LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 292
STENOGRAMA
2019 m. gegužės 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojos
I. DEGUTIENĖ ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 71 Seimo narys.
Opozicinių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
14.01 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3201 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kreipiuosi į opoziciją. Jeigu jūs sutinkate, pradedame nuo darbotvarkės 2-5 klausimo, nes K. Masiulis turi priimti Armėnijos delegaciją, kuri tuojau atvyks į Seimą. Jeigu sutinkate, tada kviečiu K. Masiulį pateikti Pilietybės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Labai toks trumpas klausimas. Aš siūlau, remdamasis bent dviejų man žinomų valstybių, kuriose ta praktika veikia ir taip yra daroma, tai Didžiosios Britanijos ir Olandijos pavyzdžiu, įvesti tokią normą papildant mūsų Pilietybės įstatymo straipsnį, kuriame yra numatoma, kokiomis sąlygomis iš Lietuvos piliečių gali būti atimta pilietybė. Iki šiol yra taip: jeigu žmogus, tarkim, įgyja kitos valstybės pilietybę, tai turėtų būti atimta Lietuvos pilietybė. Aš siūlau papildyti šitą straipsnį punktu, kad jeigu Lietuvos Respublikos pilietis demokratinės šalies teismo yra pripažintas įvykdęs teroristinę veiklą, tai irgi atimti iš jo pilietybę, kaip daro olandai ir yra darę britai. Mes tokių piliečių lyg dar neturime, bet ką gali žinoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, už pristatymą. Klausia K. Glaveckas. Nepabėkite! Du klausimai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Yra klausimų. Aš mačiau, kad nebuvo. Gerai.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas kolega, jūs remiatės dviejų valstybių patyrimu, bet Europos Sąjungoje, kaip žinome, yra dar 26 valstybės ir jos neturi tokių korekcijų. Toks būtų pirmas klausimas.
Antras. Jeigu mes neturime tokių atvejų, tai kam mums bėgti į priekį ir bandyti turėti tokių atvejų? Aš nelabai suprantu, kam reikalinga tai, ko dar nėra arba nėra buvę pas mus? Kai bus, tada ir spręsime. Galų gale tam yra teismai ir yra kiti instrumentai valstybės rankose. Galima į cypę pasodinti ilgam tą teroristą, jis niekur neišbėgs ir nedarys. Ačiū.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai. Aš atsakysiu. Aš nesu tikras, kad kitos valstybės neturi. Aš tiktai apie dvi žinau konkrečiai, jų pavyzdžiu remiuosi. Manau, kad turi ir daugiau valstybių.
O dabar aš jums atsakysiu, kodėl reikia. Dabar įsivaizduokime, kad kokioje nors valstybėje, tarkim, kokioje nors Kolumbijoje, Lietuvos pilietis dalyvauja teroristinėje veikloje, yra nuteisiamas. Lietuvos konsulai turėtų (mes ten konsulo ar ambasadoriaus neturime, turime Brazilijoje) iš Brazilijos važiuoti, rūpintis jo teisine priežiūra. Reikia rūpintis šito piliečio teisine priežiūra, reikia jį saugoti po to, kai jis išeis iš cypės po kelerių metų. Turėtume susigrąžinti čia tą savo gėrį. Mes atimame pilietybę ir mums nerūpi nei juo rūpintis, nei dar kas, nes tokie piliečiai turi ir pareigą vis dėlto elgtis atitinkamai, kaip priklauso piliečiui. Jeigu jis elgiasi kaip teroristas, tai Didžioji Britanija mano, kad jisai netenka pilietybės, Olandija mano, kad gali netekti pilietybės. Aš manau lygiai taip pat. Ir nereikia rūpintis juo.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūsų siūlyme yra toks įdomus apibrėžimas būtent apie demokratines valstybes, bet ir Baltarusija, ir Rusija save įvardija kaip demokratines valstybes, kuriose vyksta rinkimai. Kaip šiuo atveju įgyvendinamas tas kriterijus?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žinote, aš pats mąsčiau įvairiai. Iš pradžių galvojau siaurinti iki Europos Sąjungos valstybių. Paskui pagalvojau apie NATO, bet NATO Turkija yra, klausimų įvairių iškyla. Tada pagalvojau, įvesiu tokį apibrėžimą, ir aš galvoju, kad kiekvienas atvejis turėtų būti nagrinėjamas ad hoc. Jeigu reikia Migracijos departamentui spręsti šitą klausimą ir teikti tokį siūlymą, jis kreipsis į ekspertą ir paklaus, ar Kolumbija, ar Peru yra demokratinė valstybė ir gali remtis teismų sprendimu? Ekspertai, kurie išmano tarptautinę politiką, kreipsis į Užsienio reikalų ministeriją. Jeigu Užsienio reikalų ministerijai kompetencijos neužtenka, atsakymą duos remdamiesi, paklausę ekspertų, ir bus atsakymas. Tas pilietis, jeigu iš jo būtų atimama pilietybė, galėtų teisme ginčyti tokį klausimą, ir teismai vėlgi spręstų ad hoc, remdamiesi ekspertais ir panašiai, kitų valstybių praktika.
Aš manau, kad mes negalime turėti tokių demokratinių valstybių baigtinio ir amžinai galiojančio sąrašo, bet galime tokią sąvoką vartoti, nes tai yra įmanoma padaryti, kad tas įstatymas veiktų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Daugiau nėra norinčių klausti. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis Masiuli, pirmiausia jūs pažiūrėkite į savo organizaciją. Juk jūsų partiją Seimas pripažino kaip teroristinę organizaciją, tai jums visiems reikėtų atimti pilietybę. (Balsai salėje) Ir tada jūs neturėtumėte teisės nei dalyvauti rinkimuose, nei Lietuvoje gyventi. Man atrodo, rodykite pavyzdį patys sau. O jeigu kitoje šalyje padarė kokį nors nusikaltimą, tai nėra taip baisu, baisiau, kai Lietuvoje sprogdinami tiltai, žudomi žmonės, veikiama kartu su nusikalstamomis organizacijomis. Man atrodo, gal reikėtų patobulinti šią jūsų įstatymo pataisą, įrašyti Konservatorių partiją ir Konservatorių partijos narius, kurie yra teroristinės organizacijos nariai, tada būtų galima balsuoti už.
PIRMININKĖ. Už – S. Jovaiša. (Šurmulys salėje)
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kadangi Petras labai nuogąstauja, nes jisai taip pat buvęs šioje pusėje ir senaties terminas teroristams negalioja, labai bijo, kad toks įstatymas būtų priimtas. Bet aš sakau – balsuojame už.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 33, prieš – 7, susilaikė 46. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 81: už – 55, prieš – 26. Grąžinta iniciatoriui tobulinti. Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, yra rimta problema. Duok Dieve, kad mes jos neturėtume. Bet kai turėsime, tikrai spręsime. Aš bijau, kad su visomis geromis idėjomis vyksta vienas dalykas. Jos čia yra išsakomos, paskui grįžta kaip valstiečių idėja. Tegul būna valstiečių idėja, pasiimkite ją ir padarykite, bet įstatymas yra reikalingas. (Balsai salėje)
14.09 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1665(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1665(2). Priėmimas. Jokių pasiūlymų nėra gauta, todėl aš gerbiamojo A. Syso į tribūną net nekviečiu. Gerbiamas Masiuli, jūs gal dabar atsisėskite.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 60, prieš – 1, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1665(2) priimtas. (Gongas)
14.11 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-689 (svarstymas)
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto atstovą A. Gaidžiūną.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Išklausęs posėdžių dalyvių pateiktą informaciją, apsvarstęs įstatymo projektą ir įvertinęs daugiau cirkų veiklą reglamentuojančių nuostatų, komitetas nusprendė įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Motyvai po svarstymo – P. Saudargas, palaikantis komiteto nuomonę. Nėra. K. Mažeika. Irgi ne. A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų komitete mes šitą klausimą svarstėme ir atsižvelgėme, kas ten yra pateikta. Gyvūnų vežimas, kai cirkas važiuoja per Lietuvą, tai tas pats, kaip vežti ginklus. Vadinasi, turėtų konfiskuoti ar liūtus, ar dramblius. Klausimas, kur tada mes dėtume juos, ypač dramblius. Dabar sausra, pašarų stygius, galima pajuokauti. Iš tikrųjų reikia jį tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Vingrienė – prieš. Nematau. Prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau nepritarti Kaimo reikalų komiteto išvadai atmesti šitą įstatymo projektą. Man atrodo, visų pirma sumaišyti komitetai, nes gyvūnų gerovės klausimai yra Aplinkos apsaugos komiteto dalis. Nepriimkite to kaip juoko, bet pasaulyje kas metus nužudoma 75 mln. gyvūnų. Tai yra Kaimo reikalų komiteto atsakomybė, nes ten yra gyvulininkystė ir taip toliau. Bet gyvūnų gerovė, cirkas ir gyvūnų gerovės fundamentalūs įstatymai eina per Aplinkos apsaugos komitetą, kuris vienbalsiai iš tikrųjų pritarė šitam įstatymui.
Taip, sutinku dėl transportavimo, kad transportuojamus gyvūnus per Lietuvos teritoriją nebūtina konfiskuoti, bet tikrai leiskite tobulinti įstatymą ir neatmeskite jo, nes tai yra iš tikrųjų civilizuotas, europietiškas dalykas. Ir aš tikiu, kad ir ministras pritartų, kad reikėtų palikti šitą įstatymą ir svarstyti jį toliau. Kviečiu balsuoti prieš Kaimo reikalų komiteto išvadą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, dar kartą noriu pasakyti ir jums, ir visiems Seimo nariams: čia ne už atmetimą, čia ir yra Kaimo reikalų komiteto išvada grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tai dėl to ir kviečiu, kas pritariate Kaimo reikalų komiteto… J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto gal šiek tiek patikslinsiu kolegos pasakymą. Jeigu mes balsuosime prieš grąžinimą tobulinti, atsivers galimybė skirti kitą komitetą ir tada mes galėsime pasiūlyti Aplinkos apsaugos komitetą. Pirmininke, ar yra tokia galimybė?
PIRMININKĖ. Pirmiausia mes dabar turime balsuoti dėl Kaimo reikalų komiteto išvados. O tada žiūrėsime, ką darome toliau.
Balsuojame. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kaip siūlo Kaimo reikalų komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomone, balsuojate prieš. Stabdome balsavimą. Kas neaišku?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jei galima? Gerbiama pirmininke, aš tiesiog kreipiuosi į kolegas valdančiuosius. Jeigu mes atmestume, dabar balsuotume prieš, atsirastų galimybė teikti naują komitetą ir tada būtų galimybė šitą paskirti Aplinkos apsaugos komitetui. Tiesiog yra tokia galimybė. Mes kviečiame atmesti dabar šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, aš dabar būtent taip ir norėjau paklausti, nes dabar įvyko salėje diskusija ir prasidėjo balsavimai. Jeigu mes dabar balsuojame prieš, tada galėsime paskirti kitą komitetą, taip?
PIRMININKĖ. Privalėsime tada.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų aš tik nelabai supratau gerbiamojo Gentvilo. Jūs nenorite jo tobulinti? Kas ten yra parašyta? Įsivaizduojate, mes nesakome, kad tai būtų Lietuvoje, bet tranzitu einantis, sakykime, cirkas važiuoja kažkur į Taliną ar dar kur, šiandien Lietuvoje sustabdo jį policija ir konfiskuoja gyvūnus. Jūs bent įsivaizduojate, kas ten yra parašyta? Mes ir sakome, jį reikia tobulinti.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, dėmesio! Labai triukšmaujate.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, kolegos, čia, šalia. Pirmiausia noriu priminti, kad Aplinkos apsaugos komitetas svarstė ir pritarė, ir jeigu mes dabar nepritarsime Kaimo reikalų komitetui, grąžinsime kitam komitetui, greičiausiai Aplinkos apsaugos komitetui, jie sutvarkys. Jeigu ten yra, kad kažkas nori pagrobti dramblį, o už dramblį pas mus net bylas iškelia, tai geriau šalin rankas nuo dramblių!
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik dėl to, kad nebūtų klaidinami kolegos. Galbūt tai ir yra kolizija, kai Kaimo reikalų komitetas nežino, kad Lietuvoje yra gyvūnų globos ir reabilitacijos centras, taip pat kitos įstaigos, Veterinarijos tarnyba, kurios yra atsakingos už tų gyvūnų paėmimą ir patalpinimą ten, kur jiems būtų saugu. Tai aš tiesiog manau, kad mūsų komitetas galės priimti tą sprendimą, išdiskutuoti ir pasiūlyti optimalų sprendimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tada dėmesio ir paklausykite. Kas balsuosite už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, tai toliau viską tvarkys Kaimo reikalų komitetas, tie, kurie balsuosite atmesti, ta prasme nepritarti Kaimo reikalų komiteto nuomonei, balsuosite prieš, tada Seimas turės galimybę rinktis kitą komitetą. Balsuojame. Ar supratote?
Balsavo 91: už – 29, prieš – 57, susilaikė 5. Taigi nepritarta Kaimo reikalų komiteto išvadai, todėl tą, ką girdėjau, iš karto siūlau, kad šis projektas būtų atiduotas svarstyti Aplinkos apsaugos komitetui. Ar galime bendru sutarimu tą padaryti? (Balsai salėje) Kaip sakote? Girdžiu, kažkas rėkia – balsuojame. Gal bendru sutarimu, tikrai čia labai viskas aišku.
Balsuojame, jeigu jau taip reikalaujate.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 83, prieš – 2, susilaikė 2. Taigi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas svarstyti atiduodamas Aplinkos apsaugos komitetui. Numatomas svarstymas Seime birželio 25 dieną.
14.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3502 (pateikimas ir svarstymas)
Darbotvarkės 2-3.1, 2-3.2, 2-3.3 klausimai. Pirmiausia – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“. Kviečiu į tribūną J. Razmą.
Kol kas kalbame apie Seimo nutarimą. Jeigu jam pritarsime, tuomet J. Razma galės pateikti kitus du projektus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu sesijos darbų programos papildymą, kurį priėmus mums būtų galimybė padiskutuoti dėl laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo tam tikro kartelės pakėlimo, taip sakykime.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausti nėra norinčių. Ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta. (Balsai salėje) Svarstymas. Po pateikimo norite balsuoti? Balsuojame. Balsuojame dėl Seimo nutarimo, kurį pateikė J. Razma.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 49, prieš – 13, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 40, prieš – 15, susilaikė 31. Nepritarta.
Taigi po svarstymo tada pirmiausia grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Tokio kol kas dar nėra. Tada grąžinti iniciatoriams tobulinti arba atmesti. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume, balsuoja prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 40, prieš – 37. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į valdančiuosius, į valdančiąją daugumą. Mačiau, V. Ąžuolas labai aktyviai agitavo kolegas balsuoti prieš galimybę diskutuoti ir netgi pateikti įstatymo projektą, neįrašyti į pavasario sesijos darbų programą. Klausimas tada, apskritai kam reikalinga opozicinė darbotvarkė, jeigu jūs net nesutinkate nei diskutuoti, nei suteikti galimybę pateikti?
Aš labai rimtai kviečiu kolegas, kad jeigu iš tikrųjų nenorite diskutuoti, nenorite net klausyti, net išklausyti kolegų iš opozicijos, tai kam čia sėdėti, kam tada vaidinti tą opozicinę darbotvarkę? Eikime ir užsiimkime rimtais darbais. Jeigu dar bent vienas projektas taip pat bus atmestas ir neįtrauktas į darbotvarkę, aš kviečiu tiesiog palikti salę.
PIRMININKĖ. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mieli valdančiosios daugumos atstovai, na, skaitykite projektus ir galvokite. Juk šitas projektas yra nukreiptas į ateitį, faktiškai kitai kadencijai užkeliant normą, kad nebūtų sudarinėjamos komisijos, toks skaičius nežinant, kas bus dauguma. Gal jūs būsite mažuma ir dauguma negalės tirti jūsų visų darbų, kuriuos pridarėte šią kadenciją, be trijų ketvirtadalių, be tos normos, kurią siūlė J. Razma. Čia yra esmė. O dabar jūs pamatėte, kad teikia opozicija – atmetėte. Bet jūs sau pasidarėte blogiau. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jeigu nebuvo pritarta Seimo nutarimui papildyti darbų programą, mes negalime pateikti nei projekto Nr. XIIIP-3422, nei projekto Nr. XIIIP-3467.
14.25 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl sostinės įstatymo projekto rengimo“ projektas Nr. XIIIP-3147 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas. Dėl Seimo rezoliucijos „Dėl sostinės įstatymo projekto rengimo“ projekto kviečiu R. Budbergytę. Pateikimas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nė pusė metų netruko praeiti, kol galų gale tikrai gavau galimybę pristatyti rezoliuciją „Dėl sostinės įstatymo projekto rengimo“, dėl kreipimosi į Seimą, kad Vyriausybė parengtų iki birželio kelintos ten tos dienos, liko šešios dienos, kad būtų toks įstatymo projektas parengtas.
Labai norėčiau pristatyti šį projektą, kad jūs suprastumėte ir nugalėtumėte savo skepsį, kad galbūt tikrai Vilniui – sostinei nereikalingas atskiras įstatymas, nes labai yra įprasta, kad toks pagrindinis naratyvas, kuris skamba visą laiką mūsų viešojoje erdvėje, politiniuose debatuose, yra tas, kad Vilnius gyvena gerai, o regionai yra palikti atskirtyje.
Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, kad šis mano siūlymas dėl sostinės įstatymo, kodėl jį reikia atskirą turėti, tikrai nesusijęs su tuo, kad Vilniuje galbūt yra daugiau galimybių, negu šiuo metu valdantieji tikrai pasistengė, ir mes taip pat savo praeityje neapgalvotai nepasistengėme, kad mūsų regionai gyventų geriau. Ir kad iki šiol nieko nedarome, kad bendrasis vidaus produktas, jo vienas gabaliukas vienam gyventojui nulemtų, kur ir kaip kas gyvena.
Vilnius iš tiesų sulaukia labai daug svečių, atvažiuoja tų pačių žmonių iš regionų, atvažiuoja turistų, ir mūsų Vilniaus viešoji infrastruktūra ir viešosios paslaugos, kurios yra Vilniuje, mano manymu (tikriausiai ir jūs ne vienas pritarsite), vis dėlto jaučia dabar didelę įtampą apie ką mes bekalbėtumėte – ar apie žaliuosius plotus Vilniaus mieste, nesutvarkytus šaligatvius nuo tarybinių laikų, taip pat transporto spūstis. Galų gale mes, opozicija, dabar turime dėti pastangas, kad ministerija nebūtų nepamatuotai ir nepagrįstai iškeliama iš Vilniaus į Kauną, kas vėlgi būtų didesni kaštai, kurių nereikėtų turėti. Taigi tokia buvo rekomendacija.
Jau nebe pirmą kartą Europos Tarybos Europos vietų ir regionų valdžių kongresas antrą kartą siūlo Lietuvai pagalvoti, įsivertinti, ar tikrai mums neverta ir ar nėra poreikio turėti atskirą sostinės įstatymą. Todėl aš labai raginčiau kreiptis mums visiems į Vyriausybę, kad Vyriausybė parengtų kokį nors projektą, o jau po to mes galėtume žiūrėti – pritarti ar nepritarti pateiktam projektui. Bet vis dėlto gerbkime Vilnių kaip mūsų istorinę vietą, kur mūsų tauta turi reprezentuoti visą tą lietuvių tautos pasididžiavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pranešėja, Vilnius – ir mano gimtoji vieta, gimtinė, ir mano tėvų, bet aš nemanau, kad Lietuvoje Kaunas ar kitas miestas yra svarbiausias, čia yra tiktai tarp kitko. Sakykite, ar sostinės įstatymas gali būti naudingas tiktai žodžiais ir trūkumų konstatavimu, kad šaligatviai ar dar kas nors blogo? Pagrindinis dalykas, mano supratimu, yra susijęs su europine parama – ji faktiškai nuo kitos finansinės perspektyvos… Visas Vilniaus regionas jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, ir faktiškai šios dalies europinė parama sumažėja beveik perpus, lyginant su visa likusia. Čia dar turėtų kokią nors prasmę tokio įstatymo formulavimas (…) ekonominis, bet visa kita yra grynai savivaldybės reikalas, ir čia tada nelabai suprantu, ką, mes R. Šimašiui pasiūlysime priimti įstatymą, kuriuo mes ką nors darysime daugiau? Jo rankose yra ta galia, arba jis daro, arba Vilniaus taryba ir žmonės daro, arba nedaro. Ar reikia priimti įstatymą, kad valstiečiai geresnį derlių augintų ar šaltkalviai geriau tvarkytų? Čia mano nuomonė, bet aš…
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). O mano nuomonė, gerbiamas kolega, yra ta, kad kažkodėl kitos valstybės turi tokius savo sostinių įstatymus. Tikriausiai nesugalvojo šiaip sau, kad turėtų kuo pasigirti vien dėl to, kad koks nors miestas, Stokholmas ar Londonas, ar dar kuris nors kitas, yra sostinė ir kad ten yra ir reprezentacinės funkcijos, ir turistinės funkcijos, ir viešosios infrastruktūros vystymas. Iš tiesų manau, kad mūsų Vyriausybė turėtų ką veikti ir galbūt mes irgi turėtume kuo užpildyti savo darbotvarkę, nes kartais neturime ką svarstyti ir išsiskirstome 16 val. 30 min. namo.
PIRMININKĖ. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, jūs taip entuziastingai, net, pasakyčiau, griežtokai pristatote savo projektą dabar mums, bet aš niekaip nesuprantu, kaip tai susiję su Europos Tarybos, vietos ir regionų valdžių ataskaita, vietos demokratija Lietuvoje, ir nesuprantu, kaip tai susiję su demokratija ir valdymo padėtimi Lietuvos savivaldybėse. Mes ir taip visi mylime Vilnių. Žinome, koks jis svarbus istorinis miestas ir taip toliau. Ar nuo to padaugės meilės? Na, argumentų tikrai trūksta. Ar jums neatrodo, kad išskirtinumas visada atsisuka antra puse? Kai Vilniaus universitetui suteikėme išskirtinį statusą, ten atsirado problemų. Aš abejoju, ar reikia išskirti sostinę iš kitų miestų. Ar tai nebus koks nors supriešinimas?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, labai dėkoju jums už klausimą, bet čia kalbama ne tik apie demokratiją. Čia kalbama apie tai, kad ši organizacija vertina mūsų ne tik demokratijos lygį, bet taip pat ir valdymo situaciją. Čia daugiau kalbame ne apie tai, kad Vilniuje trūksta demokratijos, bet kaip sostinė, didelis miestas, turi būti geriau valdomas, ir ši rekomendacija yra teikiama būtent ekspertų.
Iš tiesų jūs čia ne manęs turėtumėte klausti, bet jūs per Vyriausybės valandą, manau, geriau gautumėte atsakymą apie tai iš vidaus reikalų ministro. Mano siūlymas, juk aš neteikiu projekto, kuriame aiškiai siūlau reglamentuoti tam tikrus dalykus. Aš siūlau, kad būtent Vidaus reikalų ministerija kartu su savivaldybėmis per Vyriausybę pateiktų mums projektą ir mes iš tiesų žinotume, kaip įgyvendinti antrą kartą teikiamą Europos Tarybos… Mes esame nariai Europos Tarybos. Čia ekspertai ne šiaip sau, čia ne R. Budbergytė sugalvojo, ir ne todėl, kad trūksta demokratijos, bet todėl, kad galime pagerinti valdymo situaciją, kad mums bent jau tikrai nepriekaištautų, kad esame kokia nors išskirtinė valstybė, kuri nesupranta, kodėl sostinei reikia turėti savo atskirą įstatymą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Rasa, lyg ir suprantama intencija, bet gal mes iš tikrųjų sureikšminame Vilniaus vaidmenį Lietuvos kontekste. Aš pabandysiu pateikti jums pavyzdžių. Tarkime, kaimyninė Latvija. Ryga yra dešimt kartų didesnė už antrą didžiausią miestą – Ventspilį. Lygiai tas pats yra Didžiojoje Britanijoje su Londonu. Lygiai tas pats yra su Budapeštu Vengrijoje. Lygiai tas pats yra su kitomis buvusiomis imperinėmis valstybėmis, tokiomis kaip Austrija – Viena arba Danija – Kopenhaga. Miestai, kurie absoliučiai dominuoja kitų regionų atžvilgiu.
Lietuvos istorijoje K. Šešelgis sovietmečiu suplanavo tolygią Lietuvos apgyvendinimo strategiją su dešimčia pramoninių centrų. Tuo iš tikrųjų Lietuva ir šiandien džiaugiasi, nes regionai yra apylygiai. Tai gal čia nėra problemos, gal nėra Vilnius toks išskirtinis? Aš bandau apversti klausimą, kad gal vis dėlto nereikia Vilniui išskirtinio įstatymo, nes nėra tas Vilnius toks reikšmingas, lyginant su kitais pasauliniais miestais, kurie iš tikrųjų dešimt kartų didesni už antrą didžiausią šalies miestą? Ačiū.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš tikrai nesu specialistė. Rengdama šią rezoliuciją, bendravau su Vidaus reikalų ministerijos specialistais, kurie daug metų dirba, ir būtent jų klausiau, kodėl vis dėlto tie ekspertai teikia jau antrą kartą tokį siūlymą, kad vis dėlto tas Vilnius yra nusipelnęs turėti atskirą įstatymo raidę. Tikrai vienas iš tokių rimtų pagrindinių argumentų vis dėlto yra tas, racionalumo grūdas slypi ten, kad ta infrastruktūra, kuri yra kuriama Vilniaus savivaldybės, iš tiesų naudojasi visa šalis, ką jau kalbėti apie tuos užsienio svečius, kurie atvažiuoja. Sutikite, gerbiamas kolega, kad reikia kalbėti ne apie tai, ar prilygsta Vilnius savo dydžiu, savo įtaka europinėms tendencijoms, kitiems megapoliams, bet todėl, kad iš tiesų mes dūstame. Vilnius susitvarkymo prasme gerokai atsilieka nuo miestų, miestelių, į kuriuos labai gražiai buvo investuotos Europos Sąjungos paramos lėšos. Ir ten iš tiesų ir tvarkos, visko yra daugiau. O Vilnius iš esmės tampa dabar daug daugiau apleistesnis, mano manymu.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pagal jūsų projektą iki rytojaus Vyriausybė turi pateikti Seimui to įstatymo projektą, tai kažin ar spės. O jūs daug metų buvote valdžioje, kodėl tada? Jūs galėjote tai drąsiai padaryti, visiškai ramiai ir parengti, ir priimti, bet kodėl tik dabar ta idėja kilo?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taip, buvo bandymų. Kiek žinau, Vidaus reikalų ministerija kažkada rengė projektą, bet iš tiesų nebuvo sulaukta politinio palaikymo. Gerbiamas kolega, man taip pat irgi yra nesuprantama, kodėl mes dėl tokių paprastų įstatymų projektų negalime surasti to politinio sutarimo, visiškai nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje. Ar buvusios valdžios, ar dabartinės, bet iš tiesų atrodo, kad čia kažkoks labai sudėtingas įstatymo projektas, kuris neranda pritarimo. Aš manyčiau, kad mes per daug esame buvę atsargūs ir praeityje, ir dabar, ko gero, tikiuosi. Matau, kad klausimai yra labai skeptiški šio pasiūlymo atžvilgiu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš nebūsiu toks skeptiškas. Pirmiausia pamačiau tokią labai, sakyčiau, didelę loginę klaidą, nes šitoje rezoliucijoje Vilnius minimas kaip istorinė sostinė. Aš noriu pasakyti, kad Vilnius yra sostinė, o ne istorinė sostinė. Vilnių istorine sostine mes vadinome 1920–1939 metais, kada buvome jį praradę, nors Konstitucijoje vis tiek buvo Lietuvos Respublikos sostinė – Vilnius. Kaip profesorius K. Glaveckas mato, finansų dalykuose gali būti tam tikrų postūmių, tai aš matau viešosiose erdvėse. Jeigu mes būtume turėję valstybės aikštės statusą, Lukiškių aikštės, tai aš manau, kad šiandien tokių dalykų nebūtų. Bet tai tik tiek. Taigi čia yra viešosios erdvės, manau, finansų reikalai, Europos pagalba, tai yra. Bet kad kažko daugiau, aš nelabai įžvelgiu. Kaip jūs galvojate?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Iš dalies sutikdama su jūsų matymais ir pastebėjimais, aš vis dėlto galvoju, kad, šiaip ar taip, nesileidžiama į mokslines diskusijas apie tai, kiek Vilnius yra istorinė valstybės sostinė, ne apie tai kalba. Kalbama apie tai, kad yra tam tikros vietos Vilniuje, kurios reprezentuoja mus kaip valstybę. Ar mes kalbėsime apie Gedimino pilį, kuri griūva ir mes niekaip nuo kalno negalime jos sulaikyti ir darome klaidą po klaidos, ar mes kalbame apie Valdovų rūmus, kuriuos reikėjo atstatyti, ar apie kitus objektus, kurie atskleidžia Lukiškių aikštę, kaip jūs pats minėjote. Aš tiesiog matau, kad ne čia pagrindinė problema.
Pagrindinė problema yra ta, kad nėra viešosios infrastruktūros, kuri leistų normalią prieigą prie tų istorinių vietų, kurioms šiaip ne taip mes kažkur gauname ir sutarimą galime surasti, kad reikia ir jų atkūrimui, ir jų palaikymui. Tačiau man, kaip šio siūlymo teikėjai, labiausiai nerimą kelia tai, kad mes gyvename labai sudėtingomis sąlygomis. Ir tai yra viešoji infrastruktūra, ir tai yra viešosios paslaugos, tai yra iš visos Respublikos atvykstantys žmonės, kurie burnoja taip pat atvažiavę, kad Vilnius blogai tvarkosi, kad šitokie kamščiai, kad keliai duobėti, kad nėra kur pasistatyti mašinų, kad žmonės turi jaustis kaip ne Europos sostinėje gyvendami, arba svečiai, atvažiavę į tokį gana apleistą miestą, kuris yra sostinė. O galėtų būti sostine, kuria visi didžiuojamės ir džiaugiamės.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausimų laikas baigėsi.
Diskusija. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, lyg ir opozicinė darbotvarkė, klausimas gal tik rezoliucinis, bet, man atrodo, jis yra kertinis Valstiečių ir žaliųjų frakcijai, nes jie kėlė regionų atgaivinimo idėją. Ir štai yra siūlymas įstatymo, kuris išskiria vieną miestą iš kitų regionų. Tą jau esame padarę Europos Sąjungos perskirstymo mechanizme, išskyrę Vilniaus regioną ir kitus regionus, nes kitaip gautume mažiau europinės paramos.
Klausimas yra labai sisteminis. Ir L. Balsys, ir R. Budbergytė užkabino idėją, kurią galima pailiustruoti dviem populiariais visuomenės formuotojais. Pavyzdžiui, pirmasis M. Mikutavičius prieš gerus pusantrų metų pasakė, kad nė vienas politikas neišdrįs to pasakyti, bet geriau jau regionams atimti pinigus ir visiems leisti apsigyventi Vilniuje, arba kažką panašaus. Antras žmogus – tai N. Mačiulis, ekonomistas, bankininkas, kuris ne per seniausiai pasakė, kad turtingos valstybės regioninė atskirtis yra natūrali, nes miestuose turtingėja žmonės, dalyvauja globaliuose procesuose ir jie tiesiog kraustosi tenai.
Lino ir Rasos keliamas klausimas, ar sostinė turi turėti atskirą įstatymą, nėra vienareikšmis. Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas išaiškino, kad donorystė, kuria užsiima keturi Lietuvos miestai, yra ne visai pagrįsta ir Vilnius turėtų pretenduoti į didesnį perskirstymą ir neprisidėti tiek daug. Čia yra labiau pinigų perskirstymo klausimas. Šiandien yra keturi Lietuvos miestai, keturios savivaldybės, kurios atiduoda pinigus kitiems regionams. Man atrodo, čia yra kertinis ginčas, kiek mes iš didžiųjų miestų padedame kitiems regionams sektis.
Man atrodo, gerbiama Rasa, kaip finansų ekspertė, turėtų labiau koncentruotis į Biudžeto sandaros įstatymą ir tenai numatyti tą principą, kuris Lietuvoje vis dar likęs gana komunistinis. Mes jį paveldėjome ir 30 metų nepakeitėme, nes jis galioja taip: kas stengiasi, kas dirba, iš to paimsime, kas nesistengia, kam nesiseka, tam atiduosime. Aš esu gana jaunas žmogus, bet žinau, kad sovietmečiu tai egzistavo ir Lietuvos savivaldos politikoje, finansavimo srityje tai dar išliko, kad regionams leidžiama nesisekti ir jiems vis tiek finansuojama, o iš sėkmingų regionų pinigai yra perskirstomi.
Tačiau Vilnius neturėtų labai skųstis, nes kaip valstiečiai yra užsibrėžę perkraustyti Žemės ūkio ministeriją, tai yra vos 300 darbo vietų. Žvelgiant į visą Lietuvą, valstybės tarnautojų yra 60 tūkst., iš tų 60 tūkst. valstybės tarnautojų 33 tūkst. dirba Vilniaus apskrityje. Jeigu paimsime kokią nors Telšių ar Šiaulių apskritį, tai tenai dirba 2–3 tūkst. valstybės tarnautojų.
Ir ką padarė Danija, atėjus Vyriausybei, pasikeitus, 2015 metais? Jie konkrečiai pažadėjo: iš Kopenhagos perkraustysime 10 % valstybės tarnautojų. Man atrodo, Lietuva yra gana lygi ir nėra reikalo steigti atskirų įstatymų sostinės pagrindu… Turėjome gana logišką tolygaus apgyvendinimo strategiją, kurią sukūrė profesorius K. Šešelgis. Ji yra priešinga Latvijai, kuri nuėjo centralizacijos būdu, ar kitoms valstybėms. Vilniuje vis dar steigiasi visos nacionalinės įstaigos, tokios kaip nacionalinis stadionas, teismai, teatrai, ir kiti regionai to negauna, tad pasakymas, kad Vilnius turi turėti atskirus įstatymus, man atrodo, nėra labai toliaregiškas. Verčiau mes diskutuotume arba kolegos imtųsi biudžeto perskirstymo iniciatyvų, kad miestai ir savivaldybės, kurioms gali sektis, turėtų teisę patirti sėkmę. O savivaldybėms, kur balsuoja už prastus politikus, kurie rūpinasi tik savo ūkiu, o ne verslu, verslesniais žmonėmis ar iniciatyvą turinčiais miestiečiais, piliečiais, būtų leista ir nepatirti sėkmės. Man atrodo, čia yra kertinis dalykas, ir Vilnius, turėdamas tiek talentų, tiek profesionalų, galėtų žymiai labiau būti sėkmingas ir susitvarkyti infrastruktūrą be atskiro įstatymo. Kviečiu skeptiškai vertinti šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar priėmimas. Keturi bus už, keturi – prieš. Pirmiausia turėsime balsuoti, ar priimsime rezoliuciją be pataisų. Bet kreipiuosi iš karto į gerbiamą R. Budbergytę. Pranešėja, jūsų tekste yra – parengti Vilniaus kaip sostinės įstatymo projektą ir pateikti Seimui iki 2019 m. birželio 1 d. Taigi aš formuluoju priimti rezoliuciją be pataisų, bet aš tiesiog negaliu to daryti, nes aiškiai reikalinga pataisa.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Reikia pataisyti iki gruodžio 1 dienos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tada vis tiek turime pagal Statutą, nes antras balsavimas, jeigu prieš balsuosime, kad priimtume be pataisų, yra redaguoti rezoliucijos projektą arba atmesti, tada ir redaguosime. Dabar pirmiausia gal balsuojame. Dar yra norinčių kalbėti. G. Skaistė. Ar priimti rezoliuciją be pataisų – dabar tokia formuluotė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad buvo išsakyta labai daug argumentų, aš 90 % tų argumentų nepritariu, bet pačiai rezoliucijos idėjai tikrai pritariu. Sostinės įstatymas yra tikrai reikalingas, nors aš nesu iš Vilniaus, kaip čia daugelis kalbėjusių, aš esu iš Kauno, bet suprantu, kuo sostinė skiriasi nuo kitų savivaldybių. Kai Vilnių ir jo gyvenimą reguliuoja tas pats Vietos savivaldos įstatymas, nėra visai gerai, nes tikrai yra aspektų, kurie yra svarbūs valstybės mastu, tačiau nėra aktualūs vietos savivaldai.
Taip pat ir viešosios erdvės, kur kartais sprendžiame, kas yra svarbu Vilniaus miestui ir kas yra svarbu visai Lietuvai. Pavyzdžiui, Lukiškių aikštė – valstybinio masto viešoji erdvė, kurioje turi dalykai būti tokie, kokie svarbūs visai Lietuvai. Tikrai yra skirtumas tarp sostinės ir kitų Lietuvos savivaldybių. Tačiau aš visiškai to įstatymo nenorėčiau sieti su Europos Sąjungos paramos skirstymu, su šaligatviais ar dar kitokiais dalykais. Yra nacionalinio saugumo klausimai, yra istorinės atminties dalykai, kuriuos reikėtų turėti omenyje, kurie turėtų būti surašyti šiame įstatyme. Tikrai apie tai buvo diskutuojama jau ne vienus metus. Prieš 10 ar 12 metų buvo parengtas kitas sostinės įstatymo projektas, jis vis dar guli stalčiuose.
Aš tikrai siūlyčiau vieną dieną paimti ir išspręsti tą klausimą, nes skirtumų tarp Lietuvos atskirų savivaldybių ir sostinės tikrai yra, tačiau nesuveskime viso to į paramos skirstymą ar prieigą prie atskirų lankymo vietų. Man atrodo, iš principo galime pritarti, o paskui jau Vyriausybė tikrai apsispręs, kuriose srityse tie dalykai išskirtini, o kuriose – ne.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas – prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iškėlimas Vilniaus prieš visą Lietuvą, mano supratimu, neturėtų būti smarkiai palaimintas, nes svarbi visa Lietuva. Mes turime tokios patirties, jūs neužmiršote, mes priėmėme Vilniaus metro įstatymą, priėmėme, turėjome Vilniaus tramvajaus įstatymą, dabar, atrodo, tas požeminio greitkelio į Kauną įstatymas (…).
Iš esmės rezoliucijos situacijos nepakeitė. Visi instrumentai, kurių reikia Vilniui ir toliau vystytis, yra tiesiog savivaldybės ir mūsų rankose. Tai, kad šis įstatymas nepasirodė anksčiau, pavyzdžiui, praeitoje savivaldybės kadencijoje, kai ponas G. Paluckas buvo vicepirmininkas, man keista. Dabar, kadangi socialdemokratų Vilniaus taryboje nėra, jie, vienaip ar kitaip, bando tą šalutinę stebėtojo arba antros sėdynės galią susigrąžinti sau. Mano supratimu, tas įstatymo projektas nieko neduos ir galėtų būti nepriimtas, nepritarta šitai rezoliucijai, atsiprašau, ne įstatymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, nesu visiškai tikras dėl turinio, koks tas įstatymas turėtų būti, kiek galių turėtų būti, kaip būtų pasiskirstytos kompetencijos, bet mes apie tai ir turėsime diskutuoti, jeigu įstatymas bus parengtas. Bet man labai keista, kai sakoma, kad čia priešpriešinamas Vilnius ir visa Lietuva. Vilnius yra sostinė ir aišku, kad, būdamas sostinė, turėdamas nacionalinius pastatus arba, kaip ir G. Skaistė sakė, Lukiškių aikštę ir panašias erdves, turi spręsti… Čia nėra vien tik savivaldybės reikalas, kaip čia viskas bus nuspręsta.
Šiuo atveju, aš manau, Seimas turėtų pasakyti, kad mums rūpi Vilniaus, kaip nacionalinio miesto, tvarkymas ir mes norime bendradarbiauti, mes norime čia užtikrinti, kad būtų paisoma ir nacionalinių interesų. Aš manau, kad rezoliucija yra tikrai laiku. Aišku, laikas joje nurodytas nesąmoningas, jis turi būti pakeistas, bet tikrai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. E. Pupinis – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt galėtume svarstyti apie tą Vilniaus statusą, tačiau nemanau, kad tai tikrai bus suprasta kai kurių, tų, kurie operuoja dviejų Lietuvų sąvoka ir šiek tiek bando skaldyti mūsų visuomenę. Manau, kad turėtume galbūt šiek tiek pasistengti, kad Lietuva, kaip nedidelė pagal teritoriją šalis, vystytųsi kiek įmanoma vienodai. Gal kada nors ateis laikas, gal tikrai žiūrėsime, kad į įstatymą galima įrašyti aikštes. Manau, čia buvo atkreiptas dėmesys kitas, kad iš tikrųjų galima būtų viską daryti per Biudžeto sandaros įstatymą, galbūt diskutuojant. Tačiau nenorėčiau sutikti ir su kolegos Simono pasisakymais, kad vis dėlto Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kiti miestai – vos ne donorai. Iš tikrųjų tokia jau situacija yra, kad verslai, tiksliau, verslų viršūnėlės kuriasi didžiuosiuose miestuose, darbo bitės – draudimo kompanijos, bankai dirba per visą Lietuvą. Iš tikrųjų aukščiausi atlyginimai yra ne regionuose, o miestuose. Neturime padaryti, galbūt siekdami per įstatymą, kad vėlgi čia būtų ypatingai kitaip tvarkomi šaligatviai arba čia turėtų būti geresni šaligatviai. Visur šaligatviai turėtų būti vienodai geri.
Todėl nemanau, kad šitas įstatymas kaip nors prisidėtų prie didesnių lėšų skyrimo. Paprasčiausiai galbūt būtų daugiau nesusipratimų ir daugiau kritikos, kad mes vėlgi patys įstatymais šiek tiek bandome dar įtvirtinti tą taip plačiai kai kada be prasmės vartojamą dviejų Lietuvų sąvoką. Aš tikrai susilaikysiu nuo šio nutarimo… rezoliucijos priėmimo.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Visą laiką palaikiau šią idėją ir turbūt ne pirmas kartas, kai buvo parengtas ir teikiamas įstatymas, kiek aš pamenu, konservatorių balsais jis buvo sužlugdytas, sostinės įstatymas. Administracinė sostinė, Europos valstybės sostinė. Gyvename be oro uosto, iš kurio būtų galima susisiekti, kaip tikriems europiečiams, su Europos sostinėmis, su visu pasauliu. Esame kažkokie galbūt vasalai „Air Baltic“, Rygos ir taip toliau.
Vis dėlto esame didžiausia iš Baltijos valstybių. Kažkada liberalų dėka buvo prarasta iniciatyva, atiduota ta iniciatyva kurti habą pačiai Rygai ir taip toliau. Už ką, nežinau. Už pažadus, už šypseną ar dar kitus dalykus. Tačiau chaotiška Vilniaus plėtra, kuri vyksta, taip pat kelia nerimą. Administracinė sostinė turi būti vizitinė valstybės kortelė. Todėl turi būti darni, apgalvota ir labai racionaliai pinigus eikvojanti plėtra. To nėra.
Ar galima tą reguliuoti įstatymu? Aš manau, kad kuoliukus galima sukalti šitoje vietoje, ir aš tai siūlyčiau nelaukti, parengti įstatymą. Ačiū kolegei, kad atkreipė dėmesį į tai, kad reikia grįžti prie sostinės įstatymo, o tikrai netampyti tos antklodės tai į Klaipėdą, tai į regionus ir taip toliau. Tai yra valstybės veidas. Balsuokite už.
PIRMININKĖ. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro, jeigu mes kalbame apie Lietuvą, mes turime suvokti, kad Lietuva nėra vien tik Vilnius. Mes iki šios dienos neturime regionų vystymo strategijos. Kaip atrodo toje vystymo strategijoje mūsų sostinė Vilnius? Šiandien mes jau turime precedentą, kai pagal finansinius rodiklius (būtent Vilniaus) visa Lietuva neteks geresnių sąlygų dėl Europos Sąjungos finansavimo. Aš manau, kad šitas klausimas tikrai yra labai atviras ir reikalauja ne tokios skubos, kurią mes norime taikyti. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs vertintumėte tą valstybinę instituciją, kuri priimtų šiandien sprendimą, kuriame būtų parašyta, įstatymo projektą pateikti Seimui iki 2019 m. birželio 1 d.? Iš tikrųjų turėkime savigarbos! Man atrodo, tikrai nieko neatsitiks, jeigu mes nepriimsime, paprašysime patobulinti. Mes galų gale gal galime ir sudaryti tam tikrą grupę Seimo narių, kurie, šiaip ar taip, pasiūlytų tam tikrą koncepciją, ir tai būtų ne veiksmas dėl veiksmo, o veiksmas dėl tikslo.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų dėl vedimo tvarkos. Statuto 184 straipsnyje yra parašyta, kad po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, arba priimti be pataisų, arba redaguoti projektą, arba atmesti. Aš siūlau iš karto gal, gerbiama pirmininke, skelbti balsavimą dėl redagavimo. Kas už tai, kad redaguotume, nes buvo ir dėl datos teisinga pastaba, ir dėl istorinės sostinės. Pavyzdžiui, Konstitucijos 17 straipsnyje pasakyta, kad Lietuvos valstybės sostinė yra Vilnius – ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė. Taigi galėtume pataisyti pagal Konstitucijos tekstą šiek tiek ir kita.
O dėl to, ką sakė gerbiamas P. Urbšys, dėl koncepcijos, iš tiesų tam pritarus, rezoliucijai, galbūt galėtų, kadangi mes kreipiamės rezoliucija į Vyriausybę, galėtų Vyriausybė sudaryti tą darbo grupę ir per mūsų nustatytą terminą parengti koncepciją. Ačiū.
Prašau frakcijos vardu balsuoti, kad būtų redaguojama ir sudaryta redakcinė komisija, ir, pavyzdžiui, antradienį galėtume priimti. Nustatyti datą antradienį.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Aš taip ir būčiau dariusi, bet jūs dabar nutraukėte. Liko po vieną už ir prieš. Kai šitą pabaigsime, tada balsuosime, o gal bendru sutarimu pritarsime, bet pagal tai, kad yra norinčių kalbėti prieš, matyt, negalėsime bendru sutarimu. Dabar už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vienas iš tų, kuris nuo 2002 metų kalba apie dvi Lietuvas, bet aš nematau čia priešpriešos tarp to, ką mes priimame sostinės įstatyme. Sostinės įstatymo esmė yra tai, kad sostinėje paprastai susikerta tiek valstybinės funkcijos, kurias turi vykdyti valstybė kaip tokia, todėl savivalda turi užtikrinti tų funkcijų įgyvendinimą, tai yra visos valstybės, kaip sakyti, reikalas, tiek savivaldos reikalai, jie yra susipynę, todėl tuos klausimus sprendžiant, turi būti aiškiai numatytos taisyklės, kaip spręsti. Tai vienas aspektas.
Antras aspektas yra tai, kad jeigu nebus jokių įstatymų, kaip tik, aš manau, regionai šiuo atveju labiausiai nukentės, nes Vilnius, kaip ir dabar yra, yra natūralios traukos centras, jis tas visas lėšas sau ir nutraukia. Kaip tik turėtume turėti ir sostinės įstatymą, ir Regioninės plėtros įstatymą. Tada būtų viskas aišku, visos žaidimo taisyklės, ir tada investicijos ir visa kita labai aiškiai eitų pagal tikslinius Seimo priimtus įstatymų projektus, ir tada būtų mažiau ginčų, kiek lėšų kokiam projektui reikėtų skirti. Todėl aš manau, kad pritariu gerbiamam J. Sabatauskui, balsuojame su tam tikrais pataisymais už, nes data… Tikrai Vyriausybė nespės tų dalykų priimti laiku, bet tokio įstatymo tikrai seniai reikia, tokios reglamentacijos reikia, nes mes dažnai turime tuos bendruosius ginčus, kur čia prasideda savivalda, kur čia yra valstybinių funkcijų užtikrinimas.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, prieš savaitę aplinkos ministras pristatė bendrojo plano koncepciją, ir bendruoju planu dažniausiai valstybės apsisprendžia dėl vienokios ar kitokios valstybės apgyvendinimo strategijos. Nė vienas iš mūsų neuždavėme, ką mes užkoduojame Lietuvoje iki 2050 metų. Kai ministras atneš šitą dokumentą, man atrodo, jis bus kur kas svarbesnis negu šita rezoliucija, nes ten bus užkoduota, ar Lietuvą apgyvendiname tolygiai, ar ne.
Šiuo atveju šita rezoliucija kol kas yra tuščiavidurė, be turinio, bet jeigu mes nieko nedarome ir einame taip, kaip einame, o dabar pastaruosius dvejus su puse metų, kalbant apie baltąją knygą, kad baltoji knyga yra kažkas, kas atgaivins regionus, tai yra savęs apgaudinėjimas. Jeigu pažiūrėsime valstybės investicijų, kapitalinių investicijų programą, 50 % investicijų daroma sostinėje. Jeigu pažiūrėsime akademinių institucijų koncentraciją, pažiūrėsime, kad Klaipėda ir Šiauliai teturi vos 7 ar 8 % Lietuvos studentų ir 5 % mokslininkų – iš esmės likę du akademiniai centrai. Jeigu pažiūrėsime biudžetinių įstaigų centralizaciją, urėdijų centralizaciją, viskas centralizuojama į Vilnių, šiaip ar taip, be šitos rezoliucijos.
Ką jūs bandote deklaruoti, gerbiamieji valdantieji, su baltosiomis knygomis, man atrodo, procesai yra atvirkštiniai. Vilnius įgauna daug didesnį pagreitį ir bendrasis planas duos dar didesnį pagreitį, jeigu jis nebus pakreiptas kitaip. O šita rezoliucija (aš suprantu vilniečius vienmandatininkus ar į perspektyvą žiūrinčius politikus) – gal ir geras dėmesio atkreipimas, bet ji nekeičia esamų tendencijų, nes jos yra jau dėl Vilniaus ir Vilniaus naudai. Aš kviečiu žiūrėti į fundamentalius įstatymus ir sprendimus, kurie priimami kasdien.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau pagal 184 straipsnį pasielgti dar kitaip, nes aš turiu tokią teisę. Aš siūlau, kad mes dabar balsuotume, ar priimti rezoliuciją be pataisų, tai yra iš karto fiksuoti, kad redakcinio pobūdžio pataisa – parengti Vilniaus kaip sostinės įstatymo projektą ir pateikti Seimui iki 2019 m. gruodžio 1 d., tai tada procesą ir pabaigtume. Ar su tuo sutinkate? (Balsai salėje) Taip galima. Balsuojame. Priimti rezoliuciją be pataisų, su grynai redakciniu pataisymu posėdžio metu – datos pakeitimu.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 41, prieš – 11, susilaikė 33. Deja, rezoliucijai nepritarta.
Dabar yra alternatyvus balsavimas, tai yra viena, redaguoti rezoliucijos projektą – balsuojate už, atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują projektą – balsuojate prieš.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 54, prieš – 25. Taigi reikia redaguoti.
Dabar kreipiuosi į R. Budbergytę, dėmesio! Redakcinė komisija sudaroma, arba negali būti daugiau kaip devyni Seimo nariai. Būkite maloni, pereikite visas frakcijas, pateikite pavardes Posėdžių sekretoriatui. Posėdžio pabaigoje mes tas pavardes paskelbsime ir tada priimsime galutinį sprendimą. Šiuo klausimu ačiū.
15.05 val.
Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 4, 7, 11, 19, 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2070(2) (pateikimas)
Valstybės apdovanojimų įstatymo 4, 7, 11, 19, 42 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2070(2) pateikimas. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Teikiamas įstatymas atkurti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį kaip valstybinį apdovanojimą. Toks apdovanojimas egzistavo ilgus metus, tačiau 2004 metais, keičiant Apdovanojimų įstatymą, šio apdovanojimo nebeliko. Todėl didžioji dalis kariuomenės kūrėjų savanorių yra apdovanoti valstybiniu apdovanojimu, tačiau dalis jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo pateikti iki 2004 metų ir neteko galimybės būti apdovanoti šiuo medaliu.
Išeitis buvo surasta pasiūlant, kad Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanotų krašto apsaugos ministras. Tačiau dabar egzistuoja tokie du kariuomenės savanorių medaliai, tai yra valstybės apdovanojimas ir krašto apsaugos ministro. Į mane kreipėsi ne vienas kariuomenės atkūrimo savanoris, kuris liko neapdovanotas, taip pat visuomeninės organizacijos, prašydamos šią įsivėlusią klaidą ištaisyti. Todėl jums teikiamas būtent šis įstatymo projektas, ir kviečiu jį palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš žinau tą įstatymą, tik norėjau paklausti, kiek žmonių palies šis įstatymas. Ir dabar mes komisijoje rengiame dėl Laisvės gynėjų ir savanorių, į kurį įeis ir būtent šitie savanoriai. Tada klausimas būtų tik toks: kiek tai žmonių? Ir antras klausimas – kokios socialinės pasekmės?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tai, ką jūs minite dabar apie laisvės gynėjus, čia bus kita grupė. Toje grupėje yra apie 800 žmonių. O šioje grupėje yra likę pavieniai žmonės, kurie nėra niekuo apdovanoti. Jie dalyvavo tuose… Šis medalis apima keturias kategorijas. Pirma, kurios jau turbūt nebėra, tai 1918–1920 metų savanoriai, jau jų tokių turbūt nėra tarp mūsų po 100 metų. Kadangi buvo savanoris, turėjo bent 20 metų turėti. Tai 120 metų turbūt.
Antra grupė yra 1940–1990 metų pasipriešinimo dalyviai, jų didžioji dalis turi, kam priklausė – apdovanoti. Bet, sakau, yra pavieniai, kurie – ne.
Tada Krašto apsaugos departamento žmonės 1991 metų, kurie dirbo šešerius metus, ir dar grupė – šauliai. Šauliai, kurie įstojo į Šaulių sąjungą iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. Manyčiau, kad tai yra labai nedidelė grupė, negalėčiau konkrečiai įvardinti. Tiek, kiek yra kreipęsi, galbūt dar vienas kitas.
Socialinės pasekmės. Finansinių kol kas jokių pasekmių nėra. Jeigu mes kada nors sugalvosime ateityje, kariai savanoriai, apdovanoti šiuo medaliu, jokių materialinių paskatų daugiau negauna. Tai yra to atsidavimo tarnystei, mūsų kraštui įvertinimas ir apdovanojimas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar čia tas pats įstatymo projektas, kuris jau skynėsi kelią ne vieną kartą ne vienoje kadencijoje? Ar čia kas nors naujo?
J. OLEKAS (LSDPF). Tai turbūt kokį penktą kartą atkeliaujantis įstatymas, dėl kurio mes vis nerasdavome sutarimo.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų kolega ponas A. Gumuliauskas iš tikro žino visas atmintinas dienas, kurios yra metuose, aš tuo neabejoju. Jūs, kaip apdovanojimų teikėjas, iš tikro žinote, kiek Lietuvoje yra įsteigta medalių ir kiek yra ordinų. Mums būtų labai įdomu sužinoti tą skaičių, nes mes tada žinotume, kaip tie dalykai susiję. Būkite geras, pasakykite, nes jūs pristatote tą klausimą, kiek Lietuvoje yra įsteigta ordinų?
J. OLEKAS (LSDPF). Kolega, negalėčiau šiandien atsakyti, reikia pasižiūrėti į visagalį guglą, ten viskas surašyta, labai nesunkiai šiais laikais prieinama. Šitas medalis, dar kartą kartoju, egzistavo, juo buvo apdovanojami žmonės. Deja, man atrodo, čia ir buvo nedidelė, o gal ir didelė Seimo klaida, kad keičiant įstatymus viena kategorija žmonių tiesiog lyg ir buvo uždrausta arba buvo baigtinis skaičius, ką apdovanoti. Todėl aš manau, kad mes turėtume grįžti prie šio įstatymo ir svarstyti, ką mes galėtume padaryti.
PIRMININKĖ. V. Juozapaitis. Sakėte, nebaigėte klausimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų man daug kas paaiškėjo, nes aną kartą kreipėsi į mane turbūt tas pats arba kiti žmonės. Tuomet didžiausia… ne kliūtis, nes prezidentūra negali būti kliūtis, bet, sakyčiau, pagrindinis oponentas turbūt buvo tos institucijos kanceliarija, kuri teigė, kad to negali būti, sulyginami tie statusai. Ar kas nors pasikeitė nuo to laiko, ar čia tiesiog naujo Prezidento rinkimų kontekste bandote?
J. OLEKAS (LSDPF). Manau, kad keičiasi prezidentūroje žmonės ir šiuo metu vyksta Prezidento pasikeitimo procesas, mes turime naujai išrinktą Prezidentą. Matysime ir girdėsime išrinkto Prezidento nuomonę šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Juozapaitis – už.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties, aš manau, verta pamėginti dar kartą, tik tikrai nežinau, ar Prezidentas sprendžia tokius dalykus. Apdovanojimo statuso klausimas yra tikrai platesnio pobūdžio ir platesnės diskusijos reikalaujantis klausimas. Aš siūlau vis dėlto po pateikimo priimti, iš tikrųjų mes turime surengti klausymus ir nuspręsti visi kartu, ar tikrai toks sulyginimas yra įmanomas. Atmesti visada yra paprasčiau, yra kur kas geriau padiskutuoti ir surasti bendrą vardiklį. Taigi aš kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Gumuliauskas – prieš.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš tikrai nesu prieš, šiek tiek sugudravau. Aš tikrai prašyčiau atiduoti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai ir sutinku su Vytautu, kad reikia klausymų. Man taip pat siūlė šitą projektą, čia jau ne vienam siūlė. Mes norime patikrinti su ekspertais šitos problemos gylį ir tada pasakyti galutinį žodį, ar mes einame toliau, ar stojame. O šiaip aš siūlyčiau leisti pateikti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime tada bendru sutarimu po pateikimo projektui pritarti? Jeigu pritariame po pateikimo, pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Istorinės atminties komisija. Tinka taip? (Balsai salėje) Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
15.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3462 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kviečiu V. Juozapaitį pateikti Seimo nutarimą dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos pakeitimo tam, kad po to galėtų pateikti projektą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Garbūs kolegos, labai prašau priimti nutarimą dėl pavasario sesijos darbų programos pakeitimo. Projekto Nr. XIIIP-986, tai yra Respublikos atmintinų dienų įstatymo pakeitimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Klausti niekas nenori. Galime po pateikimo pritarti? Pritarta.
Svarstymas. Niekas nenori kalbėti. Galime po svarstymo pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-3462 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 10. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3462) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, manęs prašo, kad aš paskelbčiau tokią informaciją. Rytoj šioje salėje vyks Baltijos Asamblėja, todėl prašau gerbiamų kolegų – išeidami susitvarkykite savo darbo vietas, nes atvažiuos daug svečių iš užsienio.
15.16 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-986 (pateikimas)
O dabar kviečiu V. Juozapaitį pateikti Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad Atmintinų dienų įstatymo pakeitimas jau, ko gero, turi tam tikrą alerginį atspalvį. Juolab po šios dienos komentarų, tokių išmanių ir visokio pobūdžio, bet šis atvejis yra ypatingas. Prašyčiau tikrai labai atkreipti dėmesį, ypač Seimo Pirmininką, kuris su mūsų komisijos pirmininku šnekasi. Siūlau pakeisti įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 31 punktą ir jį išdėstyti taip, kad birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, ir papildyti, kad tai yra Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena.
Iš karto pasakysiu priežastis, kodėl būtent ta diena. Pati idėja papildyti šį įstatymo projektą kilo dar prieš pusantrų metų, kuomet vyko Lietuvoje palaimintojo T. Matulionio iškilmės. Būtent Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vyskupų Konferencija 2018 m. gegužės 21 d. išleido tokį dekretą, kuriame nurodė Lietuvos bažnyčiose būtent birželio 14-ąją švęsti, tiksliau, ne švęsti, o laisvai švęsti ir paminėti šią dieną, o Kaišiadorių vyskupijoje tą dieną privalomai švęsti. Aš manau, esu įsitikinęs, kad T. Matulionio biografija turbūt kaip niekieno kito gerai iliustruoja tos kančios, tremties nueitą visą kelią, ir tikrai esu tikras, kad papildymas būtent Gedulo ir vilties dienos, tai yra birželio 14 dienos, šios asmenybės ir šio palaimintojo paminėjimu įgis dar didesnę ir gilesnę prasmę. Esu tikrai ne vienas to projekto autorius ir sumanytojas. Čia yra visas sąrašas iš įvairių frakcijų. Jeigu kiltų… Tarp kitko, šiandien aš susisiekiau su Lietuvos Vyskupų Konferencijos generaliniu sekretoriumi, kuris patvirtino ir padėkojo, ir palaimino būtent šitą mūsų intenciją. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Klausia gerbiamas A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Čia nelabai klausimas. Aš visiškai pritariu šitiems reikalams. Ar profesorius K. Glaveckas yra? Nėra. Aš noriu pasakyti, kad… Profesoriau Glaveckai, aš noriu pasakyti, kad lygiai taip pat švietimo bendruomenės klausimus kėlė D. Šakalienė, dabar kelia profesorius V. Juozapaitis, o po to A. Gumuliauskas, kaip komisijos pirmininkas, pateikia rezultatus. Ačiū. Klausimų tikrai neturiu. Aš – už.
PIRMININKĖ. Čia tokia kaip ir replika. Gerbiamas pranešėjau, ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kenčiančiam dangus, gerbiamas profesoriau. Išties jūsų pastangos bus kada nors taip pat įvertintos.
PIRMININKĖ. P. Saudargas nori pasisakyti už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Kadangi nebus prieš, tai aš ilgai nekalbėsiu, tačiau nebūčiau kalbėjęs, jeigu ne vienas epizodas. Štai važiuojant autostrada turbūt ne vienas yra pastebėjęs netoli Kaišiadorių palaimintojo T. Matulionio didelį plakatą, tarsi kviečiantį mus ištiesta ranka į tikėjimo kelią. Neseniai jis buvo nuo vėjo suplyšęs. Ir atkreipiau dėmesį, ir kilo tokia mintis: o kaip dar mes įprasminome palaimintojo T. Matulionio vardą Lietuvoje? Daugiau kaip prieš metus mes turėjome galingas iškilmes – žmonių minios apie Katedrą suplūdo, panašiai turbūt kaip per popiežiaus Pranciškaus vizitą į Lietuvą. Išties buvo, na, su trenksmu paminėtas, priimtas T. Matulionis, sugrįžo į Kaišiadoris. Tuomet visi buvome tarsi pakylėti, tačiau praeina metai, kiti, ir kaip mes jo vardą įprasminome? Ar jaunimas, kurį tikrai turėtų įkvėpti jo gyvenimo kelias ir kančios lageriuose, žino apie jį?
Aš manau, kad būtent birželio 14-oji labai tinka, nes būdamas palaimintuoju T. Matulionis, perėjęs lagerius, kaip tik yra globėjas visų mūsų tremtinių, politinių kalinių, kentėjusių Mordovijos ir kituose lageriuose. Aš tikrai agituoju už.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros. O Istorinės atminties komisija nori dalyvauti kaip papildoma? Taip, Istorinės atminties komisija. Numatoma svarstyti birželio 5 dieną. (Balsai salėje) Švietimo ir mokslo komitetas. Sakiau kultūros? Atsiprašau.
Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. D. Šakalienė. (Balsai salėje) Tai kad nėra.
15.22 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1118(2), Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3440 (pateikimas)
Tuomet Farmacijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Matulas. Pateikimas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, teikiame Farmacijos įstatymo ir lydimojo Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektų pataisas. Pamenate, maždaug prieš dvejus metus buvo įteisinta farmacinė rūpyba, bet neleista vykdyti tam tikrų skiepijimų ir tyrimų vaistinėse. Tuo tarpu atlikę analizę matome, kad jau 18-oje Europos Sąjungos šalių vaistinėse galima atlikti gliukozės kiekio nustatymo tyrimą, 17-oje šalių vykdomas cholesterolio nustatymas, 13-oje šalių vaistinėse leidžiama atlikti profilaktinius skiepijimus.
Mes ir siūlome įteisinti galimybę vaistinėse atlikti tam tikrus tyrimus ir skiepijimus, o konkrečiai siūlome papildyti Farmacijos įstatymo 2 straipsnį 5 dalimi, kurioje sakoma: „…suaugusiųjų profilaktinių skiepijimų organizavimą vaistinėse sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir nustatytomis vakcinomis“, tai yra ministras nustatytų, kokiomis vakcinomis ir kaip tas yra vykdoma, atsižvelgiant į gana plačią patirtį Europos Sąjungos valstybėse. Labai prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs pateikėte iš karto du projektus. Farmacijos įstatymo 2 straipsnio ir…
A. MATULAS (TS-LKDF). Ir lydimąjį – Žmonių užkrečiamųjų ligų.
PIRMININKĖ. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti, kokie būtų pagrindiniai šito įstatymo projekto pateikimo motyvai?
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai būtų nauda, kad žmonėms nereikėtų eiti, stovėti eilėse, norint atlikti tam tikrus tyrimus. Jie galėtų pasirinkti, kur pasiskiepyti. Imunizacijos lygis mažėja. Mes matome, kiek turėjome ir turime problemų dėl tymų.
Ministerija tiesiog nutartų, atsižvelgdama į tą patirtį, kokius tyrimus ir kokius skiepus galėtų žmogus atlikti šalia namų, nes vaistinių tinklas yra labai platus. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl aš pakartotinai teikiu šį įstatymo projektą, kad ne taip seniai girdėjau, ministras irgi pritarė, kad šį siūlymą, šį leidimą reikėtų įteisinti vaistinėse ir sudaryti galimybę atlikti tokius tyrimus ir tokius skiepijimus. Manau, kad reikėtų pritarti, ir prašyčiau pritarti po pateikimo. Galbūt paprašyti Vyriausybės nuomonės, nes tai yra gana rimtas dalykas, reikalinga šiek tiek platesnė analizė, negu aš ją atlikau.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, aš grynai techninį klausimą turiu. Sakykite, kaip jūs… Paaiškinkite man, kaip vaistininkas vaistinėje galėtų daryti injekciją? Pavyzdžiui, tas klientas, kuris nusipirko vaistą, nusimauna kelnes ir jam į užpakalį ar į ranką įduria? Visi kiti stovi eilėje ir laukia, kol jam įdurs? Aš nelabai techniškai įsivaizduoju, kaip tą procedūrą atlikti. Nesuprantu. Kaip gali būti, nusimauni kelnes vaistinėje ir kad jums į užpakalį įdurtų injekciją. Ar ten infekcija, nežinau ką. (Juokiasi) Būkite geras, paaiškinkite. Visi su nerimu laukia ir galvoja, kaip čia bus gerai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties vaistinės turės atitikti tam tikrus reikalavimus, ministerija nustatys reikalavimus. Matyt, turėtų būti tam tikra patalpa. Ir jeigu atitiks reikalavimus, atsiras vieta. Kitas dalykas, ne visi skiepai yra injekcinės formos. O vaistininkas, be abejo, vėl turėtų išeiti tam tikrus kursus ir įgyti tam tikrą sertifikatą, numatytą licencijoje, kad jis gali atlikti tą procedūrą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, nebūtinai į sėdynę reikia leisti vaistus, galima ir į ranką.
A. MATULAS (TS-LKDF). Žinote, yra toks anekdotas apie instaliacijas, apie kitus dalykus.
PIRMININKĖ. Performansai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Performansai. Aš jums vienam paaiškinsiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolega, ačiū, jūs galite eiti jau. Motyvai dėl viso. R. Martinėlis – už.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš galvojau, kad pataisos gerintų asmens sveikatos priežiūros ir prieinamumą, ir tinkamumą, padėtų žmonėms apsispręsti dėl profilaktinių skiepijimų ir tyrimų. Žmonės galėtų labiau rūpintis ir savo sveikata, gautų tas paslaugas platesnės apimties įstaigose ir vietose. Ir suaugusiųjų profilaktinis skiepijimas vaistinėse padėtų užkirsti kelią epidemijoms, būtų kontroliuojama lėtinių ligų eiga. Tikrai matau tik privalumus ir siūlyčiau pritarti po pateikimo. Ir po to bus galima toliau komitete diskutuoti dėl kitų motyvų.
PIRMININKĖ. A. Kubilienė – prieš.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jau tampa gražia tradicija, kad ministerijoje rengiami teisės aktų projektai pirmiausia yra registruojami kolegos A. Matulo. Tai būtų tikriausiai ne taip jau blogai, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai turėtų būti daroma sistemingai, ir sistemingai peržiūrėtas ir tarpusavyje suderintas ne tik Farmacijos įstatymas, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, bet ir Sveikatos sistemos įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kiti teisės aktai, numatant juose tam tikras išlygas dėl licencijavimo, siekiant teikti tam tikras asmens sveikatos priežiūros, imunoprofilaktikos, diagnostinių tyrimų paslaugas.
Taip pat reikėtų iš esmės keisti visą šiuo metu veikiančią sveikatos priežiūros sistemą ir teisės aktuose papildomai nustatyti profilaktikos atlikimo, infekcijų kontrolės, infekcijos saugumo reikalavimus, medicinos dokumentų pildymo reikalavimus, tai yra suteikti prieigą prie e. sveikatos sistemos farmacijos specialistui, farmacijos specialistų kompetenciją, teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat keisti šituos teisės aktus.
Noriu atkreipti dėmesį, kad vaistinė ir šiuo metu gali vykdyti skiepijimus ir diagnostinius tyrimus, kurie yra priskirti sveikatos priežiūros paslaugoms. Žinoma, ji turi turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų licenciją šioms paslaugoms vykdyti. Tai yra turi atitikti tas pačias sąlygas ir tokias pat paslaugas teikti, kaip ir sveikatos priežiūros įstaiga galėtų teikti tas paslaugas. Taigi, jeigu mes norime padaryti, kad vaistinės galėtų tą daryti kitaip, tai turėtų būti suderinti ir visi likusieji įstatymai. Todėl manau, kad mes tam pritarti negalime, ir kviečiu ne balsuoti, o grąžinti tobulinti, kad būtų galima pateikti visą paketą.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 76: už – 38, prieš – 16, susilaikė 22. Kaip ir lygu. Tada kviečiu perbalsuoti. Susikaupkite. Balsuojame, gerbiamas Sabatauskai ir visi kiti. (Šurmulys salėje)
Balsavo 80: 40, 21 ir 19. Tai ką dabar darome? Dar kartą balsuojame? Ar gerbiamas J. Jarutis turi dar kokį nors pasiūlymą?
J. JARUTIS (LVŽSF). Iš tikrųjų du kartus lygu, siūlau padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Trečias kartas nemeluoja. Gerbiama I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Aš noriu paprašyti dar kartą balsuoti, nes mano balsavimas neperėjo kažkodėl.
PIRMININKĖ. Tai balsuojame. Viskas, paskutinis kartas. Kaip bus, taip bus.
Balsavo 84: už – 40, prieš – 22, susilaikė 22. Deja, bet trečias kartas nemelavo – nepritarta.
Dabar alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriui tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 84: už – 59, prieš – 25. Grąžiname tobulinti tiek Farmacijos įstatymą, tiek Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos.
Replika po balsavimo – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš ne visai išgirdau, ką ten nerišliai skaitė komiteto pirmininkė, bet kažkokį paruoštuką, matyt, buvo gavusi, kad reikia atmesti, ką A. Matulas siūlo. Noriu priminti, kad keturi įstatymų projektai, kuriuos aš teikiau, bet jie buvo… pateikta po pateikimo, prašyta Vyriausybės išvadų ir panašiai, jie stovi, bet po to jau A. Kubilienės arba A. Verygos, arba daugumos registruoti ir jau priimti. O jie stovi. Sekretoriatas nuolat vaikšto, kad atsiimčiau. Aš jų neatsiimsiu. Pažiūrėsime, ką jūs su jais darysite, o ant galo paduosiu į teismą. Dabar lyg ir nugirdau, buvau apkaltintas, kad kažką nuplagijavau iš ministerijos. Iš kur aš galiu žinoti, kokiame stalčiuje pas jus kas yra parengta? Tai yra šantažas, melas. Gėda, kolegos medikai ir dauguma, kad šitokį įstatymo projektą, kur ir Europa eina, jeigu galite sumažinti eiles, palengvinti vakcinaciją, jūs atmetate dėl vienos nesusipratusios komiteto pirmininkės paskaitytų argumentų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, įtampai sumažinti pasakysiu anekdotą, bet jis labai geras ir apie Antaną. Atsiprašau, bet kai Antano paklausė, ar jis yra tviteryje, tai anas atsakė, kad prieš trejus metus turėjo, bet po to išsigydė. Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tai ta linksma gaida ir baigsime šį klausimą. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Tikiuosi, kad tokia pat gera gaida mes jį šiandien baigsime.
15.36 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2072 (pateikimas)
Imsimės darbotvarkės 2-8 klausimo – Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2072. Kviečiu jį pateikti J. Oleką. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pateikti jums įstatymo projektą dėl globėjų. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas numato, kad budintis globėjas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą. Tokia atlygio forma yra labai nepalanki budintiems globėjams mokestine prasme bei darbo stažo kaupimo prasme. Patys budintys globėjai išreiškė nepasitenkinimą susidariusia situacija ir teikė pasiūlymus dėl savo darbo socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tvarkos. Sugrąžinus jau galiojusią tvarką, kuri šiems asmenims apmokėjimą už darbą leistų gauti ir pagal darbo sutartį, būtų išspręstos ne tik socialinės budinčių globėjų garantijos, bet ir paskatintų daugiau asmenų pasirinkti šią veiklą, nes šiuo metu labai trūksta budinčių globėjų. Todėl kviečiu pritarti mūsų pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori klausti J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasiteirauti. Jeigu būtų tokia situacija, kad, tarkime, žmogus dirba visu etatu kurioje nors darbo vietoje ir kartu jis nori būti tuo globėju, tai pagal dabar galiojančią sistemą tas žmogus gali būti tokiu globėju, nes už jo atliktas paslaugas sumoka valstybė pagal individualios veiklos pažymą. Bet jeigu žmogus kur nors dirba ir jūs siūlote tuo projektu padaryti, kad jis irgi dirbtų pagal darbo sutartį, kaip tuomet būtų su jo pagrindine darboviete? Jis negali dirbti dviem etatais kur nors.
J. OLEKAS (LSDPF). Matyt, čia reikėtų paderinti, kiek laiko jis skirtų kokiai nors kitai veiklai ir kiek globėjo veiklai. Jeigu mes įsivaizduojame arba galvojame, kad žmogus labai įtemptai dirba pagal darbo sutartį ir ta individuali veikla tik įforminta, tai jis neatlieka to globėjo darbo, aš taip įsivaizduoju. O galbūt galima palikti tiems žmonėms, kurie turi darbo sutartį ir dirba kitą darbą, leisti turėti individualią veiklą, bet tie, kurie neturi kito užsiėmimo, kad jie atliktų tikrai gerai globėjo pareigas ir taip pat galėtų kaupti sau socialinę apsaugą ir mokėti mokesčius, jie galėtų sudaryti darbo sutartis. Aš manau, kad mums gal reikėtų palikti įvairovę, ir vieną, ir kitą variantą leisti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto sutartiniai santykiai yra gana sudėtingi, kadangi čia vėl tam tikros garantijos, vėl tam tikros problemos atleidžiant ir priimant. Tai iš tikrųjų gali būti gana nemaži kaštai viso to, nes gali būti ir taip, kad atleidimo procedūra yra apmokama ir tęsiasi tam tikrą laiką. Ar nebandėte prognozuoti, kokie kaštai susidarys? Grįžtant prie to paties klausimo, ar nereikėtų palikti abudu variantus, nes, kaip gerbiamas Justas paklausė, iš tikrųjų gali būti kai kada problemų vienam ar kitam žmogui sudaryti, pavyzdžiui, antrą darbo sutartį?
J. OLEKAS (LSDPF). Ir jūsų klausimas, ir gerbiamo Justo klausimas, ir Teisingumo departamente, man atrodo, keltos mintys, kad galėtų, man atrodo, dabar labiau įsigilinus, galėtų. Bet šitas pasiūlymas tikrai nėra mūsų kokia nors sugalvota teisinė naujovė, arba inovacija. Tai yra pačių globėjų, nes, matyt, yra globėjų ir tokių, kurie turi sutartis, turi darbą ir turi galimybę verstis individualia veikla ir globoti, bet yra tokių žmonių, kurie atsidavę tik tam globėjo darbui ir neturi kito darbo, tai jiems reikėtų turėti ir tam tikras socialines garantijas, dėl to reikia turėti darbo sutartį.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, man atrodo, reikėtų nevynioti į vatą ir pasakyti, jog atlyginimas, kurį gauna budintys globėjai, jų tiesiog nemotyvuoja. Reikia ieškoti būdų, kaip didinti jiems atlyginimą ir didinti motyvaciją sudarant galimybes lanksčiai dirbti, ką užtikrina ir darbas pagal individualią veiklą. Ar nebūtų paprasčiau tiesiog didinti jiems atlyginimą, o ne keisti visą sistemą, sukuriant papildomos biurokratijos ir sumažinant lankstumo galimybes? Čia vienas mano kolega minėjo, kad jeigu dirbi pusantro etato, negali papildomai, kita problema – atostogos, trečias klausimas, su kuo sudarytos bus sutartys. Iš tikrųjų daug biurokratinių problemų. Ar nebūtų paprasčiau tiesiog didinti atlyginimą, o ne bandyti kurti kažkokius butaforinius santykius?
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš manau, kad čia vienas kitam neprieštaraujantys dalykai. Tikrai pritariu jums, kad ta globa, priežiūra reikalauja laiko ir reikalauja finansinių sąnaudų. Jeigu yra galimybės ar susidarytų galimybės, reikėtų didinti. Bet dar kartą sakau, kad čia yra klausimas ir prašymas būtent iš tų globėjų, kurie mato, kad per individualią veiklą socialinės garantijos jų irgi netenkina. Gal mes galėtume atverti kelią žmonėms pasirinkti, ar jie gali tai daryti kaip individualią veiklą, ar jeigu jie mato, kad jiems tinkama yra sudaryti darbo sutartį, jie gali padaryti tai. Mūsų toks pasiūlymas – leisti. Svarstykime, proceso metu pažiūrėsime, ar galima tai sujungti. Todėl kviečiu pritarti pateiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš pritarčiau, ką kalbėjo prieš tai Mykolas, viskam pritariu. Tačiau vis dėlto mes turime išgirsti ir tuos žmones, kurie nėra garantuoti dėl savo socialinių garantijų. Svarstydami mes galime pasižiūrėti, gal yra kokių nors galimybių surasti sprendimo būdus. Gal nebūtina tas socialines garantijas daryti, gal dar kokių variantų atsirastų. Tiesiog leiskime suteikti šiam projektui, tegul… Dėkui.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, iš tiesų noriu suteikti šiek tiek aiškumo. Vykdant individualią veiklą socialinės garantijos yra ir galima jomis naudotis, išskyrus pensijos kaupimą, ten yra tam tikri niuansai.
Kitas dalykas. Jeigu mes pritartume konkrečiai formuluotei, kaip yra parašyta dabar, tai yra braukiama individuali veikla, kad ja nebus galima naudotis šitame darbe, o bus galima tik darbo santykiais tai įteisinti, mes atvertume tam tikrą Pandoros skrynią, kad vaikų auginimas tampa darbu.
Iš tiesų šitas įstatymas yra priimtas tam, kad valstybė, pasitelkdama globėjus, suteiktų paslaugas vaikams. Dėl to tai ir yra įforminama taip, kad paslaugos įforminamos individualios veiklos pažyma. Nesu kategoriškai prieš, bet tikrai siūlyčiau šitą įstatymą šiek tiek pakoreguoti, suteikti aiškumo, kad tai galėtų būti pasirinktina forma – arba darbo sutartis, arba individuali veikla, grįžti į šią tribūną, ir, aš manau, tikrai mes pritartume. Dabartiniame etape yra labai aiškiai braukiama individuali veikla, jos sąvoka ir yra įrašoma darbo sutartis. Manau, tai kainuos labai daug lėšų iš valstybės biudžeto. Biudžetas bus naudojamas neefektyviai, nes klausimas, kiek iš tiesų žmonių atliks tokį darbą ir gaus už tai lėšas. Todėl kviečiu susilaikyti ir kviesti iniciatorius patobulinus pateikti įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 33, prieš – 3, susilaikė 29. Vienu balsu yra pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data – Seimo rudens sesija.
15.47 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3229 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3229. Kviečiu R. Budbergytę jį mums pateikti.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Mano teikiamas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas yra susijęs su siekiu padaryti skaidresnį priėmimą į valstybės tarnybą, numatant, kad įgaliotu asmeniu negali būti skiriamas dalyvauti atrankos komisijoje politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Tiesiog toks siūlymas reiškia, kad jeigu valstybės tarnybą mes turime ne politizuotą, o profesionalią, pageidautina, kad atrankos procesuose taip pat nedalyvautų asmenys, nepaisant to, kad jie yra net ir politikų įgalioti asmenys, vis tiek valstybės tarnybos toli gražu visas korpusas yra karjeros korpusas, bet ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo korpuso pagrindu suformuotas valstybės tarnautojų korpusas. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūsų problema tikrai įžiūrėta teisingai, nes iš tikrųjų yra ne tik valstybinėse institucijose, bet, tarkime, skiriant tam tikrus vadovus, tarkime, į savivaldybių įmones, taip pat stebėtojų tarybos sudaromos grynai politinio pasitikėjimo pagrindu, tai yra deleguojami daugiausia valdančiosios daugumos, kuri nustato, kas bus direktoriumi. Galbūt reikėtų išplėsti ir kitur tą pačią intenciją, kad vis dėlto daugiau dalyvautų ne politikai, ne politinio pasitikėjimo pareigūnai, o galbūt profesionalai, bet kaip tai jūs siūlote įgyvendinti? Kai kada sunku atskirti tuos asmenis. Ir ar nereikės kokios nors papildomos priežiūros mechanizmų?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš tikrai nemanau, čia yra labai aiškus draudimas, kuriuo mes pasakome, kad ir patarėjai – politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiriami asmenys, taip pat viceministrai nedalyvautų atrankos konkursuose, kad ten nepersikeltų į tą visą procesą politinės galios centras. Štai ateina ar ministro, ar kokio nors kito politiko politinė komanda ir sako: žinote, aš čia labai objektyviai dalyvauju toje atrankoje, bet vis dėlto tam tikras… Nesakau, kad visą laiką tai būna šimtu procentų ir kad tai yra blogai. Tiesiog tikrai, kalbant apie tai, kad mums tenka dažnai girdėti, kad Lietuva korupcine prasme niekaip neįveikia ir nepadaro to šuolio, kad mes išskaidrėjame. Todėl aš esu įsitikinusi, kad vien draudimo įteisinimas pačiame Valstybės tarnybos įstatyme tarnautų kaip tam tikra prevencinė priemonė, kad atrankos procesas taptų skaidresnis. Žiūrėkite, kiek dažnai tenka girdėti nusiskundimų iš žmonių, kad, žinote, mes dalyvaujame, dalyvaujame atrankose, konkursuose, o vis dėlto mes visada liekame antri, antri. Žmonės jaučia kartėlį ir sako, kad tikriausiai ten visi susitarė, tie, kur sėdi, jūs, Seimo nariai, jūs, ministrai, ir taip toliau. Jie be reikalo kartais mus kaltina. Kad nebūtų tokių kaltinimų, siekiant atkurti pasitikėjimą žmonių, kad mes skaidriai atrenkame į labai svarbų mūsų sektorių viešojo gyvenimo – valstybės tarnybą, siūlau įteisinti tokį draudimą dėl įgaliotų asmenų dalyvavimo centralizuotose atrankos komisijose.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūsų siūlymas tikrai sveikintinas ir aš, kaip ilgametė ministerijos tarnautoja, tikrai pritariu tam. Puikiai suvokiu šitą jūsų kaip ir nerimą, juo labiau kad atrankos komisijose taip pat dalyvaudavo ministrų patarėjai, kaip politinio pasitikėjimo tarnautojai, bet, iš kitos pusės, mes šiandien turime politinio pasitikėjimo tarnautojus ir ministerijų kanclerius. O tai yra aukščiausias administracijos vadovas ir jis yra kaip ir komisijos pirmininkas, bent jau pagal Valstybės tarnybos įstatymo aspektus. Kas šiuo metu turėtų vadovauti komisijos atrankai? Gal, pavyzdžiui, profsąjungos vadovas ar kas? Kaip tokiu atveju reikėtų spręsti? Siūlymas tikrai svarstytinas, ir aš manau, kad labai laiku ir reikalingas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš nemanau, kad kancleriai, kurie dabar, tikrai gaila, tapo politinio (asmeninio) pasitikėjimo, būtinai privalo būti komisijų pirmininkais. Yra visas aukštasis vadinamasis menedžmento korpusas, kur yra departamentų direktoriai, yra skyrių vedėjai, galų gale yra tam tikrų sričių specialistai, ekspertai, kurie puikiai gali būti siunčiami į tokias atrankos komisijas. Dabar tikrai kalbame apie centralizuotas atrankos komisijas, ne šiaip sau komisijas, kurios vadovauja mažoje įstaigėlėje ar ministerijoje, ir būtinai kancleris turi vadovauti.
Aišku, aš sutinku, kad atsirado tam tikras, kaip sakoma, kaip ir trukdis, bet atsirado todėl, kad, mano manymu, nereikėjo vis dėlto Seimui priimti to įstatymo ir padaryti politinio (asmeninio) pasitikėjimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų, norinčių klausti, klausimus. Motyvai už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų vertas dėmesio pasiūlymas. Kad nebūtų politiškai angažuotos atrankos, kad iš tikrųjų į valstybės tarnybą karjeros tarnautojais pakliūtų tie žmonės, kurie tikrai kompetentingi, kvalifikuoti, juos turi atrinkti taip pat tokie patys – kvalifikuoti, kompetentingi karjeros tarnautojai, o ne politiko… politinio pasitikėjimo tarnautojas. Todėl manau, kad reikia pritarti, ir frakcijos vardu siūlau visiems pritarti šitam tikrai puikiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Įstatymo projektas tikrai geras, bet truputėlį pavėluotas, kadangi naujos redakcijos Valstybės tarnybos… priėmimas yra centralizuotas, kur nedalyvauja jokie politikai. Tik paskutiniame etape, kai atrinkti du ar trys žmonės, gali įsikišti paskutinis ešelonas – tiesioginis viršininkas. O tiesioginis viršininkas gali būti ir ministras. Tokiu atveju mes neišvengsime bet kokio politinio įsikišimo. Manyčiau, kad truputį pavėluotas įstatymo projektas, ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prašau apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 32, prieš – 10, susilaikė 25. Įstatymo projektui nėra pritarta.
Gerbiami kolegos, apsispręsime, ar siūlome jį tobulinti, ar atmetame. Kas pritariate įstatymo projekto tobulinimui, balsuojate už, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 69 Seimo nariai: už tobulinimą – 36, prieš – 33. Taigi įstatymas bus tobulinamas.
Replika po balsavimo. Per šoninį mikrofoną – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai gaila, kad ką tik Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė viešai pripažino, kad jie yra už neskaidrius konkursus, nes šis projektas ir buvo, kad būtent paskutiniame etape nedalyvautų jokie politinio pasitikėjimo tarnautojai, kai yra priimamas į darbą karjeros tarnautojas, kad čia negali būti politinės nuomonės, ir visiškai nesvarbu. Šiandien yra ta bujojanti nuomonė, kad jeigu neturi politiko užnugario, negali tikėtis valstybės tarnyboje jokios darbo vietos. Štai dar kartą viešai patvirtino, kad nori būti, kad valstybės tarnyba būtų neskaidri, priėmimas į valstybės tarnybą būtų neskaidrus ir ten klestėtų būtent politikų padlaižūnai ir nepotizmas.
PIRMININKĖ. Atsakyti pageidauja per šoninį mikrofoną taip pat G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš labai dėkoju už patirties pasidalinimą. Mes valdžioje esame nelabai seniai, nežinome, kaip buvo jūsų metais, kai tikrai nepotizmas klestėjo. Bet aš manau, kad dabar padaryta viskas, kad iki paskutinės ir paskutinėje stadijoje nedalyvautų politikai. Ir, kiek man yra žinoma, jie nedalyvauja. Taigi, deja, šis įstatymas yra stipriai pavėluotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, apsikeitėte nuomonėmis.
15.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3510 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Keliaujame toliau ir imsimės Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-3510. Kviečiu A. Navicką. Prašom pateikti.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Nemanau, kad yra gerai, kai yra kaitaliojama programa, bet taip jau nutinka, kad ne visi teismai sugeba perskaityti tą pačią vietinių rinkliavų formuluotę, ir tada tenka ją tikslinti. Čia yra tik patikslinti techninį dalyką, kas yra vietinė rinkliava, nes skirtingi teismai pradėjo ją skirtingai interpretuoti. Taigi siūlau leisti įtraukti, ir viskas. Deja, nieko linksmo.
PIRMININKĖ. Niekas klausti nepageidauja. Ar po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju. Per svarstymą niekas nekalbate? Taip pat dėkoju. Po svarstymo pritariame bendru sutarimu.
Priėmimas. Prašom balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 38, prieš – 3, susilaikė 23. Taigi Seimo nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Mes jį sujungsime į vieną su anksčiau priimtu Seimo nutarimu.
16.00 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3480 (pateikimas)
Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3480. Prašome A. Navicką jį pateikti.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, čia labai trumpas techninis papildymas, kas yra vietinė rinkliava. Paprasčiausiai Šiaulių teismas ir kiti teismai neišskaitė, kad vietinė rinkliava gali būti kartu ir paslauga. Iš esmės dabar suformuluota, kad „vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už išduodamus leidimus ir teikiamas paslaugas, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.“ Man atrodo, čia elementaru, net nežinau, ką sakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolega, kai teismai turi problemų ir mato teisės spragas, paprastai mes tą informaciją gauname. Komitetas tikrai dėl šito įstatymo taikymo pastabų nėra gavęs. Kiek suprantu iš jūsų, jūs kalbate apie teismų praktiką. Tai kokias konkrečiai bylas jūs turite omenyje? Visi puikiai suprantame, kad kartais pasikeitę teisės aktai, jeigu dar teismuose vyksta tam tikros bylos, gali turėti vieną ar kitą įtaką.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš buvau išvardinęs aiškinamajame rašte. Tarkime, buvo Šiaulių teismo sprendimas, kur paprasčiausiai yra, kai susiduriama su vien tik vietine rinkliava, su rinkliavomis, susijusiomis su atliekomis, ar tai gali būti traktuojama kaip paslauga, ar ne. Tada buvo Šiaulių teismas nusprendęs, nors skirtingai negu kitose vietose, kad jis nemano, kad vietinė rinkliava yra siejama su teikiama paslauga.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį, suprantu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas daugiau analizuoja teisinį procesą, bet šiuo atveju mes konsultavomės ne su šituo komitetu, mes konsultavomės su mūsų Teisės departamentu. Jis tikrai labai kruopščiai peržiūrėjęs atrado, kad šiuo atveju tikrai tas papildymas yra deramas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių jūsų nėra. Dėkoju, pranešėjau.
Ir motyvai už. Kol kas niekas neišreiškė pozicijos pareikšti. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes patys išgirdome įvardintas tam tikras bylas. Ir iš tikrųjų aš turiu labai daug abejonių, ar vis dėlto Seimas turėtų užsiimti tokia praktika, kokia yra siūloma. Vėlgi kyla klausimas ir dėl paties pasiūlymo skaidrumo. Kai teismuose vyksta procesai, vieno ar kito įstatymo pakeitimas gali turėti vieną ar kitą įtaką.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3480.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 32, prieš – 8, susilaikė 26. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Replika po balsavimo. Per šoninį mikrofoną – A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš esu labai dėkingas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei, kad ji paaiškino, kokius įstatymus galima teikti ir kokių įstatymų teikti negalima ir kam galima teikti. Labai norėčiau, kadangi šis posėdis yra transliuojamas, kad gerbiami Lietuvos sodininkai, gerbiami kiti žmonės iš regionų, kurie kreipėsi dėl šio įstatymo, išgirstų, kad ponia A. Širinskienė mano, kad negalima ginti jų interesų. Labai smagu, gal kitą kartą galima kokią nors adaptacinę komisiją sukurti, kur, pavyzdžiui, A. Širinskienė nutartų, kokius klausimus mes apskritai galime kelti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes dar turime apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto likimo, jam nebuvo pritarta, ar mes grąžiname jį tobulinti, ar atmetame. Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba… prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 51, prieš – 15. Taigi įstatymo projektas yra grąžinamas tobulinti.
16.06 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2981(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2981(2). Kviečiame J. Oleką jį pateikti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, jums teikiamas Politinių partijų įstatymo projektas, susijęs su jaunesnių žmonių pritraukimu į politinę veiklą. Kaip matote, tiek Prezidento rinkimų kampanijos metu, tiek kitų rinkimų kampanijų metu matome daug jaunų žmonių, kurie dalyvauja politinėje veikloje ir norėtų prisijungti prie politinių partijų veiklos. Kadangi šis įstatymas senesniajame variante yra anksčiau pateiktas Seime ir mes turėjome tokią diskusiją, ar jaunuoliai nuo 16 metų galėtų būti ir partijų steigėjais, iš klausimų, atsakymų tuo metu mes pamatėme, kad dėl steigėjų gal yra tam tikrų abejonių, todėl pataisytame įstatymo projekte steigėjai turėtų būti suaugusieji nuo 18 metų, o nariai galėtų būti ir 16 metų sulaukę jaunuoliai.
Labai džiugu, kad tuo metu tarp pirminio pateikimo ir dabar į mus (konkrečiai į mane) kreipėsi Lietuvos jaunimo organizacijų reikalų tarybos atstovai ir išreiškė tvirtą palaikymą, kad jaunimas norėtų dalyvauti politinių partijų veikloje, papildyti mūsų organizacijas, mokytis iš mūsų, ir nori, kad jiems tokia teisė būtų suteikta. Todėl kviečiu pritarti dabar jau patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateikimą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis – A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, dalyvavimas politinėje veikloje – irgi tam tikras įsipareigojimas. Šiuo atveju, ar tas pasiūlymas būtų pirmas žingsnis prieš kitą žingsnį – dalyvavimą rinkimuose? Kaip žinome, Estijoje savivaldos rinkimuose dalyvauja nuo 16 metų.
J. OLEKAS (LSDPF). Čia priklausys nuo mūsų apsisprendimo. Aš manau, kad mes turime pagalvoti, nes tarp Europos Sąjungos valstybių mes turime tokių valstybių, kuriose leidžiama dalyvauti ir politinėse partijose, leidžiama dalyvauti ir balsavimuose. Šiuo atveju aš teikiu tiktai Politinių partijų įstatymo pakeitimą, nes, kaip sakiau, visos Lietuvos jaunimo organizacijų taryba kreipėsi ir siūlo tai palaikyti.
Dėl dalyvavimo yra kiti projektai, kuriuos svarstysime, jeigu bus tokia valia. Bent aš balsuodamas, ko gero, pritarsiu, nes turiu panašaus amžiaus anūkų, tiksliau, anūkių, kurios labai aktyviai dalyvauja. Žinau, ką renku organizacijoje. Mes rinkimų metu važinėjome ir atsakinėjome į labai rimtus klausimus, labai rimtus vertinimus. Manau, kad jaunuoliai nuo 16 metų tikrai nusipelno tokios galimybės.
PIRMININKĖ. Klausia R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas Juozai, noriu jūsų paklausti dviejų klausimų. Visų pirma, jaunimas ir šiandieną turi galimybę dalyvauti aktyvioje veikloje jaunimo organizacijose – ar tai būtų jaunieji konservatoriai, ar socialdemokratai, ar liberalai. Ką iš esmės keičia ir kokią problemą sprendžia pasiūlymas jiems galėti būti ir partijų nariais nuo 16 metų?
Kitas klausimas. Jūs sakėte, pats palaikytumėte pasiūlymą galėti balsuoti savivaldoje. Kaip manote, ar jūsų frakcija palaikytų, jeigu toks pasiūlymas būtų užregistruotas Seime, ar palaikytų Konstitucijos keitimą, kad balsavimo amžius būtų Lietuvoje ne 18, o 16 metų?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pabandysiu iš eilės. Iš tikrųjų jaunimas turi tam tikrų galimybių dalyvauti jaunimo organizacijose, ir aš tikrai labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, ir esu dėkingas Lietuvos jaunųjų socialdemokratų organizacijos nariams, kurie man talkino ir mano rinkimų kampanijos metu, ir galbūt nemažai prisidėjo prie mano sėkmės, kaip ir prie kitų kolegų, bet tik buvimas partijos nariu leidžia tau turėti balso teisę. Buvimas organizacijoje, jaunimo organizacijoje, leidžia veikti, bet neleidžia dalyvauti priimant sprendimą, pavyzdžiui, renkant partijos pirmininką. Sakome, taip, viskas, bet balso neturite. Ir kiti dalykai, dėl kurių sprendimai priimami. Dėl švietimo reformos pasiūlymų. Jie neturi tuo metu balso teisės, todėl aš galvoju, kad tą reikia jiems suteikti.
Antras dalykas dėl balsavimo. Tikrai manau, kad jaunimas galėtų dalyvauti nuo 16 metų balsavime. Dėl Konstitucijos keitimo, turiu atvirai pasakyti, man neteko dalyvauti frakcijos posėdyje, kur mes tą būtume svarstę, bet jeigu tokių pasiūlymų būtų, aš taip viduje jaučiu, kad, ko gero, galėtume turėti pozityvų nusiteikimą ir mūsų frakcijos žmonių.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į klausimus.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju gerbiamam Juozui už pateikimą. Socialdemokratų partija yra bene gausiausia partija Lietuvoje, jiems tikrai narių netrūksta. Jeigu kita partija, kuri balansuotų ties 2 tūkst., siūlytų tai, galima būtų įtarti ką nors paslėpto, bet labai teisingas ir laiku teikiamas siūlymas.
Jaunimo organizacijos jau yra išsakiusios norą net ir balsuoti nuo 16 metų. 2016 metų duomenimis, Jaunimo reikalų departamentas yra atlikęs analizę ir tenai matyti, kad būtent politinės organizacijos, jaunimo organizacijos yra gausiausios, vadinasi, jaunimo organizacijos politizuotos, jos nori įsitraukti į politiką jau ankstyvo amžiaus, o Lietuvos įstatymai – savivaldos rinkimuose ne per seniausiai leidome balsuoti nuo 18-kos. Negalime turėti 18-čio, kuris turi teisę balsuoti ir kandidatuoti, bet jo neįtraukti į ankstesnį procesą politinėje partijoje… ir politinių partijų uždarumas yra vienas iš iššūkių, kurį turime spręsti. Todėl turime diskutuoti ir leisti jaunesniems žmonėms jungtis prie politinių organizacijų. Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Motyvų prieš nepageidauja niekas pareikšti. Prašau apsispręsti ir balsuoti dėl siūlymo mažinti amžiaus cenzą nuo 18 metų iki 16 metų būti politinių partijų nariais.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 37, prieš – 2, susilaikė 28. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data – šių metų birželio 27 diena.
16.14 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3240 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3240. Jį pateikia mums A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, teikiu įstatymo projektą dėl Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo. Nuo 2019 m. sausio 1 d. seniūnai yra skiriami penkerių metų kadencijai. Siūlau įstatymu pakeisti, kad po penkerių metų, jeigu tuo laikotarpiu seniūnai buvo vertinami gerai arba labai gerai, galėtume pratęsti dar vienai kadencijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausia du Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerai arba labai gerai, tai viskas gerai. Bet paskutiniams metams jūs paliekate labai gerai. Ar ne per plona riba? Iš esmės esant tam tikrai politinei situacijai, kai yra skiriamas seniūnas remiantis tik argumentu labai gerai, iš tikrųjų gali būti taip, kad paprasčiau bus įvertinti gerai ir tokiu būdu patraukti tą seniūną. Galbūt nevertėtų paskutiniams metams palikti labai gerai, o paprasčiausiai palikti per visus metus labai gerai ir gerai.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Jūsų pasiūlymas geras, bet kadangi įstatymo projekte dar yra numatyta, kad jeigu reorganizuojamos seniūnijos, tai po vertinimo, jeigu bus visiems tik gerai, gali būti situacija, kad mes turėsime du seniūnus į vieną vietą. Todėl aš ir pasiūliau, kadangi kadencija yra penkeri metai, o savivaldos meras ir administracija, jos vadovas skiriami ketveriems metams, todėl aš ir norėjau įvertinti, kad paskutiniai metai vis dėlto būtų labai gerai.
PIRMININKĖ. Dar buvo vienas klausėjas, bet išnyko. Dėkojame pranešėjui.
Dėl motyvų už, prieš taip pat neturime. Prašom – apsispręskite ir balsuokite dėl teikiamo siūlymo dėl Vietos savivaldos įstatymo.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3240 yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – birželio 27 diena.
16.17 val.
Seimo savaitės (2019-06-03–2019-06-07) – 2019 m. birželio 4 d. (antradienio) ir 6 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkę mes baigėme. Mums liko pateikti savaitės, prasidedančios birželio 3 diena, darbotvarkę. Kviečiame pirmąją vicepirmininkę R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiami kolegos. Seimo Pirmininko vardu leiskite pateikti kitos savaitės darbotvarkę. Džiaugiamės, kad komitetai jau pateikė išvadas dėl Smulkiojo verslo, Pašto, Viešųjų pirkimų, Nekilnojamojo turto, Atliekų tvarkymo ir daugelio kitų įstatymų projektų, tai antradienį mes juos ir turėsime. Yra iniciatyva ir Seimo rezoliucijos dėl medinio sakralinio kultūros paveldo išsergėjimo. Antradienį, kaip ir Seniūnų sueigoje tarėmės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl Šeimos kortelės pateiks informaciją ir atsakys į jūsų klausimus. Vakariniame posėdyje finansų, teisingumo ir sveikatos ministrai ateis į plenarinių posėdžių salę, kad galėtų pateikti įstatymų projektus. Kaip buvome sutarę, Odontologijos praktikos įstatymo projektas, teikiamas ministro A. Verygos, ir kartu analogiškas, ar kaip jį pavadinti, E. Gentvilo, kad tai būtų kartu.
Ketvirtadienis. Ketvirtadienį jau priėmimai tų įstatymų projektų, kuriuos šiandien svarstėme ir antradienį. Tai Žemės gelmių, Atsinaujinančių išteklių, Maisto ir taip toliau, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto visas paketas. Vakariniame posėdyje Konstitucinio Teismo išvada ir kolegės A. Širinskienės Miškų įstatymo pateikimas. Ketvirtadienį svarstymas Kelių įstatymo, Valstybės kontrolės, Vyriausybės įstatymo ir kiti pateikimai, kurie pagal eilę ir turintys Teisės departamento išvadas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama vicepirmininke. Jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis – A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininko pavaduotoja, norėčiau paklausti. Į mane kreipėsi ne viena gydytojų organizacija ir klausė, kas nutiko, kad tokiame garbingame, turbūt pačiame garbingiausiame Seime Teisės ir teisėtvarkos komitete jau bent pusę metų ar daugiau nėra svarstomas labai svarbus Mirties nustatymo įstatymas (aš dabar nežinau tikslios formuluotės), kuris labai reikalingas medikams, ir nėra žinoma, ar jis pasieks kada Seimo salę, ar ne? Gal galėtumėte jūs pasiaiškinti?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų aš galiu tik pasiaiškinti ir prašyti komiteto, kad atkreiptų į jūsų klausimą dėmesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, sakykite, artėja terminas, kai Lietuva turės apsispręsti dėl kandidatų į Europos komisarus. Birželio mėnesį mes turime vos tris savaites darbo posėdžių. Iš tiesų kuo anksčiau Lietuva apsispręs, tuo, tikėtina, geresnį portfelį galės išsiderėti. Sakykite, kada galima būtų tikėtis čia, Seime, pamatyti Lietuvos kandidatą į Europos komisarus? Delsdami mes rizikuojame prarasti derybinę poziciją gauti gerą portfelį. Ir kad nebūtų taip, kad netyčia delsdami mes liksime su, tarkime, kokio multikultūralizmo portfeliu.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Jūsų labai teisingas klausimas, bet, manau, sprendimą turi priimti Vyriausybė. Manau, jie išgirdo, šiandien per Vyriausybės valandą šis klausimas buvo užduotas taip pat, atkreipiant Vyriausybės dėmesį į svarbą kuo greičiau priimti sprendimą. Buvo premjero pažadas, kad jis bus priimtas Vyriausybėje galimai greičiau ir pateiktas Seimui. O Seimas, kaip žinote, protokoliniu nutarimu turi patvirtinti.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimo sesija bus pratęsta ilgiau negu iki liepos 12 dienos, nes liepos 12 dieną – inauguracija, tai mes tęsime iki to laiko. Ir tikėtina, visą liepą turėsime darbo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kodėl nedirbame dabar? Mes dirbame ir dabar, ir labai atsakingai dirbame. Noriu pasakyti, gerbiami kolegos, kad liepos mėnuo yra būtinas dėl to, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas, ir čia yra privalomi posėdžiai, kuriuos turėsime surengti, norime to ar nenorime, nes liepos 12 dieną – Prezidento inauguracija, po to – Vyriausybės įgaliojimų tvirtinimas, ministrų tvirtinimas. Jeigu nereikės programos, tai bus greičiau, baigsime apie liepos 18 dieną. Jeigu reikės iš naujo tvirtinti Vyriausybės programą, tada, deja, ilgiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji Pirmininko pirmoji pavaduotoja, už savaitės darbotvarkės pateikimą.
O dabar, kolegos, noriu jus supažindinti su redakcine… O, dar pritarimo reikia darbotvarkei, teisingai. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Supažindinti su redakcinės komisijos sudėtimi dėl rezoliucijos dėl sostinės įstatymo projekto. Mes taip buvome nusprendę, siūlome redakcinę komisiją sudaryti iš 9 narių. Ir atstovai: A. Skardžius, A. Gumuliauskas, A. Nekrošius, G. Burokienė, S. Gentvilas, R. J. Dagys, R. Budbergytė, O. Valiukevičiūtė ir J. Narkevičius. Tokia redakcinės komisijos sudėtis. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Ar sutinkate su data? Savaitės pakaks redakcinei komisijai? Pakaks. Dėkoju.
Seimo narių pareiškimų šiandien neturime.
Kolegos, prašome susitvarkyti savo darbo vietas ir pasuoles, nes rytoj čia vyks Baltijos Asamblėjos renginys.
Registruojamės.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Gegužės 30 dienos Seimo plenarinis vakarinis posėdis baigtas. (Gongas) Gero savaitgalio, kolegos.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.