporcingumo, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, objektyvumo, saviraiškos laisvės, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais. Pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, elektroninės formos nediskriminavimo principas reiškia, kad informacijos teisinė galia negali būti paneigta ar apribota vien tik tuo pagrindu, kad ši informacija yra sukurta, išsiųsta, gauta ar išsaugota elektroninėmis priemonėmis. Vadovaujantis to paties įstatymo 9–11 straipsnių nuostatomis, elektroninėmis priemonėmis sudaromoms sutartims nėra taikomi analogiški Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalies reikalavimai dėl užtikrintos teksto apsaugos ir parašų identifikavimo, todėl elektroninėmis priemonėmis sudaromos sutartys ne visada atitiks rašytinei sutarties formai keliamus reikalavimus, nustatytus Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokiomis priemonėmis sudarytos sutartys neįpareigoja jos šalių laikytis sutartyse numatytų sąlygų ar turi kitokią juridinę galią nei rašytinės sutartys. Taigi, atsižvelgus į pirmiau nurodytą galiojantį reguliavimą, pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės aktuose ir juos įgyvendinančiuose nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta aiški valstybių narių pareiga užtikrinti, kad sutartys dėl informacinės visuomenės paslaugų teikimo galėtų būti sudaromos elektronine forma.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 664				*	1.2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomo teisinio reguliavimo poreikis kyla dėl nereglamentuojamų verslo santykių tarp paslaugų teikėjų ir įvairių interneto (elektroninių) platformų (programų) valdytojų, todėl, esant tokioms aplinkybėms, elektroninių platformų valdytojai gali savaip interpretuoti ir vienašališkai keisti paslaugų teikimo įkainius bei kitas sąlygas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimi teisiniai santykiai yra reglamentuojami Reglamentu (ES) 2019/1150, kuris, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniu, yra taikomas visuotinai, tiesiogiai ir privalomas visas. Reglamentas (ES) 2019/1150 išsamiai reglamentuoja komercines internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimo, apribojimo, nutraukimo, sustabdymo sąlygas^{^[2]}, vidinių skundų nagrinėjimo sistemą, mediaciją, asmens duomenų apsaugą ir kitus teisinius aspektus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Reglamento (ES) 2019/1150 1 straipsnio 4 dalį, kurioje akcentuojamas nacionalinės civilinės teisės ir Reglamento (ES) 2019/1150 santykis – pažymima, kad Reglamentas (ES) 2019/1150 nedaro poveikio nacionalinei civilinei teisei, visų pirma sutarčių teisei, pavyzdžiui, taisyklėms dėl sutarties galiojimo, sudarymo, poveikio ar nutraukimo, jeigu tik nacionalinės civilinės teisės taisyklės atitinka Europos Sąjungos teisės aktus ir taikomos tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima Reglamentas (ES) 2019/1150. Be to, Reglamentas (ES) 2019/1150 reguliuoja visas sutarties sąlygas, neatsižvelgiant į jų pavadinimą ar formą, todėl Įstatymo projektu siūlomi sutarties turinio pakeitimai yra netikslingi.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 664	1	(2)			1.3. Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716¹straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti internetinio tarpininkavimo paslaugų sutarties turinio reikalavimus, tokius kaip paslaugų kaina, apmokėjimo, keitimo tvarka ir terminai, paslaugų teikimo tvarka ir terminai. Pažymėtina, kad atlygintinų paslaugų teikimą reguliuoja Civilinio kodekso XXXV skyriaus nuostatos. Minėtame skyriuje įtvirtintos nuostatos dėl paslaugų sutarties vykdymo (Civilinio kodekso 6.717 straipsnis), paslaugų teikėjo pareigos suteikti išsamią informaciją klientui (Civilinio kodekso 6.719 straipsnis), paslaugų kainos ir apmokėjimo (Civilinio kodekso 6.720 straipsnis). Reglamentu (ES) 2019/1150 nustatomi ir tam tikri sutarties sąlygų pakeitimo reikalavimai (Reglamento (ES) 2019/1150 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomi sutarties turinio reikalavimai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tikslingumo principo.	Pritarti	Pažymėtina, kad pastaboje minimas tikslingumo principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 664				*	2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Europos Komisija 2020 m. spalio 19 d. paskelbtame komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021 m. Komisijos darbo programa. Gyvybinga Sąjunga pažeidžiamame pasaulyje“ (Nr. COM(2020) 690 final) yra numačiusi pateikti teisinę iniciatyvą dėl platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo 2021 m. 4 ketvirtį. Viešosios konsultacijos dėl būsimo teisės akto jau yra prasidėjusios ir Europos Komisija yra nustačiusi sritis, kuriose turėtų būti įgyvendinamos priemonės, skirtos kovai su iššūkiais: užimtumo statusas, darbo sąlygos, galimybė gauti socialinę apsaugą, galimybė naudotis kolektyviniu atstovavimu ir derybomis, tarpvalstybinis darbo platformoje aspektas (įskaitant socialinio draudimo įmokas ir mokesčių surinkimą), algoritminis valdymas, mokymai ir profesinės galimybės žmonėms, dirbantiems per platformas. Europos Sąjungai priėmus šį teisės aktą, per interneto platformas (programas) veikiančių asmenų veikla bus reglamentuojama visos Europos Sąjungos lygmeniu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai ateityje gali būti svarstomi atsižvelgiant į platesnį kontekstą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka pristatys Seimui savo poziciją dėl šio Europos Sąjungos teisės akto ir teiks Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimus, reikalingus minėto Europos Sąjungos teisės akto nuostatoms įgyvendinti.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 6.716¹straipsniu įstatymo projektą atmesti, nes projektu siekiami reglamentuoti teisiniai santykiai yra reglamentuojami 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1150 „Dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo“, kuris, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniu, yra taikomas visuotinai, tiesiogiai ir yra privalomas visas.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė –nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė

[1] Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Asociación Profesional Elite Taxi, C-434/15, EU:C:2017:981, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, buvo pripažinta, kad Uber per internetinę platformą organizuojamos pavėžėjimo paslaugos yra transporto paslauga, o ne informacinės visuomenės paslauga. Tačiau taip pat galima atkreipti dėmesį į Europos Komisijos atlikto siūlomo reguliavimo poveikio vertinimą, kuriame buvo nurodyta, kad į Reglamento reguliavimo sritį turėtų patekti tokios platformos kaip Uber, Deliveroo (šios internetinės platformos verslo modelis panašus į Bolt Food) (konkrečiai žr. 6 psl.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra visiškai aišku, ar Reglamentas yra taikytinas Projektu siekiamai išspręsti problemai.

^{^[2]} Vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/1150 2 straipsnio 10 papunkčiu, sąlygomis laikomos visos sąlygos arba specifikacijos, neatsižvelgiant į jų pavadinimą ar formą, kuriomis reglamentuojami internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo ir jo verslo klientų sutartiniai santykiai ir kurias vienašališkai nustato internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas.