LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 581, 589, 609 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 555¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-2820

2018-12-12 Nr. 102-P- 57

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Česlav Olševski, Aušrinė Norkienė, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministras Ernestas Jurkonis, Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininkas Romualdas Gylys, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-13	3			Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Teikiamo projekto 1 straipsniu Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK, kodeksas) papildomas 555¹ straipsniu, įtvirtinančiu naujo administracinio nusižengimo – „Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ar kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo“ – sudėčių požymius. Lietuvos Respublikos pranešėjų ^[1] apsaugos įstatymo, priimto 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-804 ir įsigaliosiančio 2019 sausio 1 d. (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas), 1 straipsnyje nustatyta, kad „1. Šis įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. 2. Jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos. 3. Jeigu yra šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso prieštaravimų, taikomos Baudžiamojo proceso kodekso normos.“ Vadovaujantis pacituotomis nuostatomis, konstatuotina, kad pranešėjų apsaugą reglamentuoja ne tik Pranešėjų apsaugos įstatymas, bet ir kiti įstatymai. Be to, Pranešėjų apsaugos įstatymas yra specialusis įstatymas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai ir neprieštaraujant, kad administracinė atsakomybė už Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimus turi būti nustatyta, kartu konstatuotina, kad ANK 555¹straipsnyje numatomi atsakomybės pagrindai yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, dėl to turėtų būti konkretizuoti: 1.1. ANK 555¹ straipsnyje turėtų būti akcentuojama atsakomybė ne už kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, o pranešėjų apsaugos reikalavimų (past. – kurie gali būti įtvirtinti tiek Pranešėjų apsaugos įstatyme, tiek kituose įstatymuose) pažeidimus. Priešingu atveju, ANK 555¹ straipsnyje bus nustatyti pernelyg plataus pobūdžio administracinės atsakomybės pagrindai – pavyzdžiui, už visus BPK, Baudžiamojo kodekso, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pažeidimus. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo 1 straipsnis pranešėjų apsaugą sieja tik su įstatyminio lygmens reguliavimu, atsitinkamai turėtų būti koreguotas ir ANK 555¹ straipsnis (vietoje žodžių „kitų <...> teisės aktų“ vartojant – „kitų <...> įstatymų“).	Pritarti iš dalies	Siūlytina 555¹ str. pavadinimą bei jo 1 dalį išdėstyti atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pasiūlymą: „Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme ir(ar) kituose teisės aktuose nustatytų pranešėjų apsaugos reikalavimų pažeidimas“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-13	3			2. Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 555¹ straipsnio pavadinime ir 1 dalyje jungtukas „ar“ keistinas jungtuku „ir (ar)“.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-13	3			3. Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 555¹ straipsnio 1 dalyje prieš žodį „Pranešėjų“ rašytini žodžiai Lietuvos Respublikos (atitinkamai žodį „Pranešėjų“ rašant iš mažosios raidės).	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-13	3			4. Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 555¹ straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių –„Pranešėjų apsaugos įstatymo ar kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“, analogiškai šio straipsnio 2 daliai, rašytini žodžiai – „Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas“	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-13	3			5. Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 555¹ straipsnio dalių struktūra neatitinka ANK sisteminių reikalavimų. Pabrėžtina, kad ANK straipsnio dalys turi būti dėstomos nuosekliai pagal jų sankcijose numatytų baudų dydžio vidurkį, pradedant nuo švelniausios sankcijos ir baigiant griežčiausia. Atsižvelgiant į tai, ANK 555¹ straipsnio 4 ir 5 dalys sukeistinos vietomis.	Nepritarti	Pastaba nebeaktuali, nes atsižvelgiant į kitą Teisės departamento pastabą šio straipsnio dalys yra sujungtos (3 su 5 dalimi, 4 su 6 dalimi).
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-13	3			6. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, ANK 555¹ straipsnio 3 ir 5 dalių, taip pat 4 ir 6 dalių sankcijos sutampa, o tai rodo vienodą atitinkamų nusižengimų pavojingumo pobūdį. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina sujungti į vieną – 3 ir 5, taip pat 4 ir 6 dalis. Nepritarus šiai pastabai, ANK ANK 555¹ straipsnio 5 ir 6 dalys turėtų būti išskirtos į naują atskirą ANK straipsnį (pavyzdžiui, ANK 555² straipsnį).	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-13	5			7. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 581 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje žodžiai – „nagrinėjančios institucijos (pareigūno)“ keistini į žodžius „nagrinėjanti institucija (pareigūnas)“.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-13	4			8. Teikiamo projekto 4 straipsniu ANK 609 straipsnis („Administracinio nusižengimo protokolo turinys“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų)) papildomas nauja 6 dalimi, numatančia, kad „Nutarimas skirti administracinę nuobaudą negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais“. Pabrėžtina, kad nors nauja pataisa reglamentuoja nutarimo skyrimą, ją siūloma įrašyti ANK straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pasirinkta teikiamos pataisos vieta nėra tinkama ir neatitinka ANK 609 straipsnio turinio bei ANK sistemos.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos nuomonę, yra siūloma keisti ANK 569 str.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-13	4			9. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto 4 straipsniu siekiamas įtvirtinti principas turėtų būti susietas ne tik kompetentingos institucijos priimamu „nutarimu“, bet ir „nutartimi“.	Pritarti iš dalies	Siūlytina dėstyti nuostatas ANK 569 str. taip, kaip siūloma Teisingumo ministerijos rašte: „5. Administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.“
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-13				10. Atsižvelgiant į šioje išvadoje keliamų probleminių klausimų gausą ir projekto sudėtingumą, taip pat vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl projektų Reg. Nr. XIIIP-2820 – 2826 rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados.	Pritarti iš dalies	Komitetas paprašė atskirų ministerijų ir institucijų nuomonių dėl pateikto projekto.
11.	Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos 2018-11-15				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir papildymo 555(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2820 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Generalinė prokuratūra 2018-11-27	2			Teikiame pastabas ir pasiūlymus įstatymų projektams reg. Nr. XIIIP-2820-XIIIP-2826, kurie numato galimybę atleisti pranešėjus nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau - PAĮ) 15 straipsnyje įtvirtinta viena veiksmingiausių pranešėjų apsaugos priemonių - nustatyta pranešėjo aktyvios atgailos galimybė, t. y. pranešėjas, dalyvavęs darant pažeidimus ir apie tai pranešęs kompetentingai institucijai, tam tikruose teisės aktuose nustatyta tvarka galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės už dalyvavimą darant pažeidimus. Pažymėtina, kad PAĮ 15 straipsnis neišskiria konkrečių pažeidimų pobūdžio. Pažeidimo sąvoka apibrėžiama PAĮ 2 straipsnio 5 dalyje, nurodant, kad pažeidimas yra įstaigoje galimai rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas viešajam interesui grėsmę keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar kitų panašių santykių su šia įstaiga. PAĮ 3 straipsnis reglamentuoja sritis, kuriose galimai padaryti pažeidimai yra PAĮ objektas. PAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad pagal šį įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl: 1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai; 2) pavojaus aplinkai; 3) rengiamos, vykdomos ar įvykdytos nusikalstamos veikos; 4) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos vykdomiems tyrimams ar vykdant teisingumą; 5) neteisėtos veiklos finansavimo; 6) būdų, metodų ir priemonių neteisėtiems veiksmams vykdyti; 7) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo; 8) nusikalstamu būdu įgyto turto; 9) kitų pažeidimų, dėl jų atsiradusių pasekmių slėpimo, trukdymo atskleisti neigiamų pasekmių mastą. Atkreiptinas dėmesys, kad sričių sąrašas nėra baigtinis. Vertinant sistemiškai, manytina, kad PAĮ 15 straipsnis numato galimybę atleisti nuo atsakomybės dėl visų pažeidimų, nurodytų PAĮ 3 straipsnio 5 dalyje, padarytų bet kurioje iš sričių, nurodytų PAĮ 3 straipsnio 2 dalyje. PAĮ 15 straipsnyje numatyta, kad pranešėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už pažeidimus teisės aktų nustatyta tvarka. Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose turėtų būti reglamentuota atleidimo nuo atsakomybės galimybė. Vertinant sistemiškai, atleidimo nuo atsakomybės už pažeidimus (kaip jie suprantami PAĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme) galimybė turi būti numatyta tiek Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tiek ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. <...> Dėl Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 11¹straipsniu Atsižvelgiant į nurodytus argumentus manytina, kad siekiant tinkamai įgyvendinti PAĮ 15 straipsnį būtina ne tik Baudžiamajame kodekse, bet ir Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) reglamentuoti galimybę atleisti nuo atsakomybės asmenis, kurie aktyviai padeda atskleisti pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę atleisti nuo griežčiausios savo pobūdžiu baudžiamosios atsakomybės, neįtvirtina galimybės atleisti nuo lengvesnės - administracinės atsakomybės. Tai vertintina kaip reglamentavimo spraga. Svarstytina, kad atleidimo nuo administracinės atsakomybės norma galėtų atsirasti ANK III skyriuje „Administraciniai nusižengimai ir administracinė atsakomybė“ ir galėtų būti išdėstyta taip: „11¹ Atleidimas nuo administracinės atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą Asmuo, padaręs šiame kodekse nurodytus administracinius nusižengimus, gali būti atleistas nuo administracinės atsakomybės, jeigu: 1) asmuo pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir 2) jis savo noru prisipažino padaręs šiuos administracinius nusižengimus, ir 3) aktyviai padėjo atskleisti kito asmens padarytus administracinius nusižengimus, ir 4) šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas administracinis nusižengimas, kurį asmuo padėjo atskleisti, dėl savo masto, sistemingumo ir (ar) sukeltų pasekmių laikytinas pavojingesnių, nei jo paties padarytas administracinis nusižengimas.“ __	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į pasiūlymą, ANK yra pildomas nauju 21¹ straipsniu, jo turinį derinant su BK projekte įtvirtinamu atitinkamu straipsniu, taip pat atitinkamai koreguojant IV skyriaus pavadinimą ir įstatymo projekto pavadinimą. Siūlytina naują straipsnį išdėstyti taip: „21¹ Pranešėjo atleidimas nuo administracinės atsakomybės Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, jeigu: 1) jis pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir 2) prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, ir 3) aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą, ir 4) administracinis nusižengimas, kurį asmuo padėjo išaiškinti, dėl savo pobūdžio laikytinas pavojingesniu, nei jo paties padarytas administracinis nusižengimas.“
2.	LR Generalinė prokuratūra 2018-11-27	6			Dėl Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2820-XIIIP-2826 nurodyta, kad 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 555¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau - ANK projektas) tikslas - nustatyti teisinę atsakomybę už PAĮ kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Manytina, kad keičiant (papildant) ANK 589 straipsnį neturėtų būti apsiribojama tik šio straipsnio 6 punkto papildymu, numatant, kad dėl ANK 555¹straipsnio pažeidimų administracinių nusižengimų teiseną pradės, tyrimą atliks ir administracinių nusižengimų protokolus surašys tik prokurorai. Šiuo metu administraciniame procese prokurorams suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti protokolus tik dėl dviejų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 505 straipsnyje (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas) ir 507 straipsnyje (Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas). Šiuo įstatymo projektu į prokurorų kompetencijos sritį įtraukiamas ir ANK 555¹ straipsnis. Prokuratūra pagal nustatytą kompetenciją yra institucija (subjektas), įgaliota pagal PAĮ priimti, pagal savo kompetenciją nagrinėti arba perduoti kitoms institucijoms nagrinėti pranešimus ar pateiktą informaciją apie pažeidimus, koordinuoti pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems pagal PAĮ procesą. PAĮ numatyta, kad pažeidimus pagal PAĮ tirs ir kitos institucijos, kurioms pažeidimų tyrimas bus perduodamas pagal kompetenciją. Taip pat dalis informacijos apie pažeidimus bus pateikta įstaigose per vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus. Taigi pažeidimai, numatyti ANK 555¹ straipsnyje, gali paaiškėti norint pateikti pranešimą apie pažeidimą pagal PAĮ arba tokio pažeidimo tyrimo metu. Pagal siūlomą ANK 555' redakciją, pranešimus tiriant ne prokuratūroje, o kitoje institucijoje arba įstaigoje ir nustačius ANK 555¹ straipsnio pažeidimus, reikėtų visą tyrimo medžiagą persiųsti prokuratūrai, nes tik jos pareigūnai galėtų pradėti ANK 555¹ straipsnyje numatyto pažeidimo teiseną. Manytina, kad tokia tvarka prieštarautų tiek ekonomiškumo, tiek ir proceso operatyvumo principams. Nustačius tokią tvarką (visą ANK 555' straipsnyje numatytų pažeidimų teiseną priskiriant tik prokurorams), turėtų atsirasti specialius įgaliojimus ir atitinkamą specializaciją turintys prokurorai, o tai pareikalautų papildomų žmogiškųjų ir finansinių resursų. Be to, administracinių teisės pažeidimų tyrimui ir protokolų surašymui bus reikalingi specialūs instrumentai ir informacinės sistemos (pvz., tokios, kuriomis disponuoja policija), kurių prokuratūra neturi, o siekiant operatyvumo pažeidimas turėtų būti ištirtas nedelsiant, nelaukiant informacijos iš kitų institucijų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis numato, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Analizuojant prokuratūros statusą ir kompetenciją matyti, kad prokurorų dalyvavimas administracinėje teisenoje yra daugiau išimtis negu taisyklė: 1. Baudžiamajame procese nustačius administracinių teisės pažeidimų požymių, prokuroras ne pats pradeda administracinę teiseną, o ją perduoda įgaliotai institucijai. Pvz., BPK 168 straipsnio (Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą) 6 dalyje numatyta, kad, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Taip pat ir BPK 214 straipsnio (Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka) 6 dalyje nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą spręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 2. ANK 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras, gavę pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nustato, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, arba patys nustato padaryto administracinio nusižengimo požymių, jie motyvuotu nutarimu perduoda turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Dėl to tikslinga pagal analogiją nustatyti prokuroro teisę ANK 555¹ straipsnio pažeidimų atvejais perduoti administracinę teiseną įgaliotai institucijai, nes jeigu net ikiteisminiame tyrime nustačius administracinio teisės pažeidimo požymius prokurorai neturi pareigos pradėti administracinę teiseną, tai neturėtų būti išimtinai jiems vieniems nustatyta pareiga atlikti administracinę teiseną dėl ANK 555¹ straipsnio pažeidimų. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų tyrimui ir protokolų surašymui reikalingi specialūs instrumentai ir informacinės sistemos (pvz., tokios, kuriomis disponuoja policija), kurių prokuratūra neturi, o siekiant operatyvumo pažeidimas turėtų būti ištirtas nedelsiant, nelaukiant informacijos iš kitų institucijų. Policijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Policijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais - valstybės registruose. Tvarkydama duomenis policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones. Policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. Manytina, kad policija, kaip ir prokuratūra, galėtų atlikti administracinę teiseną dėl visų ANK 555¹ straipsnio dalių pažeidimų visoje šalies teritorijoje. Kaip minėta, dalis pranešimų apie pažeidimus bus pateikiama tiesiogiai per vidinius informacijos kanalus ir tokiu būdu jie iš karto kompetentingos institucijos nepasieks arba iš viso nepasieks, jeigu ir bus ištirti įstaigose ar įmonėse (viduje). Visos šalyje esančios įmonės ir įstaigos veikia tam tikros savivaldybės teritorijoje, todėl manytina, kad dėl ANK 555¹ straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų administracinę teiseną galėtų vykdyti savivaldybių administracijos. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų. Tad dėl PAĮ ar Vyriausybės nutarimų (pvz., dėl vidinių kanalų nustatytų pažeidimų) teiseną galėtų pradėti ir savivaldybių administracijos, turinčios atitinkamus įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis operatyvumo bei ekonomiškumo principais, manytina, kad keičiant (papildant) ANK 589 straipsnį kartu turėtų būti papildyti ir 49 bei 82 punktai, suteikiant policijai ir savivaldybių administracijoms teisę vykdyti administracinę teiseną dėl ANK 555¹ straipsnyje nurodytų pažeidimų. Toks pasiūlymas grindžiamas šiuo metu galiojančiu policijos įstaigų ir savivaldybių administracijų funkcijų bei kompetencijos reglamentavimu, taip pat patirtimi administraciniame procese, apsirūpinimu specialistais ir reikalingomis informacinėmis sistemomis. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlytina pakeisti ANK 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip: „49) policijos - dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 1 15, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234²straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 6 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 4841, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 5101, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541 straipsniuose, 542 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 543, 546, 553, 555' straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. Siūlytina pakeisti ANK 589 straipsnio 82 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,82) savivaldybių administracijų - dėl šio kodekso 46, 48, 78, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 148, 149, 150, 152, 153, 154, 155, 156, 166, 167, 168, 178, 179, 180, 223, 224 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 281, 290, 291, 292, 294, 295, 296, 297, 298, 319, 332 straipsniuose, 333 straipsnio 7 dalyje, 335, 336, 344, 346, 347, 348, 349, 350, 359, 360, 365, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 371, 414 straipsniuose, 417 straipsnio 2 dalyje, 418, 419, 431 straipsniuose, 434 straipsnio 2 dalyje, 439, 446, 447 straipsniuose, 448 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 449, 457, 459, 484, 4841, 485, 488, 491, 492, 497, 498, 499, 500, 501, 502, 503, 505, 507, 516, 518, 519, 526, 529, 530, 546, 549 straipsniuose, 555¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. Atsižvelgiant į tai, kad PAĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina suteikti savivaldybių administracijoms įgaliojimus vykdyti PAĮ ir susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūrą, kiek tai reikalinga siūlomam ANK 589 straipsnio 82 punkto pakeitimui įgyvendinti.	Pritarti iš dalies	Nustatoma teisė nagrinėti pažeidimus pagal 555¹str. ne tik prokurorams, bet ir policijos pareigūnams. Nepritartina pasiūlymui suteikti tokią teisę savivaldybių administracijoms.
3.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-12-05	5			Susipažinę su įstatymų projektais Nr. XIIIP-2820-2826, XIIIP-2953 (Administracinių nusižengimų kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 555¹ straipsnių projektas Nr. XIIIP-2820; Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 39² straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2821; Baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2822; Civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2823; Darbo kodekso 31 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2824; Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 59 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2825; Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2826; Pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – PAĮ) Nr. XIIIP-804 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2953), esminių pastebėjimų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į šias bendro pobūdžio pastabas: 1. <....> (pastaba skirta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimams) 2. <...> (pastaba skirta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimų projektui) 3. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) numatyta, kad asmens duomenys yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti; fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo dėl to, kokia informacija turėtų būti surašoma atskirame procesinio dokumento priede, Administracinių nusižengimo kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 555(1) straipsniu įstatymo projekto 2 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje vartojama sąvoką „asmens duomenys“ siūlytina keisti į „informacija, tiesiogiai ar netiesiogiai leidžianti nustatyti asmens tapatybę“. 4.-5. <...> (Pastabos skirtos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimo projektui bei Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektui)	Nepritarti	Kaip ir teigiama pačioje pastaboje, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas reglamentuoja tai, ką pasiūlymo autoriai siūlo įrašyti į projektą. To daryti nereikėtų, nes Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas. Pasiliktina prie sąvokos „asmens duomenys“, kuri Reglamento 4 str. apibrėžiama taip, kaip yra siūloma keisti projekte: „asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;“
4.	Lietuvos apeliacinis teismas 2018-12-005				Lietuvos apeliaciniame teisme (toliau - Teismas) 2018 m. lapkričio 28 d. gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl rašte nurodytų įstatymų projektų Nr. XIIIP-2820-2826, Nr. XIIIP-2953. Susipažinę su rašte nurodytais įstatymų projektų tekstais ir šių projektų aiškinamaisiais raštais, taip pat atsižvelgdami į Teismo kompetencijos ribas, teikiame pasiūlymus ir pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) papildymo 392 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2821 (toliau - BK papildymo projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2823 (toliau - CPK pakeitimo projektas). <...> (Pastabos pateiktos dėl BK papildymo projekto ir dėl CPK pakeitimo projekto)	Atsižvelgti
5.	Teisingumo ministerija 2018-12-06	3			Atsakydami į Jūsų prašymą pažymime, kad Teisingumo ministerija iš esmės pritaria įstatymų projektams Nr. XIIIP-2820 – 2826, XIIIP-2953 ir atkreipia dėmesį, kad jų priėmimas ypač svarbus sėkmingam Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., įtvirtinto pranešėjų apsaugos mechanizmo įgyvendinimui. Dėl dalies įstatymų projektų teikiame savo pastabas ir siūlymus. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2820 Iš dalies pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. lapkričio 13 d. išvados 1.1 punktui, siūlytume šio įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 555¹ straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „Pranešėjų apsaugos reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose, pažeidimas“, taip pat analogiškai dėstyti ir ANK 555¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją.	Pritarti	Papildomai po žodžio „ir“\| įrašytinas žodis skliaustuose „(ar).
6.	Teisingumo ministerija 2018-12-06	5			Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. lapkričio 13 d. išvados 8 punktui, siūlytume vietoj ANK 609 straipsnio papildymo, papildyti ANK 569 straipsnį nauja dalimi: „administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.“	Pritarti
7.	Teisingumo ministerija 2018-12-06				Taip pat pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. lapkričio 13 d. išvados dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2820 2, 3, 4, 7 punktams.	Pritarti
8.	Teisingumo ministerija 2018-12-06	5			Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2823 Siekiant teisinio aiškumo ir vengiant pasikartojančių žodžių, įstatymo projekto Nr. XIIIP-2823 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje vietoj formuluotės ,,bylos medžiaga, kurioje“ įrašytina ,,medžiagą, kurioje“. Atsižvelgiant į tai, kad teismas galėtų įvertinti asmens parodymų reikšmingumą bylai tik išklausęs šiuos parodymus, siūlytina svarstyti galimybę Civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 9 dalies antrajame sakinyje vietoje žodžio „turi“ įrašyti žodžius „gali turėti“. Pritarus tokiam siūlymui atsirastų poreikis analogiškas nuostatas koreguoti kartu pateiktuose įstatymų projektuose Nr. XIIIP-2820 ir XIIIP-2825.	Nepritarti
9.	Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas				Pastabų ir pasiūlymų neturi.	Atsižvelgti
10.	Teisės institutas				negauta
11.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas				negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;

7.2. Pasiūlymas: atsižvelgdamas į tai, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas Nr. XIII-804 įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Komitetas siūlo Seimui šio įstatymo lydimuosius įstatymų projektus Nr. XIIIP-2820 – XIIIP-2826 ir XIIIP-2953 svarstyti skubos tvarka.

8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Vitalijus Gailius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė