Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 8
STENOGRAMA
2024 m. gruodžio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja O. LEIPUTĖ
PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF*). Gerbiami kolegos, kviečiu užimti savo vietas, pradėsime gruodžio 5 dienos popietinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Dėkojame.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas Nr. XVP-42 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas Nr. XVP-42. Prie šoninio mikrofono matau du kolegas. Prašom, pirmoji – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Gerbiama posėdžio pirmininke, labai ačiū už suteiktą žodį. Frakcijos vardu norėtume pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar galėtume bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, ačiū. Antrasis – kolega B. Ropė. Palaukite.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Tarpparlamentinę ryšių su Bulgarijos Respublika grupę kviečiu iš karto po balsavimo susitikti čia, viršuje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume tada iš karto sutarti, kad šiek tiek paankstiname balsavimo langą ir pradedame balsuoti dabar? Nėra prieštaraujančių? Po kiekvieno, prašome kolegas perspėti, jeigu ko nors nėra salėje. Ačiū.
Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš irgi norėčiau pakviesti Tarpparlamentinės ryšių su Kazachstano Respublika grupės narius susirinkti iš karto po balsavimo toje mūsų patalpoje, kuri yra už lango, prie kavos. Ačiū. Kazachstano grupės.
PIRMININKĖ. Dar kartelį norėčiau atkreipti dėmesį, dabar bus priėmimai, todėl, kolegos, prašome užimti savo darbo vietas salėje.
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Joniškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-4296(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Joniškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas. Pranešėja… (Balsai salėje) Atsiprašau. Dėl motyvų nėra. Yra trys straipsniai. Ar galime visiems pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Prieštaraujančių nėra? Balsuojame dėl nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 85: balsavo 85, visi už. Seimo nutarimas „Dėl pirmalaikių Joniškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ priimtas. (Gongas)
14.04 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 1, 4, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4222(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 1, 4, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4222. Yra penki straipsniai, dėl jų pasiūlymų ir pastabų nebuvo. Ar galėtume visiems pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū.
Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 83, prieš nėra, susilaikė 4. Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4223(2) (priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4223. Vieno straipsnio pakeitimas. Motyvų nėra. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 92: už – 91, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.07 val.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 10 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-4224(2) (priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 10 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-4224. Vienas straipsnis. Yra užsirašiusių kalbėti prieš. Prašom – E. Kirkutis.
E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Šiuo įstatymo pakeitimu yra prašoma 3 ir 6 punktų netaikyti 2025–2027 metų biudžetui. Tai dabar klausimas, čia yra fiskalinės drausmės nesilaikymas ir šitą priėmus Lietuva galės laisvai skolintis virš 3 %? Tai kiek mes Lietuvą galime praskolinti?
PIRMININKĖ. Ačiū, daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 89, prieš – 2… Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.09 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4225(2) (priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4225. Trys straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 100, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.10 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4227(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4227. Vienas straipsnis. Be pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu, nes norinčių kalbėti prieš, už nėra? Galima. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 99, susilaikė 1. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.11 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4228(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4228. Vienas straipsnis. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 104. Kelių įstatymas priimtas. (Gongas)
14.12 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4233(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4233. Du straipsniai. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 105. Valstybės tarnybos įstatymas priimtas. (Gongas)
14.13 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 442 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XVP-18(2) (priėmimas)
Grįžtame prie Statuto. Primenu, kad balsuojant reikės ne mažiau kaip 71 balso. Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 442 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XVP-18. Vienas straipsnis. Pasisakyti prieš ir už norinčių nėra. Balsuojame.
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110 – visi už. Seimo statutas priimtas. (Gongas)
14.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-25 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-51 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 1 klausimas bus Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Prašom pranešėją pirmąjį pavaduotoją J. Oleką į tribūną.
J. OLEKAS (LSDPF). Teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo pakeitimo. 1 straipsnyje išdėstyti nariai, kurie sudarys Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolės komisiją, 2 straipsnyje pateikti Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai. Ir 3 straipsnis – įsigaliojimas nuo paskelbimo dienos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Tarp norinčių klausti yra užsirašęs. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Čia reikėtų pridėti: pasipiktinęs E. Gentvilas. Gerbiamas Juozai, jūs pirmininkavote Seniūnų sueigos posėdžiui, kuriame, ignoruodamas tai, kad Liberalų sąjūdžio kvota yra didesnė Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje negu Valstiečių, žaliųjų frakcijos kvota, na, vis dėlto nusprendėte valstiečiui atiduoti šitą. Kokie jūsų argumentai, kad ignoruojate vieną opozicinę frakciją, šiuo atveju Liberalų sąjūdį, kuris teikė mano kandidatūrą, o atiduodate savo kažkokių, nežinau, simpatijų pagrindu kitai opozicinei Valstiečių, žaliųjų frakcijai, kuri turi mažesnę teisę, mažesnę kvotą turėti atstovą šioje komisijoje? Tai kaip jūs paaiškintumėte tuomet, ar už to tikrai slypi, kaip buvusi Seimo Pirmininkė įžvelgia, koks nors atsidėkojimas Valstiečių, žaliųjų frakcijai arba kerštas E. Gentvilui, kad kartais paburbuliuoja ant socialdemokratų? Kokie jūsų argumentai buvo?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai mano simpatijos tenka signatarui E. Gentvilui. Ir tikrai tokia, sakyčiau, nelengva dalia sudėlioti tuos procentus, nes frakcijų dydžiai labai skirtingi, ypač mažesnėse komisijose visur maždaug tenka šimtosiomis dalimis skaičiuoti. Šiuo atveju 0,05 skyrė Liberalų sąjūdžio frakciją nuo Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovo, bet turiu pasakyti, kad ir kitose komisijose yra po tam tikrą trūkumą. Pavyzdžiui, tenka frakcijai 0,71 % dalis. Kai sudėlioji įvairias komisijas, pasirodo, kad vis tiek kažkam visada trūksta, nors pagal mūsų Statutą apskritai ta vieta ir priklausytų. Tai dėliojome ir vienoje komisijoje, ir kitoje, vienoje teko vieniems, kitoje – kitiems. Pavyzdžiui, Socialdemokratų partijos frakcija, turėdama 1,84, gavo tiktai vieną pagrindinį narį ir jau tą kitą atsitraukė kaip į pakaitinį.
Tai čia tokia ta aritmetika, kuri laikoma naudinga, bet aš tikiu, kad mes visi dirbsime kartu, kiek galima efektyviau. Jeigu matysime, kad galbūt kažkur reikia pasikeisti, galbūt per kadenciją kokių nors pakeitimų bus, kad išlygintų tuos visus aritmetinius trūkumas, kurie buvo. Tai tikrai kviečiu palaikyti ir manau, kad bendromis pastangomis padarysime Lietuvai gerų darbų.
PIRMININKĖ. Ar galima pritarti po pateikimo? Ne, nes nori kalbėti, išsakyti motyvus prieš. Tai E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai kviečiu nepalaikyti. Tikrai nesu nei įsiutęs, nei įsižeidęs, tiesiog aš manau, kad mes, kaip frakcija, turėjome didesnę teisę. Tai yra didesnė kvota. Mūsų frakcijoje yra 12 asmenų, kolegos savo jungtinėje frakcijoje turi 11 asmenų. Jų kvota yra mažesnė. Aš norėčiau, kad būtų įsiklausoma į opozicijos pageidavimus pagal jų frakcijų dydį ir taip toliau.
Ir ne vieta čia dejuoti, kad vargšai socialdemokratai, turėdami 1,84 kvotos, turi tik vieną. Čia jūsų reikalas, jūsų valia, turbūt jūsų apsisprendimas arba jūsų derybinė pozicija. Manęs ji nei pykdo, nei, tiesą sakant, jaudina. Jūs savo daugumoje kaip sutarėte, taip ir darykite, o opozicijos teisių norėčiau, kad nepažeidinėtumėte. Laikau, kad tai yra pažeista opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos teisė apsispręsti, kur deleguoti savo narius, ir aš nebalsuosiu. Nežinau, su frakcija nesitarėme, bet turbūt irgi turime tą bendrą pojūtį – opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos teisė buvo paminta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, E. Gentvilai. Mes jus girdime. Balsuojame. Atsiprašau. Nori motyvus už išsakyti J. Olekas. Atsiprašau, balsavimas stabdomas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš dar kartą tikrai noriu patvirtinti, kad neturime jokio nė mažiausio nusistatymo prieš kolegas iš Liberalų sąjūdžio frakcijos. Bet, kaip minėjau, mėgstantis aritmetiką, pradinėse klasėse visada žinojau, kad yra tam tikros liekanos arba trūkumai, ir jeigu sudėtume bendrą sumą, tai kartais tie skaičiai ir prasilenkia. Todėl tikrai kviečiu palaikyti šį mūsų pasiūlytą teikimą Seniūnų sueigoje, nes reikia efektyvaus darbo. Manau, kad kolegos liberalai tikrai turės galimybę kitose komisijose ir kitose delegacijose save realizuoti ir bendra opozicijos pozicija niekaip nebus sutrikdyta. Jeigu ne vienos, tai kitos opozicinės frakcijos atstovai turės visą informaciją ir galės pasidalinti su kolegomis ir taip tikrai mes turėsime efektyvų Seimo darbą, nors, sakau, kai kuriose komisijose nebūsime visi patenkinti. Man atrodo, kažkas čia šiandien kalbėjo viename pasisakyme, kad derybų rezultatas yra geriausias tada, kada visi turi tam tikrų pretenzijų, o nėra, kad vienas patenkintas, o kiti yra nuskriausti. Šiuo atveju, manau, kad taip yra ir tvirtinant šią komisiją, ir visas kitas komisijas, ir delegacijas, todėl kviečiu palaikyti pateiktą mūsų nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū Juozui už motyvus. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 82, prieš – 14, susilaikė 10.
Replika po balsavo – E. Gentvilas. Prašome.
E. GENTVILAS (LSF). Visiškai sutinku su J. Oleku. Pasakymas, kad visi turi būti kiek nors nepatenkinti, tada yra gerai, bet kažkodėl D. Gaižauskas tai patenkintas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kadangi buvo paminėta pavardė, D. Gaižauskas. Prašome.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip gali būti nepatenkintas, kai papuoli į Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją – ten, kur galbūt labiausiai stipriausios mano kompetencijos. Jeigu ir jūs nuo to patenkintas, tai malonu.
PIRMININKĖ. Džiaugiamės, kad kuo toliau, tuo daugiau yra patenkintų. Svarstymo stadija.
J. Olekas per šoninį mikrofoną. Prašome.
J. OLEKAS (LSDPF). Kadangi mano vardas buvo paminėtas. Aš manau, kad jeigu tiktai vienas iš 141, tai jau beveik idealus variantas.
PIRMININKĖ. Dėkoju Juozui. Gal daugiau neminėkite.
Svarstymo stadijoje norinčių pasisakyti už ir prieš nėra. Ar galėtume bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.
Priėmimo stadija. Balsuojame. Yra trys… Atsiprašome, truputėlį paskubėjau. Naujos patirtys. Yra trys straipsniai. Ar galėtume visiems trims pritarti? (Balsai salėje) Galime? (Balsai salėje) Ne? Tada pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 104, balsavo 102: už – 79, prieš – 14, susilaikė 9. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 102: už – 82, prieš – 9, susilaikė 11. Pritarta.
3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 84, prieš – 9, susilaikė 11. Seimo nutarimas dėl… (Balsai salėje) Atsiprašau. 3 straipsniui pritarta.
Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 104: už – 82, prieš – 13, susilaikė 9. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną – J. Zailskienė. Prašom.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Trumpam kviečiame viršuje susitikti Balkanų grupę ir Kroatijos grupę. (Balsai salėje) Galiu pasakyti: J. Zailskienė, K. Vilkauskas, T. Martinaitis, R. Janušonienė, G. Drukteinis, A. Skardžius, V. Rakutis, D. Gaižauskas. (Balsai salėje) Tikrai nežino, ateina du. Vieną kartą jau taip buvo.
PIRMININKĖ. Gerbiama Jūrate, kadangi yra balsavimo langas, prašome nieko niekur nesirinkti. Po balsavimų.
14.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-50 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Dar kartą laba diena, gerbiami kolegos. Džiaugiuosi, kad komisijos pradėjo efektyviai dirbti ir jau nemažai jų susirinko ir išrinko savo vadovybę. Teikiu jums Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektą.
Informuoju, kad Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininku komisija išsirinko V. Jucių, o pavaduotoju – Seimo narį V. Pranckietį; Antikorupcinės komisijos pirmininku – Seimo narį A. Anušauską, pavaduotoja – Seimo narę R. Janušonienę; Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininku išrinktas A. Gedvilas, pavaduotoju – R. Sinkevičius; Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke išrinkta A. Norkienė, pavaduotoja – Seimo narė L. Vaitiekūnienė. Seimo, atsiprašau… Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininke išrinkta L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, pavaduotoju – Seimo narys K. Bilius; Jūrinių reikalų komisijos pirmininku išrinktas R. Kaunas, pavaduotoju – T. Domarkas; Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininku – D. Jakavičius, pavaduotoja – Seimo narė P. Kuzmickienė. Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke išrinkta Seimo narė I. Kižienė, pavaduotoja – Seimo narė R. Tamašunienė. Peticijų komisijos pirmininku išrinktas Seimo narys T. Prajara. Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininku išrinktas S. Čaplinskas. Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininke išrinkta Seimo narė J. Rojaka, pavaduotoja – Seimo narė M. Petrauskaitė. Šis nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų klausti buvo užsirašiusių, bet atsisakė. Dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Norinčių pasisakyti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Pritarta.
Priėmimo stadija. Balsuojame. Atsiprašau, turiu paminėti, kad yra 12 straipsnių. Ar galime visiems pritarti bendru sutarimu? Galima. Prieštaraujančių nėra, pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 103, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
14.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas Nr. XVP-42 (pateikimo tęsinys)
Kadangi jau praėjo pusvalandžio pertraukos laikas, tai grįžtame į popietinės darbotvarkės pradžią. Į tribūną kviečiame pranešėją Seimo Pirmininką S. Skvernelį pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektą Nr. XVP-42. Kandidatui pristatyti skiriama 10 minučių.
S. SKVERNELIS. Vadovaudamasis Statute suteiktomis teisėmis, noriu pristatyti A. Stončaičio kandidatūrą į Seimo kanclerio pareigas. A. Stončaitis nuo pat savo karjeros pradžios atsidavimu darbui rodė vieną šiandien jau retą savybę – nuoširdžią tarnystę Lietuvai ir jos žmonėms. Būtent pabrėžiu: tarnystę, ne darbą, o tarnystę. Ir tokių žmonių, kurie visą savo gyvenimo darbinę dalį tarnavo valstybei, nėra šiuo metu labai daug. Mačiau jo atsidavimą darbui, sau keliamus aukštus reikalavimus, tiek skaidrumo, nepriekaištingos reputacijos ir profesionalumo standartus.
Algirdas yra telkiantis žmogus, kuriantis gerą atmosferą kolektyve. Pats įsitikinau, kad dirba produktyviai, efektyviai, ieško galimybių bendradarbiauti, o ne konfrontuoti. Dar viena savybė, kuri šiai pozicijai yra itin svarbi – A. Stončaitis geba ir imasi spręsti žemiškas problemas, o ne politikuoti ir veltis į niekur nevedančias diskusijas. O tų žemiškų problemų turime daugybę čia, Seime, pradedant nuo infrastruktūrinių dalykų, nuo tekančių stogų ir apačioje padėtų kibirų, nuo sulūžusių baldų, nuo kompiuterinės ir kitokios technikos. Nepaisant visų geopolitinių grėsmių, mes šiandien vis dar įsigyjame telekomunikacinę įrangą, nors jau seniai mūsų institucijos rekomendavo, kad tai yra pavojus nacionaliniam saugumui.
Paprastas pavyzdys, kuris geriausiai atspindi žemiškas problemas. Mes turime bent tris svarbias datas, kurios yra minimos Seime. Tai yra Sausio 13-oji, Kovo 11-oji ir Birželio 14-oji. Susiformavusi bloga ilgametė tradicija, kad šioms iškilmingoms datoms paminėti nėra numatomas biudžetas. Tiesiog taip natūraliai. Kiek tenka bendrauti su tais žmonėmis, kurie čia dirba ir organizuoja tuos renginius, jiems vis reikia vaikščioti ištiesus ranką, kad galėtume paminėti svarbias mūsų valstybės datas.
Kitų metų kovo 11-ąją bus 35 metai, kai atkūrėme mūsų valstybę. Šiandien yra visiška tyla. Mes nesirengiame ir negalvojame, kaip tai paminėti. Noriu priminti, kolegos, kad 30-mečio paminėti neturėjome galimybių dėl prasidėjusios pandemijos. Aikštė prie Seimo, kažkada buvęs fontanas. Praeitą kadenciją turbūt visuose Valdybos posėdžiuose mes minėjome ir diskutavome, kad reikia problemą spręsti. Bet problema yra vietoje.
Pasakyti, kad kandidatas į kanclerio pareigas yra sukaupęs beveik 30 metų darbo teisėsaugoje patirtį, būtų tikslu, bet labai paviršutiniška. Noriu pabrėžti galbūt mažai kam žinomus biografijos faktus: A. Stončaitis buvo vienas iš Sąjūdžio grupės kūrėjų teisėsaugos sistemoje. Tuometiniame Kriminalinės milicijos paieškos skyriuje susibūrė jaunų kriminalistų kolektyvas, kuris pradėjo kelti teisėsaugos depolitizavimo klausimą, burtis aktyviai po Sąjūdžio vėliava ir atriboti sistemą nuo vienos politinės partijos įtakos, tai yra pradėti sistemos depolitizavimą. Turbūt šiandien mažai kam reikia aiškinti, kiek reikėjo drąsos tokiam žingsniui padaryti. Puikiai suprantame, tai buvo 1989 metai, kai visa represinė sistema buvo visos galios.
Buvo ir kitų alternatyvų. Mes turime daugybę iškilių visuomenės ir politikos atstovų, kurie partinės mokyklos užuovėjoje ar kitose struktūrose prisitaikę laukė, kuo visa tai pasibaigs. O pasibaigus mūsų pergale, tapo uoliausi patriotai, labai dažnai nevengiantys niekinti tų žmonių, kurie iš tiesų savo darbu, o ne žodžiais prisidėjo prie valstybės atkūrimo.
A. Stončaitis buvo tas žmogus, kuris nuo sausio įvykių iki pat pučo pabaigos ir dienas, ir naktis praleido tarnyboje. Čia yra du signatarai – E. Gentvilas ir E. Zingeris, kurie taip pat, kaip ir daugelis kitų, čia buvo ginami tos pačios policijos, besikuriančios Lietuvos policijos. O kriminalinės policijos indėlis sausio įvykių metu buvo ypatingas. Mažai dar išnagrinėtas, mažai žinomas, bet turėtos informacijos pateikimas laiku tiek valstybės vadovams, tiek gynėjams tikrai padėjo išvengti daugybės galimų aukų ir provokacijų.
A. Stončaičiui yra suteiktas laisvės gynėjo teisinis statusas. Dirbdamas teisėsaugoje, didelį dėmesį skyrė kovai su korupcija, kad viešumoje šiam sektoriui nekiltų nė mažiausios abejonės dėl skaidrumo, darbo organizavimo, įtakos priimant sprendimus. Taip pat noriu paminėti, kad A. Stončaičio biografijoje yra darbas ypač svarbioje Vidaus reikalų ministerijos Kontržvalgybos valdyboje. Valdyba buvo sukurta tam, kad sugebėtų išskaidrinti besikuriančios teisėsaugos, nepriklausomos teisėsaugos, sistemą nuo tų ydų, kurias jinai paveldėjo iš sovietinės sistemos.
Vėliau jo karjera sekė įvairiose kanclerio pozicijose. Būdamas Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotoju, atsakingu už finansus, materialinį aprūpinimą, žmogiškuosius išteklius, kartu su mumis padarė labai daug. Noriu priminti, kad pirmieji iššūkiai buvo ekonominė krizė, kai buvo drastiškai mažinamas policijos biudžetas, kaip ir kitoms institucijoms. Tačiau policija sugebėjo ne tik vykdyti visas savo funkcijas ir užtikrinti mūsų saugumą, bet daug dėmesio skyrė modernizacijai, technologiniam pertvarkymui, pačios darbo filosofijos pakeitimui, pareigūnų aprūpinimui ir atlyginimų kėlimui.
Teko darbuotis kartu su juo, kancleriu, būnant vidaus reikalų ministru. Atėjome į ministeriją tuomet, kai ją buvo supurtęs korupcijos skandalas, ir reikėjo atkurti pasitikėjimą Vidaus reikalų ministerija, sukurti skaidrias sistemas, kurios galėtų užkardyti panašius atvejus ateityje. Patirtis Vyriausybės kanclerio pozicijoje – turbūt daugeliui iš čia esančių teko bendrauti ir matyti jo veiklą kalbant apie procesų optimizavimą, teisėkūros problemų sprendimą, sutelktą darbą kartu su Vyriausybe ir Seimu ir koordinuojant horizontaliai tarpvyriausybinius sprendimus, kai kalbama apie ministerijų veiklą.
Praeitą kadenciją kolega buvo Seimo nariu, darbavosi Antikorupcijos komisijoje, dirbo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Neabejoju, kad jo patirtis, ekspertinės žinios ir asmeninės savybės prisidės prie sklandaus Kanceliarijos darbo organizavimo, sustiprins šios institucijos įvaizdį, padės rūpintis visos Kanceliarijos darbuotojų gerove. Šiandien ryte teko diskutuoti su gerbiamu Jurgiu radijuje apie kandidatūrą, ir vienas trūkumas, kuris buvo išsakytas, yra nepašalinamas. Man taip pat gyvenime teko ne kartą susidurti su tuo būnant nominuojamu į įvairias pareigas, sakydavo, jis yra per jaunas, dar tegul palaukia. Bet aš turėjau argumentą – šitą savo savybę metams bėgant aš tikrai panaikinsiu. Gerbiamas Algirdai, kolegos Jurgio argumentas, kad tu esi per senas, deja, neištaisomas.
Bet aš noriu pabrėžti esminį dalyką: mes turime sukaupę rezervą žmonių, turinčių milžinišką patirtį, tarnavusių valstybei. Šiandien galbūt per didelė prabanga mums jį nurašyti į paraštes dėl to, kad jisai yra mažiau modernus, kažkieno įsivaizdavimu, per senas ar negebantis čia labai gražiai pasakoti apie procesus, procesų valdymą ir panašius dalykus. Alternatyvos buvo praeitame Seime, mes turėjome tikrai puikų žmogų, puikų kanclerį, kuris buvo stiprus mokslininkas, bet nebuvo jo galbūt tų kitų savybių, kurių reikėjo užtikrinti kasdienei Kanceliarijos veiklai. Jūs matėte Algirdą, dirbantį Seime, jūs matėte, kad nebuvo skirstomi kolegos į poziciją, opoziciją pagal partiškumą. Jis tikrai rasdavo kompromisą, galimybių bendrauti. Tai yra šiltas žmogus, atvirai bendraujantis žmogus, net neabejoju, jeigu jisai gaus Seimo pasitikėjimą, toks ir liks. Dėl to atmosfera, darbo atmosfera, bus geresnė tiek Kanceliarijos darbuotojams, tiek ir mums, Seimo nariams.
Dėl to kviečiu palaikyti šią kandidatūrą ir kada bus slaptas balsavimas, pritarti A. Stončaičio kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo Pirmininkui. Dabar kviečiame į tribūną A. Stončaitį. Jam prisistatyti skiriama 10 minučių, vėliau klausimams – 15 minučių. Prašom, Algirdai.
A. STONČAITIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš dėkoju už galimybę prisistatyti kaip kandidatui į Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigybę. Iš tikrųjų manau, kad visgi šita pareigybė tai yra gana reikšminga valstybės valdymo sistemoje, nuo jos iš dalies priklauso, kaip sklandžiai veiks pirmiausia Seimo kanceliarija, kartu ir visa mūsų teisėkūros sistema. Todėl suprantu, kokia gana didelė atsakomybė, šiandien tenkanti jums priimant sprendimą, kam patikėti šitas atsakingas pareigas.
Noriu trumpai pristatyti savo profesinę patirtį, vertybes ir viziją, kurias įgyvendinčiau eidamas šias pareigas. Kaip ir buvo paminėta Seimo Pirmininko pristatyme, daugiau negu 30 metų, dirbdamas viešojo administravimo srityje, visada vadovavausi principu, kad valstybės tarnautojas privalo būti skaidrumo, atsakomybės ir atsidavimo darbui pavyzdys. Mano profesinis kelias nuo darbo įvairiausiose viešojo administravimo institucijose iki aukščiausių vadovaujamų pareigų valstybės tarnyboje suteikia galimybę ne tik gilintis į valstybės institucijų veiklos mechanizmus, bet ir suprasti, kokie yra žmonių lūkesčiai pačiai valstybės tarnybai ir kokie yra žmonių valstybės tarnybos vertinimo kriterijai.
Visuomet dirbau su mintimi, kad valstybė turi veikti žmonių naudai. Kiekvienas teisės aktas, kiekviena reforma ir procesas turi turėti aiškų tikslą pagerinti Lietuvos piliečių gyvenimą. Šį principą įgyvendinau ne tik vadovaudamas strateginiams darbams, bet ir rūpindamasis, kad sprendimų priėmimo procesai būtų skaidrūs, o viešojo administravimo aparatas dirbtų efektyviai ir atsakingai. Mano darbo patirtis yra ilgi metai vadovo pozicijoje teisėsaugoje, Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės kanclerio patirtis, Seimo nario kadencija ir ketveri metai pirmininkavimo Seimo Antikorupcijos komisijai bei darbas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tikiu, kad mano gyvenimiška ir darbo patirtis leistų sėkmingai eiti ir Seimo kanclerio pareigas. Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad noriu ir galiu savo gebėjimais tinkamai toliau tarnauti valstybei ir Lietuvos žmonėms. Visada buvau aktyvus ir iniciatyvus. Esu, manau, įsiklausantis, girdintis kitų nuomonę ir gebantis darbuotis komandoje.
Puikiai suprantu, kad Seimo kanceliarija yra giliai vadybiška, bet kartu ir pakankamai politiška. Aktyvus Seimo veikimas yra didžiulė valstybės vertybė, visos valstybės atspindys. Manau, kad šiandien Seimo kanceliarija, kaip institucija, visgi susiduria su tam tikrais iššūkiais, ir tai yra absoliučiai, visiškai normalu ir suprantama. Ypač svarbu yra tobulinti ir plėsti darbuotojų motyvavimo sistemą, pritraukti naujas metodikas ir šiuolaikiškesnius darbo įrankius, tokius kaip dirbtinis intelektas. Tai kartu būtų aktualu ir visam Seimui.
Manau, kad tikrai būtina kartu rasti sprendimus dėl Seimo kanceliarijos darbuotojų tinkamo darbo užmokesčio ir gilesnio motyvavimo sistemos priemonių sukūrimo ir įgyvendinimo. Tikrai, matyt, yra visiškai nenormalu ir neturėtų galbūt toliau taip tęstis, kad būtent Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimai faktiškai visą laikotarpį, o ir šiuo metu yra mažiausi, lyginant su Vyriausybės kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos darbuotojais. Manau, kad tai yra tikrai skubiai taisytina padėtis ir čia sprendimus tikrai reikia rasti.
Ypatingą dėmesį reikia skirti skaitmenizacijai, ekspertinio lygio išlaikymui bei Kanceliarijos veiklos tobulėjimui šioje srityje. Būtinas ne tik atskiras, bet ir kompleksinis Seimo kanceliarijos administruojamų bei eksploatuojamų IT sistemų įvertinimas ir kryptinga jų plėtra. Tarp jų, pavyzdžiui, ir balsavimo sistemos atnaujinimas šitoje salėje, kur šiandieną esame.
Labai aktualu sudaryti ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, kaip efektyviau dirbti Seimo nariams. Darbo sąlygos, transportas, kaip minėjau, IT sektoriaus raida, aprūpinimas, saugios darbo aplinkos kūrimas – tai tik nedaugelis sričių, kur mums kartu su Seimo valdyba reikėtų priimti sprendimus. Argi normalu, kad iš 25 eksploatuojamų automobilių Seime nėra nė vieno naujesnio kaip dešimties metų? Dešimties metų yra pati naujausia transporto priemonė. Ar galima rasti kitų kelių? Galima, aš manau, tik sprendimus reikia priimti. Kažkodėl yra vėl numatyta kitais metais atnaujinti nuperkant 5 naujas transporto priemones. Ką tai duoda? Taigi tada jau esi pasmerktas toliau jas vėl eksploatuoti 15 metų, remontuoti, tokiomis važinėtis, užuot veiklos nuomos pagrindu už tuos pačius pinigėlius atnaujinti labai ženkliai, žymiai daugiau negu pusę to paties parko ir taip nuolat turėti naujas susisiekimo transporto priemones kaip darbo priemones. Tokių sprendimų tikrai yra daug.
Lygiai taip pat su remontais. Padirbęs čia ketverius metus eini ir matai, kad vienur yra prilipdoma, kitur priklijuojama, trečiur nuplėšiama, tačiau vaizdelis – daugelio patalpų, matyt, kaip čia pasakius, norėtųsi, kad galbūt galėtų būti ir kitas vaizdas šalies parlamente. Lygiai tas pat turėtų būti ir su Seimo viešbučiu. Remontuojame, remontuojame, bet kaip nesikeičia, taip nesikeičia. Manau, kad reikia priimti sprendimus ir galima tą padaryti.
Būtini elementarūs ir Kanceliarijos struktūros pakeitimai. Aš tikrai išanalizavau buvusio kanclerio čia pasisakymus. Neatitinka elementarių vadybos dėsnių, kai įstaigos vadovas, Seimo kancleris, turi tiesiogiai pavaldžius 45 įvairaus lygio vadovus, sau tiesiogiai pavaldžius. Nereikia būti dideliu vadybininku, kad matytum, kad reikia truputį kitus principus taikyti. Kažkodėl nesuprantama, kad keičiant Valstybės tarnybos įstatymus nebuvo numatyta nė vieno Seimo kanclerio pavaduotojo. Toliau, mielieji, tikrai čia reikėtų glaudžiai darbuotis kartu su Valdyba, su jumis ir rasti tuos pakeitimus, kuriuos reikia padaryti, ir jie turi būti padaryti.
Vadovaudamas Vyriausybės kanceliarijai, kituose darbuose tikrai išmokau trijų svarbiausių dalykų, kuriuos ketinu taikyti ir Seimo kanclerio darbe. Pirmiausia aiškus prioritetų nustatymas ir strateginis planavimas, sklandus procesų valdymas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas. Mano vertybės ir principai – skaidrumas ir atsakomybė, efektyvumas ir inovatyvumas, kolegiškumas ir komandinio darbo stiprinimas.
Iš anksto dėkoju visiems, kurie paremsite mano kandidatūrą į Seimo kanclerio pareigas. Labai norėtųsi, kad būčiau paskirtas ir valdančiųjų, ir opozicijos frakcijų narių Seime balsais, taip išreiškiant pasitikėjimą ir būsimą platų bendradarbiavimą. Patikinu jus visus, kad visomis jėgomis ir gebėjimais stengčiausi, kad jūsų išreikštas pasitikėjimas didėtų, augtų ir stiprėtų. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame kalbėjusiam kandidatui. Lygiai 10 minučių, kaip laikrodukas. Yra norinčių paklausti. Dabar yra galimybė užduoti klausimus. Pirmasis klausia M. Lingė. Tam skirta 15 minučių.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tikiuosi, ne mano klausimui skirta 15 minučių?
PIRMININKĖ. Ne, visiems.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, ar nenutiks taip, kad jau nuo kito ketvirtadienio Seimo kanceliarija pradės naują savo etapą ir kur kas geriau seksis tiems darbuotojams, kurie savo atlapuose turės įsegtą „Vardan Lietuvos“ ženklelį? Kaip manote, ar 22 darbo dienos, ne tik darbo dienos, apskritai kalendorinės dienos yra pakankamos politiškai atvėsti? Ir toks bendresnis klausimas. Statutas numato būti politiškai neutraliam. Kaip pavyks, jūsų manymu, de facto užtikrinti politinį neutralumą?
A. STONČAITIS. Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia, nes tikrai teko galimybė pereitą kadenciją darbuotis kaip Seimo nariui su daugeliu iš jūsų kartu. Taip pat ir su jumis, gerbiamas Mindaugai, ir Antikorupcijos komisijoje, ir kitais formatais, aš manau, kad tikrai turėjote susidaryti nuomonę, kad per visus ketverius metus vadovaujant Antikorupcijos komisijos posėdžiams, tikiuosi, nebuvo parodyta nė menkiausios kokios nors takoskyros tarp priklausomumo vienai ar kitai Seimo narių frakcijai. Tai yra požiūris, tai yra mano principai, kadangi taip yra numatoma elgtis ir aš taip elgiausi, ir tai aš sugebu daryti.
Dabar dėl formaliosios pusės. Iš tikrųjų aš esu sustabdęs narystę partijoje, taigi formalioji pusė yra išlaikyta, bet neformalioji pusė, patikėkite, aš jus užtikrinu, kad jokio partinio angažuotumo, jokio angažuotumo kieno nors atžvilgiu tikrai niekada sau neleidau ir niekada neleisčiau.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dar istoriškai kunigaikštis Algirdas valdė Lietuvą savo išmintingais, protingais sprendimais, laikėsi disciplinos ir tvarkos. Manau, kad gerbiamas kolega kandidatas į Seimo kanclerius irgi pasižymi tokiomis savybėmis: išmintis, drausmė, disciplina, platus požiūris. Aš manau, kad visus klausimus, kuriuos jis išvardino, sėkmingai ir spręs.
Taigi, kaip yra kitas posakis, kad teatras prasideda nuo rūbinės, tai tokie pradiniai ūkiniai klausimai. Vis dėlto ar nemanote, gerbiamas pretendente, kad reikėtų spręsti tokius aktualius klausimus, ypač kadencijos pradžioje kylančius Seimo nariams, dėl kabinetų skyrimo ir viešbučio skyrimo tvarkos? Ar galite duoti pažadą, kad taip įvyks ir tokia tvarka atsiras, ir nereikės naujiems Seimo nariams kaip nors atsitiktiniu būdu spręsti tuos klausimus? Ačiū.
A. STONČAITIS. Labai ačiū už klausimą. Be abejo, klausimas yra praktinis. Asmeniškai pats su viešbučio klausimais mažai buvau susidūręs, kadangi nei jis man priklausė, nei aš kada pretendavau, nes pats esu vilnietis. Bet tie klausimai, visgi atrodytų, na, neturėtų kilti, tačiau jie visgi kyla. Ir aš manau, kad kyla dėl to, kad nėra aiškaus sutarimo, kokiais kriterijais vadovaujantis yra parenkami kabinetai. Kokiais kriterijais vadovaujantis yra daromos kokios nors tvarkos Seimo viešbutyje. Manau, kad mes kartu tai aptarsime, juos nustatysime, jais vadovausimės ir tikrai tada, nežinau, net į viešąją erdvę… kartais taip truputį atrodo net keistokai, kad viešojoje erdvėje yra dalinamasi, kad nerandama sutarimo, kaip paskirti kabinetus ar dar kokius nors ūkinius klausimus išspręsti. Reikalingi aiškūs, suprantami kriterijai, kuriais vadovaujantis ir yra priimami sprendimai. Manau, kad tą padaryt tikrai galime ir tą reikėjo jau senybėse padaryti, ir padarysime.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Šiaip kolegų žiniai turiu pasakyti, kad su Algirdu teko dirbti Antikorupcijos komisijoje praėjusią kadenciją, ir tikrai galiu paliudyti, kad nebuvo jokio Algirdo angažavimosi kaip Antikorupcijos komisijos pirmininko, kad ten ryškiai skaidytų į savus, svetimus, opoziciją, valdančiuosius ir taip toliau. Pagarba jums už tai.
Tačiau jūs buvote ir Vyriausybės kancleris ir iš to laiko jus persekioja du dalykai. Ir dėl jų, natūralu, būdamas opozicijoje, aš turiu paklausti. 2018 m. spalio 5 d. vyko Vyriausybės pasitarimas, kuriame buvo kažkas pasakyta, papasakota, ir paskui dingo to pasitarimo garso įrašas. Teismuose žurnalistų bendruomenė bandė išsiaiškinti. Deja, jūs visus galus į vandenį sukišote. Tai vienas klausimas: kaip ten buvo?
Ir kitas dalykas. Specialiosios tarnybos, jums dirbant Vyriausybės kancleriu, pasiūlė jums pasitikrinti melo detektoriumi, jūs atsisakėte tai padaryti. Esame aptarinėję tuos dalykus, tai norėčiau, kad viešai irgi pasakytumėte tas aplinkybes ir savo motyvus, kodėl nesutikote su specialiųjų tarnybų pasiūlymu pasitikrinti melo detektoriumi. Ačiū.
A. STONČAITIS. Ačiū už klausimus, visi klausimai yra geri. Jeigu pradėčiau nuo antrosios dalies, mieli kolegos, aš manau, kad vis dėlto nereikėtų ieškoti juodos katės tamsiame kambaryje, tuo labiau kad tos katės ten galbūt nėra. Šis klausimas jau taip plačiai buvo išdiskutuotas absoliučiai visais lygiais, jau buvo paklausę visų: Saugumo departamento direktoriaus ir visų. Aiškiai buvo suformuluotas atsakymas, kad nebuvo pasiūlymo tą daryti ir dėl to tai nebuvo daryta. Daugiau jokių naujų aplinkybių šiuo klausimu nėra.
Dabar dėl tų įrašų. Vėl tai yra geras pavyzdys, kad reikia stengtis, kad viskas būtų aiškiai reglamentuota. Aš jums galiu labai nuoširdžiai pasakyti, kad tas įrašas, kuris buvo, tada jo nė nebuvo. Kadangi jo saugoti nereikėjo, automatiškai ėjo toliau rašymai, užrašymai, taip. Bet ten paprasčiausiai nebuvo jokios paslapties, kaip dirbtinai buvo sudaryta žinia, kad buvo kažin kokia paslaptis, kurios nenorima paviešinti. Nebuvo tos ten paslapties. Bet kad buvo tokios procedūros tada, kad būtent tokių pasitarimų nesaugomi įrašai, tokie buvo.
Dabar aš nežinau, gal, matyt, po šito… Tiesa, dar mes darbavomės toliau Vyriausybėje, buvo tos tvarkos pakeistos, buvo aiškiai sureglamentuota, kad visgi ir šie įrašai yra saugomi. Matyt, tokių problemų niekada ir nebekils. Tai nepamirškime, kad praeitoje kadencijoje Seime lygiai taip pat kilo diskusijų, kam mes archyvuojame, kiek archyvuojame, kiek saugome visus šiuos dalykus? Manau, kad Seime aptarti procesai yra galbūt ir giliau tiesiog, ir… Bet visgi laikausi nuomonės, kad reikia stengtis, kad dviprasmybių neliktų niekam: nei sprendimo priėmėjui, nei paskui – naudos gavėjui. O naudos gavėjas, be abejo, visur yra viešas interesas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiame klausti A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Aš tik ponui E. Gentvilui irgi atsakysiu tą patį. Man atrodo, kad mes VSD direktorių tuomet kartu apklausėme ir girdėjome vienodai. Man labai keista, kad negirdėjus atsakymo, kad buvo kokie nors klausimai, kaip tik buvo paneigimas, dabar atsiranda klausimai. Bet čia nieko.
Aš tiesiog turiu klausimą gerbiamam kolegai, su kuriuo tikrai teko dirbti iš esmės aštuonerius metus. Ir dirbti labai įvairiais formatais, pradedant Vyriausybės kanceliarijos formatu, kai jis buvo Vyriausybės kancleris, paskui mes buvome kabinetų kaimynai, dirbome toje pačioje komisijoje, ir tikrai aš mačiau principingą politiką, kuris visus vertina vienodai.
Norėčiau paklausti, kaip jūs vertinsite tą situaciją, kuri yra dabar Kanceliarijoje, kai Kanceliarija negali pateikti ar nenori pateikti įrašų apie tai, ar Trinkūnaitė ir V. Germanas buvo Seime? Ir niekaip visuomenei ir, kas svarbiausia, žiniasklaidai negali atsakyti, ar žmonės, kurie yra susiję su Konservatorių partija, kurie, kai kurie jau turi ikiteisminius tyrimus savo atžvilgiu, buvo ar nebuvo? Tai kaip jūs tobulinsite Kanceliarijos darbą ir ar jūs tikrai galėtumėte pažadėti, kad tokie įtartini atvejai bus išviešinami?
A. STONČAITIS. Ačiū už klausimą, gerbiama Agne. Iš tikrųjų, matant viešojoje erdvėje tą polemiką, kai nepateikiamos tokios žinios, žmogiškai pasakysiu, mane tiesiog truputį stebino. Kadangi vėl, kur čia sudaroma ta paslaptis, aš asmeniškai labai sunkiai įsivaizduoju. Ir sunkiai įsivaizduoju, kodėl ta informacija neteiktina turėtų būti? Taip. Vėl reikėtų čia reglamentavimo. Yra kai kurie dalykai, matyt. Nepamirškime, be abejo, kad visi komitetai ir komisijos, veikiančios Seime, yra svarbios. Tačiau mes turime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, na, galbūt kai kuriuose irgi, kur yra uždari posėdžiai arba veikia laikinai sudarytos Seimo tyrimo grupės. Taip, gali būti tokių atvejų, kad ir šitie pakviesti asmenys neturėtų būti išviešinti, bet tai turėtų būti jau aprašyta procedūrose, kada, kieno sprendimu ir kokioms sąlygoms esant tai turėtų būti padaryta.
O iš tikrųjų, kai tikrai deklaruojame ir kitų principų negali būti, kad Seimo, Seimo komisijų, komitetų darbai yra vieši, turi būti viskas skaidru, vieša ir ypatingai viešojo intereso tenkinimas, tai, nemanau, kad aš rasčiau argumentų palaikyti, kad ta informacija neturėtų būti pateikiama. Bet čia reikalingas, be abejo, sutarimas kartu su Seimu, nes čia nėra koks nors tik Kanceliarijos reikalas, tai yra visgi Seimo bendro sutarimo reikalas, bet tą padaryti mes turėtume. Ir nemanau, kad čia yra jau toks sunkus sprendimas, kurio Seimo kanceliarija, Seimo kancleris kartu su Valdyba ir Seimu neįveiktų. Toks ir būtų mano atsakymas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pretendente, puikiai žinodamas jūsų politinę patirtį, labai pozityviai vertinu jūsų kandidatūrą. Bet noriu paklausti. Mes puikiai žinome, kad Seimo kanceliarijos darbuotojai tarp trijų pagrindinių valstybės institucijų užima paskutinę vietą pagal darbo užmokesčio lygį. Tai ką mes galėtume šioje srityje padaryti? Ir taip pat žinau, kad jūs, kaip ir aš, turėjote gana skeptišką nuomonę apie valstybės tarnybos pokyčius, kurie buvo padaryti praeitame Seime. Labai daug Seimo kanceliarijos darbuotojų, ten kokie nors finansininkai, Posėdžių sekretoriato darbuotojai tikrai rizikuoja būti išvalstybinti. Tai galbūt mes vis dėlto koreguosime šią politiką ir padarysime taip, kad žmonių teisėti lūkesčiai, kai jie norėjo būti valstybės tarnautojais, o staiga dabar verčiami būti paslaugų teikėjais, būtų patenkinti?
A. STONČAITIS. Ačiū už klausimą, gerbiamas Tomai. Be abejo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pataisos bus Seimo išskirtinė kompetencija su ministerijų siūlymais, su diskusijomis komitetuose. Aš visą laiką laikausi principo, kad negali kenkti savo veikla, savo sprendimais institucijai ir negali savo sprendimais ir savo veiksmais kenkti darbuotojui. Tai yra šventos tiesos.
Iš kitos pusės, supraskime, kad jeigu yra priimami įstatymai, jie privalo būti ir įvykdyti. Todėl aktyviai, jeigu bus keitimai, jungsimės ir mes, kaip Seimo kanceliarija, kartu su Valdyba teikdami pasiūlymus. Ir visgi mes turime apmąstyti, kokią naudą atneša valstybei tarnautojai, lygiai taip pat pakeitimas. Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas. Aš sakiau, kad yra keista ir nesuprantama, kad nuo pat pradžių Seimo kanceliarijos darbuotojai, lyginant su visomis trimis kanceliarijomis, yra mažiausiai apmokami. Na, taip paprasčiausiai negali būti, tiesiog negali būti. Ir ką reikia daryti? Na, buvo keistoka kažkada girdėti, kai kažkas sakė, kad galbūt ne Seimo kancleris turėtų eiti į Finansų ministeriją derėtis dėl biudžeto. Turi Seimo kancleris eiti suderinęs, be abejo, poziciją su Valdyba, su Seimo Pirmininku ir su Seimu, bet reikia eiti apginti.
Ir dabar kitais metais, aš tikiuosi, bus visgi peržiūrimas biudžetas ir bus atsižvelgta į realius poreikius, kuriuos pateiksime, nes, pagalvokite, kitiems metams yra numatyta 450 tūkst. per vertinimus galbūt algų pakėlimui. Bet jeigu kiekvienam iš šitos sumos, vertinant statistiškai, tai išeitų tiktai 6–7 % viso labo, kai bendras atlyginimų kilimas Respublikoje, matyt, yra ženkliai didesnis. Taigi, mes nepakelsime, bet tokiais tempais nepasivysime netgi to paties minimalaus vidutinio didėjimo, bet supraskime, kad čionai tikrai ne vien tiktai kancleris. Aš daryčiau visas pastangas, kad keistųsi padėtis, bet, be abejo, randant pritarimą Valdyboje ir Seime.
PIRMININKĖ. Dėkojame kandidatui į Seimo kanclerio pareigas A. Stončaičiui. Klausimo svarstymui laikas yra baigtas. Pratęsti jūs galėsite frakcijose Statuto nustatyta tvarka. Planuojama svarstymo data – gruodžio 10 diena. Ačiū.
Per šoninį mikrofoną – A. Gedvilienė. Prašome.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, … kad būtų pratęstas laikas klausinėjant kandidatą į kanclerius. Vis dėlto labai rimta pozicija, mums visiems labai aktualus kandidatas ir norisi išgirsti atsakymus į klausimus, tai bent dar keliems… Tuo labiau kad opozicija irgi turėtų galimybę daugiau klausimų paklausti. Jeigu neprieštarautumėte, bent 5 minutes, nes tikrai buvo nesuvaldyta. Tik penki žmonės paklausė, 15 minučių atsakinėti. Mes tikrai norėtume, kad būtų labai aiškiai viena minutė klausimui, dvi atsakymams, nes čia labai platūs atsakymai buvo. Tikrai be jokių pykčių, bet norėtume galimybės užduoti tuos klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. A. Anušauskas per šoninį mikrofoną.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, jeigu klausimai trunka ne minutę, o pusantros minutės, tai, aišku, reikėtų pratęsti, nes reglamentas yra bendras visiems, visi nori paklausti. Tuo labiau kad kandidatas, manau, kad sutinka atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame A. Anušauskui už pasisakymą per šoninį mikrofoną.
Gerbiami kolegos, ateityje prašome užduoti klausimą per minutę, o, gerbiami kandidatai, kurie stovės tribūnoje ir atsakinės į klausimus, prašome laikytis reglamento ir atsakinėti per tris minutes, kaip tai yra numatyta Statute. O šiandien pagal Statuto nustatytą tvarką klausimo svarstymui laikas yra baigtas. Labai kviečiame tai daryti savo frakcijose. Ačiū.
15.12 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4107(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-4107… (Balsas salėje) Gerbiamas kolega, jūs stovėdamas prie mikrofono to nepasiūlėte, o balsuoti iš vietos, rėkauti nederėtų. Ačiū.
Aš jau pradėjau skelbti jau kitą darbotvarkės klausimą. Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašome K. Mažeiką į tribūną. Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima, ačiū. Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento trys pastabos, kurioms pagrindinis komitetas pritaria. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prašo balsuoti. Prašome balsuoti dėl viso 2 straipsnio su Teisės departamento pastabomis.
Dėkojame. Užsiregistravo 89, balsavo 88: už – 84, prieš – 0, susilaikė 4. Pritarta.
Dabar prašome balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91, balsavo 90: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Žuvininkystės įstatymas priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną A. Petrošius. Prašome.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš dėkoju už sklandų procesą, tačiau norėčiau, suprasdamas, kad vis dėlto pirmieji posėdžiai, galbūt ne viskas vyksta sklandžiai, vis dėlto visų pirmininkų norėčiau paprašyti. Turite balsų atmesti bet kuriuos opozicijos prašymus ir dėl pertraukų, ir dėl pratęsimo, ir dėl kitų dalykų, bet kai frakcijos teikia siūlymus, na, būkite malonūs, atlikite viską pagal procedūras, teikite tuos siūlymus, balsuokime ir judėkime toliau.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Jeigu yra kokių nors pretenzijų, galite kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Bet ačiū už supratimą. (Balsai salėje)
15.15 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4049(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4049. (Balsai salėje)
Vienas straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Norinčių pasisakyti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
15.16 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3975(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3975.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui su Teisės departamento pastabomis? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 93, už – visi 93. Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 23, 28, 29, 38, 54, 61, 631 ir 651 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4256(2), Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 5, 7, 13, 231, 24 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4257(2), Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2729 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4258(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 23, 28, 29, 38, 54, 61, 631 ir 651 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4256. Pranešėjas – G. Jeglinskas. Svarstymo stadija.
G. JEGLINSKAS (DFVL). Komitetas projektą svarstė lapkričio 27 dieną. Buvo gauti dviejų Seimo narių pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė. Taip pat pritarė visoms Teisės departamento pastaboms. Bendru sutarimu pritarė visam patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Turbūt pakomentavote dėl visų trijų, taip pat ir dėl susijusių?
G. JEGLINSKAS (DFVL). Visiškai teisingai, visi susiję čia yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išvada dėl visų, taip?
G. JEGLINSKAS (DFVL). Taip, dėl visų išvada.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl motyvų už ir prieš nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Užsiregistravo 93, balsavo 93, visi – už. Projektams po svarstymo pritarta.
15.19 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2368 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4259(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2368 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4259. Svarstymo stadija. Pranešėjas – G. Jeglinskas.
G. JEGLINSKAS (DFVL). Sveiki dar kartą. Dar vienas įstatymas. Komitetas projektą svarstė lapkričio 27 dieną. Tai grynai techninis projektas, skirtas dviejų įstatymų įsigaliojimo datai suderinti. Priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Užsirašiusių dėl motyvų už ir prieš nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 96, balsavo 96: už – 95, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
15.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. XV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-54 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Pranešėjas – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, teikiu nutarimo projektą, kuriame yra nurodyta Ateities komiteto vadovybė, kurią išsirinko komitetas. Pirmininkas – V. Grubliauskas, pavaduotojais išrinkti Seimo narys E. Kirkutis ir Seimo narys T. Sadauskis. Įsigalioja nuo paskelbimo dienos. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašiusių kalbėti nėra. Yra du straipsniai. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galima. Ačiū.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimo stadija. Balsuojame. Atsiprašau, du straipsniai. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 98, balsavo 97: už – 97, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XV-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-53 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo pakeitimo“ projektas Nr. XVP-53. Pranešėjas – pirmasis pavaduotojas J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Šiame nutarime yra papildomos atskiros delegacijos pagal frakcijų pateiktus pasiūlymus, todėl siūlau visiems pritarti projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašiusių klausti nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta.
Dėl svarstymo nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Yra devyni straipsniai. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 100, balsavo 99: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-52(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-52. Prašome pirmąjį pavaduotoją J. Oleką pristatyti klausimą.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, kai kurios delegacijos susirinko, turėjo galimybę ir išrinko savo vadovybę, todėl kviečiu pritarti nutarimo projektui po pateikimo – suformuotam delegacijų pirmininkų ir pavaduotojų korpusui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių klausti nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta. Svarstymo stadijoje ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Priėmimo stadija. Yra 11 straipsnių. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 100, balsavo 98: už – 98, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.26 val.
Seimo savaitės (2024-12-09 – 2024-12-13) – 2024 m. gruodžio 10 d. (antradienio) ir 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės klausimas dėl kitos savaitės darbotvarkės. Pranešėjas – pirmasis pavaduotojas J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, laukia intensyvi kita savaitė. Antradienį yra numatyta svarstyti nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektą. Ačiū, kad po pateikimo pritarėte. Slaptas balsavimas numatytas 13 valandą. Toliau yra priėmimai: 2025 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių, Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių, Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymai. Taip pat daug įstatymų, kuriuos mes priėmėme po pateikimo. Numatyta svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimą dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo. Taip pat yra teisėjų skyrimo į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus projektai, Prezidento dekretai, kuriuos mes turime apsvarstyti. Tai būtų antradienį.
Ketvirtadienį yra numatytas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projekto svarstymas ir priėmimas, Vyriausybės narių priesaika ir daug įstatymų, kuriuos mes jau čia svarstėme, priėmimas arba svarstymas po pateikimo. Tokia būtų mūsų kitos savaitės darbotvarkė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nori paklausti K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Yra užregistruotas ir nepateikiamas Įsiterpusios žemės pardavimo įstatymas. Aš dabar važiuosiu susitikti su žemdirbiais, kokią man žinią pasakyti, ar jisai bus svarstomas, ar nebus svarstomas ir kokios priežastys, kodėl jisai neįtraukiamas į darbotvarkę?
J. OLEKAS (LSDPF). O čia buvo teikimas?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia teikimas buvo dar, dar, dar… Teikimas buvo, nežinau, spalio ar lapkričio pradžioje.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš pasitikslinsiu ir mes galbūt Seniūnų sueigoje antradienį galėsime apsvarstyti, ar įtraukti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai.
J. OLEKAS (LSDPF). Nežinau priežasčių, kodėl nebuvo įtrauktas anksčiau, bet pasidomėsiu ir būtinai tą…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame pristačiusiajam kitos savaitės darbotvarkę. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, galime, pritarta.
15.29 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-33 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-33. Pranešėjas – R. Juška. Pateikimas.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu labai trumpai, tai daugiau techninio pobūdžio įstatymo pakeitimas, nukeliant įsigaliojimo datą. Informacija: dar 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Viešojo administravimo įstatymo pakeitimus, kuriais šis įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Viena svarbesnių naujovių – tai pakeisti reikalavimai, kaip suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai. Buvo patikslinta, kokios funkcijos yra laikomos viešuoju administravimu, nustatyta, kokių teisinių formų juridiniams asmenims ar tam tikriems fiziniams asmenims kokiais teisės aktais ir kokia apimtimi šios funkcijos gali būti pavedamos.
Įgyvendinant priimtą įstatymą turėjo būti peržiūrėti tie sprendimai, kuriais Vyriausybei, ministerijoms ir savivaldybių institucijoms pavaldžioms ar atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms, viešosioms įstaigoms, valstybės ar savivaldybių įmonėms pavestos viešojo administravimo funkcijos atitinka naujus reikalavimus. Jeigu bus nustatyta, kad viešojo administravimo funkcijos minėtiems viešiesiems juridiniams asmenims yra pavestos ne pagal naujai nustatytus reikalavimus, turi būti inicijuoti Viešojo administravimo įstatymą atitinkantys šių sprendimų pakeitimai.
Praktikoje įgyvendinant šiuos pokyčius susidurta su sunkumais. Sprendimų dėl viešojo administravimo funkcijų perdavimo ar keitimo dažnai nepavyksta priimti greitai, nes jie būna susiję ir su struktūrine juridinių asmenų pertvarka ar reorganizacija. Tai sudėtingi procesai, dažnai apimantys ne vieną valstybės veiklos sritį ir reikalaujantys kompleksinio teisės aktų keitimo, todėl norint tinkamai įgyvendinti naujus Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, tam reikia skirti daugiau laiko.
Atsižvelgiant į tai, yra teikiamas Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti naują viešojo administravimo funkcijų peržiūros ir reikiamų teisės aktų projektų parengimo terminą iki 2026 m. birželio 30 d.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausti norėtų A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Gerbiamas buvęs komiteto pirmininke, išties aš jaučiuosi gana nejaukiai šitą projektą matydama, nes iš esmės tai yra ministerijos, kuriai vadovavo A. Bilotaitė, neveikimo pasekmė, nes įgyvendinti buvo ketveri kadencijos metai. Įstatymo projektas priimtas 2020-ųjų viduryje ir dabar mes matome įstatymo įsigaliojimo atidėjimą realiai pusantrų metų. Tai kaip jūs vertinate tą pusantrų metų terminą ir kodėl jisai atsirado, o ne, tarkime, metai, ne metai du mėnesiai, ne pusė metų, nes išties atrodo, kad įstatymo įsigaliojimas tiesiog sabotuojamas, ir sabotuotas buvo konservatorių?
R. JUŠKA (LSF). Taip. O aš labai nejaukiai, gerbiama Agne, jaučiuosi žiūrėdamas į savivaldybes, kurių vakar dar 21 buvo nepasiruošusios ir net nepradėjusios. Mes, komitete sulaukę Lietuvos savivaldybių asociacijos kreipimosi, komitete sulaukę kreipimosi iš tų savivaldybių, įregistravome pataisą, kad nebūtų to chaoso, kuris laukia nuo sausio 1 dienos.
Kaip būna įprasta kaltinant kitus, norėčiau, kad ir į save kiekvienas pažiūrėtų. Tarp tų 21 savivaldybės paminėčiau ir vienmandatininkus, esančius čia, salėje, kurie užėmė vadovaujamus postus tose savivaldybėse, tokiose kaip Kelmės savivaldybė, Šilalės savivaldybė, kodėl nieko nedarė ketverius metus. Aš tai suprantu labai paprastai. Vienas iš argumentų – per tuos ketverius metus buvo dveji metai pandemijos, tam tikras atotrūkis ir darbas nuotoliu pačiose savivaldybėse.
Kitas, manyčiau, yra labai svarbus žmogiškasis faktorius. Tie, kurie esame savivaldybėse dirbę, esame praktikai, tai turbūt galima susieti ir su rinkimais, nes anos kadencijos pabaigoje savivaldybių tarybos, savivaldybių merai, pažiūrėję, kad įstatymas įsigalioja po ketverių metų, daugelis iš jų suprato ir nieko nedarė, nes daug laiko ir mintis ta, kad jau galbūt man nereikės daryti. Naujai išrinktos savivaldybių tarybos, nauji merai ėmėsi tų darbų, kurie būtini esamu laikotarpiu, ir nepažvelgė atgal, kokie prieš dvejus trejus metus įstatymai buvo priimti ir ką reikia daryti. Kadangi nuolat apeliuojama į tai, dėl kokios priežasties, tai mes su dabartine komiteto pirmininke, kad iki sausio 1 dienos spėtume priimti šį pakeitimą, ir registravome tą pataisą. O kadangi pusė Seimo narių yra vienmandatininkai, kad nebūtų kaltinama viena ar kita pusė, aš išvardinsiu tas savivaldybes iki vakar dienos. Dar dalis yra…
PIRMININKĖ. Labai atsiprašau, gerbiamas kolega, gal jūs nevardinkite savivaldybių. Mes ką tik gavome pastabą, kad per ilgai užtrunkame. Jūs jau viršijote 3 minučių atsakymo laiką. Labai trumpai pabaikite sakinį ir ateityje…
R. JUŠKA (LSF). 10 minučių skirta.
PIRMININKĖ. Atsakyti 3 minutės. Paklausti norinčių yra daugiau. Prašom pabaigti sakinį ir mintį.
R. JUŠKA (LSF). Aš pabaigiau.
PIRMININKĖ. Dėkui. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Jau Agnė vieną klausimo dalį labai teisingai paklausė, nes vis dėlto buvo ketveri metai ir tų priežasčių galime rasti labai daug, kodėl mes neįgyvendinome įstatymo per ketverius metus. Tai liečia ir Vyriausybę, ministerijas, savivaldybes.
Tiktai dar keistesnis klausimas: kaip įvyko Valstybės tarnybos įstatymo ištarnybinimo dalies įgyvendinimas kai kuriose ministerijose, savivaldybėse, jeigu pagal šį įstatymą mes iki šiol neatskiriame, kas yra viešoji paslauga ir kas yra vidaus administravimo paslauga? Tai kaip galėjo savivaldybės ar ten prokuratūros, visur ten, kur valstybės tarnautojai buvo priskirti, kad jie ne valstybės tarnautojo funkcijas vykdo, o tik vidaus administravimo funkcijas, atimtas iš jų iš esmės valstybės tarnautojo statusas, jeigu šis įstatymas neįsigaliojo ir neįvykdytas visas?
Mano vertinimu, negalima statyti vežimo prieš arklį, todėl ir Valstybės tarnybos įstatymas taip pat turi būt atidėtas, kaip ir šis įstatymas. Kaip jūs galvojate šiuo klausimu? Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš taip pat dar kartą kartoju: užduokite klausimą, pabandykite spėti per minutę. Jums dabar atsakyti iki 3 minučių. Gal galite ir trumpiau atsakyti.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiama kolege, aš puikiai suprantu, nes mes tame pačiame komitete ir diskutavome apie tariamai vadinamąjį tą ištarnybinimą, jūsų noras susieti su Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo termino atidėjimu man yra suprantamas, bet aš pasakiau ir priežastis – 21 savivaldybė. Jeigu jos to neatliko, todėl mes, atsižvelgdami į Savivaldybių asociacijos prašymą, į savivaldybių prašymą, įregistravome šią pataisą ir prašome Seimo atidėjimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Šukys.
R. ŠUKYS (NAF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš irgi turiu klausimą pranešėjui, kurį uždaviau ir čia per Vyriausybės valandą vidaus reikalų ministrei poniai A. Bilotaitei. Ar tikrai vien savivaldybės, kurias jūs įvardinote 21, yra nepasirengusios, ar yra ir ministerijų, kurios ko nors nepadarė? Norėčiau žinoti. Ir tada to paties klausimo pratęsimas. Ar tas pusantrų metų terminas yra realus, ar vėl nereikės pratęsti? Gal iš karto nustatome pratęsimą normaliai realiam terminui?
