Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 20, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 3, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 37
STENOGRAMA
2021 m. kovo 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, gerbiama ekonomikos ir inovacijų ministre, pradedame popietinį kovo 23 dienos Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pranešimas apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamas pagalbos verslui priemones
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Pranešėja – ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė. Klausimui svarstyti skirta pusė valandos, tai 15 minučių ministrei pasisakyti ir 15 minučių atsakyti į klausimus. Prašom, ministre.
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, džiaugiuosi, jog turiu galimybę…
PIRMININKAS. Atsiprašau, ministre. Gerbiami kolegos, šiek tiek tylos, labai didelis triukšmas salėje, faktiškai negirdėti, ką šneka ministrė. Labai dėkui.
A. ARMONAITĖ (LF). Džiaugiuosi, jog turiu galimybę pristatyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamas pagalbos verslui priemones ir situaciją. Suprantu, kad yra daug nerimo ir dėl to, jog turime užsitęsusį karantiną ir naujas aktualijas dėl naujų atmainų, ir taip pat tai, kad dalis sektorių iš tikrųjų yra uždaryti ir jau ilgą laiką negali veikti.
Dabar trumpai. Štai yra… Ar matote jau ekranuose? Matote. Šios institucijos dalyvauja administruojant Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pagalbos verslui priemones. Ekonomikos ir inovacijų ministerija formuoja politiką, Vyriausybė priima politinius sprendimus, „Invega“ administruoja finansines priemones, paskolines priemones. Kaip žinote, tai yra viena iš plėtros įstaigų. O Valstybinė mokesčių inspekcija kartu su Lietuvos verslo paramos agentūra administruoja subsidijų priemones.
Štai dabar trumpas paveikslas, kaip atrodo dabar galiojančios, veikiančios pagalbos verslui priemonės. Kai mes kalbame apie pagalbą verslui, aš dažnai girdžiu, jog kalbama tik apie subsidijas, bet iš tikrųjų pagalba verslui sudaryta tiek iš subsidijų priemonių, tiek iš lengvatinių paskolų priemonių, tiek iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamų prastovų, kurios padeda išlaikyti darbo vietas, tiek ir iš mokestinių atidėjimų. Tai dabar čia, šiame pranešime, aš kalbėsiu apie subsidijas, apie lengvatines paskolas, apie kai kurias kitas finansines priemones ir pagalbą verslui tomis formomis, kurias suformavo būtent Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Štai kai atėjome ir pradėjome veiklą gruodžio mėnesį, priminsiu, jog atvejų skaičius per vieną dieną siekė kartais ir 3, ir 4 tūkst. Buvome priversti priimti griežtus sprendimus dėl karantino, tačiau, deja, neradome keleto esminių dalykų, kad galėtume padėti verslui išgyventi. Tai yra nebuvo suplanuota pinigų biudžete ir taip pat nebuvo suformuota nė viena universali pagalbos verslui priemonė. Tai mes privalėjome padaryti iš karto, tai ir padarėme. 150 mln. eurų yra skiriama subsidijų priemonėms. Šiuo metu jau yra 13 tūkst. pareiškėjų, kurie yra paremti. Vakar dienos duomenimis, yra išmokėta daugiau negu 27 mln. eurų subsidijų. Šiandien taip pat turėtume patvirtinti dar naują subsidijų porciją įmonėms. Tikiuosi, kad galėsime turėti dar didesnius skaičius.
Čia yra labai svarbu pasakyti, tiesiog ypač svarbu pabrėžti, kad paraiškų už 150 mln. eurų dar nėra. Vakar dienos duomenimis, pretenduojama į 52 mln. eurų. Tai reiškia, kad iš 52 mln. eurų, į kuriuos pretenduojama, mes išmokėjome truputėlį daugiau negu 27 mln. eurų.
Antra priemonė, kurią administruoja „Invega“, tai yra lengvatinės paskolos nuo kovido nukentėjusioms įmonėms. Į šią priemonę gali pretenduoti ne tik SVV subjektai kaip į subsidijas, tačiau ir didesnės įmonės. Tam yra skirta 30 mln. eurų ir jau virš 18 mln. eurų lengvatinių paskolų yra išmokėta.
Dažnai, kai diskutuojama apie pagalbą verslui, apsiribojama tik subsidijomis, tačiau aš norėčiau pabrėžti, kad lengvatinės paskolos irgi yra pagalba verslui, nes sąlygos, kuriomis skolina „Invega“, iš tiesų yra tokios, kokių rinkoje neįmanoma rasti. Tai, žinoma, priklauso nuo laikotarpio, kuriam imama paskola, ir panašiai, bet apie 1 % palūkanų norma yra, man atrodo, tikrai geros sąlygos.
Mes taip pat skiriame 2 mln. eurų turgavietės mokesčio kompensacijai ir jau pusė šios sumos yra išmokėta. „Invega“ taip pat administruoja keletą tokių kaip jau nuolatos veikiančių finansinių priemonių kaip alternatyva, dalinis palūkanų kompensavimas ir taip toliau.
Visiems labai įdomu panagrinėti, kokia yra situacija su subsidijomis, ir dėl to aš norėčiau čia truputėlį plačiau sustoti ir jums papasakoti. Kaip sakiau, čia štai yra žalia eilutė, 13 tūkst. savarankiškų įmonių jau gavo 27 mln. eurų. Iš viso paraiškų buvo gauta 20 tūkst. savarankiškų įmonių ir virš 1 tūkst. nesavarankiškų įmonių. Nesavarankiška įmonė čia turima omenyje ta, kuri priklauso kuriai nors įmonių grupei. Iš tiesų Valstybinei mokesčių inspekcijai reikėjo labiau pasirengti, turiu omenyje, kad ilgesnis procesas buvo, kaip patikrinti tas įmones, kaip programuoti, suformuluoti tas paraiškų formas, ir dėl to tas procesas yra užsitęsęs. Tačiau mus informuoja, kad artimiausiomis dienomis įvertinta dalis susijusių įmonių, vadinamųjų nesavarankiškų įmonių, ir jau galėsime pradėti pirmąsias sumas išmokėti ir joms. Atmesta paraiškų per 4 tūkst. savarankiškų, ir truputėlį – 200 nesavarankiškų. Čia tų, kurios neatitinka kriterijų.
Kaip minėjau, „Invega“ taip pat įgyvendina dar keletą finansinių priemonių, kurios tiesiog jau buvo suformuluotos. Aš atkreipsiu dėmesį į Pagalbos verslui fondą, jis veikia. Tai yra įrankis, kurį suformulavo, iš tikrųjų įsteigė dar buvusi Vyriausybė. Dėl jo misijos, jeigu galima taip pasakyti, mes galime diskutuoti ir tos diskusijos yra prasmingos, tačiau mūsų Vyriausybė, turėdama omenyje, kad rado kai kuriuos įrankius veikiančius, tiesiog įgalino tą įrankį, ir dabar yra 100 mln. eurų, jau truputėlį mažiau, nes išmokėta ir paramos tame fonde iki 400 mln. obligacijoms su garantija. Išmokėta vienai įmonei 7 mln. eurų, patvirtinta kitai įmonei 10 mln. eurų.
Taip pasakysiu – tą fondą administruoja dvi įmonės, kurios yra pavaldžios dviem ministerijoms: Finansų ministerijai ir Ekonomikos ministerijai. Jis valdomas kaip nepriklausomai sukurtas dar anos Vyriausybės tikintis ar, kaip sakant, norint sumažinti galimas didesnes pasekmes ekonomikai. Tai čia didesniems verslams skirtas fondas, didieji sudėtingesnėmis sąlygomis gali pasiskolinti ir taip toliau. Čia yra baigtos įgyvendinti priemonės dar anos kadencijos, tai aš nesustosiu.
Mano labai mėgstama skaidrė, kurią norėčiau taip pat jums parodyti, ją vadinu „negalima lyginti, bet palyginkime“, cituodama mūsų Lietuvos politikos klasikus. Ir čia yra svarbu, čia aš norėčiau truputėlį sustoti.
Mes turime dabar pavasarį ir turėjome aną pavasarį, kai pandemija užklupo Europą ir Lietuvą. Kai kalbame apie subsidijų priemones, apie subsidijų schemas, pirmesnė ir mūsų skiriasi iš esmės visų pirma tuo, jog pirma subsidijų schema anos Vyriausybės buvo skirta mikroįmonėms, toms įmonėms, kurios turi iki devynių darbuotojų. Joms buvo taikomas Europos Sąjungos de minimis reglamentas, kas reiškia mažiau administravimo, mažiau reikalavimų, greitesnė galimybė išmokėti. Ir tai yra gerai, matyt, tikrai pasiteisino, mes girdime, kad mikroįmonės gavo paramą. Aišku, ten buvo administruojama truputėlį ilgiau, čia tik nematyti, nežinau, nukąstas tekstas yra, bet kelis šimtus dienų, kaip matote, veikė nuo gegužės 13 iki gruodžio 15 dienos. Štai – tik mikroįmonėms.
Dabar ši Vyriausybė, matydama, kad antra banga yra gerokai galingesnė, jog karantinas gali tęstis gerokai ilgiau, iš esmės peržiūrėjo subsidijų priemonę. Jai numatė 150 mln. eurų, bet sudarė galimybes į ją pretenduoti ne tik mikroįmonėms, bet visoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat toms įmonėms, kurios turi daugiau negu 250 darbuotojų. Vadinasi, įmonės, kurios turi ne tik iki devynių darbuotojų, bet dešimtis ir šimtus darbuotojų, gali pretenduoti į šią subsidijų priemonę, jeigu jų apyvarta karantino laikotarpiu krito 30 % ir daugiau. Dabar joms nebegali būti taikomas paprastesnis Europos Komisijos de minimis reglamentas, galime taikyti Europos Komisijos laikinąjį komunikatą. Tai iš esmės reiškia, jog reikia labiau įrodyti patiriamus sunkumus, ir tai reiškia, labai paprasta žmonių kalba kalbant, kad reikia užpildyti daugiau popierių. Tai nėra tai, ko mes labai norime, bet tokia yra tvarka, taip veikia Europos Komisijos laikinasis komunikatas. Tai štai maksimali suma, kurią galime gauti, yra 800 tūkst. eurų. Su paskolomis… dėl paskolų tie debatai gal yra truputėlį mažesni, kadangi mūsų ištekliai irgi yra riboti. Mes paskoloms esame numatę mažesnį biudžetą – 30 mln. eurų. Kaip minėjau, jau virš 18 yra suteikta tų paskolų. Vertinsime, žiūrėsime, kaip sekasi, ir neatmetu galimybės, kad taip pat ir paskolų priemones, ir dar kai ką keisime.
Kadangi laiko tiek daug neturiu, tai truputėlį praleisiu ir papasakosiu apie tai, dėl ko dar yra priimti politiniai sprendimai ir kas bus paleista netrukus, kokia dar pagalba verslui. Kaip žinote, žmonės, kurie vykdo individualią veiklą, dirba pagal verslo liudijimus ir taip toliau, pretenduoja per Užimtumo tarnybą į kasmėnesinę išmoką, kas yra 260 eurų. Visi suprantame, jog tai yra labai nedideli pinigai, jeigu tavo pajamos yra visiškai apribotos ir tavo veikla yra apribota karantino. Dėl to mes Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje prisiėmėme lyderystę pagalvoti, o kaip galėtume padėti tokiems žmonėms. Ir štai kovo 29 dieną startuos tokia vienkartinė pagalbos priemonė dirbantiesiems pagal verslo liudijimus ir vykdantiems individualią veiklą. Jai esame numatę 20 mln. eurų ir tikimės, kad pavyks padėti nors truputėlį tiems, kurie vykdo individualią veiklą. Išmoka yra susieta su gyventojų pajamų mokesčiais, kuriuos mokėjo dirbantieji, turintys šiuos pažymėjimus.
Antra priemonė – jau subsidijos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Jai numatėme 70 mln. eurų, ji šiuo metu yra derinama su Europos Komisija ir startas yra balandį. Siekiame padėti labiausiai nukentėjusioms įmonėms, toms įmonėms, kurių apyvarta krito 60 % ir daugiau. Tai, kaip žinome, yra apgyvendinimo, maitinimo, pramogų industrija, renginių industrija, kiti verslai, kurių veikla yra apribota. Prekyba taip pat. Ši priemonė bus paleista balandį. Labai svarbi žinia verslui, jeigu kas nors žiūrite šiuos debatus, jeigu jūs atitinkate kriterijus dabar dėl pirmo pagalbos paketo ir atitiksite apyvartos kritimo kriterijus antru etapu, jūs į abu galite pretenduoti.
Mes taip pat startavome su greitųjų testų kompensavimo priemone smulkiajam ir vidutiniam verslui. Keli šimtai sutarčių, jau daugiau iš tikrųjų nei keli šimtai sutarčių yra sudaryta su privačiomis ir testavimą greitaisiais testais vykdančiomis gydymo įstaigomis. Tai yra profilaktinis testavimas, aš pabrėžiu, skirtas tiems, kurie nori atsakingai profilaktiškai kiekvieną savaitę testuoti savo smulkiuosius ir vidutinius verslus.
Ir, žinoma, yra kompensavimo kelionių organizatoriams už turistų grąžinimą iš užsienio priemonė. Iš tikrųjų radome tokią kaip staigmenėlę, tie įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti, mūsų Vyriausybė tuos įsipareigojimus įgyvendins.
Gal dar dėl subsidijų antro to etapo. Kaip ir sakiau, derinama su Europos Komisija. Daug diskusijų yra dėl lubų, 100 tūkst. eurų yra išmokos lubos. Pats subsidijos dydis yra susietas vėlgi su gyventojų pajamų mokesčiu, sumokėtu 2019 metais, ir apyvartos kritimu. Dėl lubų debatai yra tokie…
PIRMININKAS. Gerbiama…
A. ARMONAITĖ (LF). …jūs juos girdėjote viešojoje erdvėje. Didesnių įmonių, didesnių viešbučių pastovieji kaštai yra daug didesni ir visiškai suprantama, kad ta suma yra jiems palyginti nedidelė.
PIRMININKAS. Gerbiama…
A. ARMONAITĖ (LF). (Taip, aš jau baigiu.) Todėl mes vertiname galimybes, turėdami omenyje, kad pirmu etapu pretenduota į 52 mln. eurų iš 150, vertiname galimybę pakelti tas lubas, bet tai bus Vyriausybės sprendimai. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Informuoju, kad klausimai pateikiami taip, kaip Vyriausybės valandoje, pradedant nuo opozicinių frakcijų, judant link valdančiosios daugumos, jeigu dar bus tam skirto laiko. Per šoninį mikrofoną I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi iš tikrųjų ministrė užtruko daugiau nei 15 minučių, gal galime sutarti, kad klausinės opozicijos atstovai?
PIRMININKAS. Statute numatyta galimybė visiems paklausti. Galbūt nediskutuokime, bet pradedame greičiau klausti ir iš tiesų nuo opozicinių frakcijų. Yra klausimas, ar per tiek laiko dar prieis iki valdančiųjų. Pirmasis klausia D. Labanavičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
D. LABANAVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jūsų vadovaujamos ministerijos planuose yra vieningos inovacijų politiką įgyvendinančios agentūros įkūrimas, tačiau inovacijų srityje, įskaitant ir finansavimo skyrimą įvairioms iniciatyvoms, veikia tokios institucijos kaip Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos inovacijų centras, mokslo ir technologijų parkai, „Investuok Lietuvoje“ ir taip toliau. Ar esate susipažinusi su visų institucijų veikla ir nemanote, kad esamų institucijų pakanka inovacijų politikai koordinuoti? O jei nemanote, ką ketinate daryti su šiomis veikiančiomis institucijomis? Reorganizuoti į naują darinį, išvis likviduoti, nes veikia neefektyviai, ar švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus dar vienai visiškai naujai įstaigai sukurti? Ar nebus paliktas nuošalėje smulkusis ir vidutinis verslas? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Labai ačiū kolegai šešėliniam ministrui už aktualų klausimą. Iš tiesų jūs esate absoliučiai teisus, kad Lietuvoje yra daugybė agentūrų ir prie mūsų ministerijos, ir prie kitų, kurios dirba su inovacijomis, tai yra šiek tiek ir „Versli Lietuva“, yra ir MITA, yra LVPA, yra kitos institucijos. Jos visos yra pabiros, veikia sporadiškai ir nekoordinuotai. Mūsų tikslas yra konsoliduoti su inovacijomis susijusias funkcijas vienoje agentūroje. Mūsų tikslas nėra plėsti valstybės įsipareigojimus ir plėsti biurokratinį aparatą.
Tai štai dabar tie konsolidavimo planai yra jau parengti, jų projektas yra mūsų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas, mes jį, žinoma, aptarsime Vyriausybėje, bet iš esmės tikslas yra konsoliduoti ir parodyti vieningą požiūrį į inovacijų ekosistemos kūrimą. Pabrėšiu, jog jau yra įkurtas Inovacijų skatinimo fondas, jį įkūrė dar valstiečių Vyriausybė. Mes įdėjome ten pinigų ir tikimės, jog pritrauksime daugiau finansų, kad verslai ir mokslas galėtų susitikti ir sukurti tokius dalykus, kad ne tik patenkintų mokslinį interesą, bet ir iš tikrųjų pavyktų juos komercializuoti ir mūsų ekonomiką padaryti atsparesnę. Iš esmės toks yra inovacijų reformos tikslas.
Taip, smulkus ir vidutinis verslas čia neturi būti paliktas, iš esmės mes neturėtume skirstyti – dideli, nedideli verslai, nes mes žinome, kad daugybė inovatyvių verslų yra būtent startuoliai. Turint omeny, kaip vystosi mūsų visas regionas, štai neseniai grįžome iš Ukrainos, kur teko matyti neįtikėtino dydžio visą technologinių verslų rajoną, besikuriantį privačia iniciatyva, mes turime irgi sparčiai judėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiama ministre, klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Primenu, nes labai daug Seimo narių užsirašė paklausti. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū už pateiktą informaciją, iš tiesų daroma tikrai nemažai. Kai Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo COVID-19, daugelis verslo asociacijų ir konfederacijų išreiškė tokią viltį ir norą, kad jos pačios galėtų prisidėti, kad galėtų vakcinuoti tos srities darbuotojus, nes ne paslaptis, kad nemažai židinių buvo pramonės įmonėse, ne tik slaugos namuose ar….
A. ARMONAITĖ (LF). Testuoti ar vakcinuoti? Aš atsiprašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vakcinuoti. Nes būtent kažkodėl Europoje tylima, arba iš tikrųjų jūs paneikite, kad čia ne fake news apie Indonezijos vakcinavimo strategiją…
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kad pirmiausia po medikų yra vakcinuojami valstybės tarnautojai, pramonės ir…
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …paslaugų srities darbuotojai, nes būtent paslaugų sritis dabar stovi, o ji generuoja nemažą dalį BVP.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
A. ARMONAITĖ (LF). Kaip suprantu, klausimas yra, ar nereikėtų kalbėti apie paslaugų sektorių tarp vakcinavimo prioritetų. Taip suformulavau jūsų klausimą.
Viskas yra teisinga, ką jūs sakote. Tik mes sėdime viename Europos Sąjungos valstybių laive ir gauname tokius vakcinų kiekius, kokius gauname. Tai reiškia, kad mes dar nesame suskiepiję visų prioritetinių pažeidžiamiausių grupių. Mūsų laukia senjorai, kuriems reikia antros vakcinos. Šiuo metu yra suskiepyti ikimokyklinio ir pradinio lavinimo mokytojai, tačiau visi kiti švietimiečiai taip pat dar laukia vakcinos, suskiepyti medikai. Šaunu, kad pavyzdį parodė Seimo nariai ir Vyriausybės nariai. Taip, mes šiuo metu, tiksliau, Sveikatos apsaugos ministerija renka iš įvairių ministerijų veiklos sričių kitus pasiūlymus, kas dar galėtų būti vakcinuojami. Iš ekonominės veiklos sričių tie žmonės, kurie atlieka kontaktines paslaugas, logiška, jog turėtų turėti galimybę būti vakcinuojami. Mes tai iš savo lauko esame pasiūlę. Bet aš tik noriu pabrėžti, kad, įgyvendindami vakcinavimo tvarką, mes negalime supriešinti mokytojų, medikų ir šių sričių atstovų su verslo sektoriumi.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi Z. Balčytis.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, noriu paklausti. Nuo praėjusio pavasario jūs buvote viena tų, kurie tikrai garsiai skubino praėjusią Vyriausybę kuo greičiau mokėti subsidijas, teikti kitas paramos rūšis verslui. Šiandien laisvalaikio erdvės, įvairūs sporto klubai ir taip toliau, tie, kurie turi daug ploto, turi daug išlaidų, bet turi mažai darbuotojų, yra šiek tiek nusivylę tam tikra prasme jūsų veikla, nes negauna tinkamų paramos priemonių. Sakykite, kodėl taip lėtai ir kodėl labiausiai nukentėjusios įmonės paramos gali tikėtis tik balandžio viduryje?
A. ARMONAITĖ (LF). Tai dar kartą. Iš 52 mln., į kuriuos yra pretenduota, išmokėta šiek tiek daugiau negu 27 mln. Pasižiūrėjus neatrodo mažai, ar ne? Tačiau netenkina ir manęs kai kurie tempai, dėl to mes apie tai ir privačiai, ir atvirai, viešai kalbamės su administruojančiomis institucijomis. Pavyzdžiui, buvo kai kurių pavienių mikroįmonių atvejų, kurie užstrigo, nes kažkodėl pasirodė, kad jas reikia labiau patikrinti, o tai yra visiškai ne šios priemonės dvasia. Aš tikiuosi, kad mes jau tą su institucijomis išsiaiškinome.
Bet dar kartą aš noriu pasakyti, kad jūsų įvardintiems sektoriams, visiškai teisingai, ir yra skirti abu subsidijų paketai – tiek šis, tiek ir antras, kuris ateina. Tad skatiname į juos pretenduoti. Tas įmones, kurios priklauso įmonių grupei, Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Europos Komisijos komunikatu, turi labiau patikrinti, ir dėl to tas procesas labiau užtrunka. Jis ir manęs iki galo netenkina. Aš to nebijau tiesiai šviesiai pasakyti.
Dar svarbu pasakyti, kad parama yra susieta su sumokėtais mokesčiais. Tais mokesčiais, kuriuos mokėjo gyventojai kaip pajamų mokesčius 2019 metais.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia Z. Balčytis. Ruošiasi M. Majauskas.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų puikiai suprantu jūsų situaciją, kalbant apie tam tikrus verslo atlaisvinimo variantus. Dar vakar turėjome vieną nuomonę, šiandien vėl padidėjo sergamumas. Tikrai reikia, kaip sakoma, daryti taip, kad nebūtų vis labiau ir labiau didinami šie procentai.
Aš turiu kitą klausimą. Esmių esmė šiandien yra įsigijimo greitis, ir vienas iš tokių yra Viešųjų pirkimų įstatymas. Man atrodo, kad jūs turėtumėte būti viena iš tų Vyriausybės narių, kurie turėtų būti suinteresuoti kuo greičiau apsvarstyti, pateikti Seimui ir priimti šiek tiek patobulintą, aš nemanau, kad bus idealus, bet šiek tiek patobulintą pirkimų įstatymą, kuris leistų ateityje ir jums, ir visoms valstybės institucijoms kur kas sparčiau įsigyti tai, kas šiandien yra būtina.
A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū už aktualų klausimą. Jeigu būtų sudaryta Lietuvos įstatymų keitimų rekordų knyga, Viešųjų pirkimų įstatymas, be abejo, būtų čempionas. Turėdami tai omenyje ir nenorėdami nešti po vieną nedidelį pakeitimą, mes Vyriausybėje priėmėme sprendimą iš esmės peržiūrėti viešųjų pirkimų politiką ir per rudens sezoną atnešti jau geriau su įvairiomis institucijomis, su verslu, su ekspertais išdiskutuotą įstatymo projektą. Ten atsidurtų ir inovatyvūs viešieji pirkimai, ir žalieji viešieji pirkimai, ir paprastesnės viešųjų pirkimų procedūros, ir daugiau atvirų duomenų. Tas yra mūsų planuose.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia M. Majauskas. Ar yra M. Majauskas? Ne. Nėra. Tada numatytas laikas klausti baigėsi. Labai dėkui, ministre.
14.29 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 21 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-353 (pateikimas)
Pereiname prie darbotvarkės 2-2 klausimo – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 21 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-353. Pranešėja – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiami kolegos, mums reikia galvoti ne tik apie tai, kaip šiandien padėti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, bet ir kaip sudaryti daugiau galimybių Lietuvos verslui realizuoti savo produktus, savo idėjas pasaulyje. Šiuo metu Lietuva turi 13 komercijos atašė pareigybių, per ketverius metus mes norime šitą kiekį padidinti. Tai nėra tiktai koks nors pareigų įsteigimas, tai yra Lietuvos ekonominių interesų sustiprinimas pasaulyje.
Ką dabar siūlome čia šiuo įstatymo projektu, yra truputėlį kitas teisinis statusas negu komercijos atašė ar diplomatas. Mes norime įtvirtinti prekybos atstovo pareigybę, kad Lietuva tam tikruose regionuose, valstybių administraciniuose vienetuose ar tose teritorijose, kuriose neturi diplomatinių atstovybių, galėtų išsiųsti karjeros valstybės tarnautojus ir įkurti prekybos atstovybę. Esame nedidelė ekonomika, atvira ekonomika, kurios augimas ir perspektyvos ypač priklauso nuo eksporto. Mes turime plėsti ne tik komercijos atašė tinklą, ką aš sakiau, nuo 13 dar dvigubai per ketverius metus, bet ir galvoti apie prekybos atstovybes pasaulyje, ten, kur neturime savo atstovų, ar diplomatų, ar kitokių atstovų.
Štai iš esmės tokie yra pasiūlymai, todėl siekiame pakeisti Valstybės tarnybos įstatymą. Galbūt užbėgdama kai kuriems klausimams už akių tiesiai pasakysiu, asmeniškai tikėjausi, jog tam užteks Vyriausybės nutarimo, tačiau teisės guru įvairiose institucijose pataria eiti Seimo keliu ir įstatymo keitimo keliu. Matyt, taip gal ir sistemiškiau. Iš esmės siekiame įtvirtinti prekybos atstovo statusą. Prašau tai palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausti užsirašė septyni Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū. Norėčiau pasiteirauti. Galbūt skaičiavote, galvojote, kiek tokių galimų prekybos atstovų ketinate įkurti? Kadangi mes tikrai turime atašė komercijai ar komercijos atašė, tam tikra prasme nesinorėtų, kad jie dubliuotų tas funkcijas, norėtųsi, kad tos lėšos, kurias skirtume tai krypčiai, būtų panaudojamos efektyviai, ir nesinorėtų, kad dubliuotų vieni kitų funkcijas. Kaip planuojate tą įgyvendinimą ir ar nebus dubliuojamos tos funkcijos?
A. ARMONAITĖ (LF). Puikus klausimas ir lūkestis. Kalbant apie biudžetą, iš karto pasakysiu, kad mes jau esame susiplanavę, pavyzdžiui, šių metų biudžetą visiems komercijos atašė. Tie pinigai yra, dėl to nereikės ateiti prašyti papildomai 1,8 mln. eurų, poreikiai gal kitiems metams yra didesni. Tikslas iš tikrųjų yra būtent toks – nesiųsti prekybos atstovo ten, kur jau yra diplomatinė atstovybė arba jau yra komercijos atašė. Bet yra tokių regionų, pavyzdžiui, Taivanas, kur galėtų keliauti būtent karjeros valstybės tarnautojas prekybos atstovas. Čia yra vienas iš pavyzdžių. Tokių pavyzdžių yra daugiau.
Dar daugiau pasakysiu, jog kitos ministerijos savo srityse taip pat turi atašė tinklą. Tai ir susisiekimas, ir kultūra, ir taip toliau. Užsienio reikalų ministerija iš tikrųjų imasi lyderystės sutelkti tas jėgas, kad visas atašė tinklas su ambasada dirbtų vieningai, kaip vadiname, turime tokį darbinį pavadinimą, kad būtų team Lithuania, Lietuvos komanda, nes yra šalių, tiesą sakant, pati nustembu, jog skirtingų institucijų atašė net nepažįsta vieni kitų. Štai dar ir tokią situaciją irgi norime išspręsti, bet tai ne šio įstatymo, žinoma, objektas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi M. Matijošaitis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, ministre. Tikrai džiaugiuosi tokiu inovatyviu ir kūrybingu požiūriu ieškant inovatyviausių ir perspektyviausių rinkų mums ir taip darniai dirbant su Užsienio reikalų ministerija. Pritardamas šiam siūlymui, be abejonės, norėčiau paklausti, ar jūs rengdami šį siūlymą tikrinote, kaip kitos valstybės, ar irgi panašiai veikia, galu gale tame pačiame Taivane, ar mes čia darome kokias nors visiškas inovacijas, ar tiesiog sekame anksčiau atradusių šį kelią valstybių būdą?
A. ARMONAITĖ (LF). Praktikų yra įvairių. Tik pasakysiu, kad vien Europos Sąjungos, rodos, 15 ar 16 valstybių turi savo atstovus konkrečiai Taipėjuje ir Taivane. Lietuva, sakyčiau, mano vertinimu, truputį vėluoja į tas alternatyvias, perspektyviausias Azijos rinkas įeiti. Iš tiesų einame tokiu keliu, kuriuo jau nuėjo ir Suomija, ir Švedija, ir Slovakija, ir Vokietija. Ateina ir Lietuva.
Dar daugiau gal apie Aziją reikėtų pasakyti. Mes esame suplanavę ne tik prekybos atstovą, kaip jau minėjome, bet ir komercijos atašė tinklo plėtrą Japonijoje ir Pietų Korėjoje – šalyse, kurios pasižymi tikrai sudėtingomis gerąja prasme rinkomis, kai pagaminama daug išmanios produkcijos, aukštos pridėtinės vertės. Tikimės, kad tie atstovai, kuriuos išsiųsime, paplušės Lietuvos verslo interesų labui, mūsų eksportas į tas šalis padidės ir investicijos čia taip pat augs.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia M. Matijošaitis. Ruošiasi L. Nagienė.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, mes jau turime atstovybę Kinijos Liaudies Respublikoje, kitu statusu komercijos atašė, tačiau matome, kad iki šiol sulaukėme vos keliasdešimties milijonų eurų tiesioginių investicijų iš komunistinės Kinijos, o mūsų dvišaliai prekybos srautai nėra proporcingi, iš esmės ne į Lietuvos naudos pusę.
Ar galime tikėtis, kad intensyvesnė bendrystė su Taivano sala, Pietų Korėja, Singapūru ir kitomis Pietryčių Azijos rinkomis bus sėkmingesnė ekonominė bendrystės kryptis, tai vis dėlto racionalaus kapitalizmo, demokratijos ir žmogaus teisių bastionas regione, ir ar yra numatytos prioritetinės rinkos, tokios kaip biotechnologijos, kompiuterinė įranga, informacinių technologijų paslaugos ar mokslo ir tyrimo veiklų skatinimas?
A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų tikimės, jog Lietuvos verslas ras galimybių ne tik tose šalyse, su kuriomis jau vyksta intensyvūs prekybos ryšiai, bet ir daugiau tų galimybių susikursime. Kalbant apie Taivaną, jau yra Lietuvos verslo, kuris ir eksportuoja produkcijos, ir bendradarbiauja su verslu tenai. Tiesiog mūsų 3 mln. rinkai iš tikrųjų yra gyvybiškai svarbu plėstis ir mes čia dabar daug kalbame apie Aziją, bet iš tikrųjų pasižiūrėkime ir į Jungtines Amerikos Valstijas. Lietuva turi vieną komercijos atašė Los Andžele. Taip, turime konsulatus, diplomatines atstovybes, bet kalbant apie komercijos atašė tinklą turime vieną atstovą. Iš tikrųjų tai yra nedovanotina tokiai atvirai ir ambicingai valstybei. Mes tą norime pakeisti. Kaip jūs teisingai sakote, tikimės, kad su panašiomis vertybėmis besivadovaujančiomis šalimis tas bendradarbiavimas vyks greičiau ir efektyviau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi K. Masiulis.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, pasakykite. Iki to laiko, aš manau, vis tiek dirbo su prekybos… nebūtinai valstybės tarnautojas buvo?
A. ARMONAITĖ (LF). Taip.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Vienaip ar kitaip jūs keičiate tik struktūrą, kiek aš suprantu. Galbūt ir papildomų etatų atsiras, kai siųsite žmones, nes ten yra, mačiau, trejų metų kadencija. Mano klausimas: galų gale gal mes galėjome tik struktūrą pakeisti? Nekalbant apie tai, kur yra ambasados, suprantu, ten jau yra dirbantys žmonės, jūs dabar tik apie Aziją kalbate, Taivaną. Apie Aziją šiek tiek žinau. Iš tikrųjų man labai įdomu būtų, ar reikėjo papildomai tiek daug lėšų? Galbūt galima buvo tik struktūrą pakeisti ir įvardinti kaip valstybės tarnautojus?
A. ARMONAITĖ (LF). Iš tiesų, ką aš bandžiau pasakyti ir ką norėčiau akcentuoti, nėra daug struktūros, tiesą sakant, kalbant apie ekonomines atstovybes. Yra 13 komercijos atašė, ir tiek. Ką mes norime padaryti tose šalyse, kur nėra diplomatinių atstovybių, ar nėra atašė tinklo? Sudaryti galimybes dar steigti ir prekybos atstovus. Nebūtinai, jūs sakote apie Aziją, nebūtinai, tai gali būti ir Afrika, gali būti bet kuris kitas regionas, kur pasirodys Lietuvai perspektyvu ir ekonomika yra gyvybinga. Tai yra visiška tiesa. Dėl lėšų man atrodo, kad palyginę, kiek mums jų reikia, tarkime, šiems metams 1,8 mln. eurų, ir jau įsteigę tiek vieną prekybos atstovą, tiek dar papildomai keletą komercijos atašė, mes galime pasiekti daug daugiau ir sukurti daug daugiau vertės, negu įdėsime. Ir tas bus matoma gana aiškiai. Iš esmės aš tik galiu konstatuoti, kad daug struktūros čia nebuvo. Ir ką mes norime padaryti, ką mes matome kaip prioritetą, mes norime ją stiprinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ačiū ministrei už gražią iniciatyvą. Yra toks galiojantis vadybos principas, kad dėk pastangas ten, kur jau esi sėkmingas arba yra sėkmės galimybė. Taivanas yra politinė sėkmės galimybė ir čia aš neturiu jokių priekaištų, yra proveržių galimybė. Bet yra ir kitų valstybių. Pavyzdžiui, Uzbekistanas. Mes Uzbekistanui esame antra valstybė Europos Sąjungoje pagal prekybos apyvartą. Yra ir daugiau tokių. Aš noriu paklausti, ar jūs esate pasidarę tokį sąrašėlį valstybių, į kurias reikia vis dėlto kreipti dėmesį, nes mes ten galime būti sėkmingi ir savo tą sėkmę… jau esame sėkmingi ir savo sėkmę plėsti ir sustiprinti.
A. ARMONAITĖ (LF). Taip, aš mielai ateičiau į komitetą ar į frakcijas parodyti tuos planus, nes Uzbekistanas, Vidurinė Azija irgi yra tuose planuose. Dar ką vis dėlto svarbu pasakyti, jūsų klausimas suteikia daugiau minčių, mūsų ir Europos Sąjungoje nėra tiek daug. Pavyzdžiui, tokiame ekonomikos variklyje Vokietijoje, atskiruose jos regionuose, Lietuva galėtų skambėti ir garsiau. Mes ir ten esame suplanavę plėtrą. Pavyzdžiui, Danijoje lygiai taip pat tie skaičiai tikrai galėtų būti intensyvesni, būtent prekybos apimtys. Yra visas planas ir turėdama galimybę mielai jį pristatysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jus klausti ir jums atsakyti skirtas laikas baigėsi. Per šoninį mikrofoną E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš jums norėčiau pasakyti, kad jūsų pagrįsta strategija, kuri dėl komercinio atašė yra susijusi su tais pagrindais, kur asmeniškai jūs išdėstėte savo kuruojamoje srityje, tai yra kova su korupcija. Tos šalys, kur jūs pasirinkote, nenešioja lagaminėlių ir nenaudoja politinio spaudimo. Tai ne tos imperijos, o yra demokratiniais pagrindais išrinktų valstybių pramonininkai, kurie kitaip vykdo verslą. Tai aš pavadinčiau jūsų pasiūlymus švarios ekonomikos pasiūlymais. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pasisakymai dėl įstatymo projekto dėl motyvų po pateikimo. Už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal čia ir nereikia labai daug laiko gaišinti kolegų, iš tikrųjų reikalingas įstatymo projektas, gera iniciatyva steigti mūsų atstovybes, nedidelės valstybės dinamiškas ekonomikos atstovybes tose šalyse, kur mes galime būti sėkmingi. Pritariu, gerai pažinodamas Vokietiją, kad ir Vokietijoje yra kas veikti. Vidurinė Azija, Emanuelis sako, kad ji nėra demokratinė, bet, tarkime, tame pačiame Uzbekistane vyksta teigiami poslinkiai ir dabar ta valstybė atsiveria, tiesiog tampa kaimyninių valstybių centru. Mes neturime ten savo jokios atstovybės, nei diplomatinės, nei jokios. Kodėl mums neišnaudojus tą jau turimą potencialą?! Galima diskutuoti, verta ar neverta, bet dėdami pastangas į kitas valstybes, kur mes nieko neturime, nors ir demokratines, galime nieko nepasiekti. Aš iš tikrųjų skatinčiau labai įdėmiai pasižiūrėti tokių vietų, kur mes galime būti labai sėkmingi, ir į jas susikoncentruoti, nes pastangos ir pajėgos, finansinės pajėgos, mūsų yra gana ribotos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš pasisako G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų nebūtinai prieš, tiesiog neturėjau galimybės užduoti klausimų, tai galbūt išsakysiu keletą tokių nuogąstavimų. Man vis dėlto išlieka ta abejonė, kad kam steigti naują, jeigu nelabai gerai veikia sena? Galbūt reikėtų uoliau vykdyti komercinių atašė funkcijas, peržiūrėti pasiekimų, rodiklių ir motyvacijos sistemas ir galbūt to užtektų.
Kitas dalykas dėl prekybos atstovybių steigimo. Mes dabar nagrinėjame klausimą dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo, bet aš nežinau, ar mes galime steigti prekybos atstovybes. Tai čia reikėtų tiesiog suderinamumą su mūsų įstatymais pažiūrėti. Turbūt ministerija yra tą padariusi. Bet kas labiausiai kelia abejonių, tai kaip mes užtikrinsime ar ministerija užtikrins valstybės tarnautojų, kurie bus paskirti į šias pareigas, rodiklių pasiekimą. Ar yra numatytas tam mechanizmas, nes puikiai žinome, kad valstybės tarnyba gina žmones ir kartais pareikalauti rezultatų, ypač tokioje srityje, kur rezultatai reikalingi aukšti ir labai apčiuopiami, gali būti sudėtingoka. Todėl sakau, mano supratimu, mes tikrai pagal dabartinę įstatymo bazę galime paintensyvinti, padaryti veiksmingesnę mūsų ekonominę diplomatiją ir komercinio atašė funkcijas, kad jie, kaip sakė ministrė, pagaliau pažintų tuos žmones, su kuriais dirba kitose atstovybėse, ir galbūt ta problema būtų išspręsta tokiomis vadybinėmis priemonėmis, o ne teisės aktais. Bet sakau, jeigu bus daugiau atsakymų, gali būti, kad ir mano nuomonė pasikeis. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visus, norinčius pasisakyti dėl motyvų. Dėl įstatymo projekto balsavimas po pateikimo tam numatytu laiku 18 val. 45 min.
14.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Artūrą Driuką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-233 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės numatytas 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Artūrą Driuką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-233. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė.
J. ŠOVIENĖ. Ačiū. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti A. Driuko atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, paskyrus jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Dėl motyvų po pateikimo norinčių šnekėti taip pat nematau.
Gerbiami kolegos, galbūt galėtume po pateikimo ir po svarstymo šiam nutarimo projektui, tai yra dabar po pateikimo, pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui.
Svarstymo stadija. Diskusijoje norinčių kalbėti Seimo narių nėra. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo nutarimo projektui pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų norinčių kalbėti Seimo narių taip pat nematau. Balsavimas dėl minėto nutarimo projekto tam numatytu laiku taip pat 18 val. 45 min.
14.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidiją Tamošiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-234 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidiją Tamošiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-234. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, pirmininke. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgęs į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Seimui pritarti E. Tamošiūnienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, paskyrus ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Norinčių paklausti Seimo narių nėra. Dėl motyvų dėl nutarimo projekto po pateikimo taip pat nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, ar galime nutarimui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui.
Svarstymo stadija. Diskusijoje nėra užsirašiusių Seimo narių kalbėti. Dėl motyvų po svarstymo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti nutarimo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Labai dėkui. Balsavimas dėl minėto nutarimo projekto tam numatytu darbotvarkėje laiku – 18 val. 45 min.
Kitas darbotvarkėje numatytas… (Balsai salėje) Pone Pinskau, gerbiami kolegos, šiek tiek tylos salėje. Pats savęs negirdžiu.
14.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Algimantą Valantiną iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-315 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkėje numatytas 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Algimantą Valantiną iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-315. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Seimui pritarti A. Valantino atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, kadangi baigiasi A. Valantino paskyrimo į šias pareigas terminas. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Yra užsirašęs jūsų paklausti vienas Seimo narys – M. Majauskas. Nematau jo salėje. Tada nėra norinčių paklausti. Dėl motyvų po pateikimo nėra užsirašiusių kalbėti. Gerbiami kolegos, ar galime nutarimo projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui.
Svarstymo stadija. Diskusijoje norinčių kalbėti Seimo narių nematyti, nėra. Dėl motyvų kalbėti po svarstymo taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime nutarimo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų priėmimo stadijoje kalbėti nėra užsirašiusių Seimo narių. Balsavimas dėl minėto nutarimo projekto tam numatytu laiku – 18 val. 45 min.
14.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Kazį Kailiūną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-316 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Kazį Kailiūną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-316. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė.
J. ŠOVIENĖ. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Seimui pritarti K. Kailiūno atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, kadangi baigiasi šio teisėjo įgaliojimų laikas. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Kalbėti dėl motyvų po pateikimo dėl minėto nutarimo projekto taip pat nėra norinčių Seimo narių. Ar galime po pateikimo pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Svarstymo stadija. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti Seimo narių. Dėl motyvų dėl minėto nutarimo projekto kalbėti svarstymo stadijoje taip pat nėra. Gerbiami kolegos, ar galime minėtam nutarimo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuoti mes turėsime atidėti per balsavimui numatytą laiką, jeigu nebus bendro sutarimo. Tai galime? Labai ačiū už supratimą. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Kalbėti dėl motyvų priėmimo stadijoje dėl nutarimo projekto taip pat nėra norinčių. Balsavimas dėl minėto nutarimo projekto tam numatytu laiku – 18 val. 45 min.
14.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Ernestą Montvidienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-317 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Ernestą Montvidienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-317. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, primininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgęs į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Seimui pritarti E. Montvidienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų jos pageidavimu, paskyrus ją į Šiaulių apygardos teismą. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Dėl minėto nutarimo projekto pasisakyti pateikimo stadijoje dėl motyvų taip pat nėra norinčių Seimo narių. Ar galėtume pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Labai dėkui.
Svarstymo stadija. Dalyvauti diskusijoje dėl minėto nutarimo projekto nėra užsirašiusių kolegų. Kalbėti dėl motyvų svarstymo stadijoje taip pat nėra užsirašiusių kolegų. Ar galime svarstymo stadijoje dėl minėto nutarimo projekto pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkoju.
Priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje kalbėti dėl motyvų taip pat nėra norinčių kolegų. Labai dėkui. Balsavimas dėl minėto nutarimo projekto 18 val. 45 min. kaip ir dėl visų kitų nutarimų projektų.
Darbotvarkės 2-8 klausimo negalime svarstyti, nes dar nėra atvykę kandidatai.
14.56 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 3, 91, 10, 11, 12, 14, 25, 26 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo, II skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5126(2), Administracinių nusižengimų kodekso 132 ir 170 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5127(2) (svarstymas)
Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi lenkiame darbotvarkės numatytą laiką, tai dabar svarstysime darbotvarkės 2-12.1 ir 2-12.2 klausimus, įstatymų projektų bloką. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių ir II skyriaus pavadinimo, II skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5126. Pranešėjas – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiu Sveikatos reikalų komiteto, pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (nevardinsiu straipsnių) pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5126(2). Projektas teiktas praeitos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo. Seimo narių pasiūlymų ir pastabų negauta, daugiau tokio techninio pobūdžio įvairių pastabų. Organizacijų, asociacijų, valstybės institucijų pasiūlymų ir pastabų taip pat nebuvo gauta. Buvo gauta pastabų iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento. Dėl visų pastabų pagrindinis komitetas pritarė ir pagrindinio komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5126 ir komiteto išvadai. Sprendimui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Papildomo komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, išvadą galbūt galėtų J. Sabatauskas pristatyti? Gerbiamas Juliau? Gerbiamasis Juliau, ar galėtumėte pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip papildomo išvadą? Labai dėkui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 132 ir 170 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir komitetas balsavo: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo, pritarė projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti dėl minėtų įstatymų projektų taip pat nėra užsirašiusių Seimo narių. Kalbėti dėl motyvų… Už įstatymo projektą norėtų pasisakyti A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, kad ir kaip, atrodytų, tobulai reglamentuojame vieną ar kitą gyvenimo sritį, kai kurie išradingi žmonės vis tiek randa landų joms apeiti. Tabako ir jų gaminių reglamentavimo praktikoje plinta atvejai, kai tabako žaliava, arba, kitaip vadinant, neapdorotas tabakas naudojamas nelegaliai tabako gaminių gamybai. Aiškinamajame rašte pateikta piktnaudžiavimo atvejų statistika tikrai kelia didelį nerimą. Faktai byloja ne tik apie nelegaliai vežamą tabaką, bet ir apie nelegaliai gabenamą įrangą tabako žaliavai smulkinti. Palaikau idėją griežtinti šių procesų teisinį reglamentavimą, pradedant nuo licencijavimo praktikos įvedimo. Iki šiol ši sritis nebuvo licencijuojama, o nesant licencijų išdavimo mechanizmo ir nežinant subjektų, kuriems teisėtai leidžiama verstis veikla su neapdorotu tabaku, piktnaudžiavimo atvejus labai sunku kontroliuoti, o piktnaudžiaujančius subjektus sunku identifikuoti. Taigi siūlymas įtvirtinti neapdoroto tabako didmeninės prekybos licencijavimą ir mažmeninės prekybos draudimą bei įstatymu nustatyti reikalavimus licencijų įsigijimui, neapdoroto tabako pardavimui, laikymui ir gabenimui, numatant sankcijas už šių reikalavimų pažeidimus, manau, padės įgyvendinti arba bent jau reikšmingai sumažinti nelegalios veiklos galimybes. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Pasisakė visi norintys pasisakyti dėl motyvų. Balsavimas dėl minėtų įstatymų projektų, klausimų 2-12.1 ir 2-12.2, po svarstymo, tam numatytu laiku, tai yra 18 val. 45 min.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-351 (pateikimas)
Kitas darbotvarkėje numatytas klausimas… Kadangi nėra nemažai pranešėjų, tai dabar svarstysime rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-351. Pranešėjas – E. Pupinis. Pateikimo stadija.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, praeitą savaitę kaip tik pateikiau Peticijų įstatymą. Ten įvedami kai kurie kiti reglamentavimai, o mūsų Seimo Peticijų komisija dirba pagal savo nuostatus. Todėl siekiant, kad nebūtų tokio atotrūkio, lygiagrečiai su Peticijų įstatymu turi būti keičiamas ir nutarimas. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Nėra norinčių jūsų paklausti Seimo narių. Kalbančių dėl motyvų po pateikimo taip pat nėra. Balsavimas dėl minėto įstatymo projekto po pateikimo stadijos tam numatytu laiku – 18 val. 45 min.
Ar K. Vilkauskas galėtų dabar pristatyti darbotvarkėje numatytą klausimą? Tai yra Valstybės tarnybos. Minutėlę.
15.02 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 11, 20 ir 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-231 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 11, 20 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-231. Pranešėjas – K. Vilkauskas. Pateikimo stadija. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šio įstatymo projekto esmė susideda iš trijų dalių. Pirma – dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo, kad valstybės tarnautojas turėtų savo kvalifikacijai tobulinti ne mažiau kaip 5 dienas. Galėtų įtvirtinti savo žinias, kadangi teisės aktai keičiami, jis turėtų būti tikrai profesionaliau pasiruošęs.
Antras šio įstatymo projekto momentas – dėl mentorystės. Dabar jauni specialistai, ateinantys po valstybės tarnautojų konkurso, nors kaip valstybės tarnautojai yra perėję atranką, bet dar neturi darbo toje įstaigoje žinių. Vis tiek kiekviena įstaiga turi savo atskirus teisės aktus, dažnai būna taip, kad tam valstybės tarnautojui reikalinga pagalba. Aišku, jeigu pats valstybės tarnautojas to pageidauja, jis galėtų paprašyti savo tiesioginio vadovo, kad skirtų jam mentorių. Tai nebūtinai tas žmogus, kuris jau yra išėjęs į užtarnautą poilsį – nuo 65 metų valstybės tarnyboje, bet tai galėtų būti ir kitas valstybės tarnautojas, kuris padėtų tam žmogui įeiti į situaciją ir geriau pasiruošti savo valstybės tarnybos veikloms įgyvendinti.
Dar vienas šio įstatymo projekto punktas yra dėl seniūnų konkursų. Kadangi šiuo metu seniūnų konkursų komisiją sudaro seniūnaičiai, Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai ir administracijos direktorius, tai vyksta dviem etapais. Pirmiausia seniūnas atrenkamas toje komisijoje, po to du atrinkti pretendentai siunčiami administracijos direktoriui. Administracijos direktorius atsirenka be jokių kriterijų, be jokio didesnio atsižvelgimo į prieš tai buvusios komisijos nuomonę, ypač seniūnaičių, nes seniūnaičiai tai yra tie žmonės, kurie geriausiai žino situaciją. Faktiškai jų balsas, esant pirmą kartą komisijoje, turi reikšmės. Paskui vienašališkai atsirenkama administracijos direktoriaus ir gali būti taip, kad renkama pagal spalvą, arba, sakykime, ne visuomet pagal kompetenciją. Išeina seniūnas kaip ir vos ne politinio pasitikėjimo.
Manau, šią nuostatą reikėtų keisti, užtektų to vieno konkurso, kai jau pasisakė visi komisijos nariai. Jei pretendentas mano, kad yra neteisingai įvertintas, jis galėtų tą sprendimą apskųsti.
Trumpai tiek. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų paklausti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Iš tikrųjų dėl mentorystės, kaip vykdavo ir anksčiau. Iš tikrųjų skyriaus vadovai, kurie darbuojasi toje srityje, paruošdavo tuos asmenis ir taip žmonės gaudavo tam tikras kompetencijas. Klausimas, kodėl atsirado toks noras išskirti ir būtinai mokėti papildomai? Ar irgi bus įdarbintas kaip mentorius pats skyriaus vadovas? Ar nebus taip, kad tik skyriaus vadovai bus mentoriai, nes visi nori šiek tiek užsidirbti, ypač tuo pačiu laiku? Ar čia nebus dvigubinami atlyginimai, tarkime… kuriuos galbūt tuo pačiu laiku atliks tas pats pareigūnas? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Edmundai, už gerą klausimą. Taip mentorystė yra ir kituose teisės aktuose apibūdinta. Esmė ta, kad ne visi darbuotojai, atėję valstybės tarnautojai, gali prašyti. Čia nėra prievartinis. Jis kreipiasi raštu į savo tiesioginį vadovą, jeigu jo tam reikia. Terminas gali būti maždaug iki dviejų mėnesių ir priemoka sudarytų 10–15 % pareigybinės algos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas klausiantysis – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Kęstuti, dėl seniūnų, šiaip jau pritardamas tam projektui, noriu paklausti. Kaip jums atrodo, kiek tai padidins seniūnų savarankiškumą? Jūs čia minėjote, kad depolitizavimo suteiktų, nes administracijos direktoriaus vienasmenis sprendimas galėtų ta linkme pasukti. Bet ar tai sprendžia seniūnų kadencijų klausimą? Seniūnai Lietuvoje žiūri į tą jūsų projektą kaip į tokį, kuris seniūnų kadencijų reglamentavimą liberalizuotų, atlaisvintų. Kokie čia, jūsų požiūriu, proveržiai?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Eugenijau, už gerą klausimą. Esu užregistravęs kitą įstatymo projektą – Vietos savivaldos įstatymo ir ten bus reglamentuojamos seniūnų kadencijos. Tai ten tikrai pristatysiu. Šis Valstybės tarnybos įstatymo projektas tiesiogiai koreliuoja su tuo, kurį užregistravau.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš Kęstučio norėčiau paklausti irgi pratęsdamas seniūnų temą. Tikrai pritariu, kad trūksta reglamentavimo jau renkantis administracijos direktoriui iš dviejų kandidatų, pritariu, bet iš principo ar tai turėtų būti Valstybės tarnybos įstatymo klausimas, ar ne Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti tas nuostatas turėtume?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dar kartą pakartokite klausimą. Atsiprašau, nesupratau. Ar čia pritarimas buvo?
A. PALIONIS (MSNG). Ar Valstybės tarnybos įstatyme turėtų būti tos nuostatos įtvirtintos, o ne Vietos savivaldos įstatyme?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Valstybės tarnybos įstatyme taip pat turi būti, nes tai reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Seniūnai dabar pagal būdus gali būti ir valstybės karjeros tarnautojai arba valstybės tarnautojai, jei jie pereina į biudžetinę įstaigą. Kol kas šiuo metu nėra nė vienos seniūnijos, kuri pereitų į biudžetinę įstaigą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Minėjote kadencijas ir bus koreliuojama su būsima jūsų įstatymo pataisa. Norėjau paklausti. Čia jau turėjome vieną kitą pamoką, kuri vėliau išsigrynino, kad kadencijos regionuose, na, nepasiteisino, jeigu taip galime pasakyti. Ar jūs norite pasakyti, kad seniūnų kadencijos perspektyvoje bus numatomos, ar teisingai supratome?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dabar aš jums pasakysiu. Dabartinis teisinis reguliavimas yra toks, kad seniūnų kadencijų skaičius neribojamas, bet jis gali dabar pereiti po penkerių metų į kitą kadenciją, jeigu jį paskutinius metus administracijos direktorius vertina gerai arba labai gerai. Ir šiuo metu nėra iš tų seniūnų, kiek dabar nuo 2019 metų, kai buvo pakeistas Vietos savivaldos įstatymas, nėra tokių seniūnų, kurie būtų perėję. Arba, sakykim, administracijos direktorius turi teisę bet kokiu atveju, jeigu seniūnas nevykdo savo pareigų, turi kitokių instrumentų, tai yra seniūnų kasmetinis veiklos vertinimas plius išplėstinė seniūnaičių sueiga kiekvienais metais tiek patvirtina seniūnijų darbų veiklos planą, tiek jai pačiai teikiama ataskaita. Tai iš tikrųjų, jeigu jis blogai dirba, šiuo metu yra galimybė pagal Valstybės tarnybos įstatymą taikyti seniūnui kokias nors priemones ir sankcijas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Labai ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, ačiū kolegoms.
PIRMININKAS. Dėl motyvų po pateikimo dėl įstatymo projekto kalbėti nėra norinčių Seimo narių. Balsavimas dėl minėto įstatymo projekto numatytu laiku – 18 val. 45 min.
15.11 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4391(3)ES, Konsulinio statuto 20 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4392(3) (svarstymas)
Grįžtame prie pagrindinės popietinio posėdžio darbotvarkės. 2-10.1, 2-10.2 klausimai – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4391 ir Konsulinio statuto 20 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4392. Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, gerą dieną. Komitetas apsvarstė Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektą, pritarė patobulintai jo redakcijai bendru sutarimu, tai yra 8 balsais už. Na ir buvo gauta nemažai Teisės departamento pastabų ir kartu Seimo narių iniciatyvų, jas, matyt, apsvarstysime.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Ar galėtų kas nors Užsienio reikalų komiteto išvadą pristatyti? Ar yra Užsienio reikalų komiteto narių šiuo metu salėje? Nėra. Aš pristatysiu. Užsienio reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė išvadą, kad įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikia pastabą: atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio siūlomą Konsulinio statuto 20 straipsnio 1 dalies pakeitimą, kuriuo vietoj atvejų, kai Lietuvos Respublikos piliečiui gali būti išduotas asmens grįžimo pažymėjimas, išvardijimo, būtų įvardyta, įtvirtinta nuoroda į Asmens tapatybės kortelę ir paso įstatymo… Žodžiu, komitetas pritaria įstatymo projektui bendru sutarimu.
Diskusijoje dalyvauti užsirašė viena Seimo narė – R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tikrųjų verta pasidžiaugti ir padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui šiuo atveju, kad po svarstymo, labai ilgo, be kita ko, svarstymo, šis įstatymo projektas šiandien teikiamas ir kita jo svarstymo stadija, nes tikrai įstatymo projekto pasiūlymai buvo parengti Vidaus reikalų ministerijos atsižvelgiant į praktinius aspektus, į piliečių, tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek ir užsienyje, keliamas problemas. Teikiami įstatymų projektai iš tikrųjų palengvins piliečiams teikiamų asmens dokumentų išdavimo paslaugas, padarys jas patogesnes, lankstesnes ir atitiks piliečių keliamus lūkesčius mūsų valstybės institucijoms.
Labai gaila, mes dar šiais metais negalėjome pasinaudoti teikiamomis lengvatomis gaunant asmens tapatybės kortelę arba pasą, nes buvo ir pinigai, kiek žinau, Migracijos departamente suplanuoti, ir tikėjosi Seimo pritarimo, bet kai kurių Seimo narių iniciatyvos, kurios, kaip įvertino Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nėra šio įstatymo dalykas ir nėra pagrindo rašyti pasiūlymus, sustabdė visą gerą įstatymo projektą. Bet šiandien judame į priekį ir verta dar kartą pabrėžti, kas bus, jeigu mes nuspręsime, o nuspręsti turėtume, nes iš tikrųjų nuostatos yra vien tik teigiamos, tai yra gauti paslaugą. Pasas arba kortelė galės būti atsiųsta paštu. Kaip ir banko kortelę mes galime užsakyti ir gauti paštu, taip ir asmens tapatybės dokumentą piliečiai galės gauti, pageidaujantys gauti tokią paslaugą galės ją gauti saugiais būdais per kurjerį arba paštu. Vyriausybė nustatys tą tvarką.
Taip pat atliepėme jaunų mamų, kurios keliauja su kūdikiais ir mažais vaikais, poreikį. Kad nevertėtų tokių mažų kūdikių nešti į Migracijos departamento poskyrius visoje Lietuvoje, dėl to yra nuostata, kad nuo 2 metų vaikams nereikės atvykti su tėveliais į Migracijos departamento padalinius, bet gauti asmens dokumentą, jeigu tos reikės. Taip pat labai logiškas yra komiteto pataisymas ir aš netgi pritariu Seimo narių pasiūlymui dėl paso išdavimo ir keitimo sulaukus 70 metų. Siūloma neterminuotai. Iš tiesų mūsų vyresnio amžiaus žmonėms vykti keisti dokumentus sudaro tam tikrų sunkumų. Įvertinę iš tikrųjų galimybes atpažinti žmogų pagal jo asmens tapatybės dokumentą, buvo toks svarstymas, kad galbūt ir neterminuotai, vis dėlto teisininkai rekomendavo trumpinti terminą. Bet matome, kad politinė valia yra žmonių pusėje, tikėtina, po mūsų svarstymo, todėl ir raginu palaikyti, kad nereikėtų keisti senyvo amžiaus žmonėms dokumentų.
Kita labai svarbi priemonė yra užsienyje gyvenantiems piliečiams. Ir kas tai parodė? Ypač pandemijos laiku, kai žmogui baigė galioti asmens tapatybės dokumentai, pasas, o jis negali atvykti dėl ribojimų į Lietuvą pasikeisti. Tokia pato situacija, kai ir nenumatytos sąlygos konsulinėms įstaigoms tai padaryti, ir pilietis negali atvykti. Taip pat tas dalykas yra reguliuojamas ir tikrai verta įvertinti ir mūsų piliečius, išvykusius į užsienį, ir jų lūkesčius, ir jų poreikį turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą. Dokumentų Migracijos departamentas per metus keičia apie 600 tūkst. Iš tikrųjų skaičiai kalba patys už save.
Yra vienas pasiūlymas, kuriam iš tikrųjų neverta pritarti, tai asmens vardų, pavardžių rašymas originalo kalba kitame penktame ar kažkelintame puslapyje ar kitoje pusėje. To poreikio tokio nėra ir, jeigu mes nesame apsisprendę įrašyti pavardes normaliai, tai nesiūlome ir taip reguliuoti pavardžių rašymo, nereikia piliečių daryti per prievartą laimingų. Todėl tas pasiūlymas, kurį atmetė komitetas, iš tikrųjų jis ir vertas atmesti. Taigi raginu visus palaikyti kartu įstatymo projektą, o pasiūlymams – vienam pritariu, o dėl kito vis dėlto siūlau atsižvelgti į komiteto kompetentingą nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Kadangi, kaip ir minėjote, yra gauti du pasiūlymai, tai į tribūną kviečiame pagrindinio komiteto pranešėją A. Širinskienę. Dėl įstatymo projekto 4 straipsnio yra gauta Seimo narių E. Pupinio ir J. Razmos pataisa. Kuris pristatysite?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). O mes nepritarsime prieš tai buvusiems straipsniams?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes pagalvojome, kad vyresnio amžiaus žmogaus nereikėtų varginti, reikalaujant po 20 metų išsiimti naują pasą, kai žmogus gauna pasą būdamas 70 metų, šiuo atveju asmens tapatybės kortelę, tai jis virš 90 metų tikrai galėtų pabūti su ta turima kortele. Komitetas pritarė iš dalies, padidino iki 30 metų. Mes manome, kad čia nereikia laužyti iečių, tai yra žingsnis gera kryptimi. Nereikalaujame balsuoti dėl mūsų pataisos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kaip suprantu, komiteto nuomonės nereikia argumentuoti. Nereikalaujate balsuoti.
Dėl 5 straipsnio taip pat yra gauta Seimo narių E. Jovaišos ir P. Urbšio pataisa. E. Jovaišos nematau šiuo metu salėje. Tai gal komiteto pranešėja galėtų pristatyti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip ir buvo minėta diskusijos metu, minėta pataisa yra susijusi su piliečių vardų ir pavardžių rašymu valstybine ir kitomis kalbomis lotyniška abėcėle. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, kalbėdamas apie tai, kad vis dėlto šis įstatymas nereguliuoja vardų ir pavardžių rašymo kaip tokio ir turėtų būti daromi kitų teisės aktų pakeitimai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Ar galėtume pritarti komiteto nuomonei? Komiteto nuomonei nepritarti. R. Tamašunienė norėtų kalbėti už komiteto nuomonę. Gerbiama Rita, jūs užsirašėte už pataisą, tai jūs tikriausiai norite kalbėti prieš, kaip ir komitetas kad priėmė tokią poziciją. (Balsai salėje) Atsisakote žodžio? Gerai. Pritariame komiteto nuomonei nepritarti įstatymo iniciatorių siūlomai pataisai. Labai dėkui. Daugiau pataisų nėra gauta.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo kalbėti už užsirašė du Seimo nariai. D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau dar paantrinti gerbiamai Ritai, kad šitas įstatymo projektas yra gerokai pavėlavęs, nes dėl pandemijos užsienyje gyvenantys lietuviai labai sunkiai pasiekia diplomatines atstovybes. Čia numatytos tam tikros priemonės, esant šiai situacijai dokumentų išdavimo ir keitimo tvarka, kurią nustato vidaus reikalų ministras užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Iš tikrųjų labai stipriai palengvintų tiems žmonėms, kurie negali atvykti į Lietuvą, bet jų pasas nustojo galioti. Kaip žinote, karantino metu labai stipriai apribotas diplomatinių atstovybių darbo laikas ir apskritai gyventojų aptarnavimas. Todėl prašau nedelsti, balsuoti už ir taip palengvinti užsienyje gyvenantiems lietuviams dokumentų pasikeitimo tvarką. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Išklausėme motyvus dėl įstatymo projekto po svarstymo. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu laiku, kaip ir dėl visų kitų įstatymų projektų, 18 val. 45 min.
15.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-352 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-352. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai trumpas projektas, vienas straipsnis. Juo mes patvirtintume išrinktą naująją Lietuvos Respublikos laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkę P. Kuzmickienę.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Balsuoti nėra galimybės, jeigu prašysite balsuoti, turėsime atidėti iki tam numatyto laiko. Gerbiami kolegos, pritariame bendru sutarimu?
Labai dėkui.
Po svarstymo diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų kalbėti po svarstymo dėl nutarimo projekto taip pat nėra norinčių Seimo narių. Ar galime pritarti nutarimo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje kalbėti dėl motyvų taip pat nėra norinčių Seimo narių. Balsavimas dėl nutarimo projekto numatytu laiku – 18 val. 45 min.
15.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-355 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-355. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, neseniai iš šios tribūnos buvo paskelbta, kad Mišri Seimo narių grupė išsirinko naują vadovą – seniūną J. Pinskų. Mes ir turime jį įrašyti į Seniūnų sueigos sąrašą, išbraukiame, kad ir kaip būtų gaila, R. Tamašunienę. Visi, aišku, šiandien skaitėme žinią apie opozicijos lyderio išrinkimą, bet Sekretoriatas dar negavo konkrečios pavardės, tad aš neturiu formalios galimybės čia siūlyti įrašyti ir opozicijos lyderį. Neišvengiamai, matyt, teks tą nutarimo projektą vėl keisti, pildyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Dėl motyvų dėl nutarimo projekto po pateikimo kalbėti taip pat nėra norinčių Seimo narių. Ar galime pritarti po pateikimo nutarimo projektui bendru sutarimu? Galime, labai dėkui.
Svarstymo stadija. Svarstymo stadijoje diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti Seimo narių po svarstymo taip pat nėra. Ar galime pritarti nutarimo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl nutarimo projekto tam numatytu laiku. Informuoju, kad gali atsitikti taip, kadangi stipriai lenkiame darbotvarkę, kad balsavimas gali būti ir anksčiau, ne 18 val. 45 min.
Grįžtame prie pagrindinės popietinio posėdžio darbotvarkės.
15.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-360 (pateikimas)
2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-360. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Pone Juozapaiti, prašom pristatyti nutarimo projektą dėl pirmininko.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko“, į pareigas siūlomas ponas R. Bagdzevičius.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Į tribūną kviečiame patį pretendentą į pirmininko poziciją poną R. Bagdzevičių. Jums iki 10 minučių prisistatyti. Prašom iš tribūnos.
R. BAGDZEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Esu Rimantas Bagdzevičius, aktorius. Šiuo metu dirbu Nacionaliniame dramos teatre. Šiaip dirbu ne tik teatre, bet ir visuose projektuose, kaip jūs gal ir matėte, ir iškilminguose minėjimuose, ir poezijos vakaruose, ir visa kita, tad aš tikrai galiu pasakyti, kad pažįstu ir televizijos, ir radijo pusę ir vidaus, ir iš lauko. Esu turėjęs daug radijo laidų Lietuvos radijuje, pažįstu dirbančius žmones, žinau jų problemas, su kuo jie susiduria. Žinau ir aktorių bei fonogramų gamintojų problemas, nes buvau vienas iš AGATA, kuri rūpinasi atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėmis, įkūrėjų. Mes kartu dar ir kūrėme vieną iš atlikėjų fonogramų gamintojų ir autorių programų. Taigi visą šitą kūrybinę ir propagandinę pusę aš pažįstu iš visų pusių, galima taip sakyti, ir gana ilgai, nes jau pati AGATA rūpinosi visą laiką autorinėmis teisėmis, ypač paskutiniu metu labai aktyviai norime kovoti prieš piratavimą, būtent Radijo ir televizijos komisija, mes, atlikėjai ir autoriai, savo noru esame iš tuščios laikmenos surinkimo mokesčio paskyrę 0,5 % vien todėl, kad kovotume su piratavimu.
Trumpai ir taip šokinėjančiai, nes labai greitai reikėjo atvažiuoti, beveik niekas neįspėjo, kad šiandien laukia toks iškilmingas momentas kalbėti iš šios tribūnos. Net nežinau, gal daug ką praleidau, darbo stažą, patirtį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pretendente. Jūsų paklausti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pretendente, manau, kad aktoriai prie siurprizų pripratę, tai ir šiandien jums taip atsitiko. Aš neabejoju jūsų patirtimi, jūsų kompetencijomis, jūsų biografija tiesiog demonstruoja, kad jūs galite ir esate jautrus menininkas. Kita vertus, jūs sugebate, gebate ir keliate visas racionalias problemas, racionaliai jas sprendžiate, ypač autorinių teisių gynimo srityje, apie ką jūs prisistatydamas ir užsiminėte.
Tačiau aš noriu jūsų pasiteirauti, ar tos naujosios pareigos nepakenks jūsų personažų kūrimui televizijoje? Pavyzdžiui, praeitą savaitę jūsų personažas taip gražiai kalbėjo apie skiepus, apie fontaną prie Seimo, apie pagrindinės Lietuvos aikštės tvarkybos problemas. Ar tapęs dabar komisijos pirmininku ne rečiau pasirodysite televizijoje? Man tai rūpi ir aš to pasigesiu. Pirmas dalykas.
Ir antras. Kokius…
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiamas kolega, baikite savo klausimą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kokius inicijuosite pirmuosius du darbus? Ačiū.
R. BAGDZEVIČIUS. Labai ačiū už gerus, gražius žodžius. Na, aš stengsiuosi pagal komisijos nuostatus turbūt kaip nors riboti savo darbą, savo atsakomybės ribas. Be abejo, aš turėsiu kai kurių tiesioginių kontaktų su radiju, su televizija neturėti, bet tai nereiškia, kad aš visiškai nutrauksiu kūrybinę veiklą teatre ar kur nors, nes galėsiu dirbti pagal sutartinį principą, tos sutartys dabar jau yra labai populiarios. Aš būsiu irgi laisvesnis, galėsiu rinktis, ką aš noriu, gal net labiau savarankiškas savo kūrybiniuose darbuose.
O dėl pirmųjų dviejų darbų noriu pasakyti, be abejo, aš jau minėjau, kad labai rūpi vis dėlto kovoti su piratavimu, už autorių teises. Galų gale aš iki šiol Lietuvoje atstovauju morališkai apie 7 tūkst. atlikėjų ir apie 9 tūkst. autorių, kuriems rūpi jų intelektinė nuosavybė, jie nori, kad ji būtų apsaugota visapusiškai ir radijuje, ir ypač televizijoje. Turbūt būtų tokie darbai. Pasidomėti, ar galima dar labiau kažkaip prižiūrėti šitą piratavimo… Jau praeitoje komisijos kadencijoje buvo uždarytos trys svetainės, jūs jau žinote tai, bet toliau ir toliau reikia sekti, nes internetas turbūt vis labiau ir labiau vešės ir vis labiau skverbsis į mūsų gyvenimą. Čia turbūt pagrindinė būtų kryptis – interneto svarba.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Faktiškai savo atsakyme jūs atsakėte į mano ketinamą užklausti klausimą. Ačiū ir linkiu jums sėkmės.
R. BAGDZEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiamas XII Seimo pirmininke, kreipiuosi į jus ir džiaugiuosi, kad jums labai sekėsi sėkmingai auginti augalus. Bet dabar labai rimtai. Aš jus visada matydavau tik kaip labai dorą žmogų. Linkiu ir toliau išlikti, būti ir atstovauti taip dorai, kaip jūs čia ką tik prisistatėte. Mano klausimų jums šiandien nebus. Ačiū.
R. BAGDZEVIČIUS. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Aš irgi gal norėjau labiau palinkėti jums sėkmės, čia daugiau valstybės valdymo veikla, ne kūrybinė, ne mažesnės, nei jūs pasiekėte kūrybinėje srityje. Iš tikrųjų malonu matyti valstybės institucijoje žmogų, kuris yra iš to pasaulio, iš meno pasaulio, kuris tiesiogiai dirbo tą darbą ir jį supranta. Tikrai noriu palinkėti sėkmės ir, aišku, jeigu kartu prireiktų kokios nors pagalbos iš Seimo, taip pat pakviesti bendradarbiauti su šia institucija.
R. BAGDZEVIČIUS. Aš galvoju, kad mes galime tik teikti įstatymų projektus ar ką, bet įstatymus priimti galite tik jūs. Be abejo, tas bendradarbiavimas turi būti abipusis ir intensyvus, ypač tokioje situacijoje, kuri dabar apgaubia mus. Aš galvoju, kad taip turbūt ir turės būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, informuoju, kad siūloma šiuo klausimu… Ačiū jums. Šiuo klausimu pagrindiniu komitetu siūlomas Kultūros komitetas. Numatyta svarstyti kovo 25 dieną. Kiek mane informavo, nė viena frakcija neužsirašė, kad nori pakviesti pasikalbėti pretendentą. Šis klausimas baigtas.
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-361 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-361. Pranešėjas – Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu kitą projektą – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektą. Į šias pareigas pretenduoja ponas R. Slapšys, iki šiol jau ėjęs tas pareigas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nepabėkite. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. S. Tumėnas. Kolega, pabandykite.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Veikia dabar. Atsiprašau, pirmininke, mes su komiteto pirmininku pasišnekame komiteto posėdžiuose. Aš norėjau pretendento pasiteirauti. Ar galima?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tvarka nenumato dėl pavaduotojo.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Nenumato?
PIRMININKAS. Ačiū. Šiaip Statutas nenumato tos procedūros, bet jeigu pretendentas sutiks, tai… Ačiū, kolega Vytautai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega S. Tumėnas gali klausti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pretendente į pavaduotojus, nesakysiu jums komplimentų. Jūs puikiai susipažinęs su komisijos darbu, techniniais niuansais. Prašyčiau atsakyti, ką jūs padarysite šioje srityje, tai yra Lietuvoje gyvenantys lenkai šiuo metu mato, atrodo, penkias Lenkijos televizijos programas, o lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, mato tik vieną kitą. Tai lemia privačių retransliatorių įranga ir techninės galimybės, nors prieš ketvertą metų vyriausybių lygiu premjerai buvo sutarę, kad ta problema bus išspręsta. Ką jūs ketinate daryti, kad šita problema judėtų pagaliau į priekį, o ne tik pažadais būtų Lenkijos lietuviai maitinami. Ačiū.
R. SLAPŠYS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ši problema yra opi ir mes su ja esame susidūrę praėjusioje kadencijoje, kaip jūs teisingai sakėte, premjerai apie tai yra netgi kalbėję ir netgi buvo buvusio premjero įsipareigojimai dėl transliacijų užtikrinimo. Tikrai buvo viskas daroma, kas įmanoma. LRTC, Radijo ir televizijos centras, peržiūrėjo galimybes, kaip būtų galima sustiprinti signalą, tačiau viskas susiveda į autorių teisių klausimus, tai yra licencijos, įsipareigojimai ir taip toliau. Tai reiškia, kad mes galime užtikrinti tik dėl mūsų, Lietuvos, autorių, kurie sutinka, kad jų sukurta produkcija būtų transliuojama į kitas šalis. Mūsų televizijos, įsigydamos produkciją iš įvairių teikėjų, numato, kad bus transliuojama ta produkcija tik Lietuvos teritorijoje. Jeigu mes atliktume kokius nors veiksmus, papildomus veiksmus, peržengdami šalies teritorijos ribas, būtų licenciniai pažeidimai. Tai viena.
Antra, įsipareigojimai šiaip yra kaip ir įgyvendinti tuo požiūriu, kad Lenkijos lietuviai gali matyti „LRT Lithuanica“ transliacijas, kurios yra atnaujintos ir šiuo metu yra transliuojamos.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausti niekas nenori. Kolegos, dėl balsavimo motyvų niekas nepageidavo, neužsirašė. Šiuo klausimu mes apsispręsime po pateikimo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kolegos, kaip ir dėl ankstesnio klausimo pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas. Svarstymo data irgi kovo 25 diena. Ačiū pretendentams.
Kolegos, prieš svarstant kitus projektus, noriu pasitarti su jumis. Mūsų balsavimo laikas dėl projektų pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijoje buvo numatytas 18 val. 45 min. Mes dabar turime 15 val. 43 min. ir mes lenkiame grafiką. Yra pasiūlymas, kad balsavimas būtų paankstintas. Vietoj 18 val. 45 min., kad mums nereikėtų laukti, – 16 val. 45 min. (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Kolega A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tikrai pritariame. Tik atkreipiu dėmesį dėl Augalų apsaugos įstatymo, turi pristatyti ministras. Kai ministro nėra, viceministras turi pristatyti, tai gal galime jį tiesiog įspėti, kad būtų anksčiau.
PIRMININKAS. Gerai, galėsime šį dalyką sutvarkyti. Kolegos, ačiū už sutarimą.
15.44 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5163(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5164(2) (svarstymas)
Dabar 2-13 klausimas, pirmas projektas iš paketo – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5163. Pranešėja – M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Šį įstatymo projektą teikiau ne aš, tai yra Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, pateiktas projektas, ilgai rengtas projektas dėl narkotikų prekursorių ir dėl jų kontrolės, taip pat taisyklių apibrėžimas žmonėms, kurie teisėtai dirba su tais prekursoriais. Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė patobulintam projektui. Teisės departamentas buvo pateikęs pastabų. Iš viso 28 pastabas. Komitetas pritarė 25 iš tų pastabų ir patobulino projektą. Tokia būtų informacija. Prašau Seimo narių pritarti šiam projektui. Tai yra mūsų teisės atitaikymas pagal Europos Sąjungos reglamentus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra pasiūlymų dėl šio projekto. Ačiū kolegei.
Diskusija. Diskusijoje pageidavo kalbėti M. Puidokas. Nėra kolegos salėje. Tada po svarstymo balsavimas bus tuo laiku, kurį mes dabar pakeitėme – 16 val. 45 min.
Taigi lydimasis projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – S. Šedbaras. Nėra S. Šedbaro. Iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto galbūt ponia I. Haase galėtų pavaduoti komiteto pirmininką ir pranešti komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas vasario 10 dieną svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5164. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Kalbėti diskusijose niekas nepageidavo. Dėl motyvų taip pat. Ką gi, kolegos, apsispręsime balsuodami per anksčiau nustatytą laiką.
15.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5057(2) (svarstymas)
Atsiprašau, buvo dar vienas 2-11 projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Irgi svarstymo stadija. TTK vardu galbūt irgi, ponia Irena Haase, paprašysime jūsų, kad pristatytumėte pagrindinio komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 m. kovo 17 d. pateikė išvadą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5057. Komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū.
15.49 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4432(2) (svarstymas)
Klausimas 2-14 – Šalpos pensijų įstatymo 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4432(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas M. Lingė. Prašau, kolega.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Komitetas kovo 17 dieną apsvarstė Šalpos pensijų įstatymo 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Apsvarstė ir įvertino Teisės departamento, piliečio D. Japkevičiaus ir Vyriausybės pateiktus pasiūlymus ir išvadas ir pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskusijoje pageidavo kalbėti ir kviečiame į tribūną G. Palucką. Dėl Šalpos pensijų įstatymo, kolega. Diskusija. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, siūlomo įstatymo pataisa yra, viena vertus, iš tiesų teisinga, tačiau ji įves tam tikrą netvarką socialinių išmokų srityje, šalpos pensijų mokėjimo srityje, nes bus atvejų, kai žmonės gaus keletą įvairiausių išmokų ir panašių dalykų. Savaime tai nėra teisingas dalykas, savaime tai nėra ir neturėtų būti siekinys Lietuvos socialinės paramos sistemoje, nes pensija, kurią gauna asmuo, turėtų būti tokia, kad užtektų pragyventi ar padengti savo minimalių poreikių dydį.
Todėl aš kviečiu kolegas, ypač valdančiuosius, žiūrėdamas į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką, atkreipti dėmesį į galbūt konceptualią pensijų pertvarką, kai socialinių šalpos pensijų sistema galėtų būti pakeista nacionaline pensija, kurią gautų visi, ir neturintys stažo, ir mes neturėtume kelių, trijų ar panašiai, įvairiausių išmokų iš įvairių šaltinių – ar savivaldos socialinės paramos centrų, ar iš „Sodros“, ar panašiai. Palaikydamas šią iniciatyvą, norėčiau atkreipti dėmesį, kad bendromis pastangomis galėtume padaryti tikrai geriau. Čia žiūrint į perspektyvą, galbūt bendradarbiaujant su komitetu pozicijai ir opozicijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų už pageidavo kalbėti komiteto pirmininkas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai trumpai. Iš tiesų turime šią iniciatyvą, išplaukusią iš Peticijų komisijos svarstyto pareiškėjo prašymo, kreipimosi. Kaip žinote, Peticijų komisija labai retai patenkina piliečių kreipimosi pagrįstumą. Žiūrint į praėjusių metų statistiką, jeigu neklystu, rodos, iš 22 kreipimųsi buvo 3 pripažinti pagrįstais. Iš tiesų, matyt, problema egzistuojanti, pagrįsta ir aktuali. Turbūt susidurtų su tuo, kad tai būtų apie 2 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, pareikalautų papildomai apie 1 mln. 600 tūkst. eurų įgyvendinimui, bet ta galimybė, kad nebūtų… Na, mokant šalpos pensiją, nebemokamos kitos draudiminės išmokos, matyt, yra svarbu įteisinti, atsižvelgti ir į realius poreikius, aišku, neignoruojant to, ką kalba ir opozicijos atstovai apie sisteminius šitos socialinės srities dalykų sutvarkymus. Kviečiu palaikyti, už.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kalbėti nebuvo pageidaujančių. Kolegos, balsavimas po svarstymo, kaip anksčiau minėta, 16 val. 45 min.
15.53 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 141, 143, 144, 15, 171, 177, 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4989(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4989(2). Pagrindinio Kaimo reikalų komiteto pranešėjas – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami bendražygiai, Kaimo reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas dėl Žuvininkystės įstatymo ir svarstė šį projektą 2020 m. spalio 28 d. Sprendimas buvo toks: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavo: 7 – už, susilaikiusių ir prieštaraujančių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstymo stadija. Diskusijoje nėra pageidaujančių kalbėti, dėl balsavimo motyvų taip pat. Taigi apsispręsime dėl šio projekto taip pat 16 val. 45 min.
15.55 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2795 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4723(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu projektas Nr. XIIIP-4723(2). Pranešėjai – Aplinkos apsaugos komiteto vardu A. Gedvilienė. Nematau. Kolegos, ar yra kas nors… L. Jonauskas galėtų pristatyti komiteto išvadą.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Aplinkos apsaugos komitetas pritaria Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15, 19, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 10, prieš – 0, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskusijose nėra pageidaujančių kalbėti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Taigi, kolegos, apsispręsime dėl šio projekto taip pat nustatytu laiku.
15.58 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-239 (pateikimas)
Dabar 2-18 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-239. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Žukauskas. Prašom, kolega.
Dėl vedimo tvarkos? Prašom. Atsiprašau. (Balsas salėje) Negirdime jūsų. (Balsas salėje: „Papildomo nereikia?“) Garsiau, aš įjungiau mikrofoną.
J. BAUBLYS (LSF). Kaip papildomo Kaimo reikalų komiteto išvados nereikia pateikti dėl praeito Aplinkos apsaugos?
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų luktelkite. Prašom, pone Artūrai.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymas yra susijęs su akademine etika. Šie siūlymai yra suformuluoti remiantis akademinės etikos kontrolieriaus siūlymais, kurie atsirado po tam tikro veiklos periodo sukaupus tam tikrą praktiką ir taip pat atsižvelgiant į tarptautinę praktiką dėl akademinės etikos valdymo aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.
Siūlymais visų pirma išgryninama pati akademinės etikos sąvoka, pateikiamas naujas apibrėžimas. Tas išgryninimas yra daromas norint atsieti ją nuo kitų dalykų, susijusių su etika, tarkim, bioetika, lygių galimybių kontrolieriaus funkcijomis ir taip toliau. Svarbiausi, esminiai siūlymo punktai yra susiję su pratęsimu termino, per kurį nagrinėjami skundai, nes dabar 30 dienų yra per trumpas terminas, ypač susirašinėjimas su kitomis institucijomis.
Taip pat yra išgryninamas kontrolieriaus sprendimo turinys, suvaldomas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kai jis susijęs su akademinės etikos kontrolieriumi, nes dabar turėjome čia net labai sudėtingų Seimo valdybos sprendimų, kai iškilo šitie klausimai.
Taip pat yra išplečiamas išvadų gavėjų ratas, nes iš susiklosčiusios praktikos išryškėjo, kad turėtų gauti tas išvadas platesnis ratas gavėjų.
Yra gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymai. Į juos, matyt, atsižvelgsime. Jie daugiausia yra redakcinio pobūdžio, atsižvelgsime svarstymo metu. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo stadijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar, kolega, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš apie tai ir noriu paklausti, kad vis dėlto gauname tam tikrų reakcijų dėl akademinės etikos kontrolieriaus veiklos. Ar šiuo metu būtų korektiška, tarkim, svarstyti tas įstatymo pataisas, kai dar vyksta toks tam tikras procesas, į kurį turbūt gilinasi daug ir ne visi ieško sprendimų? Ar nereikėtų kaip nors galbūt baigti aiškinimusis esant seniems teisės aktams, nes nežinia, kaip paveiks tą visą procesą nauji teisės aktai? Galbūt jie neįsigalios iki to laiko, kol baigsis ginčai. Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Iš tikrųjų visuomet yra nusiskundimų, nes kai nagrinėjami skundai, kažkuri pusė laimi, kažkuri pralaimi. Bet šiandien, pavyzdžiui, gavome labai išsamų raštą iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, iš esmės visi tie nusiskundimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Taip pat, aš manau, mes netrukus išklausysime ataskaitą prieš svarstant, išklausysime akademinės etikos kontrolieriaus ataskaitą.
Dar noriu priminti, kad iš tikrųjų šie siūlymai jau buvo praeitoje Seimo kadencijoje. Tiesiog rudeniop, kai jau vyko rinkimai ir keitėsi Seimo sudėtis, tas klausimas nukeliavo kažkur į šalį. Tie siūlymai yra svarstyti ir, pavyzdžiui, Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje jiems iš esmės buvo pritarta. Taigi aš nemanau, kad čia mes kažką tokio labai revoliucingo siūlome. Yra siūlymų iš esmės pakeisti akademinės etikos kontrolieriaus veiklos pobūdį, bet aš, pavyzdžiui, šiandien nematau tam ypatingų priežasčių, nelabai aišku, kas nuo to bus geriau. Taigi, manau, taip, tai yra kompleksas ir mes svarstydami siesime su tais dalykais, ką ir sakėte.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar jūsų nori paklausti S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas komiteto pirmininke, aš noriu pratęsti kolegos E. Pupinio mintį. Ar iš tikrųjų ne per ankstyvas teikimas yra šiandien? Jūs čia porą kartų minėjote terminą „išgryninimas“. Akademinės bendruomenės profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas profesorius S. Vaitkevičius, Lietuvos švietimo tarybos nariai, kiti akademinės bendruomenės nariai atvirkščiai – sako, kad tai yra ne išgryninimas, bet dingsta moralinės vertybės, moraliniai principai. Jų nuomone, patvirtinus tokį projektą, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius vietoj akademinės etikos pažeidimų tyrimo turės tirti, vadovauti vos ne studijoms, moksliniams procesams ir panašiai. Praeitą savaitę Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pripažino vos ne vieningai komitetas tai, kad reikia daug diskusijų. Ar galite paneigti, ar pasikeitė jūsų pozicija? Ar ne per ankstyva šiandien teikti šitą nutarimą? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš manau, nutarimo pateikimas nėra per ankstyvas, bet aš tikrai manau, kad svarstymo fazė komitete truks gana ilgai, mes turėsime gal net klausymus surengti. Tai yra pakviesti visas suinteresuotas grupes – ir profsąjungas, ir rektorius, ir Lietuvos mokslų akademiją, Mokslo tarybą. Iš tikro tas klausimas liečia labai daug žmonių ir labai subtilius dalykus. Taigi aš laikausi ir patvirtinu tą nuomonę, kad labai staigiai mes nepateiksime svarstyti, tai truks ilgai. Ypatingos skubos čia nėra, bet tą klausimą reikia išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų paklausė visi norintys paklausti Seimo nariai.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, dėl šio projekto apsispręsime ir balsuosime vėliau.
Dabar aš noriu atsiprašyti ir visų kolegų, ir taip pat kolegos J. Baublio ir pakviesti jį į tribūną, kad grįžtume mes atgal prie Aplinkos apsaugos įstatymo projekto, kad jis praneštų mums papildomo Kaimo reikalų komiteto išvadą.
16.05 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2795 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4723(2) (svarstymo tęsinys)
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas 2020 m. rugsėjo 30 d. svarstė Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2795 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4723 ir priėmė sprendimą projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 1. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų komiteto sprendimas jau sukuria intrigą. Du komitetai skirtingai mato šio įstatymo projekto perspektyvą ir, aišku, teks apsispręsti balsuojant, kai balsuosime dėl visų projektų.
16.07 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 24 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 straipsniais ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5309ES, Administracinių nusižengimų kodekso 342, 589 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 3421, 3422, 3423, 3424, 3425, 3426 straipsniais ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5308ES (pateikimas)
Dabar 2-17 klausimas – Augalų apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 straipsniais ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5309. Vyriausybės vardu pristato viceministras P. Lukševičius. Taip pat Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurį taip pat pristatys viceministras P. Lukševičius. Prašau.
P. LUKŠEVIČIUS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, laba diena, Seimo nariai. Žemės ūkio ministerija teikia Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 straipsniais ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą.
2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos 139 straipsnyje numatyta Europos Sąjungos valstybėms pareiga nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas; be to, šio straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta valstybės narės pareiga užtikrinti, kad finansinės sankcijos, taikomos už šio reglamento pažeidimus ir už augalų apsaugos taisyklių pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika, atspindėtų, laikantis nacionalinės teisės, bent veiklos vykdytojo gautą ekonominę naudą arba, kai tikslinga, veiklos vykdytojo apyvartos procentinę dalį.
Įgyvendinant šias reglamento nuostatas, Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymu nustatyta bauda juridiniams asmenims. Nustatoma, kad ji skiriama nuo bendrųjų metinių pajamų procentinio dydžio už Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos produktų, augalų apsaugos produktų, netapačių Lietuvoje registruotiems augalų apsaugos produktams, falsifikuotų augalų apsaugos produktų vežimą iš Europos Sąjungos valstybių narių ar iš ne Europos Sąjungos valstybių narių ir tiekimą rinkai.
Prašom pritarti pateiktam įstatymo projektui ir teikti svarstyti komitetuose.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti norėtų Seimo narys G. Paluckas. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gal galėtumėte šiek tiek pakomentuoti šios problemos mastą ir apimtis, tai yra vadinamojo nelegalaus importo tų pesticidų, insekticidų, kitų cheminių preparatų ir šito proceso, sakykim taip, dinamiką – daugėja, mažėja, nes, matyt, iniciatyva kyla ne tik dėl to, kad Europos Sąjunga reikalauja nustatyti adekvačias poveikio priemones, bet taip pat esant poreikiui ir būtinumui? Matyt, turint galvoje, jog tokių cheminių preparatų importas egzistuoja, tai ir vartojimas egzistuoja. Tai yra susiję su kontrole.
Jeigu galėtumėte, patį mastą šiek tiek pristatykite. Suprantu, kad tai yra pateikimo stadija ir informacijos bus ir komitetuose, bet kadangi ne visi mes esame Kaimo reikalų komitete, tai būtų bent jau pateikimo stadijoje įdomu išgirsti ir iš jūsų. Ačiū.
P. LUKŠEVIČIUS. Aš gal pasiremsiu tik 2016 metų statistika, kurią man teko matyti. Tai yra apie 100 variantų per metus iš juridinių asmenų, 60 variantų – iš fizinių asmenų. Tai 2016 metų duomenys. Komitete mes tuos duomenis, be abejo, tikslinsime, naujinsime ir pateiksime komiteto pirmininkui ir visiems nariams.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti daugiau niekas nenori. Ačiū pranešėjui.
Kolegos, dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Jūs dėl šio norite kalbėti? Prašau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Dėl komitetų norėjau paprašyti.
PIRMININKAS. Ai, dėl komitetų, tai bus pranešta.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu bendru sutarimu galime pritarti, nėra prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu po pateikimo dėl abiejų projektų. Ačiū viceministrui. Dėl Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo projekto kaip pagrindinis numatomas Kaimo reikalų komitetas. Jūs norėjote dėl papildomo? (Balsai salėje) Kad papildomas komitetas būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Taip, siūlymas yra pagrįstas. Kolegos, sutinkame, kad papildomas komitetas būtų Aplinkos apsaugos komitetas? Nėra prieštaraujančių, pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 27 dieną.
Kolega gerbiamas viceministre, jūs jau… (Balsas salėje) Tai jūs kartu pristatėte. Nepristatėte? Tada prašau pristatyti.
P. LUKŠEVIČIUS. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Žemės ūkio ministerija teikia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 342, 589 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 3421, 3422, 3423, 3424, 3425, 3426 straipsniais ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektą.
Administracinių nusižengimų kodekso projektas parengtas įvertinus tai, kad baudų dydžiai už augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo, reklamavimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, tiekimo rinkai reikalavimų nesilaikymą neužtikrina pažeidimų augalų apsaugos srityje prevencijos ir neturi veiksmingo atgrasančio poveikio lyginant su baudomis už panašius nusižengimus.
Pagal galiojančius baudų dydžius Lietuvoje tęsiasi ydinga situacija, kai pažeidėjai labiau suinteresuoti sumokėti baudą, nei laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Be to, 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos 139 straipsnyje numatyta Europos Sąjungos valstybėms pareiga nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.
Todėl Administracinių nusižengimų kodekso projektu didinami baudų dydžiai už augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo, reklamavimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, tiekimo rinkai reikalavimų nesilaikymą, taip pat nustatoma administracinė atsakomybė už augalų apsaugos produktų… Be to, administracinė atsakomybė nustatoma fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, platinantiems augalų apsaugos produktus be augalų apsaugos produktų platinimo leidimo. Prašom pritarti pateiktam įstatymo projektui ir teikti svarstyti Seimo komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti, kadangi tai yra lydimasis įstatymo projektas ir tikrai sutinku, kad tos baudos turi būti didinamos ir jos turi būti atgrasančios, bet jeigu žiūrėtume koreliaciją ir pirmąjį projektą, kurį jūs pristatėte, yra lengvinančių aplinkybių. Manau, kad tame pirmajame projekte tos lengvinančios aplinkybės, tie kriterijai tikrai yra tokie neapibrėžti. Padėjo tarnybai tyrimo metu… Ką padėjo, kiek padėjo, kiek tai gali lengvinti, nes gali tik dalį informacijos pažeidėjas atskleisti ir tos aplinkybės iš karto bus lengvinančios. Ar nereikėtų… Sutinku dėl šio projekto, kad tos baudos turi būti griežtinamos, bet ar nereikėtų įtvirtinti tikslesnių tų kriterijų, dėl kurių galėtų būti tos baudos sumažinamos?
P. LUKŠEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai, nors buvo komiteto apimtimi… Kai komitetuose bus svarstomas šis dalykas, tikrai bus galima išgryninti jūsų pasakytas mintis.
PIRMININKAS. Taip pat klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Ar paskutiniai jūsų pristatymo žodžiai reiškia kovą su kontrabandiniais vežėjais?
P. LUKŠEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau jūsų klausti niekas nenori.
Gerbiami kolegos, ar dėl šio projekto galime apsispręsti bendru sutarimu pritarti šiam projektui? Nėra prieštaraujančių, bendru sutarimu pritarta po pateikimo. Taigi pagrindinis komitetas yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra siūloma. Svarstymo data siūloma balandžio 27 diena. Ačiū, gerbiamas viceministre.
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-19 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-202. Pranešėjas… Čia yra keletas pranešėjų. V. Gapšio nematau. Taip pat pranešėjų sąraše yra kolega V. Fiodorovas, I. Kačinskaitė-Urbonienė, A. Mazuronis. Kas iš jūsų galite pristatyti projektą? Tada, jeigu jūs nenusiteikę pristatyti, atidedame keletui minučių.
16.17 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-337 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Farmacijos įstatymo 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-337. Pranešėjas – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, mes, aštuoni Seimo nariai, tai Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, I. Haase, J. Sejonienė, L. Slušnys, O. Leiputė, R. Žemaitaitis, V. Giraitytė ir aš, teikiame įstatymo projektą, kurį rengėme kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, kad ištaisytume vaistų kompensavimo tvarkos klaidas, dėl kurių 2019 m. spalio 23 d. pasisakė Vyriausiasis administracinis teismas, kai buvo pasakyta, kad nustatytos tvarkos kai kurie punktai prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principams ir kad buvęs ministras savo įsakymu nustatydamas tvarką, kuri nebuvo įtvirtinta įstatyme, viršijo savo įgaliojimus.
Noriu priminti, kad buvo bandoma pateikti įstatymo projektą ir įteisinti tą tvarką, dėl kurios pasisakė Administracinis teismas, bet praeitos kadencijos gerbiamas parlamentas pritarė pataisai, kuri irgi sudarė galimybę žmonėms pasirinkti vis dėlto vaistą kartu su gydytoju, tai, ką mes dabar ir siūlysime. Tada buvo ištrauktos kortelės. Tuometinė dauguma ištraukė korteles ir įstatymas buvo nepriimtas. Deja, deja, teisinė Europos Sąjungos valstybė, tokią tvarką įtvirtino buvusi Vyriausybė. Tvarką, dėl kurios pasisakė Vyriausiasis administracinis teismas, kad poįstatyminiu aktu negalima priimti tokios tvarkos. Nepaisant to, kad buvęs teisingumo ministras raštu kreipėsi į Vyriausybę ir perspėjo, kad ta tvarka, kurią ruošiasi patvirtinti Vyriausybė, prieštarauja Vyriausiojo administracinio teismo sprendimui, ta tvarka buvo patvirtinta.
Dėkoju šios kadencijos Vyriausybei, kuri suprato šitą problemą ir jau nuo Naujųjų metų nepatvirtino naujo kompensuojamųjų vaistų sąrašo, kuriame buvo siūloma apie 100 sudėtinių vaistų išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo.
Kolegos, teikiame įstatymo pataisas, kuriomis siekiame trijų tikslų. Pirmiausia kompensuojamųjų vaistų sąrašą kaitalioti ne keturis kartus per metus, bet du kartus, nes čia yra perteklinis biurokratinis dalykas. Primenu, kad iš kiekvieno vaistų sąrašo būdavo išbraukiama arba įtraukiama krūvos vaistų ir iš esmės gydytojui suspėti parinkti gydymo schemas, kad nebūtų komplikacijų, buvo neįmanoma. Todėl mes manome, kad pakanka du kartus per metus keisti sąrašą ir taip užtikrinti tinkamesnį gydymą ir vaistų tiekimą.
Taip pat siūlome įstatyme numatyti sąlygas ir tvarką, kada iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo ministras galės išbraukti vaistus arba kitas medicinines pagalbos priemones. Dėl to, kaip sakiau, pasisakė Konstitucinis Teismas, kad įstatyme turi būti numatyti pagrindai.
Trečias, bene svarbiausias dalykas. Mes siūlome (tikrai nesakome, kad viskas, kas buvo daroma, buvo blogai, bet buvo padaryta klaidų, mano manymu, mūsų manymu) įtvirtinti įstatyme pirmo paskyrimo taisyklę, kad susirgus pirmą kartą iš tikro galima siūlyti ir paskirti pigiausią vaistą, nes neaišku, kaip jis veiks. Greičiausiai jis veiks gerai, tinkamai, bet jeigu pacientas, pasitaręs su gydytoju, renkasi kitą vaistą, jam leisti sumokėti skirtumą. Jeigu valstybė išgali mokėti pigiausio vaisto kainą… Pavyzdžiui, pigiausias vaistas kainuoja 10 eurų, žmogus renkasi pigiausią vaistą, jis nieko neprimoka. Bet jeigu, pasitarus su gydytoju, yra kažkoks sudėtinis vaistas, prailginto veikimo vaistas, nesvarbu, ar generinis vaistas, niekas nesako, etinis ar generinis vaistas… Taip, visi generiniai vaistai, registruoti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, yra tinkami, kokybiški, bet terapinis poveikis yra kitoks.
Dabar įstatyme parašyta, kad jeigu pacientas, atėjęs į vaistinę, renkasi kitą vaistą, jam jo praktiškai išduoti negali, bet tokiu atveju jis turi mokėti visą vaisto kainą. Tai palaukite, žmogus draustas privalomuoju sveikatos draudimu, vienam kompensuoja viską, o jeigu tu rinksiesi, gydytojas patars kitą vaistą, tu turėsi mokėti visą kainą. Dabar mes siūlome palikti pirmo pigiausio vaisto paskyrimo principą, bet jeigu pacientas su gydytoju renkasi kitą, kaip sakiau, pavyzdžiui, 10 eurų, o kitas vaistas kainuoja 11 eurų arba 12 eurų, tai žmogus sumoka 1 eurą, o valstybė sumoka to pigiausio vaisto kainą.
Konstitucinis Teismas 2013 metais yra pasakęs: kiekvienas žmogus turi mokėti įmoką į sveikatos draudimo fondą arba už jį turi būti mokama. Įmoka gali būti skirtinga, bet priklausyti nuo pajamų. Jeigu kas nors gauna daugiau pajamų, vadinasi, mokėdamas virš 6 % įmoką, gali daug daugiau sumokėti. Galioja solidarumo principas, bet paslaugas visi žmonės turi gauti vienodas. Čia akivaizdu, kad yra galimai antikonstitucinis veiksmas – nustatyta tvarka. Mes siūlome šitą dalyką ištaisyti.
Primenu, kad dėl tos tvarkos, kuri dabar patvirtinta buvusios Vyriausybės, 54 parlamento nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir laukia išaiškinimo, bet mes bandome siūlyti taisyti šituos dalykus, kurie akivaizdžiai diskriminuoja ir nesudaro galimybės gydytojui skirti tinkamo gydymo.
Taip pat kreipėmės į Ligonių kasą ir Sveikatos apsaugos ministeriją. Kaip sakiau, projektas rengtas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Prašėme, kad apskaičiuotų, kiek maždaug papildomai gali kainuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondui. Tai papildomai Privalomojo sveikatos draudimo fondui, atrodo, kainuos ne mažiau kaip 14 mln. per metus. Bet ar sąžinė, teisybė ir galimybė žmogui gydytis yra brangiau už pinigus? Man atrodo, ne.
Tie argumentai, kai buvo kalbama, kad žmogus sutaupo už vaistus pirkdamas pigiausią vaistą, taip, praeitoje kadencijoje mums buvo labai gražiai pateikti – žmogus sutaupė pirkdamas pigiausią vaistą apie 15 mln. Bet STT praeitoje kadencijoje suabejojo ir raštu parašė Sveikatos reikalų komitetui: abejojama, ar tie paskaičiavimai yra tikslūs dėl to, kad neįskaičiavo ministerija žmonių išlaidų už vaistus, už kuriuos žmogus sumoka visą kainą, kurie išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų. Buvo atlikti įvairių organizacijų tyrimai. Pasirodo, apie 40 % žmonių perka vaistus ir moka visą kainą ir tų neapskaičiuoja. Kai buvo pradėta skaičiuoti, pasirodo, kad pirkdamas pigiausią vaistą žmogus sutaupo 15 mln., bet pirkdamas vaistus visa kaina galimai sumoka apie 50 mln. papildomai ir, atėmus 15 mln., akivaizdu, kad žmonės permoka. Tai patvirtina faktas – Ligonių kasa sako: taip, jeigu bus patvirtinta ta tvarka, mes turėsime daugiau primokėti, nes žmogui bus kompensuojama pigiausio vaisto kaina, o žmogus sumokės skirtumą.
Mieli kolegos, prašyčiau pritarti šiam mūsų įstatymo projektui, kurio autoriais čia tikriausiai didžioji dalis Seimo narių galėtų būti ir elektroniniu būdu dar pasirašyti. Aš įsivaizduoju, kad taip galima. Ir, aišku, reikėtų Vyriausybės išvados. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmas klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, pranešėjau, pritariu projektui ir suprantu, kad iš tiesų reikia sudaryti galimybę žmogui pasirinkti ir taip pat užtikrinti valstybės teikiamą paslaugą, tai yra receptinio vaisto kompensaciją, kad žmogus nebūtų priverstas rinktis tą vaistą, kurį vienintelį jam kompensuoja valstybė, kad jis galėtų pasirinkti tokį, kuris jam būtų labiausiai tinkamas. Tačiau čia, kaip suprantu, kalbame apie reikšmingas finansines išlaidas. Jūs minėjote, jog galimai buvo sutaupyta 15 mln. eurų, vadinasi, priėmus šį įstatymą, iš esmės tie sutaupymai bus atsukti ir mes vėl turėsime tas išlaidas.
Ar yra kokių nors konkretesnių skaičiavimų, kiek toks sprendimas galėtų kainuoti valstybei, suprantant, kad jis vis dėlto reikalingas, nes tai yra būtent pacientų naudai, bet mes vis tiek turime skaičiuoti pinigus ir turime žinoti konkrečias sumas. Ar yra skaičiavimų, kiek galėtų padidėti išlaidos? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, pirmiausia ačiū, kad jūs palaikote šią idėją, kad sąžiningumas ir padorumas mūsų žmonių atžvilgiu negali būti matuojamas pinigais. Visoje Europoje, visame pasaulyje išlaidos vaistams auga, ir čia konkrečių išlaidų dydis priklausys nuo daugelio aplinkybių. Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai turėtų kainuoti apie 14 mln. eurų. Aišku, priklauso nuo kompensavimo lygio ir panašiai, bet kitų konkrečių skaičiavimų Ligonių kasa nepateikė. Tiksliau, yra pateikta įvairių versijų, įvairiais atvejais – skirtingos sumos, bet, kiek mes tarėmės ir bandėme skaičiuoti, kaip sakiau, kartojuosi – tai per metus turėtų sudaryti ne mažiau kaip 14 mln. papildomai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, matyt, nėra, nežinau, Europoje ar net pasaulyje šalies, kuri nesistengtų taupyti, nes sveikatos priežiūros sistemos iš tikrųjų yra brangios, bet dėl žmonių sveikatos tų pinigų stengiamasi negailėti. Tai yra nedaromas kompromisas dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos produktų prieinamumo klausimų. Tiesą pasakius, mano klausimas yra paprastas, ar tai yra tam tikras kompromisas? Turiu galvoje, kad, sakykim, kaimyninėje Švedijoje pirmą vaistą išrašant taip pat yra numatyta pigiausią kompensuoti, tačiau šeimos gydytojas gali šį sprendimą priimti, turi tam tikrą diskreciją. Tai yra gali priimti vis tiek sprendimą ir skirti kitą kompensuojamą iš eilės pagal geriausią vaistų suderinamumą, pagal gydymo planą, kurį sudaro su pacientu, ir panašiai. Šiuo atveju aš matau tai kaip tam tikrą kompromisą, kai mėginama ir taupyti, matyt, ir gydytojui su pacientu derinant išlaikyti efektyviausio vaistų derinio galimybę. Ar aš teisingai suprantu? Ar ateityje mes vis tik neperduosime didesnio pasitikėjimo šeimos gydytojams ir nepereisime prie mažiau biurokratinės sistemos, kai vėlgi išrašoma pirmiausia pigiausias, o paskui jau leidžiama gydyti galbūt tuo, kuo reikėtų gydyti nuo pat pradžių? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, išties tai ir yra kompromisas dėl to, kad mes nenaikiname to įdiegto principo, kad pirmiausia skiriamas pigiausias vaistas pirmą kartą kreipiantis arba po 12 mėnesių. To principo nėra atsisakoma. O toliau išties įstatyme dabar dar galioja įrašas, kad jeigu žmogus atsisako pirkti tą pigiausią vaistą, jis moka visą kainą. Įsivaizduojate? Kai 2013 metais Konstitucinis Teismas pasakė – negali būti skirtingai suteiktos paslaugos. Vadinasi, aš moku draudimą, aš ne tuo keliu atvažiavau, taip lyg galiotų automobiliams. Jeigu važiavau asfaltuotu keliu ir kažkas atsitiko, aš gaunu, bet jeigu aš atvažiavau kitu keliu, žvyrkeliu, į tą patį tašką, aš jau negaunu draudimo. Nėra logikos.
Jūs visiškai teisus. Be abejonės, šeimos gydytojui reikia suteikti žymiai daugiau galių, pasitikėjimo. Pirmiausia valstybė turi pradėti galvoti ir kompensuoti, ne tik savivaldybės bandyti pritraukti gydytojus į regionus, bet valstybė turi nustatyti poreikį, tarkim, kokie gydytojai specialistai ambulatorinėje grandyje turėtų dirbti kiekviename regione, rajone, nekalbu apie šeimos gydytojus, ir jiems mokėti skirtumą, priedus prie atlyginimų. Jeigu gerai veiks, efektyviai veiks šeimos gydytojas, bus prieinama ambulatorinė pagalba. Ne stacionaro čia problema. Mes viską, tinklą ar paslaugas, bandome optimizuoti iš antro galo. Ligoninėms nustatomi hospitalizavimo rodikliai, jeigu juos viršija, nors to rajono žmonės gydosi visoje Lietuvoje, dažnai to rajono gydytojai nežino, kur tas žmogus gydosi, jis gauna sumą ir Ligonių kasa nurašo už tai, kad iš jūsų per daug gydytis… Bet kur jam dėtis?
Buvo mūsų nuotolinis posėdis. Į Skuodą atvažiuoja gydytojai konsultantai kas dvi savaites, atvežami iš kitos ligoninės. Jauniausiam žmogui, gydytojui vos ne 60 su viršum metų, ir panašiai, ir panašiai. Be abejonės, jūs visiškai teisus. Mes sieksime šitoje kadencijoje eiti personalizuotos, individualizuotos medicinos keliu, kad gydytojas su savo patirtimi galėtų skirti tokį tyrimą, kuris greičiausiai nustatys ligą, ir tokį gydymą, kuris efektyviausiai gydys žmogų.
Kaip dabar yra? Įtariu aš kažkokią ligą, turiu padaryti echoskopiją. Ligonių kasa užmoka. Aš, kaip gydytojas, žinau, kad man tai neparodys tos diagnozės, kurią aš įtariu. Tada aš turiu padaryti rentgeno nuotrauką. Vėl Ligonių kasa apmoka. Žinome su kolega A. Vinkumi, kad to, ką aš įtariu, tas tyrimas ne… Bet Ligonių kasa moka. Tada dar kelis tyrimus. Žinau, kad kompiuterinis tomografas neparodys, pavyzdžiui, tam tikros išsėtinės sklerozės. Vėl užmoka. O tada jau ir magnetinis rezonansas. Tai aš ir norėjau skirti, bet man neleido, kol nebus eilė. Reikia šiuos dalykus išlaisvinti, sutaupysime pinigų, nevaikysime žmonių. Taip pat reikia…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, trumpinkite, nes atsakyti…
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. Taip pat reikia pereiti prie kompleksinių konsultacijų, ne taip, kaip dabar: 15 minučių pakonsultavo, vieną tyrimą už mėnesio, kitą už dviejų, trečią už trijų ir paskui žmogus nesulaukia.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Pagaliau, nes aš jau suabejojau, kokį čia mes klausimą dabar svarstome ir apie ką čia klausti galima. Aš neatsimenu, kada esu girdėjęs tiek demagogijos kalbant apie sveikatą. Jūs paminėjote individualizuotus gydymus ir panašiai. Tai neturi nieko bendro kalbant apie generinius, etinius vaistus ir panašiai. Labai simboliška, kad jūs šiandien teikiate šitas pataisas po vakarykščio prokuratūros pranešimo apie firmą „Valentis“, apie papirkinėjimą, apie gerus ir blogus vaistukus, kuriuos yra įtikinami pacientai įsigyti ir sumokėti iš savo kišenės.
Bet aš noriu paklausti, kaip jūsų siūlymai koreliuoja su Vyriausybės siekiu didinti konkurenciją vaistų rinkoje ir kieno sąskaita tie keliolika ar keliasdešimt milijonų medikų atlyginimų ar naujų vaistų neįtraukimo į kompensavimo sąskaitą bus apmokėti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jau tampate patyrusiu politiku – prieš paklausdamas pasakote, ką norite, išvadinate demagogu. Taip ir turi būti. Visi jauni politikai klausdami pirmiausia neklausia, bet pasako, ką nori, o tas klausimas tai čia… Aš irgi taip pat pasakysiu, kad taip, prokuratūra irgi aiškinasi, kur yra, kodėl kelis kartus permokėta už greituosius antigenų testus, kur jūsų nupirkti monitoriai, kurie už kelių dienų atsiimti, ir dabar neaišku, kur jie yra, sumokėti milijonai.
A. VERYGA (LVŽSF). Atsakykite į klausimą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Daug klausimų prokuratūra nagrinėja ir tikriausiai nagrinės. Bet aš manau, kad niekieno sąskaita. Nei pacientų sąskaita, nei kitų vaistų sąskaita, nei atlyginimų sąskaita bus atkurta teisybė. Valstybė turi surasti papildomą finansavimą, peržiūrėti visas kitas tvarkas, atsisakyti tų nereikalingų biurokratinių tyrimų ir taip toliau. Valstybė turi surasti tuos 15, 16 ar 20 mln. tam, kad gydytojas galėtų vykdyti savo pareigą. Ir Baudžiamajame kodekse, ir Civiliniame kodekse yra pasakyta – gydytojas turi dėti maksimalias pastangas išgydyti žmogų. Kaip jis gali dėti maksimalias pastangas, jeigu jam pasakyta – gydyk pigiausiu vaistu?
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia E. Pupinis, nes klausti skirtas laikas baigiasi.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, čia daug kas jau paklausė panašiomis temomis. Iš tikrųjų kodėl tokia baimė, kad didės vaistų kaina? Iš tikrųjų rinkoje reguliuoja kainą pati rinka. Jeigu, tarkim, yra nustatyta kaina pigaus vaisto, tai automatiškai yra šansas, kad brangiai kainuojančių vaistų, jei norės, kad juos pirktų, aišku, mažins kainą. Bet manau, kad čia buvo tam tikras nepasitikėjimas sveikatos sistema, nes vis tiek visi kalba, kad būtinai kažkodėl siūlys brangesnį vaistą. Ar nemanote, kad čia vis dėlto perdėtas noras turėti įtakos specialistams, kurie skiria tuos vaistus? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, dabar jau daug metų išrašomas vaistas bendriniu pavadinimu. Ne firminis, bet bendrinis pavadinimas rašomas. Pacientas turi teisę, galimybę pasirinkti. Dėl ko Lietuvoje piginant vaistus… Čia reikia pripažinti – dėl A. Verygos kai kurių priimtų sprendimų kai kurių vaistų kainos mažėjo, deja, kai kurių ir paaugo, bet didesnės dalies atpigo. Bet buvo neišnaudotas (neaišku kodėl) vienas pagrindinių mechanizmų, dėl ko buvo pasirašytos sutartys su Estija, su Lenkija. Man ne taip seniai skambino ekscelencija A. Vinkus Baltijos Asamblėjos metu ir klausė, ar nežinau, kodėl pasirašius sutartį, estai klausė, kodėl nebuvo, Lietuva nerodė iniciatyvos kartu pirkti vaistus. Kodėl mes nesiekiame pirkti vaistų ypač su Lenkija, kurioje rinka didelė, bendrai? Tokiu atveju vaistų kaina būtų kur kas mažesnė, nes didesnį kiekį perki.
Tiesa, yra buvę, kad didžiosios ligoninės pirkdavo maistą ir mokėdavo kelis kartus brangiau negu mažesnės ligoninės. Tai, matyt, priklauso ir nuo padorumo, kaip ir perkant tuos antigenų testus. Užsienio reikalų ministerija perka už vieną kainą, o Sveikatos apsaugos ministerija įsigudrino nupirkti tuos pačius antigenų testus 3–4 kartus brangiau. Vidury baltos dienos. Ir sako, čia viskas gerai, čia kažkas sumaišė mums.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į klausimus.
Balsuosime dėl šio projekto ir apsispręsime nustatytu laiku.
Dabar dėl balsavimo motyvų už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, aš vis dėlto būčiau linkęs manyti, kad ankstesnė Vyriausybė ir valdančioji dauguma nenorėjo blogo priimdama tvarką, pagal kurią žmogus buvo įpareigotas rinktis pigiausią vaistą ir tik pigiausią vaistą valstybė jam kompensuodavo. Matyt, yra vienų ar kitų priežasčių, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Viena iš tokių – matyt, taupė valstybės pinigus, ir tas suprantama.
Panašu iš pristatymo, jog valstybė, tokiu sprendimu priversdama žmones rinktis tik pigiausią vaistą, o tuos, kurie vis dėlto nuspręsdavo rinktis jiems priimtinesnį vaistą, mokėti visą kainą iš savo kišenės, sutaupė apie 15 mln. eurų, gal ir daugiau. Biudžeto ir finansų komitetas turės atidžiai apskaičiuoti ir įvertinti realius biudžeto netekimus priėmus tokį sprendimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad pacientas galėtų pasirinkti.
Aš palaikau šį sprendimą. Aš manau, kad mes turime sudaryti galimybę pacientui rinktis ir turime užtikrinti, kad kompensacija veiktų visa apimtimi. Čia ir yra esminis skirtumas tarp ankstesnės Vyriausybės ir naujos Vyriausybės, tarp ankstesnės daugumos ir esamos valdančiosios daugumos. Ankstesnė stengėsi sutaupyti pacientų sąskaita, nauja dauguma sako, kad pacientas turi turėti galimybę rinktis, net jeigu tai ir kainuotų papildomas išlaidas valstybei. O Biudžeto ir finansų komitetas atidžiai įvertins lėšų poreikį prieš priimant sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisako A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Vis dėlto, kolegos, aš siūlyčiau pradėti gal domėtis šia tema. Čia nėra vyriausybių klausimas. Anos ar šios Vyriausybės. Tai yra mokslo arba demagogijos klausimas.
Jeigu jūs keliate abejones ir bandote pasakyti, kad yra koks nors kompromisas tarp pacientų saugumo, gydymo efektyvumo, vadinasi, jūs abejojate net ne Vyriausybės sprendimais, jūs abejojate Europos vaistų agentūros sprendimais ir mokslo sprendimais. Vadinasi, jūs bandote pasakyti, kad Lietuvoje esantys vaistai, produktai yra kažkokie neefektyvūs arba nesaugūs. Gal tą patį ir apie vakcinas jūs sakysite, nes čia irgi yra visokių spekuliacijų ir pasisvaidymų, kad viena ar kita yra gera ar negera, reikia ar nereikia leisti pasirinkti.
Kas atsitiks, jeigu bus priimtas šis sprendimas? Ir tai galiu labai aiškiai pasakyti. Didės vaistų kaina – tai viena, didės pacientų priemokos – antra. Išaugus priemokoms, tiems gyventojams, kuriems dabar valstybė kompensuoja ir priemoką vaistui, tai yra 75 plius, mažas pajamas turintys gyventojai, ta grupė dar yra pateikta Seime ir išplėsti, paankstinti iki 70 metų, jūs negalėsite pasakyti, kad kompensuosite tik pigiausią vaistą, nes jeigu paleisite tvarką, ji galios visiems. Priešingu atveju tai bus antikonstituciška. Vadinasi, išaugus šioms priemokoms, jums reikės ne 15 mln. eurų. 15 mln. eurų reikės tik tiems, kas prisimokės. Visiems kitiems dar maždaug panašios, matyt, sumos prireiks. Vadinasi, iškils grėsmė ir šiam mechanizmui. Tikrai kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Apsispręsime balsuodami, kolegos.
16.44 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 81 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-202 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-19 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-202. Pranešėjas – V. Gapšys. Po šio projekto dar išklausysime dėl ketvirtadienio darbotvarkės pirmojo vicepirmininko ir balsuosime dėl visų projektų.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Jo tikslas yra suteikti galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuoti palūkanas asmenims, gaunantiems valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti. Šiuo metu susidaro tokia situacija, kad brangstant mokamoms vietoms asmenys, natūralu, kad turės mažesnį prieinamumą ir mažesnes galimybes studijuoti arba, tiksliau, tos studijos jiems kainuos brangiau. Todėl manau, kad dabartinė sistema, kuri veikia, tai yra kad asmenys gali pasiimti valstybės remiamas paskolas, turėtų būti papildyta dar viena galimybe, tai yra nustatyta tvarka kompensuoti palūkanas. Tokios kompensacijos padėtų padidinti studijų prieinamumą ir manau, kad valstybei nebūtų didelė našta. Kodėl?
Pirmiausia todėl, kad šiuo metu valstybė gali skolintis ypač geromis ir palankiomis sąlygomis. Jeigu pažiūrėsite vakar pranešimą, tai pasiskolino net ir už neigiamas palūkanas. Todėl investuoti dalį pasiskolintų lėšų arba iš kitų biudžeto šaltinių turimų lėšų pinigus į mokslą, manau, yra prasminga. Tie pinigai nebūtų pravalgyti, tie pinigai būtų skirti mūsų piliečiams, žmonėms, kurie studijuoja. Mes, manau, suteiktume jiems šansą įgyti reikiamas žinias ir kvalifikacijas.
Jeigu kalbėtume apie pinigus, taip, šis projektas pareikalautų valstybės biudžeto lėšų. Preliminarius paskaičiavimus pateikiau aiškinamajame rašte. Aišku, jie yra preliminarūs, bet aš manau, kad realiai jie būtų šiuo metu net ir mažesni negu mano pateikti. Aš skaičiavau, jeigu būtų išdalintas 70 mln. eurų vertinamas paskolų portfelis, išdalinamas ir vidutinė palūkanų norma būtų 2,1 %, kuriuos reikėtų kompensuoti, per metus tai kainuotų apie 1,5 mln. eurų. Bet, kaip ir minėjau, valstybė skolintis dabar turi gana neblogas galimybes. Skolinamės už neigiamas palūkanas.
Jeigu vertinsime iš žmogaus pusės, jis išloštų dar ir iš kitos perspektyvos, nes per ilgesnį laiką (šiuo atveju per penkerius metus net ir po studijų), atsižvelgiant į infliaciją, ta pinigų vertė būtų mažesnė. Tai yra faktiškai jam ne tik kad kompensuotume palūkanas, bet ir grąžinamų pinigų galutinės sumos vertė būtų mažesnė. Todėl tikrai tikiuosi projekto palaikymo, kad būtų galima Seime svarstyti, gauti reikiamas išvadas iš Vyriausybės, Biudžeto ir finansų komiteto. Manau, tai būtų paskata jauniems žmonėms pasinaudoti studijų paskolomis, kad jie galėtų siekti savo užsibrėžtų gyvenime tikslų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, šiek tiek sutaupėte laiko. Jūsų klausti nori keletas Seimo narių. Pirmas klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jei gerai suprantu, gerbiamas pranešėjau, jūs siūlote šia galimybe pasinaudoti visiems studentams? Jūsų nuomone, tarkim, kai didėja apskritai studijų kaina visiems, pagalbos mechanizmas per palūkanų kompensavimą taip pat būtų siūlomas visiems? Tai valstybei efektą turbūt būtų sudėtinga suskaičiuoti, kai iš vienos kišenės paimama, į kitą įdedama. Ar jūs nesvarstytumėte galimybės, kad galbūt ta parama turėtų būti tikslinė, kokioms nors socialinėms grupėms, specifinėms labiau skirti pasinaudoti kompensavimo galimybe, kam išties būtų sudėtinga ir šita pagalbos priemonė būtų reikšminga, o ne absoliučiai visiems studentams?
V. GAPŠYS (DPF). Ne absoliučiai visi studentai ir gaus, nes ne absoliučiai visi studentai ima valstybės remiamas paskolas. Čia yra tiktai tie, kurie ima valstybės remiamas paskolas, ir tiktai tie, kurie jas panaudoja studijų tikslams. Jeigu pragyvenimo tikslams ar panašiai, tai šitas neliečia. Tai yra tik studijoms.
Bet pažiūrėkite ir į kitą dalyką. Pinigai rinkoje šiuo metu yra tikrai pigūs. Kaip sakiau pavyzdį, skolinamės su minus 0,3 metinėmis palūkanomis. Šiuo atveju, jeigu mes kalbame apie studentus, jie iš esmės moka 3 % metinių palūkanų. Valstybei pasiskolintus pinigus perduoti studentams kompensuojant palūkanas yra naudinga, nes tu suteiki iš esmės iš skolintų pinigų išsilavinimą, galimybę prie mokslo prieiti. Aš manau, kad čia valstybė labai išlošia, bet išlošia kartu ir studentai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai idėja gera, gal žmones paskatintų studijuoti. Tie, kurie neturi dabar tinkamų lėšų studijoms, atvažiuotų, bet pas mus visada kyla toks klausimas, susijęs su tam tikru pavydu ir Konstitucija, kai sako: žiūrėkite, baigę studijas Lietuvoje medikai išvažiavo ir ten dirba. Valstybei naštos kaip ir nėra, kad jie čia be darbo, bet iš tikrųjų dirba kitai valstybei. Kaip bus su studijų fondu? Pavyzdžiui, jeigu jis išvažiuoja, gal ir visam laikui, kaip bus su ta dalimi, kuri bus kompensuojama iš valstybės biudžeto? Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Aišku, galima žiūrėti ir iš šitos pusės, ir iš šitos perspektyvos, bet skaičiuokime ir kitą dalyką. Tie žmonės atsiunčia gana solidžias sumas atgal į valstybės biudžetą, tai yra ne į valstybės biudžetą, bet atgal į valstybės ekonomiką. Jie siunčia pinigus savo giminaičiams, čia perka nekilnojamąjį turtą, nepaisant to, kad negrįžta. Tie pinigai irgi grįžta. Aš žiūrėčiau ne iš pavydo pusės.
Manau, kad kol kas, bent esant šiandieninei ekonominei situacijai, aš tikrai neribočiau žmonių ir dėl to nedaryčiau kokių nors papildomų kliūčių. Tačiau jeigu ateityje kylant, tarkim, palūkanų normai, jeigu ateityje ir valstybė neturėtų tokių finansinių galimybių, tai būtų galima numatyti. Tuo labiau kad įstatymo projekte yra numatyta, kad Vyriausybė turėtų nustatyti tvarką, tai tam tikri apribojimai įvedami galėtų būti, jeigu toks poreikis būtų. Bet šiuo metu, aš manau, mes turime tikrai pigius pinigus iš privataus sektoriaus ar žmonių, kurie perka valstybės obligacijas, ar iš užsienio investuotojų, kurie perka valstybės obligacijas, perkelti ir panaudoti tuos pinigus kaip tik mūsų piliečių labui, tai yra jų išsilavinimui. Tai yra, manau, labai gera investicija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, ačiū visiems keturiems teikėjams. Tai yra gera žinia studentams. Kolega E. Pupinis užsiminė, kad mes rengiame už valstybės lėšas daug studentų užsieniui, tačiau aš neradau, ar galite jūs paaiškinti atvirkštinį dalyką, ar bus kompensuojama tiems studentams, kurie studijas baigė užsienyje ir grįžta į Lietuvą? Ar jiems įmanoma bus kompensuoti, ar ne?
Antras dalykas. Ar nenumatoma, kad jeigu studentas nebaigė studijų, meta, tai tokiam studentui nebūtų kompensuojama be procentų ir panašiai? Norėčiau, kad atsakytumėte į tuos dalykus. Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Tie, kurie studijuoja užsienyje, jeigu pagal programą jie pasinaudos valstybės remiamomis paskolomis per fondą, tai taip, jie galėtų pretenduoti į kompensaciją, bet jeigu jie paskolą ėmė ne per fondą, o kažkur savo iniciatyva, tai tokios galimybės šitame įstatyme nėra. Jeigu komitetas svarstant matytų, kad yra kažkoks būdas sudaryti tokias galimybes, aš tikrai nebūčiau prieš.
Kalbant apie tuos, kurie studijas meta anksčiau laiko, kaip ir minėjau, yra nustatyta, kad būtų numatyta Vyriausybės tvarka. Toje tvarkoje galėtų būti numatyti tokie ribojimai, kad studijos privalo būti baigtos gal per kažkokį laikotarpį, gal numatant galimybę sustabdyti metams, po to pratęsti ar panašiai. Visi tie dalykai galėtų būti aptarti Vyriausybės nutarime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, man atrodo, kad jūsų idėja tikrai yra prasminga. Tiesa, išlaidas suskaičiavote ganėtinai reikšmingas, atrodo, kad jos gali iš tikrųjų būti gerokai mažesnės, negu jūs suskaičiavote. Mes žiūrime, kad vieno asmens paskolų suma pabaigus studijas vidutiniškai buvo apie 1,5 tūkst. eurų. Tokio dydžio paskolos grąžinimas, priskaičiuojant apie 2 % palūkanas, sudaro daugiausia 32 eurus per metus. Tai per 15 metų neturėtų būti didelė našta. Bendros išlaidos gali būti apie 500 tūkst. eurų ir valstybei tai tikrai nėra didelės išlaidos. Ar nežiūrėjote, kokiomis dar papildomomis priemonėmis galėtume paremti tuos, kurie imasi studijuoti ir investuoja į aukštąjį mokslą?
V. GAPŠYS (DPF). Projektas šiuo metu tikrai siauresnės apimties, pirmiausia reaguojant į tai, kas svarbiausia, – kad būtų didinamas prieinamumas. Aišku, galima būtų tame pačiame projekte išplėsti ne tik paskoloms, skirtoms už studijas, bet galima galvoti ir apie paskolas, kurios yra skirtos pragyvenimo išlaidoms. Studentai ima lygiai taip pat pasinaudodami per tą patį fondą. Aišku, bankas suteikia pačias paskolas, bet fondas visa tai prižiūri. Galbūt jiems būtų galima ne visiškai, bet iš dalies kompensuoti palūkanas, todėl galimybių yra. Manau, kad ta pati bendra investicija ir kryptis investuoti į besimokančius žmones yra prasminga, nes būtent tie žmonės po to kuria, prisideda prie ekonomikos kūrimo, sukuria dažnai ir didesnę pridėtinę vertę savo darbais. Aš manau, kad ta prasminga investicija ilgainiui atsipirktų su kaupu, ir net ir tos nedidelės išlaidos būtų paverstos dideliu valstybės pelnu po kelių ar keliolikos metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties sveikinu su šiuo projektu ir sakyčiau, kad tai yra pirmas žingsnis link tobulėjimo dar ir toliau tobulinant kompensaciją mūsų studentams ir lengvinant jų ne tik gyvenimo paskolų naštą, bet galimai net pačias paskolas kompensuoti gerai besimokantiems, tiems, kurie lieka Lietuvoje dirbti, arba pagal pajamų lygį.
Dabar dėl Vyriausybės nustatytos tvarkos. Jūs įstatymo projekte jau įtvirtinate penkerius metus po studijų baigimo. Ar nereikėtų palikti to Vyriausybei nuspręsti? Galima, pavyzdžiui, pagal pajamų lygį tiems, kurie įsidarbino, liko Lietuvoje, bet pajamos mažesnės, kompensuoti. Tie, kurie uždirba solidesnį atlyginimą, gal patys susimokėtų palūkanas. Tas momentas man kelia nerimą, kad jūs jau apribojote Vyriausybės nutarimo sprendimą.
V. GAPŠYS (DPF). Labai sveikinčiau, jeigu taip ir būtų padaryta. Tiesą sakant, galima teikti bus ir pasiūlymus, jeigu po pateikimo bus pritarta. Manau, kad tai būtų tikrai labai sveikintina idėja, kaip sakote, taip išplėsti ir numatant ilgesnį laikotarpį, dar labiau palengvinti, nes lygiai ta pati infliacija dar labiau sumažintų tų pačių pinigų vertę grąžinant. Aš manau, kad studentams tai būtų pozityvus signalas.
Tačiau kodėl aš taip padariau? Todėl, kad suprantu, kad tai yra valstybės išlaidos, ir norėjau jas apskaičiuoti, kad nebūtų labai didelės. Kad tai būtų pirmas žingsnis bent jau padedant ir penkerių metų laikotarpis atrodė prasmingas, per jį tos sumos galėtų būti grąžinamos ir visa kita. Bet tikrai galimybės yra plačios komitete tobulinti tą projektą, registruoti pasiūlymus ir aš tikrai labai palaikyčiau, jeigu būtų tokių iniciatyvų ir toks palaikymas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Klausti laikas baigėsi. Aš labai atsiprašau kolegų, kurie dar buvo užsirašę.
Dėl balsavimo motyvų yra M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, neišvengiamai aukštasis mokslas ir jo kokybė turės didėti Lietuvoje. Matome tikrai esmines spragas. Ir ne viena jų yra susijusi su finansavimo stoka. Finansavimo stoka reiškia, kad turėsime didinti finansavimą ir, matyt, didinti ir studijų kainą ateityje. Todėl neišvengiamai grįšime prie klausimo, kaip valstybė rems tuos, kurie renkasi studijuoti aukštąjį mokslą, nes tai yra ne išlaidos, o investicijos. Tas investicijas asmenys, kurie renkasi aukštąjį mokslą, valstybė turėtų vienaip ar kitaip kompensuoti, užtikrindama lengvatines paskolas, o tai – viena iš efektyviausių formų. Taip daro daugelis Vakarų pasaulio šalių, tokiu keliu, matyt, reikės eiti ir Lietuvai. Todėl kviečiu palaikyti šią iniciatyvą, atidžiai įvertinti finansinį poreikį ir pasikalbėti apie platesnį paketą, kaip galėtume remti tuos asmenis, kurie renkasi aukštąjį mokslą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
Kaip pagrindinis komitetas numatomas Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 27 dieną. Ir turbūt finansų ministrė norės paprašyti Vyriausybės išvados. Taip? Kolegos, galime pritarti dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Jūs, kolega, irgi dėl to paties? Ačiū. Ačiū, gerbiami kolegos, sutaupėme laiko, jau nereikės balsuoti dėl šio projekto.
17.01 val.
Seimo 2021 m. kovo 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Dabar darbotvarkės rezervinis klausimas dėl ketvirtadienio, kovo 25 dienos, posėdžių darbotvarkės. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, darbotvarkė, palyginti su Seniūnų sueigoje aprobuotu variantu, šiek tiek pasikeitusi dėl objektyvių aplinkybių. Turėjome iš darbotvarkės išbraukti Žuvininkystės įstatymo ir lydimųjų projektų paketą, nes Teisės departamento išvadose įžvelgiamas galimas prieštaravimas Konstitucijai. Taip pat į darbotvarkę įrašėme šiandien atsiųstą Respublikos Prezidento teikimą ir atitinkamą Seimo nutarimo projektą dėl G. Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku. Kaip žinome, dėl šio pareigūno tvirtinimo jau gerokai vėluojame, todėl nedelsiant turime daryti projekto pateikimą. O, kaip ir buvo, pradžioje yra keletas priėmimų, jie turbūt nesukels didelių ginčų, – Prekybinės laivybos, Neįgaliųjų, Mokslininkų valstybinių pensijų ir taip toliau.
Taip pat turėsime slaptą balsavimą ir apsispręsime dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus kandidatūros ir dėl šiandien čia prisistačiusių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo. Opozicijai pareikalavus, 11 val. 40 min. Seimo tribūnoje bus užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, jis atsakinės į klausimus dėl sanatorijos „Belorus“.
Toliau Vyriausybės valanda, žinoma, įprastu laiku. Po pietų – daugiausia pateikimai. Atkreipsiu dėmesį, kad vienas priėmimas yra įrašytas neįprastai vėlai, tai Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, jis įrašytas 16 valandą. Taip yra todėl, jog komitetas nori, kad būtų laikomasi 48 valandų dėl kai kurių neseniai įregistruotų pataisų, kad visos pataisos galėtų būti apsvarstytos ir įvertintos priimant šį projektą.
Na ir ketvirtadienio posėdis bus išskirtinis vienu rekordu, jame bus net dešimt Seimo nutarimų projektų, kuriais bus siūloma pagerbti ir atitinkamai paskelbti 2022 metus vienais ar kitais metais. Čia yra nuo krepšinio iki gyvūnų gerovės ir universitetų. Aš čia visko nevardinsiu. Nežinau, ar vis dėlto Švietimo ir mokslo komitetui nereikėtų daryti kokių nors išvadų, nes prieš keletą metų mes paskelbdavome metus tik pagal kurią nors vieną progą, dabar jau čia yra dešimt, bet aš manau, kad iš anksčiau priimtų dar turbūt prisideda keli. Ar mes nenuvertinsime tų metų paskelbimo, kai bus net keliolika progų per vienus metus? Tiesiog visi pagalvokime, ar mes čia nenuėjome per toli su tomis iniciatyvomis.
Tai tokie maždaug darbotvarkės projektai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų klausti nori M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, matėme (galbūt praleidau) Prezidento dekretą dėl Lietuvos banko pirmininko. Sakykite, kaip čia tos procedūros gali artimiausiu metu atrodyti? Ar jau čia bus ketvirtadienį pateikimas ir kaip mes toliau spręsime tą klausimą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš minėjau, kad ketvirtadienį 11 val. 10 min. yra įrašytas to projekto pateikimas, o toliau sparta priklausys nuo to, kiek ilgai frakcijos norės bendrauti ir susitikti su kandidatu. Jeigu tas grafikas būtų sudarytas pakankamai glaustas, tai kitą savaitę mes lengvai galėtume tą nutarimo projektą ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl balsavimo motyvų niekas nenori kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu ketvirtadienio posėdžių darbotvarkei? Ačiū. Prieštaraujančių nėra, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, pradedame popietinio posėdžio darbotvarkės balsavimo procedūrą dėl projektų, kuriems iki šiol dar buvo nepritarta.
17.07 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 21 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-353 (pateikimo tęsinys)
Taigi pirmas projektas – Valstybės tarnybos įstatymo 2, 21 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-353.
Užsiregistravo 115, balsavo 113: už – 88, prieš – 0, susilaikė 25. Po pateikimo Valstybės tarnybos įstatymo projektui pritarta. Svarstymo data numatyta gegužės 13 dieną. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Artūrą Driuką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas. (Balsai salėje) Dėl balsavimo… Dėl komitetų dar norite pasiūlyti?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ne, ne, ne dėl komitetų. Paprasčiausiai balsavimas buvo už. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsavimas už. E. Zingeris (dėl protokolo) balsavo už. Ir kolega Ž. Pavilionis irgi balsavo už. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ir aš už savo projektą balsavau už.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ir URK’ą dėl projekto taip pat, jeigu galima. Ačiū. Užsienio reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl protokolo – taip pat pritarta. E. Zingeris prašo papildomo dėl šio projekto. Norite, kad kaip papildomas būtų Užsienio reikalų komitetas, taip? Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu?
(Šurmulys salėje) Ne? (Balsai salėje) Prieštaraujate? Tada balsuojame. Dėl Užsienio reikalų komiteto prieštaraujate? (Balsai salėje) Balsuojame, kad papildomas komitetas dėl Valstybės tarnybos įstatymo projekto kartu su Socialinių reikalų ir darbo komitetu būtų Užsienio reikalų komitetas.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 95, prieš – 7, susilaikė 13. Papildomo komiteto statusu taip pat svarstys šį projektą ir Užsienio reikalų komitetas.
17.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Artūrą Driuką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-233 (priėmimo tęsinys)
Kolegos, Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Artūrą Driuką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-233. Kolegos, atsimenate, mes šį teisėją paskyrėme jau anksčiau Aukščiausiojo Teismo teisėju. Taigi, po pateikimo galime… (Balsai salėje) Atsiprašau, mane informavo, kad jau buvo pritarta po pateikimo ir po svarstymo. Liko tik priėmimas. Kolegos, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 120, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas „Dėl pritarimo atleisti Artūrą Driuką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ priimtas. (Gongas)
17.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidiją Tamošiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-234 (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidiją Tamošiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-234. Po pateikimo ir svarstymo jau pritarta. Lieka priėmimas. Kolegos, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 120, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimui pritarta. (Gongas)
17.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Algimantą Valantiną iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-315 (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Algimantą Valantiną iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-315. Po pateikimo ir svarstymo jau pritarta. Kolegos, balsuojame dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 117, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Kazį Kailiūną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-316 (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Kazį Kailiūną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-316. Po pateikimo ir svarstymo jau pritarta. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 116 Seimo narių. Balsavo 115 Seimo narių: už – 115, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Ernestą Montvidienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-317 (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Ernestą Montvidienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-317. Po pateikimo ir svarstymo pritarta. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 119 Seimo narių. Balsavo 119 Seimo narių: už – 118, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.17 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4391(3)ES, Konsulinio statuto 20 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4392(3) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, kitas projektas yra Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4391. Svarstymo stadija. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Ačiū. Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Kitas projektas Nr. XIIIP-4392(3), jis yra lydimasis prieš tai buvusio projekto. Konsulinio statuto 20 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Ačiū, pritarta.
17.17 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5057(2) (svarstymo tęsinys)
Dar vienas yra Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5057(2). Irgi svarstymo stadija. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Pritarta bendru sutarimu.
17.18 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 3, 91, 10, 11, 12, 14, 25, 26 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo, II skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5126(2), Administracinių nusižengimų kodekso 132 ir 170 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5127(2) (svarstymo tęsinys)
Dar vienas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 3, 91, 10, 11, 12, 14, 25, 26 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo, II skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5126(2). Svarstymas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Nėra prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
Lydimasis šio projekto – Administracinių nusižengimų kodekso 132 ir 170 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5127(2). Irgi svarstymo stadija. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Ačiū, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
17.18 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5163(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5164(2) (svarstymo tęsinys)
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5163(2). Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5164(2). Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, nėra prieštaraujančių, pritarta.
17.20 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4432(2) (svarstymo tęsinys)
Šalpos pensijų įstatymo 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4432(2). Kolegos, svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
17.20 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 141, 143, 144, 15, 171, 177, 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4989(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Žuvininkystės įstatymo 8, 12, 13, 141, 143, 144, 15, 171, 177, 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4989(2). Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.21 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2795 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4723(2) (svarstymo tęsinys)
Aplinkos apsaugos įstatymo 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4723(2). Šiuo atveju, kolegos, reikia balsuoti, nes pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas – šiam įstatymo projektui pritarė, o papildomas – Kaimo reikalų komitetas – pasiūlė jį atmesti. Balsuojame.
Taip, kolegos, užsiregistravo 119, balsavo… Už – 74, prieš – 7, susilaikė 36. Taigi po svarstymo pritarta.
Kolegos, kitiems projektams – dėl Augalų apsaugos ir Administracinių nusižengimų – mes jau pritarėme bendru sutarimu.
17.23val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-239) (pateikimo tęsinys)
Mokslo ir studijų įstatymo 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-239. Pateikimo stadija. Kadangi buvo pasisakančių ir už, ir prieš, tai balsuojame.
Kolegos, užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 76, prieš – 12, susilaikė 32. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, atsiprašau, nėra siūloma papildomo komiteto. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Galime pritarti dėl komitetų? Ir dėl datos taip pat.
17.24 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-337 (pateikimo tęsinys)
Taigi kitas projektas – Farmacijos įstatymo 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-337. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kolegos, balsuojame dėl šio projekto.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 87, prieš – 16, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Įstatymo iniciatoriai taip pat siūlė paprašyti Vyriausybės išvados. Galime pritarti dėl Vyriausybės išvados? Ačiū, pritarta. Ir siūloma svarstyti balandžio 22 dieną.
Kolega, replika po balsavimo? Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, ne replika – aš noriu frakcijos vardu, kadangi farmacijos sritis yra ypač jautri korupcijai, pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 17 punktą paprašyti atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime pritarti, kad dėl šio projekto prašome antikorupcinio vertinimo? Prieštaraujančių nėra, bendru sutarimu pritarta – prašome antikorupcinio vertinimo. Ačiū, kolegos.
17.27 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 11, 20 ir 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-231 (pateikimo tęsinys)
Yra dar keli projektėliai iš rezervo. Valstybės tarnybos įstatymo 11, 20 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-231. Pateikimo stadija. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Norite balsuoti? Prašom, balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 73, prieš – 3, susilaikė 40. Po pateikimo Valstybės tarnybos įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 13 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-351 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-351. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti 2021 m. balandžio 15 d. Papildomas komitetas nebus pasiūlytas. Galime pritarti bendru sutarimu dėl komiteto ir datos? Ačiū, pritarta.
17.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-352 (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-352. Pateikimas ir svarstymas jau buvo, liko priėmimas. Balsuojame, kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 117, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Atsiprašau, nutarimo projektas priimtas. (Gongas)
17.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-355 (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Po pateikimo, po svarstymo jau buvo pritarta. Liko priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 115, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, mūsų darbotvarkė jau iš esmės išseko, liko tik pareiškimai. Pareiškimų nėra.
17.32 val.
Informaciniai pranešimai
Aš turiu jums pranešti, perskaityti Užsienio reikalų komiteto kovo 17 dienos posėdžio protokolo išrašą. Buvo svarstyta dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių steigimo. Komitetas siūlo sudaryti Tarpparlamentinių ryšių grupę su Singapūro Respublika. Pritarta komiteto bendru sutarimu.
Kolegos, visi darbotvarkės klausimai baigti. Ačiū jums už šios dienos darbą. Gero vakaro visiems. Posėdis baigtas. Norite registruotis? (Balsai salėje) Dar norima registruotis. Prašom. Registracija.
Užsiregistravo 112 Seimo narių. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.