|
1.
|
Seimo nariai Eugenijus Sabutis, Kęstutis
Vilkauskas, Tomas Bičiūnas Vilija Targamadzė, Vidmantas Kanopa, Liudas
Jonaitis
|
1
|
4, 5
|
|
N
|
Argumentai:
Lietuvos
Respublikos pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4714(2) (toliau – Projektas) siekiama nustatyti lengvatinį 9 proc.
pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą maitinimo įstaigų teikiamoms
maitinimo paslaugoms, išskyrus paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios
su alkoholiniais gėrimais, taip pat visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno
ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų,
teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui bei atlikėjų
(aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens,
vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio
literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo paslaugoms.
Šia
pataisa siūlau lengvatinį PVM tarifą nustatyti ir būtiniausiems maisto
produktams, kurių sąrašą galėtų tvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministras. Seimo Teisės departamentas yra atkreipęs dėmesį, kad toks
būtiniausių prekių krepšelis galėtų būti sudarytas pagal šiuo metu
galiojantį Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 25 d. įsakymą
Nr. V-641 „Dėl Nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu
rekomenduojamą maisto produktų asortimento ir vieno gyventojo paros
suvartojimo normos patvirtinimo“. Šiuo įsakymu yra patvirtintas
Nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu rekomenduojamas
maisto produktų asortimentas ir vieno gyventojo paros suvartojimo norma.
Pasiūlymas
taikyti lengvatinį PVM būtiniausiems ir pagrindiniams maisto produktams
leistų jų kainas sumažinti 5–8 proc.
Nors
Lietuvoje maisto kaina siekia 80 proc. Europos vidurkio, bet žmonių gaunamos
pajamos lyginant su didesne dalimi ES valstybių yra ženkliai mažesnės. PVM
maisto produktams Lietuvoje yra keturis kartus didesnis nei kaimyninėje
Lenkijoje. Tai sukuria nelygias konkurencines sąlygas laisvo prekių
judėjimui.
PVM
mokesčio lengvatos maisto produktams neturi tik 3 ES valstybės. Jų tarpe –
Lietuva.
Malta kai
kuriems maisto produktams taiko 0 PVM tarifą, baziniams maisto produktams, 0
tarifą taiko Jungtinė Karalystė, Kipras – 5 proc., Vokietija – 7 proc.
pridėtinės vertės mokesčio tarifą.
Kitos ES
valstybės maisto produktus apmokestina atitinkamai:
Liuksemburgas
– 3, Nyderlandai – 6, Rumunija – 9, Slovėnija – 9.5, Slovakija, Austrija –
10, Švedija – 12 proc. PVM tarifu.
Dalis ES
šalių, turinčių stipresnes ekonomikas nei Lietuva, taiko dviejų lengvatinių
PVM mokesčių tarifų sistemas maisto produktams pagal rūšis atitinkamai ribose
nuo 4 iki 13,5 proc. Tai Prancūzija (5,5% ir 10%), Italija (4% ir 10%),
Ispanija (4% ir 10%), Lenkija (5% ir 8%), Belgija (6% ir 12%), Kroatija (5%
ir 13%), Airija (4,8%; 9%;13,5%).
Didėjant
pajamų nelygybei didelė dalis mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų
artėja prie santykinio skurdo ribos. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus
į dabartinę padėtį – siekiama sumažinti maisto produktų kainas. 9 proc. PVM
lengvata padėtų sušvelninti ekonominius pandemijos ir karantino padarinius
bei gyventojams greičiau grįžti į prieškrizinį lygį.
Šia
pataisa papildomai siūloma lengvatinį 9 proc. PVM taikyti ekologiškiems bei
pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintiems
produktams. Šis pakeitimas paskatintų atsakingą ir aplinkai draugišką sveikų,
chemiškai neapdorotų, tvarių, didesnės maistinės vertės produktų vartojimą.
Suteikdami lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ekologiškiems ir pagal nacionalinę
žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams, taip pat
paskatintume ir Lietuvos smulkiuosius gamintojus bei augintojus, padidintume
konkurencingumą importuotai produkcijai.
Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo 19 straipsnio 3 dalį naujais 9 ir 10 punktais bei
juos išdėstyti taip:
„9) būtiniausių maisto produktų
krepšeliui, kuris sudaromas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka;
10)
ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą
pagamintiems produktams.“.
|
Nepritarti
|
Atsižvelgiant
į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-06-09 išvadoje pateiktus
argumentus:
-
siūlomiems maisto produktams nustačius lengvatinį 9 procentų PVM tarifą,
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas per metus galėtų netekti iki 326
mln. eurų pajamų iš PVM, iš jų dėl PVM lengvatos taikymo
ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą
pagamintiems produktams valstybės biudžeto netekimai sudarytų apie 3,4 mln.
eurų per metus. Jei šie pajamų
netekimai nebūtų kompensuojami tuo pačiu dydžiu kitomis pajamas didinančiomis
ar išlaidas mažinančiomis priemonėmis (pavyzdžiui, naujo mokesčio įvedimu,
mokesčio bazės išplėtimu, kitų ilgalaikių išlaidų mažinimu ir panašiai), tai
lemtų valdžios sektoriaus skolos vidutiniu laikotarpiu augimą ir finansų
tvarumo problemas ilgalaikėje perspektyvoje.
- Gali
būti nepasiektas Pasiūlyme nurodytas tikslas – sumažinti maisto produktų
kainas ir taip paskatinti tų produktų vartojimą, nes praktika rodo, kad
prekės ir paslaugos, kurioms taikomas sumažintas PVM tarifas, iš esmės
nepinga (pavyzdžiui, nuo 2019 m. sausio 1 d. nuo 9
iki 5 procentų sumažinus laikraščiams, žurnalams ir periodiniams leidiniams
taikomą PVM tarifą, 2019 m. sausio mėn. šių prekių kainos turėjo sumažėti 3,7
procento, tačiau statistinė analizė rodo, kad 2019 m. sausio mėn., palyginti
su 2018 m. gruodžio mėn., tokių leidinių kainos padidėjo 3,8 procento. Kitais
2019‒2021 m. mėnesiais tokių leidinių kainos nuolatos augo: 2021 m. kovo mėn.
laikraščių ir periodinių leidinių kainos buvo 17,8 procento didesnės nei
2018 m. gruodžio mėn., t. y. dėl kitų nei mokestiniai veiksnių šių prekių
kainos padidėjo 22,3 procento).
|
|
3.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2021-06-09
|
1
|
4, 5
|
|
N
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3
dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m.
balandžio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-90 „Dėl įstatymų projektų išvadų“
1.23 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių E.
Sabučio, K. Vilkausko, T. Bičiūno, V. Targamadzės, V. Kanopos ir L.
Jonaičio 2021 m. balandžio 16 d. pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos
pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo
įstatymo projekto Nr. XIIIP-4714(2) (toliau – Pasiūlymas) dėl šių
priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio
objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio
dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir
delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d.
ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai), todėl konkrečių maisto produktų, kurie
būtų apmokestinami taikant lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (toliau –
PVM) tarifą, sąrašas negali būti pateiktas įstatymo įgyvendinamuosiuose
teisės aktuose. Be to, sudarant tokį sąrašą, turi būti aišku, pagal kokius
kriterijus maisto produktai priskiriami būtiniausiems maisto produktams.
Pasiūlyme siūloma remtis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-641 „Dėl Nepaprastosios padėties,
mobilizacijos ar karo padėties metu rekomenduojamo maisto produktų
asortimento ir vieno gyventojo paros suvartojimo normos patvirtinimo“, tačiau
šis įsakymas priimtas siekiant užtikrinti maisto produktų paskirstymą
gyventojams nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu ir į
jį įtraukti tokie maisto produktai, pavyzdžiui, sausos bulvių košės, pieno
milteliai, margarinas, cukrus ir panašiai, kurių priskyrimas būtiniausiems
maisto produktams ir jų vartojimo skatinimas nustatant jiems lengvatinį PVM
tarifą abejotinas asmens ir visuomenės sveikatos tikslais.
2. Kadangi į šio nutarimo 1 punkte minimą Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą įtrauktos prekės apima beveik
visas maisto produktų kategorijas, šias kategorijas visa imtimi įtraukus į
būtiniausių maisto produktų sąrašą ir nustačius joms lengvatinį 9 procentų
PVM tarifą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas per metus galėtų netekti
iki 326 mln. eurų pajamų iš PVM, iš jų dėl PVM lengvatos taikymo
ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą
pagamintiems produktams valstybės biudžeto netekimai sudarytų apie 3,4 mln.
eurų per metus. Jei šie pajamų netekimai nebūtų kompensuojami tuo pačiu
dydžiu kitomis pajamas didinančiomis ar išlaidas mažinančiomis priemonėmis
(pavyzdžiui, naujo mokesčio įvedimu, mokesčio bazės išplėtimu, kitų
ilgalaikių išlaidų mažinimu ir panašiai), tai lemtų valdžios sektoriaus
skolos vidutiniu laikotarpiu augimą ir finansų tvarumo problemas ilgalaikėje
perspektyvoje.
3. Gali būti nepasiektas Pasiūlyme nurodytas tikslas
– sumažinti maisto produktų kainas ir taip paskatinti tų produktų vartojimą,
nes praktika rodo, kad prekės ir paslaugos, kurioms taikomas sumažintas PVM
tarifas, iš esmės nepinga (pavyzdžiui, nuo 2019 m.
sausio 1 d. nuo 9 iki 5 procentų sumažinus laikraščiams, žurnalams ir
periodiniams leidiniams taikomą PVM tarifą, 2019 m. sausio mėn. šių prekių
kainos turėjo sumažėti 3,7 procento, tačiau statistinė analizė rodo, kad 2019
m. sausio mėn., palyginti su 2018 m. gruodžio mėn., tokių leidinių kainos
padidėjo 3,8 procento. Kitais 2019‒2021 m. mėnesiais tokių leidinių kainos
nuolatos augo: 2021 m. kovo mėn. laikraščių ir periodinių leidinių kainos
buvo 17,8 procento didesnės nei 2018 m. gruodžio mėn., t. y. dėl kitų
nei mokestiniai veiksnių šių prekių kainos padidėjo 22,3 procento).
|
Pritarti
|
|
|
4.
|
Seimo narys Mykolas Majauskas
2021-06-18
|
1
|
1
|
|
|
Argumentai:
2021 m. balandžio 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo teismas (toliau – ESTT)
byloje C-703/19 (Lenkijos byla) iš esmės nusprendė, kad maistas išsinešimui
yra laikytina prekės tiekimu, o ne paslaugų teikimu.
Atsižvelgiant į tai, kad po tokio ESTT sprendimo, pagal dabartinę Projekto 1
straipsnio 1 dalies formuluotę, nebūtų galimybės pridėtinės vertės mokesčio
lengvatą taikyti maitinimo įstaigų tiekiamam išsinešamam maistui,
nes tai būtų laikoma ne maitinimo paslauga, o maisto tiekimu. Be to,
pagal esamą Projekto 1 str. 1 dalies redakciją, mokesčių administratoriui
būtų sudėtinga administruoti, ar maistas buvo išsineštas (ir jam netaikoma
lengvata), taip pat verslui reikėtų skirtingai apmokestinti skirtingus
vartotojus (atitinkamai suprogramuoti kasos aparatus), jei maistą tiektų
išsinešimui.
Siekiant užtikrinti tinkamą PVM lengvatos maistui tiekiamam išsinešimui
taikymą, siūlytina pakoreguoti Projekto 1 straipsnio 1 dalies formuluotę.
Pasiūlymas:
Projekto
1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1.
Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
6)
iki 2022 m. gruodžio 31 d. restoranų, kavinių ir panašių maitinimo
įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešimui tiekiamam maistui,
išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios
susijusios su alkoholiniais gėrimais;“
|
Pritarti
|
|