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamas Raimondai, prieš teikdami šiandien Seimui šio klausimo pateikimą, vakar tiesiogiai buvome susijungę biure Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Dalyvavo kartu ir pirmininkė. Vakar mums pateikta pati paskutinė ir naujausia informacija, tai liečia tik 21 savivaldybę. Ką jūs kalbate ir norite pritempti valstybines institucijas, to nėra. Mums taip vakar buvo pasakyta. Grynai gelbstime savivaldybes. Ir kartoju tai jau trečią kartą. Tokia informacija pateikta mums, vakar komiteto nariams, ja dalinuosi šiandien ir su jumis.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už ir prieš. Už – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Kolegos, ką tik buvo pristatytas išties labai svarbus įstatymo projektas, kuriuo siekiama užtikrinti nuoseklų viešojo sektoriaus įstaigų funkcijų gryninimo procesą ir taip prisidėti prie bendro viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimo. Turiu pažymėti, kad valstybės ir savivaldybių įstaigos, ir valdomos įmonės, kurių funkcijos yra peržiūrimos ir gryninamos, veikia labai įvairiose valstybės veiklos srityse ir sprendimai, reikalingi įgyvendinant viešojo administravimo nuostatas, gali būti lydimi įvairių kompleksinių ir sudėtingų teisėkūros iniciatyvų. Kaip jau supratote, negalime atmesti ir kito elemento. Tikrai buvo gana daug laiko, tačiau kai kurios savivaldybės, galbūt iš nežinojimo, kai kurios savivaldybės galbūt piktybiškai tikėdamosi, kad pasikeis reglamentavimas, sąmoningai, matyt, tų procesų neinicijavo ir nepradėjo. Tai šiandienos sprendimas duotų ženklą, kad tas procesas nepasikeis, ir tie metai, pusantrų, kurie yra skirti, yra tikrai pakankamas laiko tarpas susitvarkyti.
Ką parodė ir ministerinis lygmuo, kur čia buvo užduotas klausimas, kur tos funkcijos yra išgrynintos. Kad ir kokios tos priežastys būtų, akivaizdu, kad šiandien turime pripažinti, kad viešojo administravimo funkcijų peržiūrai ir tokioms teisėkūros iniciatyvoms reikia šiek tiek daugiau laiko, tą laiką turime skirti aiškiai pasiųsdami ženklą, kad kitaip nebus, ir tikintis, kad tas sprendimas bus įgyvendintas. Noriu atkreipti dėmesį, kad šitas pristatytas pasiūlymas iš principo prisidės ir prie nuoseklaus valstybės ir savivaldybių pertvarkos proceso, kuris vykdomas, ir įgyvendinant EBPO rekomendacijas Lietuvai, kurios yra teikiamos dėl geresnio įmonių valdymo valstybės sektoriuje. Tikrai raginu palaikyti už, čia nei valdančiųjų, nei opozicijos sprendimas, sprendimas, kuris yra reikalingas savivaldybėms tam, kad mes tuos procesus užbaigtume.
PIRMININKĖ. Ačiū A. Petrošiui. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Man asmeniškai gėda už kol kas dar ministrę A. Bilotaitę, kuri turėjo ketverius metus laiko koordinuoti ir matyti savivaldybių problemas. Negana to, kad nematė, nes, matyt, visą laiką atėmė feisbuko postai ir savireklama. Dabar netgi pati ministrė ne tai kad neatneša projekto į salę, neatsiprašo ir nepaaiškina situacijos, jos kažkodėl nesimato netgi plenarinių posėdžių salėje. Tikrai yra labai negarbinga ir neatsakinga. Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas, aš tikrai suprantu, kad mes neturime kitos išeities, kaip nukelti, bet manyčiau, kad vis dėlto pusantrų metų laikotarpis, žinant, kad savivaldybės jau 2020 metais žinojo, kad yra būtinas funkcijų įvertinimas, tikrai yra nepagrįstai ilgas. Linkiu ir kitiems ministrams, kurie bus ateityje, šiek tiek atsakingiau žiūrėti į pasibaigiančius įsigaliojimo terminus ir Seimą įspėti anksčiau. Vis dėlto turiu pripažinti, kad norint ir prašant kaip nors tęsti terminus, juos reikėtų motyvuoti. Gaila, bet aš iš pranešėjo neišgirdau, kodėl būtent reikia pusantrų metų termino, o ne, tarkime, metų ir 6 mėnesių, metų ir 7 mėnesių, o galbūt 9 mėnesių užtektų. Tai šiuo atveju to pagrįstumo iš tikrųjų trūksta.
PIRMININKĖ. Dėkojam Agnei. Ar galėtume po pateikimo? (Balsai salėje) Kadangi buvo motyvai prieš, turėtume balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 76, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Siūloma svarstyti gruodžio 17 dieną. Galima pritarti datai? Dėkui.
15.45 val.
Informaciniai pranešimai
Paskutinis šios dienos klausimas. Pagal Seimo statutą Seimo posėdžio pirmininkas Seimo posėdžio metu praneša Seimo nariams apie įsikūrusią Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę, jos pirmininką, pirmininko pavaduotoją. Seimo posėdžio pirmininkui paskelbus apie įsikūrusią Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę, laikoma, kad ji yra įregistruota. Tai pradedame skaityti. Tarpparlamentinių ryšių su Kroatijos Respublika grupę, kurios pirmininku išrinktas V. Rakutis, pavaduotoju – K. Vilkauskas, skelbiame įsikūrusia. Kita grupė – Tarpparlamentinių ryšių su Bulgarijos Respublika grupė. Pirmininku išrinktas B. Ropė, pavaduotoja – D. Petkevičienė. Skelbiame, kad grupė įsikūrė. Kita grupė – Tarpparlamentinių ryšių su Uzbekistano Respublika grupė. Pirmininkas – K. Mažeika, pavaduotojas – K. Starkevičius. Įsikūrė. Kita – Tarpparlamentinių ryšių su Moldovos Respublika grupė. Pirmininkas – K. Starkevičius, pavaduotojas – R. Sinkevičius. Įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupė. Pirmininku išrinktas K. Starkevičius, pavaduotoja – O. Leiputė. Įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Maroko Karalyste grupė. Pirmininkas – V. Šeršniovas, pavaduotoja – A. Norkienė. Įsikūrė.
Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupė. Pirmininku išrinktas J. Olekas, pavaduotoju – E. Zingeris. Įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Kirgizijos Respublika grupė. Pirmininkas – V. Šeršniovas, pavaduotojas – S. Luščikas. Įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Egipto Arabų Respublika, Jordanijos Hašimitų Karalyste ir Libano Respublika grupė. Pirmininkas – G. Drukteinis, pavaduotoja – R. Janušonienė. Įsikūrė. Kita – Ryšių su Irako Respublika grupė. Pirmininkas – G. Drukteinis, pavaduotoja – R. Janušonienė. Įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Beniliukso šalimis grupė. Pirmininkas – V. Rakutis, pavaduotojas – A. Lydeka. Įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupė. Pirmininkė – V. Aleknavičienė, pavaduotojai du – E. Zingeris ir T. Martinaitis. Grupė įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Vengrija grupė. Pirmininkė – J. Zailskienė, pavaduotojas – M. Katelynas. Grupė įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupė. Pirmininkas – V. Grubliauskas, pavaduotojas – D. Bradauskas. Įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupė. Grupės pirmininku išrinktas S. Luščikas, pavaduotoju – K. Bilius. Grupė įsikūrė.
Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublikos Seimu ir Senatu grupė. Pirmininku išrinktas A. Sysas, pavaduotojais – J. Narkevičius ir D. Ulbinaitė. Įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupė. Grupės pirmininku išrinktas T. Tomilinas, pavaduotoju – A. Petrošius. Įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Jungtiniais Arabų Emyratais grupė. Pirmininke išrinkta M. Petrauskaitė, pavaduotoju – R. Puchovičius. Grupė įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė. Pirmininku išrinktas L. Balsys, pavaduotoja – D. Asanavičiūtė. Grupė įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupė. Pirmininku išrinktas A. Valinskas, pavaduotojai du – A. Sysas ir K. Neimantas. Grupė įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Armėnija grupė. Pirmininke išrinkta I. Braziulienė, pavaduotoju – J. Narkevičius. Grupė įsikūrė. Tarpparlamentinių ryšių su Airijos Respublika grupė. Pirmininke išrinkta D. Asanavičiūtė, pavaduotoju – A. Bagdonas. Grupė įsikūrė.
Visi darbotvarkės klausimai aptarti, kviečiu registruotis.
Posėdis baigtas. (Gongas) Gražios rytdienos ir savaitgalio. Per šoninį mikrofoną… (Balsai salėje: „Ne, viskas, posėdis baigėsi.“)
Viskas, posėdis buvo baigtas. (Balsas salėje: „Įjunkite mikrofoną. Gerbiamieji Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijos nariai, renkamės pirmam posėdžiui 520 kabinete, III rūmuose.“)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, primenu, Kazachstano grupės nariai liekame čia, tame šone, ir padarome pirmąjį susirinkimą. Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.